Procedūra : 2019/2980(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B9-0261/2019

Pateikti tekstai :

RC-B9-0261/2019

Debatai :

PV 19/12/2019 - 2.1
CRE 19/12/2019 - 2.1

Balsavimas :

PV 19/12/2019 - 6.1

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0106

<Date>{18/12/2019}18.12.2019</Date>
<RepeatBlock-NoDocSe> <NoDocSe>B9-0261/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0264/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0265/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0269/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0270/2019</NoDocSe></RepeatBlock-NoDocSe> } RC1
PDF 193kWORD 54k

<TitreType>BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį</TitreRecueil>


<Replacing>keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:</Replacing>

<TablingGroups>B9-0261/2019 (ECR)

B9-0264/2019 (Verts/ALE)

B9-0265/2019 (S&D)

B9-0269/2019 (RENEW)

B9-0270/2019 (PPE)</TablingGroups>


<Titre> dėl žmogaus teisių, įskaitant religijos laisvę, pažeidimų Burkina Fase </Titre>

<DocRef>(2019/2980(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Michael Gahler, György Hölvényi, Peter van Dalen, Željana Zovko, Tomáš Zdechovský, Andrey Kovatchev, David McAllister, Antonio López-Istúriz White, Sandra Kalniete, Isabel Benjumea Benjumea, Eva Maydell, Magdalena Adamowicz, Milan Zver, Roberta Metsola, Lefteris Christoforou, Loucas Fourlas, David Lega, Krzysztof Hetman, Inese Vaidere, Tomas Tobé, Romana Tomc, Seán Kelly, Arba Kokalari, Stelios Kympouropoulos, Vladimír Bilčík, Karlo Ressler, Luděk Niedermayer, Ioan-Rareş Bogdan, Gheorghe-Vlad Nistor, Stanislav Polčák, Jiří Pospíšil, Ivan Štefanec, Michal Wiezik, Peter Pollák</Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Kati Piri, Maria Arena </Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Jan-Christoph Oetjen, Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Petras Auštrevičius, Malik Azmani, José Ramón Bauzá Díaz, Phil Bennion, Stéphane Bijoux, Izaskun Bilbao Barandica, Gilles Boyer, Sylvie Brunet, Olivier Chastel, Katalin Cseh, Jérémy Decerle, Anna Júlia Donáth, Engin Eroglu, Klemen Grošelj, Christophe Grudler, Bernard Guetta, Antony Hook, Ivars Ijabs, Moritz Körner, Ondřej Kovařík, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Karen Melchior, Ulrike Müller, Javier Nart, Dragoş Pîslaru, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Monica Semedo, Susana Solís Pérez, Ramona Strugariu, Irène Tolleret, Yana Toom, Viktor Uspaskich, Hilde Vautmans, Marie-Pierre Vedrenne, Irina Von Wiese, Chrysoula Zacharopoulou</Depute>

<Commission>{Renew}RENEW frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Gina Dowding, Ellie Chowns </Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Anna Fotyga, Jan Zahradil, Karol Karski, Assita Kanko, Bert-Jan Ruissen </Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Fabio Massimo Castaldo </Depute>

</RepeatBlock-By>

PAKEITIMAI

Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių, įskaitant religijos laisvę, pažeidimų Burkina Fase

(2019/2980(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškimą ES vardu dėl Žmogaus teisių dienos,

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 13 d. Komisijos pranešimą spaudai, kuriame pranešama apie papildomą 35 mln. EUR humanitarinę pagalbą Afrikos Sahelio regionui,

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 7 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl padėties Burkina Fase,

 atsižvelgdamas į 2019 m. liepos mėn. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Fredericos Moherini vizitą Sahelio regione ir jos 2019 m. liepos 9 d. kalbą Burkina Fase,

 atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 17 d. kalbą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Fredericos Moherini vardu per Parlamento plenarinio posėdžio diskusijas dėl saugumo padėties Burkina Fase,

 atsižvelgdamas į tyrimą „Religijos ar tikėjimo laisvė ir saviraiškos laisvė“, kurį paskelbė Parlamento Europos Sąjungos išorės politikos generalinis direktoratas 2009 m. vasario mėn.,

 atsižvelgdamas į Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio viešą klausymą „Religijos ar tikėjimo laisvė. Persekiojamų mažumų, visų pirma krikščionių, padėtis“, surengtą 2017 m. lapkričio 22 d.,

 atsižvelgdamas į ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais 2019 m. lapkričio 21 d. pranešimą „ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už Europos Sąjungos ribų klausimais įgaliojimai. Veikla ir rekomendacijos“,

 atsižvelgdamas į 2013 m. ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

 atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas),

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 1 d. pareiškimą, priskirtiną Jungtinių Tautų Civilizacijų aljanso vyriausiojo įgaliotinio atstovui spaudai, dėl išpuolio prieš bažnyčią Burkina Fase,

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 11 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pranešimą dėl Sahelio penketuko jungtinių pajėgų,

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio mėn. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atnaujintą veiklos informaciją dėl Burkina Faso,

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 13 d. JT Generalinio Sekretoriaus pareiškimą dėl išpuolio prieš mečetę Burkina Faso šiaurinėje dalyje,

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio mėn. Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) humanitarinės padėties ataskaitą Nr. 8 dėl Burkina Faso,

 atsižvelgdamas į 2019 m. Žmogaus socialinės raidos ataskaitą dėl nelygybės žmogaus socialinės raidos srityje 21-ame amžiuje ir ypač žmogaus socialinės raidos Burkina Fase ataskaitą,

 atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią Burkina Fasas yra pasirašęs,

 atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 12 d. Jungtinių Tautų religinių vietų apsaugos veiksmų planą,

 atsižvelgdamas į Burkina Faso Respublikos Konstituciją,

 atsižvelgdamas į pareiškimą, kurį paskelbė Burkina Faso, Nigerio, Malio, Dramblio Kaulo Kranto ir Ganos vyskupai, kunigai ir vyskupų konferencijų pasaulietiniai delegatai po 2019 m. lapkričio 12 ir 13 d. vykusios bendros konferencijos praktinio seminaro saugumo Sahelyje klausimais,

 atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 5 d. Dorio vyskupo Laurent Birfuoré Dabiré pareiškimą kreipiantis į katalikų pagalbos bažnyčiai labdaros organizaciją,

 atsižvelgdamas į 1981 m. birželio 27 d. priimtą Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, įsigaliojusią 1986 m. spalio 21 d.,

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 12 ir 13 d. Paryžiaus taikos forumą,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A. kadangi Burkina Fasas turi tvirtą religinės tolerancijos ir pasaulietiškumo tradiciją, tačiau tapo pažeidžiamas dėl nestabilumo – ypač dėl musulmonų ortodoksų radikalizacijos, kurią patiria didelis Sahelio regionas, – ir patiria bendrą augančio smurto, priverstinės migracijos, bado, skurdo ir klimato kaitos poveikį;

B. kadangi didėjantis nesaugumas Burkina Fase lėmė siaubingus tiek džihadistų, tiek kitų ginkluotų grupuočių nusikaltimus; kadangi, anot tarptautinės organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitos, šios ginkluotos grupuotės Burkina Fase įvykdė mirties bausmę asmenims, įtariamiems bendradarbiavimu su vyriausybe, baugino mokytojus ir sėjo baimę tarp gyventojų visoje šalyje; kadangi Burkina Faso saugumo pajėgos 2017 ir 2018 m. vykdė kovos su terorizmu operacijas, dėl kurių buvo vykdomos neteisminės egzekucijos, šiurkščiai elgiamasi su suimtais įtariamaisiais ir vykdomi savavališki suėmimai; kadangi Burkina Faso vyriausybė žadėjo ištirti šiuos įtarimus;

C. kadangi nuo 2015 m. džihadistai ir kitos ginkluotos grupuotės, kurios anksčiau aktyviai veikė kaimyniniame Malyje, terorizavo Burkina Faso gyventojus ir įvykdė nemažai išpuolių prieš valstybės simbolius, pavyzdžiui, karinius taikinius, mokyklas ir sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau taip pat visų pirma prieš bažnyčias ir krikščionių tikinčiuosius; kadangi nuo 2015 m. per džihadistų ir kitų ginkluotų grupuočių išpuolius žuvo ne mažiau nei 700 asmenų ir tūkstančiai žmonių sužeista Vagadugu ir šiaurinėse provincijose, visų pirma Sumo provincijoje, ir 2018 m. išpuoliai išsiplėtė į rytines ir vakarines provincijas; kadangi smurtą patiria ne vien išimtinai krikščionys; kadangi 2019 m. spalio 11 d., pavyzdžiui, šiaurinėje Burkina Faso dalyje Salmosio mieste per penktadienio pamaldas įvykdytas išpuolis prieš mečetę;

D. kadangi pranešta, kad nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. įvyko 520 saugumo incidentų, palyginti su 404, užregistruotais 2015–2018 m.; kadangi vien 2019 m. spalio mėn. užregistruoti 52 incidentai, susiję su nevalstybinėmis ginkluotomis grupuotėmis, iš šių incidentų beveik 70 proc. buvo nukreipti prieš civilius gyventojus ir saugumo pajėgas;

E. kadangi išpuolius vykdė tiek tarpvalstybinės ginkluotos grupuotės, kurios veikia iš užsienio, iš Malio ir Nigerio, įskaitant grupuotes „Jamaat Nusrat al-Islam wal Muslimeen“ ir Didžiosios Sacharos „Islamo valstybė“, taip pat šalies vidinės grupuotės, visų pirma „Ansarul Islam“, kurios veikia iš šiaurinių ir rytinių Burkina Faso provincijų;

F. kadangi 2019 m. per įvairius išpuolius Burkina Fase žuvo per 60 krikščionių, įskaitant naujausią išpuolį, įvykdytą 2019 m. gruodžio 1 d. prieš tikinčiuosius, susirinkusius į sekmadienio mišias protestantų bažnyčioje rytinės dalies Hantukuros mieste, per kurį žuvo 14 žmonių;

G. kadangi nemažai kunigų, dvasininkų ir tikinčiųjų tapo tikslinių visoje šalyje vykdomų žudynių ir pagrobimų aukomis; kadangi dėl augančio smurto daug žmonių, ypač šiaurinėje šalies dalyje, paliko savo tradicinius namus, pavyzdžiui, visiškai neseniai – Hitės ir Rungos kaimus, ir pabėgo į šalies viduje perkeltų asmenų stovyklas ar kitas šalies vietas, įskaitant sostinę Vagadugu;

H. kadangi didžiąją Burkina Faso gyventojų dalį sudaro malikitų sunitai, taip pat šalyje yra didelės krikščionių ir čiabuvių religinės mažumos; kadangi įvairių religijų ribos Burkina Fase yra nepastovios, nes visų religijų tikintieji paprastai praktikuoja sinkretinę religijos formą ir įprasta yra religinė tolerancija; kadangi pastaruoju metu salafistų ginkluotos grupuotės vykdė partizaninius išpuolius ir prieš sunitų, ir prieš krikščionių maldos vietas; kadangi dėl to padidėjo įtampa tarp religijų ir kadangi religinių bendruomenių, įskaitant daugybei krikščionių bendruomenių priklausančius žmones, persekiojimas sutrikdė socialinę struktūrą ir padidino emigracijos lygį;

I. kadangi džihadistų grupuotės nori daryti spaudimą tikėjimų sambūviui Burkina Fase, nes tai yra jų platesnės strategijos, kuria siekiama skatinti etninius ir religinius konfliktus ir priversti gyventojus persikelti, dalis;

J. kadangi dėl nepakankamos vyriausybės apsaugos Vahigujos vyskupijos vyskupas Justin Kientega rekomendavo imtis saugumo priemonių šiaurės rytinėje Burkina Faso dalyje, siekiant geriau apsaugoti krikščionių maldininkus;

K. kadangi dėl rugpjūtį prasiveržusio smurto Burkina Faso ir Nigerio vyskupų konferencijos pirmininkas Dorio vyskupas Laurent Birfuoré Dabiré paragino pasaulio bendruomenę padidinti savo paramą krikščionims Burkina Fase, kad būtų užkirstas kelias krikščionių išvarymui; kadangi ne kartą buvo raginama pasmerkti cenzūros grėsmę ir remti nuolatinį religijų dialogą;

L. kadangi JT generalinis sekretorius savo 2019 m. rugsėjo 12 d. paskelbtame religinių vietų apsaugos veiksmų plane pabrėžė, kad maldos namai visame pasaulyje turi būti saugios apmąstymų ir taikos, o ne kraujo praliejimo ir teroro vietos, ir žmonėms turi būti leidžiama taikiai išpažinti ir praktikuoti savo tikėjimą;

M. kadangi humanitarinės organizacijos – daugelis iš jų yra religinio pobūdžio – atlieka labai svarbų vaidmenį padedant smurto aukoms, visų pirma moterims, vaikams ir šalies viduje perkeltiems asmenims;

N. kadangi Burkina Faso vyriausybei trūksta pajėgumų, kad būtų veiksmingai įgyvendinti didžiulių šalies saugumo, socialinių ir ekonominių problemų sprendimai; kadangi kai kurie regionai, visų pirma šiaurės rytinės šalies dalys, yra iš esmės atskirtos nuo centrinės valdžios;

O. kadangi Burkina Fasas yra viena iš 10 skurdžiausių pasaulio šalių; kadangi dėl nestabilumo, klimato kaitos ir konfliktų šalyje dar labiau sumažėjo ekonominės galimybės, išaugo skurdas ir pradėjo labai stigti maisto; kadangi šias pasekmes apsunkina spartus šiaurinio regiono dykumėjimas ir dėl to atsiradęs vandens bei išteklių trūkumas ir blogėjantis dirvožemis; kadangi dėl to daugiau nei 1 mln. žmonių kyla maisto trūkumo grėsmė, o 1,5 mln. žmonių skubiai reikia humanitarinės pagalbos;

P. kadangi nustatyta, kad 2014 m. suaugusiųjų raštingumo lygis siekė 34,5 proc.; kadangi padidėjęs nesaugumas ir terorizmas tam tikruose šalies regionuose daro neigiamą poveikį švietimo ir sveikatos sektoriams; kadangi turėjo užsidaryti 85 sveikatos priežiūros įstaigos ir daugiau kaip 2 000 mokyklų, o tai paveikė atitinkamai daugiau kaip 1 mln. pacientų ir 300 000 moksleivių; kadangi dėl dabartinės itin blogos saugumo padėties 93 kitos sveikatos priežiūros įstaigos veikia minimaliai;

Q. kadangi dėl smurto Burkina Fase persikėlė beveik pusė milijono žmonių; kadangi daugelis jų yra pažeidžiami, o vaikai sudaro 44 proc. šių perkeltųjų asmenų; kadangi Burkina Fase yra dar 31 000 Malio pabėgėlių; kadangi JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui kyla didelių sunkumų norint įvertinti Burkina Fase esančius šalies viduje perkeltus asmenis ir pabėgėlius; kadangi šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams, kuriuos paveikė humanitarinė krizė regione, kyla su apsauga susijusi rizika ir, jei nebus imtasi tinkamų priemonių aprūpinti juos būstu, darbo vietomis ir maistu, jų buvimas gali lemti konfliktą su vietos gyventojais dėl ribotų gamtos išteklių; kadangi dėl to kylantys konfliktai dėl išteklių kelia grėsmę, kad smurto ciklas šalyje intensyvės;

R. kadangi per pastaruosius septynerius metus ES mobilizavo daugiau kaip 1 mlrd. EUR vystymosi programoms Burkina Fase įgyvendinti ir neseniai skyrė 15,7 mln. EUR pagrindinei šalies viduje perkeltų asmenų maisto stygiaus ir netinkamos mitybos problemai spręsti; kadangi šalis – viena iš pagrindinių finansinės paramos iš Europos plėtros fondo (EPF) gavėjų (628 mln. EUR) ir taip pat gauna didelę finansinę paramą (245,8 mln. EUR) iš EPF lėšomis finansuojamo Skubiosios pagalbos patikos fondo 2016–2020 m. laikotarpiu;

S. kadangi Burkina Fasas dalyvauja Jungtinių Tautų daugialypėje integruotoje stabilizavimo misijoje Malyje (MINUSMA), jungtinėje Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų operacijoje Darfūre (UNAMID), Sacharos kovos su terorizmu partnerystėje (TSCTP) ir Sahelio penketuke; kadangi dėl dalyvavimo šiose misijose ir iniciatyvose šalis tapo pagrindiniu nevalstybinių ginkluotų grupuočių, siekiančių sužlugdyti Burkina Faso indėlį į regioninį saugumą ir nuo jo atgrasyti, taikiniu; kadangi JT generalinio sekretoriaus ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė Sahelio penketukui priklausančios Malio pajėgos;

T. kadangi ES tiesiogiai prisideda prie stabilumo Sahelio regione vykdydama civilines EUCAP SAHEL misijas Malyje ir Nigeryje ir Europos Sąjungos mokymo misiją Malyje (EUTM Mali), taip pat netiesiogiai prisideda valstybėms narėms dalyvaujant misijoje MINUSMA ir operacijoje „Barkhane“; kadangi ES remiamas Sahelio penketukas – bendros Burkina Faso, Čado, Malio, Mauritanijos ir Nigerio pastangos gynybos srityje – didina regioninio vystymosi ir saugumo koordinavimą siekiant neutralizuoti ginkluotas grupuotes ir sumažinti jų patrauklumą; kadangi per 2019 m. gruodžio 11 d. išpuolį prieš karinę bazę Tahvoje (Nigeris) žuvo 71 Nigerio kareivis ir 12 buvo sužeisti ir tai buvo daugiausia aukų pareikalavęs atskiras incidentas regione nuo 2016 m.;

U. kadangi Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) 2019 m. rugsėjo 14 d. Vagadugu vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime paskelbė 1 mlrd. JAV dolerių vertės planą siekiant kovoti su didėjančiu nesaugumu Sahelio regione;

V. kadangi įgyvendinant ES bendrą užsienio ir saugumo politiką siekiama plėtoti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;

1. griežtai smerkia bet kokios formos smurtą, bauginimą ir civilių gyventojų grobimą, nukreiptus prieš saugumo tarnybas, religines vietas ir maldininkus Burkina Fase, ypač smurtą, nukreiptą prieš konkrečias religines bendruomenes, taip pat religijos naudojimą politiniais tikslais ir piktnaudžiavimą ja siekiant įteisinti krikščionių ir kitų religinių mažumų persekiojimą;

2. reiškia užuojautą aukų artimiesiems ir Burkina Faso vyriausybei; solidarizuojasi su Burkina Faso žmonėmis, kuriuos dėl išpuolių prieš civilius gyventojus, saugumo pajėgas ir krikščionių bendruomenių bei kitų religinių mažumų narius gedulas aplanko beveik kasdien;

3. ragina nacionalines valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti nacionalinį dialogą, nes jis yra svarbus sanglaudos elementas; pabrėžia, kad reikia puoselėti visų Burkina Faso bendruomenių, įskaitant tradicinius lyderius ir pilietinės visuomenės organizacijas, vienybę ir dialogą, siekiant kovoti su mėginimais skleisti neapykantą ir kelti įtampą tarp bendruomenių;

4. ragina Burkina Faso vyriausybę didinti paramą musulmonų, krikščionių ir pirmykščio tikėjimo šalininkų (animistų) bendruomenėms ir sustiprinti jų apsaugą, kad būtų išsaugota ilgalaikė Burkina Faso taikaus islamo ir krikščionybės sambūvio tradicija; ragina teikti papildomą paramą smurto aukoms, ypač moterims ir vaikams;

5. primena, kad kova su terorizmu gali būti sėkminga tik tada, jei saugumo pajėgos paiso teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių; atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina Burkina Faso vyriausybę nedelsiant nutraukti savo nesąžiningą kovos prieš maištininkus strategiją, visų pirma neteismines įtariamųjų egzekucijas, nes tai gali paaštrinti konfliktą ir pastūmėti daugiau žmonių į islamistų kovotojų verbuotojų gretas;

6. ragina Burkina Faso vyriausybę laikytis įsipareigojimo tirti įtariamus valstybės pajėgų piktnaudžiavimo atvejus, imtis konkrečių priemonių siekiant užkirsti kelią bet kokiam tolesniam piktnaudžiavimui ir savo kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu strategiją grįsti teisinės valstybės principu ir pagarba pagrindinėms teisėms, laikantis įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, visų pirma tarptautinę žmogaus teisių teisę, tarptautinę humanitarinę teisę ir pabėgėlių teisę;

7. reikalauja, kad vykdant radikalizavimo ir terorizmo prevencijos veiklą būtų laikomasi visapusiško požiūrio, sutelkiant dėmesį į socialinės sanglaudos stiprinimą ir nusikaltimų prevenciją; ragina Burkina Faso valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant mažinti skurdą, ieškoti geresnių užimtumo galimybių, ypač jauniems žmonėms, suteikti galių ir užtikrinti pagarbą kiekvienam asmeniškai, kad būtų pašalintos nuoskaudų ir nusivylimo priežastys, nes jomis gali pasinaudoti smurtiniai ekstremistai; pakartoja, kad investicijos į švietimą yra labai svarbios siekiant vykdyti konfliktų prevenciją ir atkurti taikią ir įtraukią visuomenę;

8. primena, kad svarbu susieti politiką, saugumą ir tvarų vystymąsi su religiniu sąmoningumu, be kita ko, skatinant religijų dialogą, jei norima rasti ilgalaikį įvairių problemų, su kuriomis susiduria Burkina Fasas ir Sahelio regionas, sprendimą;

9. ragina visame regione užtikrinti politinių tikslų, visų pirma Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) kontekste, tarptautinį koordinavimą, siekiant apsaugoti jos narių teritorinį suverenumą ir vientisumą, regionines demokratines institucijas, visų piliečių ir jų turto saugumą; primena, kad padėtis Burkina Fase daro tiesioginį poveikį kaimyninėms valstybėms; ragina Burkina Faso vyriausybę dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis, ypač turint omenyje jos šiaurinius regionus ir nuo smurto tiesiogiai nukentėjusias valstybes, pvz., Malį ir Nigerį;

10. palankiai vertina tai, kad ES ir jos valstybės narės remia Sahelio penketuką, MINUSMA ir operaciją „Barkhane“; taip pat palankiai vertina civilinių misijų (EUCAP SAHEL) Malyje ir Nigeryje ir karinės mokymo misijos (EUTM) Malyje pastangas; ragina ES dar labiau padidinti paramą Burkina Fasui, siekiant padėti susidoroti su didžiulėmis saugumo problemomis šalyje; pabrėžia, kad Burkina Fase reikia imtis visapusiškesnių ir labiau koordinuotų tarptautinių saugumo veiksmų; ragina Sahelio penketuko valstybes ir tarptautinius paramos teikėjus dėti daugiau pastangų siekiant Sahelio penketuko jungtines karines pajėgas nedelsiant paversti operatyvinėmis pajėgomis, aprūpintomis pakankamomis priemonėmis, sykiu visapusiškai paisančiomis žmogaus teisių;

11. pabrėžia, kad saugumas yra itin svarbus, tačiau jis nėra vienintelis atsakas į iššūkius, su kuriais susiduria Burkina Fasas, ir kad dėl šios priežasties saugumo, vystymosi ir prekybos politikos koordinavimas yra vienas iš svarbiausių iššūkių; pažymi, kad vietos gyventojų saugumas turėtų būti pagrindinis ES saugumo sektoriaus reformos ir paramos pastangų nestabiliose valstybėse ir regionuose principas;

12. pažymi, kad dėl konfliktų, priverstinės migracijos ir dykumėjimo sunku užsiimti įprasto pobūdžio veikla; pabrėžia, kad 65 proc. Burkina Faso gyventojų yra jaunesni kaip 25 metų; mano, kad saugumo operacijos Burkina Fase turi būti vykdomos kartu su vietos vystymosi pastangomis, kuriomis siekiama mažinti nelygybę ir gerinti infrastruktūrą, politinį dalyvavimą, teisingumo užtikrinimą, moterų emancipaciją ir ekonomines galimybes;

13. pažymi, kad padėtis Burkina Fase blogėja, ir atkreipia dėmesį į su tuo susijusius tarptautinius geopolitinius padarinius; pabrėžia, kad regionui (įskaitant taikos procesą Malyje) yra būtina tolesnė ES parama saugumo ir politinėms pastangoms, kurioms vadovauja Sahelio penketukas; ragina didinti paramą Burkina Faso saugumo pajėgoms, kad jos galėtų atsakyti į grėsmę, kurią kelia džihadistų atakos ir vykdomas smurtas, ir remti vyriausybės kontrolę šiauriniame ir rytiniame šalies regionuose;

14. pabrėžia, kad tarptautinis koordinavimas taip pat labai svarbus ir kad ES turėtų būti pasirengusi dar glaudžiau bendradarbiauti su visomis regiono valstybėmis ir įtraukti tai į savo naująją ES ir Afrikos strategiją – partnerystę siekiant tvaraus ir integracinio vystymosi;

15. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą į savo komunikacijos su trečiosiomis šalimis strategiją kaip priemonę įtraukti gerąją religijų dialogo praktiką ir skatinti tarpininkavimą vykstant konfliktams, turint tikslą apsaugoti religines mažumas ir religijos bei tikėjimo laisvę;

16. palankiai vertina Jungtinių Tautų religinių vietovių apsaugos veiksmų planą, kurį parengė Jungtinių Tautų civilizacijų aljansas ir kurį 2019 m. rugsėjo 12 d. pristatė Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius António Guterres;

17. pabrėžia, kad kovos su terorizmu prioritetas yra, viena vertus, tarptautinio finansavimo ginkluotoms džihadistų grupuotėms nutraukimas, ir, kita vertus, pagrindinių skurdo ir nelygybės priežasčių pašalinimas;

18. mano, kad ES turi bendradarbiauti su ECOWAS ir Burkina Faso vyriausybe bei visais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų stiprinamos vystymosi, švietimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos pastangos siekiant panaikinti skurdą ir sustabdyti tolesnį radikalėjimą; pabrėžia, kad klimato kaita yra svarbus konfliktų, sausros, bado ir priverstinio perkėlimo riziką didinantis veiksnys; primygtinai ragina Burkina Faso vyriausybę teikti pirmenybę kovai su korupcija ir nebaudžiamumu;

19. reiškia ypatingą susirūpinimą dėl poveikio humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumui, kurį daro grėsmė saugumui; primygtinai ragina valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę padidinti savo humanitarinę pagalbą Burkina Fasui, visų pirma pagalbą maistu, vandeniu ir medicinos paslaugomis; įspėja, kad jei nebus patenkinti pagrindiniai perkeltųjų ir priimančiųjų bendruomenių poreikiai (pvz., maisto, vandens, pastogės ir sveikatos priežiūros), kils dar viena humanitarinė krizė;

20. ragina Burkina Faso vyriausybę užtikrinti humanitarinės pagalbos ir pagalbos maistu teikimą, ypač vietovėse, kuriose humanitarinės pagalbos teikimas yra ribotas, ir imtis konkrečių priemonių stiprinant veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią ūmiam mitybos nepakankamumui šalies viduje perkeltų asmenų stovyklose ir jį valdyti, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms, įskaitant moteris ir vaikus;

21. primygtinai ragina Burkina Faso vyriausybę sudaryti saugias ir palankesnes gyvulių pervarymo į naujas ganyklas sąlygas, kad būtų išvengta bendruomenių konfliktų, ir geriau aprūpinti galvijus pašarais, vandeniu ir priežiūra, ypač tose vietovėse, kuriose labai trūksta pašarų;

22. išreiškia dėkingumą NVO už svarbų jų atliekamą darbą, įskaitant religinio pobūdžio NVO, o tarptautinėms institucijoms – už jų teikiamą paramą daugybei nuo smurto nukentėjusių žmonių, ypač moterims ir vaikams;

23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Burkina Faso Respublikos prezidentui, Burkina Faso parlamento pirmininkui, Afrikos Sąjungai ir jos institucijoms.

 

 

 

Atnaujinta: 2019 m. gruodžio 19 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika