Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B7-0399/2014Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B7-0399/2014

    BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Pakistanas: pastarojo meto persekiojimo atvejai

    16.4.2014 - (2014/2694(RSP))

    pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį
    keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:
    ECR (B7‑0399/2014)
    S&D (B7‑0401/2014)
    PPE (B7‑0403/2014)
    ALDE (B7‑0405/2014)
    Verts/ALE (B7‑0410/2014)

    José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Eija-Riitta Korhola, Cristian Dan Preda, Bernd Posselt, Filip Kaczmarek, Michael Gahler, Tunne Kelam, Elena Băsescu, Monica Luisa Macovei, Eduard Kukan, Philippe Boulland, Jean Roatta, Roberta Angelilli, Petri Sarvamaa, Sergio Paolo Francesco Silvestris, Sari Essayah, Laima Liucija Andrikienė, Dubravka Šuica, Anne Delvaux, Salvador Sedó i Alabart, László Tőkés, Bogusław Sonik PPE frakcijos vardu
    Véronique De Keyser, Ana Gomes, Joanna Senyszyn, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mitro Repo, Richard Howitt, Liisa Jaakonsaari, Antigoni Papadopoulou S&D frakcijos vardu
    Marietje Schaake, Alexander Graf Lambsdorff, Sarah Ludford, Louis Michel, Jelko Kacin, Kristiina Ojuland, Izaskun Bilbao Barandica, Robert Rochefort, Hannu Takkula, Ramon Tremosa i Balcells, Johannes Cornelis van Baalen, Marielle de Sarnez ALDE frakcijos vardu
    Jean Lambert, Nicole Kiil-Nielsen, Raül Romeva i Rueda Verts/ALE frakcijos vardu
    Peter van Dalen, Ryszard Antoni Legutko, Tomasz Piotr Poręba, Adam Bielan, Ryszard Czarnecki, Konrad Szymański, Marek Józef Gróbarczyk ECR frakcijos vardu

    Procedūra : 2014/2694(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    RC-B7-0399/2014
    Pateikti tekstai :
    RC-B7-0399/2014
    Priimti tekstai :

    Europos Parlamento rezoliucija „Pakistanas: pastarojo meto persekiojimo atvejai“

    (2014/2694(RSP))

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į savo ankstesnę rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos Pakistane, visų pirma į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Pakistano vaidmens regione ir politinių santykių su ES[1], 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl naujausių smurto prieš krikščionis ir jų persekiojimo atvejų, ypač Pešavare[2], 2011m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Pakistano, ypač Shahbazo Bhatti nužudymo[3], 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę[4] ir į 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl religijos laisvės Pakistane[5],

    –   atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį,

    –   atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2013 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą dėl išpuolio prieš krikščionių bendruomenę Pešavare ir 2011 m. kovo 2 d. pareiškimą dėl pasikėsinimo į Shahbazą Bhatti;

    –   atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

    –   atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo pranešimus religijos ir tikėjimo laisvės klausimais,

    –   atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 4 d. JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais pranešimą ir JT specialiojo pranešėjo teisėjų ir advokatų nepriklausomumo klausimais pranešimą (Priedas. Misija į Pakistaną),

    –   atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje, kurioje smerkiamas krikščionių ir kitų religinių mažumų persekiojimas[6],

    –   atsižvelgdamas į 2012 m. kovo mėn. ES ir Pakistano penkerių metų bendradarbiavimo planą, kuriame nustatyti tokie prioritetai kaip geras valdymas ir dialogas dėl žmogaus teisių, taip pat į glaudžiai susijusį 2014 m. kovo 20 d. antrąjį strateginį ES ir Pakistano dialogą,

    –   atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 11 d. Tarybos išvadas dėl Pakistano, kuriose pabrėžiami ES lūkesčiai dėl žmogaus teisių propagavimo ir pagarbos joms ir smerkiami visi smurto atvejai, įskaitant smurtą prieš religines mažumas[7];

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

    A. kadangi 2014 m. balandžio 4 d. krikščionių pora Shafqat Emmanuel ir Shagufta Kausar buvo nuteisti mirties bausme dėl to, kad tariamai išsiuntė trumpąją žinutę, kuria įžeistas pranašas Mahometas; kadangi pora neigė savo kaltę ir teigė, kad telefonas, iš kurio siųsta žinutė, buvo pamestas dar gerokai prieš tai, kai žinutė buvo išsiųsta;

