BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių
3.2.2016 - (2016/2529(RSP))
keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:
Verts/ALE (B8-0149/2016)
ECR (B8-0154/2016)
ALDE (B8-0157/2016)
S&D (B8-0159/2016)
PPE (B8-0161/2016)
EFDD (B8-0162/2016)
Lars Adaktusson, Cristian Dan Preda, Elmar Brok, Andrej Plenković, Antonio Tajani, Michael Gahler, Mariya Gabriel, David McAllister, Michèle Alliot-Marie, Esther de Lange, Kinga Gál, Tunne Kelam, György Hölvényi, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Lorenzo Cesa, Roberta Metsola, Davor Ivo Stier, Therese Comodini Cachia, Barbara Matera, Milan Zver, Marijana Petir, Anna Záborská, Philippe Juvin, Andrey Kovatchev PPE frakcijos vardu
Knut Fleckenstein, Josef Weidenholzer, Richard Howitt, Zigmantas Balčytis, Hugues Bayet, Brando Benifei, José Blanco López, Vilija Blinkevičiūtė, Biljana Borzan, Silvia Costa, Andrea Cozzolino, Andi Cristea, Miriam Dalli, Viorica Dăncilă, Isabella De Monte, Doru-Claudian Frunzulică, Eider Gardiazabal Rubial, Elena Gentile, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Adam Gierek, Neena Gill, Michela Giuffrida, Ana Gomes, Maria Grapini, Theresa Griffin, Enrique Guerrero Salom, Sylvie Guillaume, Sergio Gutiérrez Prieto, Cătălin Sorin Ivan, Liisa Jaakonsaari, Afzal Khan, Jeppe Kofod, Javi López, Costas Mavrides, Marlene Mizzi, Luigi Morgano, Alessia Maria Mosca, Victor Negrescu, Momchil Nekov, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Emilian Pavel, Vincent Peillon, Tonino Picula, Kati Piri, Miroslav Poche, Liliana Rodrigues, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Daciana Octavia Sârbu, Olga Sehnalová, Monika Smolková, Renato Soru, Tibor Szanyi, Claudia Tapardel, Marc Tarabella, Patrizia Toia, István Ujhelyi, Elena Valenciano, Nicola Caputo S&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Mark Demesmaeker, Angel Dzhambazki, Raffaele Fitto, Ruža Tomašić, Jana Žitňanská, Arne Gericke, Anna Elżbieta Fotyga, Ryszard Antoni Legutko, Ryszard Czarnecki, Karol Karski, Jadwiga Wiśniewska, Kosma Złotowski, Tomasz Piotr Poręba, Beatrix von Storch ECR frakcijos vardu
Javier Nart, Nedzhmi Ali, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Dita Charanzová, Marielle de Sarnez, Gérard Deprez, Martina Dlabajová, José Inácio Faria, Marian Harkin, Filiz Hyusmenova, Ivan Jakovčić, Petr Ježek, Ilhan Kyuchyuk, Valentinas Mazuronis, Louis Michel, Norica Nicolai, Urmas Paet, Jozo Radoš, Frédérique Ries, Marietje Schaake, Jasenko Selimovic, Pavel Telička, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Hilde Vautmans, Paavo Väyrynen, Renate Weber ALDE frakcijos vardu
Bodil Valero Verts/ALE frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao, Isabella Adinolfi EFDD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas, t. y. 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Irake[1], 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Irake bei Sirijoje ir IS agresijos, įskaitant mažumų persekiojimą[2], ypač į jos 4 dalį, 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją „Irakas: moterų grobimas ir netinkamas elgesys su jomis“[3], 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“[4], ypač į jos 27 dalį, 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pastarųjų grupuotės „ISIS/Da'esh“ išpuolių ir žmonių, ypač asirų, grobimų Artimuosiuose Rytuose[5], ypač į jos 2 dalį, 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[6], ypač į jos 129 ir 211 dalis, 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 m.[7], ypač į jos 66 ir 67 dalis, 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl krikščionių persekiojimo pasaulyje, atsižvelgiant į teroristų grupuotės „al-Shabaab“ įvykdytas studentų žudynes Kenijoje[8], ypač jos 10 dalį, ir 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl ISIL / „Da'esh“ vykdomo kultūros objektų naikinimo[9],
– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 18 d. EP rekomendaciją Tarybai dėl JT principo „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ (angl. R2P)[10],
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL/„Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos, 2014 m. spalio 20 d. Tarybos išvadas dėl su ISIL / Da'esh susijusios krizės Sirijoje ir Irake, 2014 m. rugpjūčio 30 d. Tarybos išvadas dėl Irako ir Sirijos, 2014 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos ir 2014 m. rugpjūčio 15 d. Tarybos išvadas dėl Irako,
– atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 8 d. Tarybos sprendimą 2003/335/TVR dėl genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo[11],
– atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires, ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų ir mergaičių diskriminacija, ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauru, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires, ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires, ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ir ES lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Irako ir Sirijos,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2016 m. sausio 27 d. priimtą rezoliuciją Nr. 2091 (2016) dėl užsienio kovotojų Sirijoje ir Irake,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 25 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay pareiškimą dėl Irako civilių gyventojų, patiriančių plataus masto sistemingą ir siaubingą persekiojimą,
– atsižvelgdamas į naujausias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Irako ir Sirijos, ypač rezoliuciją Nr. 2247 (2015), kuria smerkiami neseniai grupuotės ISIS įvykdyti teroristiniai išpuoliai, ir rezoliuciją Nr. 2254 (2015), kuria pritariama Sirijos taikos proceso veiksmų planui ir nustatomas derybų kalendorius,
– atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos priimtą 2014 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją Nr. S-22/1 dėl žmogaus teisių padėties Irake atsižvelgiant į vadinamosios grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ ir susijusių grupuočių įvykdytus pažeidimus,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir tikėjimo pagrindu panaikinimo,
– atsižvelgdamas į 1984 m. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,
– atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ypač į jo 5–8 straipsnius,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo patarėjo genocido prevencijos klausimais biuro analitines gaires,
– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo genocido prevencijos klausimais ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais 2014 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimą dėl padėties Irake,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2015 m. kovo 27 d. ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Irake atsižvelgiant į vadinamosios grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ ir susijusių grupuočių įvykdytus pažeidimus, ypač į jos 16 dalį „Grupuotės ISIS įvykdyti pažeidimai. Išpuoliai prieš religines ir etnines grupes“,
– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo genocido prevencijos klausimais ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais paskelbtą 2015 m. spalio 13 d. pareiškimą dėl smurto kurstymo religiniu pagrindu eskalavimo Sirijoje,
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 13 d. Žmogaus teisių taryboje pristatytą JT nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitą, ypač į jos 165–173 dalis,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi, kaip pripažino JT Generalinis Sekretorius rezoliucijoje Nr. 2249 (2015), smurtinio ekstremizmo ideologija, kurią vykdo vadinamoji grupuotė ISIS („Da'esh“), jos teroro aktai, jos nuolatiniai, šiurkštūs, sistemingi ir plataus masto išpuoliai prieš civilius gyventojus, žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, įskaitant ir tuos, kurie vykdomi religiniu ar etniniu pagrindu, kultūros paveldo naikinimas ir prekyba kultūros vertybėmis – tai bendra beprecedentė grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui;
B. kadangi vadinamoji grupuotė ISIS („Da'esh“) yra nusitaikiusi į religines ir etnines mažumas, pvz., krikščionių (chaldėjų, sirų, asirų, melkitų ir armėnų), jazidų, turkmėnų, šabakų, kakajų, sabėjų ir mandėjų, kurdų ir šiitų bendruomenes, taip pat į daugybę arabų ir sunitų musulmonų; kadangi daug žmonių nužudomi, skerdžiami, mušami, prievartaujami, grobiami ir kankinami; kadangi jie paverčiami vergais (ypač moterys ir mergaitės, kurios patiria ir kitų formų seksualinį smurtą) ir priverčiami priimti islamą ir kadangi jie tampa priverstinių santuokų ir prekybos žmonėmis aukomis; kadangi vaikai taip pat prievarta verbuojami; kadangi niokojami mečetės, paminklai, šventyklos, bažnyčios ir kitos religinių apeigų vietos, kapai ir kapinės;
C. kadangi negali likti nenubausti asmenys, vykdę genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, nesvarbu, kur ir kada jie bebūtų vykdyti, ir kadangi būtina užtikrinti veiksmingą jų persekiojimą imantis priemonių nacionaliniu lygiu, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir pasitelkiant Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir tarptautinį baudžiamąjį teisingumą;
D. kadangi, kaip numatyta 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2003/444/BUSP, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai kelia nerimą visoms ES valstybėms narėms, kurios yra pasiryžusios bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią šiems nusikaltimams ir padaryti galą juos įvykdžiusių nusikaltėlių nebaudžiamumui;
E. kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2249 (2015) tos valstybės narės, kurios turi pajėgumų taip padaryti, įgaliojamos imtis visų būtinų priemonių, vadovaujantis tarptautine teise, visų pirma Jungtinių Tautų Chartija, ir paisant tarptautinės žmogaus teisių, pabėgėlių ir humanitarinės teisės, kad vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) valdomoje teritorijoje Sirijoje ir Irake būtų padvigubintos ir koordinuojamos jų pastangos užkirsti kelią teroro aktams ir juos sustabdyti;
F. kadangi, kaip nustatyta 1948 m. JT konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį 2 straipsnyje, pagal tarptautinę teisinę apibrėžtį genocidu laikoma „toliau išvardyta veika, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, būtent: a) tos grupės narių žudymas; b) rimtų fizinių ar psichikos sužalojimų darymas tos grupės nariams; c) tyčinis sudarymas tai grupei tokių gyvenimo sąlygų, kuriomis apgalvotai siekiama fiziškai sunaikinti ją visą ar jos dalį; d) priemonių, kuriomis siekiama riboti tai grupei priklausančių žmonių gimstamumą, panaudojimas; ir e) prievartinis vienos tokios grupės vaikų perdavimas kitai“; kadangi pagal šios konvencijos 3 straipsnį baustinu laikomas ne tik genocidas, bet ir susitarimas vykdyti genocidą, tiesioginis ir viešas kurstymas vykdyti genocidą ir bendrininkavimas jį vykdant;
G. kadangi manoma, kad nuo 2014 m. buvo nužudyta 5 000 jazidų, daug kitų buvo kankinami ar priversti priimti islamą; kadangi mažiausiai 2 000 jazidžių buvo paverstos vergėmis ir tapo priverstinių santuokų ir prekybos žmonėmis aukomis; kadangi net šešerių metų mergaitės buvo išprievartautos, o jazidų vaikai prievarta verbuojami į vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) kareivių gretas; kadangi yra akivaizdžių įrodymų, kad egzistuoja vadinamosios grupuotės ISI“ („Da'esh“) pagrobtų jazidų masinės kapavietės;
