BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl politinės krizės Burkina Fase
16.2.2022 - (2022/2542(RSP))
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9‑0104/2022 (The Left)
B9‑0106/2022 (Verts/ALE)
B9‑0110/2022 (S&D)
B9‑0113/2022 (RENEW)
B9‑0116/2022 (ECR)
B9‑0119/2022 (PPE)
Željana Zovko, Michael Gahler, David McAllister, Sandra Kalniete, Andrey Kovatchev, Isabel Wiseler‑Lima, Miriam Lexmann, Adam Jarubas, Sara Skyttedal, Tomáš Zdechovský, Inese Vaidere, Krzysztof Hetman, Janina Ochojska, David Lega, Christian Sagartz, Antonio López‑Istúriz White, Vladimír Bilčík, José Manuel Fernandes, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Eva Maydell, Vangelis Meimarakis, Romana Tomc, Peter Pollák, Stelios Kympouropoulos, Arba Kokalari, Loránt Vincze, Jiří Pospíšil, Ivan Štefanec, Seán Kelly, Michaela Šojdrová, Ioan‑Rareş Bogdan, Luděk Niedermayer
PPE frakcijos vardu
Pedro Marques, Andrea Cozzolino, Maria Arena, Evin Incir
S&D frakcijos vardu
Jan‑Christoph Oetjen, Petras Auštrevičius, Malik Azmani, Izaskun Bilbao Barandica, Olivier Chastel, Andreas Glück, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Svenja Hahn, Karin Karlsbro, Moritz Körner, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Dragoş Pîslaru, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Nicolae Ştefănuță, Ramona Strugariu, Hilde Vautmans
RENEW frakcijos vardu
Jordi Solé, Hannah Neumann
Verts/ALE frakcijos vardu
Anna Fotyga, Karol Karski, Assita Kanko, Ladislav Ilčić, Witold Jan Waszczykowski, Valdemar Tomaševski, Ryszard Antoni Legutko, Raffaele Fitto, Jadwiga Wiśniewska, Eugen Jurzyca, Elżbieta Rafalska, Bogdan Rzońca, Adam Bielan, Ryszard Czarnecki, Veronika Vrecionová
ECR frakcijos vardu
Manu Pineda, Idoia Villanueva Ruiz
The Left frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo
Europos Parlamento rezoliucija dėl politinės krizės Burkina Fase
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2019 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, įskaitant religijos laisvę, pažeidimų Burkina Fase[1] ir 2020 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Afrikos bendradarbiavimo saugumo srityje Sahelio regione, Vakarų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje[2],
– atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 26 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaraciją ES vardu dėl naujausių įvykių Burkina Fase,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus 2022 m. sausio 24 d. pareiškimą dėl Burkina Faso,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2022 m. vasario 9 d. pareiškimą dėl padėties Burkina Fase,
– atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 28 d. Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) valstybių ir vyriausybių vadovų neeilinio aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamąjį komunikatą dėl politinės padėties Burkina Fase,
– atsižvelgdamas į ECOWAS protokolą dėl demokratijos ir gero valdymo,
– atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos 2022 m. sausio 31 d. įvykusiame 1062‑ajame posėdyje priimtą baigiamąjį komunikatą dėl padėties Burkina Fase,
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),
– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (AKR) ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos ir ES rezoliuciją dėl demokratijos ir konstitucijų laikymosi ES ir AKR šalyse,
– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 28 d. bendrą Europos Vadovų Tarybos narių ir Sahelio penketuko (Sahelio G 5 šalių grupės) valstybių narių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 16-ą tikslą, susijusį su taikių ir įtraukių visuomenių skatinimu siekiant darnaus vystymosi,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Burkina Faso Respublikos Konstituciją,
– atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,
– atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,
– atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos konvenciją dėl šalies viduje priverstinai migravusių asmenų apsaugos ir pagalbos jiems Afrikoje,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi 2022 m. sausio 24 d. Burkina Faso kariuomenė, vadovaujama pulkininko leitenanto Paulio-Henri Sandaogo Damibos ir savavališkai pasiskelbusio Patriotinio judėjimo už išsaugojimą ir atkūrimą (MPSR), nuvertė išrinktą vyriausybę, kuriai vadovavo prezidentas Roch Marc Christian Kaboré; kadangi Burkina Faso Konstitucinis Teismas vėliau pripažino pulkininką leitenantą P.-H. S. Damibą naujuoju de facto valstybės vadovu;
B. kadangi prieš pat perversmą prezidentas R. M. Ch. Kaboré 2020 m. vykusiuose demokratiniuose rinkimuose buvo išrinktas antrajai kadencijai; kadangi jis buvo priverstas pranešti, kad jis palieka prezidento postą, ir atsistatydinti iš pareigų; kadangi nuo to laiko, kai įvyko perversmas, jis yra sulaikytas ginkluotųjų pajėgų, o jo ryšiai su išore yra apriboti; kadangi Liaudies judėjimas už pažangą (MPP) – prezidento R. M. Ch. Kaboré partija – 2022 m. sausio 26 d. patikino, kad jis namų arešto sąlygomis laikomas prezidento viloje ir jam skirtas gydytojas;
C. kadangi perėmusi valdžią karinė chunta paskelbė sustabdanti konstitucijos galiojimą ir paleidžianti vyriausybę bei Nacionalinę Asamblėją; kadangi 2022 m. sausio 31 d. konstitucijos galiojimas buvo atkurtas; kadangi pulkininkas leitenantas P.-H. S. Damiba per televiziją paskelbė, kad Burkina Fasas laikysis savo tarptautinių įsipareigojimų;
D. kadangi kariuomenės įvykdytą valdžios užgrobimą Burkina Faso pilietinė visuomenė priėmė itin atsargiai ir gana nuolaidžiai;
E. kadangi po karinio perversmo Afrikos Sąjunga, ECOWAS ir Frankofonijos nuolatinė taryba sustabdė Burkina Faso narystę; kadangi ECOWAS ir Jungtinės Tautos nusiuntė tarpžinybinę delegaciją ir paprašė taikyti trumpą pereinamąjį laikotarpį bei paleisti į laisvę prezidentą R. M. Ch. Kaboré; kadangi 2022 m. vasario 3 d. ECOWAS nusprendė netaikyti naujų sankcijų Burkina Fasui, bet paprašė naujosios šalies valdžios pateikti „pagrįstą konstitucinės tvarkos atkūrimo tvarkaraštį“;
F. kadangi 2022 m. vasario 8 d. buvo įsteigtas techninis komitetas, į kurio sudėtį įeina nekariniai subjektai, ir jam pavesta apibrėžti pereinamojo laikotarpio parametrus; kadangi komitetas turi per dvi savaites pasiūlyti pereinamojo laikotarpio chartijos projektą; kadangi techninio komiteto darbas turi būti susijęs su teritorinio vientisumo atkūrimu, taikos stiprinimu sudarant sąlygas šalies viduje perkeltiems asmenims laipsniškai grįžti į savo kilmės vietas, geru valdymu ir konstitucinės tvarkos atkūrimu;
G. kadangi MPSR teigė, kad perversmas surengtas reaguojant į blogėjančią saugumo padėtį šalyje; kadangi 2017 metais Burkina Faso vyriausybė pradėjo saugumo sektoriaus reformos procesą, įsteigdama nacionalinę gynybos ir saugumo tarybą, kurios tikslas – modernizuoti saugumo sektorių ir kovoti su korupcija jame; kadangi stiprėjo civilių gyventojų, opozicijos ir kariuomenės nepasitenkinimas ir kritika dėl prezidento R. M. Ch. Kaboré nesugebėjimo kovoti su korupcija ir veiksmingai spręsti ypač opių saugumo, socialinių ir ekonominių problemų šalyje, kurias sukėlė plintantys smurtiniai teroristinių grupuočių išpuoliai;
