Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B7-0043/2014Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B7-0043/2014
Europos Parlamentas

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pastarojo meto priemonių, kuriomis siekiama buvimą lesbiete, gėjumi, biseksualiu, translyčiu ir interseksualiu (LGBTI) asmeniu laikyti nusikaltimu

15.1.2014 - (2014/2517(RSP))

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:
Verts/ALE (B7‑0043/2014)
ECR (B7‑0045/2014)
ALDE (B7‑0047/2014)
S&D (B7‑0048/2014)
GUE/NGL (B7‑0050/2014)

Véronique De Keyser, Michael Cashman, Marc Tarabella, Ricardo Cortés Lastra, Ana Gomes, Tanja Fajon, Pino Arlacchi, Liisa Jaakonsaari, Joanna Senyszyn, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mitro Repo, María Muñiz De Urquiza, Richard Howitt S&D frakcijos vardu
Marietje Schaake, Sarah Ludford, Alexander Graf Lambsdorff, Graham Watson, Leonidas Donskis, Jelko Kacin, Kristiina Ojuland, Phil Bennion, Izaskun Bilbao Barandica, Louis Michel, Ramon Tremosa i Balcells, Johannes Cornelis van Baalen, Alexandra Thein ALDE frakcijos vardu
Ulrike Lunacek, Raül Romeva i Rueda, Jean Lambert, Barbara Lochbihler, Marije Cornelissen, Tarja Cronberg, Judith Sargentini, Iñaki Irazabalbeitia Fernández, Nicole Kiil-Nielsen, Rui Tavares Verts/ALE frakcijos vardu
Charles Tannock ECR frakcijos vardu
Cornelis de Jong, Martina Anderson, Willy Meyer, Alda Sousa, Matthias Groote, Helmut Scholz, Marie-Christine Vergiat, Mikael Gustafsson GUE/NGL frakcijos vardu


Procedūra : 2014/2517(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
RC-B7-0043/2014
Pateikti tekstai :
RC-B7-0043/2014
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarojo meto priemonių, kuriomis siekiama buvimą lesbiete, gėjumi, biseksualiu, translyčiu ir interseksualiu (LGBTI) asmeniu laikyti nusikaltimu

(2014/2517(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir Indijos konstituciją,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 17 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją A/HRC/17/19 dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės,

–   atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių antrą persvarstytą partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas) ir į jame, ypač jo 8 straipsnio 4 dalyje ir 9 straipsnyje, numatytas žmogaus teisių nuostatas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnį bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 straipsnį, pagal kuriuos ES ir valstybės narės įpareigojamos gerbti ir stiprinti visuotines žmogaus teises ir ginti asmenis jiems bendraujant su išoriniu pasauliu,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Tarybos patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis skatinimo ir gynimo gaires,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2013 m. gruodžio 20 d. pareiškimą dėl prieš homoseksualumą nukreipto įstatymo priėmimą Ugandoje,

–   atsižvelgdamas į JAV prezidento Baracko Obamos pareiškimą dėl prieš homoseksualumą nukreipto įstatymo priėmimo Ugandoje ir į jo prezidentui Yoweriui Museveniui skirtą prašymą nepasirašyti šio įstatymo, kad jis neįsigaliotų,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2012 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl prievartos prieš moteris lesbietes ir lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teisių Afrikoje[1], savo 2013 m. birželio 13 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo antrą kartą iš dalies keičiamas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pirmą kartą iš dalies pakeistas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas, sudarymo projekto[2], ir savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[3],

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją „Uganda. Prieš homoseksualius asmenis nukreipto teisės akto projektas“[4], 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją „Uganda. Vadinamasis D. Bahati teisės aktas ir lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transeksualių asmenų diskriminacija“[5] ir 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją „Uganda. Davido Kato nužudymas“[6],

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes 2012 m. kovo 15 d.[7] ir 2013 m. liepos 4 d.[8] rezoliucijas dėl padėties Nigerijoje,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo padėties[9],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A. kadangi visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis; kadangi visos valstybės turi pareigą užkirsti kelią smurtui, neapykantos kurstymui ir stigmatizavimui dėl asmens savybių, įskaitant seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir lyties raišką;

B.  kadangi 78 šalys abipusiu sutarimu vykdomus tos pačios lyties asmenų veiksmus ir toliau laiko nusikaltimu ir 7 iš jų (Iranas, Mauritanija, kai kurios Nigerijos dalys, Saudo Arabija, kai kurios Somalio dalys, Sudanas ir Jemenas) už tokius „nusikaltimus“ numato mirties bausmę; kadangi šie teisiniai apribojimai jau pasenę atsižvelgiant į bendrą lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teisių aspekto integravimą per pastaruosius dešimtmečius ir kadangi teigiami pokyčiai daugelyje šalių turėtų būti visuotinio LGBTI asmenų klausimų sprendimo pagerėjimo pavyzdys;

C. kadangi už abipusiu sutarimu vykdomus tos pačios lyties asmenų veiksmus jau buvo baudžiama 14 metų laisvės atėmimu Ugandoje ir 7 metų laisvės atėmimu Nigerijoje (arba mirties bausme 12 valstijų pagal šariato teisę) ir tokie veiksmai laikomi nusikaltimu Indijoje pagal Delio aukštojo teismo sprendimą;

D. kadangi 2013 m. gruodžio 20 d. Ugandos parlamentas priėmė prieš homoseksualumą nukreiptą įstatymą, pagal kurį baudžiama už paramą LGBTI asmenų teisėms iki 7 metų laisvės atėmimo bausme, už nepranešimą apie LGBTI asmenis – iki 3 metų laisvės atėmimo bausme ir pakartotinai nusikalstančius asmenis ar ŽIV nešiojančius nusikaltusius asmenis – kalinimu iki gyvos galvos, ir kadangi pagal Ugandos baudžiamojo kodekso 145 skyrių tos pačios lyties asmenų abipusiu sutarimu vykdomi veiksmai laikomi nusikaltimu;

E.  kadangi 2013 m. gruodžio 17 d. Nigerijos Senatas priėmė tos pačios lyties asmenų santuokos (uždraudimo) įstatymą, pagal kurį asmuo, palaikantis santykius su tos pačios lyties asmeniu, baudžiamas iki 14 metų laisvės atėmimo bausme, o asmenys, pastebėję, kad tos pačios lyties asmenys palaiko santykius, ar asmenys, kurie vadovauja LGBTI barams, organizacijoms ar susitikimams,– iki 10 metų laisvės atėmimo bausme; kadangi 2014 m. sausio mėn. prezidentas Goodluck Jonathan pasirašė įstatymą, kad jis įsigaliotų;

F.  kadangi 2013 m. gruodžio 11 d. Indijos aukščiausiasis teismas panaikino 2009 m. Delio aukštojo teismo sprendimą, kad Indijos baudžiamojo kodekso 377 skyrius, kolonijinio laikotarpio įstatymas, pagal kurį draudžiamas homoseksualumas, pažeidžia Indijos konstitucijoje įtvirtintą lygybės principą, ir taip vėl kriminalizavo homoseksualumą nustatant kalėjimo iki gyvos galvos bausmę;

G. kadangi 2013 m. birželio mėn. Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą, kuriuo uždraudė vadinamąją homoseksualinę propagandą ir kuris labai apriboja LGBTI asmenų organizacijų saviraiškos ir susirinkimų laisvę, ir kadangi prezidentas Vladimiras Putinas tą įstatymą pasirašė;

H. kadangi šių šalių žiniasklaida, visuomenė ir politiniai bei religiniai vadovai vis labiau siekia įbauginti LGBTI asmenis, apriboti jų teises ir įteisinti prieš juos nukreiptą smurtą;

I.   kadangi daugelis valstybių ir vyriausybių vadovų, Jungtinių Tautų vadovų, vyriausybių ir parlamentų atstovų, ES (įskaitant Tarybą, Parlamentą, Komisiją ir vyriausioji įgaliotinė) ir daugelis pasaulio veikėjų griežtai pasmerkė įstatymus, kuriais buvimas LGBTI asmeniu laikomas nusikaltimu;

1.  griežtai smerkia šią rimtą grėsmę visuotinėms teisėms į gyvenimą, laisvę nuo kankinimų, žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio, į privatumą ir saviraiškos ir susirinkimų laisvę, taip pat visų formų diskriminaciją prieš LGBTI asmenis ir visus asmenis, kurie gina jų žmogaus teises, bei jiems taikomus teisinius apribojimus; pabrėžia, kad LGBTI lygybė yra nepaneigiama pagrindinių žmogaus teisių dalis;

2.  tvirtai smerkia priimamus vis labiau represyvinius įstatymus prieš LGBTI asmenis; pakartoja, kad seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė – tai klausimai, patenkantys į asmenų teisės į privatumą, kurią užtikrina tarptautinė teisė ir nacionalinės konstitucijos, taikymo sritį; ragina minėtas 78 šalis panaikinti tos pačios lyties suaugusių asmenų abipusiu sutarimu vykdomų veiksmų laikymą nusikaltimu;

3.  ragina Ugandos prezidentą nepasirašyti prieš homoseksualumą nukreipto įstatymo ir panaikinti Ugandos baudžiamojo kodekso 145 skyrių; primena Ugandos vyriausybei jos įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinę teisę ir Kotonu susitarimą, kuriame raginama gerbti visuotines žmogaus teises;

4.  griežtai smerkia Nigerijoje priimtą ir pasirašytą tos pačios lyties asmenų santuokos (uždraudimo) įstatymą; ragina Nigerijos prezidentą panaikinti šį įstatymą ir Nigerijos baudžiamojo kodekso 214 ir 217 skyrius;

5.  pabrėžia, kad tos pačios lyties suaugusių asmenų abipusiu sutarimu vykdomi veiksmai yra teisėti Burkinoje Fase, Benine, Čade, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Konge, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Pusiaujo Gvinėjoje, Gabone, Bisau Gvinėjoje, Dramblio Kaulo Krante, Madagaskare, Malyje, Nigeryje, Ruandoje ir Pietų Afrikoje ir kad diskriminacija seksualinės orientacijos pagrindu yra neteisėta pagal Pietų Afrikos konstituciją, ir tai rodo, kad Afrikoje taikomi skirtingi požiūriai;

6.  prašo Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos ir valstybių narių išreikšti griežčiausią nepritarimą trims minėtiems įstatymams ir aiškiai nurodyti, kad jie turi svarbią įtaką atitinkamų šalių dvišaliams santykiams su ES ir valstybėmis narėmis;

7.  palankiai vertina Indijos vyriausybės iniciatyvą paprašyti aukščiausiojo teismo peržiūrėti savo sprendimą atsižvelgiant į tai, kad juo pažeidžiamas konstitucinis lygybės principas; ragina Indijos parlamentą panaikinti Indijos baudžiamojo kodekso 377 skyrių, jeigu aukščiausiasis teismas neperžiūrės savo sprendimo;

8.  yra rimtai susirūpinęs dėl įstatymo, kuriuo Rusijoje draudžiama „netradicinių seksualinių santykių“ propaganda, neigiamų pasekmių ir dėl kurio didėja diskriminacija ir smurtas, nukreipti prieš LGBTI asmenis; ragina Rusijos valdžios institucijas atšaukti šį įstatymą ir vykdyti tęstinę tarptautinę šio klausimo stebėseną;

9.  primena, kad įstatymai, pagal kuriuos apibusiu sutarimu vykdomų tos pačios lyties asmenų veiksmai ir LGBTI asmenų žmogaus teisių gynimas laikomi nusikaltimu, yra didžiausia kliūtis kovojant su ŽIV/AIDS, dėl jų nuolat didėja ŽIV ir lytiškai užkrečiamų ligų perdavimas, nes rizikos grupėms priklausantys asmenys bijo bendrauti su medicinos specialistais, šie įstatymai prisideda prie itin stiprios homofobijos ir diskriminacijos atmosferos palaikymo; pažymi, kad dėl šių įstatymų, be kita ko, ŽIV/AIDS prevenciją vykdyti dar sunkiau šalyse, kuriose virusas labai paplitęs;

10. pabrėžia, kad, jei abipusiu sutarimu vykdomi tos pačios lyties asmenų veiksmai ir toliau bus laikomi nusikaltimu, bus dar sunkiau pasiekti tiek Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač lyčių lygybės ir kovos su ligomis srityse, tiek bet kokios pažangos įgyvendinat vystymosi programą po 2015 m.;

11. ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares naudotis visomis priemonėmis, įskaitant dvišalius ir daugiašalius forumus ir vykstančias derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Indija, siekiant griežčiau reikšti prieštaravimą dėl LGBTI asmenų traukimo baudžiamojon atsakomybėn;

12. ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares suteikti visą įmanomą pagalbą NVO ir žmogaus teisių gynėjams, naudojantis Tarybos LGBTI gairėmis, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone bei kitomis programomis;

13. ragina Komisiją ir Tarybą kitą kartą persvarstant Kotonu susitarimą į jį įtraukti aiškią nuorodą dėl nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos, kaip to daugybę kartų reikalavo Parlamentas;

14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybėms narėms, Ugandos, Nigerijos ir Indijos nacionalinėms vyriausybėms ir parlamentams bei Ugandos ir Nigerijos prezidentams.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika