BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno atvejo, kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos ir Rusijos išpuolių Čekijoje
28.4.2021 - (2021/2642(RSP))
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9-0236/2021 (Verts/ALE)
B9-0237/2021 (RENEW)
B9-0250/2021 (S&D)
B9-0251/2021 (PPE)
B9-0252/2021 (ECR)
Michael Gahler, Željana Zovko, Andrius Kubilius, Sandra Kalniete, Isabel Wiseler-Lima, Andrzej Halicki, Antonio López-Istúriz White, Miriam Lexmann, David Lega, Rasa Juknevičienė, Jerzy Buzek, Riho Terras, Arba Kokalari, Tomáš Zdechovský, Luděk Niedermayer, Vladimír Bilčík, Traian Băsescu, Jiří Pospíšil, Stanislav Polčák, Eugen Tomac, Michaela Šojdrová
PPE frakcijos vardu
Marek Belka, Włodzimierz Cimoszewicz, Tonino Picula
S&D frakcijos vardu
Bernard Guetta, Petras Auštrevičius, Dita Charanzová, Olivier Chastel, Vlad Gheorghe, Klemen Grošelj, Moritz Körner, Dragoș Pîslaru, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Michal Šimečka, Nicolae Ştefănuță, Ramona Strugariu, Dragoş Tudorache
RENEW frakcijos vardu
Sergey Lagodinsky
Verts/ALE frakcijos vardu
Anna Fotyga, Veronika Vrecionová, Ruža Tomašić, Jadwiga Wiśniewska, Witold Jan Waszczykowski, Elżbieta Rafalska, Hermann Tertsch, Charlie Weimers, Jan Zahradil, Jacek Saryusz-Wolski, Zdzisław Krasnodębski, Adam Bielan, Elżbieta Kruk, Zbigniew Kuźmiuk
ECR frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno atvejo, kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos ir Rusijos išpuolių Čekijoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos,
– atsižvelgdamas į JT Chartiją, JT jūrų teisės konvenciją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),
– atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 12 d. Minske priimtą ir pasirašytą Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketą, kuris buvo visas patvirtintas 2015 m. vasario 17 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2202(2015),
– atsižvelgdamas į G 7 užsienio reikalų ministrų 2021 m. kovo 18 d. pareiškimą dėl Ukrainos ir į 2021 m. balandžio 12 d. jų bendrą pareiškimą su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai ta pačia tema;
– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 16 d. Prancūzijos prezidento, Ukrainos prezidento ir Vokietijos kanclerės susitikimą Rusijos kariuomenės telkimo klausimu,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. balandžio 18 d. pareiškimą ES vardu dėl Aleksejaus Navalno sveikatos būklės blogėjimo,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 68/262 „Ukrainos teritorinis vientisumas“, 2016 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 71/205, 2017 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją Nr. 72/190, 2018 m. gruodžio 22 d. rezoliuciją 73/263, 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją 74/168 ir 2020 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją 75/192 „Žmogaus teisių padėtis Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste Ukrainoje“, taip pat į 2019 m. gruodžio 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 74/17 ir 2020 m. gruodžio 7 d. rezoliuciją Nr. 75/29 „Militarizacijos problema Autonominėje Krymo Respublikoje, Sevastopolio mieste Ukrainoje, taip pat Juodosios jūros ir Azovo jūros dalyse“,
– atsižvelgdama į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimą 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi[1],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą, ypač į jo II antraštinę dalį dėl politinio dialogo ir konvergencijos užsienio reikalų ir saugumo srityje[2],
– atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 5 d. Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų dėl Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos prisijungimo prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo,
– atsižvelgdamas į Ukrainos 2021 m. kovo 29 d. pasiūlymą grįžti prie visiško karo veiksmų nutraukimo Rytų Ukrainoje ir į Bendrojo veiksmų plano dėl Minsko susitarimų įgyvendinimo projektą,
– atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai 2021 m. balandžio 19 d. pareiškimą dėl Čekijos diplomatų išsiuntimo iš šalies ir į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. balandžio 21 d. pareiškimą ES vardu dėl solidarumo su Čekija dėl nusikalstamos veiklos jos teritorijoje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi pastarosiomis savaitėmis Rusijos Federacija labai padidino savo karines pajėgas prie rytinių ir šiaurinių sienų su Ukraina ir okupuotame Kryme, taigi bendros sutelktos pajėgos – tai daugiau kaip 100 000 karių, tankai, artilerija, šarvuotos transporto priemonės ir kita sunkioji įranga; kadangi pastaruoju metu dislokuotos pajėgos sudaro didžiausią Rusijos karinių pajėgų koncentraciją nuo 2014 m. ir jų mastas bei smogiamasis pajėgumas rodo agresyvius ketinimus;
B. kadangi Rusijos Federacija paskelbė, kad nuo 2021 m. spalio 31 d. karo laivams ir kitų šalių prekybos laivams sustabdoma taikaus plaukimo teisė Juodosios jūros dalyje Kerčės sąsiaurio kryptimi, pažeidžiant JT jūrų teisės konvencijoje, kurios šalis yra Rusija, garantuojamą laivybos laisvę; kadangi atitinkamos teritorijos yra Ukrainos teritorinėje jūroje, besiribojančioje su laikinai okupuota Krymo Autonominės Respublikos teritorija ir Sevastopolio miestu;
C. kadangi praėjo šešeri metai nuo Minsko susitarimų priėmimo ir septyneri metai nuo Rusijos Federacijos įvykdytos neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos ir karo Ukrainoje pradžios;
D. kadangi, remiantis Ukrainos šaltiniais, apie 3 000 Rusijos Federacijos karininkų ir karinių instruktorių tarnauja dviejų vadinamųjų „liaudies respublikų“ ginkluotosiose pajėgose;
E. kadangi Rusijos Federacija, pasitelkdama savo įgaliotąsias pajėgas vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, nuo 2014 m. vykdo destabilizavimą Rytų Ukrainoje; kadangi dėl konflikto žuvo daugiau kaip 14 000 žmonių ir beveik du milijonai žmonių tapo šalies viduje perkeltais asmenimis;
F. kadangi Ukraina paprašė taikyti 2011 m. Vienos dokumento dėl pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonių III skyriaus 16.3 punktą, prašydama paaiškinti Rusijos Federacijos vykdomus neįprastus karinius veiksmus netoli Ukrainos sienos ir okupuotame Kryme; kadangi 2011 m. visos 57 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narės priėmė Vienos dokumentą, kuris yra ilgalaikis bendradarbiavimo ir karinio skaidrumo šaltinis; kadangi Rusijos Federacija nusprendė nedalyvauti tame susitikime;
G. kadangi ESBO dalyvaujančios valstybės turi teikti viena kitai informaciją apie, be kita ko, dislokavimo planus, iš anksto viena kitai pranešti apie svarbią karinę veiklą, pavyzdžiui, pratybas, ir konsultuotis bei bendradarbiauti tarpusavyje neįprastos karinės veiklos ar didėjančios įtampos atveju;
H. kadangi Rusijos gynybos ministerija 2021 m. balandžio 23 d., penktadienį, pareiškė, kad dislokuotos pajėgos sugrįš į savo nuolatines bazes iki 2021 m. gegužės 1 d.;
I. kadangi teisė į minties ir žodžio laisvę, teisė jungtis į asociacijas ir teisė rinktis į taikius susirinkimus yra įtvirtintos Rusijos Federacijos Konstitucijoje; kadangi žmogaus teisių ir teisinės valstybės padėtis Rusijoje ir toliau blogėja, o valdžios institucijos šias teises ir laisves nuolat pažeidžia; kadangi Rusijos Federacija yra pasirašiusi Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir EŽTK ir yra Europos Tarybos narė;
J. kadangi žinomiausias Rusijos kovos su korupcija aktyvistas ir opozicijos politikas Aleksejus Navalnas buvo sulaikytas 2021 m. sausio 17 d. ir vasario 2 d. buvo nuteistas 3,5 metų laisvės atėmimo bausme už tariamą probacijos pažeidimą, kai jis Vokietijoje sveiko po pasikėsinimo jį nužudyti apnuodijant draudžiama karine chemine medžiaga, kurį Rusijos saugumo tarnybų agentai įvykdė Rusijos Federacijos teritorijoje; kadangi kovo 12 d. Aleksejus Navalnas buvo perkeltas į Pokrove esančią įkalinimo įstaigą, kur jis buvo ne kartą kankinamas ir su juo buvo nežmoniškai elgiamasi ir čia jis daugiau nei prieš tris savaites pradėjo bado streiką;
K. kadangi šie pastarųjų savaičių įvykiai patvirtino didžiausius šeimos, draugų ir rėmėjų bei tarptautinės bendruomenės nuogąstavimus dėl jo asmeninio saugumo ir gyvybės ir dėl to jis buvo perkeltas į netoli Maskvos esančią kalėjimo ligoninę, kur jo gyvybei ir toliau gresia pavojus;
L. kadangi 2021 m. vasario 16 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vadovaudamasis Teismo reglamento 39 straipsniu, nusprendė nurodyti Rusijos Vyriausybei paleisti Aleksejų Navalną; kadangi ši priemonė turėtų būti taikoma nedelsiant; kadangi Teismas atsižvelgė į Aleksejaus Navalno gyvybei kylančios rizikos pobūdį ir mastą, kuriais prima facie remiamasi taikant laikinąją priemonę ir kurie vertinami atsižvelgiant į bendras dabartinio Aleksejaus Navalno kalinimo aplinkybes;
M. kadangi 2021 m. balandžio 23 d. Aleksejus Navalnas paskelbė, kad, remdamasis kalėjime nedirbančių gydytojų rekomendacija, jis palaipsniui sustabdys kovo 31 d. pradėtą bado streiką; kadangi Aleksejui Navalnui pateiktoje gydytojų rekomendacijoje buvo nurodyta, kad bado streiko tęsimas keltų grėsmę jo gyvybei; kadangi, net jei A. Navalnas dabar gauna būtiną priežiūrą, nėra jokios garantijos, kad jis nepatirs tolesnio nežmoniško ar gyvybei pavojingo elgesio su juo, ar kad nebus kėsinamasi į jo gyvybę;
N. kadangi 2020 m. pagal organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą Rusija užėmė 129-ą vietą iš 180 šalių ir užėmė žemiausią vietą Europoje; kadangi kleptokratinius oligarchų, saugumo pareigūnų ir su Kremliumi susijusių pareigūnų ryšius iš dalies atskleidė kovos su korupcija aktyvistai, pvz., velionis Sergejus Magnitskis ir Aleksejaus Navalno vadovaujamas Kovos su korupcija fondas (FBK), įtraukdami aukščiausius valdžios sluoksnius, įskaitant Vladimirą Putiną, tirdami nepaaiškinamą jų per daugelį metų sukauptą turtą; kadangi Maskvos prokuratūra siekia priskirti FBK ir dvi kitas su A. Navalnu susijusias organizacijas – Piliečių teisių apsaugos fondą ir Navalno regioninę būstinę – ekstremistinėms organizacijoms, o tai reikštų, kad jų darbuotojai gali būti suimti ir jiems gali būti skiriamos šešerių-dešimties metų laisvės atėmimo bausmės;
O. kadangi A. Navalno apnuodijimas dera su veiksmų, kurių imtasi prieš Putino oponentus, modeliu ir dėl kurio nukentėjo Viktoras Juščenko, Sergejus Skripalis ir Vladimiras Kara-Murzas bei mirė keli pagrindiniai opozicijos veikėjai, žurnalistai, aktyvistai ir užsienio lyderiai, įskaitant Borisą Nemcovą, Aną Politkovskają, Sergejų Protazanovą, Nataliją Estemirovą ir Aleksandrą Litvinenko;
P. kadangi Rusijos Federacija kelia ne tik išorės grėsmę Europos saugumui, bet ir vykdo vidaus karą prieš savo gyventojus, taikydama sistemingas priespaudos priemones prieš opoziciją ir atlikdama sulaikymus gatvėse; kadangi vien 2021 m. balandžio 21 d. buvo sulaikyti daugiau kaip 1 788 taikūs demonstrantai – šie sulaikymai papildo bendrą nuo 2021 m. sausio mėn. sulaikytų daugiau kaip 15 000 nekaltų Rusijos piliečių skaičių;
R. kadangi dviejose ankstesnėse rezoliucijose dėl Rusijos Parlamentas ragino peržiūrėti ES politiką Rusijos atžvilgiu ir penkis pagrindinius jos principus ir paprašė Tarybos nedelsiant pradėti rengti ir priimti ES strategiją dėl būsimų santykių su demokratine Rusija, kurioje būtų numatytos įvairios paskatos ir sąlygos, kad būtų stiprinamos vidaus tendencijos Rusijoje siekiant laisvės ir demokratijos;
S. kadangi 2021 m. balandžio 17 d. Čekija išsiuntė 18 Rusijos ambasados darbuotojų, įskaitant Rusijos žvalgybos agentūrų narius, atsižvelgdama į tinkamai pagrįstas Čekijos saugumo informacijos tarnybos išvadas, kad aktyvūs Rusijos žvalgybos pareigūnai yra susiję su 2014 m. sprogimu amunicijos sandėlyje, per kurį žuvo du Čekijos piliečiai ir buvo padaryta didžiulė materialinė žala; kadangi buvo beatodairiškai sukeltas pavojus tūkstančių aplinkinėse savivaldybėse gyvenančių žmonių gyvybėms ir nuosavybei; kadangi šie neteisėti veiksmai Čekijos teritorijoje yra rimtas ES valstybės narės suvereniteto pažeidimas, kurį daro užsienio valstybė; kadangi reaguodama į tai, kad Čekija išsiuntė 18 jos ambasados darbuotojų, Rusijos Federacija išsiuntė 20 Čekijos diplomatų, kuriems buvo nurodyta išvykti 2021 m. balandžio 19 d.; kadangi Rusijai atsisakius priimti išsiųstus Čekijos diplomatus atgal į šalį ir vadovaujantis Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 11 straipsniu, 2021 m. balandžio 22 d. Čekija nusprendė sulyginti darbuotojų skaičių Rusijos ambasadoje Čekijoje su Čekijos ambasados Rusijoje darbuotojų skaičiumi, Rusijos ambasadai iki gegužės mėn. pabaigos duodant laiko išpildyti šį reikalavimą;
T. kadangi tie patys GRU agentai, susiję su amunicijos sandėlio Čekijoje sprogimu, yra taip pat yra atsakingi už 2018 m. Jungtinėje Karalystėje įvykdytą pasikėsinimą nužudyti Sergejų ir Juliją Skripalius panaudojant karinę paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą „Novičiok“, nuo kurios taip pat mirė Jungtinės Karalystės pilietis; kadangi GRU agentai taip pat buvo apkaltinti pasikėsinimu nužudyti ginklų gamyklos savininką Emilianą Gebrevą ir du kitus asmenis Bulgarijoje 2015 m; kadangi Rusija nebendradarbiauja tiriant šiuos nusikaltimus, padarytus Europos Sąjungos teritorijoje, neigia GRU dalyvavimą apnuodijant Skripalius ir teikia apsaugą pagrindiniams įtariamiesiems;
1. remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą su jos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis; pakartoja, kad tvirtai remia ES politiką nepripažinti neteisėtos Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksijos; palankiai vertina visas ribojamąsias priemones, kurių ES ėmėsi dėl neteisėtos aneksijos; ragina nedelsiant paleisti visus neteisėtai sulaikytus ir įkalintus Ukrainos piliečius Krymo pusiasalyje ir Rusijoje, ir apgailestauja dėl tebesitęsiančių žmogaus teisių pažeidimų Kryme ir okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose, taip pat dėl didelio masto Rusijos pilietybės suteikimo (paso suteikimo) šių vietovių piliečiams; pabrėžia, kad Rusijos pareigūnai, kurių veiksmai arba neveikimas padėjo arba leido vykdyti karo nusikaltimus Ukrainoje, turės būti patraukti atsakomybėn pagal tarptautinio baudžiamojo teisingumo sistemą;
2. apgailestauja dėl dabartinės ES ir Rusijos santykių padėties, kurią lėmė Rusijos agresija ir nuolatinis Ukrainos destabilizavimas, priešiškas elgesys ES valstybių narių bei jų visuomenės atžvilgiu ir atviri išpuoliai prieš jas, kuriuos, be kita ko, rodo kišimasis į rinkimų procesus, dezinformacijos naudojimas, sintetinė vaizdakaita, piktavališki kibernetiniai išpuoliai, sabotažas ir cheminiai ginklai, taip pat smarkiai pablogėjusi žmogaus teisių padėtis ir sumažėjusi pagarba teisei į saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę Rusijoje; griežtai smerkia priešišką Rusijos elgesį Europoje ir ragina jos vyriausybę nutraukti šiuos veiksmus, kurie pažeidžia tarptautinius principus ir normas ir kelia grėsmę stabilumui Europoje, kas trukdo vykdyti konstruktyvią dvišalę darbotvarkę su šia svarbia kaimyne;
3. išlieka labai susirūpinęs dėl didelio masto Rusijos karinių pajėgų telkimo pasienyje su Ukraina ir neteisėtai okupuotoje Krymo Autonominėje Respublikoje, kurią Rusijos gynybos ministerija paskelbė kaip baigusią egzistavimą; smerkia šiuos Rusijos Federacijos vykdomus grasinamuosius ir destabilizuojančius veiksmus ir labai vertina proporcingą Ukrainos atsaką;
4. mano, kad ES privalo padaryti išvadas iš pasimokyti iš didelį susirūpinimą keliančio Rusijos karinių pajėgų telkimo prie Ukrainos sienos, kuris buvo sustabdytas balandžio 23 d., penktadienį; primygtinai reikalauja, kad Rusijos karinės pajėgos būtų visiškai ir nedelsiant atitrauktos nuo Ukrainos sienos į savo nuolatines bazes; reikalauja, kad Rusija nedelsiant nutrauktų nepagrįstą karinių pajėgų telkimą, kuriuo siekiama grasinti kaimyninėms šalims, nutrauktų visas vykdomas provokacijas ir susilaikytų nuo jų ateityje, bei deeskaluotų padėtį atitraukdama savo pajėgas į jų nuolatines bazes, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, pvz., ESBO principų ir įsipareigojimų dėl karinio judėjimo skaidrumo bei Vienos dokumento; pakartoja, kad Rusijos karinės pajėgos taip pat kelia grėsmę Europos stabilumui, saugumui ir taikai, todėl ES dialogas saugumo klausimais su Ukraina turėtų būti plataus užmojo ir prisidėti prie suderinto saugumo problemų vietoje vertinimo; pabrėžia, kad draugiškos šalys turėtų padidinti savo karinę paramą Ukrainai ir teikti gynybinius ginklus – tai atitinka JT Chartijos 51 straipsnį, pagal kurį leidžiama individuali ir kolektyvinė savigyna; ragina Rusiją pašalinti savo karines pajėgas iš vadinamųjų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ ir grąžinti Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto kontrolę Ukrainai;
5. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis) užtikrinti, kad Taryba ir toliau stebėtų karinius pokyčius nepaisant paskelbto Rusijos karinių pajėgų perkėlimo ir toliau būtų pasirengusi susitarti dėl tolesnių bendrų veiksmų;
6. ragina Rusiją laikytis savo įsipareigojimo pagal JT jūrų teisės konvenciją ir užtikrinti laivybos ir tranzito laisvę per tarptautinį sąsiaurį į Azovo jūros uostus; ragina ES, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kitais tarptautiniais partneriais, parengti nuolatinę visų laivų, įplaukiančių per Kerčės sąsiaurį, plaukimo stebėseną;
7. ragina Rusiją ir Rusijos remiamus separatistus laikytis ugnies nutraukimo susitarimo; ragina Rusiją įgyvendinti Minsko susitarimų nuostatas ir konstruktyviai dalyvauti Normandijos procese bei trišalėje kontaktinėje grupėje; pabrėžia, kad reikia rasti politinį konflikto Rytų Ukrainoje sprendimą ir kad ES turi vaidinti didesnį vaidmenį taikiai sprendžiant konfliktus;
8. pabrėžia, kad jei kariuomenės sutelkimas pasibaigtų Rusijos Federacijos įsiveržimu į Ukrainą, ES turi aiškiai nurodyti, kad tokio tarptautinės teisės ir normų pažeidimo kaina būtų labai didelė; todėl primygtinai reikalauja, kad tokiomis aplinkybėmis būtų nedelsiant sustabdytas naftos ir dujų importas iš Rusijos į ES, be to, Rusijai neturėtų būti taikoma SWIFT mokėjimo sistema, o visas ES esantis Rusijos valdžios institucijoms artimų oligarchų ir jų šeimų turtas turėtų būti įšaldytas ir jų vizos panaikintos;
9. reikalauja, kad ES sumažintų savo priklausomybę nuo Rusijos energijos, ir todėl primygtinai ragina ES institucijas ir visas valstybes nares nebetęsti dujotiekio „Nord Stream 2“ statybos ir reikalauti nutraukti prieštaringai vertinamų branduolinių elektrinių, kurias stato bendrovė „Rosatom“, statybas;
10. pakartoja, kad remia tarptautinį tyrimą dėl Malaizijos oro linijų lėktuvo, skridusio reisu MH17, tragiško numušimo aplinkybių (šis aktas galėtų būti laikomas karo nusikaltimu), ir pakartoja savo raginimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis;
11. ragina ES ir jos valstybes nares remtis JK pasiūlymo dėl teisės akto dėl visuotinio sankcijų už korupciją reglamento ir kitų panašių režimų pavyzdžiu ir nustatyti ES sankcijų už korupciją režimą, papildantį galiojantį ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą; pabrėžia, kad ES valstybės narės nebeturėtų svetingai priimti Rusijos turto ir neaiškios kilmės investicijų; ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų, kad būtų pažabotos Kremliaus strateginės investicijos ES, kuriomis siekiama vykdyti ardomąją veiklą, kenkiant demokratiniams procesams ir institucijoms ir skleidžiant korupciją; toliau primygtinai reikalauja, kad valstybės narės, pavyzdžiui, Kipras, Bulgarija ir Malta, nebetaikytų savo „auksinių pasų“ režimo;
12. ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Aleksejų Navalną, kurio nuteisimas yra politiškai motyvuotas ir prieštarauja Rusijos tarptautiniams įsipareigojimams žmogaus teisių srityje, taip pat visus kitus protestų metu sulaikytus asmenis, remiančius jo paleidimą arba kovos su korupcija kampaniją; tikisi, kad Rusija vykdys laikinąją priemonę, kurią Europos Žmogaus Teisių Teismas skyrė atsižvelgdamas į Aleksejaus Navalno gyvybei gresiančio pavojaus pobūdį ir mastą; mano, kad Rusijai tenka atsakomybė už Aleksejaus Navalno sveikatos būklę, ir primygtinai ragina Rusiją ištirti pasikėsinimą nužudyti Aleksejų Navalną, visapusiškai bendradarbiaujant su Cheminio ginklo uždraudimo organizacija; ragina Rusijos valdžios institucijas pagerinti sąlygas kalėjimuose ir sulaikymo įstaigose, kad jos atitiktų tarptautinius standartus; ragina sustabdyti taikių protestuotojų suėmimus ir sistemingus išpuolius prieš opoziciją, susijusius su reikalavimais paleisti Aleksejų Navalną; pabrėžia, kad visiems asmenims, susijusiems su Aleksejaus Navalno patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, nuteisimu ir netinkamu elgesiu su juo, turėtų būti taikomos sankcijos pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą;
13. primena Rusijos valdžios institucijoms ir prezidentui V. Putinui asmeniškai, kaip Rusijos valstybės vadovui, kad jie yra visiškai atsakingi už rūpinimąsi Aleksejaus Navalno gyvybe ir kūno neliečiamumu ir privalo imtis visų būtinų priemonių jo fizinei ir psichinei sveikatai bei gerovei apsaugoti; toliau primygtinai ragina prezidentą V. Putiną ir Rusijos valdžios institucijas atlikti tyrimą, pradėti persekioti ir patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už pasikėsinimą jį nužudyti;
14. smerkia Rusijos valdžios institucijų ketinimus Aleksejaus Navalno vadovaujamą kovos su korupcija fondą paskelbti ekstremistine organizacija kaip nepagrįstus ir diskriminacinius; pabrėžia, kad kova su korupcija ir siekis dalyvauti laisvame ir pliuralistiniame viešajame diskurse ir rinkimų procese yra neatimama visų asmenų ir demokratinių politinių organizacijų teisė ir neturi nieko bendra su ekstremistinėmis pažiūromis;
15. reiškia nuoširdų solidarumą su Rusijos demokratinėmis jėgomis, pasiryžusiomis kurti atvirą ir laisvą visuomenę, taip pat paramą visiems asmenims ir organizacijoms, nukentėjusiems nuo išpuolių ir represijų; primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti šalyje bet kokį persekiojimą, bauginimą ir išpuolius prieš opoziciją, pilietinę visuomenę, žiniasklaidą, žmogaus ir moterų teisių gynėjus ir kitus aktyvistus, ypač prieš 2021 m. rudenį vyksiančius parlamento rinkimus; ragina ES toliau raginti Rusiją panaikinti arba iš dalies pakeisti visus įstatymus, kurie neatitinka tarptautinių standartų; primena, kad tvirtai remia visus žmogaus teisių gynėjus Rusijoje ir jų darbą; ragina ES delegaciją ir valstybių narių atstovybes šalyje stiprinti savo paramą pilietinei visuomenei ir naudotis visomis turimomis priemonėmis siekiant padidinti paramą žmogaus teisių gynėjų darbui ir, kai tinkama, palengvinti vizų išdavimą skubos tvarka ir suteikti laikiną prieglobstį ES valstybėse narėse;
16. pakartoja savo raginimą ES institucijoms ir valstybėms narėms toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Rusijos Federacijoje, taip pat stebėti teismo bylas, susijusias su pilietinės visuomenės organizacijomis, žurnalistais, opozicijos politikais ir aktyvistais, įskaitant Aleksejaus Navalno bylą;
17. apgailestauja dėl to, kad Rusijos žvalgybos tarnyboms priklausantys nusikalstamos veikos vykdytojai sukėlė Vrbeticės ginklų saugyklos sprogimą Čekijoje: tai yra Čekijos suvereniteto pažeidimas ir nepriimtinas priešiškumo veiksmas; griežtai smerkia veiklą, kuria siekiama destabilizuoti ir bauginti ES valstybes nares, ir ragina Rusiją nutraukti tokią veiklą, patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn ir išmokėti kompensacijas 2014 m. išpuolio metu žuvusių asmenų šeimoms; pabrėžia, kad Europos Sąjunga palaiko Čekijos Respubliką ir ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Tarybą imtis atitinkamų atsakomųjų priemonių, įskaitant tikslinių sankcijų taikymą atsakomųjų veiksmų prieš Čekiją ar bet kurią kitą ES valstybę narę atveju; reiškia nuoširdų solidarumą su Čekijos Respublikos piliečiais ir valdžios institucijomis dėl Rusijos įvykdyto išpuolio ES teritorijoje ir dėl nepagrįsto ir neproporcingo 20-ties Čekijos diplomatų išsiuntimo iš Rusijos; remia Čekijos valdžios institucijų sprendimą, kad Rusijos ambasados Čekijoje darbuotojų skaičius būtų lygus Čekijos ambasados Rusijoje darbuotojų skaičiui, smerkia vėlesnius Rusijos Federacijos grasinimus Čekijos Respublikai ir palankiai vertina visus paramos ir solidarumo veiksmus, kurių ėmėsi daugelis ES valstybių narių vyriausybių, taip pat už visą pasiūlytą diplomatinių tarnybų pagalbą; ragina ES valstybes nares, vadovaujantis S. Skripalio bylos pavyzdžiu, koordinuotai išsiųsti Rusijos diplomatus;
18. smerkia propagandą ir dezinformaciją Rusijos spaudoje ir jos piktavališką platinimą į ES, taip pat Rusijos trolių fabrikų darbą, ypač asmenis, kurie šiuo metu šmeižia Čekijos Respubliką, tvirtindami, kad ji yra nuo JAV interesų priklausoma, o ne suvereni šalis, turinti nepriklausomas informavimo tarnybas; smerkia kibernetinius išpuolius prieš Čekijos strateginę valstybės administracijos instituciją, kurie buvo vykdomi kartu su Rusijos kariniu šnipinėjimu;
19. pakartoja, kad ES valstybių narių vienybė yra geriausia politika siekiant atgrasyti Rusiją nuo destabilizuojančių ir ardomųjų veiksmų Europoje; ragina valstybes nares derinti savo pozicijas ir veiksmus Rusijos atžvilgiu ir laikytis vieningos pozicijos; reikalauja, kad valstybės narės Europos Tarybos Ministrų Komitete laikytųsi vieningos pozicijos dėl to, kad Rusija nuolat nepaiso Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų; laikosi nuomonės, kad ES turėtų siekti tolesnio bendradarbiavimo su panašių pažiūrų partneriais, ypač su NATO ir JAV, ir pasinaudoti visomis tarptautiniu lygiu prieinamomis priemonėmis siekiant veiksmingai kovoti su nuolatiniu Rusijos kišimusi, vis agresyvesnėmis dezinformacijos kampanijomis ir šiurkščiais tarptautinės teisės pažeidimais, keliančiais grėsmę saugumui ir stabilumui Europoje;
20. ragina ES valstybes nares veikti laiku ir ryžtingai reaguojant į įprastą tvarką griaunančius Rusijos žvalgybos tarnybų veiksmus ES teritorijoje ir glaudžiai koordinuoti savo proporcingą atsaką su transatlantiniais partneriais; rekomenduoja valstybėms narėms stiprinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija kontržvalgybos srityje;
21. ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Tarybą parengti naują ES santykių su Rusija strategiją, pagal kurią turi būti geriau remiama pilietinė visuomenė, stiprinami žmonių ryšiai su Rusijos piliečiais, nustatomos aiškios bendradarbiavimo su Rusijos valstybės veikėjais ribos, naudojami technologiniai standartai ir atviras internetas laisvoms erdvėms remti ir represinėms technologijoms riboti, taip pat rodomas solidarumas su ES Rytų šalimis partnerėmis, be kita ko, saugumo ir taikaus konfliktų sprendimo klausimais; pabrėžia, kad bet koks dialogas su Rusija turi būti grindžiamas tarptautinės teisės paisymu ir žmogaus teisių užtikrinimu;
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, taip pat Ukrainos Prezidentui, Vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai bei Rusijos Federacijos Prezidentui, Vyriausybei ir Valstybės Dūmai.