Procedūra : 2018/2754(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B8-0288/2018

Pateikti tekstai :

RC-B8-0288/2018

Debatai :

PV 14/06/2018 - 4.1
CRE 14/06/2018 - 4.1

Balsavimas :

PV 14/06/2018 - 7.1

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0259

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 511kWORD 51k
13.6.2018
PE621.686v01-00}
PE621.687v01-00}
PE621.688v01-00}
PE621.689v01-00}
PE621.694v01-00} RC1
 
B8-0288/2018}
B8-0289/2018}
B8-0290/2018}
B8-0291/2018}
B8-0296/2018} RC1

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį

keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:

B8-0288/2018 (ECR)

B8-0289/2018 (Verts/ALE)

B8-0290/2018 (S&D)

B8-0291/2018 (PPE)

B8-0296/2018 (ALDE)


dėl Rusijos, visų pirma ukrainiečio politinio kalinio Oleho Sencovo atvejo (2018/2754(RSP))


Cristian Dan Preda, Jaromír Štětina, Elmar Brok, Dariusz Rosati, Pavel Svoboda, Tomáš Zdechovský, Patricija Šulin, Ivan Štefanec, Marijana Petir, Eduard Kukan, Tunne Kelam, Csaba Sógor, Ramona Nicole Mănescu, Romana Tomc, David McAllister, Luděk Niedermayer, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Milan Zver, Adam Szejnfeld, József Nagy, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Brian Hayes, Anna Záborská, Inese Vaidere, Roberta Metsola, Deirdre Clune, Lars Adaktusson, Laima Liucija Andrikienė, Ivana Maletić, Sandra Kalniete, Stanislav Polčák, Jiří Pospíšil, Krzysztof Hetman, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Dubravka Šuica PPE frakcijos vardu
Elena Valenciano, Victor Boştinaru, Soraya Post, Tibor Szanyi S&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Karol Karski, Jan Zahradil, Roberts Zīle, Branislav Škripek, Ruža Tomašić, Monica Macovei, Jana Žitňanská, Zdzisław Krasnodębski ECR frakcijos vardu
Johannes Cornelis van Baalen, Petras Auštrevičius, Marietje Schaake, Beatriz Becerra Basterrechea, Gérard Deprez, Martina Dlabajová, Marian Harkin, Nadja Hirsch, Ivan Jakovčić, Petr Ježek, Valentinas Mazuronis, Louis Michel, Urmas Paet, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jozo Radoš, Frédérique Ries, Robert Rochefort, Jasenko Selimovic, Ramon Tremosa i Balcells, Cecilia Wikström ALDE frakcijos vardu
Rebecca Harms, Heidi Hautala Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos, visų pirma ukrainiečio politinio kalinio Oleho Sencovo atvejo (2018/2754(RSP))  

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, visų pirma į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl Ukrainos kalinių Rusijoje ir padėties Kryme(1),

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) 2018 m. gegužės 25 d. atstovės spaudai pareiškimą dėl keleto kalinių, laikomų neteisėtai aneksuotame Kryme ir Sevastopolyje arba kilusių iš šių vietų, atvejų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 16 d. pasikeitimą nuomonėmis Užsienio reikalų taryboje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą dėl prašymo skirti laikinąsias priemones, kurį byloje dėl Tarptautinės konvencijos dėl kovos su terorizmo finansavimu ir Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo taikymo pateikė Ukraina (Ukraina prieš Rusijos Federaciją),

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį ir į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį (vadovaujantis abiem šiais dokumentais, nė vienas asmuo negali būti kankinamas arba patirti žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba bausmės, o Rusija yra jų šalis),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų, kurią 1998 m. gruodžio 9 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi ukrainiečių kino režisierius Oleh Sencov, nepritaręs Rusijos įvykdytai neteisėtai Krymo pusiasalio aneksijai, 2014 m. gegužės mėn. buvo suimtas ryšium su Kryme tariamai vykdyta neteisėta veikla; kadangi su juo buvo elgiamasi kaip su Rusijos piliečiu, nors jis turi Ukrainos pilietybę;

B.  kadangi Oleho Sencovo atveju būta įtarimų kankinimu ir nepaprastai žiauriu elgesiu: taip neteisėtai buvo išgauti parodymai, kuriais vėliau pasinaudota kaip teisėtais;

C.  kadangi 2015 m. rugpjūčio 25 d. Olehą Sencovą nuteisė teismas, kurio jurisdikcijos ES nepripažįsta, pažeidžiant tarptautinę teisę ir esminius teisingumo standartus;

D.  kadangi Oleh Sencov, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę labiausiai į šiaurę nutolusiame Rusijos Labytnangio (Jumalo-Nencų autonominė apygarda) kalėjime, 2018 m. gegužės 14 d. paskelbė neribotą bado streiką;

E.  kadangi pastaraisiais metais Rusijoje labai išaugo politinių kalinių skaičius; kadangi Žmogaus teisių centras „Memorial“, kuriam 2009 m. buvo paskirta Sacharovo premija, 2018 m. gegužės 29 d. paskelbė sąrašą, į kurį įtrauktos 158 politinių kalinių pavardės;

F.  kadangi 2018 m. sausio 9 d. vietos policija suėmė ir narkotikų laikymu apkaltino Žmogaus teisių centro „Memorial“ biuro Čečėnijoje direktorių Ojubą Titijevą; kadangi Ojub Titijev neigia šiuos kaltinimus, o NVO ir kiti žmogaus teisių gynėjai juos pasmerkė kaip suklastotus;

G.  kadangi Ojubo Titijevo suėmimas atspindi susirūpinimą keliančią nepriklausomų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų suėmimų, išpuolių prieš juos, jų bauginimo ir diskreditavimo tendenciją;

H.  kadangi žmogaus teisių gynėjai ir pilietinės visuomenės veikėjai – visų pirma Krymo totoriai – susiduria su grasinimais, bauginimu ir suėmimais;

I.  kadangi ne vienu atveju pranešta apie kankinimo ir žiauraus bei žeminamo elgesio naudojimą; kadangi šie įtarimai iki šiol deramai neištirti; kadangi kankinimai naudojami siekiant išgauti prisipažinimus ir pagrįsti suklastotus kaltės įrodymus;

J.  kadangi daugelis kalinių ir sulaikytųjų kalėjime gyvena sunkiomis ir nežmoniškomis sąlygomis, dėl kurių kyla pavojus jų fizinės ir psichologinės sveikatos būklei; kadangi kai kuriems kaliniams būtina skubi medicininė pagalba ir gydymas;

K.  kadangi varžantys Rusijos teisės aktai, kuriais reglamentuojamos politinės ir pilietinės teisės, taikomi ir laikinai okupuotam Krymui – dėl to buvo drastiškai apribotos susirinkimų, saviraiškos, asociacijų, galimybės susipažinti su informacija ir religijos laisvės, be to, gaunama patikimų pranešimų apie bauginimą, priverstinius dingimus ir kankinimus;

L.  kadangi savavališki suėmimai, priverstiniai dingimai, cenzūra ir draudimai taikiai burtis tapo Krymo kasdienybe; kadangi suimtas ne vienas Krymo totorius, jų atvejai tiriami arba jie yra persekiojami baudžiamąja tvarka; kadangi nusitaikyta ir į Krymo teisininkus, teikiančius teisinę pagalbą šiems suimtiesiems, žmogaus teisių gynėjams, kurie praneša apie priverstinio dingimo dėl politinių priežasčių atvejus Kryme, ir žurnalistams, kurie informuoja apie Krymo totorių padėtį;

M.  kadangi okupacinės valdžios institucijos Kryme sistemingai ir tyčia slopina žodžio laisvę šiame pusiasalyje, išstumdamos nepriklausomą žiniasklaidą ir trikdydamos profesionalių žurnalistų darbą; kadangi 2018 m. kovo 22 d. Rusijos saugumo pajėgos sulaikė ir nepagrįstai apkaltinusios suėmė pilietinės žurnalistikos atstovą ir Krymo totorių aktyvistą Narimaną Memedeminovą, nušviesdavusį apie okupacinių valdžios institucijų pažeidimus; kadangi 2018 m. gegužės 21 d. Rusijos saugumo pajėgos, surengusios kratą kito pilietinės žurnalistikos atstovo Servero Mustafajevo namuose Rusijos okupuotame Kryme, jį suėmė – labiausiai dėl religinių priežasčių;

N.  kadangi Rusija pralaimi nemažai bylų Europos Žmogaus Teisių Teisme ir neįgyvendina šio teismo sprendimų;

O.  kadangi Rusijos Federacija, kaip pilnateisė Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bei Jungtinių Tautų narė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų; kadangi daugybė rimtų teisinės valstybės principo pažeidimų ir varžančių įstatymų priėmimas pastaraisiais metais kelia didelį susirūpinimą dėl to, kaip Rusija laikosi tarptautinių ir nacionalinių įsipareigojimų; kadangi Europos Sąjunga ne kartą siūlė papildomą pagalbą ir ekspertines žinias, kad padėtų Rusijai modernizuoti jos konstitucinę ir teisinę tvarką vadovaujantis Europos Tarybos standartais bei jos laikytis;

P.  kadangi, vadovaujantis Rusijos įstatymu dėl vadinamųjų užsienio agentų, NVO, gaunančios finansavimą iš užsienio ir dalyvaujančios politinėje veikloje, turi kreiptis dėl įtraukimo į specialų vyriausybės sudarytą užsienio agentų, kuriuos vyriausybė papildomai atidžiai tikrina, sąrašą ir visose publikacijose, pranešimuose spaudai ir kituose pranešimuose nurodyti, kad juos rengė užsienio agentas;

Q.  kadangi ES, reaguodama į neteisėtą Krymo aneksiją ir prieš Ukrainą pradėtą hibridinį karą, priėmė seriją laipsniškai taikomų ribojamųjų priemonių Rusijos atžvilgiu;

1.  reikalauja, kad Rusijos valdžios institucijos nedelsdamos besąlygiškai išlaisvintų Olehą Sencovą ir visus kitus Rusijoje ir Krymo pusiasalyje neteisėtai kalinamus Ukrainos piliečius; primena, kad šiuo metu Rusijoje ir okupuotame Kryme iš viso yra per 70(2) Ukrainos politinių kalinių;

2.  reikalauja nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti Žmogaus teisių centro „Memorial“ biuro Čečėnijoje direktorių Ojubą Titijevą ir visus kitus politinius kalinius Rusijos Federacijoje;

3.  reikalauja, kad Rusijos valdžios institucijos liautųsi bauginusios ir persekiojusios Žmogaus teisių centrą „Memorial“, jo darbuotojus ir kitus žmogaus teisių gynėjus bei leistų jiems dirbti savo darbą žmogaus teisių srityje;

4.  pabrėžia, kad elgesys su visais kaliniais turi atitikti tarptautinius standartus ir kad visi sulaikytieji turėtų turėti galimybę gauti teisines konsultacijas, bendrauti su šeima, palaikyti ryšį su savo diplomatiniais atstovais ir gauti medicinines paslaugas; pabrėžia, kad Rusijos valdžios institucijos ir teismų darbuotojai visapusiškai atsako už sulaikytųjų saugumą ir gerovę, ypač Kryme, vadovaudamiesi Ženevos konvencija dėl civilių apsaugos karo metu;

5.  primena, kad Rusijai, kaip Europos Tarybos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narei, svarbu visapusiškai laikytis tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir pagrindinių žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės principų, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte;

6.  pabrėžia, kad susirinkimų laisvė Rusijos Federacijoje garantuojama pagal Rusijos Konstitucijos 31 straipsnį ir Europos žmogaus teisių konvenciją, kurią Rusija yra pasirašiusi, taigi Rusijos valdžios institucijos privalo šios laisvės paisyti;

7.  ragina Rusijos valdžios institucijas visais lygmenimis pripažinti, kad žmogaus teisių gynėjai atlieka itin svarbų demokratijos ramsčio ir teisinės valstybės sergėtojų vaidmenį, ir viešai pasmerkti visus išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus, ypač Čečėnijos Respublikoje;

8.  išreiškia savo solidarumą su Ukrainos filmų kūrėju, politiniu aktyvistu ir politiniu kaliniu Olegu Sencovu, kuris 2018 m. gegužės 14 d. pradėjo bado streiką reikalaudamas paleisti neteisėtai suimtus tėvynainius, ir yra susirūpinęs dėl bado streiko poveikio Olego Sencovo sveikatai; primena, kad Olegas Sencovas, kuris buvo suimtas Kryme netrukus po to, kai Rusija perėmė šio Juodosios jūros pusiasalio kontrolę 2014 m., ir vėliau remiantis prisipažinimu, išgautu jį kankinant, ir pateikus ne vieną kaltinimą terorizmu, dabar atlieka 20 metų laisvės atėmimo bausmę griežtai saugomoje įkalinimo įstaigoje, esančioje Jamalo Nencų regione tolimoje Rusijos šiaurėje;

9.  apgailestauja dėl to, kad kitam šioje byloje nuteistam asmeniui Oleksandrui Kolčenko buvo skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad dar vienas kalinamas Ukrainos pilietis Volodimiras Baluchas nuo kovo 19 d. yra paskelbęs bado streiką;

11.  ragina atsakingas Rusijos valdžios institucijas ir medicinos tarnybas suteikti šiems įkalintiems asmenims tinkamą medicininę priežiūrą ir gerbti medicinos etiką, be kita ko, netaikyti prievartinio maitinimo praktikos arba bet kokio nepageidaujamo gydymo, kuris gali prilygti kankinimui ir kitų formų netinkamam elgesiui;

12.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad daugelis ukrainiečių politinių kalinių, įskaitant Mykolą Karpijuką, Volodimirą Prisičių, Olekijų Čirnijų ir Jevheną Panovą, buvo smarkiai kankinami;

13.  išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl nerimą keliančių nepriklausomų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, dirbančių Rusijoje, ypač Čečėnijoje, suėmimų, išpuolių prieš juos, jų bauginimo ir diskreditavimo tendencijų; atkreipia dėmesį į pilietinės visuomenės ir organizacijų, pavyzdžiui organizacijos „Memorial“, svarbą ir žinutę, kad pilietinės visuomenės aktyvistai visur turi teisę laisvai naudotis savo pagrindinėmis teisėmis į minties ir saviraiškos laisvę; ragina Čečėnijos ir Rusijos valdžios institucijas laikytis vidaus teisės aktų ir tarptautinių įsipareigojimų bei laikytis teisinės valstybės principo;

14.  reiškia didelį susirūpinimą dėl nebaudžiamumo aplinkos, kurioje gali vykti tokie aktai, ir ragina parengti teisines ir kitokias priemones, kuriomis, bendradarbiaujant su visuomene, būtų siekiama užkirsti kelią tokio smurto vykdytojams, juos stebėti ir veiksmingai traukti baudžiamojon atsakomybėn; atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijai ir jos vyriausybei tenka pagrindinė atsakomybė už tai, kad šie aktai būtų ištirti, kad vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn ir visi Rusijos piliečiai būtų apsaugoti nuo neteisėto smurto;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. gegužės mėn. okupuotame Kryme Rusijos valdžios institucijos suėmė kelis Krymo totorius, įskaitant Severą Mustafajevą, Edemą Smailovą ir politinio kalinio Nuri Primovo šeimos narius;

16.  smerkia Rusijos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus okupuotame Kryme, įskaitant Rusijos teisės aktų taikymą, Krymo pusiasalio plataus masto militarizavimą, kuris kelia grėsmę regioniniam saugumui, ir masinius ir sistemingus žmogaus teisių pažeidimus, visų pirma, nukreiptus prieš etninius ukrainiečius ir Krymo totorius;

17.  palankiai vertina tai, kad buvo paleisti laisvėn Krymo totorių lyderiai Achtemas Čijgozas ir Ilmi Umerovas, kuriuos 2017 m. rugsėjo mėn. Rusijos teismai nuteisė kalėti laikinai okupuotoje Ukrainos Krymo teritorijoje ir kuriems Rusijos valdžios institucijos suteikė leidimą išvykti iš pusiasalio 2017 m. spalio 25 d.; reiškia dėkingumą visiems, prisidėjusiems prie jų išlaisvinimo, įskaitant Rusijos žmogaus teisių organizacijas, pvz., organizaciją „Memorial“;

18.  primena Rusijos valdžios institucijoms, kad, kaip de facto okupacinė jėga, faktiškai kontroliuojanti Krymą, jos visapusiškai atsakingos už Krymo piliečių apsaugą nuo savavališko teisminių ar administracinių priemonių taikymo ir kad dėl tos pačios priežasties jos turi paisyti tarptautinės humanitarinės teisės bei užtikrinti žmogaus teisių apsaugą pusiasalyje;

19.  pabrėžia, kad Rusijos teismai, ir kariniai, ir civiliniai, neturi kompetencijos nagrinėti veiksmų, įvykdytų už tarptautiniu mastu pripažintos Rusijos teritorijos ribų, ir pažymi, kad tokių bylų teismo procesai negali būti laikomi teisėtais;

20.  pakartoja savo rimtą susirūpinimą dėl vadinamojo „užsienio agentų“ įstatymo ir jo įgyvendinimo būdo; mano, kad „politinės veiklos“, kurią vykdo iš užsienio finansuojamos nevyriausybinės organizacijos, apibrėžtis yra tokia plati, kad vyriausybė faktiškai gali kontroliuoti bet kokią su visuomenės gyvenimu susijusią organizuotą veiklą;

21.  ragina Rusiją užtikrinti tarptautinių žmogaus teisių stebėtojų ir stebėjimo misijų galimybę besąlygiškai ir nekliudomai patekti į pusiasalį; ragina tarptautines organizacijas, pavyzdžiui, Jungtines Tautas, Europos Tarybą ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, atidžiau stebėti žmogaus teisių padėtį Kryme ir imtis atitinkamų priemonių;

22.  ragina Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais skirti nuolatinį dėmesį žmogaus teisių padėčiai Krymo pusiasalyje ir nevyriausybinių subjektų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose;

23.  ragina Tarybą ir valstybes nares tvirtai ir vieningai laikytis sutartų sankcijų Rusijai ir pratęsti jų galiojimą, taip pat apsvarstyti tikslines priemones prieš asmenis, atsakingus už politinių kalinių suėmimą ir jų bylų teisminį nagrinėjimą;

24.  pabrėžia, kad svarbu, jog Europos Sąjungos delegacija Rusijoje ir ES valstybių narių ambasados stebėtų žmogaus teisių gynėjų teismus;

25.  ragina Tarybos ir Komisijos pirmininkus, taip pat Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai toliau atidžiai stebėti tarptautinių teisinių įsipareigojimų nesilaikymo atvejus ir įvairiais formatais bei susitikimuose su Rusija iškelti šiuos klausimus;

26.  pakartoja savo raginimą Komisijos pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei ir EIVT užtikrinti, kad ES ir Rusijos konsultacijose žmogaus teisių klausimais, kai jos bus iš naujo pradėtos, būtų keliami klausimai, susiję su visais dėl politinių priežasčių persekiojamų asmenų atvejais, ir kad Rusijos atstovai šiose konsultacijose būtų oficialiai prašomi pakomentuoti kiekvieną atvejį, ir teikti Parlamentui ataskaitas apie jų keitimąsi informacija su Rusijos valdžios institucijomis;

27.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT užtikrinti, kad Sąjunga, nepažeisdama Rusijos nacionalinės teisės, kiekviena proga ieškotų galimybių toliau palaikyti santykius su Rusijos pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant organizacijas, kurių veikla yra skatinti su demokratija, žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principais susijusias vertybes, ir jas remtų;

28.  ragina ES padaryti pareiškimą, kuriuo būtų pasmerkti žmogaus teisių pažeidimai Rusijoje ir mėginimas nuslėpti juos per FIFA pasaulio futbolo čempionatą;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

 

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0087.

(2)

Neišsamus sąrašas: Teimur Abdulajev, Uzeir Abdulajev, Taliat Abdurachmanov, Rustem Abiltarov, Zevri Abseitov, Muslim Alijev, Refat Alimov, Kiazim Ametov, Ernes Ametov, Ali Asanov, Marlen Asanov, Volodymyr Baluch, Ali Barijev, Enver Bekirov, Memet Belialov, Oleksij Besarabov, Rustem Vaitov, Resul Veliliajev, Valentyn Vygovskij, Pavlo Hryb, Mykola Dadeu, Konstatin Davydenka, Bekir Dehermendži, Mustafa Dehermendži, Emil Džemadenov, Arsen Džeparov, Dmitrij Dolgopolov, Volodymyr Dudka, Andrij Zachtej, Ruslan Zeitulajev, Server Zekiriajev, Timur Ibragimov, Rustem Ismailov, Jevgenij Karakašev, Mykola Karpiuk, Stanislav Klych, Andrij Kolomijec, Oleksandr Kolčenka, Oleksandr Kostenka, Emir-Usein Kuku, Henadij Limeško, Serhij Litvinov, Enver Mamutov, Nariman Memedeminov, Remzi Memetov, Emil Minasov, Igor Movenka, Seiran Muradosilov, Seiran Mustafajev, Server Mustafajev, Jevhen Panov, Nuri Primov, Volodymyr Prisič, Ismail Ramazanov, Fevzi Sagandži, Ferat Saifulajev, Aider Saledinov, Seiran Salijev, Enver Seitosmanov, Oleh Sencov, Oleksij Sizonovič, Vadym Siruk, Edem Smailov, Oleksandr Stešenka, Oleksij Stohnij, Renat Suleimanov, Ana Suchonosova, Roman Suščenka, Roman Ternovskij, Ruslan Ametov, Asan Čapuch, Oleksij Čirnij, Hlib Šablij, Mykola Šiptur, Dmytro Štyblikov, Oleksandr Šumkov, Viktor Šur.

Atnaujinta: 2018 m. birželio 14 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika