BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Tarybos LGBTI gairių įgyvendinimo, visų pirma dėl homoseksualiais laikomų vyrų persekiojimo Čečėnijoje (Rusija)
16.5.2017 - (2017/2688(RSP))
keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:
S&D (B8-0349/2017)
ECR (B8-0350/2017)
Verts/ALE (B8-0351/2017)
GUE/NGL (B8-0353/2017)
ALDE (B8-0355/2017)
PPE (B8-0356/2017)
Cristian Dan Preda, Sandra Kalniete, Jaromír Štětina, Michael Gahler, Anna Maria Corazza Bildt PPE frakcijos vardu
Soraya Post, Tanja Fajon, Elena Valenciano, Knut Fleckenstein, Pier Antonio Panzeri S&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Ian Duncan, Kay Swinburne, Anneleen Van Bossuyt, Mark Demesmaeker, Helga Stevens, Sander Loones, Raffaele Fitto ECR frakcijos vardu
Marietje Schaake, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Marielle de Sarnez, Gérard Deprez, Martina Dlabajová, María Teresa Giménez Barbat, Nathalie Griesbeck, Marian Harkin, Ivan Jakovčić, Petr Ježek, Louis Michel, Javier Nart, Urmas Paet, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jozo Radoš, Ilhan Kyuchyuk, Frédérique Ries, Jasenko Selimovic, Pavel Telička, Ramon Tremosa i Balcells, Johannes Cornelis van Baalen, Ivo Vajgl, Hilde Vautmans, Cecilia Wikström ALDE frakcijos vardu
Malin Björk, Helmut Scholz, Merja Kyllönen, Marisa Matias, Barbara Spinelli, Cornelia Ernst, Eleonora Forenza, Josu Juaristi Abaunz, Dimitrios Papadimoulis, Dennis de Jong GUE/NGL frakcijos vardu
Ulrike Lunacek, Rebecca Harms, Heidi Hautala, Ernest Urtasun, Terry Reintke, Barbara Lochbihler, Judith Sargentini, Molly Scott Cato Verts/ALE frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao, Marco Zullo, Rosa D’Amato, Dario Tamburrano, Marco Valli, Tiziana Beghin, Isabella Adinolfi, Laura Ferrara, Laura Agea, Eleonora Evi, David Borrelli, Daniela Aiuto, Piernicola Pedicini
Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos LGBTI gairių įgyvendinimo, visų pirma dėl homoseksualiais laikomų vyrų persekiojimo Čečėnijoje (Rusija)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus,
– atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją, ypač į 2 straipsnį dėl žmonių ir piliečių teisių ir laisvių,
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. ES Tarybos gaires dėl Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo,
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. ES Tarybos išvadas dėl LGBTI asmenų lygybės,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl kankinimo, netinkamo elgesio ir žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano[1],
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 13 d. JT žmogaus teisių ekspertų paskelbtą pareiškimą dėl homoseksualių vyrų ir sulaikymo Čečėnijoje,
– atsižvelgdamas į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[2],
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 6 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini spaudos atstovės paskelbtą pareiškimą dėl homoseksualių vyrų teisių pažeidimų Čečėnijoje,
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 19 d. vietos lygiu paskelbtą ES pareiškimą dėl homoseksualių vyrų žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje,
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 27 d. ES pareiškimą EBPO nuolatinės tarybos posėdyje dėl nuolatinių pranešimų apie Čečėnijos vyriausybės vykdomus homoseksualių vyrų sulaikymus ir nužudymus,
– atsižvelgdamas į JAV valstybės departamento atstovo spaudai 2017 m. balandžio 7 d. paskelbtą pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO/DIŽTT) direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. paskelbtą pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 24 d. Maskvoje surengtą jungtinę Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo spaudos konferenciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi 2017 m. balandžio 1 d. nepriklausomas Rusijos laikraštis „Novaja gazeta“ pranešė, kad buvo neteisėtai sulaikyta daugiau kaip šimtas vyrų – homoseksualių arba įtariamų ir laikomų homoseksualiais – ir jie laikomi Rusijos Federacijos Čečėnijos Autonominės Respublikos kalėjimuose, ir tai yra dalis koordinuojamos kampanijos, kurią, turimomis žiniomis, tiesioginiu Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo įsakymu organizavo respublikos valdžios institucijos ir saugumo pajėgos;
B. kadangi „Novaja Gazeta“ pranešė, kad su pagrobtomis aukomis buvo blogai elgiamasi, jos buvo kankinamos ir verčiamos atskleisti kitų LGBTI asmenų tapatybę; kadangi taip pat buvo pranešta, kad buvo nužudyti mažiausiai trys vyrai: du mirė dėl elgesio su jais jų kalinimo metu ir vieną nužudė jo šeima, įvykdžiusi vadinamąjį nužudymą dėl garbės;
C. kadangi pirminius pranešimus atskirai patvirtino organizacija „Human Rights Watch“ ir Tarptautinė krizių grupė ir jos abi cituoja vietos šaltinius, kurie patvirtina, kad policija ir saugumo pajėgos tikslingai siekė sulaikyti homoseksualiais laikomus asmenis;
D. kadangi, kaip pranešama, Čečėnijos valdžios institucijos atmetė visus šiuos kaltinimus ir pademonstravo nenorą atlikti tyrimą ir nagrinėti juos baudžiamąja tvarka;
E. kadangi aukos dažniausiai nesikreipia į teisėsaugos institucijas, nes bijo vietos valdžios institucijų represinių veiksmų; kadangi homoseksualūs asmenys ir lesbietės, taip pat homoseksualiais ir lesbietėmis laikomi asmenys yra ypač pažeidžiami dėl vyraujančios homofobijos visuomenėje ir kadangi jiems kyla pavojus, kad giminaičiai juos nužudys dėl garbės;
F. kadangi po daugelio grasinimų ir represijų metų ir dramatiškai pablogėjusios žmogaus teisių padėties Šiaurės Kaukaze šiame regione nebegali dirbti beveik jokie žurnalistai ar žmogaus teisių aktyvistai; kadangi susidorojimą atskleidusiam laikraščiui „Novaja Gazeta“ dirbantys žurnalistai ne kartą gavo grasinimų mirtimi už savo darbą; kadangi Čečėnijos valdžios institucijos neigia visus kaltinimus ir pareikalavo, kad žurnalistai pateiktų aukų, su kuriomis kalbėta, pavardes;
G. kadangi Sankt Peterburgo ir Maskvos policija sulaikė LGBTI asmenų teisių gynimo aktyvistus, kurie mėgino informuoti apie homoseksualių vyrų persekiojimą Čečėnijoje ir reikalavo atlikti tyrimą;
H. kadangi Rusijos Federacija pasirašė keletą tarptautinių žmogaus teisių susitarimų ir, kaip Europos Tarybos narė, Europos žmogaus teisių konvenciją ir todėl privalo užtikrinti visų asmenų, kuriems gali kilti pavojus, be kita ko, dėl jų seksualinės orientacijos, saugumą; kadangi Rusija privalo ištirti nusikaltimus, atliktus Čečėnijos valdžios institucijų, ir turi tam priemonių; kadangi homoseksualumas Rusijos Federacijoje dekriminalizuotas 1993 m.;
I. kadangi Prezidentas V. Putinas pavedė Rusijos žmogaus teisių ombudsmenei Tatjanai Moskalkovai suformuoti darbo grupę siekiant ištirti įtarimus;
J. kadangi LGBTI asmenys saugomi pagal esamą tarptautinę žmogaus teisių srities teisę ir pagal Rusijos teisės aktus; tačiau kadangi dažnai reikia konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti, kad LGBTI asmenys galėtų pasinaudoti visomis savo teisėmis, nes dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės jiems gali kilti papildoma diskriminacijos, patyčių ir persekiojimo rizika mokyklose, darbe ir apskritai visuomenėje, taip pat ir šeimose; kadangi kovoti su šių formų diskriminacija ir keisti neigiamą visuomenės požiūrį yra policijos, teisminių ir valdžios institucijų užduotis;
