Procedūra : 2021/2748(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B9-0355/2021

Pateikti tekstai :

RC-B9-0355/2021

Debatai :

PV 10/06/2021 - 7.2
CRE 10/06/2021 - 7.2

Balsavimas :

PV 10/06/2021 - 9
PV 10/06/2021 - 15

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0290

<Date>{09/06/2021}9.6.2021</Date>
<RepeatBlock-NoDocSe> <NoDocSe>B9-0355/2021</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0356/2021</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0357/2021</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0358/2021</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0361/2021</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0363/2021</NoDocSe></RepeatBlock-NoDocSe> } RC1
PDF 169kWORD 51k

<TitreType>BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį</TitreRecueil>


<Replacing>keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:</Replacing>

<TablingGroups>B9-0355/2021 (The Left)

B9-0356/2021 (Verts/ALE)

B9-0357/2021 (Renew)

B9-0358/2021 (S&D)

B9-0361/2021 (PPE)

B9-0363/2021 (ECR)</TablingGroups>


<Titre>dėl padėties Šri Lankoje, visų pirma dėl sulaikymų pagal Terorizmo prevencijos įstatymą</Titre>

<DocRef>(2021/2748(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Željana Zovko, Tomáš Zdechovský, Michael Gahler, Isabel Wiseler-Lima, Paulo Rangel, Gabriel Mato, Antonio López-Istúriz White, Miriam Lexmann, Loránt Vincze, Krzysztof Hetman, Vladimír Bilčík, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Ivan Štefanec, Inese Vaidere, Vangelis Meimarakis, Peter Pollák, Christian Sagartz, Magdalena Adamowicz, Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Sara Skyttedal, Loucas Fourlas, Eva Maydell, Michaela Šojdrová, Stelios Kympouropoulos, Luděk Niedermayer, Jiří Pospíšil, Maria Walsh, Stanislav Polčák</Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Pedro Marques, Andrea Cozzolino, Isabel Santos</Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Svenja Hahn, Petras Auštrevičius, Malik Azmani, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Olivier Chastel, Vlad Gheorghe, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Karin Karlsbro, Moritz Körner, Ilhan Kyuchyuk, Karen Melchior, Urmas Paet, Frédérique Ries, Nicolae Ştefănuță, Ramona Strugariu, Dragoş Tudorache</Depute>

<Commission>{Renew}RENEW frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Hannah Neumann, Sara Matthieu</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Anna Fotyga, Karol Karski, Ryszard Antoni Legutko, Raffaele Fitto, Assita Kanko, Witold Jan Waszczykowski, Valdemar Tomaševski, Nicola Procaccini, Adam Bielan, Ruža Tomašić, Elżbieta Rafalska, Carlo Fidanza, Elżbieta Kruk, Bogdan Rzońca, Ryszard Czarnecki</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Marisa Matias</Depute>

<Commission>{The Left}„The Left“ frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Fabio Massimo Castaldo</Depute>

</RepeatBlock-By>


Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Šri Lankoje, ypač dėl sulaikymų pagal Aktą dėl terorizmo prevencijos

(2021/2748(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Šri Lankos,

 atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą „Susitaikymo, atskaitomybės ir žmogaus teisių skatinimas Šri Lankoje“,

 atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 23 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją „Susitaikymo, atskaitomybės ir žmogaus teisių skatinimas Šri Lankoje“,

 atsižvelgdamas į 2021 m. Reglamentą Nr. 01, paskelbtą 2021 m. kovo 12 d. pagal Šri Lankos Terorizmo prevencijos įstatymą,

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 14 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais ataskaitą „Apsilankymas Šri Lankoje“,

 atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet 2021 m. vasario 24 d. pareiškimą dėl Šri Lankos,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos 2020 m. sausio mėn. parengtą galutinę 2019 m. lapkričio 16 d. Šri Lankoje surengtų prezidento rinkimų ataskaitą,

 atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

 atsižvelgdamas į ES bendrosios lengvatų sistemos (BLS+) specialią skatinamąją programą, pagal kurią Šri Lanka gauna paramą,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A. kadangi Šri Lanka nukentėjo nuo kelis dešimtmečius trukusio pilietinio karo, kuris baigėsi 2009 m., per kurį abi šalys įvykdė šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus;

B. kadangi žmogaus teisių padėtis Šri Lankoje nuolat blogėja, o naujoji vyriausybė sparčiai atsisako nedidelės pažangos, kurios pasiekė ankstesnės administracijos; kadangi šalyje sparčiai susitraukia erdvė, kurioje gali veikti pilietinė visuomenė ir nepriklausoma žiniasklaida;

C. kadangi nuo 1979 m. Šri Lankoje galioja prieštaringai vertinamas Terorizmo prevencijos įstatymas (TPĮ), pagal kurį policijai suteikiami platūs įgaliojimai apieškoti civilius įtariamuosius, juos suimti ir sulaikyti; kadangi TPĮ numatyti platūs įgaliojimai nulėmė tai, kad yra nuoseklių ir tinkamai pagrįstų įtarimų dėl kankinimo ir seksualinės prievartos, prievartinių prisipažinimų ir sistemingai neužtikrinamas teisingas teismo procesas;

D. kadangi savo naujausioje ataskaitoje dėl Šri Lankos JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė pakartojo raginimą paskelbti TPĮ panaudojimo naujiems areštams moratoriumą tol, kol jis nebus pakeistas teisės aktu, kuris atitiktų geriausią tarptautinę praktiką;

E. kadangi Šri Lankos vyriausybė 2021 m. kovo 9 d. priėmė Reglamentą Nr. 01, kuriuo išplečiamas TPĮ ir, be kita ko, numatyta galimybė dvejiems metams įkalinti asmenį be teismo proceso dėl „religinės, rasinės ar bendruomenės nesantaikos kurstymo“;

F. kadangi TPĮ sistemingai naudojamas savavališkiems areštams ir musulmonų bei mažumų grupių atstovų sulaikymui Šri Lankoje, įskaitant 26 metų musulmonų mokytoją ir poetą Ahnaf‘ą Jazeem‘ą ir gerai žinomą teisininką mažumų teisių ir teisinės valstybės klausimais Hejaaz‘ą Hizbullah‘ą;

G. kadangi 2017 m. gegužės 19 d. Šri Lankai vėl pradėtos taikyti dosnios muitų tarifų lengvatos pagal BLS+, su sąlyga, kad ji pakeis savo TPĮ ir veiksmingai įgyvendins 27 tarptautines konvencijas, įskaitant žmogaus teisių konvencijas; kadangi Europos Sąjunga ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl TPĮ ir atkreipė dėmesį į tai, kad Šri Lanka nepanaikino šio akto, nepaisant įsipareigojimo tai padaryti;

H. kadangi 2020 m. spalio 20 d. Šri Lankos parlamentas priėmė 20-ąjį Konstitucijos pakeitimą, kuriuo sustiprinama prezidento vykdomoji valdžia;

I. kadangi praėjus beveik 12 metų nuo karo pabaigos vidaus atskaitomybės ir susitaikymo iniciatyvomis nepavyko pasiekti apčiuopiamų rezultatų, todėl dar labiau įsigalėjo nebaudžiamumas ir padidėjo aukų nepasitikėjimas sistema;

J. kadangi esama aiškių ženklų, kad Šri Lankoje vis sparčiau vyksta civilinių vyriausybės funkcijų militarizacija; kadangi nuo 2020 m. į pagrindines administracines pareigas buvo paskirti bent 28 pareigas einantys ar buvę kariškiai ir žvalgybos darbuotojai; kadangi tarp šių paskyrimų yra bent du vyresnieji karininkai, kurie paskutiniais konflikto metais buvo minimi JT ataskaitose ryšium su įtarimais karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įvykdymu; kadangi Šri Lankos kalėjimų kompleksuose buvo nužudyta daug policijos sulaikytų įtariamųjų ir kalinių; kadangi naujausi atvejai apima 2021 m. gegužės mėn. užfiksuotus mirties atvejus policijos areštinėse; kadangi 2020 m. lapkričio mėn. kilus neramumams dėl COVID-19 sąlygų Maharos kalėjime, apsaugininkai nušovė 11 kalinių, 117 buvo sužeisti;

K. kadangi Šri Lankos valdžios institucijos 2019 m. priėmė mirties bausmės nuosprendžius už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, nepaisant to, kad šalyje nuo 1976 m. paskelbtas mirties bausmės vykdymo moratoriumas;

1. reiškia didelį susirūpinimą dėl nerimą keliančio Šri Lankos kelio, kuris gali sudaryti šiurkštiems žmogaus teisių pažeidimams galimybę pasikartoti, kaip aprašyta naujausioje JT šalies ataskaitoje, kurioje tarp ankstyvų įspėjamųjų ženklų nurodyta, kad vis sparčiau vyksta civilių vyriausybės funkcijų militarizavimas, panaikinami svarbūs konstituciniai saugikliai, politiniu lygmeniu trukdoma atskaitomybei, skamba atskirties retorika, bauginama pilietinė visuomenė ir taikomi kovos su terorizmu įstatymai;

2. pakartoja, kad griežtai nepritaria tolesniam dabartinio TPĮ taikymui; ragina Šri Lankos valdžios institucijas įvykdyti savo įsipareigojimą peržiūrėti ir panaikinti šį aktą ir pakeisti jį kovos su terorizmu teisės aktais, kurie atitinka geriausią tarptautinę praktiką; be to, ragina nedelsiant sustabdyti deradikalizacijos reglamentų galiojimą;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Taisyklių sąvade Nr. 01 nėra numatytos procedūrinės garantijos asmenims, kurių laisvė apribota, kaip nustatyta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 9 straipsnyje, ir kad jomis pažeidžiamos pačios Šri Lankos konstitucinės garantijos pagal Šri Lankos Konstitucijos 13 straipsnį; primena, kad panašiais teisės aktais reglamentuojamuose deradikalizacijos, reabilitacijos ir reintegracijos centruose praeityje buvo įvykdyti šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai, pvz., kankinimai ir kitoks netinkamas elgesys, įskaitant seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties;

4. reiškia rimtą susirūpinimą dėl savavališkų suėmimų ir sulaikymo pagal TPĮ be tinkamo proceso ir teisės kreiptis į teismą, taip pat pilietinės visuomenės aktyvistų, teisininkų, rašytojų ir poetų, pvz., Hejaaz‘o Hizbullah‘o ir Ahnaf‘o Jazeem‘o sulaikymo; susirūpinęs atkreipia dėmesį į buvusio Baudžiamųjų tyrimų departamento direktoriaus Shani Abeysekara sulaikymą; primygtinai ragina Šri Lankos vyriausybę nedelsiant užtikrinti sulaikytiems teisingą bylos nagrinėjimą remiantis pagrįstais kaltinimais ir, jei tokių nėra, besąlygiškai juos paleisti;

5. apgailestauja dėl tebesitęsiančios Šri Lankos religinių ir etninių mažumų ir bendruomenių, įskaitant musulmonus, induistus, tamilus ir krikščionis, diskriminacijos ir smurto prieš jas; ragina Šri Lankos vyriausybę nedviprasmiškai pasmerkti neapykantą kurstančias kalbas, smurto kurstymą ir religinių ir etninių grupių diskriminavimą šalyje ir patraukti atsakomybėn tuos, kurie lenkia tokį susiskaldymą, be kita ko, vyriausybės viduje ir kariuomenėje;

6. atkreipia dėmesį į tai, kad priimtas 20-asis Konstitucijos pakeitimas, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad teismai tampa labiau priklausomi, mažėja parlamentinė kontrolė ir prezidentui suteikiami neproporcingai išplėsti įgaliojimai;

7. susirūpinęs atkreipia dėmesį į Šri Lankos vyriausybės neseniai pateiktą pasiūlymą priimti naują įstatymą dėl dezinformacijos, nepaisant pilietinės visuomenės organizacijų pareikšto susirūpinimo dėl grėsmės, kurią toks įstatymas galėtų kelti saviraiškos laisvei; primygtinai ragina interneto platformas imtis aktyvių veiksmų siekiant moderuoti neapykantą kurstančių kalbų ir dezinformacijos sinhalų ir tamilų kalbomis cirkuliavimą internete;

8. yra susirūpinęs tuo, kad Šri Lankos baudžiamojo kodekso nuostatos, visų pirma 365, 365A ir 399 straipsniai, buvo aiškinamos taip, kad būtų kriminalizuojami asmenys, turintys kitokią seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę;

9. ragina Komisiją skubiai įvertinti savo finansavimą JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biurui ir Interpolo projektui „Parama Šri Lankai kovos su terorizmu srityje“, nes kova su terorizmu Šri Lankoje tam tikrais atvejais naudojama kaip pretekstas persekiojant etninių ir religinių grupių ir pilietinės visuomenės atstovus, įskaitant žmogaus teisių gynėjus; ragina ES delegaciją Šri Lankoje ir valstybių narių atstovybes didinti paramą pilietinei visuomenei, ypač žmogaus teisių gynėjams, aplinkos apsaugos gynėjams ir žurnalistams;

10. pabrėžia, jog itin svarbu užtikrinti, kad nacionaliniam susitaikymo procesui būtų skiriamas reikiamas dėmesys ir kad dėl jo būtų imamasi konkrečių veiksmų, įskaitant atskaitomybę už priverstinius dingimus ir ankstesnius nusikaltimus; apgailestauja dėl to, kad Šri Lanka nevykdo įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė JT Žmogaus teisių tarybai remdama 2015 m. spalio 14 d. rezoliuciją „Susitaikymo, atskaitomybės ir žmogaus teisių skatinimas Šri Lankoje“, ir ragina ją vėl bendradarbiauti su Taryba, nes tai labai svarbu atkuriant santykius su tarptautine bendruomene ir puoselėjant nacionalinio susitaikymo procesą tarp įvairių sinhalų, tamilų, musulmonų, induistų ir krikščionių bendruomenių;

11. ragina Šri Lankos vyriausybę užkirsti kelią bet kokioms kliūtims tiriant saugumo pajėgų atstovų, kaltinamų sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, bylas ir juos galimai patraukiant baudžiamojon atsakomybėn; primygtinai reikalauja, kad būtų ištirti kaltinimai rimtais žmogaus teisių pažeidimais ir karo nusikaltimais, kuriuos per pilietinį karą įvykdė visų šalių vyresnieji pareigūnai; prašo Šri Lankos vyriausybės nutraukti praktiką skirti į aukštesnio lygmens vyriausybines pareigas dabartinius ir buvusius karinius vadus, dalyvavusius vykdant rimtus pažeidimus;

12. ragina atlikti griežtą, nešališką ir išsamų 2019 m. Velykų sekmadienio sprogdinimų tyrimą laikantis tarptautinių teisinių standartų; be to, ragina turint kaltę patvirtinančių įrodymų nedelsiant patraukti tuos asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir paleisti tuos, dėl kurių kaltės nėra pakankamai įrodymų;

13. primena, kad BLS+ sistema skatina šalies eksportuotojus lengviau patekti į ES rinką mainais už tolesnę pažangą visapusiškai įgyvendinant šias konvencijas; primena, kad vienas iš pagrindinių Šri Lankos įsipareigojimų buvo visiškai suderinti savo kovos su terorizmu teisės aktus su tarptautinėmis žmogaus teisių konvencijomis, siekiant užtikrinti palankius prekybos santykius pagal BLS+; primena BLS reglamente[1] numatytas pasekmes tuo atveju, jei niekaip nepavyksta priimti ir įgyvendinti būtinų reformų žmogaus teisių srityje, panaikinti teisės aktus, kuriais piktnaudžiaujama, ir pakeisti dabartinę didėjančio pažeidimų skaičiaus trajektoriją;

14. pabrėžia, kad Šri Lankai pasiūlyta BLS+ sistema labai prisidėjo prie šalies ekonomikos, jos eksporto į ES apimtis išaugo iki 2,3 mlrd. EUR, tokiu būdu ES tapo antra pagal dydį Šri Lankos eksporto rinka; atkreipia dėmesį į nuolatinę Šri Lankos atitikties BLS+ statusui stebėseną ir pabrėžia, kad BLS+ prekybos lengvatų taikymas nėra automatinis; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) tinkamai atsižvelgti į dabartinius įvykius vertinant Šri Lankos atitiktį BLS+ statusui; be to, ragina Komisiją ir EIVT pasinaudoti BLS+ kaip svertu – daryti spaudimą, kad Šri Lanka siektų pažangos įgyvendinant jos įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir reikalauti panaikinti arba pakeisti TPĮ, atidžiai įvertinti, ar kraštutiniu atveju yra pakankamai priežasčių pradėti procedūrą dėl laikino Šri Lankos BLS+ statuso ir su juo susijusių lengvatų panaikinimo, ir kuo greičiau pateikti Parlamentui ataskaitą šiuo klausimu;

15. susirūpinęs atkreipia dėmesį į COVID-19 pandemijos poveikį blogėjančiai darbo teisių padėčiai šalyje; ragina Šri Lanką visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautine darbo organizacija (TDO) siekiant sustiprinti gamyklų darbuotojų teises, įskaitant drabužių sektoriaus darbuotojų sveikatos ir saugos sąlygas specialiose prekybos zonose; ragina Šri Lankos vyriausybę veiksmingai įgyvendinti ir stiprinti Nacionalinę vaikų darbo panaikinimo politiką; ragina Šri Lankos valdžios institucijas pritaikyti Šri Lankos investicijų tarybos parengtą darbo standartų ir darbo santykių vadovą, kad jis atitiktų tarptautinius standartus, visų pirma TDO konvencijas Nr. 87 ir 98;

16. pakartoja, kad Europos Sąjunga visais atvejais ir be išimties griežtai smerkia mirties bausmę; palankiai vertina besitęsiantį Šri Lankos mirties bausmės vykdymo moratoriumą; primygtinai ragina vyriausybę panaikinti mirties bausmės taikymą šalyje;

17. palankiai vertina ankstesnę ES paramą susitaikymo pastangoms ir pabrėžia ES pasirengimą remti Šri Lanką šioje srityje;

18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai ir Šri Lankos vyriausybei bei parlamentui.

[1] 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema, OL L 303, 2012 10 31, p. 1.

Atnaujinta: 2021 m. birželio 9 d.Teisinė informacija - Privatumo politika