BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Libijoje
14.1.2015 - (2014/3018(RSP))
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:
S&D (B8‑0011/2015)
Verts/ALE (B8‑0013/2015)
ALDE (B8‑0014/2015)
ECR (B8‑0030/2015)
EFDD (B8‑0031/2015)
PPE (B8‑0032/2015)
Mariya Gabriel, Cristian Dan Preda, Arnaud Danjean, Jacek Saryusz-Wolski, Elmar Brok, Andrej Plenković, David McAllister, Tunne Kelam, Francisco José Millán Mon, Daniel Caspary, Davor Ivo Stier, Michael Gahler, Antonio López-Istúriz White, Claude Rolin, Traian Ungureanu, Dubravka Šuica, Barbara Matera, Giovanni La Via, Pascal Arimont, Monica Macovei, Ivana Maletić, Lara Comi, Gabrielius Landsbergis, Elisabetta Gardini, József Nagy PPE frakcijos vardu
Victor Boștinaru, Knut Fleckenstein, Ana Gomes, Richard Howitt, Pier Antonio Panzeri, Hugues Bayet, Alessia Maria Mosca, Miroslav Poche, Michela Giuffrida, Vincent Peillon, Miriam Dalli, Neena Gill, Goffredo Maria Bettini, Gilles Pargneaux, Liisa Jaakonsaari, Marlene Mizzi, Simona Bonafè, Nicola Caputo, Elena Valenciano, Tonino Picula, Sorin Moisă, Andi Cristea, Javi López, Tanja Fajon, Victor Negrescu, Zigmantas Balčytis, Afzal Khan, Boris Zala, David Martin, Soraya Post, Eugen Freund, István Ujhelyi S&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Ruža Tomašić, Branislav Škripek ECR frakcijos vardu
Fernando Maura Barandiarán, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Ramon Tremosa i Balcells, Dita Charanzová, Javier Nart, Marietje Schaake, Ivan Jakovčić, Jozo Radoš, Beatriz Becerra Basterrechea, Petr Ježek, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Gérard Deprez, Alexander Graf Lambsdorff, Pavel Telička, Martina Dlabajová, Fredrick Federley, Marielle de Sarnez, Louis Michel, Petras Auštrevičius, Urmas Paet ALDE frakcijos vardu
Barbara Lochbihler, Judith Sargentini Verts/ALE frakcijos vardu
Ignazio Corrao, Fabio Massimo Castaldo, Dario Tamburrano EFDD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos, ypač į 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją[1], 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją[2] ir 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją[3],
– atsižvelgdamas į naujausius Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimus dėl Libijos, įskaitant 2014 m. gruodžio 16 ir 30 d. bei 2015 m. sausio 10 d. pareiškimus,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 15 d., rugpjūčio 30 d., spalio 20 d., lapkričio 17 ir 18 d. bei gruodžio 15 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 11 d. Ispanijos, Italijos, JAV, JK, Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybių bendrą pareiškimą dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1970 (2011) ir Nr. 1973 (2011) ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. rezoliuciją Nr. 2174,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 4 d. Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) ataskaitą „Tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų besitęsiančio smurto Libijoje metu apžvalga“ ir į 2014 m. gruodžio 27 d. atnaujintą informaciją,
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų 1977 m. papildomus protokolus, taip pat į ginkluoto konflikto šalių pareigą bet kokiomis aplinkybėmis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimą 2013/233/BUSP dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya),
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo EKP dokumentų rinkinį dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 19 d. Mauritanijoje įvykusį Sahelio šalių aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvavo Mauritanijos, Malio, Nigerio, Čado ir Burkina Faso vadovai,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 22 d. bendrą 13 šalių[4] pareiškimą, kuriame pasižadama vykdyti nesikišimo į Libijos reikalus politiką,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi 2011 m. vasario mėn. Libijos gyventojai išėjo į gatves, reikalaudami politinių teisių, o valstybės struktūros juos pasitiko beatodairiškomis represijomis, todėl kilo devynis mėnesius trukęs pilietinis konfliktas ir buvo nuverstas M. al-Gaddafi režimas;
B. kadangi Libija 2014 m. birželio mėn. surengė trečiuosius visuotinius demokratinius ir laisvus rinkimus, kad išrinktų Atstovų Rūmų narius, kurie turėtų pakeisti 2012 m. liepos mėn. išrinktą Visuotinį Nacionalinį Kongresą;
C. kadangi, nepaisant 2014 m. birželio mėn. nacionalinių parlamento rinkimų, Libijos gyventojų lūkesčius, iškilusius žlugus pulkininko al-Gaddafi režimui, griauna politinis susiskaldymas ir smurtas, virstantis visuotiniu pilietiniu karu; kadangi jau keletą mėnesių Tripolyje ir Tobruke veikia konkuruojančios vyriausybės ir parlamentai;
D. kadangi Libijoje vis dar vyksta politinės vidaus kovos, išsiplėtojusios į smurtinę kovą dėl valdžios tarp dviejų konkuruojančių vyriausybių ir daugybės besivaržančių nacionalistų, islamistų, gentinių ir regionalistų grupuočių – dėl to vis labiau didėja civilių kančios, aukų skaičius, masinis persikėlimas ir plinta humanitarinė krizė;
E. kadangi pranešama, jog abi konflikto šalys padarė daug įvairių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų; kadangi UNSMIL vertinimu dėl naujausio kovų protrūkio mažiausiai 400 000 Libijos gyventojų persikėlė šalies viduje ir dar 150 000 gyventojų, įskaitant didelį darbuotojų migrantų skaičių, paliko šalį; kadangi užsienio pagalbą teikiančiose organizacijose dirbantys darbuotojai ir diplomatai, įskaitant ES ir UNSMIL personalą, buvo evakuoti iš Libijos; kadangi masinis Libijos pabėgėlių antplūdis į kaimyninį Tunisą kelia didelių problemų šios šalies pajėgumams ir jos pačios stabilumui; kadangi manoma, kad Tunise jau yra daugiau kaip milijonas Libijos gyventojų;
F. kadangi 2014 m. gruodžio 23 d. Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Raas al-Hussein pareiškė, kad dėl beatodairiško civilių gyventojų apšaudymo Libijoje galima patraukti atsakomybėn už karo nusikaltimus;
G. kadangi JT specialusis įgaliotinis Bernardino León aktyviai siekė surengti derybas tarp kariaujančių grupuočių ir pradėti nacionalinį dialogą siekiant susitaikymo proceso ir nacionalinės vienybės vyriausybės sudarymo; kadangi pirmasis derybų raundas įvyko Gadamese 2014 m. rugsėjo 29 d. ir tęsėsi Tripolyje spalio 11 d., o kitas raundas, iš pradžių planuotas 2015 m. sausio 5 d., atidėtas dėl to, kad nebuvo abiejų konflikto šalių susitarimo; kadangi UNSMIL paskelbė, kad Libijos konflikto šalys jau susitarė surengti naują derybų raundą Ženevoje, galbūt 2015 m. sausio 14 d.; kadangi abi stovyklos kol kas parodė, kad iš esmės nenori ar negali siekti kompromiso;
H. kadangi JT pasiuntinė Sahelio regione Hiroute Guebre Sellassie įspėjo JT Saugumo Tarybą, kad Libijos krizė artimiausioje ateityje gali destabilizuoti visą regioną, ir pareiškė, kad teroristų ir nusikaltėlių tinklai Libijoje mezga vis glaudesnius ryšius su Maliu ir Šiaurės Nigerija, versdamiesi prekyba ginklais ir narkotikais bei kita neteisėta prekyba;
I. kadangi Libijos valstybės vientisumui iškilo pavojus, taip pat tikras bent trijų regionų (Fecano, Kirenaikos ir Tripolitanijos) atsiskyrimo pavojus, jeigu nebus pradėta ieškoti kompromisinio sprendimo ir nevyks susitaikymo procesas;
J. kadangi pastarojo meto kovos sudarė puikias sąlygas tokioms teroristinėms grupuotėms kaip IS plėstis ir įsikurti šalyje; kadangi tuo atveju, jeigu ši problema nebus sprendžiama, gali kilti labai didelė grėsmė regiono ir ES saugumui; kadangi 2015 m. sausio 8 d. IS padalinys pranešė, jog jie rytinėje Libijoje nužudė žurnalistą Sofiene'ą Chourabi ir operatorių Nadhirą Ktari;
K. kadangi 2015 m. sausio 4 d. tarptautiniu mastu pripažįstamai vyriausybei lojalių pajėgų karo lėktuvai bombardavo Graikijos naftos tanklaivį, stovintį Dernos uosto karinėje zonoje, ir dėl to žuvo vienas įgulos narys graikas ir vienas įgulos narys rumunas bei du kiti įgulos nariai sužeisti; kadangi uostą kontroliuoja islamistų kovotojai ir per praėjusius metus uostas kelis kartus užpultas;
L. kadangi 2015 m. sausio 3 d. oficialiame vyriausybės pareiškime pranešta, kad Islamo valstybės kovotojai nužudė 14 Libijos kariuomenės karių ir kad vyriausybė paprašė tarptautinės bendruomenės panaikinti Libijai taikomą ginklų embargą, kad ji galėtų kovoti su šiais kovotojais, kuriuos ji laiko teroristais;
M. kadangi Libijoje IS apmoko savo kovotojus ir kuria savo padalinį rytinėje šalies dalyje; kadangi 2014 m. gruodžio 30 d. teroristai Tobruke susprogdino bombą automobilyje siekdami surengti išpuolį prieš Atstovų Rūmus per jų posėdį; kadangi, kaip pranešama, Islamiškojo Magribo „Al Kaidos“ elementai pietinėje Libijos periferijoje įkūrė logistikos centrus; kadangi, remiantis oficialiu vyriausybės pareiškimu, Islamo valstybės karinės grupuotės 2014 m. gruodžio 3 d. nužudė 14 Libijos kariuomenės karių;
N. kadangi 2014 m. gruodžio 28 d. kariuomenei vadovaujantis generolas K. Haftar surengė oro antpuolius Misratoje, karinės grupuotės „Libijos aušra“ tvirtovėje, – tai laikoma kerštu už 2014 m. gruodžio 25 d. karinės grupuotės surengtus išpuolius prieš didžiausią Libijos naftos terminalą Sidroje ir Libijos kariuomenės karius Sirte, per kuriuos žuvo 22 kariai;
O. kadangi karinių grupuočių kontroliuojamame Sirte „Ansar al-Sharia“ kovotojai pagrobė 20 egiptiečių krikščionių koptų ir pastaruoju metu Libijoje vis daugėja išpuolių prieš krikščionis ir kitas religines mažumas; kadangi vis daugėja atvejų, kai visos konflikto šalys vykdo sulaikymus, pagrobimus, kankinimus ir įtariamų kovotojų egzekucijas;
P. kadangi, kaip pranešama, šimtai migrantų ir pabėgėlių, bėgančių nuo smurto Libijoje, žuvo bandydami perplaukti Viduržemio jūrą ir pasiekti Europą ir kadangi dėl to kilo didelė pabėgėlių krizė Italijoje ir Maltoje; kadangi dauguma migrantų, bandančių pasiekti Europą, išvyksta iš Libijos;
Q. kadangi 2014 m. lapkričio 6 d. Libijos Aukščiausiasis teismas paskelbė nutartį, kad birželio mėn. įvykę parlamento rinkimai, per kuriuos buvo išrinkti tarptautiniu mastu pripažinti Tobruke įsikūrę Atstovų Rūmai, yra neteisėti;
R. kadangi Atstovų Rūmai atmetė tą nutartį ir tvirtina, kad priimdamas tą nutartį teismas viršijo savo įgaliojimus, kad islamistų kovotojai Tripolyje darė teismui spaudimą ir kad Atstovų Rūmai bei vyriausybė ir toliau tęs savo veiklą;
S. kadangi pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2174 (2014) leidžiama taikyti draudimą keliauti ir turto įšaldymą fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie, kaip nustatė Komitetas, dalyvauja veiksmuose, keliančiuose grėsmę taikai, saugumui ar stabilumui Libijoje arba trukdančiuose sėkmingai baigti politinės Libijos pertvarkos procesą, arba tokius veiksmus remia;
T. kadangi esminis konflikto elementas yra susijęs su Nacionalinės naftos korporacijos valdymu ir administravimu; kadangi abi konflikto šalys paskyrė savo naftos ministrus siekdamos iš naftos gautas pajamas pasiimti sau; kadangi nafta sudaro 95 proc. Libijos valstybės pajamų ir 65 proc. šalies BVP; kadangi Libijai priklauso didžiausi Afrikoje naftos ištekliai ir pagal dydį jie užima penktą vietą pasaulyje;
1. griežtai smerkia didelę smurto eskalaciją Libijoje, ypač nukreiptą prieš civilius gyventojus – tai labai kenkia taikaus sprendimo ateityje perspektyvoms; tvirtai remia Ženevos derybas, kurioms tarpininkauja JT, ir ragina visas konflikto šalis pritarti JT specialiojo įgaliotinio Bernardino Leóno pasiūlymui sustabdyti karines operacijas, kad būtų sudarytos palankios sąlygos deryboms;
2. ragina visas smurto veiksmus vykdančias konflikto šalis įsipareigoti besąlygiškai nutraukti ugnį, nebevykdyti veiksmų, dėl kurių didėja susiskaldymas ir poliarizacija, viešai paskelbti, kad jos netoleruos tokių veiksmų, ir be išankstinių sąlygų prisidėti prie Jungtinių Taurų specialiojo įgaliotinio Libijoje Bernardino Leóno pastangų, kuriomis siekiama susodinti konkuruojančias grupuotes prie vieno stalo įtraukiam nacionaliniam politiniam dialogui; primygtinai reikalauja, kad tinkamas dėmesys būtų skiriamas moterų ir mažumų dalyvavimui šiame procese;
3. primena, kad kariaujant šio konflikto išspręsti neįmanoma;
4. pakartoja, kad tvirtai ir visapusiškai remia Jungtinių Tautų paramos misiją Libijoje; labai teigiamai vertina Jungtinių Tautų specialiojo įgaliotinio Libijoje Bernardino Leóno nenuilstamas pastangas surengti šį politinį dialogą; teigiamai vertina tai, kad šiomis dienomis Ženevoje numatytas naujas politinio dialogo raundas;
5. ragina ES remti šias pastangas ir nedelsiant pradėti taikyti pačios ES tikslines sankcijas, įskaitant turto įšaldymą ir kelionių draudimus už ginkluotą smurtą ir žmogaus teisių pažeidimus atsakingiems ir JT remiamas derybas boikotuojantiems asmenims;
6. pakartoja savo paramą Atstovų Rūmams Tobruke, nes jie yra vienintelis teisėtas organas, išrinktas 2014 m. birželio mėn. rinkimuose; pakartoja savo raginimus išrinktiems Atstovų Rūmams ir oficialiajai vyriausybei vykdyti savo užduotis vadovaujantis įstatymo viršenybės ir žmogaus teisių, taip pat įtraukumo principais, veikiant šalies labui ir siekiant užtikrinti, kad būtų ginamos visų Libijos piliečių, įskaitant religines ir etnines mažumas, teisės;
7. yra labai susirūpinęs dėl vis didesnio su „Al Kaida“ susijusių teroristinių grupuočių, Islamo valstybės kovotojų ir kitų ekstremistinių organizacijų aktyvumo ir judėjimo Libijoje; mano, jog esama pavojaus, kad regione kils destruktyvus chaosas, kaip Sirijoje ir Irake; mano, kad šios grupuotės kelia didelę grėsmę viso regiono stabilumui ir saugumui, taip pat Europos saugumui; dar kartą patvirtina būtinybę visomis priemonėmis, remiantis Jungtinių Tautų Chartija ir tarptautine teise, įskaitant taikytiną tarptautinę žmogaus teisių, pabėgėlių ir humanitarinę teisę, kovoti su grėsmėmis tarptautinei taikai ir saugumui, kurias kelia teroristiniai išpuoliai;
8. ragina ES ir tarptautinę bendruomenę ir toliau remti pastangas kovoti su terorizmu, tinkamai laikantis tarptautinės teisės nuostatų, ir neleisti terorizmui plisti ir įrengti naujų bazių Libijoje;
9. pabrėžia, kad Libijos konfliktas daro destabilizuojantį poveikį kitoms Sahelio regiono šalims ir Europos saugumui; ragina kaimynines šalis ir regionines veikėjas, ypač Egiptą, Katarą, Saudo Arabiją, Turkiją ir JAE nevykdyti veiksmų, kurie gali padidinti dabartinį susiskaldymą ir pakenkti Libijos demokratinei pertvarkai, ir visapusiškai remti JT skatinamą Gadameso procesą; primena, jog tie, kurie aktyviai kuria kliūtis, kad nebūtų pasiektas konsensusas dėl politinio sprendimo, pažeidžia Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Libijos ir turės atsakyti už savo veiksmus;
10. palankiai vertina naujausias 2014 m. gruodžio 3 d. Afrikos Sąjungos ir 2015 m. sausio 5 d. Arabų Lygos deklaracijas ir jų viešą įsipareigojimą remti JT skatinamą procesą;
11. pabrėžia, kad reikia visų 28 valstybių narių bendrų ir koordinuojamų veiksmų, prižiūrint vyriausiajai įgaliotinei; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą koordinuoti valstybių narių veiksmus, daugiausia paramos skirti valstybės ir institucijų kūrimui ir kartu su valstybėmis narėmis, JT, NATO ir regioniniais partneriais padėti kurti veiksmingas ir nacionaliniu lygmeniu vadovaujamas ir kontroliuojamas saugumo pajėgas (ginkluotąsias pajėgas ir policijos pajėgas), kurios galėtų užtikrinti taiką ir tvarką šalyje, taip pat remti ugnies nutraukimo iniciatyvas ir sukurti stebėjimo mechanizmą; pabrėžia, kad ES taip pat turėtų teikti prioritetą paramai Libijos teisingumo sistemos reformoms, taip pat kitoms sritims, kurios labai svarbios demokratiniam valdymui;
12. primena tvirtą ES įsipareigojimą padėti užtikrinti Libijos vienybę ir teritorinį vientisumą ir tai, kad reikia neleisti plisti terorizmui; primena 2014 m. rugpjūčio 27 d. priimtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2174 (2014), pagal kurią šiuo metu Libijai taikomos tarptautinės sankcijos išplečiamos ir numatoma baudžiamoji atsakomybė asmenims, vykdantiems veiksmus, kurie kelia grėsmę taikai, stabilumui ir saugumui Libijoje arba trukdo sėkmingai baigti jos politinės pertvarkos procesą, arba tokius veiksmus remiantiems; ragina ES svarstyti tolesnius veiksmus, įskaitant ribojamąsias priemones;
13. pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad būtų traukiama atsakomybėn už bet kokius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; atkreipia dėmesį į UNSMIL pareiškimą, kad daugelis Libijoje padarytų pažeidimų patenka į Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją, ir ragina šiam teismui suteikti politinius, logistinius ir finansinius išteklius, kad jis galėtų tuos nusikaltimus ištirti; mano, kad tarptautinių atsakomybės mechanizmų sustiprinimas gali atgrasyti karines grupuotes nuo kitų pažeidimų, ir ragina apsvarstyti galimybę įsteigti JT tyrimų komisiją arba sukurti panašų mechanizmą, skirtą žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams tirti;
14. reiškia savo solidarumą su Libijos žmonėmis; mano, kad Europos Sąjunga privalo padėti Libijos gyventojams įgyvendinti siekį sukurti demokratinę, stabilią ir klestinčią valstybę, laikydamasi įsipareigojimų, nustatytų pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims skirtoje ES kaimynystės politikoje; ragina toliau teikti ES ir tarptautinės bendruomenės humanitarinę, finansinę ir politinę pagalbą, siekiant gelbėti humanitarinę padėtį Libijoje, šalies viduje persikėlusių asmenų bei pabėgėlių ir civilių asmenų, kurie nebegali gauti būtiniausių paslaugų, padėtį;
15. primygtinai reikalauja išsaugoti pagrindinių Libijos institucijų, ypač centrinio banko, Nacionalinės naftos korporacijos ir valstybinio turto fondo, kuriems JT leidžia gauti naftos pajamas iš užsienio, neutralumą;
16. labai palankiai vertina Tuniso svetingumą apie 1,5 mln. šiuo metu Tunise esančių Libijos piliečių, kurie bėga nuo smurto; prašo ES teikti Tuniso vyriausybei finansinę ir logistinę pagalbą, kad ji galėtų vykdyti šią užduotį;
17. tebėra susirūpinęs dėl ginklų, šaudmenų ir sprogmenų platinimo ir ginklų kontrabandos, nes dėl to kyla grėsmė gyventojams ir Libijos bei regiono stabilumui;
18. pakartoja savo raginimą vyriausiajai įgaliotinei persvarstyti šiuo metu Tunise apsistojusios Europos Sąjungos pasienio misijos (EUBAM) Libijoje įgaliojimus, kad būtų atsižvelgta į dramatiškai pasikeitusią padėtį šalyje, ir numatyti parengti naują tinkamai koordinuojamą BUSP misiją, kuri veiktų drauge su JT ir regioniniais partneriais, jeigu būtų rastas politinis sprendimas; mano, kad BUSP misijos tikslas turėtų būti parama politinio sprendimo įgyvendinimui, kad pirmenybė turėtų būti skiriama saugumo sektoriaus reformai ir nusiginklavimui, demobilizacijai ir reintegracijai ir kad misija taip pat turėtų atitikti kitus skubius valdymo poreikius; be to, mano, kad užsitęsus karui Libijoje, didėjant nestabilumui ir kylant vis didesnėms grėsmėms Europos saugumui, BUSP misija turėtų būti pasirengusi dalyvauti pagal JT ST įgaliojimus vykdomuose ir koordinuojamuose Libijos stabilizavimo veiksmuose;
19. reiškia didelį susirūpinimą dėl migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių iš Libijos likimo, nes ir taip sunki šių asmenų padėtis ir toliau blogėja; ragina ES ir valstybes nares veiksmingai padėti Italijai, kuri deda sveikintinas pastangas siekdama susitvarkyti su nevaldomai didėjančiais migrantų ir pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos, visų pirma Libijos, srautais;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Libijos vyriausybei ir Atstovų Rūmams, JT Generaliniam Sekretoriui, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.
- [1] OL C 51E, 2013 2 22, p. 114.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0465.
- [3] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0028.
- [4] Alžyras, Egiptas, Prancūzija, Vokietija, Italija, Kataras, Saudo Arabija, Ispanija, Tunisas, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat ES ir JT.