BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl jaunimo užimtumo
16.7.2014 - (2014/2713(RSP))
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:
Verts/ALE (B8‑0027/2014)
PPE (B8‑0051/2014)
S&D (B8‑0053/2014)
ALDE (B8‑0058/2014)
David Casa, Ivo Belet PPE frakcijos vardu
Jutta Steinruck S&D frakcijos vardu
Marian Harkin, Beatriz Becerra Basterrechea, António Marinho e Pinto, Ivo Vajgl, Anneli Jäätteenmäki, Marietje Schaake ALDE frakcijos vardu
Terry Reintke, Jean Lambert, Karima Delli, Monika Vana, Tamás Meszerics Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl jaunimo užimtumo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis (COM(2010) 0193 – C7-0111/2010 – 2010/0115(NLE)),
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011) 0933),
– atsižvelgdamas į Liuksemburge 2011 m. birželio 17 d. patvirtintas Tarybos išvadas dėl jaunimo užimtumo skatinimo, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos įgyvendinimo (COM(2012) 0727),
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl „jaunimo garantijų“ iniciatyvos nustatymo (COM(2012) 0729),
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7 d. išvadas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos,
– atsižvelgdamas į Tarybos 2013 m. balandžio 22 d. rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo,
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl galimų jaunimo nedarbo problemos sprendimo būdų[1],
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d rezoliuciją dėl pagarbos pagrindinei teisei laisvai judėti ES[2],
– atsižvelgdamas į pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo „Dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo“ (COM(2013) 0430 – C7-0177/2013 – 2013/0202(COD)),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo[3],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos įgyvendinimo (COM(2012) 0727),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl iniciatyvos „Jaunimo garantijos“[4],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi nedarbas yra pagrindinė nelygybės priežastis, o jaunimo nedarbas pasiekė precedento neturintį lygį: visoje ES jis vidutiniškai siekia 23 proc.; be to, kadangi jaunimo nedarbas visoje ES pasiskirstęs netolygiai ir kai kuriose valstybėse narėse 16–25 metų amžiaus jaunuolių nedarbas viršija 50 proc.;
B. kadangi 2014 m. kovo mėn. darbo ES-28 neturėjo 5,340 mln. (jaunesnių negu 25 metų amžiaus) jaunuolių; iš jų 3,426 mln. gyvena euro zonos valstybėse;
C. kadangi jaunimo nedarbo priežastys visoje ES skiriasi ir gali apimti esmines mūsų ekonomikos struktūrines problemas, neigiamai veikiančias darbo rinkas; kadangi padėtis ir problemos, su kuriomis susiduria jaunimas, nėra vienodos: kai kurios grupės patiria neproporcingai didelį poveikį ir joms būtini specialūs sprendimai;
D. kadangi padėtis darbo rinkoje itin sunkiai veikia jaunuolius – nesvarbu, kokio lygio jų išsilavinimas – nes dažnai jie tampa arba bedarbiais, arba dirba pagal ribotas darbo sutartis už mažesnį darbo užmokestį ir žemesnio lygio socialinę apsaugą, arba būna priversti sutikti dirbti pagal mažų garantijų darbo sutartis ar atlikti nemokamą praktiką;
E. kadangi Jaunimo garantijų iniciatyva būtų prisidėta prie trijų strategijos „Europa 2020“ tikslų siekio, t. y. užtikrinti, kad darbą turėtų 75 proc. 20–64 m. amžiaus žmonių, kad mokyklos nebaigimo rodiklis nesiektų 10 proc. ir kad iš skurdo ir socialinės atskirties būtų ištraukta bent 20 mln. žmonių;
F. kadangi 7,5 mln. jaunų 15–24 metų amžiaus europiečių nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose (angl. NEET) ir kadangi 2012 m. ES-28 29,7 proc. 15–29 metų amžiaus jaunimui grėsė skurdas ar socialinė atskirtis[5];
