BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Mauritanijos, ypač Biramo Dah Abeido atvejo
17.12.2014 - (2014/2999(RSP))
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:
Verts/ALE (B8‑0382/2014)
PPE (B8‑0383/2014)
ECR (B8‑0384/2014)
S&D (B8‑0385/2014)
EFDD (B8‑0386/2014)
ALDE (B8‑0387/2014)
Cristian Dan Preda, Davor Ivo Stier, Bogdan Brunon Wenta, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Joachim Zeller, Tunne Kelam, Monica Macovei, Franck Proust, Andrej Plenković, Jaromír Štětina, Philippe Juvin, Francesc Gambús, Giovanni La Via, Dubravka Šuica, Lara Comi, David McAllister, Jeroen Lenaers, Tomáš Zdechovský, Seán Kelly, Eduard Kukan, Inese Vaidere, Csaba Sógor, Alessandra Mussolini, Stanislav Polčák, Andrzej Grzyb, Pál Csáky, Pavel Svoboda, Michaela Šojdrová, Marijana Petir, Gabrielius Landsbergis PPE frakcijos vardu
Josef Weidenholzer, Victor Boştinaru, Hugues Bayet, Enrico Gasbarra, Ana Gomes, Pier Antonio Panzeri, Alessia Maria Mosca, Miroslav Poche, Gilles Pargneaux, Nicola Caputo, Elena Valenciano, Kashetu Kyenge, Liisa Jaakonsaari, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Enrique Guerrero Salom, Andi Cristea, Alessandra Moretti, Goffredo Maria Bettini, Krystyna Łybacka, Marc Tarabella, Marlene Mizzi, Miriam Dalli, Michela Giuffrida, Doru-Claudian Frunzulică, Neena Gill, Vilija Blinkevičiūtė S&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Mark Demesmaeker, Jana Žitňanská, Arne Gericke ECR frakcijos vardu
Gérard Deprez, Fernando Maura Barandiarán, Frédérique Ries, Ramon Tremosa i Balcells, Marielle de Sarnez, Ivo Vajgl, Pavel Telička, Juan Carlos Girauta Vidal, Izaskun Bilbao Barandica, Marietje Schaake, Ivan Jakovčić, Jozo Radoš, Petras Auštrevičius, Antanas Guoga, Nathalie Griesbeck, Johannes Cornelis van Baalen, Dita Charanzová, Javier Nart ALDE frakcijos vardu
Barbara Lochbihler, Judith Sargentini, Maria Heubuch, Ernest Urtasun, Heidi Hautala Verts/ALE frakcijos vardu
Ignazio Corrao, Fabio Massimo Castaldo EFDD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Mauritanijos, ypač Biramo Dah Abeido atvejo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mauritanijos, įskaitant 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir saugumo padėties Sahelio regione[1] ir 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Sahelio regione[2],
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 17 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl ES saugumo ir vystymosi srities strategijos Sahelio regione įgyvendinimo,
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 25 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl prezidento rinkimų Mauritanijos Islamo Respublikoje,
– atsižvelgdamas į Mauritanijos konstitucijos 1 straipsnį, kuriuo garantuojama visų piliečių lygybė prieš įstatymą neatsižvelgiant į jų kilmę, rasę, lytį ar socialinę padėtį,
– atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją (ją Mauritanija ratifikavo 1986 m.), kurios 5 straipsnyje aiškiai draudžiama vergovė, ir į tai, kad Mauritanija prisijungė prie tarptautinių susitarimų, kuriais draudžiamos šiuolaikinės vergovės formos, būtent prie 1926 m. Vergovės konvencijos ir ją iš dalies keičiančio protokolo, taip pat prie 1956 m. Papildomos konvencijos dėl vergovės, vergų prekybos ir į vergovę panašių institutų bei praktikos panaikinimo,
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno baseino valstybių grupės (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas),
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 24 d. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamąsias pastabas dėl Mauritanijos,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Konvenciją Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi Biram Dah Abeid, išlaisvintų vergų sūnus, vykdo interesų gynimo kampaniją, kuria siekiama likviduoti vergovę; kadangi 2008 m. jis pradėjo Iniciatyvą dėl abolicionistinio judėjimo atgaivinimo (pranc. Initiative pour la Resurgence du Mouvement Abolitionniste); kadangi ši organizacija siekia atkreipti dėmesį į vergovės problemą ir prisidėti prie to, kad konkrečiais atvejais bylos pasiektų teismą; kadangi Biramui Dah Abeidui 2013 m. paskirta Jungtinių Tautų žmogaus teisių premija;
B. kadangi 2014 m. lapkričio 11 d. Biram Dah Abeid, prieš vergiją kovojantis aktyvistas ir organizacijos „Iniciatyva dėl abolicionistinio judėjimo atgaivinimo“ steigėjas, buvo areštuotas jam dalyvaujant taikiame žygyje prieš vergiją; kadangi Biram Dah Abeid kaltinamas demonstracijos organizavimu, dalyvavimu demonstracijoje ir priklausymu neteisėtai organizacijai ir kadangi, remiantis kai kuriais šaltiniais, manoma, kad jam gali grėsti mirties bausmė; kadangi pagal Mauritanijos baudžiamąjį kodeksą galima taikyti mirties bausmę, ji nėra taikoma išimtinai už sunkiausius nusikaltimus, be to, ji taikoma priėmus nuosprendžius, grindžiamus kankinimų metu išgautais prisipažinimais;
C. kadangi buvo suimta ir sulaikyta ir kitų prieš vergiją kovojančių aktyvistų: iš viso įkalinta 17 organizacijai „Mauritanijos iniciatyva dėl abolicionistinio judėjimo atgaivinimo“ priklausančių aktyvistų; kadangi įtariama, jog sulaikymų metu Mauritanijos žandarmerija naudojo pernelyg didelę jėgą, pvz., mušė suimtuosius lazdomis, traukė juos grindimis ir naudojo įvairius kitus žeminimo metodus, pvz., privertė juos nusirengti nuogai; kadangi esama įtarimų, jog kalėjimo prižiūrėtojai mėgino priversti kai kuriuos aktyvistus pasirašyti prisipažinimus;
D. kadangi Biram Dah Abeid užėmė antrą vietą 2014 m. Mauritanijos prezidento rinkimuose; kadangi dėl savo reputacijos jis tapo svarbiausiu Mauritanijos valdžios institucijų taikiniu; kadangi jo ir jo kolegų suėmimas rodo, kad prieš politinę opoziciją ir pilietinę visuomenę naudojamos griežtos priemonės;
E. kadangi, nors oficialiai panaikinta 1981 m. ir kriminalizuota 2007 m., vergovės praktika Mauritanijoje vis dar taikoma; kadangi, 2014 m. Pasaulio vergovės indekso duomenimis, Mauritanija yra didžiausia pažeidėja, kurioje yra didžiausia pavergtų gyventojų dalis (ji gali siekti 4 proc.); kadangi vergovės paplitimas, remiantis kai kuriais skaičiavimais, siekia iki 20 proc.; kadangi neseniai priimtas Vergovės aktas neapima visų vergovės formų Mauritanijoje, pavyzdžiui, į jį neįtraukta jokių baudžiavinės padėties formų;
F. kadangi vergovė Mauritanijoje akivaizdžiai susijusi su rase: beveik visais atvejais pavergiami (juodaodžių) haratinų bendruomenės asmenys, kurie sudaro nuo 40 iki 60 proc. visų Mauritanijos gyventojų, arba kitų bendruomenių asmenys, kaip pripažįsta specialusis pranešėjas vergovės klausimais; kadangi haratinams, net nepavergtiems, dažnai neleidžiama dirbti labiau prestižinio darbo ar užimti aukštesnių postų viešajame gyvenime;
G. kadangi vergovė paprastai paveldima, ir moterų vergių pagimdyti kūdikiai dažnai visą savo gyvenimą laikomi šeimininko šeimos nuosavybe; kadangi moterys vergės paprastai patiria seksualinį smurtą; kadangi daugumai vergų neleidžiama įgyti formaliojo švietimo ir jie mokomi, kad jų likimas yra priklausyti savo šeimininkams, taigi taip tęsiama vadinamoji psichologinė vergovė; kadangi moterims vergėms reikia gauti šeimininkų leidimą tuoktis; kadangi daug vergų gimsta kaip išžaginimo pasekmė; kadangi net vergai, kurie buvo išlaisvinti, turi mažai galimybių rasti prasmingą darbą;
H. kadangi Mauritanija ratifikavo tokias konvencijas, kaip Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, taip pat AKR ir ES Kotonu susitarimą;
1. griežtai smerkia prieš vergovę kovojančio aktyvisto Biramo Dah Abeido ir jo bendraminčių areštą ir tebesitęsiantį kalinimą ir ragina juos nedelsiant paleisti; reiškia susirūpinimą dėl smurto, naudojamo prieš kai kuriuos aktyvistus, ir primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas patraukti atsakomybėn tuos pareigūnus, kurie dalyvavo smurtaujant prieš kalinius ir juos kankinant;
2. ragina Mauritanijos vyriausybę nustoti naudoti smurtą prieš civilius, dalyvaujančius taikiuose viešuose protestuose ir žiniasklaidos kampanijose, palaikančiose Biramą Dah Abeidą, nebesistengti palaužti pilietinės visuomenės ir politinės opozicijos ir leisti prieš vergovę kovojantiems aktyvistams tęsti savo nesmurtinį darbą nebijant priekabiavimo ar bauginimo; primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas nevaržyti žodžio ir susirinkimų laisvės, vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis ir pačios Mauritanijos nacionaline teise;
3. griežtai smerkia visų formų vergovę, ypač užfiksuotą didelį vergovės paplitimą, su vergove susijusią praktiką ir prekybą žmonėmis Mauritanijoje; palankiai vertina tai, kad Mauritanijos vyriausybė kriminalizuoja vergovę, kad yra specialus vergovės klausimų teismas, ir tai, kad 2014 m. kovo mėn. vyriausybė paskelbė parengusi vergovės panaikinimo veiksmų planą;
4. apgailestaudamas pažymi, kad už vergovę baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta tik vieną kartą; ragina Mauritanijos vyriausybę panaikinti visų formų vergovę, parengti prieš ją nukreiptus įstatymus ir priimti teisės aktus, kuriais būtų siekiama keisti ar panaikinti diskriminuojamuosius teisės aktus, įskaitant diskriminuojamąsias baudžiamojo, civilinės būklės ir pilietybės kodeksų nuostatas; pabrėžia, kad įtarimai, susiję su vergove ar į vergovę panašia praktika, turėtų būti veiksmingai tiriami ir už juos turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn;
5. ragina Mauritanijos valdžios institucijas didinti visų visuomenės sluoksnių sąmoningumą ir keisti žmonių požiūrį ir įsitikinimus vergovės klausimu; atkakliai ragina Mauritanijos valdžios institucijas padėti keisti visuomenės požiūrį į rasę ir vergovę, ypač kalbant apie haratinų etninius gyventojus; pabrėžia, kad diskriminacija dėl etninės kilmės, ypač švietimo ir užimtumo srityse, turėtų būti paskelbta už įstatymo ribų; taip pat primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas panaikinti kastomis paremtą pavergimo sistemą, visų pirma namų ūkyje dirbančių moterų atžvilgiu;
6. primygtinai ragina plėtoti universalų formalųjį švietimą, kad dabartiniai ir buvę vergai, taip pat jų vaikai, galėtų padidinti savo raštingumą ir būtų aprūpinti priemonėmis, kad galėtų rasti prasmingą darbą; pažymi, kad visiems Mauritanijos piliečiams turėtų būti suteikta teisė į nuosavą žemę, ypač jei joje gyveno ir ją dirbo ištisos kartos. Tai teisė, kurią Biram Dah Abeid ir organizacija „Mauritanijos iniciatyva dėl abolicionistinio judėjimo atgaivinimo“ siūlo kaip pagrindinę priemonę, kad būtų išeita iš vergovės rato; atsižvelgdamas į tai, ragina Mauritanijos vyriausybę ratifikuoti TDO Konvenciją Nr. 169, kurioje pripažįstamos čiabuvių tautų žemės naudojimo formos;
7. pabrėžia vaisingų ES ir Mauritanijos santykių svarbą siekiant prisidėti prie demokratijos, stabilumo ir vystymosi šalyje; pabrėžia, kad Mauritanija yra svarbi Europos Sąjungos saugumo ir vystymosi srities strategijos Sahelio regione partnerė;
8. primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti vergovės Mauritanijoje klausimą, ypač užtikrinant aiškią ir paveikią užsienio reikalų ir žmogaus teisių politiką, atitinkančią ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ir propaguojant žmogaus teisių aspektą kaip ES Sahelio strategijos dalį, taip pat dalyvaujant dialoguose su Mauritanijos vyriausybe, įskaitant derybas dėl oficialių dvišalių susitarimų;
9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Mauritanijos valdžios institucijoms, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, JT žmogaus teisių tarybai, Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.
- [1] OL C 322 E, 2013 11 15, p. 94.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0431.