BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Nikaragvoje
2021 12 13 - (2021/3000(RSP))
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9‑0581/2021 (PPE)
B9‑0583/2021 (Verts/ALE)
B9‑0584/2021 (Renew)
B9‑0585/2021 (S&D)
B9‑0586/2021 (ECR)
Leopoldo López Gil, Michael Gahler, David McAllister, Antonio Tajani, Paulo Rangel, Gabriel Mato, Francisco José Millán Mon, Antonio López‑Istúriz White, Isabel Wiseler‑Lima
PPE frakcijos vardu
Pedro Marques, Javi López
S&D frakcijos vardu
María Soraya Rodríguez Ramos, Petras Auštrevičius, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Olivier Chastel, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Ilhan Kyuchyuk, Karen Melchior, Javier Nart, Frédérique Ries, Michal Šimečka, Nicolae Ştefănuță, Dragoş Tudorache, Hilde Vautmans
RENEW frakcijos vardu
Tilly Metz, Jordi Solé
Verts/ALE frakcijos vardu
Anna Fotyga, Raffaele Fitto, Ryszard Czarnecki, Jadwiga Wiśniewska, Ladislav Ilčić, Valdemar Tomaševski, Angel Dzhambazki, Ryszard Antoni Legutko, Adam Bielan, Veronika Vrecionová, Elżbieta Kruk, Witold Jan Waszczykowski, Carlo Fidanza, Assita Kanko, Elżbieta Rafalska, Jan Zahradil, Eugen Jurzyca, Bogdan Rzońca
ECR frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nikaragvoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl padėties Nikaragvoje[1],
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus ES vardu, ypač į 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimą dėl Nikaragvos,
– atsižvelgdama į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą[2] (toliau – ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimas),
– atsižvelgdamas į Tarybos reglamentus ir sprendimus dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais Nikaragvoje priemonių ir į 2021 m. spalio 11 d. Tarybos sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2019/1720 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Nikaragvoje ir kuriuo sankcijų galiojimas pratęstas iki 2022 m. spalio 15 d.[3],
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 22 d. bendrą 59 šalių pareiškimą dėl Nikaragvos, priimtą 47-ojoje JT žmogaus teisių tarybos sesijoje,
– atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet žodžiu pateiktą naujausią informaciją per 2021 m. rugsėjo 13 d. vykusią 48-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją dėl žmogaus teisių padėties Nikaragvoje,
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 12 d. Amerikos valstybių organizacijos Generalinės asamblėjos rezoliuciją dėl padėties Nikaragvoje,
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 16 d. Jungtinių Valstijų prezidento J. Bideno prezidentinį veiksmų planą „Pareiškimas dėl asmenų, atsakingų už politiką ar veiksmus, keliančius grėsmę demokratijai Nikaragvoje, atvykimo kaip imigrantai ir neimigrantai sustabdymo“,
– atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (angl. IACHR) pareiškimus, ypač į 2021 m. lapkričio 10 d. pareiškimą, kuriame smerkiami žmogaus teisių pažeidimai, apie kuriuos pranešta rinkimų Nikaragvoje metu, ir 2021 m. lapkričio 20 d. pareiškimą, kuriame, atsižvelgiant į šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, pabrėžiama jos kompetentinga jurisdikcija Nikaragvos atžvilgiu ir apgailestaujama dėl Nikaragvos sprendimo denonsuoti Amerikos valstybių organizacijos chartiją,
– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 8 d. Amerikos valstybių organizacijos rezoliuciją dėl Nuolatinės tarybos 2021 m. lapkričio 29 d. svarstymų dėl padėties Nikaragvoje rezultatų,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 4 d. Eskasu (Kosta Rika) pasirašytą regioninį susitarimą dėl galimybės susipažinti su informacija, visuomenės dalyvavimo ir teisingumo aplinkosaugos klausimais Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi 2021 m. lapkričio 7 d. D. Ortegos vadovaujamas režimas surengė farsą, kuriuo buvo siekiama sudaryti įvaizdį, kad Nikaragvoje vyksta rinkimai, kurie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, o buvo visiškai nedemokratiški, neteisėti ir per juos buvo sukčiaujama;
B. kadangi dabartinis prezidentas Daniel Ortega, kuris šalį valdo nuo 2007 m., perrinko save penktai kadencijai – ketvirtai kadencijai iš eilės – ir, Aukščiausiosios rinkimų tarybos duomenimis, surinko maždaug 75 proc. balsų, o rinkimuose dalyvavo 65 proc. rinkėjų; kadangi patikimais Nikaragvos pilietinės visuomenės organizacijų atliktais stebėjimais apskaičiuota, kad rinkėjų aktyvumas buvo daug mažesnis – susilaikė apie 81,5 proc. rinkėjų;
C. kadangi Daniel Ortega nurodė visoms kitoms Nikaragvos valdžios institucijoms sutelkti visus turimus išteklius, kad būtų suklastoti rinkimų rezultatai; kadangi Nikaragvos valdžios institucijos laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės iki tų pačių metų lapkričio panaikino bet kokią patikimą rinkimų konkurenciją ir sugriovė rinkimų proceso vientisumą sistemingai savavališkai įkalindamas, persekiodamas ir baugindamas septynis galimus kandidatus į prezidentus ir apie 40 opozicijos lyderių, studentų ir kaimo vietovių lyderių, žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir verslo atstovų; kadangi savavališkai areštuotiems asmenims pareikšti išgalvoti, politiškai motyvuoti ir dviprasmiški kaltinimai nusikaltimais be jokių įrodymų, vykdant rimtus procedūrinių garantijų pažeidimus, o tai rodo teismų nepriklausomumo trūkumą; kadangi režimo vadovaujama Aukščiausioji rinkimų taryba panaikino visų nepriklausomų opozicinių partijų, įskaitant septynis galimus kandidatus į prezidentus, juridinio asmens statusą;
D. kadangi, pasak pilietinės visuomenės organizacijų, rinkimų dieną buvo užregistruoti 285 politinio smurto ir rinkiminės prievartos atvejai, įskaitant bauginimo, priekabiavimo, grasinimų ir šantažo veiksmus, kurie daugiausia buvo nukreipti prieš valstybės darbuotojus, viešojo sektoriaus darbuotojus, studentus ir medicinos darbuotojus, siekiant priversti juos balsuoti; kadangi Nikaragvos režimas atėmė iš Nikaragvos žmonių pilietines ir politines teises bei žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisves, uždraudė daugybę pilietinės visuomenės organizacijų ir nesilaikė Nikaragvos konstitucijoje, Amerikos šalių demokratinėje chartijoje ir tarptautiniuose paktuose, kurių viena iš šalių yra Nikaragva, nustatytų įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje;
E. kadangi režimas vis dažniau taikėsi į žurnalistiką, spaudos laisvę ir teisę į informaciją ir vykdė išpuolius prieš jas; kadangi septynioms tarptautinėms žiniasklaidos priemonėms buvo užkirstas kelias patekti į šalį norint pranešti apie nesąžiningus rinkimus; kadangi nepriklausomos žurnalistų asociacijos pasmerkė mažiausiai 52 išpuolius prieš nepriklausomus žurnalistus, įvykusius nuo 2021 m. spalio 25 d. iki lapkričio 7 d.; kadangi lapkričio 7 d. akredituotos tik oficialios žiniasklaidos priemonės, taip pažeidžiant teisę į informaciją ir saviraiškos laisvę, o tai dar labiau padidino cenzūrą ir žiniasklaidos blokavimą; kadangi panašūs represijų modeliai yra nukreipti, be kita ko, ir prieš žmogaus teisių gynėjus, aplinkos gynėjus, moterų ir LGBTIQ aktyvistus, socialinius ir politinius lyderius, verslo lyderius, teisininkus, medicinos srities ir NVO darbuotojus;
F. kadangi 2021 m. lapkričio 3–7 d. šalyje buvo pranešta apie apytikriai 35 savavališkus sulaikymus; kadangi tik devyni iš kalinių buvo paleisti ir 26 vis dar yra įkalinti; kadangi iš viso esama ne mažiau kaip 170 savavališkai sulaikytų asmenų; kadangi šių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos tariamai dažniausiai vykdo policijos pareigūnai, savivaldybių pareigūnai, valstybei nepavaldūs agentai ir civilinės grupuotės, susiorganizavusios kaip milicijos rėmėjai, padaugėjo likus kelioms dienoms iki nesąžiningų rinkimų;
G. kadangi 2021 m. spalio mėn. IACHR ataskaitoje teigiama, kad Nikaragvoje per represinius veiksmus, korupciją, sukčiavimą rinkimuose ir struktūrinį nebaudžiamumą buvo sukurta policinė valstybė, kuria vyriausybė siekė „neribotam laikui išlaikyti valdžią ir išlaikyti privilegijas bei imunitetus“;
H. kadangi keletas tarptautinių organizacijų ir daugiau nei 40 šalių išreiškė griežtą nepritarimą Nikaragvos rinkimams ir atsisakė juos pripažinti demokratiniais;
I. kadangi Nikaragvos režimas per pastaruosius kelerius metus priėmė vis labiau ribojančius įstatymus, įteisindamas represinius veiksmus ir legalizuodamas veiksmus, įvykdytus šalyje nuo jų priėmimo; kadangi Nikaragva virto baimės respublika, kurioje daugiau nei 140 000 piliečių buvo priversti ieškoti prieglobsčio kitose šalyse labai sunkiomis socialinėmis ir ekonominėmis gyvenimo sąlygomis;
J. kadangi Nikaragvos režimas iškirto miškus čiabuvių ir afrikiečių palikuonių teritorijose ir šias teritorijas sunaikino, suteikdamas nuolaidas kasybos įmonėms ir teikdamas paramą naujakuriams; kadangi 2020 m. Nikaragvoje buvo nužudyta 12 aplinkosaugos lyderių, palyginti su 5 nužudymais 2019 m., todėl 2020 m. ši šalis buvo pavojingiausia žemės ir aplinkos gynėjams, skaičiuojant nužudymus vienam gyventojui; kadangi nuo 2020 m. sausio mėn. įvykdytų žmogžudysčių ir agresyvių išpuolių, susijusių su teritoriniais ginčais ir nukreiptų prieš čiabuvius Nikaragvoje, ypač šiauriniame Karibų jūros pakrantės autonominiame regione, kaltininkai ir toliau lieka nenubausti, įskaitant rugpjūčio 23 d. įvykdytą devynių čiabuvių nužudymą ir seksualinę prievartą prieš dvi moteris per išpuolį, susijusį su žemės ginču dėl aukso gavybos Saunyje;
1. smerkia 2021 m. lapkričio 7 d. D. Ortegos ir R. Murillo režimo surengtą rinkimų farsą, kuriuo buvo pažeisti visi tarptautiniai demokratiniai patikimų, įtraukių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų standartai; nepripažįsta šių suklastotų rinkimų rezultatų teisėtumo, taigi ir jokių dėl šio suklastoto balsavimo įgytų institucinių galių demokratinio teisėtumo; remia pareiškimus, patvirtinančius, kad šiais rinkimais Nikaragva paverčiama autokratiniu režimu;
2. ragina Nikaragvos valdžios institucijas puoselėti ir gerbti žmogaus teises ir leisti Nikaragvos žmonėms naudotis savo pilietinėmis ir politinėmis teisėmis; ragina surengti rinkimus pagal tarptautinius ir Amerikos šalių demokratinės chartijos standartus siekiant užtikrinti, kad Nikaragvos žmonių demokratiniai siekiai būtų įgyvendinti, ir leisti tarptautinėms organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms be apribojimų patekti į šalį;
3. dar kartą patvirtina savo solidarumą su Nikaragvos gyventojais ir smerkia smurtą, sistemingą susidorojimą su politinės opozicijos lyderiais, pilietinės visuomenės veikėjų, žmogaus teisių gynėjų ir žiniasklaidos, taip pat jų šeimos narių slopinimą, ir visų pirma sukeltas mirtis, plačiai paplitusį nebaudžiamumą už prieš minėtus asmenis įvykdytus nusikaltimus ir nuolatinę Nikaragvos režimo pareigūnų korupciją; primena, kad šie veiksmai yra aiškus žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimas ir rodo, kad prezidentas Daniel Ortega, viceprezidentė Rosario Murillo ir Nikaragvos režimo pareigūnai nuolat nesugeba ginti tų principų ir vertybių;
4. pakartoja savo raginimą nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus savavališkai sulaikytus politinius kalinius, opozicijos aktyvistus, žmogaus teisių ir aplinkos gynėjus bei žurnalistus ir panaikinti prieš juos iškeltus teisminius procesus; smerkia nuolatinę psichologinę ir fizinę prievartą, su kuria jie susiduria atsidūrę policijos ir kalėjimų vadovybės rankose ir kuri yra ypač nutaikyta prieš moteris, ir kalinimo neleidžiant susisiekti su išoriniu pasauliu padėtį, kurioje tam tikri asmenys laikomi be galimybės gauti advokatų, susisiekti su šeima ar gauti medicininės pagalbos; primena, kad Nikaragva turi laikytis JT standartinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių (Nelsono Mandelos taisyklių), kurios ir toliau yra laikomos įsipareigojimu pagal tarptautinę teisę; reikalauja, kad režimas nedelsdamas pateiktų įrodymus, kad įkalinti asmenys vis dar gyvi, ir jų buvimo vietos įrodymus; atmeta D. Ortegos režimo sprendimą sustabdyti teisminius procesus, vykdomus minėtų asmenų atžvilgiu, ir dėl to jie patirs neriboto laiko kardomąjį kalinimą;
5. reikalauja teisingumo ir atskaitomybės visoms aukoms pagal Nikaragvos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus ir prievoles, tuo tikslu atliekant nešališkus, išsamius ir nepriklausomus tyrimus; primygtinai ragina Nikaragvos valdžios institucijas vykdyti išsamias struktūrines reformas, siekiant užtikrinti būtiniausias teisines garantijas ir tinkamą procesą; be to, smerkia didėjantį smurtą šalyje prieš žmonių teisių gynėjus, LGBTIQ asmenis, moteris bei čiabuvių aktyvistus ir jų bauginimą, įskaitant moterų žudymą dėl lyties; primygtinai ragina Nikaragvos valdžios institucijas nutraukti represinius veiksmus bei žmogaus teisių pažeidimus ir atkurti visišką pagarbą žmogaus teisėms, visų pirma panaikinant visus ribojančius ir neteisėtus įstatymus ir atkuriant žmogaus teisių gynėjų organizacijų juridinio asmens statusą; ragina ES ir jos valstybes nares remti tyrimo ir atskaitomybės mechanizmo sukūrimą JT žmogaus teisių taryboje;
6. pakartoja, kad vienintelis gilios politinės krizės Nikaragvoje sprendimas yra įtraukus ir prasmingas nacionalinis dialogas, ir apgailestauja dėl pakartotinio Nikaragvos režimo atsiribojimo ir nenoro pradėti tokį procesą; pažymi, kad laisvų, sąžiningų ir skaidrių rinkimų surengimas, teisinės valstybės ir laisvių atkūrimas bei represijų ir baimės nutraukimas, savavališkai įkalintų politinių kalinių paleidimas, savavališkai panaikintų politinių partijų teisinio statuso atkūrimas, tremtinių grąžinimas netaikant jokių išimčių ir suteikiant visas garantijas, taip pat tarptautinių žmogaus teisių institucijų sugrąžinimas į šalį yra būtinos bet kokio dialogo su Nikaragvos režimu sąlygos; ragina ES ir jos valstybes nares prisidėti prie dabartinių ir būsimų pilietinės visuomenės pastangų sukurti sąlygas dialogui, vedančiam prie demokratijos, laikantis 2019 m. kovo mėn. susitarimų nuostatų;
7. pritaria Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimui, kuriame atsižvelgiama į visas ES turimas priemones, skirtas imtis papildomų veiksmų, įskaitant tas, kurios gali viršyti individualius apribojimus, tuo pat metu siekiant išvengti bet kokių priemonių, kurios galėtų padidinti Nikaragvos žmonių sunkumus; palankiai vertina tai, kad į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą (jo galiojimas pratęstas iki 2022 m. spalio mėn.) įtraukta Rosario Murillo ir keletas kitų asmenų; ragina į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą nedelsiant įtraukti Danielį Ortegą;
8. pabrėžia, kad korupcija, kuria tiesiogiai naudojasi Ortegos-Murillo šeima, ir Nikaragvos režimo patrimonializmas, kuris taip pat apima šalies gamtos išteklių niokojimą, yra endeminiai ir plačiai paplitę ir lemia šalies ekonominį ir humanitarinį žlugimą; pažymi, kad ES ir jos valstybės narės turėtų tęsti humanitarinę pagalbą, kad padėtų labiausiai pažeidžiamiems asmenims, kartu nagrinėdamos alternatyvias priemones, skirtas kovoti su plačiai paplitusia korupcija; šiuo atžvilgiu ragina ES ir jos valstybes nares stebėti Europos lėšas, skirtas, be kita ko, per daugiašales ir finansines institucijas, siekiant, kad šiomis lėšomis nebūtų prisidedama prie režimo korupcijos stiprinimo;
9. yra pasibaisėjęs tuo, kad Nikaragvoje vis dažniau kriminalizuojami ir persekiojami aplinkos gynėjai; smerkia nuolatinius išpuolius ir agresijos veiksmus prieš Nikaragvos čiabuvių tautas; ragina Nikaragvos vyriausybę vykdyti savo įsipareigojimus pagal Escazú susitarimą;
10. ragina ES ir jos valstybes nares atidžiai stebėti padėtį vietoje, pasitelkiant savo atstovus ir ambasadas Nikaragvoje, taip pat stebint teismo procesą ir lankant kalėjime ar namų arešte esančius kritikus ir opozicijos lyderius, ir palengvinti skubių vizų išdavimą bei suteikti laikiną prieglobstį dėl politinių priežasčių valstybėse narėse; pabrėžia ir palankiai vertina pagrindinį vaidmenį, kurį Nikaragvoje atlieka pilietinė visuomenė, žmogaus teisių ir aplinkos gynėjai ir žurnalistai; prašo, kad Europos išorės veiksmų tarnyba sustiprintų savo nuolatinį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir žmogaus teisių gynėjais ir sustiprintų mechanizmus, padedančius remti jų būtiną darbą;
11. apgailestauja, kad Nikaragvos užsienio reikalų ministras denonsavo 2021 m. lapkričio 19 d. paskelbtą Amerikos valstybių organizacijos chartiją, ir pabrėžia, kad dėl šio sprendimo šalis negalės gauti finansavimo iš Amerikos šalių plėtros banko ir tai reiškia, kad ji pasitrauks iš Amerikos valstybių organizacijos regioninių žmogaus teisių apsaugos mechanizmų; primena, kad, nepaisant šios chartijos denonsavimo, Nikaragva vis dar turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų vadovautis kitais Amerikos valstybių organizacijos dokumentais, įskaitant Amerikos žmogaus teisių konvenciją; pabrėžia, kad, kol šis pasitraukimas įsigalios, gali praeiti iki dvejų metų;
12. ragina tarptautinę bendruomenę ir panašių pažiūrų demokratinius partnerius, siekiant padėti ir vadovauti sparčiam perėjimui, kurį vykdydami Nikaragvos žmonės gali visapusiškai atkurti demokratinę santvarką ir tautos suverenitetą, daugiašaliuose forumuose suderintai didinti Nikaragvos režimui daromą politinį spaudimą;
13. primena, kad, atsižvelgiant į ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą, Nikaragva turi laikytis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų ir juos įtvirtinti; pakartoja savo reikalavimą, kad, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, būtų taikoma asociacijos susitarimo demokratinė sąlyga;
14. pakartoja savo raginimą nedelsiant išduoti Alessio Casimirri Italijai;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Limos grupei ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.
- [1] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0359.
- [2] OL L 346, 2012 12 15, p. 3.
- [3] OL L 361, 2021 10 12, p. 52.