BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Alžyre, ypač žurnalisto Khaledo Drareni atvejo
25.11.2020 - (2020/2880(RSP))
keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9-0375/2020 (GUE/NGL)
B9-0377/2020 (Verts/ALE)
B9-0378/2020 (S&D)
B9-0379/2020 (ECR)
B9-0380/2020 (RENEW)
B9-0381/2020 (PPE)
Michael Gahler, Isabel Wiseler-Lima, Željana Zovko, Sandra Kalniete, Miriam Lexmann, Loránt Vincze, Tomáš Zdechovský, Peter van Dalen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Inese Vaidere, Vangelis Meimarakis, Krzysztof Hetman, Romana Tomc, Magdalena Adamowicz, Ivan Štefanec, Maria Walsh, Adam Jarubas, Benoît Lutgen, Eva Maydell, Jiří Pospíšil, Stanislav Polčák, Stelios Kympouropoulos, Michaela Šojdrová, Paulo Rangel, Vladimír Bilčík, Ioan-Rareş Bogdan
PPE frakcijos vardu
Kati Piri, Nacho Sánchez Amor
S&D frakcijos vardu
Karin Karlsbro, Andrus Ansip, Petras Auštrevičius, Izaskun Bilbao Barandica, Katalin Cseh, Bernard Guetta, Svenja Hahn, Moritz Körner, María Soraya Rodríguez Ramos, Nicolae Ştefănuță, Hilde Vautmans
RENEW frakcijos vardu
Salima Yenbou, Hannah Neumann
Verts/ALE frakcijos vardu
Anna Fotyga, Karol Karski, Raffaele Fitto, Angel Dzhambazki, Charlie Weimers, Assita Kanko, Adam Bielan, Elżbieta Kruk, Alexandr Vondra, Veronika Vrecionová, Emmanouil Fragkos, Ruža Tomašić, Jan Zahradil, Eugen Jurzyca, Joanna Kopcińska, Witold Jan Waszczykowski, Jadwiga Wiśniewska
ECR frakcijos vardu
Marisa Matias
GUE/NGL frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo
Europos Parlamento rezoliucija dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Alžyre, ypač žurnalisto Khaledo Drareni atvejo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Alžyro, visų pirma į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl laisvių padėties Alžyre[1] ir 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl darbuotojų ir žmogaus teisių aktyvistų įkalinimo Alžyre[2],
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 15 d. ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2019 m.,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės teisininkų komisijos 2020 m. spalio mėn. paskelbtą informacinį dokumentą „Ydingas ir netinkamas Alžyro konstitucijos keitimo procesas“ (angl. Flawed and inadequate: Algeria’s Constitutional Amendment Process),
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 29 d. bendrą laišką, kurį pasirašė 31 vietos, regioninė ir tarptautinė pilietinės visuomenės organizacija ir kuriame smerkiamos prieš Alžyro pilietinę visuomenę vykdomos represijos,
– atsižvelgdamas į keturis pranešimus dėl savavališkų ir smurtinių sulaikymų, nesąžiningo bylos nagrinėjimo ir represalijų, nukreiptų prieš žmogaus teisių gynėjus ir taikius aktyvistus, kuriuos 2020 m. kovo 30 d.–rugsėjo 16 d. laikotarpiu Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos įgaliotieji ekspertai nusiuntė Alžyro vyriausybei,
– atsižvelgdamas į ES ir Alžyro asociacijos susitarimą , ypač į jo 2 straipsnį, kuriame nustatyta, kad pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms turi būti esminis susitarimo elementas ir daryti poveikį susitarimo šalių vidaus ir tarptautinei politikai,
– atsižvelgdamas į 11-ąją ES ir Alžyro asociacijos tarybą,
– atsižvelgdamas į bendrus partnerystės prioritetus, kuriuos Alžyras ir Europos Sąjunga patvirtino pagal persvarstytą Europos kaimynystės politiką 2017 m. kovo 13 d.,
– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl 2020–2024 m. ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje, visų pirma į šiame plane numatytą ES žmogaus teisių gynėjų mechanizmą, sukurtą siekiant apsaugoti ir remti žurnalistus bei žiniasklaidos darbuotojus,
– atsižvelgdamas į Alžyro baudžiamąjį kodeksą, visų pirma į jo 75, 79, 95a, 98, 100, 144, 144a straipsnius, 144a straipsnio 2 dalį, 146 ir 196a straipsnius,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, ES gaires dėl mirties bausmės, ES gaires dėl kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu, taip pat ES gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ir į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,
– atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (UNCAT) ir Vaiko teisių konvenciją, kuriuos visus ratifikavo ES valstybės narės ir Alžyras,
– atsižvelgdamas į JT darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais (WGAD) patvirtintą nuomonę Nr. 7/2020 dėl Fadelo Breikos sulaikymo,
– atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 21–22 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos 36-ojoje sesijoje priimtą trečiąjį visuotinį periodinį vertinimą dėl Alžyro,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į organizacijos „Žurnalistai be sienų“ parengtą 2020 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo panaikinimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi 2019 m. vasario mėn. pradžioje Alžyre, reaguojant į galimybę, kad tuometinis Prezidentas Abdelaziz Bouteflika liks poste penktąją kadenciją, kilo precedento neturintis protestų judėjimas („Hirak“); kadangi visoje šalyje nuolat penktadieniais ir antradieniais vyko taikios demonstracijos, kuriose buvo protestuojama prieš vyriausybės korupciją ir raginama sukurti pilietinę valstybę, užtikrinti teismų nepriklausomą, demokratines reformas, skaidrumą ir įtraukią pasirengimo laisviems rinkimams sistemą, ir šios demonstracijos vyko visus metus, be kita ko, rinkimų proceso metu; kadangi šios reikšmingos savaitinės demonstracijos dėl COVID-19 pandemijos buvo 2020 m. kovo mėn. savanoriškai nutrauktos, nors protestų judėjimas toliau vyko socialiniuose tinkluose;
B. kadangi po to, kai 2019 m. balandžio 2 d., reaguodamas į judėjimą „Hirak“, atsistatydino Prezidentas A. Bouteflika ir vėliau du kartus buvo atidėti rinkimai karinei vadovybei atliekant svarbų vaidmenį, Alžyre 2019 m. gruodžio 12 d. įvyko prezidento rinkimai ir buvęs Ministras Pirmininkas Abdelmadjid Tebboune tapo prezidentu; kadangi judėjimas „Hirak“ pasmerkė į sąrašą įrašytus kandidatus dėl jų ryšių su buvusia administracija ir boikotavo rinkimus, kuriuose oficialus rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei 40 proc.
C. kadangi nuo 2019 m. vasaros išaugo taikių judėjimo „Hirak“ ir profesinių sąjungų aktyvistų, taip pat žurnalistų politinio arešto ir savavališko sulaikymo atvejų skaičius, pažeidžiant pagrindines teises į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą teisinį procesą; kadangi nepaisant to, kad oficialiai A. Bouteflikos vyriausybės kadencija baigėsi, nepriklausoma žiniasklaida, kuri dažnai kaltinama bendradarbiavimu su užsienio valstybėmis kenkiant nacionaliniam saugumui, toliau patiria vis griežtesnę cenzūrą, teismo procesus ir bausmes; kadangi saugumo apribojimai, nustatyti kovojant su COVID-19 pandemija, padėjo sugriežtinti kontrolę ir valdžios institucijos jais naudojasi siekdamos dar labiau suvaržyti pilietinę erdvę, apriboti taikų pasipriešinimą ir trukdyti naudotis žodžio bei saviraiškos laisve;
D. kadangi, atsižvelgiant į šiuo metu Alžyre vykdomas represijas, vis dažniau pranešama apie tariamus kankinimus policijos nuovadose ir Vidaus saugumo generaliniame direktorate Alžyro mieste, pavyzdžiui, turint mintyje kalinio Walido Nekkiche atvejį;
E. kadangi 2020 m. kovo 30 d.–balandžio 16 d. laikotarpiu JT įgaliotieji ekspertai nusiuntė Alžyro vyriausybei tris pranešimus dėl savavališkų ir smurtinių sulaikymų, nesąžiningo bylos nagrinėjimo ir represalijų, nukreiptų prieš žmogaus teisių gynėjus ir taikius aktyvistus, o ketvirtasis pranešimas dėl Mohamedo Khaledo Drareni išsiųstas 2020 m. rugpjūčio 27 d.;
F. kadangi Mohamed Khaled Drareni – kanalo „TV5 Monde“ žurnalistas, organizacijos „Žurnalistai be sienų“ atstovas ir naujienų interneto svetainės „Casbah Tribune“ direktorius – 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme ir jam skirta 50 000 Alžyro dinarų bauda už tai, kad filmavo policiją, puolančią demonstrantus Alžyro mieste. kadangi oficialiai jis apkaltintas neginkluoto susirinkimo kurstymu ir kenkimu nacionalinės teritorijos vientisumui; kadangi pateikus apeliacinį skundą 2020 m. rugsėjo 15 d. jo bausmė buvo sutrumpinta iki dvejų metų; kadangi 2020 m. rugsėjo 16 d. specialieji pranešėjai ir JT įgaliotųjų ekspertų darbo grupė kuo griežčiausiai pasmerkė jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, ragino Alžyro valdžios institucijas užtikrinti, kad jis būtų nedelsiant paleistas, ir apibūdino jo nuosprendį kaip akivaizdų saviraiškos ir taikių susirinkimų bei asociacijų laisvių pažeidimą;
G. kadangi Mohamed Khaled Drareni pranešimus apie du kartus per savaitę vykstančius judėjimo „Hirak“ protestus rengė nuo 2019 m. vasario mėn. pradžios; kadangi dėl to, kad jis parodė, kaip Alžyro vyriausybė žiauriai susidorojo su taikaus susirinkimo teise ir saviraiškos laisve besinaudojančiais asmenimis, prieš paskelbiant jam nuosprendį, jis buvo tris kartus, t. y. 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir 2020 m. sausio 9 d., sulaikytas, apklaustas ir bauginamas dėl savo pranešimų apie judėjimo „Hirak“ protestus, taip pat du kartus vyriausybės pareigūnai bandė jį papirkti; kadangi jam buvo pasakyta, kad jo paskutinis sulaikymas buvo galutinis įspėjimas prieš jo perdavimą teismų sistemai; kadangi 2020 m. kovo 7 d. Mohamed Khaled Drareni buvo areštuotas judėjimo „Hirak“ protesto metu; kadangi kovo 10 d. M. K. Drareni buvo paleistas į laisvę, tačiau kovo 27 d. buvo vėl sulaikytas;
H. kadangi jo pirmojo sulaikymo dieną buvo įkalinta daugiau kaip 20 kitų taikių demonstrantų; kadangi du iš suimtųjų buvo sulaikyti už tai, kad mojavo vėliava su amazigų emblema; kadangi amazigų vėliava plačiai naudojama „Hirak“ protestuose; kadangi generolas Ahmed Gaid Salah 2019 m. birželio mėn. uždraudė naudoti šią vėliavą; kadangi pastaraisiais mėnesiais buvę režimo pareigūnai pradėjo šmeižto kampaniją prieš daugumos amazigų kabilų regiono gyventojus, dėl kurios judėjime „Hirak“ gali atsirasti etninis susiskaldymas; kadangi amazigų ir „Hirak“ aktyvistai, įskaitant Yacine Mebarki, ir toliau savavališkai suimami už tai, kad išreiškia skirtingas religines ir politines pažiūras;
I. kadangi „Hirak“ protestais buvo siekiama atsikovoti viešąją erdvę piliečiams; kadangi, visų pirma po to kai judėjimas „Hirak“ judėjimas pradėjo veikti internetu, siekdamas užkirsti kelią COVID-19 plitimui, buvo sugriežtinti saviraiškos laisvės apribojimai ir žurnalistams taikomi apribojimai, visų pirma blokuojant interneto svetaines, cenzūruojant televizijos programas ir sulaikant bei persekiojant žurnalistus, žiniasklaidos vadovus ir protestuotojus, išreiškiančius savo nuomonę socialiniuose tinkluose, ir 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. Alžyro tinkluose nebeliko bent šešių interneto naujienų svetainių;
J. kadangi 2020 m. kovo–birželio mėn. vietos teisių grupės apskaičiavo, kad mažiausiai 200 asmenų buvo savavališkai suimti dėl to, kad išreiškė savo nuomonę arba tariamai rėmė judėjimą „Hirak“; kadangi Nacionalinis sulaikytųjų išlaisvinimo komitetas (CNLD) lapkričio 17 d. užfiksavo ne mažiau kaip 91 sulaikytą sąžinės kalinį, kuomet rugpjūčio pabaigoje jų buvo 44, o kai kurie iš jų buvo sulaikyti kardomajam kalinimui neribotam laikui; kadangi COVID-19 protrūkio kalėjimuose rizika yra papildoma grėsmė sulaikytiesiems dėl to, kad jie išreiškė savo politines pažiūras; kadangi 2020 m. kovo 25 d., atsižvelgdama į COVID-19 pandemiją, JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet paragino paleisti politinius kalinius ir asmenis, sulaikytus dėl kritinės nuomonės sakymo;
K. kadangi nuo 2020 m. sausio mėn. aktyvistai, ypač „Feminicides-dz“, užregistravo 41 moterų žudymo dėl lyties atvejį; kadangi 2020 m. moterų teisių judėjimai vis labiau smerkė didėjantį smurtą prieš moteris ir moterų žudymų dėl lyties skaičių ir paragino peržiūrėti galiojančius įstatymus, ypač Šeimos kodeksą ir keletą Baudžiamojo kodekso straipsnių, siekiant užtikrinti visišką moterų ir vyrų lygybę;
L. kadangi 2020 m. balandžio mėn. Alžyras taip pat priėmė Baudžiamojo kodekso pakeitimus Įstatymu Nr. 20-06, kuriais dar labiau apribojamas ir kriminalizuojamas naudojimasis tokiomis pagrindinėmis teisėmis kaip spaudos laisvė, saviraiškos laisvė ir asociacijų laisvė, motyvuodami tuo, kad šios laisvės skleidžia melagingą informaciją ir pakerta Alžyro valstybę; kadangi Alžyro valdžios institucijos vis dažniau naudoja neaiškius Baudžiamojo kodekso straipsnius, įskaitant 2020 m. balandžio mėn. pridėtus straipsnius, siekdamos patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie naudojasi savo teisėmis į nuomonės ir saviraiškos laisvę, taip pat teisėmis į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę; kadangi už pirmą nusikalstamą veiką baudžiama maksimalia penkerių metų laisvės atėmimo bausme, jei ji padaryta „su visuomenės sveikata susijusio izoliavimo, gaivalinės, biologinės ar technologinės nelaimės ar bet kokios kitos nelaimės metu“;
M. kadangi, darydamos spaudimą pilietinei visuomenei, Alžyro valdžios institucijos padarė pažangą įgyvendindamos iš viršaus į apačią nukreiptą konstitucijos peržiūros procesą, neva kaip dalį prezidento Abdelmadjid Tebboune inauguracinio įsipareigojimo sukurti naują Alžyrą, kaip atsaką į „Hirak“ protestus, tačiau kuriam pritrūko plačios Alžyro visuomenės paramos ir kurį nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos kritikavo dėl tarptautinių įtraukties, dalyvavimo, skaidrumo ir suvereniteto standartų pažeidimo; kadangi tuo pat metu masiniai pilietinės visuomenės aktyvistų ir žurnalistų areštai visiškai pakenkė konstitucinio persvarstymo proceso viešam teisėtumui;
N. kadangi Alžyras lapkričio 1 d. surengė referendumą dėl Konstitucijos peržiūros, įskaitant dviejų kadencijų terminą prezidento postui; kadangi šiame referendume rinkėjų aktyvumas mažiausias nuo Alžyro nepriklausomybės paskelbimo 1962 m. ir oficialiais duomenimis rinkėjų aktyvumas siekė 23,7 proc.; kadangi naujai konstitucijai oficialiai pritarė 66,8 proc. rinkėjų; kadangi prezidentui grįžus į Alžyrą naujoji konstitucija dar neratifikuota;
O. kadangi Alžyro konstitucijoje išlaikomos spaudos laisvės apribojimai, oficialiai suteikiant ją pagal peržiūrėtos konstitucijos 54 straipsnį laikantis pagarbos tautos tradicijoms bei religinėms, moralinėms ir kultūrinėms vertybėms; kadangi tokie spaudos laisvės apribojimai pažeidžia Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Alžyras yra ratifikavęs; kadangi JT Žmogaus teisių komiteto bendrojoje pastaboje Nr. 34 skelbiama, kad jokioms žiniasklaidos priemonėms negali būti taikomos sankcijos už politinės ar socialinės sistemos kritiką; kadangi vykdant peržiūrą taip pat atliekamas pavojingas pakeitimas konstituciškai įteisinant kariuomenės politinį vaidmenį ir galias; kadangi vykdant konstitucinę reformą taip pat išlaikytas prezidento dominavimas visų institucijų, įskaitant teismines institucijas, atžvilgiu;
P. kadangi Nacionalinė teisėjų sąjunga (SNM) pasmerkė Alžyro valdžios institucijų plačiai paplitusią ir piktnaudžiaujant taikomą kardomojo kalinimo praktiką; kadangi teisminių institucijų nariams buvo taikomos profesinės sankcijos dėl to, kad jie išteisino taikius aktyvistus arba reikalavo gerbti teismų nepriklausomumą nuo vykdomosios valdžios;
Q. kadangi organizacijos „Žurnalistai be sienų“ parengtame 2020 m. pasaulio spaudos laisvės indekse Alžyras užėmė 146 vietą iš 180 (penkiomis vietomis žemiau nei 2019 m. ir 27 vietomis žemiau nei 2015 m.);
R. kadangi Alžyras yra svarbus Europos Sąjungos partneris įgyvendinant Europos kaimynystės politiką ir Europos Sąjunga turi svarbių politinių, ekonominių ir žmonių bendradarbiavimo interesų šalyje ir regione; kadangi ES ir Alžyro partnerystės prioritetuose reiškiamas bendras įsipareigojimas užtikrinti visuotines vertybes: demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms;
1. kategoriškai smerkia, kad Alžyre daugėja savavališkų ir neteisėtų žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, profesinių sąjungų atstovų, teisininkų, pilietinės visuomenės atstovų ir taikių aktyvistų suėmimų, sulaikymų ir teisminių persekiojimų, nes tai nesudaro galimybių politiniam dialogui dėl nedemokratiškos konstitucinės peržiūros ir naudojimuisi saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvėmis; smerkia tai, kad dėl COVID-19 pandemijos pradėtos taikyti nepaprastosios padėties priemonės naudojamos kaip pretekstas apriboti alžyriečių pagrindines teises;
2. ragina Alžyro valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti Mohamedą Khaledą Drareni ir visus, kurie sulaikyti ir apkaltinti dėl to, kad naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę internete ir ne internete, bei susirinkimų ir asociacijų laisve, įskaitant Yacine Mebarki, Abdellahą Benaoumą, Mohamedą Tadjaditą, Abdelhamidą Amine, Abdelkrimą Zeghileche, Walidą Kechida, Brahimą Laalami, Aissą Chouhą, Zoheirą Kaddamą, Walidą Nekkiche, Nourreddine‘ą Khimoudą and Hakimą Addadą; pakartoja JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet raginimą atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją nedelsiant išlaisvinti visus politinius kalinius ir tuos, kurie sulaikyti už tai, kad pareiškė skirtingą nuomonę; ragina Alžyro valdžios institucijas nutraukti žiniasklaidos priemonių blokavimą ir politinių aktyvistų, žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų bei asmenų, kurie reiškia nepritarimą vyriausybės veiklai arba ją kritikuoja, suėmimus ir sulaikymus;
3. dar kartą tvirtina, kad saviraiškos laisvė, įskaitant žurnalistų ir piliečių žurnalistų laisvė pranešti apie protestus arba kitokį nepasitenkinimą vyriausybe, su vyriausybe susijusiomis institucijomis ar asmenimis, bei laisvė tai analizuoti arba komentuoti yra labai svarbi siekiant visapusiško politinio perėjimo prie demokratijos;
4. reiškia solidarumą su visais Alžyro piliečiais – įvairios geografinės, socialinės ir ekonominės bei etninės kilmės moterimis ir vyrais, kurie nuo 2019 m. vasario mėn. dalyvauja taikiose demonstracijose ir reikalauja civilių kontroliuojamos valstybės, tautos suvereniteto, pagarbos teisinei valstybei, socialinio teisingumo ir lyčių lygybės; ragina Alžyro valdžios institucijas imtis tinkamų kovos su korupcija veiksmų;
5. pakartoja savo raginimą Alžyro valdžios institucijoms nutraukti visų formų kritiškų žurnalistų, tinklaraštininkų, žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir aktyvistų bauginimą, teisminį persekiojimą, kriminalizavimą ar savavališką suėmimą bei sulaikymą ir imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų užtikrintos visų asmenų žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvės, žiniasklaidos laisvė ir minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvė, kurios yra įtvirtintos Alžyro konstitucijoje ir TPPTP, kurį Alžyras yra pasirašęs ir ratifikavęs; smerkia bet kokios formos pernelyg didelį teisėsaugos pareigūnų jėgos naudojimą išskirstant taikius protestus; pakartoja savo raginimą Alžyro valdžios institucijoms atlikti nepriklausomą kiekvieno atvejo, kai teisėsaugos pareigūnai panaudojo pernelyg didelę jėgą, tyrimą ir patraukti kaltininkus atsakomybėn; ragina Alžyro valdžios institucijas įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus pagal UNCAT;
6. pažymi, kad po to, kai Parlamentas priėmė savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją, keletas politinių aktyvistų buvo lygtinai paleisti, pvz., opozicijos veikėjai Karim Tabbou, Mustapha Bendjema ir Khaled Tazaghart;
7. primygtinai ragina Alžyro valdžios institucijas sukurti laisvą pilietinę erdvę, kad būtų sudarytos sąlygos tikram politiniam dialogui ir nebūtų kriminalizuojamos pagrindinės laisvės, priimti naujus teisės aktus, kurie visiškai atitiktų tarptautinius standartus ir kuriuose nebūtų numatyta išimčių, kurios pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos, visų pirma pagal konvencijas, kurias Alžyras yra ratifikavęs, įskaitant Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas; pabrėžia, kad tokia laisva pilietinė erdvė yra būtina demokratinio ir civilinio Alžyro valdymo sąlyga; apgailestauja dėl to, kad užsienio žurnalistai ir toliau susiduria su administracinėmis kliūtimis ir jiems sunku gauti žurnalistinio darbo vizas dirbti šalyje;
8. primena, kad pagarba Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nustatytiems demokratijos principams ir pagrindinėms teisėms yra vienas iš svarbiausių ES ir Alžyro asociacijos susitarimo elementų; pabrėžia, kad vykstant politiniam pereinamajam procesui turi būti užtikrinta visų Alžyro gyventojų, neatsižvelgiant į jų lytį ar geografinę, socialinę ir ekonominę bei etninę kilmę, įskaitant imazigenus, galimybė visapusiškai dalyvauti demokratiniame procese ir naudotis teise dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus, be kita ko, pakeičiant nepriklausomai pilietinei visuomenei, žurnalistikai ir politinei veiklai tenkančios erdvės mažėjimo tendencijas;
9. reiškia susirūpinimą dėl naujų ribojamųjų teisės aktų, pvz., Įstatymo Nr. 20-06, kuriuo savavališkai kriminalizuojamas „melagingų naujienų“, darančių žalą valstybės pareigūnų garbei ir asociacijų galimybei gauti finansavimą, platinimas; pabrėžia, kad šiame įstatyme yra kelios nuostatos, kuriomis pažeidžiami tarptautiniai saviraiškos laisvės ir asociacijų laisvės standartai, įskaitant TPPTP 19 ir 22 straipsnius;
10. ragina Alžyro valdžios institucijas persvarstyti galiojančius ribojamuosius įstatymus: 2012 m. įstatymą Nr. 12-06 dėl asociacijų ir 1991 m. Įstatymą Nr. 91-19 dėl viešų susibūrimų ir demonstracijų, kuriuo nustatoma išankstinio leidimo tvarka, ir užtikrinti, kad atitinkama administracinė institucija nedelsdama išduotų registracijos dokumentus kelioms pilietinės visuomenės organizacijoms, nevyriausybinėms, religinėms ir labdaros organizacijoms, pateikusioms prašymą dėl perregistravimo;
11. apgailestauja, kad 2020 m. buvo priimti Alžyro baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais apribota spaudos laisvė, saviraiškos laisvė ir asociacijų laisvė; primygtinai ragina Alžyro valdžios institucijas persvarstyti Baudžiamąjį kodeksą, ypač jo 75, 79, 95a, 98, 100, 144, 144a, 144b, 146 ir 196a straipsnius, kad jis atitiktų TPPTP ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos standartus ir kad nebūtų kriminalizuojama saviraiškos laisvė ir taikių susirinkimų bei asociacijų laisvė;
12. palankiai vertina tai, kad persvarsčius Konstitucijos 4 ir 223 straipsnius sustiprintas amazigų kaip vienos iš valstybinių ir oficialių kalbų statusas; pabrėžia, kad tokie veiksmai neturi būti priežastis ignoruoti struktūrines problemas, su kuriomis susiduria amazigai, ar siekti suskaldyti „Hirak“ judėjimą; ragina Alžyro valdžios institucijas užtikrinti, kad arabų ir amazigų kalbų atžvilgiu būtų užtikrinta lygybė prieš įstatymą; primygtinai ragina Alžyro vyriausybę panaikinti draudimą naudoti amazigų vėliavą ir nedelsiant paleisti visus asmenis, įkalintus už amazigų simbolių demonstravimą;
13. remia Alžyro advokatus ir kitus praktikuojančius teisininkus, kurie, nepaisydami aplinkybių ir susijusios rizikos, toliau siekia užtikrinti aukščiausius teisingumo standartus; ragina Alžyro valdžios institucijas užtikrinti visišką teismų nepriklausomumą ir teisingumo sistemos nešališkumą ir nutraukti bei uždrausti bet kokius apribojimus, netinkamą įtaką, spaudimą, grasinimus ar kišimąsi į teismo sprendimų priėmimo procesą ir kitus teisminius klausimus;
14. ragina Alžyro valdžios institucijas užtikrinti visišką atskaitomybę ir civilinę bei demokratinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę, taip pat jų faktinį pavaldumą teisėtai įsteigtai civilinei valdžiai, ir užtikrinti, kad karinių pajėgų vaidmuo būtų aiškiai apibrėžtas Konstitucijoje ir išskirtinai apimtų nacionalinės gynybos klausimus;
15. primygtinai ragina Alžyro valdžios institucijas leisti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms ir JT įgaliotiesiems ekspertams patekti į šalį;
16. reiškia susirūpinimą dėl administracinių kliūčių, su kuriomis susiduria religinės mažumos Alžyre, ypač dėl 06-03 m. potvarkio; ragina Alžyro vyriausybę persvarstyti potvarkį 06-03, kad jis labiau atitiktų Konstituciją ir šalies tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, ypač TPPTP 18 straipsnį; ragina visoms religinėms mažumoms užtikrinti religijos išpažinimo laisvę;
17. tikisi, kad vesdama derybas su Alžyro valdžios institucijomis, visų pirma per netrukus vyksiantį ES ir Alžyro asociacijos tarybos posėdį, ES žmogaus teisių padėčiai skirs itin daug dėmesio; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) parengti ir pateikti konkrečių ypatingą susirūpinimą keliančių atvejų sąrašą, įskaitant šioje rezoliucijoje paminėtus atvejus, ir reguliariai informuoti Parlamentą apie pažangą, padarytą juos tiriant;
18. ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares kartu su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais remti pilietinės visuomenės grupes, žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir protestuotojus, laikytis tvirtesnės viešosios pozicijos žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi Alžyre klausimu, aiškiai ir viešai pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus, primygtinai raginti valdžios institucijas paleisti savavališkai sulaikytus asmenis ir pernelyg dažnai netaikyti kardomojo kalinimo, pareikalauti leisti susitikti su kalinamais asmenimis ir stebėti aktyvistų, žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų teismo procesus, taip pat atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Alžyre pasitelkiant visas turimas priemones;
19. pabrėžia ES ir Alžyro santykių svarbą, nes jis yra svarbus kaimynas ir partneris; primena stiprių ir tvirtų ES ir Alžyro santykių svarbą ir dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą puoselėti šiuos santykius, grindžiamus visapusiška pagarba bendroms vertybėms, kaip antai pagarba žmogaus teisėms, demokratijai, teisinei valstybei ir žiniasklaidos laisvei;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES delegacijai Alžyre, Alžyro vyriausybei, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai ir Europos Tarybai.
- [1] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0072.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0188.