Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B8-0111/2014Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B8-0111/2014

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Libijoje

17.9.2014 - (2014/2844(RSP))

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:
Verts/ALE (B8‑0111/2014)
S&D (B8‑0120/2014)
PPE (B8‑0131/2014)
ECR (B8‑0132/2014)
ALDE (B8‑0135/2014)

Cristian Dan Preda, Arnaud Danjean, Jacek Saryusz-Wolski, Elmar Brok, Andrej Plenković, David McAllister, Mariya Gabriel, Francisco José Millán Mon, Philippe Juvin, Davor Ivo Stier, Monica Luisa Macovei, Gabrielius Landsbergis, Dubravka Šuica, Ivana Maletić PPE frakcijos vardu
Ana Gomes S&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Anna Elżbieta Fotyga, Valdemar Tomaševski ECR frakcijos vardu
Marietje Schaake, Jozo Radoš, Marielle de Sarnez, Andrus Ansip, Robert Rochefort, Ramon Tremosa i Balcells, Ivan Jakovčić, Johannes Cornelis van Baalen, Petras Auštrevičius, Louis Michel ALDE frakcijos vardu
Barbara Lochbihler Verts/ALE frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao


Procedūra : 2014/2844(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
RC-B8-0111/2014
Pateikti tekstai :
RC-B8-0111/2014
Debatai :
Priimti tekstai :

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje

(2014/2844(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 15 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas ir į 2014 m. rugpjūčio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Libijos,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2014 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimus,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. EKP dokumentų rinkinį dėl Libijos,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 14 d. Bernardino Leóno paskyrimą naujuoju Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiuoju įgaliotiniu Libijoje,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2011 m. rezoliucijas Nr. 1970 ir Nr. 1973 ir į 2014 m. rugpjūčio 27 d. rezoliuciją Nr. 2174,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 4 d. Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) ataskaitą „Tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų besitęsiančio smurto Libijoje metu apžvalga“,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 24 d. vykusį Arabų Lygos, Europos Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Maltos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų specialiųjų pasiuntinių Libijai susitikimą siekiant aptarti naujausius įvykius Libijoje,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. birželio mėn. įvykusius Libijos parlamento rinkimus,

–   atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų 1977 m. papildomus protokolus, taip pat į ginkluoto konflikto šalių pareigą bet kokiomis aplinkybėmis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi,

–   atsižvelgdamas į Konvenciją dėl Jungtinių Tautų ir joms priskirto personalo apsaugos ir jos fakultatyvinį protokolą,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos (EUBAM) sukūrimo,

–    atsižvelgdamas į tai, kad 1981 m. balandžio 25 d. Libija ratifikavo Afrikos Sąjungos konvenciją dėl pabėgėlių problemų Afrikoje konkrečių aspektų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A. kadangi 2011 m. vasario mėn. Libijos gyventojai išėjo į gatves, reikalaudami politinių teisių, o valstybės struktūros juos pasitiko beatodairiškomis represijomis, todėl kilo devynis mėnesius trukęs pilietinis konfliktas ir buvo nuverstas M. Kaddafio režimas; kadangi paskutinėmis savaitėmis itin suprastėjo saugumo padėtis, smarkiai sumažėjo politinis stabilumas ir žmogaus teisių bei humanitarinė padėtis Libijoje;

B.  kadangi per pastaruosius mėnesius padaugėjo konkuruojančių grupuočių, ypač iš Misratos ir Zintano, susidūrimų, o kovos dėl Tripolio ir Bengazio kontrolės destabilizavo Libiją ir jos perėjimą prie demokratijos, – dėl to išaugo civilių aukų, šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių skaičius; kadangi, JT paramos Libijai misijos (UNSMIL) vertinimais, bent 100 000 Libijos gyventojų dėl naujausio kovų protrūkio persikėlė šalies viduje, o dar 150 000 gyventojų, įskaitant didelį darbuotojų migrantų skaičių, paliko šalį;

C. kadangi 2014 m. rugpjūčio 24 d. islamistų karinės grupuotės perėmė Tripolio ir jo civilinio oro uosto kontrolę; kadangi islamistams pavaldžios karinės grupuotės palaiko ryšius su ginkluotomis grupuotėmis, tokiomis kaip „Islamo valstybė“, AQIM, „al-Jama'a al-Libya“, „al-Muqatilah“ ir „Ansar al-Sharia“;

D. kadangi dėl naujausių kovų padidėja grėsmė, kad išplis teroristinės grupuotės; kadangi tokia padėtis, jei nebus suvaldyta, galėtų pabloginti jau ir taip nestabilią padėtį visame regione;

E.  kadangi Libijoje aštrėja susirėmimai tarp vietinių ginkluotų grupuočių, taip pat civilių gyventojų, ir jų turto užpuolimai, kurių metu įvykdoma daugybė žmogaus teisių pažeidimų, kai kuriais atvejais prilygintinų karo nusikaltimams; kadangi pranešama, jog Tripolyje ir Bengazyje nemažai civilių grobiama vien dėl jų faktinės ar tariamos priklausomybės gentinėms, šeimos ar religinėms bendruomenėms; kadangi atrodo, jog asmenys, vykdantys šiuos smurto aktus, nekreipia dėmesio į galimą savo veiksmų poveikį nekaltiems civiliams;

F.  kadangi žmogaus teisių padėtis šalyje toliau blogėja, įskaitant žurnalistų, pareigūnų, politinių veikėjų ir žmogaus teisių gynėjų savavališko sulaikymo, grobimo, neteisėto žudymo, kankinimo ir smurto prieš juos atvejus, pvz., brutalų žymios aktyvistės Salwos Bugaighis nužudymą;

G. kadangi dėl naujausių kovų Libijoje iš esmės pablogėjo gyvenimo sąlygos ir atsirado problemų tiekiant maistą, kurą, vandenį ir elektros energiją; kadangi dėl to, jog iš šalies išvyko užsienio šalių medicinos darbuotojai ir kilo medicinos produktų tiekimo sutrikimų, civilių gyventojų padėtis dar labiau pablogėjo;

H. kadangi nuo 2013 m. gruodžio mėn. dėl pablogėjusios saugumo padėties nužudyta arba pagrobta daug užsienio valstybių piliečių; kadangi 2014 m. rugpjūčio mėn. daugelis ES valstybių narių vyriausybių prisijungė prie Jungtinių Amerikos Valstijų ir griežtai pasmerkė besitęsiantį smurtą Libijoje;

I.   kadangi 2014 m. birželio 25 d. įvyko parlamento rinkimai; kadangi po naujausių smurto atvejų teisėtai išrinkti Atstovų Rūmai (jie pakeitė Visuotinį Nacionalinį Kongresą, VNK) persikėlė iš Tripolio į Tobruką ir kadangi islamistų grupuotės nepripažįsta Atstovų Rūmų ir naujosios vyriausybės, todėl suformavo savo pačių vyriausybę ir parlamentą;

J.   kadangi, remiantis Libijos valstybine žiniasklaida, 2014 m. vasario mėn. išrinkta Konstitucijos rengimo asamblėja, kurią sudaro 60 atstovų iš trijų Libijos istorinių regionų, 2014 m. pabaigoje viešai paskelbs konstitucijos projektą, o 2015 m. kovo mėn. dėl jos bus galima sušaukti referendumą;

K. kadangi 2014 m. rugpjūčio 25 d. Tripolyje vėl buvo sušauktas VNK, kuris ministru pirmininku išrinko Omarą al-Hasi ir paragino jį sudaryti vyriausybę; kadangi būtina nedelsiant atkurti pasitikėjimą politiniu procesu Libijoje; kadangi plačiai paplitęs skepticizmas tarp paprastų Libijos piliečių lėmė pasitikėjimo praradimą ir menką rinkėjų aktyvumą pastaruosiuose rinkimuose; kadangi dėl naujausių smurto atvejų didėja grėsmė demokratiniam procesui, kuris prasidėjo nuvertus pulkininką M. Kaddafį;

L.  kadangi UNSMIL pagrindines pastangas skyrė valstybės kūrimui, o Europos Sąjunga stengėsi remti Libiją padedant EUBAM;

M. kadangi pranešama apie tai, jog smurtiniuose veiksmuose Libijoje dalyvauja išorės veikėjai, be kita ko, vykdydami karinius veiksmus, tiekdami ginklus bei šaudmenis ir imdamiesi veiksmų, kurie gilina vietinius nesutarimus ir taip daro poveikį prastoms valdymo struktūroms, o tai savo ruožtu kenkia Libijos perėjimo prie demokratijos procesui; kadangi kai kurios Persijos įlankos valstybės ir kai kurie kiti regioniniai veikėjai šiuo metu, Libijoje aštrėjant vidaus neramumams, teikia paramą konkuruojančioms pusėms;

N. kadangi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2174(2014) leidžiama taikyti draudimą keliauti ir turto įšaldymą „fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie, kaip nustatė Komitetas, dalyvauja kituose veiksmuose, keliančiuose grėsmę taikai, saugumui ar stabilumui Libijoje arba trukdančiuose sėkmingai baigti politinį Libijos perėjimo procesą, arba tokius veiksmus remia“;

O. kadangi, kaip pranešama, šimtai migrantų ir pabėgėlių, norinčių išvengti smurto Libijoje, žuvo bandydami per Viduržemio jūrą patekti į Europą, ir kadangi dėl to kilo didelė pabėgėlių krizė Italijoje ir Maltoje; kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, nuo birželio mėn. žuvo 1 600 bandžiusių pasiekti Europą žmonių; kadangi dauguma migrantų, bandančių pasiekti Europą, išvyksta iš Libijos; kadangi, remiantis UNHCR vertinimais, manoma, jog iš maždaug 109 000 asmenų, kurie nuo metų pradžios pateko į Italiją, apie 98 000 išvyko iš Libijos; kadangi baiminamasi, jog žuvo dar 500 migrantų, nes pranešta, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. į jų laivą netoli Maltos atsitrenkė kitas laivas;

P.  kadangi 2011 m. vasario 26 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) dėl padėties Libijoje; kadangi 2011 m. birželio 27 d. TBT dėl nusikaltimų žmoniškumui išdavė tris arešto orderius – Muammarui Kaddafiui, Saifui al-Islamui Kaddafiui ir Abdullai al-Senussi; kadangi likusieji įtariamieji nėra sulaikyti Teismo; kadangi Libijos valdžios institucijos primygtinai reikalavo, jog jie būtų teisiami pagal Libijos vidaus teisinę sistemą;

Q. kadangi 2014 m. rugpjūčio 25 d. Egipte vyko trečiasis kaimyninių Libijos valstybių ministrų susitikimas, į kurį aptarti Libijos krizės atvyko Libijos, Tuniso, Alžyro, Sudano, Nigerio ir Čado užsienio reikalų ministrai ir Arabų lygos atstovai; kadangi šis forumas išplatino spaudos pranešimą, kuriame patvirtino Libijos valdžios institucijų teisėtumą, atmetė užsienio valstybių kišimąsi, paragino nuginkluoti karines grupuotes ir pasiūlė sukurti laipsnišką sankcijų mechanizmą, taikytiną asmenims ir įmonėms, stabdantiems politinį procesą;

1.  smerkia vis didėjantį smurtą, ypač prieš civilius gyventojus ir civilines institucijas; ragina visas konflikto šalis nedelsiant nutraukti bet kokį smurtą ir susitarti dėl paliaubų, kad būtų nutrauktos vis didėjančios gyventojų kančios, taip pat ragina prisidėti prie įtraukaus nacionalinio politinio dialogo, kad būtų sukurta pagarba žmogaus teisėms, demokratija ir įstatymo viršenybe pagrįsta valstybė; ragina patraukti atsakomybėn visus, kurie atsakingi už žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; reiškia gilų susirūpinimą ir visišką solidarumą su kenčiančiais Libijos civiliais gyventojais ir institucijomis;

2.  primygtinai ragina visas ginkluoto konflikto šalis paisyti žmoniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų siekiant užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą, pagalbą gaunančių civilių gyventojų saugumą ir humanitarinę pagalbą teikiančių darbuotojų apsaugą;

3.  primena, kad visos Libijos partijos privalo visais atvejais prisiimti atsakomybę už civilių gyventojų apsaugą ir kad su sulaikytaisiais turėtų būti elgiamasi laikantis tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės; primena, kad išpuoliai, apgalvotai nukreipti prieš asmenis, dalyvaujančius humanitarinės pagalbos ar taikos palaikymo misijose pagal JT Chartiją, kurių tikslas yra apsaugoti civilius gyventojus ar civilinius objektus pagal tarptautinę ginkluotų konfliktų teisę, priskiriami prie karo nusikaltimų pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

4.  atkreipia dėmesį į bendro nesaugumo ir prastėjančio valdymo Libijoje poveikį regioniniam ir Europos saugumui; primena, kad per 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėn. vykusius susirėmimus dėl Tripolio oro uosto kontrolės dramatiškai išplito smurtas ir įsivyravo chaosas, todėl žuvo labai daug žmonių ir buvo sugriauta strateginė infrastruktūra;

5.  yra itin sunerimęs dėl pranešimų apie tai, kad regiono veikėjai dalyvauja smurtiniuose veiksmuose Libijoje; ragina kaimynines valstybes ir regioninius veikėjus susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pagilinti dabartinius nesutarimus ir pakenkti Libijos perėjimui prie demokratijos; ragina visas valstybes labiau kontroliuoti savo sienas, įskaitant jūrų ir oro uostus, ir toliau kruopščiai tikrinti visus krovinius, gabenamus į Libiją ir iš jos; palankiai vertina Tuniso svetingumą šimtams tūkstančių šiuo metu Tunise esančių Libijos piliečių, kurie bėga nuo smurto;

6.  primena 2014 m. rugpjūčio 27 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2174, kuria šiuo metu Libijai taikomos sankcijos išplečiamos ir numatoma baudžiamoji atsakomybė žmonėms, užsiimantiems veiksmais, kurie „kelia grėsmę taikai, stabilumui ir saugumui Libijoje arba trukdo sėkmingai baigti jos politinį pereinamąjį procesą“, arba tokius veiksmus remiantiems; kviečia vyriausiąją įgaliotinę, ES, jos valstybes nares ir platesnę tarptautinę bendruomenę įvertinti galimybę taikyti tokias priemones konkretiems asmenims, keliantiems grėsmę perspektyvoms pasiekti taiką Libijoje ir pereiti prie demokratijos, ir tuomet juos įtraukti į sąrašą, panašiai kaip tarptautinė bendruomenė įtraukė į sąrašą M. Kaddafį ir jo artimos aplinkos asmenis;

7.  primena, kad kariaujančios šalys privalo atsakyti už savo veiksmus ir turi būti patrauktos baudžiamojon atsakomybėn vietos teismuose ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme, kuriam priklauso karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, genocido ir išžaginimų, kaip karo nusikaltimų, vykdytų Libijoje nuo 2011 m. vasario 15 d., jurisdikcija pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1970;

8.  tvirtai remia Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) ir neseniai paskirto JT specialiojo pasiuntinio Libijoje Bernardino Leóno pastangas skatinti ir palengvinti nacionalinį dialogą, kuriame dalyvautų Libijos politikai ir įtakingi veikėjai; primygtinai reikalauja, kad tarptautinė bendruomenė imtųsi veiksmų dėl padėties Libijoje padedant Jungtinėms Tautoms;

9.  remia Atstovų Rūmus kaip teisėtą organą, išrinktą 2014 m. birželio mėn. rinkimuose; ragina Libijos laikinąją vyriausybę, išrinktus Atstovų Rūmus ir Konstitucijos rengimo asamblėją vykdyti įstatymo viršenybe ir žmogaus teisėmis pagrįstas užduotis savo šalies labui vadovaujantis įtraukumo principais ir užtikrinti, kad būtų ginamos visų Libijos piliečių, įskaitant religines mažumas, teisės; ragina visas šalis juos remti ir prisidėti prie įtraukaus politinio dialogo, kad būtų atkurtas stabilumas ir susitarta dėl tolesnių veiksmų; kviečia Atstovų Rūmų narius apsilankyti Europos Parlamente ir susitikti su jo naujai išrinktais nariais ir užmegzti su jais parlamentinius santykius;

10. pripažįsta, kad moterys atliko esminį vaidmenį Libijos pereinamajame procese, ir pabrėžia, kad svarbu, jog moterys visapusiškai dalyvautų Libijos sprendimų priėmimo procese ir kuriant nacionalines institucijas visais lygmenimis;

11. pabrėžia, kad Libijos valdžios institucijos turi tvarkyti naftos gavybą ir pardavimą, ir ragina tarptautinę bendruomenę susilaikyti nuo bet kokių sandorių su kitais subjektais; prašo, kad veiklą Libijoje vykdančios tarptautinės bendrovės atskleistų informaciją apie savo finansinius sandorius energetikos sektoriuje;

12. ragina Komisiją ir EIVT koordinuoti valstybių narių veiksmus Libijoje ir sutelkti savo paramą į valstybės ir institucijų kūrimą ir kartu su valstybėmis narėmis, JT, NATO ir regioniniais partneriais padėti kurti veiksmingas ir nacionaliniu lygmeniu vadovaujamas ir kontroliuojamas saugumo pajėgas (ginkluotąsias pajėgas ir policijos pajėgas), kurios galėtų užtikrinti taiką ir tvarką šalyje, taip pat remti paliaubų pradžią ir sukurti jų stebėjimo mechanizmą; pabrėžia, kad ES taip pat turėtų teikti prioritetą paramai vykdant Libijos teisingumo sistemos reformas, taip pat kitoms sritims, kurios turi esminį poveikį demokratiniam valdymui;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga Libijoje pradėjo ES pasienio pagalbos misiją (EUBAM), tačiau ji iki šiol nepajėgė pasiekti savo tikslų pagerinti šalies sienų saugumą; pabrėžia, kad misija šiuo metu sustabdyta, o dauguma darbuotojų, atsižvelgiant į saugumo sąlygas, grąžinti į tėvynę, išskyrus nedidelę komandą, kuri buvo perkelta į Tunisą; pabrėžia, kad ES su saugumu susijęs indėlis, sukoncentruotas vien tik į sienų apsaugą, yra aiškiai nepakankamas ir neatitinka nei šalies poreikių, nei regioninio saugumo iššūkių, taip pat ir ES saugumo; todėl ragina vyriausiąją įgaliotinę persvarstyti Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos įgaliojimus siekiant pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką surengti naują misiją, kuri atsižvelgtų į pasikeitusią padėtį Libijoje, ypač į tai, kad būtina nedelsiant sukurti valstybę, stiprinti institucijas ir reformuoti saugumo sektorių;

14. tebėra susirūpinęs dėl ginklų, šaudmenų ir sprogmenų platinimo ir ginklų kontrabandos Libijoje, nes dėl to kyla grėsmė šalies stabilumui ir jos gyventojams;

15. yra labai susirūpinęs dėl to, kad Italijos ir Maltos pakrantes pasiekė beprecedentis prieglobsčio prašytojų ir nelegalių imigrantų skaičius, kurių daugelis atvyko iš Libijos teritorijos; ragina ES imtis tolesnių veiksmų dėl prioritetų, kuriuos nustatė Viduržemio jūros regiono specialios paskirties darbo grupė, ir pradėti politinį dialogą su Libijos vyriausybe migracijos klausimais, kai tik leis sąlygos; labai apgailestauja, kad žuvo dar 500 migrantų, kai į jų laivą, kaip pranešta, netoli Maltos atsitrenkė kitas laivas;

16. ragina ES ir valstybes nares veiksmingai padėti Italijai ir ją paremti, nes ji deda sveikintinas pastangas siekdama susitvarkyti su nevaldomai didėjančiais migrantų srautais iš Šiaurės Afrikos, visų pirma Libijos;

17. ragina atnaujinti JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro veiklą Libijoje ir jai nekliudyti; ragina ES toliau siūlyti humanitarinę, finansinę ir politinę pagalbą Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų krizės regionams, kad būtų šalinamos esminės migracijos ir humanitarinių krizių priežastys;

18. yra labai susirūpinęs dėl to, kad Libijoje vis aktyviau veikia su „Al-Qaeda“ susijusios teroristinės grupuotės ir asmenys, ir dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad reikia visomis priemonėmis, pagal Jungtinių Tautų Chartiją ir tarptautinę teisę, įskaitant taikytiną tarptautinę žmogaus teisių, pabėgėlių ir humanitarinę teisę, kovoti su teroro aktų keliama grėsme tarptautinei taikai ir saugumui;

19. dar kartą patvirtina, kad ES tvirtai remia ir palaiko Libijos žmonių demokratijos siekius, ypač dabartinės krizės ir šalies perėjimo prie demokratijos laikotarpiu; ragina ES aktyviau prisidėti remiant Libijoje stabilumą ir perėjimą prie demokratijos;

20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Libijos vyriausybei ir Atstovų Rūmams, JT Generaliniam Sekretoriui, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.