Procedūra : 2021/2785(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B9-0382/2021

Pateikti tekstai :

RC-B9-0382/2021

Debatai :

PV 08/07/2021 - 9.1
CRE 08/07/2021 - 9.1

Balsavimas :

PV 08/07/2021 - 11
PV 08/07/2021 - 19

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0355

<Date>{07/07/2021}7.7.2021</Date>
<RepeatBlock-NoDocSe> <NoDocSe>B9-0382/2021</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0383/2021</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0386/2021</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0387/2021</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0395/2021</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0399/2021</NoDocSe></RepeatBlock-NoDocSe> } RC1
PDF 167kWORD 50k

<TitreType>BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį</TitreRecueil>


<Replacing>keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:</Replacing>

<TablingGroups>B9-0382/2021 (The Left)

B9-0383/2021 (Verts/ALE)

B9-0386/2021 (RENEW)

B9-0387/2021 (S&D)

B9-0395/2021 (ECR)

B9-0399/2021 (PPE)</TablingGroups>


<Titre>dėl Ahmadreza Djalali atvejo Irane</Titre>

<DocRef>(2021/2785(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Željana Zovko, David Lega, Michael Gahler, Sandra Kalniete, David McAllister, Antonio López-Istúriz White, Isabel Wiseler-Lima, Paulo Rangel, Miriam Lexmann, Radosław Sikorski, Loránt Vincze, Krzysztof Hetman, Vladimír Bilčík, Janina Ochojska, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Ivan Štefanec, Inese Vaidere, Vangelis Meimarakis, Tomáš Zdechovský, Stelios Kympouropoulos, Deirdre Clune, Peter Pollák, Christian Sagartz, Adam Jarubas, José Manuel Fernandes, Stanislav Polčák, Eva Maydell, Michaela Šojdrová, Romana Tomc, Jiří Pospíšil, Tom Vandenkendelaere, Luděk Niedermayer</Depute>

<Commission>{PPE}EPP frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Pedro Marques, Andrea Cozzolino, Jytte Guteland</Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Hilde Vautmans, Abir Al-Sahlani, Petras Auštrevičius, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Olivier Chastel, Vlad Gheorghe, Bernard Guetta, Svenja Hahn, Karin Karlsbro, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Karen Melchior, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Michal Šimečka, Nicolae Ştefănuță, Ramona Strugariu, Emma Wiesner</Depute>

<Commission>{Renew}RENEW frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Ernest Urtasun, Hannah Neumann</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Raffaele Fitto, Anna Fotyga, Karol Karski, Witold Jan Waszczykowski, Ladislav Ilčić, Veronika Vrecionová, Jadwiga Wiśniewska, Alexandr Vondra, Ryszard Antoni Legutko, Elżbieta Rafalska, Elżbieta Kruk, Assita Kanko, Carlo Fidanza, Bogdan Rzońca, Ryszard Czarnecki, Valdemar Tomaševski, Hermann Tertsch, Adam Bielan, Charlie Weimers</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Marisa Matias</Depute>

<Commission>{The Left}The Left frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Fabio Massimo Castaldo, Marco Campomenosi</Depute>

</RepeatBlock-By>


Europos Parlamento rezoliucija dėl Ahmadreza Djalali atvejo Irane

(2021/2785(RSP))

 

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, visų pirma į 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Irano, ypač 2012 m. Sacharovo premijos laureatės Nasrin Sotoudeh atvejo[1], 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl Irano, visų pirma moterų teisių gynėjų ir įkalintų dvigubą pilietybę turinčių ES piliečių padėties[2], 2018 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Irano, ypač Nasrin Sotoudeh bylą[3], ir į 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją dėl kalinamų dvigubą ES ir Irano pilietybę turinčių asmenų padėties Irane[4],

 atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2021 m. kovo 18 d. paskelbtus pareiškimus dėl Irano, kuriuose raginama nedelsiant paleisti dr. Ahmadrezą Djalali, ir į 2020 m. lapkričio 25 d. pareiškimą, kuriame Iranas raginamas sustabdyti jo mirties bausmės vykdymą, taip pat į 2017 m. lapkričio 24 d. darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais nuomonę dėl Ahmadrezos Djalali (Irano Islamo Respublika),

 atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 26 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais pareiškimą, kuriame primygtinai raginama užtikrinti atsakomybę už smurtinį susidorojimą su protestais, ir į jo 2020 m. liepos 21 d. pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje,

 atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9 d. penktąjį ES ir Irano aukšto lygio dialogą,

 atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu elgesiu, saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ir žmogaus teisių gynėjų,

 atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio šalis yra Iranas, ir į Irano Konstitucijoje nustatytas apsaugos nuo kankinimo ir savavališko sulaikymo priemones,

 atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 18 d. Irano prezidento rinkimus,

 atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A. kadangi 2016 m. balandžio 24 d. Irano saugumo pajėgos suėmė Švedijos ir Irano pilietybę turintį dr. Ahmadrezą Djalali, kuris specializuojasi skubios medicinos pagalbos srityje ir yra Laisvojo Briuselio universiteto (Vrije Universiteit Brussel) Belgijoje ir Rytų Pjemonto universiteto (Università del Piemonte Orientale) Italijoje mokslininkas; kadangi 2017 m. spalio mėn. jis buvo nuteistas mirties bausme remiantis sufabrikuotais kaltinimais šnipinėjimu po labai neteisingo teismo, grindžiamo kankinimu išgautu prisipažinimu; kadangi 2018 m. birželio 17 d. nuosprendį patvirtino Irano Aukščiausiasis Teismas; kadangi laiške, kurį jis parašė Evino kalėjime Teherane, jis nurodė, kad buvo įkalintas kelionės į Iraną metu, nes atsisakė šnipinėti ES institucijose; kadangi prokuratūra 2020 m. lapkričio 24 d. jam pranešė, kad jo mirties bausmė netrukus bus įvykdyta ir vėliau iki 2021 m. balandžio mėn. jis buvo laikomas kalėjimo vienutėje daugiau kaip 100 dienų, o po to jis buvo perkeltas į bendrąjį kalėjimą; kadangi Švedijoje esančiai šeimai nebuvo leista jo lankyti ir kalbėti su juo telefonu; kadangi jam skirtas mirties nuosprendis nebuvo pakeistas, nors jis ir perkeltas į bendrąjį kalėjimą; kadangi jis turėjo galimybę naudotis advokato paslaugomis tik per pastaruosius septynis mėnesius, o iki tol neturėjo galimybės susisiekti su advokatu;

B. kadangi 2017 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais padarė išvadą, kad dr. Ahmadrezos Djalali laisvės atėmimas, pažeidžiant Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 3, 5, 8, 9, 10 ir 11 straipsnius ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7, 9, 10 ir 14 straipsnius, yra savavališkas, ir paragino jį išlaisvinti;

C. kadangi po mėnesius trukusio ilgo kalinimo vienutėje dr. Ahmadrezos Djalali sveikatos būklė tapo kritiška; kadangi nuo 2016 m. jam nebuvo suteikta medicininė priežiūra už kalėjimo ribų ir jis buvo priverstas likti patalpoje su nuolat įjungta ryškia šviesa; kadangi nuo to laiko jo fizinė ir psichologinė būklė labai pablogėjo, įskaitant miego trūkumą, dramatišką svorio praradimą ir kalbėjimo sunkumus;

D. kadangi Iranas aktyviai kalina užsienio piliečius siekdamas šantažuoti užsienio šalių vyriausybes; kadangi Irane savavališkai sulaikyta ne mažiau kaip dešimt ES piliečių; kadangi Prancūzijos ir Irano pilietybę turinti akademikė Fariba Adelkhah, Paryžiaus Politinių mokslų universiteto mokslinių tyrimų direktorė, nuo 2019 m. birželio mėn. savavališkai sulaikyta, pirma buvo kalinama Evino kalėjime, o po to nuo 2020 m. spalio mėn. jai taikomas namų areštas; kadangi Prancūzijos fotografas Benjamin Brière savavališkai sulaikytas ir nuo 2020 m. gegužės 26 d. kalinamas Mashhado kalėjime ir kadangi 2021 m. gegužės 30 d. apkaltintas tariamu šnipinėjimu; kadangi Vokietijos ir Irano pilietė Nahid Taghavi 2020 m. spalio mėn. buvo savavališkai sulaikyta ir kalinama Evino kalėjime pateikus abejotinus kaltinimus, susijusius su nacionaliniu saugumu; kadangi Iranas nepripažįsta dvigubos pilietybės ir taip riboja užsienio ambasadų galimybes susisiekti su jų piliečiais, turinčiais dvigubą pilietybę;

E. kadangi Iranas taip pat savavališkai kalina savo piliečius baisiomis sąlygomis; kadangi teismai dažnai nesuteikia atsakovams teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir riboja konsulinių įstaigų, JT ir humanitarinių organizacijų teisines konsultacijas ir vizitus; kadangi nuosprendžiai dažnai grindžiami nepagrįstais įtarimais; kadangi Irano teismų sistema ir teisėjai toli gražu nėra nepriklausomi ir neatitinka tarptautinių standartų; kadangi Irano valdžios institucijos neištyrė įtarimų dėl kankinimo ir kitų šiurkščių sulaikytųjų teisių pažeidimų; kadangi teisminis priekabiavimas pasitelkiamas siekiant nutildyti žmogaus teisių gynėjus;

F. kadangi Irane įvykdoma daugiausia mirties bausmių vienam gyventojui pasaulyje;

G. kadangi ES ir jos valstybės narės nuolat dalyvauja diplomatinėse derybose siekdamos pagerinti santykius su Iranu ir 2015 m. spalio 18 d. priėmė Bendrą visapusišką veiksmų planą; kadangi ES tebėra įsipareigojusi tam tikromis sąlygomis gerinti santykius; kadangi pagarba žmogaus teisėms yra pagrindinė sąlyga norint toliau plėtoti šiuos santykius;

1. ragina Iraną ir naujai išrinktą prezidentą Ebrahimą Raisi sustabdyti gresiantį mirties bausmės įvykdymą Švedijos ir Irano pilietybę turinčiam mokslininkui dr. Ahmadrezai Djalali, suteikti jam malonę, nedelsiant ir besąlygiškai jį išlaisvinti ir leisti jam grįžti į savo šeimą Švedijoje; griežtai smerkia jo kankinimą, savavališką sulaikymą ir mirties nuosprendį remiantis nepagrįstais kaltinimais, kaip nurodyta 2017 m. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais nuomonėje; ragina Iraną nedelsiant leisti jam palaikyti nuolatinius ryšius su savo šeima ir advokatu, užtikrinti jo saugumą ir suteikti jam skubią ir tinkamą medicininę pagalbą; ragina Iraną nustoti grasinti jo šeimai Švedijoje ir Irane;

2. apgailestauja dėl Irano įtvirtintos ES, Jungtinės Karalystės ir kitų piliečių savavališko sulaikymo politikos siekiant išgauti politinius prisipažinimus;

3. primygtinai ragina Iraną nedelsiant panaikinti visus kaltinimus dr. Ahmadrezai Djalali, taip pat visiems savavališkai sulaikytiems ES piliečiams, įskaitant Vokietijos piliečius Nahidą Taghavi ir Jamshidą Sharmahdą, Prancūzijos piliečius Benjaminui Brière ir Faribai Adelkhah (jai vis dar draudžiama keliauti) ir Austrijos piliečius Kamraną Ghaderi ir Massudą Mossahebą, taip pat JK piliečius Moradą Tahbazą, Anoosheh Ashoori, Mehraną Raoofą ir Nazanin Zaghari-Ratcliffe (ji tebėra laikoma namų arešte);

4. labai apgailestauja dėl to, kad, 2020 m. gruodžio 17 d. Parlamentui priėmus rezoliuciją, nuo to laiko nė viena ES valstybė narė nerado galimybių aplankyti savavališkai sulaikytų ES piliečių, įskaitant dr. Ahmadrezą Djalali; pakartoja savo skubų raginimą Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES valstybėms narėms dėti visas pastangas siekiant užkirsti kelią Dr. Ahmadrezos Djalali mirties bausmės įvykdymui;

5. ragina Tarybą apsvarstyti galimybę taikyti tolesnes tikslines sankcijas, įskaitant Irano režimo pareigūnų ir subjektų, susijusių su savavališku ES piliečių sulaikymu ir nuteisimu mirties bausme, turto įšaldymą, be kita ko, tuo atveju, jei dr. Ahmadreza Djalali būtų toliau kalinamas, taikant dabartinį ES sankcijų Iranui už žmogaus teisių pažeidimus režimą arba ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (ES Magnitskio aktą);

6. palankiai vertina tai, kad už vaidmenį 2019 m. nužudant bent 303 protestuotojus dar aštuoniems Irano piliečiams ir trims Irano subjektams 2021 m. balandžio 12 d. pradėtas taikyti ES sankcijų režimas, pagal kurį įšaldytas jų turtas ir jiems taikomas draudimas keliauti; atkreipia dėmesį į tai, kad tai pirmas kartas nuo 2013 m., kai ES priima tokį sprendimą;

7. pakartoja griežtai nepritariąs mirties bausmei jokiomis aplinkybėmis ir pabrėžia, kad nėra jokio moralinio, teisinio ar religinio pateisinimo; ragina Iraną nedelsiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą – tai būtų žingsnis jos panaikinimo link;

8. taip pat ragina Iraną išlaisvinti politinius kalinius, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, nes jie savavališkai sulaikyti vien dėl to, kad naudojosi savo pagrindinėmis teisėmis į žodžio, tikėjimo, asociacijų, spaudos, taikių susirinkimų ir žiniasklaidos laisvę; ragina Iraną tinkamai ištirti pareigūnų, atsakingų už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, veiksmus, įskaitant pernelyg didelės ir mirtinos jėgos panaudojimą prieš protestuotojus; smerkia sistemingą ilgalaikio kalinimo vienutėje priemonės naudojimą, kuriuo pažeidžiami Irano tarptautiniai įsipareigojimai;

9. primygtinai ragina Tarybą dvišaliuose santykiuose su Iranu kelti žmogaus teisių pažeidimų klausimą, atsižvelgiant į 2016 m. balandžio mėn. paskelbtą bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Irano užsienio reikalų ministro pareiškimą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą nuolat įtraukti žmogaus teisių klausimą į ES ir Irano aukšto lygio dialogą; ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti žmogaus teisių gynėjų, ypač moterų, apsaugą ir paramą jiems, be kita ko, teikiant dotacijas ekstremaliosios situacijos atveju pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę;

10. ragina Iraną leisti apsilankyti visiems pagal Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras paskirtiems asmenims ir visapusiškai su jais bendradarbiauti, įskaitant Jungtinių Tautų specialųjį pranešėją žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Irano Islamo Respublikos aukščiausiajam vadovui ir prezidentui ir Irano Medžliso nariams.

 

[1] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0376.

[2] OL C 171, 2021 5 6, p. 17.

[3] OL C 388, 2020 11 13, p. 127.

[4] OL C 76, 2020 3 9, p. 139.

Atnaujinta: 2021 m. liepos 7 d.Teisinė informacija - Privatumo politika