H. kadangi saugumo padėtis Sahelio regione yra tiesioginė regiono destabilizavimo ir ginklų platinimo po 2011 m. intervencijos į Libiją pasekmė;
I. kadangi 2016–2021 metais nacionalinis gynybos ir saugumo biudžetas padidėjo nuo 240 mln. EUR iki 650 mln. EUR, t. y. išaugo daugiau kaip 170 proc.; kadangi šios išlaidos nepagerino kareivių gyvenimo sąlygų ar veiklos pajėgumų, iš dalies dėl išvešėjusios netinkamo finansų valdymo problemos;
J. kadangi per pastaruosius šešerius metus nuo džihadistų ir sukilėlių išpuolių žuvo tūkstančiai asmenų; kadangi per dvejus metus uždaryta daugiau kaip 1 000 mokyklų ir daugybė žmonių pabėgo iš savo namų, kad išvengtų smurto; kadangi 2021 m. birželio mėn. per daugiausia gyvybių nuo 2015 metų nusinešusį išpuolį Solhano ir Tadarjato kaimuose žuvo 174 žmonės; kadangi 2021 m. lapkričio 4 d. per džihadistų išpuolį prieš žandarmerijos įgulą Burkina Faso šiaurėje esančiame Inatos kaime žuvo 53 iš 120 kareivių, kurie laukė logistikos atsargų ir paramos, įskaitant maisto davinius; kadangi organizacija „Human Rights Watch“ pranešė apie saugumo pajėgų ir vyriausybę remiančių karinių grupuočių įvykdytas šimtų įtariamųjų neteismines egzekucijas ir kadangi beveik nė vienas iš šių išpuolių nebuvo ištirtas ir niekas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;
K. kadangi didėjant nesaugumui 2021 m. lapkričio mėn. protestuodami į gatves išėjo daugybė žmonių; kadangi vyriausybė atjungė interneto ryšį ir taip padidino gyventojų nepasitenkinimą ir susilaukė žmogaus teisių organizacijų bei šalies pilietinių judėjimų kritikos;
L. kadangi 2022 m. sausio 22 d. piliečiams protestuojant dėl blogėjančios saugumo padėties šalyje Uagadugu ir Bobo Diulase – dviejuose didžiausiuose Burkina Faso miestuose – kilo smurtinės demonstracijos; kadangi praėjus dviem dienoms nuo tada, kai sostinėje Uagadugu riaušių policija susidūrė su protestuotojais prieš vyriausybę, valdžią paėmė kariuomenė;
M. kadangi dėl sparčiai plintančio smurto padėtis Burkina Fase peraugo į vieną sparčiausiai augančių priverstinės migracijos ir apsaugos krizių pasaulyje – persikelti teko ne mažiau kaip 1,6 mln. asmenų; kadangi daugiau kaip 19 000 Burkina Faso gyventojų pabėgo į Dramblio Kaulo Krantą, Malį, Nigerį ir Beniną; kadangi šalies viduje perkeltų asmenų skaičius pernai padidėjo ir viršijo 1,5 mln. – padidėjimas siekė 50 proc.; kadangi Sahelio regione vyksta precedento neturintis masinis gyventojų kėlimasis iš kaimo, nes priversti migruoti asmenys keliasi į miestų teritorijas, kur jie susiduria su naujais pavojais; kadangi tarp šalies viduje perkeltų asmenų ypač didelė grėsmė, įskaitant seksualinį išnaudojimą ir išnaudojimą darbe, smurtą dėl lyties, priverstinį verbavimą ir prekybą žmonėmis, kyla moterims ir jaunimui; kadangi Burkina Faso gyventojos moterys, kurios turi perpus mažiau galimybių gauti išsilavinimą nei vyrai, yra labiausiai paveiktos itin didelio skurdo šalyje;
N. kadangi ekstremali klimato padėtis daro pastebimą ir ypač žalingą poveikį Sahelio regionui ir lemia sausrą, pasėlių žuvimą, priverstinę migraciją, konfliktus dėl žemės ir išteklių, maisto stygių ir skurdą; kadangi galimybės gauti išsilavinimą, įsidarbinimo galimybių ir pajamų nepakankamumas skatina verbavimą į ekstremistines organizacijas ir džihadistų judėjimus ir taip didina regiono nestabilumą;
O. kadangi neseniai įvykęs perversmas ir blogėjanti padėtis Malyje turėjo įtakos padėčiai Burkina Fase; kadangi neseniai įvykęs perversmas taip pat yra ketvirtasis perversmas Vakarų Afrikoje per mažiau nei dvejus metus; kadangi didėjantis perversmų skaičius rodo didelę Vakarų Afrikos politinių sistemų krizę;
P. kadangi Sahelio G 5 šalių grupė (Burkina Fasas, Čadas, Malis, Mauritanija ir Nigeris), kurią, be kita ko, remia ES ir AS, koordinuoja veiksmus regioninio vystymosi ir saugumo srityje, siekdama kovoti su terorizmu ir užtikrinti stabilumą regione, tačiau ji nesugeba įtikinti vietos gyventojų, kad ji yra efektyvi;
Q. kadangi Rusijos samdomų karinių pajėgų grupė raštu kreipėsi į Burkina Faso perversmo lyderius ir pasisiūlė apmokyti šalies kariuomenę kovoti su džihadistais;
1. smerkia ginkluotųjų pajėgų įvykdytą perversmą prieš demokratiškai išrinktą Burkina Faso vyriausybę ir reiškia susirūpinimą dėl jo; pabrėžia, kad būtina skubiai atkurti konstitucinę tvarką, ir, be kita ko, nedelsiant sugrąžinti civilinę vyriausybę;
2. ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti prezidentą R. M. C. Kaboré ir visus kitus vyriausybės pareigūnus;
3. palankiai vertina paskelbimą apie sukurtą techninį komitetą, kuris nustatys tolesnius pereinamojo proceso etapus; atkreipia dėmesį į pulkininko leitenanto P.-H. S. Damibos viešus pareiškimus, kuriais jis įsipareigojo kaip įmanoma greičiau sugrąžinti įprastą konstitucinį gyvenimą ir nurodė kad šalis ir toliau laikysis tarptautinių įsipareigojimų; ragina karinę vadovybę vykdyti Burkina Faso tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant visapusišką žmogaus teisių laikymąsi ir kovą su teroristinėmis organizacijomis, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautine bendruomene;
4. dar kartą reiškia savo paramą ECOWAS ir AS pastangas tarpininkauti sprendžiant šią krizę; ragina tarptautinę bendruomenę, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją, toliau palaikyti dialogą su Burkina Faso valdžios institucijomis, kad būtų užtikrintas savalaikis ir demokratinis perėjimas prie civilių vadovaujamos vyriausybės; ragina Burkina Faso valdžios institucijas ir techninį komitetą nustatyti aiškius terminus ir procesus, kad būtų kuo greičiau surengti įtraukūs ir skaidrūs rinkimai;
5. pabrėžia, kad būtina vykdyti tikrą ir sąžiningą nacionalinį dialogą, kuriame dalyvautų visi pilietinės visuomenės sektoriai, siekiant apibrėžti aiškią Burkina Faso demokratijos ateities viziją;
6. primygtinai ragina visas Burkina Faso partijas išsaugoti spaudos laisvę siekiant užtikrinti, kad vietos ir tarptautinės žiniasklaidos organizacijos galėtų laisvai atlikti savo darbą, be kita ko, fiksuodamos šalies viduje perkeltų asmenų padėtį ir saugumo pajėgų operacijas;
7. ragina Sėkmingo pereinamojo laikotarpio nacionalinio koordinavimo instituciją (CNRT) stebėti valdžios institucijas ir reikalauti, kad jos užtikrintų žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų apsaugą joms vykdant savo įgaliojimus ir, be kita ko, smerkti žmogaus teisių pažeidimus, policijos smurtą ir pernelyg didelės jėgos naudojimą; ragina ES ir jos valstybes nares padidinti žmogaus teisių gynėjų Burkina Fase apsaugą ir paramą jiems ir, kai tinkama, supaprastinti skubų vizų išdavimą ir suteikti laikiną prieglobstį ES valstybėse narėse;
8. primena, kad nesugebėjimas kovoti su nebaudžiamumu už praeityje saugumo tarnybų ir nereguliariųjų karinių grupuočių įvykdytus žiaurumus trukdo siekti taikos Burkina Fase; ragina Burkina Faso valdžios institucijas apsaugoti įtariamųjų, sulaikytų per kovos su terorizmu operacijas, teises ir užtikrinti, kad už žmogaus teisių pažeidimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn; pažymi, kad demokratinių įgaliojimų neturinčios save pasiskyrusios vyriausybės buvimas kenkia pastangoms stiprinti teisinę valstybę ir atskaitomybę;
9. dar kartą nurodo, kad civilių gyventojų apsauga ir saugumas yra viena iš pagrindinių bet kurios vyriausybės užduočių, ir pabrėžia, kad Burkina Fase reikėtų imtis papildomų priemonių, kad būtų pagerinta civilių gyventojų apsauga;
10. primygtinai ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares toliau teikti pirmenybę paramai Burkina Faso teismų ir saugumo sektoriaus reformai, siekiant užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai išteklių ir techninės pagalbos esminei saugumo sektoriaus reformai, skaidriam ir konstruktyviam civilinės ir karinės valdžios bendradarbiavimui ir atnaujintoms kovos su korupcija pastangoms;
11. ragina ES ir jos valstybes nares padidinti finansinę paramą ir humanitarinę pagalbą, kad būtų patenkinti neatidėliotini Burkina Faso žmonių, ypač perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių kaimyninėse šalyse, poreikiai;
12. ragina Burkina Faso valdžios institucijas peržiūrėti specialiųjų pajėgų, 2021 m. gegužės mėn. įkurto naujo karinio padalinio, statuto nuostatą dėl imuniteto, kuria nustatoma, kad specialiųjų pajėgų nariai negali būti teisiami teisme dėl bet kokių veiksmų, kurių jie ėmėsi per savo operacijas, taip pažeidžiant aukų teises į teisingumą ir žalos atlyginimą;
13. ragina ES valstybes nares laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų eksportuojant ginklus į ES nepriklausančias šalis taikyti kruopštaus tikrinimo ir susekimo sistemą, kaip nustatyta Sutartyje dėl prekybos ginklais, kad būtų išvengta netinkamo jų naudojimo ir žmogaus teisių pažeidimų didinimo;
14. išreiškia susirūpinimą dėl bendros demokratijos padėties regione ir ragina visus – tiek vidaus, tiek tarptautinius veikėjus apsvarstyti per įvairius perversmus išmoktas pamokas ir tai, kaip geriau remti ir skatinti demokratinius procesus regione;
15. ir toliau yra tvirtai įsitikinęs, kad „Vagnerio grupės“ pajėgų buvimas Vakarų Afrikoje prieštarauja tikslui Burkina Fase pasiekti taiką, saugumą ir stabilumą ir užtikrinti jos gyventojų apsaugą; ragina per būsimą ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą išsamiai aptarti „Vagnerio grupės“ ir kitų privačių karinių bendrovių veiklą Afrikoje;
16. pabrėžia, kad terorizmas ir nestabilumas Sahelio regione prieštarauja ir kenkia demokratijos įtvirtinimui ir teisės viršenybei; primena, kad siekiant sustiprinti demokratiškai išrinktų vyriausybių teisėtumą yra itin svarbu šalinti pagrindines ekstremizmo priežastis ir dėti karines pastangas atkurti vyriausybės kontrolę visame regione;
17. išreiškia ypatingą susirūpinimą dėl saugumo iššūkių daromo poveikio humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumui; primygtinai ragina valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę padidinti savo humanitarinę pagalbą Burkina Fasui, visų pirma pagalbą maistu, vandeniu ir medicinos paslaugomis; ragina valdžios institucijas paremti ir palengvinti humanitarinių organizacijų darbą Burkina Fase, siekiant užtikrinti nekliudomą humanitarinės pagalbos teikimą ir sudaryti joms sąlygas patenkinti perkeltųjų asmenų poreikius;
18. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Burkina Faso Respublikos valdžios institucijoms, Sahelio G 5 šalių grupės sekretoriatui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos ir Panafrikos Parlamento pirmininkams, Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai ir Afrikos Sąjungai bei jos institucijoms.