G. kadangi, ypatingą dėmesį skiriant praktiniams įgūdžiams, ypač krizės metu pasiteisino kai kuriose valstybėse narėse taikoma dvejopa profesinio mokymo sistema, taip pat kombinuotieji kursai akademiniam ir profesiniam laipsniui įgyti: taip buvo užtikrintas mažesnis jaunimo nedarbas, kadangi jaunimui buvo lengviau įsidarbinti;
H. kadangi šiuo metu nustatyta jaunimo garantijų riba – reikia būti 25 metų amžiaus – netinka, nes taip neatsižvelgiama į 6,8 mln. 25–30 metų amžiaus NEET jaunuolių;
I. kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) turi didelį darbo vietų kūrimo potencialą ir atlieka lemiamą vaidmenį pereinant prie naujos tvarios ekonomikos;
J. kadangi, nors darbuotojų, judančių iš vienos valstybės narės į kitą, skaičius padidėjo nuo 4,7 mln. 2005 m. iki 8 mln. 2008 m., skaičiuojant procentais 2005 m. tai sudarė 2,1 proc., o 2008 m. – 3,3 proc. visos darbo jėgos;
K. kadangi valstybės narės turi atlikti lemiamą vaidmenį kovojant su jaunimo nedarbu, taip pat ir naudodamosi ES finansuojamų priemonių, pvz., Europos socialinio fondo (ESF), Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), Europos užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos, finansine parama 2014–2020 m. programavimu laikotarpiu;
L. kadangi Europos Sąjunga skyrė 6 mlrd. EUR jaunesnių nei 25 metų amžiaus žmonių užimtumui paremti;
M. kadangi nederami įgūdžiai negali būti laikomi vienintelėmis jaunimo nedarbo priežastimi, nes jos susijusios su tokiomis problemomis, kaip naujų darbo vietų trūkumas dėl deindustrializacijos Europoje, užsakomosios paslaugos ir spekuliacija, ir šią padėtį apsunkino krizė ir griežto taupymo politika; kadangi vien švietimas ir mokymai negali išspręsti jaunimo nedarbo problemos;
N. kadangi bet kurios priemonės ar programos, įgyvendinamos siekiant skatinti jaunimo užimtumą, turėtų apimti visų reikiamų suinteresuotųjų šalių, pirmiausia socialinių partnerių ir jaunimo organizacijų, konsultacijas ir (arba) bendradarbiavimą atitinkamais lygmenimis;
O. kadangi 20,7 mln. MVĮ privačiajame sektoriuje sukūrė per 67 proc. darbo vietų ES, o 30 proc. jų sukūrė labai mažos įmonės;
P. kadangi MVĮ ir labai mažos įmonės turi didžiulį darbo vietų kūrimo potencialą ir yra sukūrusios 85 proc. visų naujų darbo vietų;
Jaunimo garantijų iniciatyva – jaunimo užimtumas
1. įspėja, kad neapribojus nelygybės ES nebus įmanomas didelis tvarus ekonomikos augimas, ir primena, kad tai parsideda nuo nedarbo mažinimo, ypač tarp jaunimo, ir kovos su skurdu;
2. ragina veiksmingai stebėti, kaip įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva; ragina Komisiją atidžiai stebėti iššūkius, įvardytus 2014 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, susijusius su pasiūlymų kokybe, nepakankamai aktyvia parama NEET jaunimui, taip pat administraciniais valstybinių užimtumo tarnybų pajėgumais ir neveiksmingu visų reikiamų partnerių įtraukimu, ir tuo pačiu nustatyti geriausią praktiką, kuria galėtų būti remiamasi siekiant pagerinti programą; ragina užtikrinti daugiau skaidrumo stebint įgyvendinimą ir ambicingiau spręsti klausimą dėl valstybių narių, kurios šiuo požiūriu nerodo jokios pažangos;
3. ragina Komisiją pasiūlyti Europos teisinę sistemą, kuria remiantis būtų nustatyti minimalūs Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo standartai, įskaitant pameistrystės kokybę, deramą darbo užmokestį jaunuoliams ir galimybę naudotis įdarbinimo paslaugomis, ir kuri apimtų ir 25–30 metų amžiaus jaunuolius, kai valstybės narės nepaiso esamų rekomendacijų dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos;
4. ragina užtikrinti, kad jaunimo nedarbo mažinimas taptų konkrečiu Europos semestro tikslu; taip pat ragina kovos su jaunimo nedarbu priemones įtraukti į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir nacionalines reformų programas; ragina Komisiją atidžiai stebėti ir vertinti, kaip taikomos tokios priemonės; ragina Parlamentą šiuo požiūriu visapusiškai dalyvauti Europos semestro proceso pagrindu;
5. ragina Europos Komisiją paspartinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos nustatymą ir iki 2014 m. pabaigos paskelbti komunikatą, kaip ji buvo nustatyta;
6. ragina valstybes nares svarstyti galimybę išplėsti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kad ji apimtų ir jaunesnius negu 30 metų amžiaus žmones;
7. pabrėžia būtinybę vykdyti aktyvią, visapusišką ir įtraukią darbo rinkos politiką bei taikyti specialias jaunimui skirtas priemones;
8. ragina valstybes nares imtis ryžtingų kovos su jaunimo nedarbu priemonių, visų pirma įgyvendinant prevencinius veiksmus, kad būtų išvengta mokyklos nebaigimo, arba skatinant mokymų ir pameistrystės programas (pvz., diegiant dvejopą švietimo sistemą arba kitas ne mažiau veiksmingo pobūdžio sistemas), vystyti visapusiškas NEET jaunimui skirtas strategijas ir iki galo įgyvendinti nacionalines Jaunimo garantijų iniciatyvas;
9. pabrėžia, kad įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma naudoti ESF lėšas platesnio pobūdžio projektams, susijusiems su jaunimu, ypač su skurdu ir socialine įtrauktimi, finansuoti; ragina Komisiją stebėti, kaip su jaunimu susijusiems projektams naudojamos ESF lėšos;
10. yra tvirtai įsitikinęs, kad ES finansavimas, pirmiausia pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, neturėtų būti naudojamas nacionalinėms strategijoms pakeisti, tačiau turėtų būti naudojamas jaunimui papildomai paremti taip, kad nacionalinės programos būtų papildytos ir sustiprintos atsižvelgiant į valstybių narių sprendimą;
11. mano, jog pagal ES programas turi būti numatytas tinkamas lankstumas, kad valstybės narės galėtų teikti individualią paramą atsižvelgdamos į vietos poreikius, užtikrinti, kad finansavimas būtų naudojamas tose srityse, kuriose jaunimo nedarbas didžiausias ir finansavimas reikalingiausias, nerizikuodamos auditu ir kontrole;
12. pabrėžia, kad įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma naudotis kitomis ES programomis, pvz., ESF programomis ar programa ERASMUS+, platesnio pobūdžio projektams, susijusiems su jaunimu, ypač su jaunimo verslumu, skurdu ir socialine įtrauktimi, finansuoti; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės skirtų lėšas, būtinas šiai veiklai bendrai finansuoti; ragina Komisiją stebėti, kaip su jaunimu susijusiems projektams naudojamos ESF lėšos;
Profesinis rengimas ir mokymas
13. primena, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtų 6 mlrd. EUR nepakanka norint nuolat kovoti su jaunimo nedarbu; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares teikti Jaunimo garantijų iniciatyvai prioritetą ir, sprendžiant dėl privalomos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūros po rinkimų, kuri vėliausiai turėtų vykti 2016 m. pabaigoje, padidinti biudžeto lėšas, jai skirtas visu 2014–2020 m. laikotarpiu;
14. ragina valstybes nares sukurti arba pagerinti profesinio rengimo ir mokymo sistemas; pabrėžia, kad siekiant pagerinti perėjimą iš mokyklos prie darbo, turėtų būti sukurta Europos dvejopa švietimo sistema, paremta geriausia patirtimi šioje srityje; taip pat siūlo visoje ES taikyti paramos įsidarbinant programas, pagal kurias absolventai ir asmenys, baigę profesinį mokymą, įgytų praktinio darbo patirtį bendrovėse, kurios juos įdarbintų šešiems – dvylikai mėnesių, taip spręsdamos konkrečią problemą, susijusią su inovacijomis ir vystymusi;
15. ragina valstybes nares imtis ryžtingų kovos su jaunimo nedarbu ir atskirtimi iš darbo rinkos priemonių, visų pirma imantis veiksmų, kad būtų išvengta mokyklos ar profesinio mokymo ir gamybinės praktikos programų nebaigimo (pvz., įdiegti dvejopą švietimo sistemą ar kitas taip pat veiksmingas sistemas);
16. ragina valstybes nares, be kita ko, pertvarkyti jaunimo švietimo ir profesinio mokymo standartus, kad gerokai padidėtų jų galimybės įsidarbinti ir pasirinkti;
17. ragina Komisiją ir valstybes nares toliau gerinti skaidrumą ir kvalifikacijų pripažinimą Sąjungoje, ypač taikant Europos profesinio mokymo kreditų sistemą, Europaso sistemą ir Europos kvalifikacijų sandarą;
18. pabrėžia, kad jaunimui svarbu įgyti universalių įgūdžių, pvz., IRT, vadovavimo, kritinio mąstymo ir kalbos įgūdžių, taip pat ir mokantis užsienyje, kad pagerintų savo perspektyvas darbo rinkoje, savo prisitaikymą prie būsimų darbo rinkos pokyčių ir aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime;
19. ragina valstybes nares skirti pagrindinį dėmesį didelį ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą turintiems sektoriams ir imtis priemonių, kuriomis valstybių narių švietimo programose pirmenybė teikiama gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritims, kad būtų atsižvelgta į numatomus ateities pokyčius darbo rinkoje pagal poreikį pereiti prie veiksmingai išteklius naudojančios ekonomikos;
20. ragina Komisiją ir valstybes nares palaikyti naujų rūšių ekonomiką, visų pirma socialinį verslumą, bendrą darbą, visuomenės patalką, taip pat taikyti paramos jaunimo kooperatyvams ir pradedančiosioms socialinėms įmonėms priemones;
21. ragina valstybes nares taikyti augimą skatinančią politiką ir kviečia imtis veiksmų ES lygmeniu dėl Europos augimo strategijos, pagal kurią investuojant į svarbiausius sektorius, tokius kaip skaitmeninė rinka, telekomunikacijų rinka ir energetikos bendrija, ir juos vystant būtų kuriamos tvarios darbo vietos;
22. apgailestauja, kad 2014 m. birželio 27 d. paskelbti Europos Vadovų Tarybos prioritetai – ES ir naujosios Komisijos strateginė darbotvarkė – neapima tikslinių priemonių ir investicijų, kuriomis būtų padedama kurti kokybiškas darbo vietas jaunimui;
23. pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslams pasiekti būtinos strateginės reformos, kuriomis užtikrinamas sėkmingesnis perėjimas iš mokyklos į darbo rinką;
24. primygtinai ragina valstybes nares sukurti arba pertvarkyti savo darbo rinkos agentūras;
25. pabrėžia, kad atsižvelgiant į prognozuojamus greitus darbo rinkos pokyčius, šiandien labiau nei bet kada reikia didelių investicijų į švietimą bei mokymą; pabrėžia, kad įgūdžių ugdymo politika turėtų būti laikoma ne tik priemone darbo rinkos reikmėms patenkinti, bet ir pripažinti kompetencijai, įgytai neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu, remti mokymosi visą gyvenimą politikos įgyvendinimui ir pagaliau būti įtraukaus požiūrio į švietimą dalimi;
26. ragina Komisiją ir agentūras, pvz., Eurofound ir Europos profesinio mokymo plėtros centrą (Cedefop), analizuoti esamas dvejopo profesinio išsilavinimo sistemas, kad ši informacija būtų teikiama kitoms valstybėms narėms, kurios savanoriškai domisi šiomis sistemomis, nesumažinant jau taikomų švietimo standartų;
27. pripažįsta, kad šeima atlieka veiksmingos paramos sistemos jauniems žmonėms, kurie susiduria su nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi, vaidmenį;
28. ragina valstybes nares sustiprinti tarpvalstybinę gamybinę praktiką, orientavimą ir stažuotes, pašalinti esamas jų kliūtis, ir labiau suderinti darbu pagrįstų jaunimo mokymo galimybių pasiūlą ir paklausą, taip pagerinant judumą ir įsidarbinimo galimybes, ypač pasienio regionuose;
29. teigiamai vertina 2014 m. kovo 10 d. priimtą Tarybos rekomendaciją dėl stažuočių kokybės sistemos ir ragina valstybes nares ją nedelsiant įgyvendinti asmenų, kuriems ji taikoma, naudai, taip pat pabrėžia, kad valstybių narių programos, kuriomis skatinamos ir siūlomos stažuotės, gali būtų finansiškai remiamos ES lėšomis;
Nauja aplinka darbo vietoms
30. pabrėžia, kad ES turi sukurti MVĮ palankią aplinką, kuri, be kita ko, apimtų geriausias finansines ir teisines sąlygas naujai įsteigtoms įmonėms, nes 2012 m. visose MVĮ dirbo 66,5 proc. visų ES darbuotojų[6];
31. dar kartą nurodo, kad reikia užtikrinti plačias bei nesudėtingas mokymo galimybes ir prieigą prie interneto ir jame pateikiamos informacijos, taip pat galimybę įgyti skaitmeninių įgūdžių; atsižvelgdamas į skaitmeninės darbotvarkės tikslus, ragina valstybes nares skatinti ir palengvinti jaunimui skirtų paslaugų ir švietimo galimybių skaitmeninimą, kad jaunimas galėtų gauti skaitmeninio darbo vietas;
32. pabrėžia, kad reikalinga ES reindustrializacija, kuri būtų paremta nuoseklia strategija ir jos įgyvendinimu ir kuria būtų skatinama bei lengviau įgyvendinama ekonomikos augimui palanki politika ir naujų darbo vietų kūrimas;
33. ragina valstybes nares susieti jaunimo užimtumo politiką su kokybiškomis ir tvariomis darbo sutartimis siekiant spręsti didėjančio struktūrinio mažų garantijų darbo ir nedarbo problemą;
34. ragina valstybes nares užtikrinti, kad jaunimui būtų prieinamos kokybiškos darbo vietos, kuriose būtų gerbiamos jų teisės, įskaitant jų teisę į stabilumą ir saugumą dirbant darbą už pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, darbą kuris suteiktų socialinę apsaugą ir leistų gyventi saugiai, oriai ir savarankiškai, taip siekiant apsaugoti jaunus darbuotojus nuo diskriminacijos ir išnaudojimo;
35. mano, kad jauni verslininkai ir į augimą orientuotos MVĮ yra būtinoji inovacijų ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga;
36. mano, kad įmonės sukurs daugiau darbo vietų ir įdarbins daugiau žmonių tik, jeigu ekonominė aplinka skatins augimą ir jeigu jos galės tikėtis kvalifikuotos darbo jėgos;
37. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares vadovautis teisėmis pagrįstu požiūriu į jaunimą ir užimtumą; pabrėžia, kad ypač per krizę negalima kelti pavojaus jaunų žmonių darbo kokybės aspektui ir pagrindinių darbo bei kitų standartams, susijusiems su darbo kokybe, tokiems kaip darbo laikas, socialinė apsauga ir su profesija susijusi sveikata bei saugumas – tai turi būti svarstoma pirmiausia, kai dedamos pastangos siekiant kažką pakeisti; pabrėžia, kad nebegalima daugiau diskriminuoti dėl amžiaus;
38. pabrėžia, kad svarbu pripažinti ir gerbti įvairias socialines ir ekonomines sistemas, taikomas valstybėse narėse;
39. ragina valstybes nares ir Komisiją remti ir skatinti judumo priemones, palengvinančias darbo paiešką kitose valstybėse narėse, ypač EURES;
40. ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) galimybėmis, kad būtų subalansuota laisvų darbo vietų ir kvalifikacijų pasiūla ir paklausa skirtingose valstybėse narėse;
41. ragina Europos Komisiją paremti iniciatyvas, taip pat kitų formų bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi sprendžiant jaunimo nedarbo problemą;
42. ragina Europos Komisiją atlikti vadovaujamąjį vaidmenį imantis iniciatyvos reindustrializuoti Europą, stiprinti pramonės konkurencingumą neapkraunant įmonių pernelyg didele reguliavimo našta, taip pat skatinti kurti darbo vietas, spręsti nedarbo klausimą ir sudaryti jaunimui daugiau galimybių pradėti savo verslą arba susirasti darbą;
43. ragina valstybes nares kovojant su nedarbu šalinti bereikalingą administracinę ir biurokratinę naštą, kuria apkraunami savarankiškai dirbantys asmenys, labai mažos įmonės ir MVĮ, pradėti taikyti taikyti palankią mokesčių politiką, kurti palankesnę aplinką privačiojo sektoriaus investicijoms ir spręsti bankroto įstatymų, pagal kuriuos skiriamos neproporcingos bausmės, klausimą; MVĮ apima didelę dalį Europos ekonomikos ir jų vaidmuo gali būti esminis lemiamas veiksnys užtikrinant greitą ir tvarų atsigavimą po ekonominės krizės ir kuriant naujas darbo vietas, taip pat ir jaunimui;
44. ragina valstybes nares gerinti bendradarbiavimą tarp įmonių ir švietimo sektoriaus visais lygmenimis siekiant mokymo programas geriau susieti su darbo rinkos poreikiais;
45. pabrėžia, jog Europos ekonomikai svarbu, kad būtų stengiamasi didinti, o ne riboti laisvą judėjimą ir darbo jėgos judumą ES, ir ragina valstybes nares užtikrinti laisvą visų piliečių ir darbuotojų judėjimą, kad būtų įmanoma vystyti tikrą Sąjungos darbo rinką, šalinti kliūtis ir leisti ES darbuotojams vykti ten, kur paklausūs jų įgūdžiai; pabrėžia, kad judėjimo laisvė yra kertinė teisė; taip pat pabrėžia, kad jaunimas irgi turėtų turėti galimybę gauti darbo vietą savo bendruomenėje;
46. ragina valstybes nares visų pirma atkreipti dėmesį į didelį nepalankias sąlygas turinčių grupių jaunimo nedarbą ir pirmenybę teikti galimybėms patekti ir integruotis į darbo rinką, taip pat prieigos ir integracijos politikos įtraukimui į kitas politikos sritis, nes užimtumas yra pagrindinis sėkmingos integracijos veiksnys;
47. mano, kad valstybės narės turi tenkinti specialius neįgalių jaunuolių poreikius suteikdamos jiems tinkamas priemones ir paramos paslaugas, siekdamos sukurti vienodas sąlygas ir aktyviai didinti neįgalių jaunuolių įsidarbinimo galimybes darbo rinkoje ir galimybes naudotis švietimo ir mokymo sistemomis;
48. pabrėžia, kad svarbu dėmesį sutelkti į verslumo skatinimą, ypač tarp jaunesnių žmonių ir absolventų, skatinti stažuotes ir laipsnišką įdarbinimą mažose ir labai mažose įmonėse, siekiant didinti jaunų žmonių verslo patirtį ir informuotumą apie galimybes ir gebėjimą steigti nuosavas įmones;
49. pabrėžia, jog, atsižvelgiant į krizės pasekmes jaunimui, valstybės narės turi tvirčiau įsipareigoti ir tobulinti stebėseną, kad pagerėtų jaunimo padėtis; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares aptarti jaunimo nedarbo klausimą per kitą neoficialų Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (angl. EPSCO) tarybos posėdį, kuris 2014 m. liepos 17 ir 18 d. vyks Milane, ir, užuot darius pareiškimus, vykdyti veiksmus ir politiką;
50. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0365.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0037.
- [3] OL C 351 E, 2011 12 2, p. 30.
- [4] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0016.
- [5] Eurostatas: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=yth_incl_010&lang=en.
- [6] Žr. pranešimą: http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/files/supporting-documents/2013/annual-report-smes-2013_en.pdf.