BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo Artimuosiuose Rytuose pasiekimo
17.5.2017 - (2016/2998(RSP))
keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:
Verts/ALE (B8-0345/2017)
S&D (B8-0346/2017)
ECR (B8-0347/2017)
ALDE (B8-0352/2017)
PPE (B8-0354/2017)
Cristian Dan Preda, Lars Adaktusson, Arnaud Danjean, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Elmar Brok, Sandra Kalniete, David McAllister, Michael Gahler, Eduard Kukan, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Antonio López-Istúriz White PPE frakcijos vardu
Victor Boştinaru, Elena Valenciano S&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Anders Primdahl Vistisen ECR frakcijos vardu
Hilde Vautmans ALDE frakcijos vardu
Tamás Meszerics, Bart Staes, Jill Evans Verts/ALE frakcijos vardu
Rosa D’Amato, Laura Agea, Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao
Europos Parlamento rezoliucija dėl dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo Artimuosiuose Rytuose pasiekimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,
– atsižvelgdamas į ankstesnes Jungtinių Tautų rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių konvencijas, kurių šalys yra Izraelis ir Palestina,
– atsižvelgdamas į Artimųjų Rytų ketverto 2016 m. liepos 1 d. ataskaitą ir 2016 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Tarybos išvadas – pirmiausia 2016 m. sausio 18 d. ir 2016 m. birželio 20 d. – dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės asociaciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi siekis užtikrinti taiką Artimuosiuose Rytuose tebėra svarbiausias tarptautinės bendruomenės prioritetas, taip pat būtina stabilumo ir saugumo regione ir pasaulyje sąlyga;
B. kadangi Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausioji įgaliotinė) ne kartą pareiškė esanti įsipareigojusi atnaujinti ir sustiprinti Sąjungos vaidmenį taikos procese; kadangi 2015 m. balandžio mėn. vyriausioji įgaliotinė paskyrė naują ES specialųjį įgaliotinį Artimųjų Rytų taikos procese (toliau – ES specialusis įgaliotinis); kadangi specialiojo įgaliotinio darbo rezultatų dar laukiama;
C. kadangi svarbų vaidmenį siekiant išspręsti arabų ir Izraelio konfliktą atlieka Ketvertas ir tokie regiono partneriai, kaip Egiptas, Jordanija ir Saudo Arabija;
D. kadangi nepaliaujamas smurtas, teroristiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus ir smurto kurstymas ypač stiprina nepasitikėjimą ir iš esmės nedera su taikiu sprendimu;
E. kadangi JT Saugumo Taryba savo rezoliucijoje Nr. 2334 (2016):
a) pakartojo, kad Izraelio nausėdijų steigimas nuo 1967 m. okupuotoje Palestinos teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę, teisiškai nepagrįstas ir kad tai sunkus tarptautinės teisės pažeidimas bei viena pagrindinių kliūčių pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą;
b) paragino šalis sprendžiant savo atitinkamus klausimus skirti Izraelio Valstybės teritoriją ir nuo 1967 m. okupuotas teritorijas;
c) priminė Palestinos Administracijos saugumo pajėgų pareigą, numatytą pagal Ketverto veiksmų gaires, palaikyti veiksmingas operacijas, skirtas stoti prieš visus su teroristine veikla susijusius asmenis ir suduoti smūgį teroristų pajėgumams, įskaitant neteisėtų ginklų konfiskavimą;
F. kadangi, pasak ES įgaliotinio biuro Palestinoje, pastaraisiais mėnesiais sugriauta daug palestiniečių objektų;
G. kadangi esama daugybės pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus Gazos Ruože;
H. kadangi nerimaujama dėl kalinių padėties abiejose pusėse, ypač kai tai susiję su užsitęsusiu palestiniečių kalinių bado streiku; kadangi abi šalys turėtų vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su kalinių teisių užtikrinimu;
I. kadangi visos šalys turėtų remti dialogą ir praktinį bendradarbiavimą – pirmiausia saugumo, vandens, sanitarinių sąlygų ir energijos išteklių užtikrinimo bei Palestinos ekonomikos augimo skatinimo srityse – kad būtų sukurta regionui be galo reikalinga vilties, taikos ir susitaikymo vizija;
J. kadangi ES ir abiejų pusių santykiai turėtų būti grindžiami pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams, kuriais vadovaujamasi jų vidaus ir tarptautinės politikos srityse bei kurie yra esminis šių santykių elementas;
1. pakartoja, kad tvirtai remia dviejų valstybių sambūviu pagrįstą Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą išsaugant 1967 m. sienas, Jeruzalę paskelbiant abiejų valstybių sostine, o saugiai Izraelio Valstybei ir nepriklausomai, demokratiškai, vientisai ir pajėgiai Palestinos Valstybei taikiai ir saugiai gyvuojant šalimais, vadovaujantis apsisprendimo teise ir visapusiška pagarba tarptautinės teisės nuostatoms;
2. pabrėžia, jog svarbu, kad šalys kuo greičiau atnaujintų esmines derybas, siekdamos užtikrinti teisingą, ilgalaikę ir visapusišką taiką; ragina abi šalis vengti veiksmų, kurie galėtų lemti tolesnę eskalaciją, įskaitant vienašales priemones, kurios galėtų apsunkinti derybų rezultatus, kelti grėsmę galimybei sudaryti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą ir vesti į dar didesnį nepasitikėjimą; ragina abi šalis iš naujo įsipareigoti siekti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo ir, savo ruožtu, atsiriboti nuo šiam sprendimui nepritariančių nuomonių;
3. griežtai nepritaria jokiems veiksmams, kurie kelia grėsmę galimybei pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, ir primygtinai ragina abi puses įgyvendinti politiką ir veiksmus, kuriais būtų parodyta, kad jos išties įsipareigojusios siekti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, siekiant atkurti pasitikėjimą; palankiai vertina įsipareigojimą kartu siekti taikos, pareikštą per neseniai įvykusį Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu ir Palestinos Prezidento Mahmoudo Abbaso vizitą JAV;
4. pabrėžia, kad galimybės pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą apsauga ir išsaugojimas turi būti betarpiškas Europos Sąjungos politikos ir veiksmų Izraelio ir Palestinos konflikto bei Artimųjų Rytų taikos proceso atžvilgiu prioritetas;
5. smerkia visus smurto ir teroro aktus prieš Izraelio gyventojus bei smurto kurstymą, kurie iš esmės nesuderinami su pažanga siekiant taikaus dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo; pažymi, kad visos šalys turėtų efektyviai veikti prieš smurtą, terorizmą, neapykantą kurstančią kalbą ir neapykantos kurstymą, nes tai nepaprastai svarbu norint atkurti pasitikėjimą ir vengti eskalacijos, kuri dar labiau pakenktų galimybėms pasiekti taiką;
6. primena, kad pagal tarptautinę teisę nausėdijos yra neteisėtos, ir pabrėžia, kad pastarojo meto sprendimai įkurti nausėdiją Vakarų Kranto gilumoje, paskelbti konkursus dėl beveik 2 000 nausėdijų vienetų ir pagaliau žemę Vakarų Kranto gilumoje paskelbti valstybine dar labiau apsunkina galimybę pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą; smerkia tęsiamą nausėdijų politiką ir ragina Izraelio valdžios institucijas ją nedelsiant sustabdyti ir pakeisti; ypač apgailestauja dėl to, kad 2017 m. vasario 6 d. Knesetas pritarė vadinamajam įteisinimo įstatymui, pagal kurį nausėdijas, ant palestiniečių nuosavybės iškilusias negavus teisėto privataus savininko sutikimo, leidžiama įteisinti atgaline data; laukia Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl šio naujojo teisės akto;
7. teigiamai vertina 2016 m. sausio 18 d. Tarybos išvadų 8 dalį dėl ES ir jos valstybių narių įsipareigojimo užtikrinti visapusišką esamų ES teisės aktų bei ES ir Izraelio dvišalių susitarimų įgyvendinimą;
8. ragina nutraukti palestiniečių namų ir ES finansuotų objektų bei projektų griovimą, priverstinį palestiniečių šeimų iškeldinimą ir palestiniečių nuosavybės Vakarų Krante konfiskaciją, kaip pažymima Ketverto ataskaitoje; atkreipia ypatingą dėmesį į atitinkamų ES institucijų atsakomybę nuolat užtikrinant, kad ES finansavimas nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai nukreipiamas teroristinėms organizacijoms ar veiklai, kuria skatinami šie veiksmai;
9. primena, jog tai, kad valstybės ir nevalstybiniai subjektai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatų, įskaitant atskaitomybę už savo veiksmus, yra taikos ir saugumo regione kertinis akmuo;
10. pabrėžia, kad Palestinos vidaus susitaikymas – svarbus elementas siekiant dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, ir apgailestauja, kad Palestina ir toliau nėra vieninga; palaiko ES raginimą palestiniečių grupuotėms didžiausią prioritetą teikti susitaikymui ir Palestinos Administracijos grąžinimui į Gazos Ruožą; ragina palestiniečių pajėgas nedelsiant atnaujinti pastangas susitaikyti, visų pirma surengiant gerokai pavėluotus prezidento ir parlamento rinkimus; pabrėžia, kad Palestinos Administracija turi perimti savo valdžios funkciją Gazos Ruože, įskaitant saugumo ir civilinio administravimo sritis bei savo veiklą sienos perėjimo punktuose;
11. pabrėžia, kad kovos veiksmai ir neteisėtas ginklavimasis skatina nestabilumą ir galiausiai trikdo pastangas pasiekti sprendimą derybų būdu; ragina Palestinos Administracijos saugumo pajėgas laiku vykdyti visapusiškai veiksmingas operacijas, nukreiptas prieš tokią šių kovotojų grupuočių veiklą, kaip Izraelio raketinis apšaudymas; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu užkirsti kelią teroristinių grupių ginklavimuisi, taip pat jų vykdomai ginklų kontrabandai, raketų gamybai ir tunelių tiesimui;
12. pakartoja savo raginimą nutraukti Gazos Ruožo blokadą ir skubiai atstatyti ir atgaivinti šią teritoriją;
13. primena valstybėms narėms 1980 m. birželio mėn. Venecijos deklaraciją, pagal kurią ES valstybės narės prisiėmė atsakomybę vykstant taikos procesui; ragina šių metų birželį priimti naują ES deklaraciją; prašo vyriausiosios įgaliotinės pasinaudoti šia nauja deklaracija siekiant imtis drąsios ir visapusiškos Europos taikos iniciatyvos regione;
14. ragina pagal šią Europos Sąjungos taikos iniciatyvą spręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą, kad per nustatytą laiką būtų pasiekti apčiuopiami rezultatai, siekiant dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo ir taikant tarptautinį stebėsenos ir įgyvendinimo mechanizmą; pabrėžia, kad šiuo požiūriu svarbu palaikyti ryšius su kitais tarptautiniais veikėjais, pirmiausia atsižvelgiant į Artimųjų Rytų ketverto veiklą ir Arabų taikos iniciatyvą; ragina veiksmingai naudoti esamus Europos Sąjungos svertus ir priemones sprendžiant klausimus su abiem šalimis, siekiant remti pastangas užtikrinti taiką, nes koordinuojant ES veiksmus galima pasiekti rezultatų;
15. pabrėžia, kad, siekiant remti tikrą Europos taikos iniciatyvą, pirmutinė valstybių narių pareiga yra aktyviai prisidėti prie vieningos Europos pozicijos formavimo ir susilaikyti nuo vienašalių iniciatyvų, kuriomis silpninami Europos veiksmai; pabrėžia, kad Europos valstybių ir vyriausybių vadovai negali prašyti Sąjungos imtis iniciatyvos regione, jei dėl jų skirtingų pozicijų vyriausioji įgaliotinė negali atstovauti vieningam Sąjungos požiūriui;
16. atkreipia dėmesį į Palestinos arabų bendruomenės Izraelyje potencialą svariai prisidėti prie ilgalaikės taikos tarp Izraelio ir Palestinos užtikrinimo, taip pat į jos dalyvavimo taikos procese ir indėlio į jį svarbą; ragina užtikrinti vienodas teises visiems Izraelio piliečiams, nes tai prielaida šiam vaidmeniui atlikti;
17. ragina Europos Sąjungą remti ir saugoti pilietinės visuomenės veikėjus, įskaitant žmogaus teisių organizacijas, kurios prisideda prie taikos pastangų ir pasitikėjimo tarp izraeliečių ir palestiniečių ugdymo abiejose pusėse, ir palankiai vertina pilietinės visuomenės indėlį į taikos procesą novatoriškomis naujomis idėjomis ir iniciatyvomis;
18. siūlo imtis iniciatyvos „Parlamento nariai už taiką“, kuria būtų siekiama telkti Europos, Izraelio ir Palestinos parlamentarus ir padėti įgyvendinti taikos darbotvarkę bei papildyti ES diplomatines pastangas;
19. pabrėžia, kad ES turi skatinti iniciatyvas, kuriomis būtų prisidedama prie politinių, nevalstybinių ir ekonominių veikėjų tarpusavio pasitikėjimo atkūrimo ir bendradarbiavimo konkrečiais klausimais krypties nustatymo; šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbios yra politikos sritys, kuriose bendradarbiavimas būtinas kasdieniam piliečių gyvenimui – pirmiausia saugumas, vandens, sanitarinių sąlygų ir energijos išteklių užtikrinimas bei Palestinos ekonomikos augimas;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Ketverto atstovui, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui, Knesetui ir Izraelio vyriausybei, Palestinos Administracijos prezidentui ir Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai.