Procedūra : 2020/2774(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B9-0260/2020

Pateikti tekstai :

RC-B9-0260/2020

Debatai :

PV 15/09/2020 - 6
CRE 15/09/2020 - 6

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0230

<Date>{15/09/2020}15.9.2020</Date>
<RepeatBlock-NoDocSe> <NoDocSe>B9-0260/2020</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0263/2020</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0264/2020</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0266/2020</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0268/2020</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0270/2020</NoDocSe></RepeatBlock-NoDocSe> } RC1
PDF 177kWORD 53k

<TitreType>BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis</TitreRecueil>


<Replacing>keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:</Replacing>

<TablingGroups>B9-0260/2020 (GUE/NGL)

B9-0263/2020 (Verts/ALE)

B9-0264/2020 (S&D)

B9-0266/2020 (RENEW)

B9-0268/2020 (ECR)

B9-0270/2020 (PPE)</TablingGroups>


<Titre>dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, atsižvelgiant į pavojingai padidėjusią įtampą ir Turkijos vaidmenį rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje</Titre>

<DocRef>(2020/2774(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Michael Gahler, Kris Peeters, David McAllister, Antonio López-Istúriz White, Manolis Kefalogiannis, Vangelis Meimarakis, David Lega, Loucas Fourlas, Lefteris Christoforou, Anna-Michelle Asimakopoulou</Depute>

<Commission>{PPE}EPP frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Kati Piri, Tonino Picula, Nacho Sánchez Amor</Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu,</Commission>

<Depute>Nathalie Loiseau, Petras Auštrevičius, Malik Azmani, Stéphane Bijoux, Vlad-Marius Botoş, Sylvie Brunet, Dita Charanzová, Olivier Chastel, Ilana Cicurel, Bernard Guetta, Klemen Grošelj, Moritz Körner, Frédérique Ries, Ramona Strugariu, Hilde Vautmans</Depute>

<Commission>{Renew}Frakcijos „Renew Europe“ vardu</Commission>

<Depute>Sergey Lagodinsky</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Hermann Tertsch, Elżbieta Kruk</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Stelios Kouloglou, Giorgos Georgiou</Depute>

<Commission>{GUE/NGL}GUE/NGL frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Fabio Massimo Castaldo</Depute>

</RepeatBlock-By>

PAKEITIMAI

Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, atsižvelgiant į pavojingai padidėjusią įtampą ir Turkijos vaidmenį rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje

(2020/2774(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių[1], 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl žurnalistų padėties Turkijoje[2], 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl dabartinės žmogaus teisių padėties Turkijoje[3], 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos[4], 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl padėties Turkijoje nuo pareigų nušalinus išrinktus merus[5] ir 2014 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Turkijos veiksmų, dėl kurių kyla įtampa Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje[6],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 9 d. diskusijas dėl stabilumo ir saugumo rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir neigiamo Turkijos vaidmens,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2019)0260) ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2019)0220),

 atsižvelgdamas į ankstesnius Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Turkijos vykdomos gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, ypač į 2020 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimą dėl atnaujintos Turkijos gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje; atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio spaudos konferencijoje po jo 2020 m. liepos 6 d. susitikimo su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlut Çavuşoğlu padarytas pastabas, po jo 2020 m. birželio 25 d. susitikimo su Graikijos gynybos ministru Nikolaosu Panagiotopoulosu padarytas pastabas ir po jo 2020 m. birželio 26 d. susitikimo su Kipro užsienio reikalų ministru Nikosu Christodoulidesu padarytas pastabas,

 atsižvelgdamas į atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Turkijos, ypač į 2020 m. rugpjūčio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl rytinės Viduržemio jūros regiono dalies, į 2020 m. vasario 27 d. Tarybos išvadas dėl Turkijos vykdomos neteisėtos gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir į 2019 m. spalio 17–18 d. Tarybos išvadas dėl Turkijos vykdomos neteisėtos gręžimo veiklos Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje,

 atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 15 d. ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. ES užsienio reikalų ministrų pareiškimus dėl padėties rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje,

 atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 28 d. neformalaus užsienio reikalų ministrų (Gymnich) posėdžio rezultatus,

 atsižvelgdamas į 1949 m. NATO sutartį ir 2020 m. rugsėjo 3 d. NATO generalinio sekretoriaus pareiškimą,

 atsižvelgdamas į Ajačo deklaraciją po 2020 m. rugsėjo 10 d. vykusio septintojo Sąjungos pietinių šalių (MED7) aukščiausiojo lygio susitikimo,

 atsižvelgdamas į atitinkamą paprotinę tarptautinę teisę, 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), kurios šalys yra Graikija, Kipras ir Europos Sąjunga, ir JT Chartiją,

 atsižvelgdamas į Romos statutą ir Tarptautinio Teisingumo Teismo steigimo dokumentus, taip pat į jo jurisprudencijoje nustatytus precedentus,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A. kadangi rytinė Viduržemio jūros regiono dalis – Europos Sąjungai strategiškai svarbi zona ir taikai ir stabilumui visuose Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regionuose svarbi zona – jau ilgą laiką sekinama daugiasluoksnių politinių, ekonominių ir geostrateginių ginčų; kadangi augančią įtampą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje didina vienašaliai Turkijos veiksmai, įskaitant karinius veiksmus, įtraukaus diplomatinio dialogo stoka ir, deja, nepavykusios pastangos tarpininkauti sprendžiant konfliktą;

B. kadangi nuo tada, kai XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje buvo aptikta gamtinių dujų atsargų jūroje, Turkija reiškia pretenzijas kaimyninėms šalims dėl tarptautinės teisės ir jų išskirtinių ekonominių zonų ribų nustatymo; kadangi atradus dideles dujų atsargas Viduržemio jūroje, įskaitant Leviatano telkinį 2010 m., paskui – Zohro dujų telkinį (2015 m. tai buvo didžiausias gamtinių dujų atradimas Viduržemio jūroje prie Egipto krantų), kilo susidomėjimas šiuo regionu ir imta vykdyti tolesnį žvalgymą ir gręžimą 2018 ir 2019 m.;

C. kadangi dėl tebesitęsiančio jūrinio ginčo dėl išskirtinės ekonominės zonos ribų nustatymo Turkija nėra pasirašiusi UNCLOS, kurios šalys yra Graikija ir Kipras; kadangi Graikija ir Turkija jūrų teisę, kuri nuolat kuriama ir savaime yra sudėtinga, aiškina skirtingai; kadangi šalys kaltina viena kitą tuo, kad tai, kaip kita šalis aiškina jūrų teisę, prieštarauja tarptautinei teisei ir kad kitos šalies vykdoma veikla yra neteisėta; kadangi minėtas Turkijos ir Graikijos ginčas dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų nustatymo nuo 1973 m. lapkričio mėn. vis dar neišspręstas;

D. kadangi Turkija yra šalis kandidatė ir svarbi ES partnerė, taigi, tikimasi, kad, kaip šalis kandidatė, ji laikysis aukščiausių demokratijos standartų, paisys žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo, be kita ko, laikysis tarptautinių konvencijų; kadangi ES veikia aiškiai ir ryžtingai gindama Europos Sąjungos interesus, demonstruodama tvirtą paramą ir solidarumą su Graikija ir Kipru ir laikydamasi tarptautinės teisės;

E. kadangi dėl Turkijos vykdomos neteisėtos žvalgymo ir gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje vyksta intensyvus ir pavojingas rytinės Viduržemio jūros regiono dalies militarizavimas, todėl kyla didelė grėsmė viso regiono taikai ir saugumui; kadangi, siekdama paremti Graikiją ir Kiprą, Prancūzija rugpjūčio 12 d. šioje teritorijoje dislokavo du karinius laivus ir kovinius lėktuvus, o rugpjūčio 26 d. kartu su Graikija, Kipru ir Italija dalyvavo karinėse pratybose;

F. kadangi birželio 10 d. Prancūzijos jūrų laivynas susidūrė su itin priešiška Turkijos karo laivų reakcija, kai per NATO misiją „Sea Guardian“ jis prašė patikrinti Turkijos laivą, įtariamą pažeidus JT ginklų embargą Libijai; kadangi nuo 2020 m. sausio mėn. Graikija užregistravo daugiau kaip 600 savo oro erdvės pažeidimų, kuriuos įvykdė Turkijos oro pajėgos; kadangi šią Turkijos vykdomą veiklą lydi vis labiau priešiška prieš Graikiją ir Kiprą, kitas ES valstybes nares ir pačią ES nukreipta retorika;

G. kadangi tiriamosios derybos tarp Graikijos ir Turkijos užstrigo nuo 2016 m. kovo mėn.; kadangi ir Graikijos ministras pirmininkas, ir Turkijos prezidentas po 2019 m. rugsėjo mėn. įvykusio susitikimo JT Generalinėje Asamblėjoje pasiryžo gerinti dvišalius santykius ir gruodžio mėn. atnaujinti politinį dialogą, po kurio 2020 m. sausio mėn. Ankaroje susitiko aukšto rango pareigūnai, o 2020 m. vasario mėn. Atėnuose buvo aptartos pasitikėjimo stiprinimo priemonės;

H. kadangi 2019 m. sausio mėn. Kipro, Egipto, Graikijos, Izraelio, Italijos, Jordanijos vyriausybės ir Palestinos Administracija sukūrė rytinės Viduržemio jūros regiono dalies forumą dujų klausimais – daugiašalį organą, kuriam pavesta plėtoti regioninę dujų rinką ir sukurti išteklių gavybos plėtros mechanizmą; kadangi šio forumo sukūrimą sukritikavo Turkijos užsienio reikalų ministerija, pareiškusi, kad tuo siekiama neleisti Ankarai dalyvauti regioniniame bendradarbiavime ir dujų rinkos koordinavime;

I. kadangi Turkija ir Libijos nacionalinės vienybės vyriausybė 2019 m. lapkričio mėn. pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo nustatomos naujos jūrų sienos tarp abiejų šalių, nors jos ir neturi gretimų ar priešais esančių pakrančių; kadangi Turkijos ir Libijos susitarimo memorandumas dėl jurisdikcijos jūroje ribų nustatymo Viduržemio jūroje pažeidžia trečiųjų valstybių suverenias teises, neatitinka jūrų teisės ir negali turėti jokių teisinių pasekmių trečiosioms valstybėms; kadangi, jei šis susitarimo memorandumas būtų taikomas, praktiškai Viduržemio jūros regionas būtų padalytas į rytinę ir vakarinę dalis ir tai keltų grėsmę jūrų saugumui;

J. kadangi 2020 m. balandžio 20 d. Turkija į Kipro išskirtinę ekonominę zoną išsiuntė gręžimo laivą „Yavuz“ kartu su Turkijos laivyno laivu; kadangi 2020 m. liepos 30 d. Turkija į Kipro išskirtinę ekonominę zoną išsiuntė seisminių tyrimų laivą „Barbaros“ kartu su Turkijos karo laivu ir antruoju paramos laivu; kadangi 2020 m. rugpjūčio 10 d. Turkija į Graikijos vandenis išsiuntė tyrimų laivą „Oruç Reis“ kartu su 17 karinio jūrų laivyno laivų, kad jie sudarytų jūros teritorijos žemėlapį galimam naftos ir dujų gręžimui zonoje, kurioje Turkija taip pat tvirtina turinti jurisdikciją; kadangi Graikija į tai sureagavo išsiųsdama savo karo laivus, kad galėtų sekti Turkijos laivus (vienas iš Turkijos laivų susidūrė su Graikijos laivu); kadangi 2020 m. rugpjūčio 31 d. Turkija pratęsė iki rugsėjo 12 d. savo žvalgymo veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, kurią vykdė laivas „Oruç Reis“; kadangi Turkijos jūrų laivyno perspėjimas (NAVTEX) yra susijęs su Graikijos kontinentiniame šelfe esančia zona; kadangi dėl šios Turkijos vykdomos veiklos labai suprastėjo Graikijos ir Turkijos tarpusavio santykiai;

K. kadangi, pasibaigus 2020 m. rugpjūčio 10 d. paskelbto NAVTEX dėl vandenų tarp Turkijos, Kipro ir Kretos galiojimo laikui, Turkijos seisminių tyrimų laivas „Oruç Reis“ rugsėjo 13 d. po daugkartinių derybų sugrįžo į vandenis netoli pietinės Antalijos provincijos, o tai galėtų padėti sumažinti įtampą tarp Ankaros ir Atėnų;

L. kadangi ribojamųjų priemonių sistema atsižvelgiant į neteisėtą Turkijos vykdomą gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros dalyje buvo sukurta 2019 m. lapkričio mėn. po to, kai Taryba ne kartą išreiškė susirūpinimą ir griežtai pasmerkė gręžimo veiklą įvairiose išvadose, įskaitant 2018 m. kovo 22 d. ir 2019 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas; kadangi 2020 m. vasario 27 d. Taryba įtraukė du Turkijos naftos korporacijos (TPAO) vadovus į ES sankcijų sąrašą ir nustatė draudimą keliauti ir turto įšaldymą po to, kai Turkija vykdė neteisėtą gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje; kadangi 2020 m. rugpjūčio 28 d. neformaliame Tarybos (Gymnich) posėdyje buvo paraginta toliau taikyti tikslines sankcijas Turkijai, jei ji nesumažins įtampos regione; kadangi šios ribojamosios priemonės bus aptariamos specialiajame Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime, vyksiančiame 2020 m. rugsėjo 24 ir 25 d.; kadangi 2020 m. rugsėjo 10 d. šalių vadovai Viduržemio jūros regiono valstybių (MED7) aukščiausiojo lygio susitikime išreiškė visapusišką paramą Graikijai ir solidarumą su ja ir apgailestavo, kad Turkija nereagavo į pakartotinius ES raginimus nutraukti vienašalius ir neteisėtus veiksmus rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir Egėjo jūroje;

M. kadangi Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai J. Borrell, kuris aktyviai vykdė veiklą regione, kartu su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančia Vokietija, ieškojo sprendimų vesdamas Turkijos, Graikijos ir Kipro dialogą; kadangi norint, kad dialogas vyktų toliau, Turkija turi susilaikyti nuo vienašalių veiksmų; kadangi Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos bandymai tarpininkauti liepos ir rugpjūčio mėnesiais, deja, buvo nesėkmingi; kadangi, vykstant deryboms, Egiptas ir Graikija 2020 m. rugpjūčio 6 d. sudarė dvišalį jūrų susitarimą, kuriuo nustatoma naftos ir dujų gręžimo teisių išskirtinė ekonominė zona; susitarimas sudarytas po 15 metų šiuo klausimu trukusių derybų su Turkija ir Kipru;

N. kadangi NATO taip pat siūlė ne vieną Graikijos ir Turkijos dialogo iniciatyvą ir tarpininkavo jų tarpusavio derybose; kadangi NATO sutarties 1 straipsnyje numatyta, kad šalys „įsipareigoja bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame jos gali dalyvauti, spręsti taikiu būdu taip, kad tarptautinei taikai, saugumui bei teisingumui neiškiltų pavojus, ir savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jėgos panaudojimo bet kuriuo būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais“;

O. kadangi Jungtinių Tautų Chartijoje nustatyta, kad jos šalys įsipareigoja visus galinčius kilti tarptautinius ginčus spręsti taikiomis priemonėmis, kad nekiltų pavojus tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui, ir savo tarptautiniuose santykiuose įsipareigoja susilaikyti nuo grasinimų ar jėgos panaudojimo jokiu siekiant Jungtinių Tautų užsibrėžtų tikslų netinkamu būdu;

1. yra labai susirūpinęs dėl tebesitęsiančio ginčo ir susijusios toliau aštrėjančios karo grėsmės rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje tarp ES valstybių narių ir ES šalies kandidatės; yra tvirtai įsitikinęs, kad tvaraus konfliktų sprendimo galima pasiekti tik palaikant dialogą, vykdant diplomatiją ir vedant derybas vadovaujantis geros valios dvasia ir laikantis tarptautinės teisės;

2. smerkia neteisėtą Turkijos veiklą Graikijos ir Kipro kontinentiniame šelfe / išskirtinėje ekonominėje zonoje (toliau – IEZ), kuria pažeidžiamos ES valstybių narių suverenios teisės, ir reiškia visišką solidarumą su Graikija ir Kipru; primygtinai ragina Turkiją dalyvauti taikiai sprendžiant ginčus ir susilaikyti nuo bet kokių vienašalių ir neteisėtų veiksmų ar grasinimų, nes jie gali turėti neigiamą poveikį geriems kaimyniniams santykiams;

3. palankiai vertina 2020 m. rugsėjo 12 d. Turkijos sprendimą atšaukti savo seisminių tyrimų laivą „ Oruç Reis“ ir taip žengti pirmą žingsnį, kad būtų sumažinta įtampą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje; primygtinai ragina Turkiją elgtis santūriai ir aktyviai prisidėti sušvelninant padėtį, be kita ko, gerbiant visų kaimyninių šalių teritorinį vientisumą ir suverenumą, nedelsiant nutraukiant bet kokią tolesnę neteisėtą žvalgymo ir gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, nepažeidinėjant Graikijos oro erdvės ir Graikijos bei Kipro teritorinių vandenų, taip pat atsiribojant nuo nacionalistinės karo retorikos; atmeta grasinimus ir užgaulios kalbos vartojimą valstybių narių ir ES atžvilgiu, nes iš ES šalies kandidatės jis nepriimtinas ir netoleruotinas;

4. pareiškia, kad sprendimo reikia ieškoti diplomatinėmis priemonėmis, tarpininkavimu ir pagal tarptautinę teisę, ir tvirtai pritaria tam, kad šalys vėl pradėtų dialogą; ragina visus susijusius veikėjus, ypač Turkiją, įsipareigoti skubiai švelninti padėtį ir atšaukti savo karines pajėgas regione siekiant sudaryti sąlygas dialogui ir veiksmingam bendradarbiavimui;

5. ragina Turkiją, kuri yra ES šalis kandidatė, visiškai laikytis jūsų teisės ir gerbti ES valstybių narių Graikijos ir Kipro suverenumą jų teritoriniuose vandenyse, taip pat visas jų suverenias teises joms priklausančiose jūrų zonose; pakartoja raginimą Turkijos vyriausybei pasirašyti ir ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) ir primena, kad nors Turkija ir nėra jos pasirašiusi, pagal paprotinę teisę IEZ prisiskiriamos net ir negyvenamoms saloms;

6. apgailestauja dėl to, kad didėjanti įtampa kenkia galimybėms atnaujinti tiesiogines derybas dėl visapusiško Kipro klausimo sprendimo, nors jis tebėra veiksmingiausias būdas kalbant apie Kipro ir Turkijos IEZ ribų nustatymo galimybes; primygtinai ragina visas susijusias šalis aktyviai remti derybas siekiant teisingo, visapusiško ir perspektyvaus Kipro klausimo sprendimo JT sistemoje, kaip apibrėžta atitinkamose JT Saugumo Tarybos rezoliucijose, laikantis tarptautinės teisės, ES acquis ir gerbiant principus, kuriais grindžiama Sąjunga;

7. palankiai vertina Kipro ir Graikijos vyriausybių kvietimą Turkijai gera valia derėtis dėl jūros ribų tarp šių šalių pakrančių nustatymo; primygtinai ragina šalis susijusius ginčus perduoti Tarptautiniam Teisingumo Teismui Hagoje arba kreiptis į tarptautinį arbitražą tuo atveju, jei nepavyktų ginčo išspręsti naudojantis tarpininkavimu;

8. teigiamai vertina ES, visų pirma Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai J. Borrellio ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos, bei kitų tarptautinių institucijų, pvz., NATO, pastangas ieškant sprendimo pasitelkiant dialogą ir diplomatiją; ragina visas šalis tikrai kartu dalyvauti derybose siekiant sąžiningai, visiškai laikantis tarptautinės teisės ir gerų kaimyninių santykių apibrėžti IEZ ir kontinentinio šelfo ribas; pritaria pasiūlymui surengti daugiašalę konferenciją rytinės Viduržemio jūros regiono dalies klausimu, kurioje dalyvautų visi susiję subjektai ir kuri suteiktų platformą siekiant ginčus išspręsti dialogu;

9. ragina Komisiją ir visas valstybes nares siekti platesnio integracinio dialogo su Turkija ir visapusiškos strateginio saugumo sistemos bei energetinio bendradarbiavimo Viduržemio jūros regione; ragina Komisiją ir valstybes nares šiame dialoge ir toliau tvirtai laikytis Sąjungos pagrindinių vertybių ir principų, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės bei solidarumo principams;

10. ragina nedelsiant atlikti išsamų bet kokios gręžimo veiklos rizikos aplinkai vertinimą, atsižvelgiant į tai, kad dujų žvalgyba jūroje susijusi su didele rizika aplinkai, darbo jėgai ir vietos gyventojams; ragina visas susijusias šalis investuoti į atsinaujinančiąją energiją ir tvarią klimatui palankią ateitį, taip pat ragina ES remti tokio Žaliojo susitarimo dėl Viduržemio jūros regiono kūrimą, į kurį būtų įtraukti investicijų į atsinaujinančiąją energiją platesniame regione planai, siekiant išvengti ginčų dėl ribotų iškastinių išteklių, kurie kenkia mūsų klimatui ir aplinkai;

11. reiškia didelį susirūpinimą dėl dabartinės ES ir Turkijos santykių padėties, visų pirma dėl prastos žmogaus teisių padėties Turkijoje ir prastėjančios demokratijos bei teisinės valstybės padėties; atkreipia dėmesį į ankstesnį ir dabartinį Turkijos vienašalių užsienio politikos iniciatyvų platesniame regione neigiamą poveikį ir į tai, kad Turkijos neteisėta žvalgymo ir gręžimo veikla rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje apskritai dar labiau kenkia ES ir Turkijos santykiams; ragina Turkiją ir ES valstybes nares kartu remti taikų konflikto sprendimą ir siekti politinio dialogo Libijoje, taip pat laikytis JT Saugumo Tarybos nustatyto ginklų embargo; apgailestauja dėl dabartinės Turkijos užsienio politikos ir kitų veiksmų Viduržemio jūros regione neigiamo poveikio regiono stabilumui; pakartoja savo 2019 m. spalio 24 d. rezoliucijoje dėl Turkijos karinės operacijos šiaurės rytų Sirijoje ir jos pasekmių išdėstytą poziciją[7];

12. ragina atitinkamus NATO forumus, ypač Įprastinės ginkluotės kontrolės aukšto lygio darbo grupę, skubiai aptarti ginklų kontrolės rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje klausimą;

13. pakartoja, kad ES ir Turkijos parlamentinis dialogas yra svarbi dialogo ir padėties švelninimo pastangų dalis; labai apgailestauja dėl to, kad Turkijos Didžioji Asamblėja nuolat atsisako atnaujinti dvišalius ES ir Turkijos jungtinio parlamentinio komiteto (JPK) posėdžius; ragina nedelsiant atnaujinti šiuos posėdžius;

14. primygtinai teigia, kad tolesnių sankcijų būtų galima išvengti tik vedant dialogą, lojaliai bendradarbiaujant ir darant konkrečią pažangą vietoje; ragina Tarybą būti pasirengusią parengti papildomų ribojamųjų priemonių sąrašą, jeigu nebus pasiekta pakankamos pažangos bendradarbiaujant su Turkija; siūlo, kad šios priemonės būtų sektorinės ir tikslinės; tvirtai laikosi nuostatos, kad šios sankcijos neturėtų daryti neigiamo poveikio Turkijos žmonėms, mūsų paramai nepriklausomai Turkijos pilietinei visuomenei ar Turkijoje gyvenantiems pabėgėliams;

15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, NATO parlamentinei asamblėjai ir generaliniam sekretoriui, Turkijos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir ES valstybėms narėms.

 

[1] OL C 224, 2018 6 27, p. 93.

[2] OL C 215, 2018 6 19, p. 199.

[3] OL C 463, 2018 12 21, p. 56.

[4] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0200.

[5] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0017.

[6] OL C 285, 2016 8 5, p. 11.

[7] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0049.

Atnaujinta: 2020 m. rugsėjo 16 d.Teisinė informacija - Privatumo politika