BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai
22.10.2018 - (2018/2858(RSP))
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B8-0484/2018 (S&D, GUE/NGL, Verts/ALE, EFDD)
B8-0485/2018 (PPE)
B8-0487/2018 (ECR)
B8-0489/2018 (ALDE)
Michel Dantin, Herbert Dorfmann PPE frakcijos vardu
Karin Kadenbach S&D frakcijos vardu
Jørn Dohrmann, Anthea McIntyre, James Nicholson, John Flack ECR frakcijos vardu
Elsi Katainen ALDE frakcijos vardu
Anja Hazekamp, Marina Albiol Guzmán, Paloma López Bermejo, Ángela Vallina, Younous Omarjee, Dimitrios Papadimoulis, Stelios Kouloglou, Stefan Eck GUE/NGL frakcijos vardu
Keith Taylor, Thomas Waitz Verts/ALE frakcijos vardu
Eleonora Evi, Marco Zullo, Laura Agea, Rosa D’Amato, Piernicola Pedicini EFDD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 2007/43/EB, nustatančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles[1] (Broilerių direktyva),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl naujosios 2016–2020 m. gyvūnų gerovės strategijos[2],
– atsižvelgdamas į 2017 m. ES Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planą,
– atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. (COM(2012) 0006),
– atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 13 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2007/43/EB taikymo ir jos įtakos broilerių gerovei bei gerovės rodiklių rengimui (COM(2018) 0181),
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 21 d. Komisijos atliktą Tarybos direktyvos 2007/43/EB taikymo ir gerovės rodiklių rengimo tyrimą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 5 d. pasiektą susitarimą dėl reglamento dėl veterinarinių vaistų,
– atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas)[3],
– atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą[4],
– atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos ir 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB tuo pačiu klausimu[5],
– atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES nustatomos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl intensyvaus naminių paukščių arba kiaulių auginimo[6],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi ES yra viena didžiausių pasaulyje broilerių augintojų, maistui paskerdžianti apie 7 mlrd. broilerių; kadangi paukštienos sektoriuje, kuriame gamyba vyksta vadovaujantis ES principu „nuo lauko iki stalo“, dirba per ketvirtį milijono žmonių, įskaitant tai, kad Europoje veikia 23 000 stambių broilerių ūkių;
B. kadangi Direktyvoje 2007/473/EB (Broilerių direktyva) nustatyti minimalieji mėsai auginamų broilerių apsaugos standartai; kadangi svarbu, kad Komisija, valstybės narės ir gamintojai laikytųsi šių taisyklių ir vykdytų reguliarius patikrinimus šioje srityje;
C. kadangi, remiantis 2017 m. lapkričio 21 d. Komisijos atliktu Tarybos direktyvos 2007/43/EB taikymo tyrimu, 34 proc. atvejų broilerių laikymo tankis siekia 33 kg/m2, kaip numatyta pagal bendrąją taisyklę, 40 proc. atvejų jis siekia 34–39 kg/m2, o 26 proc. atvejų jis yra didžiausias leidžiamas direktyvoje (42 kg/m2);
D. kadangi Broilerių direktyvos vykdymas užtikrinamas nevienodai, ir Komisijos neseniai parengta įgyvendinimo ataskaita parodė, kad įgyvendinimo užtikrinimas valstybėse narėse geriausiu atveju yra nenuoseklus;
E. kadangi pernelyg dažnas antimikrobinių veterinarinių vaistų naudojimas – ypač augimui skatinti ir metafilaktikai bei profilaktikai – yra vienas iš pagrindinių antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų vystymosi veiksnių; kadangi, gerovei nukenčiant dėl didelio laikymo tankio ir šilumos sukeliamo streso, gali išsivystyti imunologinis nepakankamumas, o broileriai tapti labiau pažeidžiami ligų;
F. kadangi, remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) informacija, broilerių ūkiuose ir broilerių mėsoje randamos įvairiems vaistams atsparios zoonotinės kampilobakterijų (Campylobacter spp.) ir salmonelių (Salmonella spp.) atmainos kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai;
G. kadangi gyvūnų gerovės taisyklės turėtų būti atnaujinamos remiantis naujomis mokslinėmis išvadomis ir tinkamai atsižvelgiant į ilgalaikį žemės ūkio gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumą; kadangi taikant ūkininkavimo sistemas, pagal kurias užtikrinama didesnė gerovė, galima pagerinti gyvūnų sveikatos ir gerovės rezultatus bei taip prisidėti prie antimikrobinių medžiagų poreikio mažinimo, kartu toliau užtikrinant aukštą produktų kokybę;
H. kadangi 2010 m. EFSA mokslinė nuomonė dėl genetinių parametrų įtakos komercinių broilerių gerovei ir jų atsparumui stresui parodė, kad genetinė atranka, grindžiama broilerių augimo rodikliais, gali kelti grėsmę šių gyvūnų sveikatai ir gerovei;
I. kadangi ES piliečiams labai svarbi gyvūnų gerovė ir, kaip vartotojai, jie pageidauja būti išsamiau informuojami, kad galėtų atitinkamai pasirinkti;
J. kadangi naujausia specialioji „Eurobarometro“ apklausa rodo, jog daugiau nei 50 proc. ES piliečių ieško informacijos apie gamybos metodą pirkdami gyvūninius produktus ir būtų pasiryžę mokėti daugiau, kad būtų užtikrinta didesnė gyvūnų gerovė; kadangi per 80 proc. ES piliečių nori, kad ūkinių gyvūnų gerovė ES būtų stiprinama;
K. kadangi 25 proc. ES suvartojamų paukštienos krūtinėlių importuojama iš trečiųjų šalių, kuriose taikomi ne tokie griežti gyvūnų gerovės teisės aktai; kadangi didžioji dalis importuotos paukštienos sunaudojama teikiant maitinimo paslaugas arba perdirbant maistą, o šiuose sektoriuose informacija apie mėsos kilmę ir jos ženklinimas neprivalomi;
L. kadangi Komisijos Sveikatos ir maisto saugos (SANTE) GD atliko auditą dėl Tailando, Brazilijos ir Ukrainos – importas iš šių šalių kartu su sudėjus sudaro 90 proc. viso importo iš trečiųjų šalių – kurio metu buvo nustatyta didelių trūkumų, susijusių gamybos procesu ir ES teisės aktų laikymusi; kadangi ES ūkininkai ir NVO yra pareiškę susirūpinimą dėl ekonominio ir socialinio poveikio bei poveikio aplinkai, kuris daromas dėl pigios vištienos produkcijos importo ir klaidinamo Europos Sąjungoje perdirbamos, tačiau iš trečiųjų šalių kildinamos vištienos ženklinimo;
1. pripažįsta Komisijos ataskaitos dėl Direktyvos 2007/43/EB taikymo ir jo įtakos mėsai auginamų viščiukų gerovei išvadas, kuriose pažymima, kad šią direktyvą tinkamai įgyvendina tik du trečdaliai valstybių narių; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip pažymima ataskaitoje, daug kur įsigalėjęs didesnis gyvūnų laikymo tankis negu numatyta pagal bendrąją taisyklę (33 kg/m²);
2. reiškia susirūpinimą dėl įvairiems vaistams atsparių zoonozių sukėlėjų, su kuriais paprastai susiduriama auginant broilerius, pvz., kampilobakterijų, salmonelių ir E. coli, gausėjimo;
3. pripažįsta pastangas, kurias broilerių gerovės tikslu įgyvendindami Broilerių direktyvą ne vienoje valstybėje narėje deda ūkininkai, visų pirma dalyvaujantieji taikant savanoriškas sistemas;
4. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti suderintą Direktyvos 2007/43/EB įgyvendinimą ir visapusišką vykdymą patalpų specifikacijų ir saugos požiūriais, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai;
5. pabrėžia, kad nesąžininga konkurencija lemia nevienodas sąlygas, nes nesilaikantieji taisyklių išstumia tuos, kurie jų laikosi;
6. ragina Komisiją užtikrinti tvirtus ir įvertinamus suderintus gyvūnų gerovės rodiklius, skirtus broileriams ir antros kartos pulkams, įskaitant geriausios prieinamos praktikos gaires perykloms;
7. ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti paukštidžių gaisrų problemą skatinant geriausią praktiką; ragina valstybes nares visapusiškai numatyti tinkamus ir pakankamus mokymus gyvūnų laikytojams, kaip nustatyta Direktyvoje 2007/43/EB;
8. ragina EFSA parengti nuomonę dėl antimikrobinėms medžiagoms atsparių zoonotinio potencialo turinčių kampilobakterijų, salmonelių ir E. coli paplitimo bei rizikos veiksnių;
9. palankiai vertina 2018 m. birželio 5 d. pasiektą susitarimą dėl reglamento dėl veterinarinių vaistų; teigiamai vertina nuostatas, priimtas siekiant apriboti antibiotikų naudojimą metafilaktikai ir profilaktikai; primena savo poziciją dėl prevencinių priemonių bei Europos vaistų agentūros (EMA) ir EFSA bendros mokslinės nuomonės[7], kurioje raginama naudoti sveikiau ir lėčiau augančius veislinius pulkus, taikyti tokį gyvūnų laikymo tankį, kad nekiltų ligų rizika, pasirūpinti mažesnėmis grupėmis, izoliuoti sergančius gyvūnus (Reglamento (ES) 2016/429 10 straipsnis) bei įgyvendinti galiojančius teisės aktus dėl gerovės; tiki, kad reglamentavimas paskatins labai reikalingus veiksmus atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje ir inovacijas veterinarinių vaistų srityje; mano, kad ES paukštienos sektorius ir nacionalinės valdžios institucijos imasi iniciatyvų antibiotikų vartojimui mažinti modernizuodami paukštininkystės ūkius;
10. pabrėžia, kad geresni gyvulininkystės metodai lemia geresnę naminių paukščių gyvenimo kokybę ir mažina poreikį naudoti antimikrobines medžiagas, o tokio metodų tobulinimo pavyzdžiai būtų natūralios šviesos, švaraus oro ir erdvesnių patalpų užtikrinimas bei amoniako kiekio sumažinimas; primena Komisijai į Gyvūnų sveikatos strategiją įtrauktą pareiškimą ir būtinybę ryžtingai propaguoti poziciją, kad prevencija yra geriau nei gydymas;
11. pabrėžia, jog gyvūnų gerovė pati savaime yra prevencinė priemonė, nes padeda mažinti gyvūno susirgimo riziką, o taip mažinamas antimikrobinių medžiagų naudojimas ir užtikrinami neretai aukštesni gamybos rezultatai; pažymi, kad, neteisingai naudojant antimikrobines medžiagas, jos gali tapti neveiksmingos, o tai, savo ruožtu, taptų pavojumi žmonių sveikatai;
12. ragina Komisiją stiprinti mokslinius tyrimus ir geriausią praktiką atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje bei užtikrinti, kad valstybės narės veiksmingai taikytų tokias prevencines priemones, kaip ligų stebėjimas ir kontrolė;
13. ragina Komisiją skatinti politiką, kuria būtų raginama taikyti alternatyvias broilerių auginimo sistemas bei rinktis tradicines ir (arba) gerovės požiūriu palankesnes broilerių veisles;
14. ragina Komisiją parengti veiksmų planą konkurencingai ir tausiai paukštienos gamybai bei auginimui, kuriuo užsiimant būtų užtikrinta didesnė broilerių gerovė, remti;
15. ragina Komisiją sugriežtinti iš trečiųjų šalių importuojamos paukštienos kontrolę pasienyje, siekiant užtikrinti, kad importuojama mėsa atitiktų ES teisės aktus dėl gyvūnų gerovės, maisto saugos ir aplinkos;
16. pabrėžia, kad išaugo vištienos importas iš šalių, kuriose galioja žemesni aplinkos, socialiniai, maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartai; ragina Komisiją užtikrinti, kad importuojama vištiena, mėsos gaminiai ir ruošiniai būtų pagaminti laikantis Sąjungos aplinkos, socialinių, maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartų, siekiant sudaryti teisingas ir vienodas sąlygas ES gamintojams;
17. ragina Komisiją siūlyti teisės aktus dėl privalomo importuotos mėsos ES perdirbtuose produktuose kilmės ženklinimo mažmeninės prekybos, aprūpinimo maistu ir gėrimais bei maitinimo paslaugų sektoriuose, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą;
18. ragina Komisiją nustatyti ES broilerių produkcijos žymėjimo metodą, panašų į kiaušininiams taikomą ES metodą, siekiant gerinti skaidrumą vartotojų labui ir jų informavimą apie gyvūnų gerovę vykdant žemės ūkio gamybos veiklą;
19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir valstybėms narėms.
- [1] OL L 182, 2007 7 12, p. 19.
- [2] OL L 366, 2017 10 27, p. 149.
- [3] OL L 84, 2016 3 31, p. 1.
- [4] OL L 95, 2017 4 7, p. 1.
- [5] OL L 221, 1998 8 8, p. 23.
- [6] OL L 43, 2017 2 21, p. 231.
- [7] EMA Veterinarinių vaistų komitetas (CVMP) ir EFSA Biologinio pavojaus komisija (BIOHAZ), 2016 m., EMA and EFSA Joint Scientific Opinion on measures to reduce the need to use antimicrobial agents in animal husbandry in the European Union, and the resulting impacts on food safety („EMA ir EFSA bendra mokslinė nuomonė dėl priemonių antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvulininkystės sektoriuje poreikiui mažinti Europos Sąjungoje ir poveikis, kurį jos daro maisto saugai“).