Procedūra : 2021/2749(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B9-0347/2021

Pateikti tekstai :

RC-B9-0347/2021

Debatai :

PV 10/06/2021 - 7.3
CRE 10/06/2021 - 7.3

Balsavimas :

PV 10/06/2021 - 9
PV 10/06/2021 - 15

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0291

<Date>{09/06/2021}9.6.2021</Date>
<RepeatBlock-NoDocSe> <NoDocSe>B9-0347/2021</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0348/2021</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0351/2021</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0352/2021</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0360/2021</NoDocSe></RepeatBlock-NoDocSe> } RC1
PDF 186kWORD 53k

<TitreType>BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį ir</TitreRecueil>


<Replacing>keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:</Replacing>

<TablingGroups>B9-0347/2021 (Verts/ALE)

B9-0348/2021 (Renew)

B9-0351/2021 (S&D)

B9-0352/2021 (ECR)

B9-0360/2021 (PPE)</TablingGroups>


<Titre>dėl Vokietijos nevyriausybinių organizacijų įtraukimo į Rusijos „nepageidautinų organizacijų“ sąrašą ir Andrejaus Pivovarovo sulaikymo.</Titre>

<DocRef>(2021/2749(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Željana Zovko, Andrius Kubilius, Michael Gahler, Isabel Wiseler-Lima, David McAllister, Jerzy Buzek, Antonio López-Istúriz White, Paulo Rangel, Tom Vandenkendelaere, Gabriel Mato, Sara Skyttedal, Miriam Lexmann, Loránt Vincze, Krzysztof Hetman, Magdalena Adamowicz, Vladimír Bilčík, Róża Thun und Hohenstein, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Ivan Štefanec, David Lega, Inese Vaidere, Luděk Niedermayer, Tomáš Zdechovský, Peter Pollák, Christian Sagartz, Adam Jarubas, José Manuel Fernandes, Stanislav Polčák, Loucas Fourlas, Eva Maydell, Michaela Šojdrová, Jiří Pospíšil, Maria Walsh, Helmut Geuking</Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Pedro Marques, Andrea Cozzolino, Włodzimierz Cimoszewicz, Norbert Neuser</Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Bernard Guetta, Petras Auštrevičius, Dita Charanzová, Olivier Chastel, Vlad Gheorghe, Svenja Hahn, Karin Karlsbro, Moritz Körner, Karen Melchior, Urmas Paet, Frédérique Ries, Nicolae Ştefănuță, Ramona Strugariu, Dragoş Tudorache</Depute>

<Commission>{Renew}Frakcijos „Renew Europe“ vardu</Commission>

<Depute>Sergey Lagodinsky, Hannah Neumann</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Anna Fotyga, Jadwiga Wiśniewska, Adam Bielan, Ruža Tomašić, Elżbieta Rafalska, Assita Kanko, Ryszard Antoni Legutko, Charlie Weimers, Jacek Saryusz-Wolski, Bogdan Rzońca, Ryszard Czarnecki, Roberts Zīle, Dace Melbārde, Witold Jan Waszczykowski</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Fabio Massimo Castaldo</Depute>

</RepeatBlock-By>


Europos Parlamento rezoliucija dėl Vokietijos nevyriausybinių organizacijų įtraukimo į Rusijos „nepageidautinų organizacijų“ sąrašą ir Andrejaus Pivovarovo sulaikymo.

(2021/2749(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, be kita ko, į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno atvejo, kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos ir Rusijos išpuolių Čekijoje[1], taip pat į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Krymo totorių[2],

 atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos protokolus, ypač į jos 10 straipsnį dėl teisės į saviraiškos laisvę ir 11 straipsnį dėl teisės į susirinkimų ir asociacijų laisvę,

 atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

 atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją ir į tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, kuriuos Rusija prisiėmė kaip Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bei Jungtinių Tautų (JT) narė,

 atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Venecijos komisijos nuomonę Nr. 814/2015 dėl federalinio įstatymo Nr. 129-FZ dėl tam tikrų teisės aktų pakeitimo (Federalinis įstatymas dėl nepageidaujamos užsienio ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų veiklos),

 atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 1 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą ES vardu dėl ribojamųjų priemonių taikymo aštuoniems ES piliečiams,

 atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 1 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą ES vardu dėl vadinamųjų „nedraugiškų valstybių“ sąrašo paskelbimo,

 atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2021 m. gegužės 27 d. pareiškimą dėl Vokietijos NVO įtraukimo į „nepageidaujamų organizacijų“ sąrašą,

 atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2021 m. birželio 1 d. pareiškimą dėl Andrejaus Pivovarovo sulaikymo,

 atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2021 m. birželio 4 d. pareiškimą dėl įstatymo dėl vadinamųjų „ekstremistinių organizacijų“,

 atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 3 d. Delegacijos ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitete pirmininko pareiškimą dėl panaikintos NVO „Atvira Rusija“ direktoriaus Andrejaus Pivovarovo sulaikymo ES komerciniame lėktuve prieš pat jam pakylant Sankt Peterburgo oro uoste,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A. kadangi teisė į nuomonės, saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Rusijos Federacijos konstitucijoje ir daugelyje tarptautinių teisinių priemonių, įskaitant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Europos žmogaus teisių konvenciją, kurių laikytis Rusija įsipareigojo; kadangi tarptautinės teisės viršenybė yra Rusijos įsipareigojimas, kurio negalima keisti ar nuo jo nukrypti neseniai priimtais konstituciniais pakeitimais;

B. kadangi Rusijos Federacija neseniai priėmė represinius įstatymus, kuriais drastiškai išplėsta asmenų ir grupių, kuriuos galima vadinti „užsienio agentais“, aprėptis ir sugriežtinti jiems taikomi apribojimai ir reikalavimai, taip pat sankcijos už jų pažeidimą;

C. kadangi nevyriausybinės organizacijos (NVO) atlieka labai svarbų vaidmenį šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje ir sudaro sąlygas piliečiams bendradarbiauti siekiant įvairių teisėtų tikslų, nes tai yra būtina visuomenės dalyvavimo forma, kuria papildomas, parengiamas ir prižiūrimas oficialus politinių sprendimų priėmimas; kadangi dėl to NVO atlieka svarbų politinį vaidmenį ir, laikydamosi įstatymų, privalo išlaikyti savo nepriklausomumą nuo bet kokio netinkamo valdžios institucijų kišimosi;

D. kadangi Federalinis įstatymas dėl užsienio ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų nepageidaujamos veiklos leidžia užsienio ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų veiklą laikyti nepageidaujama Rusijos Federacijos teritorijoje; kadangi organizacijos, kurias Rusijos valdžios institucijos paskelbė nepageidaujamomis, susiduria su jų asociacijų laisvės apribojimais, kai uždraudžiama jų veiklą ir nustatomos su šia veikla susijusios administracinės ir baudžiamosios sankcijos; kadangi Rusijos valdžios institucijos pasinaudojo šiuo įstatymu, kad palengvintų susidorojimą su Rusijoje veikiančiomis nepriklausomomis pilietinės visuomenės organizacijomis;

E. kadangi priimdama šiuos įstatymus Rusijos Federacija valdžios institucijoms suteikė beveik visišką nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų kontrolę ir įgaliojo Rusijos federalinės žiniasklaidos sergėtoją (Roskomnadzor) blokuoti interneto išteklius; kadangi Rusijos valdžios institucijos uždraudė mitingus viešose vietose, apribojo teisę dalyvauti vieno žmogaus piketuose ir nustatė papildomus apribojimus žurnalistams, kurie praneša apie šiuos protestus;

F. kadangi naujausias Valstybės Dūmos ir Federacijos tarybos 2021 m. gegužės mėn. priimtas teisės aktas labai apribojo teises ir laisves Rusijoje, nustatydamas griežtus apribojimus asmenims, kurie kritikuoja vyriausybę, neleidžiant jiems dalyvauti viešajame gyvenime ir dalyvauti rinkimuose bet kokiu lygmeniu, įskaitant 2021 m. parlamento rinkimus, jei jie buvo įsteigę, vadovavo, dirbo arba kitaip dalyvavo organizacijos, kuri nuo šiol pagal šį įstatymą yra laikoma „ekstremistine“ arba „teroristine“, veikloje;

G. kadangi šis įstatymas taip pat taikomas atgaline data ir yra nukreiptas prieš Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondą, kuris jau paskelbtas „užsienio agentu“ ir dabar turi būti paskelbtas „ekstremistine organizacija“,

H. kadangi Rusijos Federacija taip pat išplėtė įstatymo dėl „nepageidaujamų organizacijų“ taikymo sritį, nustatydama draudimą dalyvauti jų veikloje užsienyje ir suteikdama „nepageidaujamo“ statusą organizacijoms, kurios laikomos finansinių sandorių tarpininkais su jau uždraustomis organizacijomis;

I. kadangi Rusijos Federacija paskelbė „nepageidaujamas“ tarptautines ir užsienio NVO, ypač gegužės 26 d. Rusijos generalinio prokuroro sprendimu tris Vokietijos NVO įtraukti į nepageidaujamų organizacijų sąrašą, įskaitant Forum Russischsprachiger Europäer e.V., Zentrum für die Liberale Moderne GmbH ir Deutsch-Russischer Austausch e.V.;

J. kadangi aktyvi pilietinės visuomenės sritis yra labai svarbi demokratinės ir atviros visuomenės dalis, taip pat labai svarbi žmogaus teisių ir teisinės valstybės apsaugai;

K. kadangi Valstybės Dūma, priimdama šiuos teisės aktus, kuriuose numatytas neatidėliotinas baudžiamosios atsakomybės taikymas, buvo nukreipta prieš „Atviros Rusijos“ pilietinį judėjimą, į tinklą sujungtą prodemokratišką ir žmogaus teises ginančią struktūrą, kuri buvo priversta iširti, kad apsaugotų savo aktyvistus ir rėmėjus nuo tolesnio persekiojimo;

L. kadangi 2021 m. gegužės 27 d. „Atvira Rusija“ paskelbė nutrauksianti savo veiklą, kad apsaugotų savo darbuotojus ir narius nuo baudžiamojo persekiojimo pagal Rusijos teisės aktus dėl „nepageidaujamų organizacijų“;

M. kadangi 2021 m. gegužės 31 d. Sankt Peterburge buvęs judėjimo „Atvira Rusija“ lyderis Andrejus Pivovarovas buvo paimtas iš Lenkijos avialinijų LOT lėktuvo, savavališkai sulaikytas, o po dviejų dienų jam buvo pritaikytas kardomasis dviejų mėnesių kalinimas, apkaltinus „nepageidaujamos organizacijos veiklos vykdymu“; kadangi Nižnij Novgorodo aktyvistas Michailas Josilevičius taip pat yra vienas iš asmenų, kurie šiuo metu pagal tuos pačius kaltinimus patraukiami baudžiamojon atsakomybėn ir sulaikomi;

N. kadangi šie veiksmai papildo daugybę politiškai motyvuotų baudžiamojo persekiojimo atvejų, kuriuos Rusijos Federacija pradėjo prieš asmenis, kurie išreiškia nepritarimą arba paskelbė apie savo siekius dalyvauti 2021 m. rugsėjo mėn. Rusijoje numatytuose parlamento rinkimuose, pvz., įkalinamas kovos su korupcija kampanijos vykdytojas ir opozicijos politikas Aleksejus Navalnas arba penkerių metų atidėta bausmė skiriama kairiųjų opozicijos tinklaraštininkui ir politikui Nikolajui Platoškinui; taip pat atkreipia dėmesį į pastarojo meto bylas prieš opozicijos politiką Dmitrijų Gudkovą, prieš žiniasklaidos priemones, pvz., „Radio Free Europe“, „Radio Liberty“, „Meduza“ ir „VTimes“, ir kai kuriuos žurnalistus, kaltinamus esant „užsienio agentais“; kadangi represinės priemonės taikomos net studentų žurnalams; kadangi, pasak organizacijos „Memorial“ žmogaus teisių centro, Rusijos valdžios institucijos, pažeisdamos Rusijos Federacijos įsipareigojimus, šiuo metu yra sulaikiusios beveik 400 politinių kalinių;

O. kadangi Rusijos valdžios institucijos susidorojo su taikiais protestuotojais, kurie išėjo į gatves visoje šalyje, kad paremtų Aleksejų Navalną ir protestuotų prieš korupciją ir neteisingumą; kadangi, remiantis Rusijos stebėsenos organizacijos OVD-Info duomenimis, per tris sausio ir vasario mėn. protestų dienas suimta daugiau kaip 11 000 protestuotojų, įskaitant dešimtis nepriklausomų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, kurie pranešė apie tuos protestus ar juos stebėjo; kadangi visoje šalyje pradėta tūkstančiai administracinio persekiojimo ir daugiau kaip 100 baudžiamųjų bylų, taip pat toliau vykdomi suėmimai ir sulaikymai, susiję su fiktyviais kaltinimais;

P. kadangi, remiantis daugeliu pranešimų, su taikiais protestuotojais, nuteistais „administraciniu sulaikymu“, buvo netinkamai elgiamasi, be kita ko, jie buvo laikomi labai perpildytose sulaikymo įstaigose, kelias valandas negaudavo maisto ir vandens ir buvo priversti juos perduodant ilgai (kelias valandas vienu metu, dažnai naktį) praleisti policijos furgonuose; kadangi protestuose dalyvavę žmonės taip pat pranešė, kad jiems buvo grasinama pašalinimu iš universitetų ar kolegijų arba, kad jie buvo iš jų pašalinti, arba prarado darbą; kadangi taikiems protestuotojams, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir vaikus, riaušių policija taip pat naudojo perteklinę jėgą;

Q. kadangi labai svarbu išsamioje ES strategijoje Rusijos atžvilgiu užtikrinti, kad bendradarbiavimas su Rusija neprieštarautų demokratijos vertybėms ir žmogaus teisių apsaugai;

R. kadangi Kremliaus režimas daro viską, ką gali, kad atskirtų Rusijos žmones nuo tarptautinės bendruomenės ir atimtų iš jų viltį dėl demokratinės ateities, be kita ko, pasinaudodamas įvairiais būdais, kad uždraustų opozicijos kandidatams dalyvauti 2021 m. Rusijos parlamento rinkimuose;

S. kadangi Levada Center atliktas tyrimas rodo, kad valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ apklausose atsidūrė istoriškai žemiausiose vietose po to, kai parėmė nepopuliarią pensijų reforma ir skatino priimti Konstitucijos pakeitimų projektą, įskaitant tą pakeitimą, kuriuo remiantis prezidentas Vladimiras Putinas galėtų likti eiti pareigas iki 2036 m.; kadangi didėjančios Rusijos valdžios institucijų vykdomos represijos prieš pilietinę visuomenę ir politinę opoziciją rodo, kad valdžios institucijos baiminasi visuomenės nepasitenkinimo prastais šalies socialiniais ir ekonominiais rezultatais ir valdančiosios klasės korupcija;

1. ragina Rusijos valdžios institucijas:

a) nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti Andrejų Pivovarovą ir panaikinti visus kaltinimus jam ir visiems kitiems, patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn pagal įstatymą dėl „nepageidaujamų organizacijų“, arba tiems, kurie buvo kitaip savavališkai sulaikyti;

b) nutraukti visas represijas prieš politinius oponentus ir kitus kritiškus balsus šalyje; visoms politinėms partijoms rinkimų metu užtikrinti vienodas dalyvavimo sąlygas ir vienodas galimybes;

c) nutraukti žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų baudžiamąjį persekiojimą pagal įstatymą dėl „užsienio agentų“ ir „nepageidaujamų organizacijų“ įstatymą, panaikinti šiuos diskriminacinius teisės aktus ir atšaukti Rusijos generalinio prokuroro sprendimą tris Vokietijos NVO įtraukti į sąrašą kaip nepageidaujamas;

d) panaikinti neseniai priimtus teisės aktus ir nebekurti naujų specialių teisės aktų arba nepiktnaudžiauti kitais įprastais baudžiamaisiais ar administraciniais įstatymais, kuriais nustatomi nauji apribojimai nepriklausomai pilietinei visuomenei, teisėms į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę ir prieigai prie informacijos internete, taip pat peržiūrėti ir suderinti savo teisės aktus su savo tarptautiniais įsipareigojimais, tarptautine žmogaus teisių teise ir savo konstitucija;

e) nepriimti šiuo metu rengiamų papildomų teisės aktų, pagal kuriuos būtų draudžiama dalyvauti rinkimuose organizacijų, kurios savavališkai įtrauktos į „nepageidautinų“ sąrašą, darbuotojams ar rėmėjams;

f) pripažinti teigiamą gyvybingos ir aktyvios pilietinės visuomenės poveikį demokratijos ir visuomenės būklei ir užtikrinti palankią aplinką, kurioje pilietinės visuomenės organizacijos ir aktyvistai galėtų laisvai prisidėti prie žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir visuomenės gerovės skatinimo ir apsaugos;

g) peržiūrėti ir suderinti su tarptautine žmogaus teisių teise kitus teisės aktus, kuriais ribojama saviraiškos laisvė, įskaitant Rusijos teisės aktus dėl dezinformacijos kampanijų, kovos su ekstremizmu ir kovos su terorizmu;

h) nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus taikius protestuotojus ir kitus pilietinės visuomenės aktyvistus ir politikus, įskaitant Aleksejų Navalną ir tuos, kurie buvo suimti ir sulaikyti už išgalvotus administracinius nusikaltimus arba patraukti baudžiamojon atsakomybėn už sufalsifikuotus baudžiamuosius kaltinimus vien dėl to, kad taikiai naudojosi savo teisėmis į saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvę, įskaitant, be kita ko, žurnalistus, teisininkus, opozicijos aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus ir kitus pilietinės visuomenės veikėjus, įskaitant Aleksejaus Navalno ir jo kovos su korupcija fondo darbuotojus ir bendradarbius;

i) prisidėti prie žmonių tarpusavio ryšių skatinimo tiek Rusijos Federacijos, tiek Europos Sąjungos naudai;

2. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybą, ES delegacijas, valstybes nares ir Komisiją rengiant išsamią ES strategiją Rusijos atžvilgiu ir reaguojant į teisinės valstybės principų, pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių padėties Rusijoje nykimą, daugiausia dėmesio skirti šiems aspektams:

a) nustatyti naujas ES ir Rusijos santykių sąlygas siekiant nutraukti vidaus represijas, nukreiptas prieš politinius ir pilietinės visuomenės aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus ir teisininkus, opozicijos politikus, žurnalistus, nepriklausomą žiniasklaidą, profesines sąjungas ir NVO, ir, jei ši problema nebus išspręsta, nustatyti naujas ES sankcijas, pvz., panaikinti Rusijos oligarchų ir už žmogaus teisių pažeidimus atsakingų pareigūnų galimybes Europos Sąjungoje įsigyti nekilnojamojo turto, neišduoti vizų, neleisti įsigyti finansinių produktų ir t. t.;

b) imtis veiksmų ES ir Rusijos santykių ir bet kokio dialogo su Rusija srityje siekiant spręsti žmogaus teisių klausimus, kad būtų tiksliai atspindėtas Rusijoje taikomų griežtų priemonių žmogaus teisių srityje mastas, visų pirma laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn.; toliau rodyti solidarumą ir veiksmų vieningumą, siekiant suderinti savo pozicijas dėl Rusijos, kad būtų apribotas neigiamas neseniai Rusijoje priimtų ribojamųjų įstatymų poveikis, ir apsvarstyti idėją sąžiningai pasidalyti ekonominių sankcijų Rusijos režimui naštą tarp valstybių narių, sustabdyti strateginių projektų, pavyzdžiui, „Nord Stream 2“, tęstinumą ir papildyti dabartinį ES visuotinį sankcijų žmogaus teisių srityje režimą panašiu režimu, susijusiu su korupcija;

c) imtis koordinuotų veiksmų siekiant sustabdyti ir apriboti neigiamą neseniai Rusijoje priimtų ribojamųjų įstatymų poveikį ir teikti pirmenybę strateginiam bendradarbiavimui su Rusijos demokratijos ir žmogaus teisių aktyvistais, visų pirma integruojant žmogaus teises, įskaitant lyčių lygybę, ir konsultacijas su pilietine visuomene į visus dialogus bei ES ir Rusijos bendradarbiavimo sritis, be kita ko, bendradarbiaujant skaitmeninimo ir klimato kaitos klausimais, taip pat vykdant bet kokias švietimo ir kultūrinio bendradarbiavimo programas, kartu reguliariai atliekant poveikio žmogaus teisėms vertinimus siekiant peržiūrėti šį bendradarbiavimą;

d) įvertinti, kurios institucijos, organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, glaudžiai susijusios su Rusijos vyriausybe, turėtų būti stebimos atsižvelgiant į jų veiklą ES;

e) didinti paramą žmogaus teisių gynėjams, nepriklausomoms NVO ir žiniasklaidai, pilietinei visuomenei ir tiems, kurie gina politines ir pilietines laisves Rusijoje, pavyzdžiui, rodant tvaresnius ir aukšto lygio įsipareigojimus dėl pagrindinių atskirų susirūpinimą keliančių atvejų, įskaitant Vladimiro Kara-Murzos nuodijimą, visapusiškai pasinaudojant ambasadorių ir kitų pareigūnų vizitais į regionus, siekiant kelti susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir susitikti su žmogaus teisių gynėjais ir pilietine visuomene, taip pat strategiškai naudojantis socialine žiniasklaida, tiksliniais komentarais ir spaudos priemonėmis siekiant aiškiai išreikšti paramą žmogaus teisių gynėjams, be kita ko, Rusijoje ir nepriklausomais Rusijos kanalais, taip pat remiant nepriklausomus Rusijos žurnalistus diplomatiniais ir (arba) konsuliniais veiksmais, kai jiems kyla pavojus, įskaitant lanksčią vizų politiką; nors Parlamentas pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas su pilietine visuomene turi būti būsimo naujo ES strateginio požiūrio į Rusiją ramstis, ir ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti Rusijoje gąsdinamas arba uždraustas NVO ir prireikus leisti joms veikti iš ES teritorijos, didinti paramą žmogaus teisių gynėjų darbui ir prireikus palengvinti vizų išdavimą skubos tvarka bei suteikti laikiną prieglobstį ES valstybėse narėse;

f) poreikį tęsti pilietinės visuomenės bendradarbiavimą su Rusija ir taip šalinti vis didėjančias kliūtis, kurias Rusijos valdžios institucijos kelia žmonių tarpusavio ryšiams, pilietinės visuomenės bendradarbiavimui ir Rusijos pilietinės visuomenės organizacijų rėmimui;

g) smerkia naujas pogrindinių represijų formas, kuriomis siekiama tiek sostinėje, tiek kitur taikyti sankcijas už darbuotojų, ligoninių gydytojų, mokytojų ir socialinių paslaugų darbuotojų dalyvavimą demonstracijose arba jų paramą dabartinio režimo oponentams;

h) ES ir jos valstybių narių poreikį Europos Taryboje skubiai iškelti klausimus, susijusius su Rusijos Federacijos neseniai priimtais autoritariniais teisės aktais, atsižvelgiant į jos tarptautinių įsipareigojimų Europos Tarybai vykdymą;

i) imtis suderintų veiksmų su panašiai mąstančiais tarptautiniais partneriais, įskaitant G 7 šalis, raginant Rusijos valdžios institucijas nutraukti vidaus represijas prieš demokratiją ir pilietinės visuomenės aktyvistus bei žmogaus teisių gynėjus; tie veiksmai taip pat turėtų apimti aukšto lygio ir viešąsias intervencijas, koordinuotas iniciatyvas ir nuolatinę kontrolę tarptautiniuose ir regioniniuose žmogaus teisių forumuose, pavyzdžiui, Europos Taryboje, ESBO ir JT Žmogaus teisių taryboje;

j) atlikti reguliarius poveikio žmogaus teisėms vertinimus siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas su Rusijos valdžios institucijomis nepakenktų žmogaus teisių tikslams ir tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimų;

k) laikytis Parlamento raginimo ES delegacijai ir nacionalinėms diplomatinėms atstovybėms Rusijoje atidžiai stebėti atskirų politinių kalinių padėtį ir teismo procesus vietoje ir pasiūlyti jiems visokeriopą paramą, kurios jiems gali prireikti, ir dirbti kartu, kad būtų užtikrintas greitas jų paleidimas;

l) vengti suteikti legitimumą pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus ir represijas, pavyzdžiui, užtikrinant, kad ambasadoriai ir atvykstantys į šalį aukšto lygio asmenys vengtų susitikimų savo nuožiūra su represijomis susijusiais pareigūnais, pavyzdžiui, su Valstybės Dūmos nariais, prisidedančiais prie „užsienio agentų“ įstatymo rengimo, pvz., Andrejumi Klimovu;

3. reiškia paramą visiems asmenims ir organizacijoms, kurie patiria represijas, ir ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti jų persekiojimo ir bauginimo veiksmus ir išpuolius prieš pilietinę visuomenę, žiniasklaidą, žmogaus teisių organizacijas ir aktyvistus; smerkia tai, kad Rusijos valdžios institucijos neapsaugo šių subjektų nuo trečiųjų asmenų išpuolių, priekabiavimo ir bauginimo veiksmų ir nešališkai netiria tokių išpuolių prieš juos;

4. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, taip pat Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir Valstybės Dūmai.

 

 

 

 

[1] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0159.

[2] OL C 76, 2018 2 28, p. 27.

Atnaujinta: 2021 m. birželio 9 d.Teisinė informacija - Privatumo politika