K. kadangi pagal Tarybos LGBTI gaires ES delegacijoms ir valstybių narių ambasadoms rekomenduojama laikytis iniciatyvaus požiūrio LGBTI teisių skatinimo srityje; kadangi šiose gairėse teigiama, kad kova su smurtu dėl LGBTI asmenų fobijos ir LGBTI asmenų žmogaus teisių rėmimas yra prioritetinės sritys;
L. kadangi 2017 m. kovo 7 d. Rusija priėmė teisės aktą, kuriuo dekriminalizuojamas smurtas šeimoje ir smurtiniai veiksmai šeimoje, laikyti baudžiamąja veika, priskiriami lengvesnei administracinio pažeidimo kategorijai, nustatant ne tokias griežtas sankcijas pažeidėjams; kadangi Europos Parlamentas diskutavo šiuo klausimu per 2017 m. kovo 13–16 d. Strasbūro mėnesinę sesiją;
1. yra itin susirūpinęs dėl pranešimų apie homoseksualiais laikomų vyrų savavališką sulaikymą ir kankinimą Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikoje; ragina valdžios institucijas nutraukti šią persekiojimų kampaniją, nedelsiant išlaisvinti neteisėtai tebelaikomus asmenis, suteikti teisinę ir fizinę apsaugą aukoms, taip pat žmogaus teisių gynėjams ir žurnalistams, tyrusiems šį atvejį, taip pat leisti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms atlikti patikimus įtariamų nusikaltimų tyrimus;
2. smerkia visus Čečėnijos valdžios institucijų pareiškimus, kuriais toleruojamas ir kurstomas smurtas prieš LGBTI asmenis, įskaitant Čečėnijos vyriausybės atstovo spaudai pareiškimą, kuriame jis teigia, jog Čečėnijoje nėra homoseksualių asmenų, ir kuriame abejoja pranešimais, vadindamas juos „melu ir visiška dezinformacija“; apgailestauja dėl to, kad vietos valdžios institucijos nenori tirti rimtų pažeidimų, konkrečiai nukreiptų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, ir patraukti kaltininkų baudžiamojon atsakomybėn; primena valdžios institucijoms, kad susirinkimų ir asociacijų bei saviraiškos laisvės – tai visuotinės teisės, kurios galioja visiems; ragina nedelsiant išlaisvinti neteisėtai tebelaikomus asmenis; primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas suteikti teisinę ir fizinę apsaugą aukoms, taip pat žmogaus teisių gynėjams ir žurnalistams, tyrusiems šį atvejį;
3. pažymi, kad Prezidentas V. Putinas davė nurodymus Rusijos vidaus reikalų ministerijai ir federaliniam prokurorui ištirti įvykius Čečėnijoje, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos Tarybą teikti materialinę ir konsultavimo paramą Rusijos valdžios institucijoms atliekant šį tyrimą;
4. ragina Čečėnijos ir Rusijos Federacijos valdžios institucijas laikytis nacionalinių teisės aktų ir tarptautinių įsipareigojimų, paisyti teisinės valstybės principo, gerbti visuotinius žmogaus teisių standartus, skatinti lygybę ir nediskriminavimą, įskaitant LGBTI asmenų atžvilgiu, ir juos remti tokiomis priemonėmis kaip informuotumo didinimo kampanijos, siekiant skatinti tolerancijos, pagarbos ir įtraukties kultūrą, grindžiamą lygybe ir nediskriminacija; ragina nedelsiant nustatyti apsaugos priemones pažeidžiamiems asmenims, kurie galėtų tapti aukomis, ir užtikrinti visišką aukų reabilitaciją;
5. apgailestauja dėl plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų regione ir nebaudžiamumo aplinkos, kurioje gali vykti tokie aktai, ir ragina parengti teisines ir kitokias priemones, kuriomis, bendradarbiaujant su pilietine visuomene, būtų siekiama užkirsti kelią tokiam smurtui, o vykdytojus stebėti ir veiksmingai traukti baudžiamojon atsakomybėn; pabrėžia, kad Rusijai ir jos vyriausybei tenka pagrindinė atsakomybė už tai, kad šie aktai būtų ištirti, kad vykdytojai būtų paduoti į teismą ir visi Rusijos piliečiai būtų apsaugoti nuo neteisėto smurto;
6. ragina skubiai ir nedelsiant atlikti nepriklausomus, objektyvius ir nuodugnius įkalinimo, kankinimo ir nužudymo atvejų tyrimus, kad jų sumanytojai ir vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn ir būtų nutrauktas nebaudžiamumas; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė, tirianti šį klausimą; ragina Rusijos valdžios institucijas pavesti Generalinei prokuratūrai užtikrinti tikrą Čečėnijos prieš gėjus nukreiptų valymo aukų bei liudininkų ir jų šeimų anonimiškumą bei kitokią apsaugą, kad je galėtų dalyvauti tyrime; ragina ES delegaciją ir valstybių narių ambasadas bei konsulatus Rusijoje aktyviai stebėti tyrimą ir dėti dar daugiau pastangų siekiant bendradarbiauti su aukomis, LGBTI asmenimis, žurnalistais ir žmogaus teisių gynėjais, kuriems šiuo metu gresia pavojus;
7. ragina Komisiją bendradarbiauti su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis ir Rusijos pilietine visuomene, kad būtų galima padėti iš Čečėnijos pabėgusiems asmenims ir iškelti aikštėn šią smurto kampaniją; be to, ragina valstybes nares tokioms aukoms, žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams supaprastinti prieglobsčio prašymo pateikimo tvarką, nepažeidžiant Europos ir nacionalinių teisės aktų;
8. pripažįsta ir teigiamai vertina daugelio ES delegacijų vadovų ir darbuotojų bei ES valstybių narių ambasadorių ir ambasadų darbuotojų pastangas remiant LGBTI žmogaus teisių gynėjus ir propaguojant nediskriminavimą ir lygias teises; ragina ES delegacijų vadovus ir kitus Europos išorės veiksmų tarnybos darbuotojus konsultuotis su Parlamentu ir atitinkamais Europos Parlamento nariais, kai jiems kyla klausimų, arba teikti Parlamentui informaciją, taip pat per rugsėjo mėn. vykstančią metinę Ambasadorių konferenciją; pabrėžia, kad svarbu, jog ES delegacijos ir valstybių narių atstovybės būtų susipažinusios su LGBTI gaires ir jas taikytų; atsižvelgdamas į tai, ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją siekti labiau strateginio ir sisteminio gairių įgyvendinimo, be kita ko, didinant trečiosiose šalyse dirbančių ES institucijų darbuotojų informuotumą ir juos mokant, kad vykstant politiniams ir žmogaus teisių dialogams su trečiosiomis šalimis ir daugiašaliuose forumuose būtų veiksmingai keliamas LGBTI asmenų teisių klausimas, ir remti pilietinės visuomenės pastangas;
9. tvirtai pabrėžia, kad svarbu nuolat vertinti šių gairių įgyvendinimą vadovaujantis aiškiais rodikliais; primygtinai ragina Komisiją atlikti ir paskelbti nuodugnų vertinimą, kaip ES delegacijos ir valstybių narių diplomatinės atstovybės įgyvendina gaires visose trečiosiose šalyse, kad būtų galima nustatyti ir pašalinti galimus įgyvendinimo skirtumus ir spragas;
10. labai apgailestauja, kad Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje Rusijos Federacija balsavo prieš 2016 m. birželio mėn. rezoliuciją dėl apsaugos nuo smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės;
11. primena Rusijos ir Čečėnijos valdžios institucijoms, kad regioninių, kultūrinių ir religinių vertybių sistemomis neturėtų būti naudojamasi siekiant pasiteisinti, kodėl vykdoma asmenų ar grupių diskriminacija, smurtas prieš juos, jie kankinami ir (arba) sulaikomi, be kita ko, dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės arba kodėl tam pritariama;
12. susirūpinęs pažymi, kad Rusijoje priimti nauji teisės aktai dėl smurto šeimoje, įskaitant smurtą prieš vaikus, yra žingsnis atgal; pabrėžia, kad teisės aktai, kuriais toleruojamas smurtas šeimoje, gali turėti rimtų pasekmių tiek aukoms, tiek visai visuomenei; ragina Komisiją EIVT toliau skatinti naikinti visų formų smurtą dėl lyties, įskaitant smurtą šeimoje, apsaugoti tuos, kurie yra pažeidžiami, ir padėti aukoms tiek Europoje, tiek už jos ribų;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui bei Čečėnijos valdžios institucijoms.
- [1] OL C 93, 2017 3 24, p. 21.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0502.