Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B8-0245/2019Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B8-0245/2019

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Kamerūno

17.4.2019 - (2019/2691(RSP))

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B8-0245/2019 (ECR)
B8-0247/2019 (GUE/NGL)
B8-0249/2019 (S&D)
B8-0252/2019 (PPE)
B8-0253/2019 (Verts/ALE)
B8-0254/2019 (ALDE)

Cristian Dan Preda, Željana Zovko, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Esther de Lange, Jarosław Wałęsa, Romana Tomc, Csaba Sógor, Pavel Svoboda, Milan Zver, Tunne Kelam, Tomáš Zdechovský, Michaela Šojdrová, David McAllister, Adam Szejnfeld, Andrzej Grzyb, Inese Vaidere, Dubravka Šuica, Seán Kelly, Andrey Kovatchev, Marijana Petir, Sandra Kalniete, Krzysztof Hetman, László Tőkés, Elmar BrokPPE frakcijos vardu
Elena Valenciano, Victor Boştinaru, Soraya Post, Maria ArenaS&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Karol Karski, Jadwiga Wiśniewska, Branislav Škripek, Ruža Tomašić, Monica MacoveiECR frakcijos vardu
Jan Huitema, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Izaskun Bilbao Barandica, Gérard Deprez, María Teresa Giménez Barbat, Marian Harkin, Ivan Jakovčić, Petr Ježek, Javier Nart, Urmas Paet, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Carolina Punset, Jozo Radoš, Frédérique Ries, Robert Rochefort, Marietje Schaake, Jasenko Selimovic, Johannes Cornelis van Baalen, Hilde Vautmans, Mirja VehkaperäALDE frakcijos vardu
Judith Sargentini, Maria Heubuch, Bodil Valero, Ernest Urtasun, Michèle RivasiVerts/ALE frakcijos vardu
Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat, Estefanía Torres Martínez, Lola Sánchez Caldentey, Tania González Peñas, Xabier Benito Ziluaga, Dimitrios Papadimoulis, Kostadinka Kuneva, Stelios Kouloglou, Patrick Le Hyaric, Jiří Maštálka, Kateřina Konečná, Helmut ScholzGUE/NGL frakcijos vardu
Ignazio Corrao, Fabio Massimo Castaldo, Piernicola Pedicini, Marco Zullo, Dario Tamburrano, Laura AgeaEFDD frakcijos vardu


Procedūra : 2019/2691(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
RC-B8-0245/2019
Pateikti tekstai :
RC-B8-0245/2019
Priimti tekstai :

Europos Parlamento rezoliucija dėl Kamerūno

(2019/2691(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 7 d. Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio pirmininko Antonio Panzeri pareiškimą dėl padėties Kamerūne,

–  atsižvelgdamas į 2019 n. kovo 5 d. vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini pareiškimą dėl blogėjančios politinės ir saugumo padėties Kamerūne,

–  atsižvelgdamas į įvairius vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimus dėl padėties Kamerūne, visų pirma į 2019 m. sausio 31 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Afrikos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos preliminarų pareiškimą dėl 2018 m. prezidento rinkimų Kamerūne,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Jungtinių Tautų ekspertų pareiškimą dėl susidorojimo su protestais,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 6 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos pareiškimą dėl žmogaus teisių padėties Kamerūne,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Kamerūno kovos su terorizmu įstatymą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Kamerūnas ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į Kamerūno Respublikos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Kamerūnas susiduria su įvairiais vienu metu iškilusiais politiniais ir saugumo iššūkiais, įskaitant grupuotės „Boko Haram“ Kamerūno tolimosios šiaurės regione keliamą grėsmę, prie jo rytinės sienos su Centrinės Afrikos Respublika kylančias tarpvalstybines grėsmes, taip pat šalies ginkluotų separatistų sukilimą anglakalbiuose šiaurės vakarų ir pietvakarių regionuose;

B.  kadangi 2018 m. spalio 7 d. Kamerūne surengti prezidento rinkimai; kadangi rinkimai pasižymėjo įtarimais dėl sukčiavimo ir pranešimais apie pažeidimus; kadangi prezidentas Paul Biya yra valdžioje nuo 1982 m.; kadangi 2008 m. Kamerūno Konstitucija iš dalies pakeista, kad būtų panaikinti kadencijos apribojimai;

C.  kadangi Maurice Kamto vadovaujamos opozicinės partijos „Kamerūno atgimimo judėjimas“ (MRC) šalininkai ir sąjungininkai surengė protestus Dualoje, Jaundėje, Džange, Bafusame ir Bafange; kadangi valstybinės saugumo pajėgos protestams malšinti panaudojo neproporcingą jėgą, įskaitant ašarines ir gumines kulkas;

D.  kadangi 2019 m. sausio mėn. savavališkai sulaikyta apie 200 žmonių, įskaitant Maurice Kamto ir kitus opozicijos lyderius, ir jie įkalinti be galimybės tiesiogiai susisiekti su teisininku; kadangi šie opozicijos šalininkai, įskaitant lyderį, kaltinami padarius nusikaltimus, tokius kaip neramumų kurstymas, karo veiksmai prieš tėvynę, sukilimo kurstymas, viešojo ar įslaptinto turto gadinimas, nepagarba respublikos prezidentui ir politinio pobūdžio sambūrių organizavimas;

E.  kadangi 2019 m. balandžio 9 d. Kamerūno centrinio regiono apeliacinis teismas patvirtino pirmojoje instancijoje priimtą sprendimą ir atmetė prašymą išlaisvinti Maurice Kamto ir dar šešis kitus asmenis; kadangi procesas Apeliaciniame teisme vyko Maurice Kamto ir jo teisininkams už akių;

F.  kadangi Kamerūno institucijos ėmėsi neproporcingų veiksmų ir inicijavo karinius tribunolus kai kuriems opozicijos nariams, taip dar labiau paskatindamos politinius neramumus Kamerūne; kadangi kaltinamiesiems, jei jie nebus išteisinti, gali grėsti mirties bausmė;

G.  kadangi Kamerūno institucijos ne kartą ribojo žodžio laisvę – nutraukė interneto ryšį, persekiojo ir sulaikė žurnalistus, atsisakė išduoti licencijas nepriklausomai žiniasklaidai ir suintensyvino politinius išpuolius prieš nepriklausomą spaudą;

H.  kadangi tarp Kamerūno prancūzakalbės daugumos ir anglakalbių mažumų bendruomenių tvyro įtampa; kadangi Kamerūno šiaurės vakarų ir pietvakarių regionuose tebedominuoja anglų kalba ir jų švietimo ir teisinės sistemos yra skirtingos;

I.  kadangi 2016 m. antroje pusėje dėl anglakalbių regionų diskriminacijos, santykinio apleidimo ir prancūziškos teisės sistemos ir kalbos įvedimo tų regionų teismuose ir mokyklose kilo taikūs mokytojų ir teisininkų streikai ir taikios demonstracijos;

J.  kadangi nuo 2018 m. spalio mėn. išaugo smurtas ir per saugumo pajėgų vykdomas didelio masto operacijas dažnai nepaisoma įstatymų ir pažeidžiamos žmogaus teisės, įskaitant neteisėtus žudymus, prievartavimus, smurtą prieš moteris ir vaikus, taip pat nuosavybės naikinimą;

K.  kadangi ginkluoti separatistai vykdo masinius pagrobimus, įskaitant moksleivių ir studentų grobimus, vykdo tikslinius policijos, teisėsaugos ir vietos valdžios institucijų pareigūnų žudymus, dalyvauja turto prievartavimo veiksmuose, priverčia vykdyti savaitinius „vaiduoklinių miestų“ (kai viskas uždaroma ir žmonės nesirodo gatvėse) streikus, boikotuoja ir padeginėja švietimo įstaigas ir ligonines, taigi tūkstančiai jaunuolių netenka galimybės mokytis, o gyventojai negali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

L.  kadangi dėl krizės maždaug 444 000 žmonių teko priverstinai migruoti šalies viduje, o dar 32 000 pabėgo į kaimyninę Nigeriją; kadangi bendra Kamerūno humanitarinė krizė palietė daugiau kaip 600 000 šalies viduje priverstų migruoti asmenų, apie 35 000 pabėgusiųjų nuo konfliktų kaimyninėse šalyse ir 1,9 mln. žmonių gresia maisto stygius;

M.  kadangi 2018 ir 2019 m. Kamerūno vyriausybė įgyvendino skubios humanitarinės pagalbos šiaurės vakarų ir pietvakarių regionams planą, siekdama prioritetine tvarka užtikrinti įvairiapusę priverstinai migravusių asmenų apsaugą ir pagalbą jiems, taip pat sveikatos priežiūros paslaugas nuo krizės nukentėjusiems žmonėms;

N.  kadangi smurtas dėl lyties ir mažumų persekiojimas tebėra nerimą keliančios problemos; kadangi pagal Kamerūno baudžiamąjį kodeksą už lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų baudžiama iki penkerių metų laisvės atėmimo bausme; kadangi policija ir žandarai (karinė policija) ir toliau suiminėja LGTBIQ asmenis ir prie jų priekabiauja;

O.  kadangi grupuotė „Boko Haram“ ir toliau šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę Tolimosios šiaurės regione, įskaitant plėšikavimą ir turto naikinimą, taip pat civilių žudymą ir grobimą;

1.  smerkia saugumo tarnybų ir ginkluotų separatistų vykdomus kankinimus, priverstinio dingimo ir neteisminių egzekucijų atvejus; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl to, kaip vyriausybės pajėgos reaguoja į smurtą; ragina saugumo pajėgas vykdant operacijas laikytis tarptautinės žmogaus teisių teisės, o vyriausybę – nedelsiant imtis veiksmų siekiant sustabdyti smurtą ir nebaudžiamumą šalyje;

2.  smerkia pernelyg didelės jėgos naudojimą prieš protestuotojus ir politinius oponentus, taip pat spaudos, žodžio ir susirinkimų laisvių pažeidimus; labai apgailestauja dėl Maurice Kamto ir kitų taikių protestuotojų areštų ir sulaikymų; ragina Kamerūno valdžios institucijas nedelsiant paleisti į laisvę Maurice Kamto ir visus kitus asmenis, sulaikytus dėl politiniais motyvais pagrįstų kaltinimų, nesvarbu, ar jie buvo suimti prieš 2018 m. prezidento rinkimus, ar po jų;

3.  taip pat ragina Kamerūno vyriausybę nutraukti bet kokį politinių aktyvistų persekiojimą ir bauginimą, be kita ko, panaikinti draudimą rengti taikius politinius susirinkimus, demonstracijas ir protestus, ir imtis veiksmų kovojant su neapykantą kurstančiomis kalbomis;

4.  primena, kad karo teismai jokiomis aplinkybėmis neturėtų turėti jurisdikcijos nagrinėti civilinių bylų; primena Kamerūnui jo tarptautinius įsipareigojimus užtikrinti visų piliečių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomuose teismuose;

5.  primena, kad mirties bausmė Kamerūne nėra taikoma nuo 1997 m.; pabrėžia, kad tai labai svarbus žingsnis šaliai artėjant prie visiško jos panaikinimo; pakartoja, kad Europos Sąjunga visiškai nepritaria mirties bausmei, ir ragina Kamerūno vyriausybę patvirtinti, kad ji neskirs mirties bausmės politiniams aktyvistams ir protestuotojams;

6.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Kamerūno vyriausybė nereikalauja saugumo pajėgų atsakomybės, o tai dar labiau didina smurtą ir įtvirtina nebaudžiamumo kultūrą; ragina atlikti nepriklausomą ir skaidrų tyrimą dėl policijos ir saugumo pajėgų jėgos naudojimo prieš protestuotojus ir politinius oponentus, o už tai atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn vykdant teisingą teismo procesą;

7.  primygtinai ragina Kamerūno valdžios institucijas imtis visų šalies žmogaus teisių įsipareigojimus atitinkančių būtinų priemonių smurto protrūkiui nutraukti; ypač ragina vyriausybę vykdyti įtraukų politinį dialogą, per kurį būtų siekiama rasti taikų ir ilgalaikį anglakalbių regionų krizės sprendimą; ragina tarptautinę bendruomenę padėti sudaryti palankesnes sąlygas įtraukiam nacionaliniam taikos dialogui pasisiūlant atlikti tarpininko vaidmenį;

8.  apgailestauja, kad nė viena konflikto šalis nenori dalyvauti taikos derybose; primygtinai ragina Afrikos Sąjungą ir Centrinės Afrikos valstybių ekonominę bendriją pamėginti surengti tokias derybas, o ES ragina būti pasirengusią paremti šį procesą; mano, kad jei nebus pasiekta pažangos, krizę Kamerūne turėtų svarstyti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba; taip pat ragina ES išnaudoti politinę įtaką, kurią ji gali daryti vystymosi pagalbos ir kitų dvišalių programų pavidalu, kad Kamerūne būtų tvirčiau ginamos žmogaus teisės;

9.  primygtinai ragina Kamerūno vyriausybę sukurti tikrą, atstovaujamąją ir gyvybingą demokratiją; todėl ragina vyriausybę sukviesti visus politinius suinteresuotuosius subjektus, kad jie bendrai persvarstytų rinkimų sistemą, siekdami tikslo užtikrinti laisvą, skaidrų ir patikimą rinkimų procesą; ragina, kad tai įvyktų prieš rengiant bet kokius kitus rinkimus, siekiant užtikrinti taiką ir išvengti porinkiminių krizių; ragina ES didinti techninę paramą siekiant remti Kamerūno pastangas sustiprinti rinkimų procedūras ir padaryti jas demokratiškesnes;

10.  pakartoja, kad žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo užtikrinimas galimas tik gyvybingoje ir nepriklausomoje pilietinėje visuomenėje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad buvo uždrausta Kamerūno anglakalbių pilietinės visuomenės konsorciumo veikla; primygtinai ragina vyriausybę panaikinti šį draudimą ir užtikrinti atvirą erdvę, kurioje galėtų veikti pilietinė visuomenė;

11.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad piktnaudžiaujama 2014 m. priimtu kovos su terorizmu įstatymu siekiant apriboti pagrindines laisves; pritaria JT ekspertų reikalavimams persvarstyti tą įstatymą siekiant užtikrinti, kad jis nebūtų naudojamas teisėms į žodžio, taikių susirinkimų ir asociacijų laisves riboti;

12.  atkreipia dėmesį į Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą sumažinti karinę pagalbą Kamerūnui dėl to, kad buvo gauta patikimų kaltinimų, jog saugumo pajėgos šiurkščiai pažeidė žmogaus teises; ragina Komisiją atlikti ES paramos saugumo tarnyboms šioje srityje vertinimą ir pateikti to vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad jokia Kamerūno valdžios institucijoms teikiama parama nebūtų prisidedama prie žmogaus teisių pažeidimų ir jų nepalengvintų;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, AKR ir ES ministrų tarybai, Afrikos Sąjungos institucijoms ir Kamerūno vyriausybei bei parlamentui.

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 17 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika