BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Libane
15.9.2021 - (2021/2878(RSP))
keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9-0465/2021 (Verts/ALE)
B9-0467/2021 (S&D)
B9-0468/2021 (ECR)
B9-0469/2021 (PPE)
B9-0470/2021 (RENEW)
Michael Gahler, Tom Vandenkendelaere, David McAllister, Željana Zovko, Sandra Kalniete, Andrey Kovatchev
PPE frakcijos vardu
Evin Incir, Pedro Marques, Tonino Picula
S&D frakcijos vardu
Christophe Grudler, Petras Auštrevičius, Stéphane Bijoux, Izaskun Bilbao Barandica, Gilles Boyer, Sylvie Brunet, Olivier Chastel, Ilana Cicurel, Jérémy Decerle, Laurence Farreng, Klemen Grošelj, Sandro Gozi, Bernard Guetta, Valérie Hayer, Karin Karlsbro, Fabienne Keller, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Karen Melchior, Javier Nart, Samira Rafaela, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Michal Šimečka, Irène Tolleret, Véronique Trillet-Lenoir, Hilde Vautmans, Marie-Pierre Vedrenne, Stéphanie Yon-Courtin
rRENEW frakcijos vardu
Salima Yenbou
Verts/ALE frakcijos vardu
Anna Fotyga, Jadwiga Wiśniewska, Elżbieta Rafalska, Ryszard Czarnecki, Ladislav Ilčić, Raffaele Fitto, Adam Bielan, Witold Jan Waszczykowski, Valdemar Tomaševski
ECR frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libane
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libano, ypač į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl padėties Libane[1],
– atsižvelgdamas į ankstesnes JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, ypač į rezoliucijas Nr. 1559 (2004), 1701 (2006), 2539 (2020) ir 2591 (2021),
– atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Libano Respublikos asociaciją[2],
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą 2007/860/EB dėl Bendrijos makrofinansinės pagalbos suteikimo Libanui[3],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos Libane 2018 m. galutinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į įsipareigojimus, dėl kurių susitarta vadovaujantis ES ir Libano partnerystės prioritetais (2016 m. lapkričio mėn.), taip pat CEDRE konferencijos (Konferencija ekonomikos klausimais siekiant vystymosi vykdant reformas kartu su įmonėmis) (2018 m. balandžio 6 d.), Libano reformų, gaivinimo ir atstatymo programos (3RF) (2020 m. gruodžio mėn.) bei Tarptautinės paramos Libanui grupės susitikimų (2019 m. gruodžio 11 d., 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2021 m. gegužės 19 d.) pagrindu,
– atsižvelgdamas į Komisijos nario, atsakingo už krizių valdymą, Janezo Lenarčičiaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimą dėl sprogimo Beirute,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 9 d. Tarptautinę pagalbos ir paramos Beirutui ir Libano žmonėms konferenciją bei 2020 m. gruodžio 2 d. Paramos Libano gyventojams konferenciją, kurias organizavo Prancūzija ir JT,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės paramos Libanui grupės 2020 m. rugsėjo 23 d. bendrą pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2020 m. rugsėjo 28 d. pareiškimą, paskelbtą ES vardu, dėl Libano ministro pirmininko atsistatydinimo,
– atsižvelgdamas į Libano reformų, gaivinimo ir atstatymo programos (3RF) ataskaitą, kurią 2020 m. gruodžio mėn. patvirtino ES, JT ir Pasaulio bankas,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl Libano,
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 1 d. Pasaulio banko Libano ekonomikos stebėsenos apžvalgą (Lebanon Economic Monitor – LEM) bei skubų žalos ir poreikių Beirute įvertinimą (Beirut Rapid Damage and Needs Assessment – RDNA), kurį Pasaulio banko grupė parengė bendradarbiaudama su ES ir JT,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio 2021 m. birželio 19 d. pareiškimą ir pastabas, paskelbtus jo vizito šalyje metu,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir vyriausioji įgaliotinio J. Borrellio 2021 m. liepos 16 d. pareiškimą dėl paskirtojo ministro pirmininko Saado Hariri atsistatydinimo,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko Davido McAllisterio ir Delegacijos ryšiams su Mašreko šalimis pirmininkės Isabel Santos 2021 m. liepos 16 d. raginimą Libano politinei vadovybei rasti išeitį iš aklavietės po paskirtojo ministro pirmininko atsistatydinimo,
– atsižvelgdamas į organizacijos UNICEF 2021 m. liepos 23 d. pranešimą spaudai „Libanas: UNICEF įspėja, kad viešoji vandentiekos sistema yra atsidūrusi ties griūties riba“,
– atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2021 m. liepos 26 d. pareiškimą dėl vyriausybės formavimo proceso,
– atsižvelgdamas į konsultacinės grupės 3RF klausimu antrojo susitikimo pirmininkų 2021 m. liepos 28 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 30 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/1277 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libane[4],
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio J. Borrellio 2021 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimą, paskelbtą minint pirmąsias sprogimo Beiruto uoste metines,
– atsižvelgdamas į Paramos Libano gyventojams konferenciją, 2021 m. rugpjūčio 4 d. surengtą vaizdo konferencijos būdu, ir į jos metu perskaitytą Komisijos pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio J. Borrellio pareiškimą,
– atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. laišką JT Saugumo Tarybos pirmininkui dėl JT laikinųjų pajėgų Libane (UNIFIL) įgaliojimų pratęsimo,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko pareiškimą, 2021 m. rugpjūčio 4 d. paskelbtą per trečiąją Tarptautinę paramos Libano gyventojams konferenciją, surengtą bendru JT generalinio sekretoriaus ir Prancūzijos Respublikos Prezidento kvietimu,
– atsižvelgdamas į EIVT atstovo spaudai 2021 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimą, kuriame smerkiamas raketų paleidinėjimas iš pietų Libano,
– atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus António Guterreso 2021 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą dėl socioekonominės padėties blogėjimo Libane,
– atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 11 d. ES ir Libano asociacijos tarybos sprendimą Nr. 1/2016, kuriuo susitariama dėl ES ir Libano partnerystės prioritetų, ir į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Asociacijos taryboje, įsteigtoje Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimu, dėl tolesnio ES ir Libano partnerystės prioritetų taikymo, kol ES ir Libanas priims naujus atnaujintus bendrus dokumentus (COM(2021)0406 final),
– atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 17 d., 2020 m. liepos 27 d., 2021 m. gegužės mėn., 2021 m. liepos 20 d. ir 2021 m. rugpjūčio 4–6 d. incidentus, įvykusius išilgai vadinamosios mėlynosios linijos,
– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. bendrą komunikatą „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ (JOIN(2021) 0002),
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi dabartinė padėtis Libane kelia didžiulį nerimą ir gilų susirūpinimą, nes šalyje yra kilusi politinė, ekonominė, socialinė, finansinė ir sveikatos krizė, o institucijos yra atsidūrusius ties žlugimo riba; kadangi Libanas yra artimas ir svarbus Europos Sąjungos partneris; kadangi ši partnerystė grindžiama bendrais interesais, ilgamečiais istoriniais ir kultūriniais saitais, reguliariu politiniu ir socialiniu dialogu bei plataus masto žmonių tarpusavio ryšiais;
B. kadangi Libanas turi energingą pilietinę visuomenę, įskaitant daugybę aktyvistų, bendruomenių lyderių, akademikų, menininkų ir jaunimo grupių, telkiančių visuomenę ir raginančių nedelsiant imtis reformų;
C. kadangi Libane susidariusi kritinė padėtis nuvedė į finansinę krizę 2019 m. pabaigoje; kadangi jau 2019 m. spalio 17 d. vyko masiniai protestai, taip pat vadinti Libano Spalio revoliucija, kurių metu buvo reikalaujama socialinių ir ekonominių teisių, atskaitomybės, galo korupcijai bei visų politinių atstovų atsistatydinimo; kadangi 2019 m. spalio 29 d. tuometinis Libano ministras pirmininkas Saad Hariri paskelbė apie vyriausybės atsistatydinimą;
D. kadangi 2020 m. rugpjūčio 4 d. per pražūtingą nelaimę Beiruto uoste sprogus dideliam kiekiui amonio nitrato žuvo per 200 žmonių, sužeidimus patyrė daugiau nei 6 500 žmonių, buvo apgadinta virs 74 000 namų, o tiesiogiai nukentėjusiųjų skaičius siekė 300 000; kadangi po šio įvykio atsistatydino tuometinis ministras pirmininkas Hassan Diab; kadangi, praėjus metams po sprogimo, jį nulėmusių priežasčių tyrimas taip ir nebuvo baigtas visų pirma dėl korupcijos, o už jį atsakingi asmenys nebuvo nustatyti ir patraukti atsakomybėn; kadangi organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitoje, paskelbtoje 2021 m. rugpjūčio 3 d., paviešinta faktų, įrodančių pareigūnų sąsajas su sprogimu; kadangi 2021 m. rugpjūčio 4 d. Beirute įvyko dar vienas masinis protestas, kurio metu reikalauta atsakomybės už sprogimą uoste; kadangi iš nutekintų oficialių dokumentų matyti, kad Libano muitinės, karinės, saugumo ir teisminės institucijos šešerių metų laikotarpiu buvo bent 10 kartų įspėjusios vieną kitą pakeitusias vyriausybes apie pavojingas sprogiųjų cheminių medžiagų atsargas Beiruto uoste, tačiau vis tiek nebuvo imtasi jokių veiksmų; kadangi svarbiausi Libano politikai trukdė vietoje vykdytam vėliau įvykusio sprogimo tyrimui: pirmąjį ikiteisminio tyrimo teisėją valdžia nušalino po to, kai jo nurodymu apklausai buvo iškviesti politikai, o antrojo ikiteisminio tyrimo teisėjo prašymai panaikinti įtariamų parlamento narių teisinę neliečiamybę ir apklausti saugumo pajėgų vadovybės narius buvo atmesti;
E. kadangi korupcija yra viena pagrindinių Libano vystymosi ir gerovės kliūčių, dėl kurių dar labiau atitolstama nuo politinės sistemos ir ja nepasitikima; kadangi, kaip rodo šalies bendrieji ir vidutiniai veiklos rezultatų įvertinimai daugumoje valdymo sričių, korupcija yra plačiai paplitusi ir apraizgiusi visus visuomenės lygmenis; kadangi iki šiol nėra pradėjęs veikti Nacionalinis kovos su korupcija institutas, nes dar nepaskirti jo įgaliotiniai;
F. kadangi po trijų paskirtųjų ministrų pirmininkų – Mustaphos Adibo, Saado Hariri ir Najibo Mikati – valdymo 2021 m. rugsėjo 10 d. Libane pagaliau buvo suformuota vyriausybė; kadangi naujoji vyriausybė turės skubiai įgyvendinti būtiną esminių reformų politikos priemonių paketą, kad Libanas stotų į kovą su korupcija ir būtų išsaugotas šalies stabilumas, vienybė, suverenumas, politinė nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas;
G. kadangi 2022 m. gegužės ir spalio mėn. Libane planuojami savivaldos, parlamento ir prezidento rinkimai; kadangi nepaprastai svarbu, kad visi politiniai lyderiai laikytųsi 2022 m. rinkimų kalendoriaus ir užtikrintų įtraukius, skaidrius ir sąžiningus rinkimus, per kuriuos visi turėtų vienodas galimybes rengti rinkimų kampanijas, o balsuoti galėtų visi Libano piliečiai, įskaitant tuos, kurie negyvena šalyje, kaip jiems leidžiama pagal naujausią 2017 m. priimtą rinkimų įstatymą ir kaip yra nustatyta Libano Konstitucijoje; kadangi Rinkimų priežiūros komisija stokoja priemonių, būtinų savo įgaliojimams vykdyti, o todėl kyla susirūpinimas dėl kitąmet planuojamų kampanijų ir rinkimų skaidrumo bei sąžiningumo;
H. kadangi iš karto po didžiulio sprogimo ES kartu su Pasaulio banku ir JT atliko skubų žalos ir poreikių vertinimą, kad apskaičiuotų poveikį gyventojams, materialiajam turtui, infrastruktūrai ir paslaugų teikimui; kadangi, be kita ko, nustatyta, kad žala siekia 3,8–4,6 mlrd. USD, o labiausiai nukentėjo būsto ir kultūros sektoriai, nuostoliai siekia 2,9–3,5 mlrd. USD, o didžiausią smūgį patyrė būsto sektorius, po kurio eina transportas ir kultūra, be to, reikalingi 1,8–2,0 mlrd. USD prioritetiniams gaivinimo ir atstatymo poreikiams užtikrinti (didžiausi yra transporto sektoriaus poreikiai, o po jo eina kultūros ir būsto sektoriai); kadangi svarbiausias rezultatas yra Reformų, gaivinimo ir atstatymo programos (3RF), valdomos kartu su Libano vyriausybe, sukūrimas; kadangi pažanga įgyvendinant reformas pagal 3RF nepadaryta dėl ne vieną mėnesį trunkančios aklavietės formuojant vyriausybę; kadangi 2021 m. gegužės mėn. pagrindinis Libano elektros energijos gamintojas „Electricité du Liban“ paskelbė, kad nebeturi pakankamai lėšų kurui pirkti; kadangi Libanas kreipėsi į keletą regiono šalių, kad užtikrintų būtiniausius energijos poreikius;
I. kadangi, nepaisant sustabdyto Bankų paslapties įstatymo galiojimo, pažanga atliekant Centrinio banko teisminį auditą nepadaryta; kadangi, gavus Šveicarijos atlikto tyrimo, susijusio su sandoriais, kuriuose, kaip įtariama, dalyvavo Centrinio banko valdytojas Riad Salameh ir jo brolis, ataskaitas, tyrimą pradėjo Libano generalinis prokuroras, o Prancūzijos prokurorai pradėjo preliminarų tyrimą dėl įtarimų, kad R. Salameh dalyvavo plaunat pinigus; kadangi Centrinio banko valdytojas atmeta visus įtarimus;
J. kadangi ES yra įsipareigojusi remti šalies stabilumą ir vienybę teikdama ekonominę pagalbą; kadangi ES yra suteikusi didelę pagalbą labiausiai neatidėliotinų padarinių ir poreikių po sprogimo problemai spręsti; kadangi ji yra mobilizavusi 33 mln. EUR atsirandantiems poreikiams užtikrinti ir dislokavusi per 250 gelbėtojų iš ES valstybių narių; kadangi vien 2021 m. ES Libanui skyrė 55,5 mln. EUR dydžio humanitarinę pagalbą; kadangi, siekiant stiprinti Libano atsaką į COVID-19 pandemiją, 2021 m. vasarą buvo skirta dar 5,5 mln. EUR; kadangi nuo 2011 m. ES ir jos valstybės narės yra mobilizavusios 24 mlrd. EUR;
K. kadangi COVID-19 pandemija pagilino ir taip užsitęsusią visuotinę krizę Libane, kur korupcija yra plačiai paplitusi visais visuomenės lygmenimis; kadangi nepaprastai smarkiai nukentėjo ir pažeidžiamos, ir nepažeidžiamos gyventojų grupės; kadangi nuo pandemijos pradžios Libane užfiksuota per 610 000 tūkstančių koronaviruso ir 8 150 mirties atvejų; kadangi rajonai, kuriuose sprogimas sugriovė daugiausia būstų, yra Gemmayze Ashrafiedh, Mar Mikhael Bnabil ir Rmeil Medawar, o tai, kad šiandien būsto alternatyvų trūksta tiems, kurių namai buvo sugriauti, gali neigiamai paveikti istoriškai susiklosčiusią Libano socialinę struktūrą, sanklodą ir sanglaudą;
L. kadangi 2021 m. liepos 30 d. Tarybos sprendimu sukurta tikslinių sankcijų asmenims ir subjektams, dėl kurių veiksmų Libane pakertama demokratija ar teisinės valstybės principas, sistema; kadangi jos apima ES draudimą keliauti ir turto įšaldymą už nuolatinį trukdymą sudaryti vyriausybę ar rimtą grėsmę rinkimų organizavimui, už trukdymą įgyvendinti atskaitomybės gerinimo ir gero valdymo – taip pat ir bankų ir finansų sektoriuose – planus, kuriuos patvirtina Libano valdžia ir remia ES, ar kenkimą juos įgyvendinant arba už rimtus finansinius nusižengimus, susijusius su viešosiomis lėšomis, už veiksmus, kuriuos apima JT konvencija prieš korupciją, ar už neteisėtą kapitalo eksportą;
M. kadangi JT Vakarų Azijos ekonominių ir socialinių reikalų komisija nustatė, kad 2019–2020 m. gyventojų skurdo lygis jau yra pašokęs nuo 28 proc. iki 55 proc.; kadangi daugialypio skurdo lygis Libane beveik padvigubėjo nuo 42 proc. 2019 m. iki 82 proc. 2021 m., o su itin dideliu daugialypiu skurdu šiandien susiduria 34 proc. gyventojų; kadangi pakilęs nedarbo lygis viršija 40 proc. darbo jėgos, ir vis daugiau namų ūkių susiduria su sunkumais siekdami gauti tokias pagrindines paslaugas, kaip maistas, vanduo ir sveikatos priežiūra; kadangi Pasaulio bankas savo 2021 m. birželio mėn. Libano ekonomikos stebėsenos apžvalgoje pranešė, kad Libanas išgyvena sunkų ir užsitęsusį ekonomikos nuosmukį, kuris gali tapti vienu sunkiausių krizės epizodų pasaulyje nuo XIX a. vidurio;
N. kadangi dėl karo kaimyninėje Sirijoje daug žmonių buvo priversti bėgti į Libaną, kuris yra priėmęs apie 1,5 mln. Sirijos pabėgėlių ir dar maždaug15 800 pabėgėlių iš Etiopijos, Irako, Sudano bei iš kitų šalių kilusių asmenų, kuriuos yra užregistravęs JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, taip pat apie 207 700 Palestinos pabėgėlių; kadangi, Pasaulio maisto programos duomenimis, 2021 m. 22 proc. Libano piliečių, 50 proc. pabėgėlių iš Sirijos ir 33 proc. kitų šalių pilietybę turinčių pabėgėlių susiduria su maisto stygiumi; kadangi Libanas yra viena iš dviejų Artimųjų Rytų šalių, priėmusių daug migrantų namų ūkio darbuotojų, kurių padėtis reglamentuojama pagal kafala sistemą; kadangi nuo 2011 m. ES, naudodamasi įvairiomis priemonėmis, pvz., Europos Sąjungos regioniniu patikos fondu, sukurtu reaguojant į krizę Sirijoje, ir Europos kaimynystės priemone, yra skyrusi 2,4 mlrd. EUR, kad padėtų Sirijos ir Palestinos pabėgėliams;
O. kadangi 2020 m. balandžio mėn. Libano vyriausybė patvirtino ekonomikos planą ir kreipėsi dėl TVF programos būtinų reformų pagrindu; kadangi derybos su TVF tebevyksta; kadangi, pasak TVF, Libanas turi skubiai inicijuoti visapusiškas reformas, kad būtų sutvarkyti valstybės finansai, restruktūrizuota valstybės skola, atkurta bankų sistema, išplėsta socialinės apsaugos sistema, reformuotos valstybės valdomos įmonės ir pagerintas valdymas; kadangi TVF skyrė 860 mln. USD specialiosioms skolinimosi teisėms, kad sustiprėtų išsekę šalies rezervai ir tai padėtų užtikrinti įvairius neatidėliotinus poreikius; kadangi Libano parlamento Finansų komitetas atmetė vyriausybės parengtą gelbėjimo privačiomis lėšomis planą, pagal kurį būtų galima apsaugoti 98 proc. gyventojų santaupas garantuojant banko sąskaitų, kuriose laikomos santaupos nesiekia 500 000 USD, turtą; kadangi atsižvelgdamas į parlamento narių kritiką dėl ekonomikos gaivinimo plano TVF paskelbė tris pareiškimus, kuriais pritariama vyriausybės pasiūlytam planui; kadangi ekonomikos gaivinimo planą atmetę parlamento nariai yra suinteresuoti apsaugoti Libano bankų interesus, nes yra šių bankų akcininkai arba turi ryšių su pastaraisiais;
P. kadangi 2021 m. birželio 30 d. Libano parlamentas patvirtino išimtinį 556 mln. JAV dolerių kredito įstatymą, pagal kurį finansuojama maisto kortelių sistema, pagal kurią bus teikiama pagalba grynaisiais pinigais pažeidžiamiausioms šeimoms remti, ir pakeista dabartinė subsidijų sistema; kadangi taikant maisto kortelių sistemą turėtų būti laikomasi nediskriminavimo principo;
Q. kadangi Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas grindžiamas demokratijos principų ir pagrindinių žmogaus teisių paisymu, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kuri yra esminis susitarimo elementas;
R. kadangi 2021 m. rugpjūčio 30 d. vienbalsiai priimtoje naujausioje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2591 (2021) dėl Libano nurodyta, kad UNIFIL įgaliojimai pratęsiami dar vieniems metams, ir primenama, kad būtinas nuolatinis ugnies nutraukimas laikantis Rezoliucijoje 1701 (2006) išdėstytų principų ir elementų;
S. kadangi Libano neutralumas yra jo stabilumo ateityje pagrindas; kadangi stabilumo, visapusiško suverenumo, vienybės ir demokratijos Libane užtikrinimas itin svarbus skatinant stabilumą, saugumą ir taikią visų Artimųjų Rytų šalių plėtrą; kadangi neseniai suformuota vyriausybė ir jos ministrai turi tapti politiškai nepriklausomi ir atsispirti bet kokiam išorės kišimuisi iš Libano kaimyninių ar tolimesnių šalių; kadangi kišimasis iš išorės kenkia Libano vystymuisi ir stabilumui; kadangi „Hezbollah“ vis dar kontroliuoja pagrindines Libano vyriausybės ministerijas; kadangi kelios ES valstybės narės įtraukė „Hezbollah“ į teroristinių organizacijų sąrašą; kadangi „Hezbollah“ ne kartą pademonstravo savo tvirtą ideologinį lojalumą Iranui, kuris destabilizuoja Libano vyriausybę ir kenkia itin reikalingai sanglaudai;
1. mano, kad dabartinė Libano padėtis yra žmonių sukelta katastrofa, dėl kurios kalta grupelė valdančiajai politinei klasei priklausančių asmenų; atkreipia dėmesį į tai, kad po 13 mėnesių trukusios politinės aklavietės neseniai suformuota vyriausybė; apgailestauja, kad naujajame kabinete yra tik viena moteris; primygtinai ragina Libano vadovus laikytis savo pažadų ir būti funkcionalia vyriausybe, orientuota į savo užduotis, patikima ir atskaitinga, atsiribojančia nuo parlamentinio susiskaldymo ir nepriklausoma nuo užsienio įtakos; mano, kad atskaitomybės užtikrinimas, laisvų ir sąžiningų rinkimų palaikymas ir pagrindinių viešųjų paslaugų teikimas turi nusverti bet kokius asmeninius interesus Libano politinėje klasėje; primena, kad 2022 m. gegužės mėn. rinkimai jokiu būdu neturi būti atidėti dėl politinės aklavietės ir didėjančio valstybės institucijų veikimo sutrikimo ir kad šie rinkimai turi atitikti tarptautinius demokratinius laisvės, sąžiningumo ir skaidrumo standartus;
2. ragina Libano valdžios institucijas prašyti Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio siųsti rinkimų stebėjimo misiją arba, jei manoma, kad tai būtina, rinkimų ekspertų misiją likus keliems mėnesiams iki rinkimų; ragina naująją Libano vyriausybę visapusiškai įgyvendinti 2018 m. ES rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares teikti visapusišką techninę ir finansinę paramą, kad rinkimai vyktų kuo geresnėmis sąlygomis ir būtų siekiama užtikrinti viso proceso sąžiningumą ir skaidrumą; primygtinai ragina naująją Libano vyriausybę rinkimų priežiūros komisijai suteikti visų reikiamų lėšų, personalo ir įrangos, kad ji galėtų visapusiškai vykdyti savo įgaliojimus; ragina įsteigti JT globojamą tarptautinę humanitarinę darbo grupę siekiant remti humanitarinės pagalbos teikimą ir prižiūrėti, kaip naudojamos lėšos; primena, kad JT sukūrė sistemą, pagal kurią moterys remiamos kaip kandidatės ir rinkėjos ir taip skatinamas aktyvesnis moterų dalyvavimas politiniame procese, ir ragina tokią sistemą visapusiškai integruoti į rinkimų reformos planus;
3. ragina ES pasiūlyti Libanui dislokuoti visapusišką ES administracinę patariamąją misiją siekiant patenkinti neatidėliotiną poreikį kovoti su spartėjančiu viešojo administravimo ir pagrindinių paslaugų teikimo žlugimu; primygtinai ragina naująją vyriausybę skubiai įgyvendinti pagrindines valdymo ir ekonomines reformas, kuriomis būtų užtikrintas politinis ir ekonominis atsigavimas, įskaitant patikimą pagrindinių ekonomikos sektorių, pvz., elektros energijos sektoriaus, reguliavimą;
4. primena, kad skaidrus, nepriklausomas, neutralus ir veiksmingas sprogimo Beiruto uoste tyrimas yra prioritetas ir kad turi būti užtikrintas tokio tyrimo vykdymas; primygtinai ragina Libano valdžios institucijas paisyti teisminių procedūrų ir teisminių institucijų nepriklausomumo ir remti visas pastangas, kad asmenys, atsakingi už sprendimus, dėl kurių įvyko sprogimas Beiruto uoste, būtų tinkamai nustatyti ir patraukti atsakomybėn; ragina surengti tarptautinę nepriklausomą faktų nustatymo misiją Libane siekiant sprogimą Beirute ištirti pagal JT sistemą; primygtinai reikalauja, kad nustatyti tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn už prarastas gyvybes ir Libano žmonėms padarytą žalą;
5. ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į itin prastą padėtį vietoje, teikti papildomą humanitarinę pagalbą, visų pirma pagalbą maistu ir ligoninėms reikalingas bei farmacines priemones, taip pat užtikrinti visų mokyklų ir ligoninių aprūpinimą alternatyviais energijos ištekliais (įskaitant saulės baterijų plokštes), kuriuos tiektų ne viešieji, o kiti subjektai, pvz., būtų pasitelktos gerai žinomos nevyriausybinės organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos ir religinės organizacijos Libane, kurios gali vykdyti reformas; pabrėžia, kad vykdant Libanui skirtų pagalbos programų kūrimo, planavimo, koordinavimo, įgyvendinimo ir vertinimo veiklą reikia įtraukti vietos pilietinės visuomenės organizacijas; ragina Komisiją rasti būdų, kaip strategiškai ir lanksčiai taikyti kriterijus, kad organizacijos galėtų greitai gauti lėšų neatidėliotiniems poreikiams patenkinti, kartu visada laikantis Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos ir tarptautinės humanitarinės teisės; pabrėžia, kad būtina griežtai kontroliuoti ES pagalbą siekiant užtikrinti, jog ji būtų perduota tiesiogiai tiems, kam jos reikia; labai apgailestauja dėl itin aukšto netinkamo valdymo lygio ir nepakankamos finansinės priežiūros, kalbant apie praeityje suteiktas lėšas;
6. ragina Komisiją ir ES valstybes nares konstruktyviai bendradarbiauti su naująja Libano vyriausybe įgyvendinant struktūrines ir sektorių reformas, kurių reikia, kad būtų galima skirti didelę ES makrofinansinę paramą, ir stiprinti prekybos santykius su sąlyga, kad bus padaryta apčiuopiama pažanga įgyvendinant būtinas reformas, kaip numatyta pagal reformų, gaivinimo ir atstatymo programą;
7. ragina Libano valdžios institucijas kuo greičiau atnaujinti derybas su TVF, kad reformų naudą pajustų vargstantys Libano gyventojai; primygtinai ragina Libano valdžios institucijas įgyvendinti išankstinius įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti 2018 m. balandžio mėn. vykusioje Konferencijoje ekonomikos klausimais siekiant vystymosi vykdant reformas kartu su privačiu sektoriumi (CEDRE), padedant Tarptautinei paramos Libanui grupei, ir kuriems pritarė visi Libano politiniai lyderiai; šie įsipareigojimai apima prasmingas ir išsamias ekonomines ir valdymo reformas, kuriomis, be kita ko, siekiama atkurti ekonominį stabilumą ir finansų sektoriaus patikimumą, užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, pagarbą žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, taip pat kovoti su korupcija; ragina Libano valdžios institucijas teikti paramą pažeidžiamiausioms Libano bendruomenėms, be kita ko, pasitelkiant socialinės apsaugos sistemas; ragina Libano valdžios institucijas patvirtinti 2021 m. biudžetą ir parengti 2022 m. biudžetą, įskaitant tvirtą socialinės apsaugos programą, kuria įgyvendinama Neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos tinklo programa ir Nacionalinė skurdo mažinimo programa; primygtinai ragina Libano valdžios institucijas numatyti pakankamai lėšų pagal biudžeto eilutę, skirtą 2022 m. rinkimams;
8. pabrėžia, kad dėl B. al-Assado režimo beatodairiškų represijų, kurių buvo imtasi prieš 2011 m. Sirijos gyventojų sukilimą, Libanas priėmė didžiausią pasaulyje pabėgėlių iš Sirijos dalį; atkreipia dėmesį į ypatingą Sirijos režimo atsakomybę už tai, kad ši dramatiška humanitarinė padėtis išlieka; primena, kad siekiant įgyvendinti patvarius sprendimus, skirtus perkeltiesiems asmenims, yra būtinas pakankamas ilgalaikis finansavimas ir programavimas, kad parama šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams būtų teikiama papildant humanitarinės pagalbos programos ciklą; primena apie Libane esančių Sirijos ir Palestinos pabėgėlių pažeidžiamumą ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą, nuspėjamą ir daugiasluoksnį finansavimą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) bei kitiems su pabėgėliais dirbantiems subjektams, kad būtų užtikrintas visų būtinųjų paslaugų teikimas pabėgėlių bendruomenėms šioje šalyje; primena, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą ir dialogą su NVO ir kitais paslaugų teikėjais, padedančiais pabėgėliams šioje šalyje;
9. primygtinai ragina naująją Libano vyriausybę ir prezidentą imtis visų būtinų priemonių siekiant panaikinti korupcinę praktiką, įskaitant viešojo kapitalo pervedimus ir mokesčių slėpimą, užtikrinti visišką būsimų nacionalinės kovos su korupcija institucijos narių nepriklausomumą ir prašyti tarptautinės bendruomenės techninės paramos pasitelkiant JT mechanizmus ir JT konvenciją prieš korupciją, kad Libano gyventojams būtų užtikrintas skaidrumas ir visiška atskaitomybė; primena, kad ES, Pasaulio bankas ir JT reikalavo sukurti nepriklausomą ir skaidrią teismų sistemą, priimti šiuolaikinį viešųjų pirkimų įstatymą ir kovos su korupcija strategiją, ir smerkia tai, kad buvusios Libano vyriausybės per daugybę metų nesugebėjo imtis veiksmų;
10. pabrėžia ypatingą „Hezbollah“ ir kitų grupuočių atsakomybę už represijas prieš 2019 m. Libane vykusį liaudies judėjimą ir Libano politinę ir ekonominę krizę; ragina visas išorės jėgas susilaikyti nuo kišimosi į Libano vidaus reikalus ir gerbti jo suverenitetą bei politinę nepriklausomybę; primygtinai ragina visas vyriausybės politines grupuotes atsisakyti sektantizmo ir įgyvendinti itin svarbias reformas, skirtas visiems Libane gyvenantiems žmonėms, netaikant jokios religinės ar etninės diskriminacijos;
11. reiškia didelį susirūpinimą dėl tebejuntamo pažangos trūkumo siekiant nuolatinio ugnies nutraukimo ir įgyvendinant kitas pagrindines JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1701 (2006) nuostatas, atsižvelgiant į naujausią ir besitęsiančią įtampą prie Libano pietinės sienos; dar kartą patvirtina savo tvirtą paramą Libano teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir politinei nepriklausomybei pagal neseniai priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2591 (2021); primena ES poziciją, kad turi būti visapusiškai laikomasi atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų 1559 (2005) ir 1701 (2006);
12. ragina tarptautinę bendruomenę teikti reikiamą finansinę paramą, kad Libano ginkluotosios pajėgos ir vidaus saugumo pajėgos galėtų atlikti savo esminį vaidmenį užkertant kelią tolesniam valstybės institucijų žlugimui, užtikrinant humanitarinės pagalbos teikimą ir saugumą bei stabilumą, kartu gerbiant teisę protestuoti ir žodžio laisvę; pakartoja, kad valstybės tarnautojų atskaitomybė yra labai svarbi, ir smerkia bet kokį smurtą prieš protestuotojus;
13. ragina EIVT, bendradarbiaujant su ES valstybėmis narėmis, pasiūlyti atskaitingų Libano valdžios institucijų sąrašą; ragina pagal 2021 m. liepos 30 d. Tarybos patvirtintą sistemą taikyti tikslines sankcijas visiems asmenims ar subjektams, kurie atitinka tos sistemos kriterijus; pabrėžia, kad vis dar yra galimybė paskelbti tikslines sankcijas dėl demokratinių politinių procesų trukdymo ar jų nepaisymo, jeigu atsakingi veikėjai Libane toliau trukdys reformoms ir kovai su korupcija; ragina visas ES valstybes nares be išimties visapusiškai bendradarbiauti taikant ES naujas tikslines sankcijas, skirtas korumpuotiems vadovams ir asmenims, atsakingiems už demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimą, bei su jais susijusiems asmenims Libane, ir stiprinti tokias sankcijas; primygtinai ragina EIVT ir Tarybą skubiai skirti pakankamai išteklių, kad būtų galima veiksmingai sukurti naują mechanizmą; ragina ES valstybes nares ir jų partnerius, pvz., Jungtinę Karalystę ir Šveicariją, bendradarbiauti kovojant su viešųjų lėšų pasisavinimo veikla, kuria įtariami tam tikri Libano pareigūnai; ragina valstybes nares imtis teisinių veiksmų savo nacionalinėse jurisdikcijose prieš jų teritorijose laikomo neteisėtai įgyto kapitalo savininkus ir remti pastangas grąžinti neteisėtai gautas lėšas Libano gyventojams;
14. primena, kad Europos Sąjungos ir Libano Respublikos asociacijos susitarime numatytas politinis Europos Parlamento ir naujojo Libano parlamento dialogas, grindžiamas abiejų institucijų politinio bendradarbiavimo užmezgimu, kuris, jei to paprašytų Libano valdžios institucijos, galėtų tapti papildoma priemone neseniai sudarytai vyriausybei paremti ir institucinio sąstingio problemai spręsti;
15. primena, kad tvirtai remia visus žmogaus teisių gynėjus Libane ir jų veiklą; ragina pilietinę visuomenę ir socialinius bei ekonominius partnerius atlikti savo atitinkamus vaidmenis vykstant nacionaliniam dialogui, išreikšti savo siekius ir teikti pasiūlymus dėl taikos, vystymosi ir šalies ateities, ir teigiamai vertina vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės iniciatyvas; yra labai susirūpinęs dėl didėjančios Libano gyventojų emigracijos ir su tuo susijusio protų nutekėjimo, kuris daro poveikį žmogiškiesiems ištekliams, būtiniems Libano atkūrimui ir atsigavimui bei jo demokratijai;
16. ragina Libaną užtikrinti būtinas apsaugos priemones prieš priverčiamąjį darbą, kaip yra įtvirtinta nacionalinėse darbo teisės ir tarptautinėse žmogaus teisių normose, įskaitant pagrindinius principus ir teises darbe, taip pat Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) namų ūkio darbuotojų konvencijoje (Nr. 189, 2011 m.), kad būtų imtasi priemonių siekiant spręsti išnaudojamojo pobūdžio kafala (globos) sistemos klausimą;
17. pakartoja, kad remia ES ryžtą padėti Libanui atkurti savo ekonomiką ir atstatyti infrastruktūrą; ragina Komisiją reformuoti ilgalaikius fondus ir performuluoti Libanui skirtos strategijos ir gaivinimo planą atsižvelgiant į ES ir Libano partnerystės prioritetus pagal naująją Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, taip pat apsvarstyti galimybę skirti finansavimą papildomiems potencialiems pilietinei visuomenei atstovaujantiems partneriams, ypač siekiant skubiai spręsti energijos trūkumo problemą naudojant atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, įskaitant saulės baterijų plokštes;
18. ragina Komisiją ir valstybes nares labiau remti Libane vykdomą skiepijimo kampaniją, kuriai reikalinga tarptautinė parama, ir švelninti sveikatos krizę Libane; ragina teikti paramą siekiant užtikrinti atlyginimus ligoninių darbuotojams ir paramedicinos reikmenų pirkimą;
19. dar kartą patvirtina savo tvirtą partnerystę su Libanu, grindžiamą bendromis vertybėmis – demokratija, pliuralizmu, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms; pakartoja, kad remia Europos Sąjungos apsisprendimą padėti Libanui pertvarkyti šalies ekonomiką; reiškia pagarbą sprogimo Beiruto uoste aukų atminimui; dar kartą patvirtina savo solidarumą su Libano pilietine visuomene ir paramą jai, ypač žurnalistams ir apie pažeidimus pranešantiems asmenims; ragina Tarybą ir Komisiją toliau dėti pastangas remiant Libano atstatymą ir ekonomikos gaivinimą ir glaudžiau bendradarbiauti su šalies pilietinės visuomenės organizacijomis bei jas geriau finansuoti;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos pirmininkui ir Libano vyriausybei bei parlamentui.