BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl politinės krizės Sudane
19.1.2022 - (2022/2504(RSP))
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9‑0068/2022 (The Left)
B9‑0070/2022 (Verts/ALE)
B9‑0078/2022 (Renew)
B9‑0080/2022 (S&D)
B9‑0081/2022 (ECR)
B9‑0082/2022 (PPE)
Željana Zovko, Tomáš Zdechovský, Michael Gahler, David McAllister, Andrey Kovatchev, Paulo Rangel, Isabel Wiseler‑Lima, Miriam Lexmann, Stelios Kympouropoulos, Gheorghe‑Vlad Nistor, Inese Vaidere, Krzysztof Hetman, Janina Ochojska, Stanislav Polčák, David Lega, Ivan Štefanec, Christian Sagartz, Antonio López‑Istúriz White, Vladimír Bilčík, Adam Jarubas, José Manuel Fernandes, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Vangelis Meimarakis, Romana Tomc, Peter Pollák, Tom Vandenkendelaere, Loránt Vincze, Jiří Pospíšil, Seán Kelly, Michaela Šojdrová, Luděk Niedermayer
PPE frakcijos vardu
Pedro Marques, Andrea Cozzolino, Jytte Guteland
S&D frakcijos vardu
Jan‑Christoph Oetjen, Petras Auštrevičius, Malik Azmani, Nicola Beer, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Olivier Chastel, Vlad Gheorghe, Andreas Glück, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Svenja Hahn, Karin Karlsbro, Moritz Körner, Ilhan Kyuchyuk, Karen Melchior, Javier Nart, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Michal Šimečka, Nicolae Ştefănuță, Ramona Strugariu, Dragoş Tudorache, Hilde Vautmans
RENEW frakcijos vardu
Katrin Langensiepen
Verts/ALE frakcijos vardu
Anna Fotyga, Assita Kanko, Ryszard Antoni Legutko, Adam Bielan, Alexandr Vondra, Angel Dzhambazki, Bogdan Rzońca, Carlo Fidanza, Elżbieta Rafalska, Eugen Jurzyca, Evžen Tošenovský, Jadwiga Wiśniewska, Ladislav Ilčić, Raffaele Fitto, Ryszard Czarnecki, Valdemar Tomaševski, Veronika Vrecionová, Vincenzo Sofo, Witold Jan Waszczykowski
ECR frakcijos vardu
Marisa Matias
The Left frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo
Europos Parlamento rezoliucija dėl politinės krizės Sudane
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,
– atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 12 d. JT Saugumo Tarybos diskusijas dėl Sudano,
– atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 4 d. ES, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir JAV pareiškimą dėl Sudano ministro pirmininko atsistatydinimo,
– atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 8 d. generalinio sekretoriaus specialiojo įgaliotinio Sudanui atstovo spaudai pareiškimą dėl derybų dėl politinio pereinamojo proceso Sudane paskelbimo,
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 21 d. Afrikos Sąjungos komisijos pirmininko pareiškimą dėl Sudane pasiekto politinio susitarimo,
– atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 18 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl pastarojo meto padėties Sudane,
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 18 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimą, kuriuo jis pasmerkė taikių protestuotojų žudymą Sudane,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2524 (2020), kuria įsteigiama JT integruota pereinamojo laikotarpio paramos misija Sudane (UNITAMS),
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Sudanas yra pasirašęs,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į JT teisėsaugos pareigūnų elgesio kodeksą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio mėn. Sudano konstitucinę deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą[1],
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. Džubos susitarimą dėl taikos Sudane,
– atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,
– atsižvelgdamas į bendrą Afrikos ir ES strategiją,
– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (AKR) ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos ir ES rezoliuciją dėl demokratijos ir konstitucijų laikymosi ES ir AKR šalyse,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi prieš 2021 m. spalio 25 d. perversmą Sudano karinės ir civilinės valdžios atstovai dalijosi valdžią nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., t. y. nuo to laiko, kai autoritarinis lyderis Omar al-Bashir buvo nušalintas po demonstracijų, reikalaujančių civilinio valdymo; kadangi karinės ir civilinės valdžios atstovams pasiekus susitarimą dėl valdžios pasidalijimo buvo įsteigta Aukščiausiosios valdžios taryba, kaip kolektyvinis valstybės vadovas;
B. kadangi Aukščiausiosios valdžios tarybą iš pradžių sudarė penki civiliai, kuriuos paskyrė Laisvės ir pokyčių pajėgų (FFC) nariai, penki kariniai atstovai, kuriuos paskyrė Pereinamojo laikotarpio karinė taryba (TMC), ir vienas civilis, paskirtas bendru FFC ir TMC sutarimu; kadangi pagal 2019 m. Sudano Konstitucinę deklaraciją pirmuosius 21 pereinamojo laikotarpio mėnesį (iš 39) Aukščiausiosios valdžios tarybos pirmininką turėjo rinkti penki tarybos kariniai atstovai, o likusius 18 mėnesių pirmininką turėjo rinkti penki FFC atrinkti civiliai nariai; kadangi dabartinį pirmininką generolą Abdelį Fattah al-Burhaną 2021 m. gruodžio 9 d. turėjo pakeisti civilinės valdžios atstovas; kadangi pagal konstitucinį dokumentą, kuriuo vadovaujamasi pereinamuoju laikotarpiu, visuotiniai rinkimai Sudane turi įvykti iki 2023 m. liepos mėn.;
C. kadangi 2019 m. pasiektas susitarimas dėl valdžios pasidalijimo buvo pažeistas 2021 m. spalio 25 d., kai karinis vadovas generolas Abdel Fattah al-Burhan įvykdė perversmą, paskelbė nepaprastąją padėtį, panaikino valdžios pasidalijimo principu veikusią Aukščiausiosios valdžios tarybą, atleido civilinę vyriausybę ir laikinai sulaikė ministrą pirmininką Abdallą Hamdoką ir jo ministrus bei kitus aktyvistus ir politinius veikėjus, tuo iššaukdamas tarptautinį pasmerkimą ir plataus masto protestus Sudane; kadangi dėl šio perversmo neįvyko valdžios perdavimas civilinei Aukščiausiosios valdžios tarybai;
D. kadangi 2021 m. lapkričio 21 d. A. Hamdok pasirašė susitarimą su generolu al-Burhanu, pagal kurį jis išlaisvinamas iš namų arešto ir jam leidžiama toliau eiti ministro pirmininko pareigas; kadangi A. Hamdok sutiko vėl imtis šių pareigų, kad galėtų tęsti demokratines reformas ir vadovauti naujai technokratų vyriausybei, kol bus surengti rinkimai; kadangi daug demokratiją remiančių aktyvistų, pilietinės visuomenės grupių ir civilinės valdžios lyderių nepritarė šiam susitarimui; kadangi ministras pirmininkas A. Hamdok atsistatydino 2022 m. sausio 2 d. po visoje šalyje vykusių demokratijos palaikymo protestų, kaip priežastį nurodydamas karinių pajėgų vadovų pasipriešinimą sustiprintam civiliniam valdymui;
E. kadangi generolas A. F. al-Burhan į svarbiausias pareigas paskyrė su O. al-Bashiro režimu susijusius asmenis, be kita ko, vyriausybės valdomoje žiniasklaidoje ir centriniame banke, ir atleido generalinį prokurorą bei vadovus komiteto, tiriančio neteisėtos finansinės naudos, gautos per tris dešimtmečius trukusį O. al-Bashiro režimą, atvejus; kadangi 2021 m. gruodžio 24 d. A. F. al-Burhan suteikė žvalgybos tarnyboms, Greitojo reagavimo paramos pajėgoms ir kariuomenei įgaliojimus ieškoti asmenų, juos sulaikyti, tardyti ir konfiskuoti jų turtą – šiuos įgaliojimus anksčiau turėjo tik policija ir prokurorai; kadangi šių pajėgų nariams taip pat buvo suteiktas imunitetas nuo baudžiamojo persekiojimo, kurį gali panaikinti tik pačios Aukščiausiosios valdžios tarybos vadovai;
F. kadangi po 2021 m. spalio 25 d. karinio perversmo piliečiai toliau rengia taikias masines demonstracijas prieš kariuomenę, o ji ir toliau atsako naudodama smurtą ir ekstremalią jėgą, be kita ko, kovinius šaudmenis, ašarines dujas ir apsvaiginti skirtas granatas: dėl to žuvo mažiausiai 70 protestuotojų, o šimtai buvo sužeista ir įkalinta;
G. kadangi pranešama, jog saugumo pajėgos naudojo seksualinį smurtą, ir JT šiuo metu tiria 13 pranešimų, gautų iš moterų ir mergaičių, kurios, kaip pranešama, buvo išprievartautos (įskaitant grupinį prievartavimą), o per 2021 m. gruodžio 19 d. Chartume vykusias demonstracijas saugumo pajėgos seksualiai priekabiavo prie kitų moterų; kadangi buvo pranešama apie žurnalistų persekiojimą, savavališkus suėmimus ir užpuolimus, taip pat nuolat išjungiamas internetas ir trikdoma komunikacija;
H. kadangi Sudano moterys ir jaunuoliai atliko svarbų vaidmenį valstybei pereinant prie demokratijos; kadangi moterys, ypač ankstyvuoju demokratinio judėjimo laikotarpiu, dažnai patirdavo smurtą, įskaitant seksualinį smurtą, tačiau šių nežmoniškų nusikaltimų vykdytojai iki šiol nenubausti;
I. kadangi pateikta nerimą keliančių pranešimų apie tai, kad saugumo pajėgos įsiverždavo į ligonines suimti protestuotojų, neleisdavo sužeistiems asmenims teikti gydymo paslaugų ir grasindavo medicinos darbuotojams bei juos baugindavo; kadangi nuo 2021 m. lapkričio mėn. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė apie 15 išpuolių prieš sveikatos priežiūros darbuotojus ir sveikatos priežiūros įstaigas;
J. kadangi toks atsakas į protestus, be kitų pagrindinių teisių, kurios užtikrinamos regioninėmis ir tarptautinėmis sutartimis ir kurias Sudanas yra pasirašęs, pažeidžia teisę į susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvę, teisę į asmens laisvę ir kankinimo bei netinkamo elgesio draudimą;
K. kadangi žmogaus teisių padėtis Sudane ir toliau blogėja, o Sudano pilietinės visuomenės aktyvistai pastaraisiais mėnesiais vis dažniau persekiojami; kadangi pranešama, jog keli aktyvistai dingo, o vėliau jų palaikai buvo rasti su aiškiomis kankinimo žymėmis; kadangi civiliai gyventojai, žmogaus teisių gynėjai, aktyvistai, žurnalistai ir politiniai lyderiai savavališkai suiminėjami ir kalinami neleidžiant susisiekti su išoriniu pasauliu;
L. kadangi 2022 m. sausio 8 d. UNITAMS pradėjo konsultacijas, kuriomis siekiama atkurti perėjimo prie demokratijos procesą ir pakviesti kariuomenę, sukilėlių grupes, politines partijas, protesto judėjimus, pilietinę visuomenę ir moterų grupes dalyvauti šiame procese; kadangi nepaisant to, jog ši iniciatyva iš esmės buvo palankiai vertinama tiek Sudane, tiek tarptautiniu mastu, kai kurios visuomenės dalys vis dar griežtai nepritaria bet kokiam valdžios pasidalijimo su kariniais vadovais susitarimui;
M. kadangi Sudano piliečiai ir toliau gyvena sparčiai didėjančios infliacijos sąlygomis: JT Pasaulio maisto programos (PMP) ataskaitoje teigiama, kad metinis jos augimas viršija 300 proc., o kuro ir pagrindinių prekių kainos labai išaugo, be to, neteikiamos pagrindinės paslaugos, todėl daugybė žmonių negali patenkinti savo pagrindinių poreikių ir užsitikrinti pragyvenimo šaltinių, o tai dar labiau didina protestuotojų nusivylimą; kadangi ministras pirmininkas A. Hamdok atliko svarbų vaidmenį derantis dėl skolos sumažinimo ir įtikinant JAV išbraukti Sudaną iš valstybių – terorizmo rėmėjų sąrašo; kadangi pranešama, jog didelis skaičius karinės vadovybės atstovų kontroliuoja apie 250 įmonių gyvybiškai svarbiose Sudano ekonomikos srityse, tokiose kaip aukso, kaučiuko ir mėsos eksporto;
N. kadangi 2021 m. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) suteikė Sudanui 2,5 mlrd. JAV dolerių paskolą ir kartu su Pasaulio banku patvirtino Sudano prašymą sumažinti skolą pagal labai įsiskolinusių neturtingų šalių iniciatyvą, tačiau pareikalavo vykdyti plataus masto ekonomines reformas, įskaitant tam tikrų subsidijų panaikinimą; kadangi perversmas gali niekais paversti šias pastangas;
O. kadangi po perversmo Afrikos Sąjunga sustabdė Sudano dalyvavimą visose savo veiklos srityse; kadangi daug valstybių ir daugiašalių organizacijų, įskaitant TVF, nutraukė užsienio pagalbą ir sustabdė išmokas; kadangi ES pranešė, jog finansinė parama Sudanui nebus teikiama, jei nebus atkurta konstitucinė tvarka; kadangi daug ES nepriklausančių valstybių vykdo aktyvią veiklą Sudane, įskaitant ginklų tiekimą, politinę paramą ir finansinius srautus, susijusius su žaliavomis ir auksu; kadangi šios valstybės atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant regiono stabilumą ir atstovauja skirtingiems tikslams bei ilgalaikėms strategijoms; kadangi jų prieštaringi interesai yra iššūkis tolesniam Sudano ir viso regiono vystymuisi ir dėl jų didėja jau ir taip didelė įtampa Somalio pusiasalyje, tai dar labiau apsunkins politinio padėties sprendimo Etiopijoje paieškas;
P. kadangi saugumo padėtis Sudane toliau blogėja, ypač rytinėje Darfūro dalyje, kur šimtai civilių gyventojų žuvo, o tūkstančiai buvo perkelti, neskaitant didelio masto gyventojų perkėlimo ir žudymo Pietų Kordofane; kadangi, JT duomenimis, 2022 m. 6,2 mln. civilių gyventojų reikės humanitarinės pagalbos, o Pasaulio maisto programos duomenimis, 2,7 mln. gyventojų gresia didelis maisto stygius; kadangi humanitarinę padėtį pablogino COVID-19 krizė ir pabėgėlių antplūdis iš konflikto zonos Etiopijoje;
Q. kadangi 2021 m. rugpjūčio 4 d. Sudano vyriausybė vieningai susitarė prisijungti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statuto (Aukščiausiosios valdžios taryba dar turi patvirtinti šį susitarimą), ir tai padariusi būtų įpareigota perduoti visus įtariamuosius, kuriems TBT pateikė kaltinimus dėl 2003–2004 m. Darfūre įvykdytų nusikaltimų, įskaitant buvusį prezidentą Omarą al-Bashirą; kadangi, deja, nepadaryta jokios pažangos specialaus Darfūro baudžiamojo teismo steigimo procese, kaip numatyta Džubos susitarime;
R. kadangi 2021 m. birželio 3 d. JT Saugumo Taryba pratęsė UNITAMS, kurios užduotis – teikti paramą Sudano valdžios institucijoms perėjimo prie demokratijos laikotarpiu, įgaliojimus iki 2022 m. birželio mėn.;
S. kadangi nuo 2019 m. rugsėjo mėn. ES, daugiausia per ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą, suteikė daugiau kaip 88 mln. EUR paramą vystymuisi, siekdama remti politines ir ekonomines reformas, kad prisidėtų prie taikos ir stabilumo Sudane;
T. kadangi 2021 m. lapkričio 12 d. Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet paskyrė Adamą Diengą ekspertu žmogaus teisių Sudane klausimais; kadangi A. Diengui pavesta parengti rašytinę ataskaitą, kurią vyriausioji komisarė pateiks Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai per 50-ąją jos sesiją 2022 m. birželio mėn.;
1. apgailestauja dėl to, kad po 2021 m. spalio 25 d. karinio perversmo saugumo tarnybų ir kitų ginkluotų grupuočių rankose žuvo daug Sudano protestuotojų ir buvo sužeista dar šimtai žmonių, įskaitant seksualinį smurtą; pabrėžia Sudano žmonių teisę burtis ir naudotis savo pagrindinėmis teisėmis siekiant atkurti demokratiją ir patenkinti savo pagrindinius poreikius; ragina visus Sudano suinteresuotuosius subjektus laikytis teisinės valstybės principo, kaip nustatyta 2019 m. Konstitucinėje deklaracijoje;
2. smerkia 2021 m. spalio 25 d. įvykdytą karinį perversmą ir primena, kad Sudano karinė vadovybė turi skubiai iš naujo įsipareigoti užtikrinti šalies perėjimą prie demokratijos ir patenkinti Sudano žmonių reikalavimus dėl laisvės, taikos ir teisingumo; reikalauja, kad Sudano karinė vadovybė nustatytų aiškius grįžimo prie anksčiau sutarto perėjimo terminus ir procesus, be kita ko, įsteigtų vykdomąsias, teisėkūros ir teismines valdžios institucijas, sukurtų atskaitomybės mechanizmus ir padėtų pamatus rinkimams;
3. smerkia visus smurto veiksmus prieš taikius protestuotojus, aktyvistus, žurnalistus ir visus kitus taikiai besinaudojančius savo teise į saviraiškos, asociacijų ar susirinkimų laisvę; ragina, kad būtų nedelsiant išlaisvinti asmenys,šiuo metu kalinami nepateikus kaltinimų ar be teismo proceso, kad asmenims, kuriems pareikšti kaltinimai, būtų suteikta galimybė visapusiškai naudotis teisinio atstovavimo paslaugomis ir kad būtų nedelsiant panaikinta nepaprastoji padėtis; ragina Sudano valdžios institucijas nedelsiant sustabdyti visus neteisėto sulaikymo ir priverstinio dingimo veiksmus; primena, kad Sudano ginkluotosios pajėgos neturi teisinių įgaliojimų sulaikyti civilių ar vykdyti teisėsaugos funkcijų, nes nuo 2021 m. sausio 21 d. civilių gyventojų sulaikymo ir kalinimo įgaliojimai suteikti tik policijai ir prokurorams; smerkia tai, kad ir toliau neleidžiama naudotis interneto paslaugomis;
4. griežtai smerkia saugumo pajėgų išpuolius, kaip pranešta, prieš medicinos įstaigas; ragina Sudano valdžios institucijas leisti gydytis visiems sužeistiems asmenims; primena, kad tiksliniai išpuoliai prieš sveikatos priežiūros darbuotojus, pacientus ir įstaigas yra akivaizdus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas;
5. ragina atlikti nepriklausomus mirties atvejų ir su jais susijusio smurto tyrimus ir patraukti kaltininkus atsakomybėn; pritaria raginimams surengti nepriklausomą tarptautinę faktų nustatymo misiją siekiant ištirti pranešimus apie smurtą prieš protestuotojus po 2021 m. spalio mėn. karinio perversmo; ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su regioninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis siekiant sudaryti tam palankesnes sąlygas ir atidžiai stebėti įvykius šalyje, užtikrinant, kad būtų ištirti visi žmogaus teisių pažeidimai ir kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; pabrėžia, kad turi būti tęsiami panašūs nusikaltimų, įvykdytų tiek Omaro al-Bashiro valdymo laikotarpiu, tiek 2019 m. pereinamuoju laikotarpiu, tyrimai;
6. tvirtai remia UNITAMS pastangas sudaryti palankesnes sąlygas diskusijoms siekiant įveikti politinę krizę; ragina visus Sudano politinius veikėjus įsitraukti į šį dialogą, kad būtų grįžta prie perėjimo prie civilinio valdymo pagal 2019 m. Konstitucinę deklaraciją ir būtų tenkinamas Sudano piliečių didesnės laisvės, demokratijos, taikos, teisingumo ir gerovės troškimas; tvirtai laikosi nuomonės, kad naujas civilinis ministras pirmininkas ir kabinetas turėtų būti skiriami tik įvykus tokiam Sudano vidaus dialogui, kad būtų užtikrintas jų patikimumas ir Sudano pilietinės visuomenės, kuri aiškiai parodė, kad ji nesutinka su jokios formos autoritarine vyriausybe ir nori tikro perėjimo prie demokratijos visam laikui, pritarimas; ragina visus regioninius veikėjus veikti sąžiningai, remti civilinę vyriausybę ir susilaikyti nuo paramos Greitojo reagavimo paramos pajėgoms, kurių nariai turi būti nedelsiant pašalinti iš viešosios tvarkos palaikymo ir teisėsaugos pajėgumų, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą Sudane;
7. pabrėžia, kad pagal 2019 m. Konstitucinę deklaraciją reformų procesas turi būti įtraukus ir vadovaujamas sudaniečių, nustatant aiškius teisėkūros ir nepriklausomų teisminių institucijų sukūrimo terminus ir procesus, sukuriant atskaitomybės mechanizmus ir kuo greičiau surengiant įtraukius, sąžiningus ir skaidrius rinkimus; pabrėžia, kad dialogas turi būti visapusiškai įtraukus ir jame turi būti atstovaujama anksčiau marginalizuotoms grupėms, įskaitant moteris, jaunimą ir mažumas; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai remti šį procesą;
8. smerkia didelį nerimą keliantį smurto augimą Darfūre ir Pietų Kordofane ir reiškia didelį susirūpinimą dėl to; ragina tarptautinius stebėtojus daugiau dėmesio skirti Darfūrui ir Pietų Kordofanui, siekiant apsaugoti vietos gyventojus nuo smurto, žalos ir masinės priverstinės migracijos;
9. reikalauja, kad saugumo tarnybos ir kitos ginkluotos grupuotės nedelsdamos nustotų naudoti smurtą prieš civilius gyventojus ir pagalbos darbuotojus visoje šalyje, o ypač Darfūre; smerkia tai, kad 2021 m. gruodžio 29 d. vietos karinės grupuotės nusiaubė al Fašyre Šiaurės Darfūre esantį Jungtinių Tautų pasaulio maisto programos maisto sandėlį, kuriame saugomas maistas, skirtas šimtams tūkstančių maisto stokojančių žmonių toje vietovėje, ir tvirtai pabrėžia, kad humanitarinė pagalba niekada neturėtų tapti taikiniu jokiame konflikte;
10. dar kartą ragina patraukti atsakomybėn buvusį prezidentą Omarą al-Bashirą už jo autoritarinio valdymo laikotarpiu įvykdytus Sudano civilių gyventojų žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; pritaria jo, taip pat buvusio gynybos ministro Abdelrahimo Mohamedo Husseino ir buvusio humanitarinių reikalų valstybės ministro Ahmedo Harouno ekstradiciją TBT dėl jų bendrininkavimo Darfūro kare;
11. pakartoja savo raginimą, kad Sudanas ratifikuotų TBT Romos statutą, visapusiškai bendradarbiautų su TBT ir įvykdytų likusius arešto orderius; ragina Sudaną atleisti iš tarnybos pareigūnus ir saugumo pajėgų narius, susijusius su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais ir karo nusikaltimais; primygtinai ragina visus politinius veikėjus teikti pirmenybę Darfūro specialiojo baudžiamojo teismo steigimui, kaip nustatyta 2006 m. Džubos deklaracijoje dėl Sudano liaudies išlaisvinimo armijos ir Pietų Sudano gynybos pajėgų vienybės ir integracijos;
12. ragina Sudaną pasmerkti Sudano kariuomenės pastangas išlaikyti strateginių pramonės šakų ir įmonių nuosavybę ir kontrolę ir taip sustabdyti reformų procesą; ragina Komisiją nustatyti nuodugnius išsamaus patikrinimo mechanizmus, susijusius su tokių sektorių veikla, ir atitinkamais atvejais visapusiškai pasinaudoti ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo nuostatomis;
13. smerkia kariuomenės mėginimą pakenkti Sudano institucijoms pašalinant valstybės tarnautojus, paskirtus pereinamuoju laikotarpiu, ir juos pakeičiant kitais pareigūnais, susijusiais su ankstesniu O. al-Bashiro režimu; pabrėžia, kad dėl režimo atleisti valstybės tarnautojai turi būti grąžinti į darbą;
14. pritaria 2021 m. lapkričio 18 d. Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pareiškimui, kad, jei konstitucinė tvarka nebus visiškai atkurta, tai turės didelių pasekmių ES finansinei paramai; vis dėlto pabrėžia, kad reikia toliau teikti ES pagalbą pagrindinių paslaugų srityje, pvz., sveikatos priežiūros ir švietimo; todėl palankiai vertina tai, kad 2021 m. gruodžio mėn. Pasaulio maisto programai Sudane per Komisijos Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinį direktoratą skirtas 10 mln. EUR įnašas gyvybėms gelbėti maistu, neskaitant 2021 m. pradžioje gauto 13 mln. EUR įnašo;
15. yra susirūpinęs dėl to, kad karinis režimas naudojasi ES bendradarbiavimu su Sudanu migracijos srityje kaip pretekstu stiprinti savo pajėgumą kontroliuoti ir represuoti žmones, pvz., stiprina stebėjimo pajėgumus, be kita ko, pasienyje, ir apsirūpina įranga; todėl ragina ES užtikrinti visišką su Sudanu susijusių saugumo srities projektų skaidrumą, įskaitant visą planuojamą veiklą ir ES bei nacionalinio finansavimo gavėjus; pabrėžia, kad reikia nuolat nagrinėti ES požiūrį į migraciją, darnų vystymąsi, humanitarinę pagalbą ir gerą valdymą, sykiu stiprinant pilietinę visuomenę ir skatinant demokratines reformas, siekiant įtraukios politinės raidos Sudane;
16. pakartoja savo raginimą visoje ES uždrausti eksportuoti, parduoti, atnaujinti ir prižiūrėti bet kokio pavidalo saugumo įrangą, kuri gali būti ar yra naudojama represijoms šalies viduje, įskaitant interneto stebėjimo technologiją, šalims, kuriose paminamos žmogaus teisės, tokioms kaip Sudanas; primygtinai reikalauja, kad šiuo pavyzdžiu pasektų kitos regiono šalys;
17. ragina tarptautinę bendruomenę prisijungti prie ES paramos pilietinei visuomenei ir demokratiniams veikėjams ir primena ES nepriklausančioms šalims, ypač regioniniams subjektams, kurie aktyviai veikia ir daro įtaką Sudane, apie jų tarptautinę atsakomybę ir svarbų jų indėlį į laisvą, taikų ir demokratišką Sudaną, kuris atitiktų ilgalaikius visų minėtų suinteresuotųjų subjektų interesus;
18. ragina ES delegaciją Sudane ir valstybių narių atstovybes Sudane visapusiškai taikyti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, be kita ko, reikalauti apsilankymų kalėjimuose, stebėti teismo procesus, skelbti viešus pareiškimus, kreiptis į valdžios institucijas visais lygmenimis ir prireikus išduoti skubias vizas;
19. ragina per kitą 2022 m. sausio 24 d. vyksiantį ES Užsienio reikalų tarybos posėdį aktyviai aptarti padėtį Sudane;
20. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Sudano valdžios institucijoms, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Tarpvyriausybinei vystymosi institucijai, Rytų ir Pietų Afrikos bendrosios rinkos organizacijai, Egipto vyriausybei ir parlamentui, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Panafrikos Parlamentui.
- [1] OL L 317, 2000 12 15, p. 3.