17.12.2019BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties Nikaragvoje
17.12.2019BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS - (2019/2978(RSP))
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9-0251/2019 (S&D)
B9-0252/2019 (Verts/ALE)
B9-0253/2019 (PPE)
B9-0254/2019 (RENEW)
B9-0255/2019 (ECR)
Leopoldo López Gil, Michael Gahler, Željana Zovko, Juan Ignacio Zoido Álvarez, Javier Zarzalejos, Vladimír Bilčík, David Lega
PPE frakcijos vardu
Kati Piri, Maria Manuel Leitão Marques
S&D frakcijos vardu
Javier Nart, Abir Al-Sahlani, Petras Auštrevičius, Malik Azmani, José Ramón Bauzá Díaz, Phil Bennion, Izaskun Bilbao Barandica, Gilles Boyer, Sylvie Brunet, Olivier Chastel, Katalin Cseh, Jérémy Decerle, Anna Júlia Donáth, Engin Eroglu, Klemen Grošelj, Christophe Grudler, Bernard Guetta, Antony Hook, Ivars Ijabs, Moritz Körner, Ondřej Kovařík, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Karen Melchior, Jan-Christoph Oetjen, Dragoş Pîslaru, Samira Rafaela, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Monica Semedo, Susana Solís Pérez, Ramona Strugariu, Irène Tolleret, Hilde Vautmans, Marie-Pierre Vedrenne, Chrysoula Zacharopoulou
RENEW frakcijos vardu
Tilly Metz
Verts/ALE frakcijos vardu
Anna Fotyga, Karol Karski, Hermann Tertsch, Assita Kanko
ECR frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo
Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties Nikaragvoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2008 m. gruodžio 18 d.[1], 2009 m. lapkričio 26 d.[2], 2017 m. vasario 16 d.[3], 2018 m. gegužės 31 d.[4] ir 2019 m. kovo 14 d.[5] rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į 2012 m. ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą,
– atsižvelgdamas į Nikaragvai skirtą ES šalies strategijos dokumentą ir 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą,
– atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Nikaragvos, ypač į 2019 m. spalio 14 d. išvadas, kuriomis nustatoma tikslinių sankcijų sistema,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio) ES vardu padarytus pareiškimus dėl padėties Nikaragvoje, ypač į 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro (OHCHR) atstovo spaudai Ruperto Colville’io 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos (OAS) aukšto lygio komisijos Nikaragvos klausimais 2019 m. lapkričio 19 d. pranešimą,
– atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos įsteigto specialaus Nikaragvos stebėsenos mechanizmo (MESENI) paskelbtus naujienlaiškius,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į Nikaragvos Konstituciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi žmogaus teisių gynėjai ir kiti Nikaragvos vyriausybės veiksmų žmogaus teisių srityje kritikai vis dažniau tampa grasinimų mirtimi, bauginimų, interneto šmeižto kampanijų, priekabiavimo, sekimo, užpuolimų ir teisminio persekiojimo objektais; kadangi tarptautinės žmogaus teisių organizacijos praneša, kad dėl dabartinės krizės daugiau kaip 80 000 žmonių buvo priversti palikti Nikaragvą ir šalyje suintensyvėjo represijos;
B. kadangi, remiantis naujausiais MESENI duomenimis, 328 žmonės žuvo ir šimtai buvo sužeista, daugiau kaip 150 politinių kalinių tebėra savavališkai sulaikyti vien dėl to, kad naudojosi savo teisėmis, o 144 studentai buvo išmesti iš universitetų dėl to, kad dalyvavo demonstracijose už demokratiją, didesnę laisvę ir pagarbą žmogaus teisėms; kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė, kad daugiau kaip 100 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų turėjo išvykti iš šalies; kadangi Nikaragvos vyriausybė užblokavo laikraštinio popieriaus importą, dėl to keli laikraščiai buvo priversti užsidaryti, įskaitant legendinį „Nuevo Diario“;
C. kadangi teisminių institucijų nepriklausomumo, politinio pliuralizmo ir susirinkimų bei saviraiškos laisvės paisymas yra pagrindinės teisės ir esminiai demokratijos ir teisinės valstybės ramsčiai;
D. kadangi 2019 m. lapkričio 14 d. kartu su kitais asmenimis aštuoni įkalintų politinių oponentų giminaičiai pradėjo bado streiką San Miguelio bažnyčioje Masajoje, ragindami paleisti 130 asmenų, tariamai sulaikytų per protestus; kadangi policija apsupo bažnyčią ir nutraukė vandens ir elektros tiekimą; kadangi policija niekam neleido patekti į bažnyčią ir teikti humanitarinę bei medicininę pagalbą;
E. kadangi tą pačią naktį buvo sulaikyta ne mažiau kaip 13 opozicijos narių grupė, atnešusi vandens policijos apsuptiems asmenims, įskaitant Nikaragvos ir Belgijos žmogaus teisių gynėją Amayą Evą Coppens, kuri per protestus buvo sulaikyta aštuoniems mėnesiams ir 2019 m. birželio 11 d. paleista pagal Amnestijos įstatymą kartu su daugiau kaip 100 politinių kalinių; kadangi šis įstatymas yra nesuderinamas su tarptautiniais standartais ir juo įtvirtinamas nebaudžiamumas užkertant kelią įtariamų nusikaltimų prieš protestuotojus tyrimui;
F. kadangi Nikaragvos prokuratūra šiai grupei pateikė nepagrįstų kaltinimų, įskaitant kaltinimus žmonių grobimu, neteisėtu šaunamųjų ginklų laikymu ir terorizmu, o tai akivaizdžiai pažeidžia tinkamo proceso užtikrinimo principą ir jų teises į teisingą bylos nagrinėjimą; kadangi įkalinimo sąlygos Nikaragvoje taip pat neatitinka tarptautinių standartų; kadangi Nikaragvos opozicijos nariai aiškiai praneša apie kalėjimuose vykdomus kankinimus ir seksualinį smurtą;
G. kadangi, remiantis MESENI, Nikaragvos vyriausybė didina demokratinės, institucinės ir politinės krizės aukų šeimų persekiojimą, jas baugindama ir sekdama, taip siekdama užkirsti jiems kelią dalyvauti privačioje ir viešoje veikloje, susijusioje su jų artimųjų atminimu ir teisingumo siekimu;
H. kadangi, JT žmogaus teisių tarybos duomenimis, Nikaragvos vyriausybė imasi represalijų prieš asmenis, kurie kalba apie žmogaus teisių padėtį Nikaragvoje ir palaiko ryšius su tarptautiniais ir JT pareigūnais bei mechanizmais;
I. kadangi Nikaragvos vyriausybė išsiuntė iš šalies tarptautines organizacijas, kaip antai Amerikos šalių žmogaus teisių komisiją (IACHR) ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Centrinės Amerikos regioninį biurą, kurie ragino šalyje gerbti žmogaus teises ir siekė taikaus konflikto sprendimo ir nacionalinio susitaikymo; kadangi tokių organizacijų grįžimas būtų galiojančių susitarimų su opozicija įgyvendinimo garantas; kadangi sustiprėjo represijos prieš pilietinės visuomenės organizacijas, panaikinus jų teisinį statusą šalyje, kurioje yra prasta institucinė struktūra, taip dvigubai nubaudžiant represijų aukas;
J. kadangi ne kartą neleista į Nikaragvą atvykti aukšto rango pareigūnams iš kai kurių ES valstybių narių; kadangi Nikaragvos vyriausybė neleido patekti į šalį Amerikos valstybių organizacijos (OAS) aukšto lygio komisijai Nikaragvos klausimais, raginusiai vykdyti rinkimų reformą; kadangi rinkimų reforma yra pagrindinis elementas siekiant Nikaragvoje sukurti tvirtas demokratines institucijas;
K. kadangi Nikaragvos vyriausybė neparodė noro atnaujinti patikimą ir įtraukų dialogą su Pilietiniu aljansu ir visapusiškai įgyvendinti 2019 m. kovo mėn. susitarimus; kadangi 2019 m. vasario mėn. buvo atnaujintos vyriausybės ir Pilietinio aljanso derybos; kadangi 2019 m. kovo 27 d. buvo pasiektas susitarimas dėl asmenų, iš kurių atimta laisvė per 2018 m. protestus, paleidimo; kadangi 2019 m. kovo 29 d. buvo pasiektas dar vienas susitarimas dėl piliečių teisių ir garantijų stiprinimo; kadangi 2019 m. gegužės 20 d. Pilietinis aljansas pasišalino iš derybų, atsižvelgdamas į tai, kad šių dviejų susitarimų įgyvendinimas buvo ribotas; kadangi iki 2019 m. birželio 11 d. vyriausybė išlaisvino 492 asmenis, kurie buvo sulaikyti per 2018 m. protestus; kadangi derybos vis dar įšaldytos, nepaisant bandymų jas atnaujinti;
L. kadangi OAS aukšto lygio komisija Nikaragvos klausimais laikosi nuomonės, kad veiksmai, kurių nuo 2018 m. balandžio mėn. imasi arba leidžia imtis Nikaragvos vyriausybė, neatitinka 1987 m. Nikaragvos Konstitucijoje saugomų teisių ir garantijų ir kad dėl jų konstitucinis režimas pakeičiamas taip, kad labai kenkiama demokratinei tvarkai Nikaragvoje, kaip nurodyta Amerikos šalių demokratinės chartijos 20 straipsnyje;
M. kadangi siekis kurti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi būti neatskiriama ES išorės politikos dalis, įskaitant 2012 m. Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą; kadangi į šį susitarimą įtraukta demokratijos sąlyga, kuri yra esminė šio susitarimo dalis; kadangi, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, reikėtų pradėti taikyti demokratijos sąlygą ir sustabdyti susitarimo taikymą Nikaragvai;
1. reiškia solidarumą su Nikaragvos gyventojais ir smerkia visus Nikaragvos vyriausybės represinius veiksmus, ypač nužudymus, visuotinį saviraiškos, susirinkimų ir demonstracijų laisvės apribojimą, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės uždraudimą, tarptautinių organizacijų išsiuntimą iš šalies, žiniasklaidos priemonių uždarymą ir išpuolius prieš žiniasklaidą, teisės į informaciją apribojimus ir studentų išmetimą iš universitetų;
2. primygtinai ragina Nikaragvos vyriausybę nutraukti nuolatines kitaip manančių asmenų represijas ir besitęsiančius savavališkus suėmimus, kankinimus ir seksualinį smurtą ir nustoti kriminalizuoti, persekioti ir pulti žmogaus teisių gynėjus, politinius oponentus, aukų šeimas ir kitus prieštaraujančius asmenis, taip pat nedelsiant išardyti šalyje veikiančias sukarintas pajėgas; ragina atlikti skubius, nešališkus, skaidrius ir nuodugnius smurtinių veiksmų tyrimus;
3. ragina nedelsiant paleisti visus savavališkai sulaikytus asmenis, įskaitant Amayą Evą Coppens, panaikinti visus jiems pateiktus kaltinimus ir leisti jiems naudotis pagrindinėmis teisinės apsaugos priemonėmis; ragina patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus ir demokratijos bei teisinės valstybės principų nepaisymą; pabrėžia, kad Nikaragvos valdžios institucijos privalo užtikrinti visų sulaikytųjų saugumą ir fizinę bei psichologinę gerovę ir suteikti jiems tinkamą medicininę priežiūrą;
4. ragina atlikti nepriklausomą apkaltinamųjų nuosprendžių ir bausmių peržiūrą siekiant reformuoti teismines institucijas, įskaitant paskyrimus pagal tarptautinius standartus, pvz., Pagrindinius teismų nepriklausomumo principus ir Gaires dėl prokurorų vaidmens;
5. prašo peržiūrėti Amnestijos įstatymą ir Įstatymą dėl visapusiškos aukų priežiūros siekiant užtikrinti aukų teisę į tiesą, teisingumą ir tinkamą žalos atlyginimą;
6. primygtinai reikalauja grąžinti konfiskuotą turtą ir atnaujinti sustabdytas licencijas naujienų centrams, taip pat primygtinai reikalauja, kad šiems centrams būtų leidžiama atlikti savo darbą be jokių kliūčių ar represalijų;
7. palankiai vertina Tarybos sprendimą patvirtinti tikslinių ribojamųjų priemonių, taikytinų asmenims, kurie atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus bei represijas prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją Nikaragvoje, sistemą; ragina valstybes nares greitai susitarti dėl konkretaus asmenų ir subjektų, kuriems turi būti taikomos sankcijos, įskaitant prezidentą ir viceprezidentę, sąrašo;
8. smerkia Nikaragvos vyriausybę dėl jos nenoro atnaujinti prasmingą vidaus dialogą; ragina valdžios institucijas atnaujinti dialogą su Pilietiniu aljansu siekiant demokratinio, tvaraus ir taikaus sprendimo, kuris leistų visapusiškai įgyvendinti 2019 m. kovo mėn. susitarimus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visų Nikaragvos gyventojų politines ir pilietines laisves, tremtyje gyvenančių asmenų grįžimą, tarptautinių organizacijų grįžimą ir bendradarbiavimą su jomis, žmogaus teisių organizacijoms sugrąžinti juridinio asmens statusą, taip pat nustatyti patikimą rinkimų procesą ir reformuoti Aukščiausiąją rinkimų tarybą, kuri užtikrintų skubius, sąžiningus ir skaidrius rinkimus dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams;
9. prašo pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio ir ES delegacijos Nikaragvoje atidžiai stebėti įvykius šalyje ir toliau spręsti dėl padėties šalyje kylančias žmogaus teisių problemas, darančias poveikį kaliniams, studentams, protestuotojams, aukų šeimoms, žurnalistams ir kitiems asmenims; ragina Komisiją užtikrinti, kad teikiant jos bendradarbiavimo pagalbą būtų didinama jos parama pilietinei visuomenei, ypač žmogaus teisių gynėjams, ir kad ji jokiu būdu neprisidėtų prie dabartinės Nikaragvos valdžios institucijų represinės politikos;
10. primena, kad, atsižvelgiant į ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą, Nikaragva turi gerbti ir įtvirtinti teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principus, ir reikalauja, kad, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, būtų pradėta taikyti asociacijos susitarimo demokratijos sąlyga;
11. ragina ES delegaciją ir diplomatines atstovybes vietoje turinčias valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir teikti visą tinkamą paramą sulaikytiems žmogaus teisių gynėjams, įskaitant apsilankymus kalėjimuose ir teismo procesų stebėseną;
12. ragina kuo greičiau nusiųsti Parlamento delegaciją į Nikaragvą, kad būtų galima vėl pradėti stebėti padėtį šalyje, ir primygtinai ragina Nikaragvos valdžios institucijas leisti jai nekliudomai atvykti į šalį ir susitikti su visais atitinkamais asmenimis bei naudotis infrastruktūra;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Limos grupei ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.
- [1] OL C 45E, 2010 2 23, p. 89.
- [2] OL C 285 E, 2010 10 21, p. 74.
- [3] OL C 252, 2018 7 18, p. 189.
- [4] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0238.
- [5] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0219.