    B.  kadangi Pakistano krikščionis iš Lahoro Sawan Masih 2014 m. kovo 27 d. buvo nuteistas mirties bausme už šventvagystę įžeidžiant pranašą Mahometą; kadangi pranešimas apie įtarimus dėl S. Masiho įžiebė įnirtingas riaušes Juozapo kolonijoje, Lahoro miesto krikščionių rajone, kurių metu buvo sudeginta daugelis pastatų, įskaitant dvi bažnyčias;

    C. kadangi krikščionė iš Pandžabo Asia Bibi buvo sulaikyta 2009 m. birželio mėn. ir 2010 m. lapkričio mėn. buvo nuteista mirties bausme už šventvagystę; kadangi po kelerių metų jos apeliacinis skundas pagaliau pasiekė aukščiausiąjį teismą Lahore; kadangi per du pirmuosius bylos svarstymo posėdžius 2014 m. sausio ir kovo mėn. pirmininkaujantys teisėjai atostogavo;

    D. kadangi 2012 m. 14 metų krikščionė mergaitė Rimsha Masih, kuri buvo neteisingai apkaltinta Korano išniekinimu, buvo išteisinta, nes buvo nustatyta, kad ji buvo apšmeižta, o atsakingas asmuo buvo sulaikytas; kadangi, vis dėlto, jai ir jos šeimai teko išvykti iš šalies;

    E.  kadangi krikščionys (jie sudaro 1,6 proc. Pakistano Islamo Respublikos gyventojų) kenčia nuo išankstinio nusistatymo prieš juos ir nuo pavienių gaujų smurto proveržių; kadangi dauguma Pakistano krikščionių gyvena nesaugiai, jie dažnai bijo būti įtariami šventvagyste (tai tema, galinti išprovokuoti smurto viešumoje proveržius); kadangi keletas kitų krikščionių šiuo metu yra kalėjime už kaltinimus šventvagyste;

    F.  kadangi Jungtinės Karalystės pilietis Mohammad Asghar, gyvenantis Pakistane ir sergantis psichine liga, buvo suimtas, nes tariamai siuntė laiškus įvairiems pareigūnams teigdamas, kad jis esąs pranašas, ir 2014 m. sausio mėn. jis buvo nuteistas mirties bausme;

    G. kadangi kitas Jungtinės Karalystės pilietis 72 metų Masood Ahmad, Achmadijos religinės bendruomenės narys, buvo neseniai paleistas už užstatą, jis buvo sulaikytas 2012 m. už tai, kad citavo Koraną, nes tai Achmadijos religinės bendruomenės narių, kurie nėra pripažįstami musulmonais ir jiems draudžiama elgtis kaip musulmonai pagal baudžiamojo kodekso 298-C skyrių, atveju yra šventvagystė;

    H. kadangi per paskutinius mėnesius buvo užpultos penkios induistų šventyklos įvairiose Sindo provincijos dalyse (Tharparkare, Hyderabade ir Larkanoje) ir trys berniukai induistai buvo apkaltinti šventvagyste bei šiuo metu yra sulaikyti Badine (Sindo provincijoje), nes jie induistų spalvų šventės Holi proga dažais išpurškė keletą ženklų;

    I.   kadangi šiitų hazarų bendruomenės nariai šiuo metu dažniausiai tampa žudynių aukomis ir yra kasdien priversti migruoti dėl padidėjusio religinio pobūdžio smurto Pakistane; kadangi pranešta, kad daugiau nei 10 000 induistų taip pat turėjo bėgti iš provincijos, nes per pastaruosius trejus metus pagrobimai reikalaujant išpirkos jau tapo kasdienybe;

    J.   kadangi Pakistano šventvagystės įstatymai yra tokie, kad religinėms mažumoms yra pavojinga laisvai reikšti mintis arba atvirai vykdyti religinę veiklą; kadangi jau keletą metų yra kilęs susirūpinimas dėl šių įstatymų taikymo, nes kaltinimai dažnai grindžiami sąskaitų suvedinėjimu, ekonominiu pelnu ar religine netolerancija, be to šiais įstatymais skatinama savanoriškos teisėtvarkos kultūra ir sudaromas pagrindas gaujoms priekabiauti ir vykdyti išpuolius; kadangi JT žmogaus teisių priemonėmis Pakistano buvo pareikalauta atšaukti šventvagystės įstatymus ar mažų mažiausiai nedelsiant nustatyti apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui šiuo įstatymu siekiant pakenkti piliečiams, kurie paprastai priklauso mažumų bendruomenėms;

    K. kadangi vien tik 2013 m. buvo pranešta apie šimtus žudymus dėl garbės; kadangi tokie žudymai yra tik labiausiai matoma agresijos prieš moteris forma, atsižvelgiant į nemažėjantį smurto namuose ir priverstinių vedybų atvejų skaičių;

    L.  kadangi Pakistanas atlieka svarbų vaidmenį skatinant stabilumą Pietų Azijoje ir todėl turėtų būti pavyzdys stiprinant teisinės valstybės principus ir žmogaus teises;

    M. kadangi Europos Sąjunga neseniai Pakistanui suteikė bendrosios lengvatų sistemos (angl. GLP+) statusą su sąlyga, kad Pakistanas turi įgyvendinti taikomas žmogaus teisių konvencijas;

    1.  reiškia savo didelį susirūpinimą staigiai padidėjusiu religinio pobūdžio smurto ir religinės netolerancijos prieš mažumas bei išpuolių religinėse vietose, įskaitant krikščionių bažnyčias, atvejų skaičiumi ir nesibaigiančia moterų represija Pakistane;

    2.  susirūpinęs dėl poveikio, kurį toks smurtas gali padaryti būsimai visos Pakistano visuomenės plėtrai atsižvelgiant į socialines ir ekonomines problemas, su kuriomis susiduria šalis; pabrėžia, kad Pakistano ilgalaikis rūpestis yra visiems piliečiams užtikrinti didesnį saugumą;

    3.  reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad prieštaringai vertinamais šventvagystės įstatymais galima piktnaudžiauti ir kad tai gali daryti poveikį visų tikėjimų žmonėms Pakistane; ypač reiškia susirūpinimą dėl to, kad šventvagystės įstatymai, kuriems viešai prieštaravo nužudytasis ministras Shahbaz Bhattiand ir nužudytasis gubernatorius Salman Taseer, yra vis dažniau taikomi persekiojant krikščionis ir kitas religines mažumas Pakistane;

    4.  primena Pakistano valdžios institucijoms jų įsipareigojimą pagal tarptautinę teisę gerbti saviraiškos laisvę ir minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvę; ragina Pakistano valdžios institucijas paleisti kalinius, kurie buvo nuteisti už šventvagystę ir panaikinti nuosprendžius dėl mirties bausmės, dėl kurių pateikti apeliaciniai skundai; ragina Pakistano valdžios institucijas užtikrinti teismų nepriklausomumą, teisinės valstybės principus ir tinkamą procesą laikantis tarptautinių teismo proceso vykdymo standartų; taip pat ragina Pakistano valdžios institucijas suteikti pakankamai apsaugos visiems bylose dėl šventvagystės dalyvaujantiems asmenims, įskaitant teisėjų apsaugą nuo išorinio spaudimo, suteikiant apsaugą kaltinamiesiems ir jų šeimoms bei bendruomenėms nuo gaujų smurto ir suteikti sprendimo būdus asmenims, kurie buvo išteisinti, tačiau kurie negali grįžti į savo kilmės vietas;

    5.  griežtai smerkia mirties bausmės taikymą visomis aplinkybėmis; ragina vyriausybę skubos tvarka de facto mirties bausmės moratoriumą pakeisti veikiančiu mirties bausmės panaikinimu;

    6.  ragina Pakistano vyriausybę atlikti nuodugnią šventvagystės įstatymų peržiūrą ir peržiūrėti dabartinį jų taikymą (kaip numatyta Baudžiamojo kodekso 295 ir 298 skyriuose) tariamiems šventvagystės veiksmams, visų pirma atsižvelgiant į neseniai priimtus nuosprendžius dėl mirties bausmės; ragina vyriausybę atsilaikyti prieš religinių grupių ir kai kurių politinių jėgų spaudimą išsaugoti įstatymus;

    7.  kreipiasi į vyriausybę ragindamas paspartinti medresių reformas ir parengti pagrindinę mokymo programą, kuri atitiktų tarptautinius standartus, didžiausią dėmesį skiriant neapykantą kurstančios medžiagos pašalinimo iš programų ir į jas įtraukiant mokymą apie bendruomenės ir religinę toleranciją; ragina Komisiją imtis veiksmų dėl ankstesnių prašymų peržiūrėti ES finansuojamus vadovėlius, kuriuose yra neapykantą kurstančios informacijos;

    8.  skubiai kreipiasi į Pakistano vyriausybę ir parlamentą ragindamas numatyti formalios teisingumo sistemos reformas siekiant atgrasyti nuo tokių neformalių struktūrų kaip džirgos ir pančajatai naudojimo ir iš esmės padidinti teismų finansinius ir žmogiškuosius išteklius, visų pirma pirmosios instancijos teismų lygmeniu;

    9.  griežtai smerkia smurto veiksmus prieš religines bendruomenes ir įvairius diskriminacijos ir netolerancijos atvejus religijos ir tikėjimo pagrindu; ragina Pakistano vyriausybę imtis priemonių, kad būtų apsaugoti nuo religiniu pagrindu panaudoto gaujų smurto nukentėję asmenys ir uždrausti viešas neapykantą kurstančias kalbas bei ragina visus pakistaniečius bendradarbiauti siekiant skatinti ir užtikrinti toleranciją bei abipusį supratimą; primygtinai ragina Pakistano valdžios institucijas patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie atsakingi už šventvagystės kurstymą ir neteisingus kaltinimus ja;

    10. primena, kad religijos laisvę ir mažumų teises užtikrina Pakistano konstitucija; palankiai vertina priemones, kurių Pakistano vyriausybė ėmėsi nuo 2008 m. lapkričio mėn. siekdama apginti religinių mažumų interesus, pvz., tai, kad mažumų atstovams nustatyta penkių procentų kvota federaliniame užimtumo sektoriuje, pripažintos valstybinės nemusulmonų šventės ir paskelbta nacionalinė mažumų diena;

    11. vis dėlto, primygtinai ragina Pakistano vyriausybę padidinti pastangas siekiant užtikrinti didesnį supratimą tarp skirtingas religijas išpažįstančių asmenų, aktyviai spręsti religinio priešiškumo visuomenėje atvejus, kovoti su religine netolerancija, smurto aktais, bauginimu ir vykdyti veiksmus, nukreiptus prieš įsitikinimą nebaudžiamumu;

    12. labai susirūpinęs dėl rimtos mažumų moterų ir mergaičių padėties, nes jos dažnai kenčia dvigubai daugiau, kadangi yra priverčiamos pakeisti religiją ir prieš jas naudojamas seksualinis smurtas; primygtinai ragina Pakistano valdžios institucijas pagerinti apsaugą, patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir žalos atlyginimą;

    13. pabrėžia, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė; reiškia susirūpinimą dėl pastarojo meto Pakistane vyraujančios tendencijos pažaboti minties, saviraiškos ir informacijos laisvę užblokuojant ir kontroliuojant interneto paslaugas, kuriomis dažnai naudojamasi; ragina vyriausybę sustabdyti interneto cenzūrą ir persvarstyti teisės aktų dėl kovos su terorizmu ir dėl NVO projektus, kuriais masiškai apribojamas NVO veiklos nepriklausomumas ir laisvė ir dėl kurių galėtų sužlugti tarptautiniu mastu sujungtų NVO darbas Pakistane;

    14. pabrėžia, kad Pakistanas atlieka svarbų vaidmenį skatinant stabilumą visame regione; ragina Pakistaną atlikti konstruktyvų vaidmenį užtikrinant saugumą Afganistane ir todėl primygtinai reikalauja Pakistano vyriausybės stiprinti pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms savo šalyje ir visame regione;

    15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai, Pakistano vyriausybei ir parlamentui.