BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Gvatemalos, ypač dėl žmogaus teisių gynėjų padėties
15.2.2017 - (2017/2565(RSP))
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:
PPE (B8-0152/2017)
EFDD (B8-0153/2017)
ECR (B8-0157/2017)
ALDE (B8-0159/2017)
S&D (B8-0164/2017)
Verts/ALE (B8-0167/2017)
Cristian Dan Preda, Gabriel Mato, Elmar Brok, Tomáš Zdechovský, Ildikó Gáll-Pelcz, Pavel Svoboda, Thomas Mann, Jarosław Wałęsa, Therese Comodini Cachia, Brian Hayes, Jaromír Štětina, Sven Schulze, Patricija Šulin, Marijana Petir, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Tunne Kelam, Lefteris Christoforou, Claude Rolin, Milan Zver, Romana Tomc, Michaela Šojdrová, Eva Maydell, Deirdre Clune, László Tőkés, Ivana Maletić, Željana Zovko, Csaba Sógor, Adam Szejnfeld, Luděk Niedermayer, Roberta Metsola, Dubravka Šuica, Giovanni La Via, Elisabetta Gardini, Mairead McGuinness, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Krzysztof Hetman, Laima Liucija Andrikienė, Bogdan Brunon Wenta, Ivan Štefanec, Luis de Grandes Pascual, Seán Kelly, Anna Záborská, Andrey Kovatchev, Ivo Belet, Inese Vaidere, Jiří Pospíšil PPE frakcijos vardu
Elena Valenciano, Victor Boştinaru, Soraya Post, Ramón Jáuregui Atondo S&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Karol Karski, Monica Macovei, Jana Žitňanská, Raffaele Fitto, Angel Dzhambazki, Notis Marias, Ryszard Czarnecki, Tomasz Piotr Poręba, Ryszard Antoni Legutko, Zdzisław Krasnodębski, Ruža Tomašić, Branislav Škripek ECR frakcijos vardu
Beatriz Becerra Basterrechea, Izaskun Bilbao Barandica, Ilhan Kyuchyuk, Valentinas Mazuronis, Nedzhmi Ali, Petras Auštrevičius, Dita Charanzová, Marielle de Sarnez, Gérard Deprez, Martina Dlabajová, Nathalie Griesbeck, Marian Harkin, Ivan Jakovčić, Petr Ježek, Louis Michel, Javier Nart, Urmas Paet, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jozo Radoš, Frédérique Ries, Marietje Schaake, Jasenko Selimovic, Hannu Takkula, Pavel Telička, Ramon Tremosa i Balcells, Ivo Vajgl, Hilde Vautmans, Paavo Väyrynen, Cecilia Wikström, Gesine Meissner ALDE frakcijos vardu
Molly Scott Cato, Barbara Lochbihler, Ulrike Lunacek, Florent Marcellesi, Igor Šoltes, Ernest Urtasun, Josep-Maria Terricabras, Bodil Valero, Davor Škrlec, Bronis Ropė Verts/ALE frakcijos vardu
Ignazio Corrao, Fabio Massimo Castaldo, Isabella Adinolfi, Rolandas Paksas EFDD frakcijos vardu
Lola Sánchez Caldentey, Tania González Peñas, Miguel Urbán Crespo, Xabier Benito Ziluaga, Estefanía Torres Martínez
Europos Parlamento rezoliucija dėl Gvatemalos, ypač dėl žmogaus teisių gynėjų padėties
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT žmogaus teisių konvencijas bei jų fakultatyvinius protokolus,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio mėn. Europos konsensusą dėl vystymosi,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo rezoliucijas dėl diskusijų apie žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo pažeidimo atvejus,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Gvatemalos[1] ir 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo[2],
– atsižvelgdamas į savo Žmogaus teisių (DROI) pakomitečio 2016 m. vasario mėn. vizitą į Meksiką ir Gvatemalą bei jo galutinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Delegacijos ryšiams su Centrinės Amerikos šalimis ataskaitą, parengtą ryšium su jos vizitu į Gvatemalą ir Hondūrą, kuris vyko 2015 m. vasario 16–20 d.,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2016 m. JT ŽTT sesijose[3],
– atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo ataskaitą dėl grėsmių, su kuriomis visame pasaulyje susiduria žmogaus teisių gynėjai, ir dėl žmogaus teises ginančių moterų padėties,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2016 m. metinę jo biuro veiklos Gvatemaloje ataskaitą,
– atsižvelgdamas į neseniai įvykusį ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais vizitą į Gvatemalą,
– atsižvelgdamas į 1966 m. JT pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,
– atsižvelgdamas į 2014–2017 m. ES bendradarbiavimo su pilietine visuomene šalyse partnerėse veiksmų gaires,
– atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gynėjų apsaugos gaires ir Strateginę programą žmogaus teisių srityje, kurioje įsipareigojama bendradarbiauti su žmogaus teisių gynėjais,
– atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. rezoliuciją 26/9, kurioje pažymima, kad JT Žmogaus teisių taryba nusprendė sukurti atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę, sieksiančią parengti tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą dėl tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklos žmogaus teisių aspektu,
– atsižvelgdamas į 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl čiabuvių gyventojų ir genčių nepriklausomose šalyse (TDO konvencija Nr. 169),
– atsižvelgdamas į ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo bei ES ir Centrinės Amerikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kurie galioja nuo 2013 m., žmogaus teisių sąlygas,
– atsižvelgdamas į 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą Gvatemalai ir jos įsipareigojimą padėti spręsti konfliktus, siekti taikos ir saugumo,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos paramos Gvatemalos teisingumo sektoriui programas, ypač SEJUST,
– atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių teismo 2014 m. sprendimą byloje Žmogaus teisių gynėjai ir kiti prieš Gvatemalą, taip pat į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos 2015 m. gruodžio 31 d. ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Gvatemaloje (OEA/Ser.L/V/II. Doc. 43/15),
– atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnį dėl atsargumo priemonių mechanizmo,
– atsižvelgdamas į 2009 m. Tarybos išvadas dėl paramos demokratijai ES išorės santykių srityje,
– atsižvelgdamas į 2009 m. Tarybos gaires dėl žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 10 d. vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini pareiškimą Europos Sąjungos vardu Žmogaus teisių dienos proga,
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 17 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjų Gvatemaloje,
– atsižvelgdamas į Santo Domingo pareiškimą, parengtą per 2016 m. spalio 25–26 d. vykusį ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) ministrų susitikimą,
– atsižvelgdamas į vadinamosios tryliktuko grupės 2017 m. vasario 1 d. pareiškimą dėl teisinės valstybės principo stiprinimo ir kovos su korupcija ir nebaudžiamumu,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius bei į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnį,
A. kadangi pagal gaunamos ES dvišalės paramos vystymuisi dydį Gvatemala yra trečia Centrinėje Amerikoje: 2014–2020 m. laikotarpiu ši parama siekia 187 mln. EUR ir ypatingas dėmesys ją teikiant skiriamas aprūpinimui maistu, konfliktų sprendimui, taikai, saugumui ir konkurencingumui;
B. kadangi Gvatemala yra strateginėje narkotikų tiekimo ir neteisėtos migracijos kelio tarp Centrinės Amerikos ir JAV vietoje; kadangi gvatemaliečiai tebėra antra pagal dydį iš JAV deportuojamų asmenų grupė; kadangi dėl dešimtmečius trunkančių vidaus konfliktų, didelio skurdo ir įsišaknijusios nebaudžiamumo kultūros Gvatemaloje įsigalėjęs skurdas ir grėsmės saugumui nemažėja; kadangi dėl didelio nusikalstamumo kenčia visa visuomenė, tačiau žmogaus teisių gynėjai, NVO ir vietos valdžios institucijos – ypač;
C. kadangi 2017 m. minimos 20-osios Gvatemalos taikos susitarimų metinės; kadangi nepaprastai svarbu kovoti su nebaudžiamumu – taip pat ir už sunkius nusikaltimus, įvykdytus valdant ankstesniems nedemokratiniams režimams; kadangi Gvatemalos valdžios institucijos turi aiškiai pasakyti tiems, kurie fiziškai smurtauja prieš žmogaus teisių gynėjus, ir tiems, kurie yra šių nusikaltimų sumanytojai, kad už šiuos veiksmus neliks nenubausta;
D. kadangi nuo 2016 m. sausio iki lapkričio mėn. Gvatemalos žmogaus teisių gynėjų apsaugos padalinys Gvatemaloje užregistravo keturiolika žmogaus teisių gynėjų žmogžudysčių ir septynis pasikėsinimus juos nužudyti; kadangi, pasak tų pačių šaltinių, 2016 m. iš viso įvykdyti 223 išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus, įskaitant 68 naujas teisines žmogaus teisių gynėjams iškeltas bylas; kadangi žmogaus teisių gynėjai, į kuriuos taikomasi dažniausiai, yra aplinkos ir teisių į žemę gynėjai bei asmenys, kurių darbas susijęs su teisingumu ir nebaudžiamumu;
E. kadangi be žurnalistų Victoro Valdéso Cardonos, Diego Estebano Gasparo, Roberto Salazaro Barahonos ir Winstono Leonardo Túnchezo Cano, kurie, kaip pranešama, buvo nužudyti 2016 m., 2017 m. jau įvykdytos žmogaus teisių gynėjų Lauros Leonor Vásquez Pinedos ir Sebastiáno Alonzo Juano žmogžudystės;
F. kadangi žmogaus teisių padėtis tebėra labai rimta; kadangi moterų ir čiabuvių – ypač ginančių žmogaus ir migrantų teises – padėties klausimas kelia didelį susirūpinimą, tačiau ne mažiau svarbūs ir kiti, pvz., teisė kreiptis į teismą, sąlygos kalėjimuose, policijos elgesys ir įtarimai kankinimu kartu su įsigalėjusia korupcija, sąmokslavimu ir nebaudžiamumu;
G. kadangi Gvatemala yra ratifikavusi TDO konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių gyventojų ir genčių nepriklausomose šalyse ir Konvenciją Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo; kadangi esama kai kurių pozityvių ženklų, pvz., Mesa Sindical del Ministerio Público sukūrimas; kadangi Gvatemalos teisės aktuose nenustatyta pareiga rengti išankstines laisvas informatyvias konsultacijas su čiabuvių bendruomenėmis, kaip numatyta TDO konvencijoje Nr. 69;
H. kadangi Amerikos šalių žmogaus teisių teismas 2014 m. priėmė įpareigojantį sprendimą, kuriame raginama parengti viešąją žmogaus teisių gynėjų apsaugos politiką; kadangi šiuo metu vyksta ES finansuojamas konsultacijų procesas minėtajai politikai sukurti;
I. kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai taikomi visoms valstybėms ir visoms verslo įmonėms – nesvarbu, ar jos tarptautinės, ar kitokios, neatsižvelgiant į jų dydį, sektorių, vietą, valdymą ir struktūrą, nors veiksmingi kontrolės ir sankcijų mechanizmai tebėra iššūkis šiuos principus įgyvendinant visame pasaulyje; kadangi 2017 m. lapkričio mėn. žmogaus teisių padėtis Gvatemaloje bus įvertinta taikant Žmogaus teisių tarybos visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą;
J. kadangi Gvatemalos žmogaus teisių ombudsmenas, prokuratūra ir teismai ėmėsi svarbių veiksmų, siekdami kovoti su nebaudžiamumu ir pripažinti žmogaus teises;
K. kadangi Gvatemala ėmėsi kai kurių sveikintinų veiksmų, pvz., iki 2019 m. pratęsė Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (CICIG) įgaliojimus; kadangi 2016 m. spalio mėn. Gvatemalos vyriausybės, Kongreso ir teisingumo sistemos vadovai pateikė pasiūlymą Kongresui dėl konstitucinės teisingumo sektoriaus reformos, pagrįstą, inter alia, apskritojo stalo diskusijomis su pilietinės visuomenės atstovais, kuria siekiama stiprinti teisingumo sistemą remiantis tokiais principais, kaip karjera teisminėse įstaigose, teisinis pliuralizmas ir teisminių įstaigų nepriklausomumas;
L. kadangi tikslinė persekiojimo kampanija sutrukdė nagrinėti rezonansines korupcijos ir pereinamojo laikotarpio teisingumo bylas ir kadangi šioje srityje dirbantys žmogaus teisių gynėjai, įskaitant teisėjus ir teisininkus, patyrė bauginimų ir jiems pateikta sufabrikuotų teisinių skundų; kadangi tarptautiniu lygiu pripažįstamos Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (CICIG) direktoriui Ivánui Velasquezui taip pat pateikti kaltinimai ir jo atžvilgiu vykdoma šmeižto kampanija; kadangi rezonansinėse pereinamojo laikotarpio teisingumo srities bylose judama į priekį, pvz., su Molina Theissen ir CREOMPAZ susijusioje byloje arba korupcijos „La Linea y Coparacha“ byloje;
M. kadangi kai kurios valstybės narės vis dar nėra ratifikavusios ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo, todėl dar neįsigaliojo politinio dialogo ramsčio nuostatos; kadangi, be tvarios ekonomikos ir socialinės plėtros, žmogaus teisės ir teisinės valstybės principas sudaro ES išorės veiksmų politikos pagrindą;
1. griežčiausiai smerkia neseniai įvykdytas Lauros Leonor Vásquez Pinedos, Sebastiáno Alonzo Juano ir žurnalistų Victoro Valdéso Cardonos, Diego Estebano Gasparo, Roberto Salazaro Barahonos ir Winstono Leonardo Túnchezo Cano žmogžudystes, taip pat tai, kad 2016 m. Gvatemaloje buvo nužudyta dar 14 žmogaus teisių gynėjų; reiškia nuoširdžią užuojautą visų šių žmogaus teisių gynėjų šeimoms ir draugams;
2. reiškia didžiulį susirūpinimą tuo, kad dėl nuolat vykdomų smurto aktų ir saugumo trūkumo žmogaus teisių gynėjai negali visapusiškai ir laisvai vykdyti savo veiklos; reiškia pagarbą visiems Gvatemalos žmogaus teisių gynėjams ir ragina nedelsiant atlikti nepriklausomą, objektyvų ir išsamų pirmiau minėtų žmogžudysčių tyrimą; pabrėžia, kad norint valstybę visais lygmenimis padaryti atskaitingą, atsakingą, įtraukią, veiksmingą ir atitinkamai labiau teisėtą, būtina veržli pilietinė visuomenė;
3. palankiai vertina Gvatemalos pastangas kovojant su organizuotu nusikalstamumu, ragina jas padidinti, bet kartu pripažįsta, kad ji susiduria su didžiuliais sunkumais siekdama užtikrinti visų su struktūriniu smurtu (pvz., narkotikų sukeliamu smurtu) susiduriančių piliečių saugumą ir laisvę; ragina ES institucijas ir ES valstybes nares skirti Gvatemalai techninių ir biudžetinių priemonių siekiant padėti jai kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ir teikti pirmenybę tokioms pastangoms dvišalėse bendradarbiavimo programose;
4. primena, kad reikia parengti viešąją žmogaus teisių gynėjų apsaugos politiką vadovaujantis Amerikos šalių žmogaus teisių teismo 2014 m. priimtu sprendimu; atkreipia dėmesį į neseniai pradėtą nacionalinį dialogą; ragina Gvatemalos valdžios institucijas užtikrinti, kad viešoji politika būtų formuojama pasitelkus platų dalyvaujamąjį procesą ir skirta struktūrinėms problemoms, kurios didina žmogaus teisių gynėjų pažeidžiamumą, spręsti; ragina verslo bendruomenę remti šias pastangas;
5. palankiai vertina ES delegacijos Gvatemaloje sprendimą prisidėti finansiškai prie diskusijų ir konsultacijų proceso rengiant tokią programą ir ragina ES delegaciją toliau remti žmogaus teisių gynėjus; ragina kompetentingas institucijas parengti ir įgyvendinti viešąją žmogaus teisių gynėjų apsaugos politiką glaudžiai bendradarbiaujant su įvairių sričių suinteresuotaisiais subjektais ir toliau eiti reformų keliu, siekiant sukurti nepriklausomas teismines institucijas, kovoti su nebaudžiamumu ir stiprinti teisinę valstybę;
6. ragina nedelsiant ir privaloma tvarka imtis Amerikos šalių žmogaus teisių teismo rekomenduotų atsargumo priemonių ir ragina valdžios institucijas atšaukti sprendimą, kuriuo vienašališkai panaikinamos žmogaus teisių gynėjams naudingos atsargumo priemonės;
7. primena 2014 ir 2015 m. įvykusių geranoriškų 93 bendruomeninių konsultacijų rezultatus; primena, kad dabar vyksta dalyvaujamasis procesas, ir ragina Gvatemalos valdžios institucijas paspartinti procedūras, užtikrinančias, kad bus sukurtas nacionalinis laisvų, informacija pagrįstų išankstinių konsultacijų mechanizmas, kaip numatyta TDO Nr. 169 konvencijoje; ragina Gvatemalos vyriausybę pradėti platesnes socialines konsultacijas dėl hidroelektrinių jėgainių, kasybos projektų ir naftos bendrovių, ir ragina ES institucijas užtikrinti, kad Europos Sąjungos pagalba ar parama nebūtų skiriama remti projektams ar leisti juos plėtoti nesurengus išankstinių laisvų informatyvių konsultacijų su čiabuvių bendruomenėmis;
8. palankiai vertina iniciatyvą reformuoti teismų sistemą, kurią Kongresui pateikė vykdomosios, teisminės ir įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai, kuria siekiama toliau plėtoti profesionalią demokratinę teisingumo sistemą, pagrįstą veiksmingu teisminių įstaigų nepriklausomumu; ragina Gvatemalos kongresą dėti bendras pastangas siekiant 2017 m. iki galo užbaigti visą teismų reformą; dėl šios priežasties ragina Gvatemalos valdžios institucijas skirti pakankamai lėšų ir žmogiškųjų išteklių teismams, o ypač Generalinei prokuratūrai; remia svarbų Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (CICIG) darbą;
9. palankia vertina pirmųjų apeliacinio teismo rūmų sprendimą buvusio diktatoriaus Rioso Montto byloje, kuriame patvirtinama, kad genocido nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui netaikomas senaties apribojimas – tai svarbus žingsnis kovoje su nebaudžiamumu;
10. ragina Gvatemalos valstybę bendradarbiauti su visuotinio periodinio vertinimo mechanizmu ir imtis visų reikiamų veiksmų jo rekomendacijoms įgyvendinti;
11. prašo Europos Sąjungą remti Generalinę prokuratūrą; kategoriškai nepritaria bet kokiam spaudimui, bauginimui ar įtakai, kurie kelia pavojų nepriklausomumui, teisiniam pliuralizmui ir objektyvumui; ragina Gvatemalos valdžios institucijas toliau stiprinti bendradarbiavimą su Vidaus reikalų ministerijos išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus tyrimo skyriumi ir Generalinės prokuratūros žmogaus teisių skyriumi;
12. ragina ES institucijas dėti pastangas siekiant sudaryti tarptautiniu mastu privalomus susitarimus, kurie sustiprintų žmogaus teisių laikymąsi, visų pirma ES įmonėms vykdant veiklą trečiosiose šalyse;
13. ragina ES valstybes nares, kurios dar neratifikavo ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo, nedelsiant tai padaryti; prašo Europos Sąjungą ir jos valstybes nares pasinaudoti mechanizmais, numatytais asociacijos ir politinio dialogo susitarime, ir tvirtai paraginti Gvatemalą įgyvendinti plataus užmojo žmogaus teisių darbotvarkę ir kovoti su nebaudžiamumu; ragina ES institucijas ir valstybes nares šiai užduočiai numatyti pakankamai lėšų ir techninės pagalbos;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Amerikos valstybių organizacijai, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Gvatemalos Respublikos vyriausybei ir parlamentui, SIECA ir PARLACEN.
- [1] OL C 301E, 2007 12 13, p. 257.
- [2] OL C 434, 2015 12 23, p. 181.
- [3] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0020.