H. kadangi 2014 m. rugpjūčio 6 d. naktį daugiau kaip 150 000 krikščionių iš Mosulo, Karakošo ir kitų Ninevijos lygumų kaimų pabėgo nuo vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) puolimo, netekę viso savo turto, ir kadangi iki šiol jie lieka perkelti ir gyvena prastomis sąlygomis šiauriniame Irake; kadangi vadinamoji grupuotė ISIS („Da'esh“) paėmė į nelaisvę tuos asmenis, kurie negalėjo pabėgti iš Mosulo ir Ninevijos lygumų, ir kadangi ne musulmonės moterys ir vaikai pateko į vergiją, o kai kurie buvo parduoti, žiauriai nužudyti ir nusikaltimų vykdytojų nufilmuoti;
I. kadangi 2015 m. vasario mėn. vadinamoji grupuotė ISIS („Da'esh“), nuniokojusi kai kurias šiaurės rytų Hasekės provincijos pietiniame Chaburo upės krante esančias ūkininkų bendruomenes, pagrobė daugiau kaip 220 asirų krikščionių ir kadangi iki šiol buvo paleista tik keli iš jų, o kitų likimas vis dar nežinomas;
J. kadangi keliose JT organų, įskaitant JT Generalinio Sekretoriaus specialųjį patarėją genocido prevencijos klausimais, JT Generalinio Sekretoriaus specialųjį patarėją atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, ataskaitose teigiama, kad vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) įvykdyti veiksmai gali būti laikomi karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ir genocidu;
K. kadangi Tarptautinė nepriklausoma tyrimų komisija dokumentais pagrindė ir pranešė apie tai, kad etninių ir religinių mažumų atstovams, kurie priešinasi vadinamajai grupuotei ISIS („Da'esh“) ir kitoms teroristinėms grupuotėms, karinėms grupuotėms ir nevalstybinėms ginkluotoms grupuotėms jų de facto kontroliuojamose teritorijose, tebegresia persekiojimo pavojus;
L. kadangi, pagal atsakomybės užtikrinti apsaugą principus, kai valstybė (arba nevalstybinis subjektas) akivaizdžiai nesugeba apsaugoti savo gyventojų arba iš tiesų vykdo tokius nusikaltimus, tarptautinei bendruomenei pagal JT Chartiją tenka atsakomybė imtis bendrų veiksmų, kad būtų apsaugoti gyventojai;
M. kadangi pagal tarptautinės teisės nuostatas kiekvienas asmuo turi teisę gyventi pagal savo sąžinę, laisvai išpažinti ar pakeisti religiją ir nereliginius įsitikinimus; kadangi politiniai ir religiniai vadovai privalo visais lygmenimis kovoti su ekstremizmu ir skatinti asmenų ir religinių grupių tarpusavio pagarbą;
1. pakartoja, kad griežtai smerkia vadinamąją grupuotę ISIS („Da'esh“) ir jos įvykdytus pasibaisėtinus žmogaus teisių pažeidimus, kurie pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto nuostatas prilygsta nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, ir šiuos veiksmus JT Saugumo Taryba taip pat galėtų pripažinti genocidu; yra labai susirūpinęs dėl šios teroristų grupuotės tyčinių išpuolių prieš krikščionis (chaldėjus, sirus, asirus, melkitus, armėnus), jazidus, turkmėnus, šiitus, šabakus, saabėjus, kakajus ir sunitus, kurie nesutinka su tuo, kaip ši grupuotė aiškina islamą, kaip dėl vieno iš bandymų naikinti visas religines ir etnines mažumas jų kontroliuojamose teritorijose;
2. mano, kad persekiojimas, žiaurumai ir tarptautiniu mastu vykdomi nusikaltimai prilygsta karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui; pabrėžia, kad vadinamoji grupuotė ISIS („Da'esh“) vykdo krikščionių ir jazidų bei kitų religinių ir etninių mažumų, nesutinkančių su vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) pateikiamu islamo aiškinimu, genocidą, taigi, šie veiksmai apibrėžti pagal 1948 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį; pabrėžia, kad asmenys, kurie tyčia dėl etninių ar religinių priežasčių susitaria, rengiasi, kursto, vykdo arba pasikėsina vykdyti, bendrininkauja vykdant arba remia žiaurumus, turėtų būti patraukti atsakomybėn ir persekiojami dėl tarptautinės teisės pažeidimų, t. y. karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido;
3. primygtinai ragina visas 1948 m. gruodžio 9 d. Paryžiuje pasirašytos JT konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį susitariančiąsias šalis ir kitų atitinkamų tarptautinių susitarimų susitariančiąsias šalis, ypač ES valstybes nares, savo teritorijoje užkirsti kelią karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui; primygtinai ragina Siriją ir Iraką sutikti su Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcija;
4. primygtinai ragina JT Saugumo Tarybos nares paremti siūlymą, kad Saugumo Taryba klausimą perduotų spręsti Tarptautiniam baudžiamajam teismui, siekiant ištirti Irake ir Sirijoje vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) įvykdytus pažeidimus prieš krikščionis, jazidus ir religines ir etnines mažumas;
5. primygtinai ragina visas 1948 m. Paryžiuje pasirašytos Jungtinių Tautų konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį susitariančiąsias šalis ir kitų atitinkamų tarptautinių susitarimų dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido prevencijos ir baudimo už juos susitariančiąsias šalis, ypač kompetentingas šalių (ir jų piliečių), kurios (kurie) kokiu nors būdu remia, bendradarbiauja ar finansuoja arba bendrininkauja vykdant šiuos nusikaltimus, valdžios institucijas vykdyti visus šioje konvencijoje ir tokiuose tarptautiniuose susitarimuose nustatytus teisinius įpareigojimus;
6. primygtinai ragina tų šalių, kurios kokiu nors būdu tiesiogiai arba netiesiogiai remia, bendradarbiauja ar finansuoja arba bendrininkauja vykdant šiuos karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą, kompetentingas valdžios institucijas vykdyti visus pagal tarptautinę teisę prisiimtus teisinius įsipareigojimus ir sustabdyti šiuos nepriimtus veiksmus, kuriais padaroma didžiulė žala Irako ir Sirijos visuomenėms ir itin destabilizuojamos kaimyninės šalys ir sutrikdomi tarptautinė taika bei saugumas;
7. primena, kad JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2253 JT valstybėms narėms nustatyta teisinė pareiga uždrausti teikti bet kokią pagalbą vadinamajai grupuotei ISIS („Da'esh“) ir kitoms teroristinėms organizacijoms, visų pirma teikiant ginklus ir finansinę pagalbą, įskaitant neteisėtą prekybą nafta, ir primygtinai ragina jas nustatyti, kad tokios rūšies pagalba pagal vietos teisę būtų laikoma nusikaltimu; primena, kad jei tam tikros valstybės narės nevykdys šios rezoliucijos nuostatų, tai bus laikoma tarptautinės teisės pažeidimu ir kitos valstybės narės turės teisinę pareigą įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją imdamosi veiksmų, kad atsakingi asmenys ir subjektai būtų patraukti atsakomybėn;
8. itin smerkia tai, kad vadinamoji grupuotė ISIS („Da'esh“) naikina religijos ir kultūros vietas ir artefaktus, ir laiko tai išpuoliu prieš visų Sirijos ir Irako gyventojų kultūros paveldą ir prieš žmoniškumą apskritai; ragina visas valstybes sparčiau atlikti nusikaltimų tyrimus ir užtikrinti teismų bendradarbiavimą siekiant nustatyti visas neteisėta prekyba kultūros vertybėmis užsiimančias ir visiems žmonėms priklausantį Sirijos, Irako ir platesnių Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos regionų kultūros paveldą gadinančias ar naikinančias grupuotes;
9. primygtinai ragina visas tarptautinės bendruomenės šalis, įskaitant ES valstybes nares, aktyviai kovoti su radikalėjimu ir pagerinti savo teisines ir jurisdikcines sistemas, siekiant užkirsti kelią savo piliečiams ir gyventojams išvykti ir prisijungti prie vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“), bei dalyvauti vykdant žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, taip pat užtikrinti, kad, šiems asmenims prisijungus prie minėtos grupuotės, jie būtų kuo greičiau patraukiami baudžiamojon atsakomybėn – tai turėtų būti taikoma ir kurstymui internetu vykdyti šiuos nusikaltimus ir paramai jiems;
10. ragina ES įsteigti nuolatinio specialiojo atstovo religijos ir tikėjimo laisvės klausimais pareigas;
11. pripažįsta, remia ir prašo visų subjektų gerbti neatimamą visoms etninėms ir religinėms mažumoms priklausančių asmenų ir kitų asmenų, gyvenančių Irake ir Sirijoje, teisę oriai, saugiai ir turint vienodas galimybes toliau gyventi savo istorinėse ir tradicinėse tėvynėse ir laisvai visapusiškai praktikuoti savo religiją ir išpažinti įsitikimus nepatiriant jokios prievartos, smurto ar diskriminacijos; mano, kad norint užkirsti kelią krikščionių, jazidų ir kitų šio regiono bendruomenių gyventojų kančioms ir masiniam išsikėlimui reikia, kad visi regiono politiniai ir religiniai vadovai, remdami tolesnį vietos tautų buvimą, aiškiai ir vienareikšmiškai pareikštų, kad kaip savo šalies piliečiai jie turi visas lygias teises;
12. prašo tarptautinės bendruomenės ir jos valstybių narių, įskaitant ES ir jos valstybes nares, asmenims, kurie buvo priversti palikti savo tėvynę arba buvo priverstinai perkelti šalies viduje, užtikrinti būtinas saugumo sąlygas ir perspektyvas, kad jie kuo greičiau iš tikrųjų galėtų pasinaudoti savo teise grįžti į tėvynę, išsaugoti savo namus, žemę, nuosavybę ir turtą, taip pat bažnyčias ir religines bei kultūrines vietas, ir galėti oriai gyventi dabar ir ateityje;
13. pripažįsta, kad besitęsiantis religinių ir etninių grupių persekiojimas Artimuosiuose Rytuose yra veiksnys, skatinantis masinę migraciją ir perkėlimą šalies viduje;
14. pabrėžia, kad svarbu, jog tarptautinė bendruomenė pagal tarptautinę teisę užtikrintų apsaugą ir teiktų pagalbą, įskaitant karinę apsaugą ir pagalbą, visiems, į kuriuos nusitaikė vadinamoji grupuotė ISIS („Da'esh“) ir kitos teroristinės organizacijos Artimuosiuose Rytuose, pvz., etninėms ir religinėms mažumoms, taip pat pabrėžia, kad svarbu, kad šie asmenys dalyvautų ateityje priimant ilgalaikius politinius sprendimus; ragina visas su konfliktu susijusias šalis gerbti visuotines žmogaus teises ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti humanitarinę pagalbą ir paramą visais įmanomais būdais; ragina sukurti humanitarinius koridorius; mano, kad saugus prieglobstis, kurio saugumą užtikrina JT įgaliotos pajėgos, iš dalies galėtų būti atsakas į didelio masto iššūkį – užtikrinti laikiną apsaugą milijonams asmenų, bėgusių nuo konflikto Sirijoje ir Irake;
15. pakartoja, kad visapusiškai ir aktyviai remia tarptautines diplomatines pastangas ir JT specialiojo pasiuntinio Staffano de Misturos veiklą, kuria siekiama ateinančiomis dienomis Ženevoje pradėti visų Sirijos konflikto šalių taikos derybas, kuriose dalyvaus visi susiję pasauliniai ir regiono subjektai, taip pat remia šio asmens pasiūlymus dėl ugnies nutraukimo veiksmų vietoje; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę daryti spaudimą visiems paramos teikėjams, kad jie įgyvendintų savo pažadus ir visapusiškai įsipareigotų teikti finansinę paramą priimančioms šalims, visų pirma artėjant Londone 2016 m. vasario 4 d. vyksiančiai paramos Sirijai teikėjų konferencijai;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Sirijos vyriausybei bei parlamentui, Irako vyriausybei ir Atstovų Tarybai, Kurdistano regioninei vyriausybei, Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) institucijoms, Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybai (Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai), Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, JT Saugumo Tarybai ir JT žmogaus teisių tarybai.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0011.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0027.
- [3] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0066.
- [4] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0040.
- [5] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0071.
- [6] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0076.
- [7] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0079.
- [8] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0178.
- [9] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0179.
- [10] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0180.
- [11] OL L 118, 2003 5 14, p. 12.