Procedūra : 2016/2936(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B8-1122/2016

Pateikti tekstai :

RC-B8-1122/2016

Debatai :

PV 26/10/2016 - 17
CRE 26/10/2016 - 17

Balsavimas :

PV 27/10/2016 - 8.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0424

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 450kWORD 122k
25.10.2016
PE589.718v01-00}
PE589.722v01-00}
PE589.731v01-00}
PE589.732v01-00} RC1
 
B8-1122/2016}
B8-1125/2016}
B8-1131/2016}
B8-1132/2016} RC1

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis

keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:

PPE (B8-1122/2016)

Verts/ALE (B8-1125/2016)

S&D (B8-1131/2016)

ALDE (B8-1132/2016)


dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (2016/2936(RSP))


Michael Gahler, Jacek Saryusz-Wolski, Sandra Kalniete, Cristian Dan Preda, Elmar Brok, Tunne Kelam, David McAllister, Lorenzo Cesa, Lars Adaktusson, Andrey Kovatchev, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Eduard Kukan, Andrzej Grzyb, Laima Liucija Andrikienė, Fernando Ruas, Dubravka Šuica, Alojz Peterle, Julia Pitera PPE frakcijos vardu
Ana Gomes, Elena Valenciano, Clara Eugenia Aguilera García, Nikos Androulakis, Zigmantas Balčytis, Hugues Bayet, Brando Benifei, José Blanco López, Vilija Blinkevičiūtė, Biljana Borzan, Soledad Cabezón Ruiz, Nicola Caputo, Andrea Cozzolino, Andi Cristea, Viorica Dăncilă, Isabella De Monte, Tanja Fajon, Jonás Fernández, Monika Flašíková Beňová, Doru-Claudian Frunzulică, Enrico Gasbarra, Michela Giuffrida, Theresa Griffin, Sergio Gutiérrez Prieto, Cătălin Sorin Ivan, Liisa Jaakonsaari, Eva Kaili, Cécile Kashetu Kyenge, Javi López, Krystyna Łybacka, Vladimír Maňka, Louis-Joseph Manscour, Costas Mavrides, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Victor Negrescu, Momchil Nekov, Norbert Neuser, Demetris Papadakis, Gilles Pargneaux, Emilian Pavel, Vincent Peillon, Pina Picierno, Tonino Picula, Kati Piri, Miroslav Poche, Liliana Rodrigues, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Daciana Octavia Sârbu, Siôn Simon, Tibor Szanyi, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Paul Tang, Claudia Țapardel, Marc Tarabella, Julie Ward, Carlos Zorrinho S&D frakcijos vardu
Urmas Paet, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Dita Charanzová, Gérard Deprez, José Inácio Faria, Fredrick Federley, María Teresa Giménez Barbat, Ivan Jakovčić, Ilhan Kyuchyuk, Valentinas Mazuronis, Louis Michel, Javier Nart, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Carolina Punset, Jozo Radoš, Marietje Schaake, Jasenko Selimovic, Hannu Takkula, Pavel Telička, Hilde Vautmans, Paavo Väyrynen, Cecilia Wikström oALDE frakcijos vardu
Klaus Buchner, Ulrike Lunacek, Molly Scott Cato Verts/ALE frakcijos vardu
PAKEITIMAI

Europos Parlamento rezoliucija dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (2016/2936(RSP))  

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijos, siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų, rekomendacijų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties(2),

–  atsižvelgdamas į ES seminarus ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tema ir reguliarius ES ginklų neplatinimo konsorciumo susitikimus,

–  atsižvelgdamas į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, kurią 2003 m. gruodžio 12 d. priėmė Europos Vadovų Taryba,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferencijoje nepavyko susitarti dėl galutinio dokumento,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių devintosios peržiūros konferencijos (8079/15),

–  atsižvelgdamas į dokumentus, priimtus 2016 m. pavasarį Vašingtone aukščiausiojo lygio susitikime branduolinio saugumo klausimais,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2310(2016) dėl Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) 20-ųjų metinių,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Tbilisio deklaraciją, kurią bendru sutarimu priėmė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė asamblėja,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 66/61 dėl zonos be branduolinio ginklo sukūrimo Artimųjų Rytų regione,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimą 2012/422/BUSP, kuriuo remiamas procesas siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 70/33 dėl daugiašalio branduolinio nusiginklavimo pažangos ir į 2016 m. rugpjūčio 19 d. Jungtinių Tautų neribotos sudėties darbo grupės ataskaitą Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai (A/71/371),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi saugumo aplinka pasaulyje, o ypač ES, gerokai pablogėjo ir tampa vis labiau permaininga, nestabili ir vis mažiau nuspėjama; pažymi, kad yra tradicinės, netradicinės ir mišraus pobūdžio grėsmės ir jas kelia tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai regioniniai ar pasauliniai subjektai;

B.  kadangi dėl įvairių pokyčių, įskaitant prastėjančius branduolinį ginklą turinčių valstybių, pavyzdžiui, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Indijos ir Pakistano, santykius ir toliau plėtojamus Šiaurės Korėjos branduolinius pajėgumus, kyla didelė grėsmė tarptautinei taikai, saugumui ir stabilumui;

C.  kadangi biologinių ir cheminių masinio naikinimo ginklų platinimas mažinamas ir laipsniškai nutraukiamas veiksmingai tarptautiniu mastu taikant draudimą ir įpareigojimus, nustatytus 1972 m. Biologinių ir toksinių ginklų konvencijoje (BTWC) ir Cheminio ginklo uždraudimo konvencijoje (CWC); kadangi, vis dėlto, masinio naikinimo branduolinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tebėra viena didžiausių problemų pasaulinei bendruomenei;

D.  kadangi nuo 2016 m. sausio mėn. devynios valstybės – Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) – iš viso turėjo maždaug 15 395 branduolinių ginklų vienetus, palyginti su maždaug 15 850 vienetų 2015 m.;

E.  kadangi prioritetai yra užkirsti kelią teroristams ar kitoms valstybėms įsigyti branduolinių ginklų ar juos naudoti, mažinant ir sunaikinant visą branduolinių ginklų arsenalą, ir kurti pasaulį be branduolinių ginklų;

F.  kadangi tam tikruose pasaulio regionuose, būtent Lotynų Amerikos ir Karibų regione, pietų Ramiojo vandenyno regione, Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Centrinėje Azijoje, jau sudarytos sutartys dėl zonų be branduolinių ginklų;

G.  kadangi 2010 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferencijoje vėl sutelktas dėmesys į branduolinių ginklų humanitarinį poveikį – šį klausimą iškėlė Norvegijos, Meksikos ir Austrijos vyriausybės, surengusios keletą konferencijų branduolinių ginklų humanitarinio poveikio tema ir parengusios atitinkamas ataskaitas, ir kadangi 2015 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferencijoje pristatytas Austrijos inicijuotas tarptautinis Humanitarinis įsipareigojimas, kurį patvirtino 127 Jungtinių Tautų valstybės narės;

H.  kadangi būtina toliau stiprinti trijų Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo ramsčių, t. y. ginklų neplatinimo, nusiginklavimo ir bendradarbiavimo branduolinės energijos naudojimo taikiais tikslais srityje, pagrindinius ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tikslus; kadangi Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo pasirašiusios branduolinį ginklą turinčios valstybės modernizuoja ir stiprina savo branduolinių ginklų arsenalus ir delsia imtis veiksmų, kuriais sumažintų ar panaikintų savo branduolinį arsenalą ir sumažintų vadovavimąsi karine grasinimo branduoliniu ginklu doktrina;

I.  kadangi, siekiant užtikrinti civilinės paskirties daliųjų medžiagų saugumą, oficialiai padaryta pažanga aukščiausiojo lygio susitikimuose branduolinio saugumo klausimais, vykdant papildomą su Sutartimi dėl branduolinio ginklo neplatinimo nesusijusį procesą, kuris prisidėjo prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo stiprinimo, nes suteikė daugiau patikimumo neplatinimo komponentui, tačiau kadangi pastaruoju metu Rusijai atsisakius bendradarbiauti ir blogėjant jos santykiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis kyla grėsmė tolesnėms pastangoms užtikrinti daliųjų medžiagų saugumą ir sumažinti jų kiekius;

J.  kadangi Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencija yra teisiškai įpareigojanti tarptautinė branduolinių medžiagų fizinės apsaugos srities priemonė, kurioje nustatytos su branduolinėmis medžiagomis susijusių nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo ir baudimo už jas priemonės;

K.  kadangi Rusija ir JAV toliau įgyvendina naująją START sutartį, kuri nustos galioti 2021 m., nebent abi šalys ją pratęstų; kadangi JAV prezidentas Barack Obama savo 2013 m. kalboje Berlyne pateikė svarbų pasiūlymą mažinti branduolinių kovinių galvučių atsargas ir pakartojo šį pasiūlymą 2016 m. Vašingtone; kadangi Rusijos Federacija nepasinaudojo šiomis progomis pradėti derybas dėl tolesnio susitarimo, kuris būtų taikomas po to, kai baigs galioti naujoji START sutartis, ir kadangi nepradėtos jokios derybos dėl tolesnių naujosios START sutarties priemonių, kai ji baigs galioti, tam, kad būtų sprendžiamas nestrateginių ir strateginių branduolinių ginklų arsenalų mažinimo klausimas, siekiant juos panaikinti;

L.  kadangi branduolinio ginklo bandymo sprogdinimai ir (arba) bet kokie kiti branduoliniai sprogimai kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, kenkia visuotinio branduolinio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sistemai; kadangi Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT) yra veiksmingiausias būdas uždrausti branduolinio ginklo bandymus; kadangi 2016 m. sukanka 20 metų nuo tada, kai 1996 m. rugsėjo 24 d. pateikta pasirašyti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis;

M.  kadangi, nepaisant visų pastangų, iki 2012 m. gruodžio mėn., laikantis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferencijoje bendru sutarimu pasiektų susitarimų, nepavyko sušaukti konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų;

N.  kadangi pagal NATO 2010 m. strateginę koncepciją ir 2012 m. atgrasinamosios ir gynybinės pozicijos vertinimą NATO įsipareigoja sudaryti sąlygas kurti pasaulį be branduolinių ginklų; kadangi, remiantis NATO bendro branduolinių pajėgumų naudojimo susitarimais ir dvišaliais susitarimais, penkiose branduolinio ginklo neturinčiose NATO valstybėse (Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje) tebėra dislokuota apie 150–200 JAV priklausančių trumpojo nuotolio branduolinių numetamųjų bombų, laikomų taktiniais ar substrateginiais branduoliniais ginklais, ir kadangi tokie ginklai šiose šalyse dislokuojami pagal dabartinę NATO politiką;

O.  kadangi Turkijoje dislokuotų JAV branduolinių ginklų saugai ir saugumui skiriama vis daugiau dėmesio dėl ginkluoto konflikto Sirijoje, kuris vyksta netoli Turkijos Indžirliko oro bazės, ir dėl įvykių toje oro bazėje ir šalia jos per nepavykusį 2016 m. liepos 15 d. perversmą ir po jo;

P.  kadangi 2015 m. gruodžio 5 d. paminėtos 20-osios Budapešto memorandumo pasirašymo metinės; kadangi Ukraina laikėsi visų jo nuostatų ir laikėsi iniciatyvios pozicijos branduolinio nusiginklavimo ir branduolinių ginklų neplatinimo klausimais, priešingai nei Rusijos Federacija, kuri pažeidė savo įsipareigojimus – okupavo dalį Ukrainos teritorijos (Krymą) ir ėmėsi ginkluotos agresijos rytinėje Ukrainos dalyje; kadangi taip buvo sukurtas pavojingas precedentas, nes valstybė, garantavusi Ukrainos saugumą mainais į Ukrainos, kaip branduolinio ginklo neturinčios valstybės, sprendimą prisijungti prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, pažeidė Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą ir privertė suabejoti neigiamų saugumo garantijų, kurias teikia branduolinio ginklo valstybė, priemonės patikimumu, ir apskritai labai pakenkė tai priemonei, taip pat Sutarčiai dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir idėjai siekti pažangos branduolinio nusiginklavimo ir branduolinio ginklo neplatinimo visame pasaulyje srityje, remiantis tarptautinės teisės ir daugiašalių sutarčių nuostatomis; kadangi didelį susirūpinimą kelia Rusijos aukšto rango pareigūnų grasinamojo pobūdžio pareiškimai, kad Rusija turi teisę dislokuoti ir laikyti branduolinius ginklus Kryme, nes tai turėtų pasaulinio masto padarinių; kadangi susirūpinimą kelia 2014 m. gruodžio mėn. naujoji Rusijos karinė doktrina, pagal kurią leidžiama panaudoti branduolinį ginklą prieš jo neturinčią valstybę;

Q.  kadangi Rusija Kaliningrade dislokavo branduolinį ginklą galinčias nešti trumpojo nuotolio bombonešes raketas „Iskander“, rengia pratybas ir skrydžius, susijusius su branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių sistemomis, ir kadangi Rusijos vadovų pareiškimai apie branduolinio atgrasymo svarbą ir Rusijos sprendimas sustabdyti su JAV 2000 m. sudaryto Plutonio pašalinimo ir valdymo susitarimo galiojimą padidino susirūpinimą dėl didėjančio Rusijos pasikliovimo branduoliniais ginklais;

R.  kadangi ES, kaip su Iranu sutarto Bendro visapusiško veiksmų plano šalis, atlieka svarbų vaidmenį, įskaitant jos, kaip susitarimo įgyvendinimą prižiūrinčios Bendrosios komisijos visateisės narės, vaidmenį;

S.  kadangi 2016 m. rugsėjo 9 d., praėjus vos keliems mėnesiams nuo 2016 m. sausio 6 d. bandymo, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika atliko penktą branduolinį bandymą; kadangi šis bandymas, kurį Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika paskelbė „sėkmingai atliktu vandenilinės bombos bandymu“, akivaizdžiai pažeidžia jos tarptautinius įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas ir 1992 m. Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos bendrą deklaraciją dėl branduolinio ginklo atsisakymo, kurioje teigiama, kad abi Korėjos nekurs ir neturės jokio branduolinio ginklo; kadangi bet kokių masinio naikinimo ginklų, ypač branduolinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių, platinimas kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui; kadangi 2003 m. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika paskelbė nutraukianti Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo, nuo 2006 m. vykdo branduolinius bandymus, o 2009 m. oficialiai paskelbė sukūrusi branduolinį ginklą atgrasymo tikslais, o tai reiškia, kad labai padidėjo grėsmė, kurią Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika kelia kaimyninėms šalims Šiaurės Rytų Azijoje, regioninei ir tarptautinei taikai ir saugumui;

T.  kadangi 2003 m. Europos saugumo strategijoje teigiama, kad masinio naikinimo ginklų platinimas kelia potencialiai didžiausią grėsmę mūsų saugumui, įskaitant ginklavimosi masinio naikinimo ginklų srityje varžybų galimybę, ir kad ES yra įsipareigojusi siekti, kad daugiašalėse sutartyse nustatytų sistemų būtų visuotinai laikomasi, ir stiprinti sutartis ir jų įgyvendinimo tikrinimo nuostatas; kadangi 2016 m. ES visuotinėje strategijoje vengiama kalbėti apie masinio naikinimo ginklus, neplatinimą ir ginklų kontrolę;

U.  kadangi ES, vykstant 2015 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros konferencijai, deja, nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos branduolinio nusiginklavimo klausimu ir pirmą kartą buvo pripažinta, jog išreikštos skirtingos nuomonės dėl branduolinių ginklų pasekmių; kadangi toje konferencijoje nepavyko priimti galutinio dokumento, nes buvo nesutarimų dėl to, ar turėtų būti toliau dedamos regioninės pastangos siekiant sukurti zoną be masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose;

V.  kadangi ES įsipareigojo panaudoti visas turimas atitinkamas priemones, kad užkirstų kelią, atgrasytų, sustabdytų ir, jei įmanoma, panaikintų ginklų platinimo programas, keliančias susirūpinimą pasauliniu lygmeniu, kaip aiškiai teigiama ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijoje, kurią 2003 m. gruodžio 12 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba, ir kadangi joje įtvirtinamas glaudesnis Europos ginklų neplatinimo idėjų institutų, priklausančių ES masinio naikinimo ginklų neplatinimo konsorciumui, bendradarbiavimas;

W.  kadangi svarbu remti ir stiprinti pilietinės visuomenės dalyvavimą šiame tarptautiniame procese skaidriu būdu;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl aplink Europos Sąjungą ir už jos kaimynystės ribų blogėjančios saugumo aplinkos, nes branduoliniai ginklai vėl galėtų būti pradėti naudoti kaip aktyvios atgrasomosios priemonės ir juos galėtų įsigyti valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad neįgyvendinamos veiksmingos nusiginklavimo ir neplatinimo priemonės;

2.  ragina visas branduolinį ginklą turinčias valstybes imtis konkrečių tarpinių priemonių, kad būtų sumažintas branduolinių ginklų sprogimo pavojus, be kita ko, sumažinti branduolinių ginklų naudojimo statusą ir perkelti juos iš dislokavimo vietų į saugyklas, sumažinti branduolinių ginklų vaidmenį karinėse doktrinose ir sparčiai sumažinti visų rūšių branduolinių ginklų kiekį;

3.  yra labai susirūpinęs dėl galimų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties pažeidimų;

4.  reiškia didelį susirūpinimą dėl padidėjusių branduolinių grėsmių, kylančių dėl Rusijos pozicijos, kuri turi pasekmių saugumui, stabilumui ir nuspėjamumui pasauliniu lygmeniu, ir dėl prastėjančių jos santykių su NATO, įskaitant galimus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) pažeidimus, pareiškimus, liudijančius didesnį pasiryžimą naudoti branduolinius ginklus, ir pareiškimus, rodančius, kad svarstomas branduolinių ginklų dislokavimas papildomose teritorijose Europoje; atkreipia dėmesį į Rusijos karines pratybas, per kurias imituojamas branduolinių ginklų panaudojimas prieš Lenkiją, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl branduolinį ginklą nešti galinčių raketų „Iskander“ sistemų dislokavimo su ES valstybėmis narėmis Lenkija ir Lietuva besiribojančioje Kaliningrado srityje; primena, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas savo 1996 m. patariamojoje nuomonėje nurodė, kad pagal galiojančias tarptautinės teisės nuostatas jis negali daryti galutinės išvados dėl valstybės branduolinių ginklų naudojimo išimtinėmis būtinosios ginties aplinkybėmis teisėtumo ar neteisėtumo;

5.  pritaria 2016 m. aukščiausiojo lygio susitikimui branduolinio saugumo klausimais, kuriame pripažinta, kad neteisėta prekyba branduolinėmis medžiagomis ir jų naudojimas tiesiogiai kelia didelę grėsmę saugumui pasaulyje, ir tikisi, kad bus siekiama visiško visų ginklų gamybai tinkamų medžiagų sekimo ir fizinės apsaugos;

6.  palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 70/33, Jungtinių Tautų neribotos sudėties darbo grupė atliko savo darbą, susijusį su daugiašalio branduolinio nusiginklavimo pažanga; palankiai vertina Jungtinių Tautų neribotos sudėties darbo grupės galutinėje ataskaitoje (A/71/371) pateiktą ir 2016 m. rugpjūčio 19 d., pritarus daugumai, priimtą rekomendaciją Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai 2017 m. sušaukti visoms valstybėms atvirą derybų konferenciją dėl teisiškai įpareigojančio dokumento, kuriuo būtų uždrausti branduoliniai ginklai, siekiant vėliau juos visiškai panaikinti; pripažįsta, kad tai sustiprins Sutartyje dėl branduolinio ginklo neplatinimo nustatytus ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tikslus ir įsipareigojimus ir padės sudaryti sąlygas užtikrinti pasaulinį saugumą ir kurti pasaulį be branduolinių ginklų;

7.  ragina ES valstybes nares pritarti tam, kad tokia konferencija būtų sušaukta 2017 m., ir konstruktyviai dalyvauti šiame procese, taip pat ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Federicą Mogherini ir Europos išorės veiksmų tarnybą konstruktyviai prisidėti prie 2017 m. derybų konferencijos proceso;

8.  primena, kad sukanka 20 metų nuo tada, kai 1996 m. rugsėjo 23 d. pateikta pasirašyti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis, ir pabrėžia, kad visuotinė sutartis, kurios laikymąsi galima veiksmingai tikrinti tarptautiniu mastu, yra veiksmingiausias būdas uždrausti bandomuosius branduolinio ginklo ir visus kitus branduolinius sprogdinimus;

9.  primygtinai ragina Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties II priede išvardytas valstybes, turinčias ratifikuoti sutartį, kad ji įsigaliotų, kuo skubiau ją pasirašyti ir (arba) ratifikuoti, kad ši labai svarbi tarptautinė priemonė nedelsiant įgytų visišką teisinę galią; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimtą rezoliuciją 2310 (2016);

10.  palankiai vertina Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos parengiamosios komisijos padarytą didelę pažangą, užbaigiant ir taikant veiksmingą sutarties įgyvendinimo tarptautinės stebėsenos sistemą, kuri, kaip svarbi pasitikėjimo stiprinimo priemonė, net ir neįsigaliojus sutarčiai prisideda prie regiono stabilumo, stiprina branduolinių ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo sistemą ir suteikia valstybėms papildomų mokslinės ir civilinės srities privalumų; yra įsitikinęs, jog siekdama, kad stebėsenos sistema toliau veiktų, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos parengiamoji komisija ir toliau pasikliaus valstybių finansiniais įnašais;

11.  apgailestauja, kad, nepaisant to, jog buvo tikėtasi priešingai, branduoliniai ginklai vėl įgyja svarbų vaidmenį branduolinį ginklą turinčių valstybių strateginiuose planuose; ragina plėtoti dialogą su visomis branduolinį ginklą turinčiomis valstybėmis, siekiant įgyvendinti bendrą darbotvarkę, kurios tikslas – laipsniškai mažinti branduolinių kovinių galvučių atsargas; ypač remia veiksmus, kurių ėmėsi JAV ir Rusija, siekdamos sumažinti savo dislokuotų branduolinių ginklų kiekį, kaip numatyta naujojoje START sutartyje;

12.  apgailestauja, kad nuo 2011 m., kai įsigaliojo naujoji START sutartis, nevyko jokios tolesnės derybos dėl būtinybės skubiai mažinti dislokuotų ir nedislokuotų branduolinių kovinių galvučių kiekį, įskaitant, kaip anksčiau susitarė JAV ir Rusija, priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti trumpojo nuotolio ir taktinių branduolinių ginklų, kurie laikomi substrateginiais arba nestrateginiais branduoliniais ginklais, kiekį ir juos sunaikinti;

13.  pripažįsta, kad Europos teritorijoje bendrai vienu metu pašalinus trumpojo nuotolio, taktinių ir nutaikytų substrateginių branduolinių ginklų kovines galvutes būtų galima konstruktyviai prisidėti prie sąlygų sukurti kitas zonas be branduolinių ginklų sudarymo, taip padedant vykdyti Sutartyje dėl branduolinio ginklo neplatinimo nustatytus ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo įsipareigojimus ir drauge sukurti precedentą tolesniam branduoliniam nusiginklavimui;

14.  rekomenduoja kurti zonas be branduolinių ginklų – tai būtų teigiamas žingsnis siekiant kurti pasaulį be branduolinio ginklo; atsižvelgdamas į tai, mano, kad zona be branduolinių ginklų Artimuosiuose Rytuose, remiantis laisvai sudarytais susitarimais, būtų itin svarbus žingsnis siekiant ilgalaikės ir visapusiškos taikos regione; atsižvelgdamas į tai, yra labai nusivylęs dėl to, kad nepavyko pagal Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo įgaliojimus surengti 2012 m. konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be masinio naikinimo ginklų;

15.  remia pastangas toliau stiprinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) įgaliojimus, įskaitant TATENA susitarimų dėl garantijų papildomų protokolų platesnį taikymą ir kitus veiksmus, skirtus pasitikėjimą stiprinančioms priemonėms plėtoti; siekia užtikrinti, kad šiai organizacijai būtų skiriama pakankamai išteklių, reikalingų jos esminei užduočiai – užtikrinti saugią branduolinę veiklą – vykdyti; ragina siekti pažangos būsimuose 2017 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo parengiamojo komiteto posėdžiuose ir 2018 m. aukšto lygio konferencijoje dėl branduolinio nusiginklavimo;

16.  palankiai vertina P5+1 grupės narių ir Irano susitarimą dėl Irano branduolinių užmojų ir ir ragina abi šalis toliau bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintas Bendras visapusiškas veiksmų planas; mano, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas, kitaip vadinamas susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, yra didelis daugiašalės diplomatijos, o ypač Europos diplomatijos, pasiekimas ir kad dabar turėtų ne tik labai pagerėti ES ir Irano santykiai, bet taip pat turėtų atsirasti daugiau stabilumo visame regione; mano, kad dabar visos šalys yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas griežtas ir visapusiškas jo įgyvendinimas; palankiai vertina tai, kad įsteigta Bendroji komisija, kurią sudaro Irano ir E3 / ES+3 (Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos Federacijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų) atstovai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė; visapusiškai remia Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atliekamą Bendrosios komisijos, įsteigtos pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą, koordinatorės vaidmenį ir mano, kad tebėra nepaprastai svarbu griežtai ir visiškai gyvendinti Bendrą visapusišką veiksmų planą;

17.  smerkia Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos neseniai atliktus branduolinius bandymus ir tai, kad ji atmetė įvairias Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, įskaitant naujausią 2016 m. kovo 2 d. rezoliuciją (2070); primygtinai ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką susilaikyti nuo tolesnių provokacijų, visiškai, patikrinamai ir negrąžinamai atsisakyti savo branduolinių ir balistinių raketų programų, nutraukti visą su jomis susijusią veiklą, nedelsiant pradėti laikytis visų tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir TATENA valdytojų tarybos rezoliucijas, ir kitų tarptautinių normų, susijusių su nusiginklavimu ir branduolinio ginklo neplatinimu, ir grįžti prie derybų; ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką nedelsiant pasirašyti ir ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį; patvirtina, kad pageidauja diplomatinio ir politinio Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinio klausimo sprendimo, ir pritaria tam, kad būtų atnaujintos šešių šalių derybos; primygtinai ragina Kiniją daryti didesnį spaudimą Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai;

18.  teigiamai vertina tai, kad į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis ir veiksmų planus įtraukiamos masinio naikinimo ginklų neplatinimo išlygos; pabrėžia, kad tokias priemones turi įgyvendinti visos be išimties ES šalys partnerės;

19.  palankiai vertina tai, kad pristatyta ES visuotinė strategija, ir primygtinai ragina EIVT imtis tolesnių priemonių – atnaujinti ir papildyti 2003 m. ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją ir 2009 m. Naujas veiksmų gaires, atsižvelgiant į minėtus klausimus ir problemas ir siekiant, kad ES skatintų stiprinti ir pažangiai plėtoti daugiašalius branduolinio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo susitarimus;

20.  palankiai vertina reguliarų šių klausimų nagrinėjimą įtraukiant ES ginklų neplatinimo konsorciumą, kitas pilietinės visuomenės organizacijas ir ekspertų grupes ir ragina ES ginklų neplatinimo konsorciumą, kuriam vadovauja ES pagrindinis patarėjas ir specialusis pasiuntinys ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais, išplėsti savo darbotvarkę ir įtraukti nusiginklavimo klausimus;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybėms narėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų vyriausiajam įgaliotiniui, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijai, Tarptautinės atominės energijos agentūros generaliniam direktoriui ir penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos šalių parlamentams.

 

(1)

OL C 440, 2015 12 30, p. 97.

(2)

OL C 349 E, 2010 12 22, p. 77.

(3)

OL L 196, 2012 7 24, p. 67.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika