BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl didėjančios įtampos Varošoje po neteisėtų Turkijos veiksmų ir neatidėliotinos būtinybės atnaujinti derybas
23.11.2020 - (2020/2844(RSP))
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9-0355/2020 (GUE/NGL)
B9-0357/2020 (Verts/ALE)
B9-0358/2020 (S&D)
B9-0359/2020 (ECR)
B9-0360/2020 (RENEW)
B9-0361/2020 (PPE)
Michael Gahler, Kris Peeters, Željana Zovko, Vangelis Meimarakis, Lefteris Christoforou, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Isabel Wiseler-Lima, Loucas Fourlas, Antonio López-Istúriz White, Paulo Rangel, Miriam Lexmann, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Milan Zver, Adam Jarubas
EPP frakcijos vardu
Kati Piri, Tonino Picula, Nacho Sánchez Amor
S&D frakcijos vardu,
Katalin Cseh, Chrysoula Zacharopoulou, Olivier Chastel, Nathalie Loiseau, Nicolae Ştefănuță, Hilde Vautmans
RENEW frakcijos vardu
Sergey Lagodinsky
Verts/ALE frakcijos vardu
Assita Kanko, Eugen Jurzyca, Alexandr Vondra, Valdemar Tomaševski
ECR frakcijos vardu
Giorgos Georgiou
GUE/NGL frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo
Europos Parlamento rezoliucija dėl didėjančios įtampos Varošoje po neteisėtų Turkijos veiksmų ir dėl neatidėliotinos būtinybės atnaujinti derybas
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos[1] ir 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, atsižvelgiant į pavojingai padidėjusią įtampą ir Turkijos vaidmenį rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje[2],
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 14 d. pareiškimą dėl atskirtos Famagustos dalies grąžinimo teisėtiems gyventojams[3],
– atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimus: 2008 m. liepos 17 d. pranešimą po 2007 m. lapkričio 25–28 d. Famagustoje (Kipre) vykusio apsilankymo informacijos rinkimo tikslu ir į 2018 m. lapkričio 21 d. pranešimą po 2018 m. gegužės 7–8 d. Famagustoje (Kipre) vykusio apsilankymo informacijos rinkimo tikslu, atsižvelgiant į peticiją Nr. 733/2004, kurią Loizos Afxentiou pateikė Famagustos pabėgėlių judėjimo vardu,
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d.[4], 2009 m. balandžio 22 d.[5] ir 2018 m. vasario 13 d.[6] rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų,
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2020)0660) ir prie jo pridedamą 2020 m. ataskaitą dėl Turkijos,
– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 15 ir 16 d. Tarybos išvadas ir ankstesnes atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 13 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio deklaraciją dėl įvykių Varošoje,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Europos Sąjungos vardu padarytą 2020 m. spalio 6 d. pareiškimą dėl įvykių Varošoje ir 2020 m. lapkričio 15 d. pareiškimą dėl Varošos,
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 20 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Komisijos narės E. Ferreiros bendrą pareiškimą dėl rinkimų proceso Kipro turkų bendruomenėje,
– atsižvelgdamas į pagrindinius tarptautinės teisės ir JT Chartijos principus, į 1979 m. abiejų bendruomenių lyderių aukšto lygio susitarimą bei atitinkamas JT Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucijas dėl Kipro, įskaitant rezoliucijas Nr. 550 (1984), Nr. 789 (1992) ir Nr. 2537 (2020),
– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. spalio 9 d. JT ST pirmininko pareiškimus dėl padėties Kipre,
– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus pareiškimą po jo susitikimo su abiem lyderiais 2019 m. lapkričio mėn. Berlyne,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi Turkija yra šalis kandidatė ir svarbi ES partnerė; kadangi tikimasi, kad, būdama šalis kandidatė, Turkija laikysis aukščiausių demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės standartų, įskaitant ir tarptautines konvencijas;
B. kadangi Turkija yra NATO sąjungininkė ir jai turėtų būti priminta apie jos pareigą atlikti konstruktyvų vaidmenį mažinant įtampą;
C. kadangi į nepavykusį 1974 m. valstybės perversmą, kurį rėmė Graikijos chunta, Turkija reagavo įsiverždama į Kiprą su savo karinėmis pajėgomis ir kadangi į Famagustos miestą taip pat buvo įsiveržta 1974 m. rugpjūčio mėn. ir nuo to laiko jis neteisėtai okupuotas;
D. kadangi Famagustos dalis buvo atskirta ir liko negyvenama, nes ją kontroliavo Turkijos karinės pajėgos;
E. kadangi JT mano, kad atsakomybė už status quo Varošoje tenka Turkijai, todėl Turkija taip pat yra atsakinga už bet kokias pastangas pakeisti jos statusą, prieštaraujančias 1979 m. aukšto lygio susitarimui ir JT ST rezoliucijoms Nr. 550 (1984) ir Nr. 789 (1992);
F. kadangi Rezoliucijoje Nr. 550 (1984) JT ST „laiko neleistinu bet kokį mėginimą apgyvendinti Varošos teritorijos dalyje žmones, kurie nėra jos gyventojai, ir reikalauja, kad ši teritorija būtų perduota valdyti Jungtinėms Tautoms“ ir kadangi JT ST rezoliucijoje Nr. 789 (1992), siekiant įgyvendinti Rezoliuciją Nr. 550 (1984), primygtinai raginama kad, „prižiūrint Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgoms Kipre“, Varoša, siekiant paskatinti pasitikėjimą, būtų perduota teisėtiems jos gyventojams;
G. kadangi atskirtos Famagustos dalies grąžinimas jos teisėtiems gyventojams galėtų palengvinti pastangas visapusiškai išspręsti Kipro problemą;
H. kadangi 2020 m. spalio 8 d., po 2020 m. spalio 6 d. Ankaroje paskelbto pranešimo, dalis Varošos, bendradarbiaujant su dabartiniu Kipro turkų lyderiu Ersinu Tataru, buvo paskelbta iš dalies „atvira“, pažeidžiant ankstesnius susitarimus ir atitinkamas JT ST rezoliucijas;
I. kadangi 2019 m. rugsėjo mėn. pradžioje Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlüt Çavuşoğlu lankėsi Varošoje ir pareiškė apie Turkijos „generalinio konsulato atidarymą“ Varošos regiono teritorijoje; kadangi 2020 m. vasario mėn. pradžioje Turkijos viceprezidentas Fuat Oktay lankėsi Varošoje, kad surengtų „aukšto lygio susitikimą“ dėl „teisinių, politinių ir ekonominių aspektų siekiant vėl atverti apleistą Varošos miestą“;
J. kadangi Turkija pareiškė Varošoje vienašališkai įgyvendinsianti įvairius projektus, grasindama paruošti teritoriją neteisėtų gyvenviečių kūrimui;
K. kadangi Kipro turkų bendruomenė nuo 2020 m. spalio 18 d. turi naują lyderį Ersiną Tatarą; kadangi buvęs Kipro turkų lyderis Mustafa Akıncı atliko svarbų teigiamą istorinį vaidmenį skatinant taiką ir dialogą tarp dviejų salos bendruomenių;
L. kadangi 2020 m. lapkričio 10 d. Šiaurės Kipre rekordiškai daug, t. y. tūkstančiai Kipro turkų protestavo prieš Turkijos kišimąsi Kipre, įskaitant Varošą, reikalaudami užtikrinti taiką, demokratiją ir pagarbą Kipro gyventojų iš Varošos teisėms; kadangi proteste dalyvavo pagrindiniai opozicijos lyderiai, įskaitant buvusį Kipro turkų lyderį Mustafa Akıncı;
M. kadangi 2020 m. lapkričio 15 d. vykęs Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano vizitas į okupuotą Kipro teritoriją su tikslu „surengti iškylą“ Varošoje buvo provokacinis veiksmas, sukėlęs kraštutines Kipro turkų reakcijas;
N. kadangi visose ankstesnėse derybose, įskaitant paskutinę 2017 m. Crans-Montanoje vykusią konferenciją dėl Kipro, Varoša buvo tarp teritorijų, kurios turi būti grąžintos valdyti Kipro graikams po to, kai bus susitarta dėl visapusiško Kipro problemos sprendimo sutartu dviejų bendruomenių ir dviejų zonų federacijos pagrindu;
P. kadangi dabartinis Kipro turkų lyderis Ersin Tatar prieštarauja visapusiškam Kipro problemos sprendimui, grindžiamam dviejų zonų ir dviejų bendruomenių federacija, kaip numatyta pagal JT parametrus, ir kadangi 2020 m. lapkričio 15 d. prezidentas R. T. Erdoğan paragino surengti derybas siekiant Kipre sukurti dvi atskiras valstybes;
Q. kadangi Turkija šiuo metu toliau vykdo savo neteisėtus, vienašališkus karinius veiksmus rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, prieštaraujančius ES valstybių narių Graikijos ir Kipro suverenumui; kadangi Turkijos tiesioginė parama Azerbaidžanui vykstant Kalnų Karabacho konfliktui viršija jos geoekonominius interesus ir atspindi platesnio užmojo geopolitinę darbotvarkę, kaip yra Turkijos veiksmų Libijoje ir Sirijoje atveju, ir susirūpinęs pažymi, kad dėl nuolatinio ir vis didesnio Turkijos atsiribojimo nuo Europos vertybių ir standartų ES ir Turkijos santykiai tapo kaip niekada prasti;
1. smerkia neteisėtus Turkijos veiksmus Varošoje, ypač jos dalinį „atvėrimą“; pabrėžia, kad naujos fait accompli padėties sukūrimas kenkia tarpusavio pasitikėjimui ir visapusiško Kipro problemos sprendimo perspektyvoms, nes daro neigiamą poveikį keisdamas situaciją vietoje, didina susiskaldymą ir įtvirtina nuolatinį Kipro padalijimą; įspėja dėl bet kokių status quo Varošoje pakeitimų pažeidžiant minėtas JT ST rezoliucijas;
2. primygtinai ragina Turkijos vyriausybę atšaukti šį sprendimą ir vengti bet kokių vienašalių veiksmų, kurie galėtų dar labiau padidinti įtampą saloje, atsižvelgiant į neseniai paskelbtą JT ST raginimą; ragina Turkiją išvesti karines pajėgas iš Kipro, pagal JT ST rezoliuciją Nr. 550 (1984) perduoti Varošos zoną teisėtiems jos gyventojams, ją laikinai administruojant JT, ir susilaikyti nuo veiksmų, keičiančių demografinę salos pusiausvyrą, vykdant neteisėtų gyvenviečių kūrimo politiką; pabrėžia, kad, išsprendus Kipro problemą, visoje saloje būtina įgyvendinti ES acquis;
3. yra tvirtai įsitikinęs, kad tvarus konfliktų sprendimas gali būti rastas tik palaikant dialogą, imantis diplomatijos priemonių ir vedant derybas, grindžiamas gera valia ir tarptautinės teisės paisymu, ir dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad tvarus Kipro problemos sprendimas būtų naudingas kiekvienai regiono šaliai, visų pirma Kiprui, Graikijai ir Turkijai; ragina Europos Vadovų Tarybą išlaikyti vieningą poziciją dėl vienašalių ir neteisėtų Turkijos veiksmų ir apsvarstyti galimybę taikyti tikslines sankcijas; primena, kad tolesnių sankcijų būtų galima išvengti tik vedant dialogą, lojaliai bendradarbiaujant ir darant konkrečią pažangą vietoje;
4. pabrėžia Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus raginimą atnaujinti derybas nuo ten, kur jos nutrūko Kran-Montanoje 2017 m., ir akcentuoja, kad jos turėtų būti vykdomos remiantis 2014 m. vasario 11 d. dviejų vadovų pasirašyta Bendra deklaracija, JT generalinio sekretoriaus 2017 m. birželio 30 d. pateiktu vadinamuoju šešių punktų planu ir iki konferencijos pabaigos pasiekta konvergencija; apgailestauja, kad aukščiausios Turkijos valdžios institucijos pritarė dviejų valstybių sambūviu grindžiamam sprendimui, ir primygtinai ragina Turkiją konkrečiai įsipareigoti atsižvelgti į JT generalinio sekretoriaus raginimą;
5. pakartoja, kad pritaria teisingam, visapusiškam ir perspektyviam sprendimui, pagrįstam dviejų bendruomenių, dviejų zonų federacija, kuri turėtų vieningą tarptautinį teisinį subjektiškumą, vieną suverenitetą ir vienintelę pilietybę ir kurioje abi bendruomenės būtų politiškai lygios, kaip apibrėžta atitinkamose JT ST rezoliucijose, vadovaujantis tarptautine teise bei ES acquis ir laikantis principų, kuriais grindžiama Sąjunga;
6. reiškia susirūpinimą dėl to, kad neteisėtu Varošos dalies „atvėrimu“ siekiama pakeisti toje teritorijoje esančio turto nuosavybės statusą, taip sumažinant galimybes, kad Varoša bus grąžinta taip, kaip nustatyta atitinkamose JT ST rezoliucijose, arba visapusiškai išsprendus Kipro problemą; ragina Turkiją susilaikyti nuo neteisėto žmonių, kurie nėra jos teisėti gyventojai, apgyvendinimo Varošoje arba raginimo teisėtiems gyventojams grįžti į jiems priklausančius namus esant karinės okupacijos sąlygoms;
7. pabrėžia, kad tiesioginės derybos vadovaujant JT ir remiantis sutartu pagrindu išlieka vienintele galimybe rasti tokį sprendimą, kuriuo sala ir jos gyventojai būtų suvienyti ir kuris sudarytų sąlygas, be kita ko, normalizuoti Kipro ir Turkijos santykius, suteiktų geresnes galimybes nustatyti tarp Kipro ir Turkijos esančios išskirtinės ekonominės zonos ribas ir pagerinti ES ir Turkijos santykius; primygtinai ragina kuo greičiau atnaujinti derybas dėl Kipro suvienijimo, remiant JT generaliniam sekretoriui ir vadovaujantis sutartu pagrindu;
8. yra pasiruošęs padėti tiek Kipro turkų, tiek Kipro graikų bendruomenėms siekiant taikos ir stabilumo ir ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti antrąją metinę pagalbos Kipro turkų bendruomenei veiksmų programą, pagal kurią numatoma remti projektus, kuriais skatinama susitaikyti ir gerinama infrastruktūra, aplinkos apsauga ir ekonominė plėtra; visų pirma ragina skirti nuolatinę ir didesnę paramą pilietinei visuomenei tiek Kipro turkų, tiek Kipro graikų bendruomenėse tiek per ES pagalbos programą, tiek labiau struktūrizuotai, įgyvendinant naują daugiametę finansinę programą, visų pirma per Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą;
9. ragina ES ir jos valstybes nares aktyviau dalyvauti, kad būtų sėkmingai užbaigtos derybos, vykdomos remiant JT, be kita ko, paskiriant atstovą JT tarpininkavimo misijoje, ir derinti savo veiksmus su Europos Parlamentu, siekiant įtikinti Turkiją nutraukti neteisėtus veiksmus Varošoje;
10. apgailestauja dėl Turkijos prezidento pareiškimų jo 2020 m. lapkričio 15 d. Varošoje vykusio vizito metu, kuriais buvo aiškiai atskleistas Ankaros veiksmų planas dėl neteisėtų gyvenviečių kūrimo atskirtame mieste ir jo parama nuolatiniam Kipro padalijimui;
11. ragina Turkiją susilaikyti nuo bet kokios vienašalės veiklos, pvz., neteisėto žvalgybinio gręžimo, kuria toliau pažeidžiamas Kipro Respublikos suverenitetas ir suverenios teisės, kyla grėsmė, kad bus sukurta nauja fait accompli padėtis pažeidžiant jūrų teisę, kenkiama esminių derybų atnaujinimui ir perspektyvoms pasiekti visapusišką sprendimą, remiantis sutartu pagrindu, taip pat neskatinami geri kaimyniniai santykiai regione;
12. ragina JT misiją Kipre imtis daugiau veiksmų stebint įvykius Varošoje;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, taip pat Turkijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0200
- [2] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0230.
- [3] OL C 249 E, 2013 8 30, p. 1.
- [4] OL C 8E, 2010 1 14, p. 41.
- [5] OL C 184E, 2010 7 8, p. 12.
- [6] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0114.