BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Čečėnijoje ir Ojubo Titijevo atvejo
13.2.2019 - (2019/2562(RSP))
keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B8-0107/2019 (Verts/ALE)
B8-0108/2019 (PPE)
B8-0109/2019 (S&D)
B8-0114/2019 (ALDE)
B8-0117/2019 (ECR)
Cristian Dan Preda, Jaromír Štětina, David McAllister, Elmar Brok, Marijana Petir, Eduard Kukan, Patricija Šulin, Jarosław Wałęsa, Tunne Kelam, Roberta Metsola, Csaba Sógor, Milan Zver, Bogusław Sonik, Adam Szejnfeld, Michaela Šojdrová, Pavel Svoboda, Lorenzo Cesa, Giovanni La Via, Antonio López-Istúriz White, Tomáš Zdechovský, Krzysztof Hetman, Ivo Belet, Dubravka Šuica, Sandra Kalniete, Anders Sellström, Seán Kelly, Francis Zammit Dimech, Deirdre Clune, Ivana Maletić, Romana Tomc, Andrey Kovatchev, Laima Liucija Andrikienė, László Tőkés, Anna Maria Corazza Bildt, Jiří Pospíšil, Stanislav Polčák, Inese Vaidere PPE frakcijos vardu
Elena Valenciano, Victor Boştinaru, Soraya Post S&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Jana Žitňanská, Ryszard Czarnecki, Jadwiga Wiśniewska, Ruža Tomašić, Jan Zahradil, Branislav Škripek, Roberts Zīle, Monica Macovei ECR frakcijos vardu
Marietje Schaake, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Gérard Deprez, Marian Harkin, Nadja Hirsch, Ivan Jakovčić, Petr Ježek, Ilhan Kyuchyuk, Valentinas Mazuronis, Louis Michel, Javier Nart, Urmas Paet, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Carolina Punset, Frédérique Ries, Robert Rochefort, Jasenko Selimovic, Pavel Telička, Ramon Tremosa i Balcells, Johannes Cornelis van Baalen, Hilde Vautmans, Cecilia Wikström ALDE frakcijos vardu
Rebecca Harms Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Čečėnijoje ir Ojubo Titijevo atvejo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Čečėnijoje, visų pirma į 2018 m. rezoliuciją „ Rusija: Oyubo Titievo ir žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ atvejis“[1] ir į 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl NVO „Memorial“ (2009 m. Sacharovo premijos laimėtoja) uždarymo Rusijoje[2],
– atsižvelgdamas į savo Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkų 2018 m. sausio 12 d. pareiškimą, kuriame raginama nedelsiant išlaisvinti žmogaus teisių gynėją Ojubą Titijevą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 19 d. ES pareiškimą dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su žmogaus teisių centru „Memorial“ Rusijoje, ir į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovės spaudai 2018 m. sausio 11 d. pareiškimą dėl žmogaus teisių centro „Memorial“ direktoriaus sulaikymo Čečėnijos Respublikoje bei 2018 m. birželio 27 d. pareiškimą dėl Rusijos žmogaus teisių gynėjų Ojubo Titijevo ir Jurijaus Dmitrijevo atvejų,
– atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, kuriuose abiejuose pažymima, kad nė vienas asmuo neturi būti kankinamas arba patirti žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba baudimo, ir kurių šalis yra Rusija,
– atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų, kurią 1998 m. gruodžio 9 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją, o pirmiausia į jos 2 skyrių „Žmogaus ir pilietinės teisės bei laisvės“,
– atsižvelgdamas į septintąją Rusijos Federacijos periodinę ataskaitą, kurią savo 3 136-ajame ir 3 137-ajame posėdžiuose, vykusiuose 2015 m. kovo 16 d. ir 17 d., svarstė JT Žmogaus teisių komitetas,
– atsižvelgdamas į ESBO pranešėjo 2018 m. gruodžio 21 d. ataskaitą, parengtą taikant Maskvos mechanizmą, tariamų žmogaus teisių pažeidimų ir nebaudžiamumo Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikoje klausimu,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi Rusijos Federacija, kaip Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Europos žmogaus teisių konvencijos ir JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą signatarė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos, teisinės valstybės bei pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų;
B. kadangi Rusijos Federacijos tarptautiniai įsipareigojimai apima pareigą saugoti žmogaus teisių gynėjus; kadangi 2012 m. įstatymu dėl užsienio agentų buvo nepaprastai suvaržytos NVO galimybės dirbti nepriklausomai ir veiksmingai; kadangi pagal šį įstatymą Rusijos Federacijos teisingumo ministerija žmogaus teisių centrą „Memorial“ yra priskyrusi užsienio agentams;
C. kadangi per pastaruosius keletą metų žmogaus teisių padėtis Čečėnijoje dramatiškai pasikeitė, o dėl to nepriklausomi žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai faktiškai neturi galimybių tęsti savo darbo nerizikuodami savo ir savo šeimos narių, draugų bei kolegų gyvybėmis; kadangi daugybė sisteminio ir šiurkštaus žmogaus teisių pažeidinėjimo Čečėnijoje ataskaitų rodo, jog Čečėnijos ir Rusijos valdžios institucijos neužtikrina, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo;
D. kadangi 2018 m. sausio 9 d. suimtas, oficialiai apkaltintas ir, pateikus suklastotus kaltinimus neteisėtu narkotinių medžiagų įsigijimu ir laikymu, kardomajam kalinimui grąžintas „Memorial“ Čečėnijos biuro direktorius Ojubas Titijevas; kadangi Ojubas Titijevas neigia kaltinimus kaip suklastotus ir kaip mėginimą trukdyti jo bei jo organizacijos darbui žmogaus teisių srityje, o juos pasmerkė kitos NVO ir žmogaus teisių gynėjai;
E. kadangi iki bylos nagrinėjimo pradžios 2018 m. liepos 19 d. Čečėnijos Šalio miesto teisme teismai buvo keletą kartų pratęsę Ojubo Titijevo sulaikymo laiką; kadangi netrukus turi būti paskelbtas nuosprendis ir tikimasi, kad tai įvyks 2019 m. vasario mėn. viduryje; kadangi Ojubui Titijevui gresia būti pripažintam kaltu už nusikaltimą, kurio jis nepadarė, ir iki dešimties metų praleisti kalėjime;
F. kadangi Ojubo Titijevo šeimos nariai buvo persekiojami ir jiems buvo grasinama, todėl jie buvo priversti išvykti iš Čečėnijos; kadangi 2018 m. buvo imtasi kitų prieš organizaciją „Memorial“ nukreiptų veiksmų, be kita ko, 2018 m. sausio 17 d. Ingušijoje buvo padegti jos biurai, 2018 m. sausio 22 d. Dagestane įvykdytas išpuolis prieš O. Titijevo advokato automobilį, o 2018 m. kovo 28 d. įvykdytas išpuolis prieš organizacijos „Memorial“ biuro Dagestane vadovą; kadangi nuo 2009 m., kai buvo nužudyta Ojubo Titijevo pirmtakė – organizacijos „Memorial“ Čečėnijos biuro direktorė Natalja Estemirova – šio nusikaltimo vykdytojai vis dar nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn;
G. kadangi organizacija „Memorial“ – tai viena iš paskutinių Čečėnijoje likusių žmogaus teisių organizacijų, visų pirma siekianti dokumentuose užfiksuoti ir atskleisti žmogaus teisių pažeidimus, suteikti paramą tokių pažeidimų aukoms ir padėti jiems siekti teisingumo, ir išpuoliai prieš ją turbūt vykdomi keršijant už žmogaus teisių pažeidimų atskleidimą ir teisingumo siekimą; kadangi 2009 m. organizacijai „Memorial“ suteikta Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę, o 2018 m. Ojubui Titijevui skirta Prancūzijos ir Vokietijos žmogaus teisių ir teisinės valstybės premija (gruodžio mėn.), Václavo Havelo žmogaus teisių premija (spalio mėn.) bei Maskvos Helsinkio žmogaus teisių grupės apdovanojimas (gegužės mėn.);
H. kadangi Čečėnijos pareigūnai nuolat grasino žmogaus teisių gynėjams arba pasmerkė jų darbą ir viešai nepasmerkė prieš juos nukreiptų grasinimų bei smurto ir taip sukūrė bei įtvirtino nebaudžiamumo atmosferą smurto veiksmų prieš žmogaus teisių gynėjus vykdytojams; kadangi dėl to nukentėjusieji dažniausiai nesikreipia į teisėsaugos institucijas, nes bijo vietos valdžios institucijų atsakomųjų veiksmų;
1. pakartoja savo raginimą nedelsiant paleisti „Memorial“ žmogaus teisių centro biuro Čečėnijoje direktorių Ojubą Titijevą, kuris buvo sulaikytas 2018 m. sausio 9 d. ir apkaltintas neteisėtu narkotikų įsigijimu ir laikymu, ir tikimasi, kad nuosprendis jam bus paskelbtas 2019 m. vasario mėn. viduryje; primygtinai ragina Čečėnijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos Ojubo Titijevo žmogaus ir juridinės teisės, įskaitant jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, netrukdomas galimybes susisiekti su savo advokatu ir gauti medicininę priežiūrą, taip pat apsaugą nuo teisminio priekabiavimo ir kriminalizavimo;
2. griežtai smerkia pasikartojančius viešus Čečėnijos pareigūnų pareiškimus, kuriais jie smerkia žmogaus teisių gynėjų ir organizacijų darbą arba kurie nukreipti prieš konkrečius asmenis, taip pat tai, kad jie viešai nepasmerkė ir netyrė prieš šias grupes bei asmenis nukreiptų grasinimų ir smurto veiksmų;
3. reiškia savo didelį susirūpinimą dėl nerimą keliančios tendencijos areštuoti ir bauginti nepriklausomus žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir jų rėmėjus, taip pat paprastus piliečius ir vykdyti išpuolius prieš juos – tai, atrodo, yra koordinuotų kampanijų dalis; mano, kad Ojubo Titijevo atvejis iliustruoja daugelį kitų baudžiamojo persekiojimo atvejų, grindžiamų suklastotaisiais įrodymais, kuriais paremta ydinga Čečėnijos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisingumo sistema; primena, kad panašūs kaltinimai, susiję su narkotikų laikymu, taip pat buvo pateikti „Caucasus Knot“ žurnalistui Žalaudžiui Gerijevui ir žmogaus teisių aktyvistui Ruslanui Kutajevui, ir ragina juos taip pat paleisti;
4. primygtinai ragina Čečėnijos Respublikos ir Rusijos Federacijos valdžios institucijas nutraukti priekabiavimą prie savo piliečių ir jų persekiojimą ir panaikinti nebaudžiamumo atmosferą, kuria naudojasi smurto veiksmų prieš žmogaus teisių gynėjus, jų šeimos narius, kolegas, rėmėjus ir jų organizacijas vykdytojai;
5. ragina Rusijos Federaciją apsaugoti visus savo piliečius, visapusiškai gerbiant jų žmogaus teises, laikytis savo Konstitucijos ir teisės aktų ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus gerbti teisinės valstybės principą ir visų jos piliečių, įskaitant tuos, kurie savo laiką, išteklius ir darbą skiria kitų piliečių teisėms ginti, pagrindines laisves ir žmogaus teises;
6. ragina Rusijos valdžios institucijas panaikinti 2015 m. įstatymą dėl „nepageidaujamų organizacijų“ ir 2012 m. įstatymą dėl „užsienio agentų“, taip pat visus kitus susijusius teisės aktus, kurie nuosekliai naudojami žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės organizacijoms persekioti ir išpuoliams prieš juos vykdyti; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios Rusijos nevyriausybinės organizacijos (NVO) turėjo nutraukti veiklą siekdamos išvengti, kad nebūtų stigmatizuotos kaip „užsienio agentai ir išvengtų teisinio persekiojimo;
7. ragina nedelsiant nutraukti žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir areštus Čečėnijoje, remiantis suklastotais kaltinimais, išpuolius prieš jų kolegas ir šeimos narius, taip pat jų rėmėjų bauginimą, kuriais, atrodo, siekiama apsunkinti ir galiausiai nutraukti teisėtą ir naudingą jų organizacijų veiklą;
8. pakartoja savo raginimą Komisijai, EIVT ir valstybėms narėms toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Čečėnijoje, įskaitant Ojubo Titijevo teismo procesą, raginti nedelsiant nutraukti minėtus žmogaus teisių pažeidimus, kelti klausimus dėl visų asmenų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn dėl politinių priežasčių, atvejų atitinkamuose susitikimuose su Rusijos atstovais ir toliau teikti skubią ir veiksmingą pagalbą persekiojimo aukoms ir jų šeimos nariams, be kita ko, nagrinėjant prieglobsčio prašymus;
9. ragina Komisiją bendradarbiauti su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis, veikiančiomis Rusijos Federacijoje, ir su Rusijos žmogaus teisių organizacijomis bei pilietinės visuomenės atstovais, nepaisant Rusijos įstatymo dėl „užsienio agentų“, ir toliau teikti paramą organizacijai „Memorial“ ir kitoms tokioms organizacijoms;
10. ragina tarptautinio lygmens sportininkus ir menininkus susilaikyti nuo dalyvavimo viešuosiuose renginiuose Čečėnijoje ar renginiuose, kuriuos remia Čečėnijos Respublikos vadovybė; pakartoja, kad pritaria Europos Sąjungos S. Magnitskio aktui, pagal kurį turėtų būti taikomos sankcijos sunkių žmogaus teisių pažeidimų vykdytojams, ir ragina Tarybą nedelsiant toliau vykdyti savo darbą šiuo klausimu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Rusijos Federacijos žmogaus teisių pažeidimų vykdytojams Čečėnijos Respublikoje neturi būti išduodamos ES vizos ir neturi būti leidžiama laikyti turto ES valstybėse narėse;
11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Čečėnijos valdžios institucijoms.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0034.
- [2] OL C 274, 2016 7 27, p. 21.