Procedūra : 2016/2556(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B8-0173/2016

Pateikti tekstai :

RC-B8-0173/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 04/02/2016 - 8.1
CRE 04/02/2016 - 8.1

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0043

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 160kWORD 95k
3.2.2016
PE576.534v01-00}
PE576.543v01-00}
PE576.545v01-00}
PE576.547v01-00}
PE576.551v01-00} RC1
 
B8-0173/2016}
B8-0182/2016}
B8-0184/2016}
B8-0186/2016}
B8-0190/2016} RC1

pagal Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį

keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:

Verts/ALE (B8-0173/2016)

ECR (B8-0182/2016)

S&D (B8-0184/2016)

PPE (B8-0186/2016)

ALDE (B8-0190/2016)


dėl žmogaus teisių, pirmiausia Krymo totorių, padėties Kryme (2016/2556(RSP))


Cristian Dan Preda, Elmar Brok, Andrej Plenković, Davor Ivo Stier, David McAllister, Patricija Šulin, Lorenzo Cesa, Andrey Kovatchev, Jarosław Wałęsa, Anna Maria Corazza Bildt, Milan Zver, Lara Comi, Tunne Kelam, Bogdan Brunon Wenta, Michaela Šojdrová, Eva Paunova, Jaromír Štětina, Giovanni La Via, Ildikó Gáll-Pelcz, Marijana Petir, Ivan Štefanec, József Nagy, Sven Schulze, Pavel Svoboda, Luděk Niedermayer, Tomáš Zdechovský, László Tőkés, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Eduard Kukan, Stanislav Polčák, Ivana Maletić, Csaba Sógor, Adam Szejnfeld, Dubravka Šuica, Romana Tomc, Therese Comodini Cachia, Kinga Gál, Claude Rolin, Roberta Metsola, Inese Vaidere PPE frakcijos vardu
Pier Antonio Panzeri, Elena Valenciano, Josef Weidenholzer, Victor Boştinaru, Arne Lietz, Jo Leinen, Knut Fleckenstein, Ana Gomes, Richard Howitt, Zigmantas Balčytis, Hugues Bayet, Brando Benifei, José Blanco López, Vilija Blinkevičiūtė, Nicola Caputo, Andi Cristea, Isabella De Monte, Doru-Claudian Frunzulică, Eider Gardiazabal Rubial, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Cătălin Sorin Ivan, Jeppe Kofod, Javi López, Krystyna Łybacka, Sorin Moisă, Victor Negrescu, Emilian Pavel, Vincent Peillon, Miroslav Poche, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Daciana Octavia Sârbu, Monika Smolková, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Carlos Zorrinho, Neena Gill S&D frakcijos vardu
Mark Demesmaeker, Charles Tannock, Ryszard Antoni Legutko, Ryszard Czarnecki, Anna Elżbieta Fotyga, Tomasz Piotr Poręba, Geoffrey Van Orden, Zdzisław Krasnodębski, Monica Macovei, Kosma Złotowski, Jadwiga Wiśniewska, Karol Karski, Jana Žitňanská, Angel Dzhambazki, Ian Duncan, Arne Gericke ECR frakcijos vardu
Petras Auštrevičius, Pavel Telička, Marietje Schaake, Marielle de Sarnez, Beatriz Becerra Basterrechea, Dita Charanzová, Martina Dlabajová, José Inácio Faria, Nathalie Griesbeck, Antanas Guoga, Marian Harkin, Ivan Jakovčić, Louis Michel, Urmas Paet, Robert Rochefort, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Hilde Vautmans, Valentinas Mazuronis ALDE frakcijos vardu
Rebecca Harms, Heidi Hautala, Bodil Valero, Peter Eriksson, Tamás Meszerics, Bronis Ropė, Igor Šoltes, Davor Škrlec Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių, pirmiausia Krymo totorių, padėties Kryme (2016/2556(RSP))  

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rytų partnerystės, Ukrainos ir Rusijos Federacijos,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir ESBO Vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro vykdomos Žmogaus teisių vertinimo misijos ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos išvadas (2014 m. kovo 21 d., birželio 27 d. ir liepos 16 d.), kuriomis nustatomos sankcijos Rusijos Federacijai neteisėtai aneksavus Krymą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 27 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro „Ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje 2015 m. rugpjūčio 16 d. – lapkričio 15 d.“,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. kovo 27 d. rezoliuciją 68/262, pavadintą „Ukrainos teritorinis vientisumas“,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Freedom House“ ataskaitą „Laisvė pasaulyje 2016 m.“, kurioje neteisėtai aneksuotame Kryme politinės ir pilietinės laisvės įvertintos kaip „ne laisvos“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Rusijos Federacija neteisėtai aneksavo Krymą ir Sevastopolį, taigi pažeidė tarptautinę teisę, įskaitant JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą, 1994 m. Budapešto memorandumą ir 1997 m. Ukrainos ir Rusijos Federacijos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį;

B.  kadangi 2014 m. kovo mėn. vykstant Rusijos Federacijai neteisėtai Krymo pusiasalio aneksijai Ukrainos piliečiai, įskaitant Krymo totorius ir Ukrainos kariuomenę, pademonstravo didelę drąsą ir ištikimybę Ukrainai ir taikiu būdu pasipriešino agresyviems aneksijos veiksmams; kadangi kelios tarptautinės organizacijos ir žmogaus teisių grupės smerkia tai, kad nuo okupacijos ir neteisėtos pusiasalio aneksijos, kurią 2014 m. pradžioje įvykdė Rusijos Federacija, žmogaus teisių apsauga Kryme dramatiškai pablogėjo;

C.  kadangi užfiksuoti tiksliniai išpuoliai, nukreipti prieš totorių bendruomenę, kuri didžiąja dalimi priešinosi Rusijos užėmimui ir boikotavo vadinamąjį referendumą, įvykusį 2014 m. kovo 16 d., visų pirma vykdant Rusijos neaiškius ir plačiai interpretuojamus teisės aktus dėl kovos su ekstremizmu, kuriais siekiama įbauginti arba nutildinti kritikus; kadangi šie pažeidimai apima pagrobimus, priverstinius dingimus, smurtą, kankinimus ir neteismines egzekucijas, kai de facto valdžios institucijos neatliko jokių tyrimų ir nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn;

D.  kadangi Krymo totorių vadams, pvz., Ukrainos Verchovnos Rados nariui Mustafai Džemilevui ir Krymo totorių tautinio parlamento (Medžliso) pirmininkui Refatui Čubarovui, buvo draudžiama atvykti į Krymą; kadangi dabar jiems leidžiama atvykti, bet jiems gresia areštas; kadangi neseniai Rusijos teismas išdavė arešto orderį suimti Mustafą Džemilevą, jis 15 metų kalėjo tarybiniuose kalėjimuose už pastangas, kad jo tautiečiams būtų leista grįžti į jų gimtąją žemę – Krymą;

E.  kadangi visoms religinėms bendruomenėms, įskaitant nuo Maskvos nepriklausomas krikščionių bažnyčias, buvo nustatyti veiklos apribojimai; kadangi šie sunkumai susiję su griežtais asociacijų laisvės apribojimais, ekspropriacijomis, atsisakymais pratęsti dokumentų galiojimą ir reguliariomis kratomis likusiuose šių religinių organizacijų pastatuose;

F.  kadangi asmenys, kurie įvykus aneksijai atsisakė priimti Rusijos pilietybę, patiria diskriminaciją ir rimtus sunkumus visose politinio, visuomeninio ir ekonominio gyvenimo srityse;

G.  kadangi Rusija riboja atvykimą į Krymą ESBO, JT ir Europos Tarybai, jau nekalbant apie žmogaus teisių srities NVO ir nepriklausomus žurnalistus; kadangi dėl atvykimo apribojimų labai sunku stebėti žmogaus teisių padėtį Kryme ir apie ją informuoti;

H.  kadangi visi Krymo totoriai, kurie yra Krymo vietiniai gyventojai, 1944 m. buvo prievarta išvežti į kitas buvusios TSRS dalis ir iki 1989 m. neturėjo teisės grįžti; kadangi 2015 m. lapkričio 12 d. Ukrainos Verchovna Rada patvirtino rezoliuciją, kurioje pripažino 1944 m. Krymo totorių deportaciją genocidu ir paskelbė gegužės 18 d. atminimo diena;

1.  pakartoja, kad yra tvirtai įsipareigojęs Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose ir jos laisvam ir suvereniam pasirinkimui eiti Europos keliu; primena, kad griežtai pasmerkė Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo pusiasalio aneksiją ir kad ES, jos valstybės narės ir tarptautinė bendruomenė įsipareigojo visapusiškai laikytis neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo politikos; taip pat pabrėžia, kad Ukrainos kontrolės atkūrimas Kryme yra viena iš bendradarbiavimo ryšių su Rusijos Federacija atnaujinimo, įskaitant susijusių sankcijų panaikinimą, sąlygų;

2.  griežtai smerkia precedento neturinčius žmogaus teisių pažeidimo lygius Krymo gyventojų, visų pirma Krymo totorių, kurie nesilaiko vadinamųjų vietos valdžios institucijų nustatytų taisyklių, kai prisidengiama kova su ekstremizmu ir terorizmu, atžvilgiu;

3.  smerkia griežtus saviraiškos, asociacijos ir taikių susirinkimų laisvės apribojimus, įskaitant per tradicinius minėjimo renginius, pvz., per Krymo totorių deportacijos, kurią Tarybų Sąjungoje vykdė totalitarinis J. Stalino režimas, metines ir Krymo totorių kultūros renginius; pabrėžia, kad laikantis tarptautinės teisės nuostatų, totoriai kaip Krymo vietiniai gyventojai turi teisę išlaikyti ir stiprinti savo atskiras politines, teisines, ekonomines, socialines ir kultūrines institucijas; ragina gerbti Medžlisą kaip teisėtą Krymo totorių bendruomenės atstovavimo instituciją, taip pat ragina vengti bet kokio jo narių bauginimo ir sistemingo persekiojimo; išreiškia susirūpinimą dėl jų nuosavybės teisių ir laisvių pažeidimų, jų bauginimų ir įkalinimų, taip pat dėl jų pilietinių, politinių ir kultūrinių teisių nesilaikymo; yra taip pat susirūpinęs dėl griežtų perregistravimo reikalavimų, taikomų žiniasklaidos priemonėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms;

4.  ragina Rusijos ir de facto vietos valdžios institucijas veiksmingai, nešališkai ir skaidriai ištirti visus dingimo, kankinimų ir žmogaus teisių pažeidimo atvejus, už kuriuos atsakinga policija ir sukarintos pajėgos, Krymo pusiasalyje veikiančios nuo 2014 m. vasario mėn.;

5.  primena, kad Rusijos Federacija kaip okupavusi šalis atsako už visų gyventojų saugumo užtikrinimą, taip pat už vietinių totorių ir visų kitų Krymo mažumų žmogaus, kultūrinių ir religinių teisių paisymą ir už teisinės santvarkos palaikymą Kryme;   

6.  primena, kad institucijoms ir nepriklausomiems ekspertams iš ESBO, Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos buvo draudžiama atvykti į Krymo pusiasalį arba jų atvykimas buvo ribojamas, taigi jie negalėjo stebėti žmogaus teisių padėties nepaisant to, kad turėjo įgaliojimus vykdyti tokią veiklą Kryme;

7.  ragina Rusijos Federacijos valdžios institucijas ir de facto Krymo valdžios institucijas, kurios privalo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės, tarptautinėms institucijoms ir nepriklausomiems ekspertams iš ESBO, Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos bei visoms žmogaus teisių srities NVO ar žiniasklaidos priemonėms, kurios norėtų aplankyti Krymą, įvertinti padėtį Kryme ir apie tai pranešti, suteikti visas galimybes tai padaryti; ragina Tarybą ir EIVT daryti spaudimą Rusijai šiuo klausimu; teigiamai vertina Europos Tarybos generalinio sekretoriaus sprendimą išsiųsti į Krymą Specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, nes tai buvo pirmas vizitas po Rusijos aneksijos, ir laukiama, kad jis pateiks naujausią padėties vietoje vertinimą; nekantriai laukia jo išvadų;

8.  teigiamai vertina Ukrainos iniciatyvą sukurti tarptautinį derybų mechanizmą, kuriuo siekiama atkurti Ukrainos suverenitetą Kryme panaudojant formatą „Ženeva plius“, kuriame turėtų tiesiogiai dalyvauti ES; ragina Rusiją pradėti derybas su Ukraina ir kitomis šalimis dėl Krymo okupacijos nutraukimo, prekybos ir energetinio embargo panaikinimo ir atšaukti nepaprastosios padėties statusą Kryme;

9.  apgailestauja dėl kliūčių, su kuriomis susiduria totorių vadai, norėdami grįžti į Krymą, ir dėl jų persekiojimo, taip pat dėl didėjančio ir nepriimtino spaudimo, daromo kitiems Medžliso nariams; taip pat apgailestauja dėl neteisėto ATR televizijos kanalo, kuris buvo labai svarbus Krymų totorių bendruomenei, uždarymo; ragina Europos Komisiją išplėsti reikiamą finansinę paramą siekiant užtikrinti minėto kanalo ir kitų žiniasklaidos priemonių veikimą tremtyje Ukrainoje; mano, kad Krymo totorių mokyklų ir klasių uždarymas ir kalbos naudojimo apribojimai – tai rimtas pagrindinių bendruomenės teisių pažeidimas, lygiai taip pat ukrainiečių kalbos pašalinimo iš viešosios erdvės faktas;

10.  ragina išsaugoti daugiakultūrinę Krymo aplinką ir visapusiškai gerbti ukrainiečių, totorių ir kitas mažumų kalbas bei savitas kultūras;

11.  smerkia de facto administracijos veiksmus, kuriais trukdoma Krymo totorių Medžliso – Krymo totorių aukščiausios vykdomosios ir atstovaujamosios institucijos – veikla uždarant jo buveinę ir areštuojant jo nuosavybę bei vykdant kitokį bauginimą;

12.  smerkia nepriklausomai žiniasklaidai, žurnalistams ir pilietinės visuomenės veikėjams Kryme nuolat taikomas griežtas priemones; apgailestauja dėl Rusijos Federacijos vykdomo priverstinio pasų Ukrainos piliečiams Kryme išdavimo; taip pat smerkia tai, kad de facto valdžios institucijos Krymo gyventojams primeta Rusijos pilietybę;

13.  pakartoja, kad pritaria ES sprendimui uždrausti importuoti prekes iš Krymo, nebent prie jų būtų pridėtas Ukrainos valdžios institucijų išduotas kilmės pažymėjimas, taip pat ribojamosioms priemonėms, susijusioms su tam tikrų prekių ir technologijų eksportu, investicijomis, prekyba ir paslaugomis Kryme; ragina Tarybą toliau taikyti šias sankcijas, kol Krymas nebus visiškai vėl integruotas į Ukrainos teisinę sistemą;

14.  ragina Rusijos Federaciją ištirti visus Kryme neteisėtai sulaikytų kalinių kankinimo atvejus, paleisti kalinius, kaip antai, Olegą Sencovą ir Oleksandrą Kolčenką, taip pat Medžliso pirmininko pavaduotoją Ahtemą Chiigozą, Mustafą Degermendzhi ir Ali Asanovą, kurie buvo suimti Kryme per taikią demonstraciją prieš okupaciją, ir užtikrinti jų saugų grįžimą į Ukrainą; primygtinai ragina Rusijos Federaciją nutraukti politiškai motyvuotą disidentų ir visuomenės aktyvistų persekiojimą; smerkia tai, kad jie vėliau perduodami į Rusiją ir jiems priverstinai suteikiama Rusijos pilietybė;

15.  smerkia Krymo pusiasalio militarizavimą – tai labai neigiamai veikia ekonomiką ir socialinį gyvenimą, taip pat Rusijos grasinimus Kryme dislokuoti branduolinius ginklus, nes tai yra rimta grėsmė regiono, Europos ir pasaulio saugumui; pakartoja raginimą išvesti visas Rusijos pajėgas ir Krymo ir Rytų Ukrainos;

16.  pabrėžia, kad Ukrainos ir laikinai okupuoto Krymo ekonominis bendradarbiavimas, taip pat prekių ir paslaugų tiekimas tarp šių teritorijų turėtų būti vykdomas taikant Ukrainos teisinę sistemą, kurios turėtų laikytis visos šalys, tokiu būdu išvengiant bet kokių neigiamų padarinių Kryme gyvenantiems žmonėms; jei tokio elgesio normų nesilaikoma, ragina valdžios institucijas tokius pažeidimus ištirti ir sustabdyti;

17.  reiškia didelį susirūpinimą dėl LGBTI asmenų padėties Kryme, kuri po Rusijos aneksijos labai pablogėjo, ir dėl de facto valdžios institucijų ir sukarintų grupuočių vykdomų represinių veiksmų ir grasinimų;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją VP/HR, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Ukrainos vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai, ESBO, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Krymo totorių Medžlisui.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika