BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Irano, visų pirma moterų teisių gynėjų ir įkalintų dvigubą pilietybę turinčių ES piliečių padėties
18.9.2019 - (2019/2823(RSP))
keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9-0089/2019 (ECR)
B9-0090/2019 (Verts/ALE)
B9-0093/2019 (S&D)
B9-0094/2019 (Renew)
B9-0096/2019 (PPE)
Michael Gahler, Željana Zovko, Antonio López-Istúriz White, Loránt Vincze, Vladimír Bilčík, David McAllister, Arba Kokalari, Lefteris Christoforou, Loucas Fourlas, Romana Tomc, Karoline Edtstadler, Tomáš Zdechovský, Ivan Štefanec, Michaela Šojdrová, Vangelis Meimarakis, Milan Zver, Manolis Kefalogiannis, David Lega, Isabel Wiseler-Lima, Tomasz Frankowski, Esther de Lange, Francisco José Millán Mon, Stanislav Polčák, Stelios Kympouropoulos, Rosa Estaràs Ferragut, Inese Vaidere, Andrey Kovatchev, Ioan-Rareş Bogdan
PPE frakcijos vardu
Kati Piri, Jytte Guteland
S&D frakcijos vardu
María Soraya Rodríguez Ramos, Luisa Porritt, Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Andrus Ansip, Petras Auštrevičius, Phil Bennion, Izaskun Bilbao Barandica, Sylvie Brunet, Dita Charanzová, Olivier Chastel, Katalin Cseh, Chris Davies, Anna Júlia Donáth, Laurence Farreng, Fredrick Federley, Valter Flego, Klemen Grošelj, Christophe Grudler, Irena Joveva, Ondřej Kovařík, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Radka Maxová, Karen Melchior, Javier Nart, Lucy Nethsingha, Bill Newton Dunn, Urmas Paet, Dragoş Pîslaru, Frédérique Ries, Michal Šimečka, Susana Solís Pérez, Nicolae Ştefănuță, Ramona Strugariu, Hilde Vautmans, Marie-Pierre Vedrenne, Chrysoula Zacharopoulou
frakcijos „Renew“ vardu
Hannah Neumann, Heidi Hautala, Ernest Urtasun, Saskia Bricmont, Katrin Langensiepen, Bronis Ropė, Ville Niinistö, Catherine Rowett, Erik Marquardt, Anna Cavazzini, Viola Von Cramon-Taubadel, Kim Van Sparrentak, Tineke Strik, Ellie Chowns
Verts/ALE frakcijos vardu
Anna Fotyga, Karol Karski, Raffaele Fitto, Jan Zahradil, Veronika Vrecionová, Alexandr Vondra, Ruža Tomašić, Charlie Weimers, Evžen Tošenovský, Valdemar Tomaševski, Assita Kanko
ECR frakcijos vardu
Martin Buschmann, Fabio Massimo Castaldo, Cornelia Ernst
Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano, visų pirma moterų teisių gynėjų ir įkalintų dvigubą pilietybę turinčių ES piliečių padėties
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, būtent susijusias su žmogaus teisėmis, visų pirma 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Irano, ypač žmogaus teisių gynėjų atvejo[1], 2018 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Irano, visų pirma Nasrin Sotoudeh atvejo[2], 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją dėl kalinamų dvigubą ES ir Irano pilietybę turinčių asmenų padėties Irane[3], 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Irano atžvilgiu po susitarimo dėl branduolinės programos[4], 2014 m. balandžio 3 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Irano klausimu[5], 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės[6] ir 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl paskutinių žmogaus teisių pažeidimo atvejų Irane[7],
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 4 d. Tarybos išvadas dėl Irano ir 2019 m. balandžio 8 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/560, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane, kuriuo pratęsiamas ribojamųjų priemonių, susijusių su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais Irane, taikymas vieniems metams, iki 2020 m. balandžio 13 d[8].,
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 8 d. JT generalinio sekretoriaus pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje,
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo mėn., 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. liepos 18 d. JT specialiojo pranešėjo pranešimus apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje, taip pat jo 2019 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimą dėl Mojgan Keshavarz, Monireh Arabshahi ir Yasaman Aryani, trijų moterų iraniečių, savavališkai sulaikytų dėl to, kad viešai protestavo prieš privalomą šydų dėvėjimą, sulaikymo ir joms skirtų ilgalaikių kalinimo bausmių,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertų pareiškimą „Iranas privalo apsaugoti moterų teisių gynėjus“,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, kovos su kankinimu, saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ir žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2019 m. kovo 12 d. pareiškimą dėl nuosprendžio iranietei žmogaus teisių srities teisininkei Nasrin Sotoudeh,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kurio šalis yra Iranas,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje,
– atsižvelgdamas į naują ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriais siekiama žmogaus teisių apsaugą ir stebėseną padaryti visų ES politikos sričių pagrindiniu aspektu,
– atsižvelgdamas į 1988 m. Jungtinių Tautų bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų visų asmenų apsaugos principų sąvadą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. Jungtinių Tautų standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles (Nelsono Mandelos taisyklės),
– atsižvelgdamas į Irano prezidento pasirašytą Piliečių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi pastaraisiais mėnesiais Irano revoliuciniai teismai ėmėsi gerokai griežtesnių priemonių prieš taikius moterų teisių gynėjų, protestuojančių prieš privalomą hidžabo dėvėjimą, pasipriešinimo veiksmus, įskaitant ilgalaikio kalinimo bausmes; kadangi, JT duomenimis, nuo 2018 m. ne mažiau nei 32 asmenys suimti ir ne mažiau nei 10 asmenų įkalinti dėl protestavimo prieš privalomą hidžabo dėvėjimą;
B. kadangi 2019 m. balandžio mėn. Irano aktyvistės Mojgan Keshavarz, Monireh Arabshahi ir Yasaman Aryani savavališkai sulaikytos po to, kai internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jos 2019 m. kovo 8 d., Tarptautinę moters dieną, be savo skarų, taikiai protestuoja prieš Irano privalomo šydų dėvėjimo įstatymą ir dalina gėles Teherano metro; kadangi iranietė Sahar Khodayari, sulaikyta už mėginimą pažiūrėti futbolo rungtynes stadione, protestuodama susidegino, kai sužinojo, kad už jos veiksmus jai bus skirta šešių mėnesių įkalinimo bausmė;
C. kadangi 2019 m. balandžio mėn. Mojgan Keshavarz, Yasaman Aryani, Monireh Arabshahi ir Saba Kord-Afshari buvo nuteistos kalėti nuo 16 iki 24 metų; kadangi pradiniu tyrimo etapu joms nebuvo leista naudotis advokato paslaugomis ir, turimomis žiniomis, jų teisiniams atstovams buvo neleista joms atstovauti nagrinėjant jų bylas teisme; kadangi jų bausmės yra tiesiogiai susijusio su jų taikiu naudojimusi savo saviraiškos ir susirinkimų laisvės teisėmis siekiant ginti lyčių lygybę Irane;
D. 2019 m. rugpjūčio 27 d. pirmosios instancijos teismas nuteisė tris moteris darbuotojų teisių gynėjas – Sepideh Gholian, Sanaz Allahyari ir Asal Mohammadi – apkaltinus jas, be kita ko, „organizavus sambūrį ir sąmokslą siekiant veikti prieš nacionalinį saugumą“; kadangi rugpjūčio 24 d. ir 31 d. paaiškėjo, kad Marziehh Amiri ir Atefeh Rangriz, dvi moterų teisių gynėjos, kurios buvo sulaikytos nuo jų arešto per taikų Tarptautinės darbo dienos protestą, buvo nuteistos atitinkamai kalėti 10 su puse metų papildomai nubaudžiant 148 kirčių nuplakant bausme bei kalėti 11 su puse metų papildomai nubaudžiant 74 kirčių nuplakant bausme, apkaltinus, be kita ko, „organizavus sambūrį ir sąmokslą siekiant veikti prieš nacionalinį saugumą,“ „prieš valstybę nukreipta propaganda“ ir „trikdžius viešąją tvarką“;
E. kadangi Iranas nėra ratifikavęs JTO Generalinės Asamblėjos 1979 m. priimtos Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; kadangi Irane galioja ne vienas diskriminacinis įstatymas, visų pirma teisinės nuostatos, susijusios su asmens statusu;
F. kadangi dvigubą ES šalies ir Irano pilietybę turintys asmenys ir toliau sulaikomi, po sulaikymo asmuo ilgai kalinamas vienutėje ir tardomas, nevykdomas tinkamas teismo procesas ir skiriamos ilgos įkalinimo bausmės, remiantis neaiškiais ir nekonkrečiais su nacionaliniu saugumu ir šnipinėjimu susijusiais kaltinimais, taip pat vykdomos valstybės remiamos įkalintų asmenų šmeižto kampanijos; kadangi Iranas nepripažįsta dvigubos pilietybės ir taip riboja užsienio ambasadų galimybes susisiekti su čia sulaikytais jų piliečiais, turinčiais dvigubą pilietybę;
G. kadangi šiuo metu Irane kalinami šeši dvigubą ES ir Irano pilietybę turintys asmenys, būtent Nazanin Zaghari-Ratcliffe, Ahmadreza Djalali, Kamal Ahmady, Kamran Ghaderi, Massud Mossaheb ir Morad Tahbaz;
H. kadangi Jungtinės Karalystės ir Irano pilietė Nazanin Zaghari-Ratcliffe, dirbanti fonde Thomson Reuters, neteisėtai kalinama Irane nuo 2016 m. balandžio 3 d., o prieš tai buvo neteisėtai sulaikyta ilgiems mėnesiams, kaltinant šnipinėjimu, o vėliau jai nesuteikta teisė į nepriklausomą ir sąžiningą teismą; kadangi jai nuolat nebuvo teikiamas medicininis gydymas ir tai lėmė jos fizinės ir psichinės sveikatos blogėjimą; kadangi neseniai jai neleista naudotis tarptautiniais pokalbiais telefonu ir jos šeimos narių apsilankymai apriboti ir jiems leidžiama ją aplankyti tik kartą per mėnesį;
I. kadangi Irano ir Jungtinės Karalystės pilietis socialinės antropologijos specialistas Kameel Ahmady laikomas nelaisvėje Teherane nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. nepateikus jam jokių kaltinimų; kadangi verslininkas Morad Tahbaz, kuris yra Irano, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis, 2018 m. sausio mėn. buvo sulaikytas su ne mažiau kaip devyniais aplinkosaugos aktyvistais pateikus jiems tariamo šnipinėjimo kaltinimus;
J. kadangi Ahmadreza Djalali, Irano ir Švedijos pilietybę turintis mokslininkas ir gydytojas, nuo 2016 m. balandžio mėn. kalintas Evino kalėjime ir 2017 m. spalio mėn. nuteistas mirties bausme, apkaltinus šnipinėjimu, o kaltinimas pagrįstas galimai prievarta išgautu prisipažinimu;
K. kadangi Kamran Ghaderi, turintis dvigubą Irano ir Australijos pilietybę, dirbo Australijos IT bendrovės generaliniu direktoriumi, kai Žvalgybos ministerijos agentai jį suėmė, 2016 m. sausio 2 d. jam atvykus į Teherano tarptautinį oro uostą, ir buvo nuteistas 10 metų kalėti, apkaltinus „vykdant šnipinėjimą priešiškų valstybių naudai“;
L. kadangi 2019 m. kovo 11 d. 2012-ųjų metų Sacharovo premijos laureatė, žmogaus teisių gynėja ir teisininkė Nasrin Sotoudeh buvo nuteista in absentia kalėti 38 metus ir papildomai nubausta 148 kirčių nuplakant bausme, be kita ko, dėl jos darbo ginant moteris, apkaltintas dėl protestų prieš privalomą hidžabo dėvėjimą; kadangi daugiau nei milijonas žmonių dalyvavo birželio mėn. vykusioje visuotinėje kampanijoje, kurioje buvo reikalaujama, kad Irano vyriausybė paleistų Nasrin Sotoudeh;
M. kadangi Atena Daemi ir Golrock Ebrahimi Iraee 2016 m. spalio mėn. buvo nuteistos joms skiriant šešerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę; kadangi 2019 m. rugsėjo mėn. prie jų bausmės buvo pridėti papildomi dveji metai po to, kai moterys buvo apkaltintos „aukščiausiojo vadovo įžeidimu“; kadangi pranešama, kad ši bausmė skirta keršijant už kalinčių moterų teisių gynėjų protestus;
N. kadangi daugybe atvejų pranešama apie nežmoniškas ir žeminančias sąlygas, ypač Evino kalėjime, ir galimybių Irane gauti tinkamą medicininę priežiūrą kalinimo metu stoką – visa tai pažeidžia Jungtinių Tautų standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles;
O. kadangi žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, teisininkai, taip pat aplinkos apsaugos, profesinių sąjungų ir interneto aktyvistai Irane ir toliau patiria priekabiavimą, savavališkus sulaikymus, kalinimą ir persekiojimą dėl savo veiklos;
P. kadangi valdžios institucijos ir toliau kriminalizuoja veiklą žmogaus teisių srityje ir Irano baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnį taiko siekdami apriboti kalinčių asmenų teisę į savo pačių pasirinktą advokatą ir norėdami neleisti jiems gauti konsulinės pagalbos; kadangi nėra nepriklausomų mechanizmų, kuriais būtų užtikrinama teismų atskaitomybė;
Q. kadangi ES pradėjo taikyti ribojamąsias priemones dėl žmogaus teisių pažeidimų, šios priemonės apima turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizą asmenims ir subjektams, įvykdžiusiems sunkius žmogaus teisių pažeidimus, taip pat draudimą į Iraną eksportuoti įrangą, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, ir telekomunikacijų stebėjimo įrangą; kadangi šios priemonės yra reguliariai atnaujinamos ir vis dar galioja;
R. kadangi Iranas ir toliau dažnai skiria mirties bausmę; kadangi Pero Angero premijos laureatė Narges Mohammadi šiuo metu atlieka šešiolikos metų trukmės bausmę už savo surengtą mirties bausmės uždraudimo kampaniją ir veiklą su Nobelio premijos laureate Shirin Ebadi;
1. ragina Irano valdžios institucijas panaikinti visas šias bausmes ir nedelsiant ir nekeliant sąlygų iš kalinimo vietų paleisti Mojgan Keshavarz, Yasaman Aryani, Monireh Arabshahi, Saba Kord-Afshari ir Atena Daemi – šios moterų teisių gynėjos protestavo prieš privalomą hidžabo dėvėjimą; taip pat ragina iš kalinimo vietų paleisti Nasrin Sotoudeh, Narges Mohammadi, Sepideh Gholian, Sanaz Allahyari, Asal Mohammadi, Marzieh Amiri ir Atefeh Rangriz bei visus žmogaus teisių gynėjus, kurie įkalinti ir nuteisti vien dėl to, kad naudojosi teise į žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę;
2. itin griežtai smerkia represijas prieš moteris, kurių imamasi už pasipriešinimą privalomiems šydams ir naudojimąsi teise į žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę; ragina Irano vyriausybę gerbti Irano moterų laisvę pačioms nuspręsti dėl dėvimų drabužių;
3. pabrėžia, jog Irano valdžios institucijos visomis aplinkybėmis privalo užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai, teisininkai ir žurnalistai galėtų užsiimti savo veikla be grasinimų, bauginimų ir kliudymo, ir reikalauja, jog Irano teismai liautųsi nuolat priekabiavę; primygtinai ragina Irano teismus nustoti vykdyti internetinę cenzūrą ir gerbti visuotines visų asmenų žmogaus teises, ypač teisę į saviraiškos laisvę internete ir realiame gyvenime;
4. giria ir remia Irano moterų žmogaus teisių gynėjus, nesiliaujančius ginti žmogaus teisių nepaisant jiems iškylančių sunkumų ir jų patiriamų asmeninių padarinių;
5. labai apgailestauja, kad nepasiekta pažangos dvigubą – ES šalių ir Irano – pilietybę turinčių ir Irane kalinamų asmenų bylose; reikalauja nedelsiant ir nekeliant sąlygų iš kalinimo vietų paleisti visus dvigubą – ES šalių ir Irano – pilietybę turinčius asmenis, įskaitant Nazanin Zaghari-Ratcliffe, Ahmadreza Djalali, Kamal Ahmady, Kamran Ghaderi, Massud Mossaheb ir Morad Tahbaz, šie asmenys šiuo metu kalinami Irano kalėjimuose, nebent šių asmenų bylos būtų persvarstytos laikantis tarptautinių standartų; smerkia nuolatinę dvigubą – ES šalių ir Irano – pilietybę turinčių asmenų įkalinimo praktiką, kurios laikosi Irano teismai, rengdami nesąžiningus teismus;
6. primygtinai ragina Irano valdžios institucijas, nekeliant papildomo triukšmo, bendradarbiauti su ES valstybių narių ambasadomis Teherane, kad būtų galima sudaryti išsamų dvigubą – ES šalių ir Irano – pilietybę turinčių asmenų, šiuo metu laikomų Irano kalėjimuose, sąrašą ir atidžiai stebėti kiekvieną atvejį, nes piliečių saugumas ir jų pagrindinių teisių apsauga Europos Sąjungai yra itin svarbūs;
7. primygtinai ragina Irano valdžios institucijas persvarstyti moteris diskriminuojančias teisės nuostatas, ypač tas, kurios susijusios su moterų asmeniniu statusu; palankiai vertina tai, kad Irano parlamente pateiktas įstatymo dėl moterų apsaugos nuo smurto projektas, ir pabrėžia, kad reikia išsamių teisės aktų, kuriais būtų konkrečiai apibrėžiamas ir kriminalizuojamas visų formų smurtas dėl lyties prieš moteris;
8. ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti, kad moterims būtų suteikta teisė patekti į visus stadionus, jų nediskriminuojant ar nepatiriant persekiojimo rizikos;
9. dar kartą ragina Irano valdžios institucijas iš dalies pakeisti šalies Baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad visi ginamieji turėtų teisę pasirinkti teisininką, kuris jiems atstovautų, ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, laikantis Irano prisiimtų įsipareigojimus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;
10. ragina Irano parlamentą iš dalies pakeisti nacionalinius nusikalstamumo saugumui teisės aktus, kuriais nuolat remiamasi persekiojant žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, aplinkos apsaugos ir profesinių sąjungų aktyvistus, taip pat religinėms ir etninėms mažumoms priklausančius asmenis, ir kurie prieštarauja Irano ratifikuotam Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui;
11. smerkia nuolatinio tyčinio medicininės priežiūros nesuteikimo kaliniams praktiką; smerkia sistemingus kankinimus Irano kalėjimuose ir ragina nedelsiant liautis rengus visų formų kankinimus ir nustoti netinkamai elgtis su visais kalinamais asmenimis; smerkia praktiką, kurios laikantis neleidžiama kalinamiems asmenims paskambinti telefonu ir pasimatyti su šeimos nariais;
12. primygtinai ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų neribotai ir visapusiškai vykdomas Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, kurį Iranas yra pasirašęs; primygtinai ragina Iraną laikytis Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;
13. atkreipia dėmesį į kovos su prekyba narkotikais įstatymo pataisas, dėl kurių turėtų sumažėti mirties bausmės skyrimo atvejų skaičius;
14. griežtai smerkia mirties bausmės skyrimą, be kita ko, ir nepilnamečiams teisės aktų pažeidėjams; ragina Irano valdžios institucijas žengti esminį žingsnį siekiant panaikinti mirties bausmę ir nedelsiant paskelbti moratoriumą;
15. ragina Iraną bendradarbiauti su JT specialiuoju pranešėju žmogaus teisių padėties Irane klausimais, be kita ko, leisti jam atvykti į šalį;
16. skatina Teherane akredituotas ES šalių ambasadas glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti; primygtinai ragina visas valstybes nares, turinčias diplomatinę atstovybę Teherane, naudoti pagal ES žmogaus teisių gynėjų gaires numatytas priemones šiems asmenims, visų pirma, moterų teisių gynėjams ir dvigubą ES šalių pilietybę turintiems asmenims, remti ir ginti, be kita ko, skelbiant viešus pareiškimus, rengiant diplomatinius demaršus, stebint teismus ir rengiant vizitus į kalėjimus;
17. ragina ES, įskaitant Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose palaikant ryšius su Irano valdžios institucijomis nuolat kelti su žmogaus teisėmis susijusius klausimus ir tam tikslui išnaudoti visus suplanuotus veiksmus, kuriuose dalyvauja Irano valdžios institucijos, visų pirma, vykstant ES ir Irano aukšto lygmens politinio dialogo renginiuose;
18. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą pateikti ataskaitą apie veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į Parlamento ankstesnes rezoliucijas dėl Irano;
19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui bei Irano vyriausybei ir parlamentui.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0204.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0525.
- [3] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0231.
- [4] OL C 215, 2018 6 19, p. 86.
- [5] OL C 408, 2017 11 30, p. 39.
- [6] OL C 349, 2017 10 17, p. 41.
- [7] OL C 153E, 2013 5 31, p. 157.
- [8] OL L 98, 2019 4 9, p. 1.