Procedūra : 2019/2945(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B9-0246/2019

Pateikti tekstai :

RC-B9-0246/2019

Debatai :

PV 18/12/2019 - 19
CRE 18/12/2019 - 19

Balsavimas :

PV 19/12/2019 - 6.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0110

<Date>{17/12/2019}17.12.2019</Date>
<RepeatBlock-NoDocSe> <NoDocSe>B9-0246/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0247/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0248/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0249/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0250/2019</NoDocSe></RepeatBlock-NoDocSe> } RC1
PDF 183kWORD 53k

<TitreType>BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis</TitreRecueil>


<Replacing>keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:</Replacing>

<TablingGroups>B9-0246/2019 (S&D)

B9-0247/2019 (ECR)

B9-0248/2019 (Verts/ALE)

B9-0249/2019 (RENEW)

B9-0250/2019 (PPE)</TablingGroups>


<Titre>dėl uigūrų padėties Kinijoje („China cables“)</Titre>

<DocRef>(2019/2945(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute> Michael Gahler, Isabel Wiseler-Lima, Željana Zovko, David Lega, Sandra Kalniete </Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Kati Piri, Evelyne Gebhardt, Isabel Santos, Raphaël Glucksmann </Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Phil Bennion, Abir Al-Sahlani, Petras Auštrevičius, Malik Azmani, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Gilles Boyer, Sylvie Brunet, Olivier Chastel, Katalin Cseh, Jérémy Decerle, Anna Júlia Donáth, Engin Eroglu, Klemen Grošelj, Christophe Grudler, Bernard Guetta, Antony Hook, Ivars Ijabs, Moritz Körner, Ondřej Kovařík, Ilhan Kyuchyuk, Karen Melchior, Ulrike Müller, Javier Nart, Jan-Christoph Oetjen, Dragoş Pîslaru, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Stéphane Séjourné, Monica Semedo, Susana Solís Pérez, Ramona Strugariu, Irène Tolleret, Yana Toom, Hilde Vautmans, Marie-Pierre Vedrenne, Chrysoula Zacharopoulou</Depute>

<Commission>{Renew}RENEW frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Reinhard Bütikofer, Saskia Bricmont, Heidi Hautala </Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Anna Fotyga </Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Fabio Massimo Castaldo </Depute>

</RepeatBlock-By>

PAKEITIMAI

Europos Parlamento rezoliucija dėl uigūrų padėties Kinijoje („China cables“)

(2019/2945(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Kinijoje, ypač į 2019 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl Kinijos, ypač dėl religinių ir etninių mažumų padėties[1], 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl masinio savavališko uigūrų ir kazachų sulaikymo Sindziango uigūrų autonominiame regione[2], 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių padėties[3], 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Larung Gar tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų[4], 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Kašgaro mieste ir kultūros paveldo (Sindziango uigūrų autonominis regionas)[5] ir į 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „Kinija. Mažumų teisės ir mirties bausmės taikymas“[6],

 atsižvelgdamas į savo sprendimą 2019 m. Sacharovo premiją skirti uigūrų ekonomistui Ilhamui Tohti, taikiai kovojančiam už Kinijos uigūrų mažumos teises,

 atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. vykusio 21-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,

 atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 2 d. Briuselyje vykusį ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais 37-ąjį raundą,

 atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019)0005),

 atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Užsienio reikalų tarybos patvirtintas ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

 atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EISV) atstovo spaudai 2018 m. spalio 26 d. pareiškimą dėl padėties Sindziange,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 9 d. Užsienio reikalų tarybos sprendimą pradėti parengiamąjį darbą, susijusį su galimu horizontaliuoju sankcijų režimu, siekiant kovoti su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais,

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos[7],

 atsižvelgdamas į ES žodinius pareiškimus pagal 4 punktą, išsakytus 2018 m. rugsėjo 18 d. vykusioje JT Žmogaus teisių tarybos 39-ojoje sesijoje, ir į Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos ir Kanados pareiškimus, kuriuose išreikštas susirūpinimas dėl savavališko uigūrų sulaikymo stovyklose Sindziange,

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 29 d. Jungtinės Karalystės nuolatinio atstovo JT 23 valstybių, įskaitant 14 ES valstybių narių, vardu paskelbtą bendrą pareiškimą dėl žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo Sindziange, skirtą JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetui,

 atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir jos 4 straipsnį, kuriuo remiamos tautinių mažumų teisės,

 atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Kinija pasirašė 1998 m., tačiau iki šiol neratifikavo,

 atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į 2011 m. JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto ataskaitos dėl Kinijos baigiamąsias pastabas,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A. kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės skatinimas ir pagarba joms turėtų ir toliau būti ES politikos Kinijos atžvilgiu centre, laikantis ES įsipareigojimo remti būtent tas vertybes vykdant savo išorės veiksmus ir Kinijos įsipareigojimo jų laikytis jos pačios vystymosi procese ir tarptautinio bendradarbiavimo srityje;

B. kadangi nuo tada, kai 2013 m. kovo mėn. prezidentas Xi Jinping atėjo į valdžią, žmogaus teisių padėtis Kinijoje toliau blogėja; kadangi padidėjo Kinijos vyriausybės priešiškumas taikiai kitokiai nuomonei, saviraiškos ir religijos laisvei ir teisinei valstybei; kadangi Kinijos valdžios institucijos yra sulaikiusios ir baudžiamąja tvarka persekioja šimtus žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų;

C. kadangi padėtis Sindziango uigūrų autonominiame regione, kur gyvena 10 mln. musulmonų uigūrų ir etninių kazachų, per pastaruosius kelerius metus sparčiai blogėjo, ypač nuo to laiko, kai 2014 m. buvo pradėta griežtų veiksmų prieš smurtinį terorizmą kampanija (angl. Strike Hard Campaign against Violent Terrorism), nes Sindziango kontrolė buvo įvardyta kaip aukščiausias Kinijos valdžios institucijų prioritetas, ir ji dar paaštrėjo dėl grėsmių stabilumui ir saugumui, kurias Sindziangui tariamai kelia uigūrai, ir dėl strateginės Sindziango uigūrų autonominio regiono vietos, nes Sindziangas yra pagrindinis regionas įgyvendinant Kinijos iniciatyvą „Juosta ir kelias“ (angl. Belt and Road Initiative, BRI), kuriame ateityje bus siekiama plataus užmojo tekstilės ir drabužių gamybos ir kitų darbui imlių produktų gamybos tikslų; kadangi Kinijos vyriausybės karas prieš terorizmą Sindziange vis dažniau virsta religiniu ir etniniu karu; kadangi esama informacijos, kad Sindziango stovyklų sistema taikoma ir kitose Kinijos dalyse;

D. kadangi Kinijos valdžios institucijos vykdo vis intensyvesnę masinio internavimo, slapto skaitmeninio sekimo (įskaitant veido atpažinimo technologiją ir duomenų rinkimą), politinio indoktrinavimo ir priverstinio kultūrinio asimiliavimo kampaniją; kadangi taip pat yra patikimos informacijos, kad uigūrai ir kitoms, daugiausia musulmonų, etninėms mažumoms priklausantys asmenys Sindziango uigūrų autonominiame regione buvo savavališkai sulaikomi ir kankinami ir jiems buvo taikomi pasibaisėtini religinės praktikos ir kultūros apribojimai, ir kad skaitmeninė stebėjimo sistema yra taip paplitusi, kad kiekvienas kasdienio gyvenimo aspektas stebimas per veido atpažinimo kameras, skenuojant mobiliuosius telefonus, renkant DNR duomenis ir vykdant plataus masto ir privatumą pažeidžiančią policijos veiklą;

E. kadangi, remiantis patikimais skaičiavimais, net apie 1 mln. savavališkai sulaikytų asmenų buvo arba vis dar yra laikomi vad. „politinio perauklėjimo įstaigose“ neribotam laikui, prisidengiant kova su terorizmu ir religiniu ekstremizmu; kadangi šios perauklėjimo įstaigos taip pat vadinamos profesinio mokymo centrais; kadangi šiuo metu tai didžiausias pasaulyje etninių mažumų gyventojų masinis įkalinimas; kadangi, pasak kai kurių buvusių kalinių, šios stovyklos yra perpildytos, jose vyrauja antisanitarinės sąlygos, trūksta maisto, kaliniai mušami ir seksualiai išnaudojami; kadangi pranešama, kad maži vaikai buvo išsiųsti į valstybės valdomus našlaičių namus, net jei vienas iš tėvų yra laikomas internuotų asmenų stovyklose; kadangi pranešama, jog kai kuriose perauklėjimo stovyklose yra gamyklų, gaminančių prekes eksportui;

F. kadangi 2019 m. lapkričio mėn. paviešinti „China Cables“ yra masinio uigūrų ir kitų Kinijos musulmonų mažumų Kinijos Sindziango provincijoje sekimo ir laisvės suvaržymo be kaltinimų ir be teismo tyrimas, grindžiamas nutekinta slapta Kinijos vyriausybės informacija; kadangi Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas gavo slaptus dokumentus iš tremtyje gyvenančių uigūrų tinklo, o dokumentų autentiškumą patvirtino keletas pagrindinių ekspertų; kadangi paskelbus šiuos dokumentus buvo taip pat nutekinta įslaptinta Kinijos vyriausybės informacija, atskleidžianti vidinę stovyklos tvarką, sunkias sąlygas anapus tvoros ir nužmoginantį kalinių kasdienybę reguliuojantį režimą; kadangi dokumentai atskleidė, kaip Kinija sistemingai perauklėja šimtus tūkstančių musulmonų griežtai saugomų įkalinimo stovyklų tinkle, dokumentuose taip pat atskleidžiamas Sindziango regiono masinio sekimo ir prognozėmis grindžiamo viešosios tvarkos palaikymo sistemos veikimo mechanizmas, o tai patvirtina pastaraisiais metais paskelbtas ekspertų išvadas, pagrįstas palydoviniais vaizdais, duomenimis ir liudytojų pasakojimais; kadangi Kinijos vyriausybė nuolat tvirtina, kad stovyklose siūlomas savanoriškas švietimas ir mokymas; kadangi „China cables“  rodo precedento neturinčius įrodymus, kad jau 2014 m. balandžio mėn. aukščiausiu politiniu lygmeniu vyko parengiamasis darbas siekiant taikyti prieš uigūrus, kazachus ir kitus nukreiptas represines priemones;

G. kadangi dėl uigūrų ir kitų musulmonų mažumų sulaikymo ir persekiojimo Sindziange daug žmonių, bijodami atsakomųjų valdžios veiksmų, buvo priversti nutraukti bendravimą su užsienyje, įskaitant Europą, įsikūrusiomis šeimomis ir draugais;

H. kadangi represijos suintensyvėjo nuo to laiko, kai 2018 m. vasario mėn. įsigaliojo religinių reikalų taisyklės, kuriomis ribojama religinių grupių veikla ir jos verčiamos veikti taip, kad labiau atitiktų partijos politiką; kadangi pagal tas taisykles viešas ar net privatus religinių ir kultūrinių pažiūrų demonstravimas gali būti laikomas ekstremistiniu veiksmu; kadangi dėl naujų taisyklių kyla grėsmė su religinėmis bendruomenėmis, kurios neturi teisinio statuso šalyje, susijusiems asmenims; kadangi religinės bendruomenės Kinijoje susiduria su vis dažnesnėmis represijomis, taigi šalyje gyvena daugiausia religinių kalinių;

I. kadangi 2018 m. rugpjūčio mėn. JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas apkaltino Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) vyriausybę smurtavimu Sindziange, įskaitant masinio savavališko sulaikymo stovyklų įsteigimą; kadangi 2018 m. rugsėjo mėn. JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet, sakydama pirmąją kalbą šiose pareigose, atkreipė dėmesį į „didelį nerimą keliančius įtarimus dėl didelio masto savavališko uigūrų ir kitų musulmonų bendruomenių sulaikymo vadinamosiose perauklėjimo stovyklose visame Sindziange“; kadangi Kinijos vyriausybė nepatenkino daugelio JT darbo grupės prievartinio ar nesavanoriško dingimo klausimais (WGEID), JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ir kitų JT įgaliojimus turinčių įgaliotųjų ekspertų prašymų nusiųsti į Sindziangą nepriklausomus tyrėjus ir leisti jiems patekti į stovyklas;

J. kadangi internuotų asmenų stovyklos Sindziange ėmė sparčiai plėstis po to, kai 2016 m. rugpjūčio mėn. regiono partijos vadovu buvo paskirtas Chen Quanguo; kadangi Sindziango gubernatorius Shohrat Zakir 2019 m. gruodžio mėn. teigė, kad visi 1,5 mln. žmonių iš perauklėjimo ir internuotų asmenų stovyklų „grįžo į visuomenę“, bet nepateikė jokių įrodymų;

K. kadangi kai kurios ES gyvenančios Kinijos mažumų bendruomenės patyrė Kinijos valdžios institucijų priekabiavimus; kadangi užsienyje gyvenantiems uigūrams buvo daromas spaudimas, kad jie grįžtų į Kiniją; kadangi „China Cables“ dokumentuose išsamiai aprašomi aiškūs nurodymai suimti užsienio pilietybę turinčius uigūrus ir susekti užsienyje gyvenančius Sindziango uigūrus – kai kuriuos iš jų autoritarinės vyriausybės deportavo atgal į Kiniją; kadangi iš dokumentų matyti, kad Kinijos ambasados buvo šios praktikos atlikėjomis;

L. kadangi 2019 m. gruodžio 4 d. JAV Kongresas priėmė Uigūrų žmogaus teisių politikos aktą, kuriuo JAV valstybės sekretorius raginamas nedelsiant imtis priemonių siekiant apsaugoti žmogaus teises ir apsvarstyti galimybę pagal visuotinį S. Magnitskio aktą įvesti vizas ir ekonomines sankcijas KLR pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus Sindziango provincijoje, sykiu saugant JAV gyvenančius uigūrus nuo Kinijos priekabiavimo ir persekiojimo;

M. kadangi 2019 m. Sacharovo premija už minties laisvę buvo paskirta uigūrų ekonomikos profesoriui Ilhamui Tohti, kuriam 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė už tariamą separatizmą (jis buvo suimtas tų pačių metų sausio mėn.); kadangi už tariamą bendradarbiavimą su I. Tohti septyni jo buvę studentai taip pat buvo suimti ir nubausti kalėti nuo trejų iki aštuonerių metų; kadangi Ilham Tohti niekada nepalaikė separatizmo ir smurto ir siekė pagarba uigūrų kultūrai grindžiamo susitaikymo;

N. kadangi Strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje Europos Sąjunga įsipareigojo dėti daugiau pastangų, kad visose jos išorės veiksmų srityse būtų propaguojamos žmogaus teisės, demokratija ir teisinės valstybės principas ir kad žmogaus teisės būtų pagrindinis dalykas palaikant santykius su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres;

1. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl vis labiau represinio režimo, su kuriuo susiduria uigūrų ir kitos musulmonų etninės mažumos, ir reikalauja, kad valdžios institucijos gerbtų jų pagrindines laisves, atsižvelgdamos į patikimuose pranešimuose pateikiamas rekomendacijas; griežtai smerkia tai, kad šimtai tūkstančių uigūrų ir etninių kazachų siunčiami į vadinamąsias politinio perauklėjimo stovyklas, remiantis prognozėmis grindžiamo viešosios tvarkos palaikymo sistema, be kita ko, dėl kelionių į užsienį arba pripažinus pernelyg didelį pamaldumą; ragina Kinijos valdžios institucijas Sindziango regione pateikti informaciją apie sulaikytųjų laikymo vietas ir sveikatos būklę; primygtinai ragina Kinijos vyriausybę nedelsiant nutraukti uigūrų ir kazachų mažumų atstovų savavališko sulaikymo praktiką, nepateikus jiems kaltinimų, be teismo ar apkaltinamojo nuosprendžio, uždaryti visas stovyklas ir sulaikymo centrus ir nedelsiant besąlygiškai paleisti sulaikytus asmenis; pabrėžia, kad bet kokios rūšies sulaikymas, kai jis taikomas pažeidžiant pagrindinius tarptautinius įstatymus, tam tikrų asmenų ar grupių persekiojimas dėl etninių, kultūrinių ar religinių priežasčių ir kiti nežmoniški veiksmai, sukeliantys dideles kančias ar sunkius sužalojimus, kai vykdomi plataus masto ar sistemingi išpuoliai prieš civilius gyventojus, tarptautinės teisinės sistemos požiūriu yra nepriimtini;

2. ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti uigūrų mokslininką Ilhamą Tohti ir visus kitus žmogaus teisių gynėjus, aktyvistus, teisininkus, peticijų teikėjus, kurie sulaikyti tik dėl to, kad taikiai naudojosi savo saviraiškos laisve, ir nutraukti represijas, kurios pasireiškia sulaikymo, teisminio persekiojimo ir bauginimo forma; ragina Kinijos vyriausybę užtikrinti, kad jiems būtų suteiktos galimybės reguliariai ir neribojamai susisiekti su šeimomis ir pačių pasirinktais advokatais, taip pat užtikrinti, kad jie ir jų šeimos nebūtų kankinami ir kad su jais nebūtų kitaip netinkamai elgiamasi; reikalauja užtikrinti, kad visų kalinamų asmenų gyvenimo sąlygos atitiktų 1988 m. gruodžio 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 43/173 „Bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų visų asmenų apsaugos principų sąvadas“ nustatytus standartus, įskaitant galimybę naudotis medicinine priežiūra; ragina nedelsiant, veiksmingai ir nešališkai ištirti įtarimus dėl Ilhamo Tohti kankinimų ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn;

3. primena savo raginimą Kinijos valdžios institucijoms suteikti nepriklausomiems žurnalistams ir tarptautiniams stebėtojams, įskaitant Jungtinių Tautų vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos specialiosiomis procedūromis įgaliotuosius asmenis, laisvas, prasmingas ir nekliudomas galimybes patekti į Sindziango uigūrų autonominį regioną; atkreipia dėmesį į nevienodas ES ir Kinijos spaudos galimybes ir laisvę; ragina Kiniją ES žiniasklaidos priemonėms suteikti tokias pačias teises ir galimybes, kokias Kinijos žiniasklaidos priemonės turi valstybėse narėse; mano, kad ES ir valstybės narės turėtų per kitą Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesiją imtis iniciatyvos dėl rezoliucijos, pagal kurią būtų sudaryta faktų nustatymo misija į Sindziangą;

4. reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų, kad Kinijos valdžios institucijos persekioja užsienyje gyvenančius uigūrus, siekdamos priversti teikti informaciją apie kitus uigūrus, grįžti į Sindziango regioną arba nutylėti apie ten susidariusią padėtį, kartais net sulaikydamos jų šeimos narius; primygtinai ragina Komisiją ir visas ES valstybes nares kuo skubiau ištirti šiuos pranešimus, imtis konkrečių priemonių, kad būtų galima užtikrinti Sindziango diasporos narių apsaugą jų valstybėse ir paspartinti uigūrų ir kitų tiurkų musulmonų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą; palankiai vertina kai kurių valstybių narių sprendimą sustabdyti visų etninių uigūrų, kazachų ir kitų tiurkų musulmonų grąžinimą į Kiniją, atsižvelgiant į savavališko sulaikymo, kankinimo ir kitokio netinkamo elgesio su jais pavojų, ir ragina visas kitas valstybes nares sekti šiuo pavyzdžiu;

5. susirūpinęs pažymi, kad itin didelė „ilgalaikio stabilumo“ svarba Sindziange siekiant sėkmingai įgyvendinti sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą paskatino aktyvesnį ilgalaikių kontrolės strategijų įgyvendinimą, jas papildant įvairiomis technologinėmis inovacijomis ir staiga padidintomis vidaus saugumo išlaidomis, taip pat kovos su terorizmu priemonių naudojimu siekiant kriminalizuoti kitokią nuomonę ir disidentus taikant plačią terorizmo apibrėžtį; reiškia didelį susirūpinimą dėl Kinijos valstybės priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti Sindziango „visapusišką priežiūrą“ diegiant „Skynet“ elektroninio stebėjimo sistemą pagrindiniuose miestų rajonuose ir įrengiant GPS stebėjimo įrenginius visose motorinėse transporto priemonėse, naudojant veido atpažinimo skaitytuvus kontrolės punktuose, traukinių stotyse ir degalinėse ir Sindziango policijai imant kraujo mėginius, siekiant dar labiau išplėsti Kinijos DNR duomenų bazę; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad Kinija šias technologijas jau eksportuoja autoritariniams režimams visame pasaulyje;

6. reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie tai, kad Sindziange veiklą vykdančių tarptautinių įmonių tiekimo grandinėje gali būti naudojamasi priverčiamuoju darbu, atliekamu internuotų asmenų stovyklose, ir dėl pranešimų, kad bendradarbiaujama su Kinijos institucijomis, dalyvaujančiomis vykdant masinį uigūrų stebėjimą ar sulaikymą; pabrėžia, kad privačiojo sektoriaus subjektai turėtų įvertinti savo santykius su Sindziangu, kad galėtų kruopščiai patikrinti savo tiekimo grandines ir užtikrinti, kad jos nebūtų susijusios su žmogaus teisių pažeidimais, be kita ko, sukuriant griežtą išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje sistemą, siekiant užtikrinti, kad nebūtų susijusios su priverstiniu darbu ir nedalyvautų represijose prieš uigūrų tautybės žmones; pabrėžia, kad jei produktai gaminami perauklėjimo stovyklose, jie neturėtų patekti į ES rinkas;

7. ragina Kinijos vyriausybę nedelsiant paskelbti visų sulaikytųjų ir visų asmenų, kurie buvo paleisti, sąrašą, taip pat ragina Sindziange dingusių asmenų šeimoms atskleisti išsamią informaciją apie tuos asmenis;

8. primygtinai ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių siekiant įtikinti Kinijos vyriausybę uždaryti stovyklas, nutraukti visus žmogaus teisių pažeidimus Sindziange ir puoselėti uigūrų kalbines, kultūrines, religines ir kitas pagrindines laisves; primygtinai ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT ir valstybes nares atidžiau stebėti nerimą keliančius žmogaus teisių pokyčius Sindziange, įskaitant sustiprintas vyriausybės represijas ir sekimą, ir aukščiausiu lygmeniu, tiek privačiai, tiek viešai, pasisakyti prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje; reiškia nusivylimą tuo, kad per 37-ąjį ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais raundą nepasiekta jokių esminių rezultatų, nors politinio perauklėjimo stovyklų sistemos klausimą ES iškėlė kaip nerimą keliantį pokytį; apgailestauja, kad ES iki šiol taikytas požiūris ir priemonės nepaskatino apčiuopiamos Kinijos pažangos žmogaus teisių srityje, o per pastarąjį dešimtmetį padėtis šioje srityje tik blogėjo; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį primygtinai reikalauti atlikti nepriklausomą internavimo stovyklų sistemos masto ir pobūdžio ir daugybės įtarimų dėl sunkių ir sistemingų žmogaus teisių pažeidimų tyrimą; primygtinai ragina naująją Komisiją parengti ir įgyvendinti holistinę ES strategiją siekiant užtikrinti tikrą Kinijos pažangą žmogaus teisių srityje;

9. pabrėžia, kad po 21-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo paskelbtame bendrame pareiškime ES ir Kinija dar kartą patvirtino, kad visos žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios; pabrėžia, kad skatinimas paisyti žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų turi būti esminė ES bendradarbiavimo su Kinija dalis;

10. ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę apsvarstyti galimybes sustabdyti visą prekių ir paslaugų, kurias Kinija naudoja savo kibernetiniam stebėjimui plėsti ir tobulinti, eksportą ir technologijų perdavimą veiksmingai pasinaudojant tinkamais eksporto kontrolės mechanizmais; atsižvelgdamas į tai, ragina teisėkūros institucijas nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių sumetimais parengti bendrą poziciją dėl Reglamento dėl dvejopo naudojimo prekių reformos; pabrėžia, kad Parlamentas toliau plėtojo ir sugriežtino Komisijos pasiūlymą taikyti griežtą kibernetinio stebėjimo technologijų kontrolę tiek į sąrašą įtrauktoms, tiek neįtrauktoms technologijoms;

11. primena, jog svarbu, kad ES visuose politiniuose ir žmogaus teisių dialoguose su Kinijos valdžios institucijomis ir toliau keltų klausimą dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo Kinijoje, ypač Sindziango mažumų atveju, laikydamasi savo įsipareigojimo tvirtai, aiškiai ir vieningai reikšti savo požiūrį į šią šalį; dar kartą primena, kad Kinija, toliau vykdydama savo reformos procesą ir didindama pasaulinius įsipareigojimus, prisijungė prie tarptautinės žmogaus teisių sistemos pasirašydama įvairias tarptautines žmogaus teisių sutartis; todėl ragina užmegzti dialogą su Kinija siekiant paskatinti ją laikytis šių įsipareigojimų; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas įgyvendinti nacionalines reformas, kurios reikalingos tam, kad būtų galima ratifikuoti 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Kinija pasirašė 1998 m., ir įgyvendinti JT žmogaus teisių organų rekomendacijas;

12. palankiai vertina JAV Kongreso priimtą Uigūrų žmogaus teisių politikos aktą ir Užsienio reikalų tarybos neseniai priimtą sprendimą pradėti rengti ES visuotinių sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą; ragina Tarybą taikyti tikslines sankcijas prieš Kinijos pareigūnus, atsakingus už uigūrų ir kitų tiurkų musulmonų masinio sulaikymo politikos rengimą ir įgyvendinimą Sindziange ir už žiauraus religijos laisvės, judėjimo laisvės ir kitų pagrindinių teisių slopinimo organizavimą regione, jei būtų įvertinta, kad šios sankcijos tinkamos ir veiksmingos, ir įšaldyti tų asmenų turtą;

13. ragina EIVT į savo komunikacijos su trečiosiomis šalimis strategiją kaip priemonę įtraukti gerąją religijų dialogo praktiką ir skatinti tarpininkavimą vykstant konfliktams, siekiant apsaugoti religines mažumas ir religijos bei tikėjimo laisvę;

14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

 

 

 

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0422.

[2] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0377.

[3] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0343.

[4] OL C 238, 2018 7 6, p. 108.

[5] OL C 199 E, 2012 7 7, p. 185.

[6] OL C 285 E, 2010 10 21, p. 80.

[7] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0215.

Atnaujinta: 2019 m. gruodžio 18 d.Teisinė informacija - Privatumo politika