Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B8-0338/2016Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B8-0338/2016

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Egipto, visų pirma dėl Giulio Regeni atvejo

9.3.2016 - (2016/2608(RSP))

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį
keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:
Verts/ALE (B8-0338/2016)
ECR (B8-0346/2016)
EFDD (B8-0347/2016)
PPE (B8-0371/2016)
ALDE (B8-0376/2016)
GUE/NGL (B8-0377/2016)
S&D (B8-0378/2016)

Cristian Dan Preda, Elmar Brok, Tomáš Zdechovský, Antonio Tajani, Tunne Kelam, Davor Ivo Stier, Andrej Plenković, Roberta Metsola, Eva Paunova, Bogdan Brunon Wenta, Andrey Kovatchev, Lorenzo Cesa, Claude Rolin, Patricija Šulin, Milan Zver, Mariya Gabriel, Giovanni La Via, Dubravka Šuica, Ivan Štefanec, Jaromír Štětina, Pavel Svoboda, Ramona Nicole Mănescu, Thomas Mann, Elisabetta Gardini, Lara Comi, Stanislav Polčák, Ivana Maletić, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Michaela Šojdrová, Massimiliano Salini, Romana Tomc, Sven Schulze, David McAllister, Csaba Sógor, Luděk Niedermayer, Anna Záborská, Joachim Zeller, Adam Szejnfeld, Jiří Pospíšil, Marijana Petir, Barbara Matera, Salvatore Cicu, Therese Comodini Cachia, László Tőkés, József Nagy, Krzysztof Hetman PPE frakcijos vardu
Pier Antonio Panzeri, Victor Boştinaru, Richard Howitt, Maria Arena, Hugues Bayet, Brando Benifei, José Blanco López, Vilija Blinkevičiūtė, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Soledad Cabezón Ruiz, Nicola Caputo, Silvia Costa, Andrea Cozzolino, Andi Cristea, Miriam Dalli, Nicola Danti, Isabella De Monte, Doru-Claudian Frunzulică, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Neena Gill, Michela Giuffrida, Ana Gomes, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Cătălin Sorin Ivan, Liisa Jaakonsaari, Afzal Khan, Jeppe Kofod, Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Krystyna Łybacka, Marlene Mizzi, Sorin Moisă, Victor Negrescu, Momchil Nekov, Norbert Neuser, Demetris Papadakis, Emilian Pavel, Vincent Peillon, Pina Picierno, Tonino Picula, Kati Piri, Miroslav Poche, Liliana Rodrigues, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Monika Smolková, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Patrizia Toia, Elena Valenciano, Julie Ward, Josef Weidenholzer, Flavio Zanonato, Damiano Zoffoli S&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Mark Demesmaeker, Ruža Tomašić, Angel Dzhambazki, Branislav Škripek, Monica Macovei, Jana Žitňanská, Raffaele Fitto ECR frakcijos vardu
Marietje Schaake, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Marielle de Sarnez, Martina Dlabajová, Fredrick Federley, María Teresa Giménez Barbat, Charles Goerens, Nathalie Griesbeck, Marian Harkin, Ivan Jakovčić, Kaja Kallas, Ilhan Kyuchyuk, Valentinas Mazuronis, Louis Michel, Urmas Paet, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Frédérique Ries, Robert Rochefort, Hannu Takkula, Pavel Telička, Ramon Tremosa i Balcells, Ivo Vajgl, Paavo Väyrynen, Cecilia Wikström ALDE frakcijos vardu
Barbara Spinelli, Eleonora Forenza, Curzio Maltese, Marie-Christine Vergiat, Lynn Boylan, Josu Juaristi Abaunz, Stelios Kouloglou, Lola Sánchez Caldentey, Miguel Urbán Crespo, Tania González Peñas, Xabier Benito Ziluaga, Estefanía Torres Martínez GUE/NGL frakcijos vardu
Judith Sargentini, Klaus Buchner, Barbara Lochbihler, Bronis Ropė, Ernest Urtasun, Igor Šoltes, Heidi Hautala, Davor Škrlec, Michèle Rivasi Verts/ALE frakcijos vardu
Ignazio Corrao, Fabio Massimo Castaldo, Piernicola Pedicini, Eleonora Evi, Rolandas Paksas EFDD frakcijos vardu


Procedūra : 2016/2608(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
RC-B8-0338/2016
Pateikti tekstai :
RC-B8-0338/2016
Debatai :
Priimti tekstai :

Europos Parlamento rezoliucija dėl Egipto, visų pirma dėl Giulio Regeni atvejo

(2016/2608(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Egipto, ypač į 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją[1] ir 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją[2],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 21 d. ir 2014 m. vasario 10 d. ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į ES ir Egipto asociacijos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, kovos su kankinimu, saviraiškos laisvės ir žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 27 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atsakymą į klausimą raštu Nr. E-010476/2015 dėl ES ir valstybių narių karinės paramos Egiptui,

–  atsižvelgdamas į Egipto Konstituciją, ypač į jos 52 straipsnį (dėl kankinimo) ir 93 straipsnį (dėl įpareigojamojo tarptautinės žmogaus teisių teisės pobūdžio),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą, kurios šalis yra Egiptas,

–  atsižvelgdamas į Egipto Teisių ir laisvių komisijos pareiškimą, kuriame pranešama, kad 2015 m. su valstybės saugumo pajėgų žinia dingo 1 700 žmonių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi, kaip nurodoma turimoje informacijoje, 28 metų italas Giulio Regeni, Kembridžo universiteto doktorantas, 2016 m. sausio 25 d. išėjo iš namų Kaire ir dingo; kadangi vasario 3 d. Kairo priemiestyje pakelėje rastas jo kūnas;

B.  kadangi Egipto valdžios institucijos nurodė atlikti autopsiją prieš pargabenant jo kūną į Italiją ir kadangi Italijos tyrėjai taip pat patys atliko skrodimą; kadangi rezultatai dar viešai nepaskelbti; kadangi Egipto valdžios institucijos patvirtino, kad joms apie šią žmogžudystę nėra ko slėpti, kad jos lygiai taip pat suinteresuotos sužinoti tiesą ir kad jos pasirengusios visapusiškai bendradarbiauti su Italijos kolegomis vykstančiame tyrime;

C.  kadangi, kaip teigiama žiniasklaidos pranešimuose ir kaip teigia Italijos ambasadorius Kaire, nustatyta, kad G. Regeni kūnas smarkiai sumuštas ir kad jis patyrė įvairių kankinimų; kadangi Italijos vidaus reikalų ministras teigia, kad ant kūno buvo matyti nežmoniško, gyvuliško ir protu nesuvokiamo smurto požymių;

D.  kadangi Kaire G. Regeni tyrė nepriklausomų profesinių sąjungų plėtrą Egipte laikotarpiu po H. Mubarako ir M. Morsi valdymo ir bendravo su vyriausybės oponentais;

E.  kadangi G. Regeni atvejis papildo ilgą nuo 2013 m. liepos mėn. Egipte priverstinai dingusių žmonių sąrašą; kadangi už šiuos dingimo atvejus niekas nenubaustas;

F.  kadangi dabartinė Egipto vyriausybė įvykdė plataus masto kampaniją, per kurią savavališkai sulaikė daug vyriausybės kritikų, įskaitant žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir politinių bei socialinių judėjimų narius; kadangi, Egipto valdžios institucijų duomenimis, nuo 2013 m. liepos mėn. sulaikyta daugiau kaip 22 000 žmonių;

G.  kadangi El Nadimo pagalbos prievartos aukoms ir reabilitacijos centrui gresia pavojus, kad dėl neteisingų kaltinimų higienos normų pažeidimais valdžios institucijos jį uždarys; kadangi centro vaidmuo be galo svarbus siekiant padėti prievartos ir kankinimo aukoms ir esminis, kalbant apie informacijos apie sulaikytų žmonių kankinimą, nužudymus ir baisiausią smurtą prieš juos teikimą;

H.  kadangi Egiptas yra ilgalaikė strateginė Europos Sąjungos partnerė; kadangi ES bendradarbiavimo su Egiptu mastą reikėtų grįsti paskatomis, laikantis Europos kaimynystės politikos principo „parama pagal pažangą“, ir kadangi šis mastas taip pat turėtų priklausyti nuo demokratinių institucijų reformų, įstatymo viršenybės principo ir žmogaus teisių laikymosi pažangos; kadangi 2013 m. rugpjūčio 21 d. ES Užsienio reikalų taryba pavedė Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei peržiūrėti ES paramą Egiptui; kadangi Užsienio reikalų taryba nusprendė, kad ES bendradarbiavimas su Egiptu bus iš naujo koreguojamas pagal pokyčius šalyje;

I.  kadangi 2013 m. rugpjūčio 21 d. Užsienio reikalų tarybos išvadose teigiama, kad „valstybės narės taip pat susitarė laikinai sustabdyti Egiptui suteiktų eksporto licencijų, išduotų įrangai, kuri galėtų būti panaudota vidaus represijoms, galiojimą ir iš naujo įvertinti įrangai, kuriai taikoma Bendroji pozicija 2008/944/BUSP, išduotas licencijas bei peržiūrėti savo paramą Egiptui saugumo srityje“; kadangi šias išvadas 2014 m. vasario mėn. Užsienio reikalų taryba patvirtino dar kartą; kadangi Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė savo 2015 m. spalio 27 d. atsakyme į klausimą raštu Nr. E-010476/2015 patvirtino, kad tos išvados yra „politinis įsipareigojimas neteikti Egiptui jokios karinės paramos“;

J.  kadangi 2014 m. priimtoje Egipto Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės teisės ir laisvės;

K.  kadangi Egiptas susiduria su įvairių Egipte, ypač Sinajuje, veikiančių džihadistų organizacijų, turinčių ryšių su Islamo valstybe ir kitomis aktyviai Libijos krizėje dalyvaujančiomis teroristinėmis organizacijomis, teroristiniais veiksmais; kadangi Libijoje tebevykstantis konfliktas turi tiesioginį poveikį Egipto saugumui; kadangi tebesitęsianti krizė kelia didelį susirūpinimą Europos Sąjungai ir ypač Italijai;

1.  griežtai smerkia ES piliečio Giulio Regeni kankinimą ir nužudymą įtartinomis aplinkybėmis ir reiškia gilią ir nuoširdžią užuojautą jo šeimai;

2.  ragina Egipto valdžios institucijas pateikti Italijos institucijoms visus dokumentus ir informaciją, kurių reikia, kad būtų galima atlikti spartų, skaidrų ir nešališką bendrą G. Regeni bylos tyrimą, pagal tarptautinius įsipareigojimus ir dėti visas pastangas kuo greičiau patraukti šį nusikaltimą padariusius asmenis atsakomybėn;

3.  itin susirūpinęs pabrėžia, kad G. Regeni atvejis nėra pavienis incidentas ir kad jis iškyla šalia pastaraisiais metais Egipte vykstančio sulaikytų asmenų kankinimo, mirčių ir priverstinio dingimo atvejų, kuriais aiškiai pažeidžiamas ES ir Egipto asociacijos susitarimo 2 straipsnis, kuriame teigiama, kad ES ir Egipto santykiai grindžiami pagarba demokratiniams principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, kaip nustatyta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijoje – tai esminis susitarimo elementas; todėl ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares iškelti klausimą Egipto valdžios institucijoms dėl kasdien vykstančių priverstinių dingimų ir kankinimo ir daryti joms spaudimą reformuoti Egipto saugumo aparatą ir teismų sistemą;

4.  yra labai susirūpinęs dėl tiesiogiai gresiančio El Nadimo pagalbos prievartos ir kankinimo aukoms ir reabilitacijos centro priverstinio uždarymo; ragina skubiai atšaukti įsakymą nutraukti centro administracinę veiklą;

5.  reiškia susirūpinimą dėl nuolatinio Egipto Teisių ir laisvių komisijos persekiojimo už jos svarbų vaidmenį Egipte vykstančioje kampanijoje „Stop priverstiniam dingimui“;

6.  primena Egipto valdžios institucijoms apie jų nacionalinius ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus ir ragina jas teikti pirmenybę žmogaus teisių apsaugai ir propagavimui ir užtikrinti atsakomybę už tokių teisių pažeidimus; dar kartą ragina Egipto valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus asmenis, sulaikytus ir nuteistus vien tik už naudojimąsi savo teisėmis į žodžio laisvę ir taikius susirinkimus, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, žiniasklaidos darbuotojus ir tinklaraštininkus; ragina Egipto valdžios institucijas užtikrinti teisę į sąžiningą teismą pagal tarptautinius standartus;

7.  ragina Egipto vyriausybę užtikrinti, kad šalies ir tarptautinės pilietinės visuomenės organizacijos ir nepriklausomos profesinės sąjungos galėtų šalyje laisvai, be vyriausybės įsikišimo ar bauginimo, vykdyti veiklą; ragina Egipto valdžios institucijas atšaukti kelionių draudimą, taikomą pagrindiniams Egipto žmogaus teisių gynėjams;

8.  tikisi, kad 2014 m. sausio 14–15 d. priimta naujoji Konstitucija, ypač jos 52, 73 ir 93 straipsniai, bus svarbus žingsnis į priekį šalies perėjimo prie demokratijos kelyje;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad suformuota nauja Tautos asamblėja ir ragina ją skubiai persvarstyti represinį 2013 m. lapkričio mėn. priimtą Protestų įstatymą, kuriuo naudojamasi siekiant susidoroti su bet kokių formų taikiu nepritarimu, ir 1914 m. priimtą Susirinkimų įstatymą; taip pat ragina persvarstyti visus kitus represinius teisės aktus, priimtus pažeidžiant Egipto Konstituciją, be kita ko, Kovos su teroristiniais aktais įstatymą ir Kovos su teroristiniais subjektais įstatymą, kuriais galima piktnaudžiauti turint tikslą vykdyti represijas šalies viduje, o ne didinti bendrą saugumą; pabrėžia esąs pasirengęs, partneriškai bendradarbiaudamas su šalies institucijomis, išnagrinėti galimybę plėtoti Egipto parlamentui skirtą pajėgumų stiprinimo programą;

10.  primygtinai tvirtina, kad tik sukūrus iš tikrųjų pliuralistinę visuomenę, kurioje gerbiama nuomonių ir gyvenimo būdo įvairovė, galima užtikrinti ilgalaikį Egipto stabilumą ir saugumą ir ragina Egipto valdžios institucijas įsipareigoti užmegzti susitaikymo dialogą su visomis nesmurtinėmis jėgomis, įskaitant taikiuosius islamistus, siekiat atkurti pasitikėjimą politika ir ekonomiką per įtraukų politinį procesą;

11.  pabrėžia tai, kad Europos Sąjunga laiko svarbiu bendradarbiavimą su Egiptu kaip svarbia kaimyne ir partnere ir kad Egiptas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant stabilumą regione; drauge su Egipto gyventojais nerimauja dėl ekonominių, politinių ir saugumo iššūkių, su kuriais susiduria šalis ir regionas; smerkia teroristinius išpuolius prieš Egipto civilius gyventojus ir kariuomenę;

12.  ragina ES, ypač Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir ES delegaciją Kaire, užtikrinti reguliarų keitimąsi informacija su žmogaus teisių gynėjais ir kitais kritiką reiškiančiais aktyvistais, visapusiškai remti tuos, kuriems gresia sulaikymas, ir sulaikytus asmenis ir stebėti jų teismo procesą;

13.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai laikytis 2013 m. rugpjūčio mėn. Užsienio reikalų tarybos išvadų dėl karinių technologijų ir įrangos eksporto ir bendradarbiavimo saugumo srityje; ragina sustabdyti sekimo įrangos eksportą, jeigu yra įrodymų, kad tokia įranga gali būti panaudota žmogaus teisių pažeidimams padaryti; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti ataskaitą apie dabartinę ES valstybių narių karinio ir saugumo bendradarbiavimo su Egiptu padėtį ir parengti veiksmų gaires nuodugniai konsultuojantis su Europos Parlamentu, kuriose būtų nustatyti konkretūs veiksmai, kurių turi imtis Egipto valdžios institucijos, kad žymiai pagerintų žmogaus teisių padėtį ir užtikrintų išsamią teismų sistemos reformą, norint, kad būtų svarstoma galimybė iš naujo įvertinti 2013 m. rugpjūčio mėn. Užsienio reikalų tarybos išvadas;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Egipto Arabų Respublikos prezidentui ir vyriausybei ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijai