BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Mianmaro praėjus metams po perversmo
9.3.2022 - (2022/2581(RSP))
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9‑0141/2022 (The Left)
B9‑0142/2022 (Verts/ALE)
B9‑0143/2022 (S&D)
B9‑0144/2022 (Renew)
B9‑0145/2022 (ECR)
B9‑0148/2022 (PPE)
Željana Zovko, Tomáš Zdechovský, Michael Gahler, David McAllister, Sandra Kalniete, Isabel Wiseler‑Lima, Tom Vandenkendelaere, José Manuel Fernandes, Gabriel Mato, Antonio López‑Istúriz White, Paulo Rangel, Luděk Niedermayer, Loránt Vincze, Sara Skyttedal, Janina Ochojska, Seán Kelly, Christian Sagartz, Arba Kokalari, Loucas Fourlas, Jiří Pospíšil, Peter Pollák, Stanislav Polčák, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Miriam Lexmann, David Lega, Stelios Kympouropoulos, Michaela Šojdrová, Krzysztof Hetman, Adam Jarubas, Ivan Štefanec, Vangelis Meimarakis, Vladimír Bilčík, Romana Tomc, Inese Vaidere, Lefteris Christoforou
PPE frakcijos vardu
Pedro Marques, Andrea Cozzolino, Evin Incir
S&D frakcijos vardu
Urmas Paet, Petras Auštrevičius, Izaskun Bilbao Barandica, Olivier Chastel, Dacian Cioloş, Vlad Gheorghe, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Svenja Hahn, Michal Šimečka, Ramona Strugariu, Hilde Vautmans, Dragoş Pîslaru
RENEW frakcijos vardu
Heidi Hautala
Verts/ALE frakcijos vardu
Anna Fotyga, Karol Karski, Adam Bielan, Bogdan Rzońca, Elżbieta Kruk, Elżbieta Rafalska, Raffaele Fitto, Ryszard Czarnecki, Valdemar Tomaševski, Witold Jan Waszczykowski, Carlo Fidanza, Bert‑Jan Ruissen, Assita Kanko, Vincenzo Sofo
ECR frakcijos vardu
Pernando Barrena Arza
The Left frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo
Europos Parlamento rezoliucija dėl Mianmaro praėjus metams po perversmo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro, t. y. 2016 m. liepos 7 d.[1], 2016 m. gruodžio 15 d.[2], 2017 m. rugsėjo 14 d.[3] rezoliucijas dėl Mianmaro, ypač rohinjų padėties, 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl rohinjų pabėgėlių gyvenimo sąlygų, visų pirma sunkios vaikų padėties[4], 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Mianmaro, visų pirma žurnalistų Wa Lone ir Kyaw Soe Oo atvejo[5], 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją „Mianmaras, ypač rohinjų padėtis“[6], 2021 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl padėties Mianmare[7] ir 2021 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Mianmare, įskaitant religinių ir etninių grupių padėtį[8],
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 21 d. Tarybos reglamentą (ES) 2022/238 dėl ribojamųjų priemonių, taikomų atsižvelgiant į padėtį Mianmare[9],
– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 22 d. Tarybos išvadas dėl Mianmaro,
– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Mianmare / Birmoje[10],
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 1 d. bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Europos Sąjungos vardu ir Albanijos, Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Korėjos Respublikos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio reikalų ministrų pareiškimą dėl karinio perversmo Mianmare pirmųjų metinių,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio ES vardu padarytą 2022 m. sausio 31 d. pareiškimą dėl nuolatinio smurto eskalavimo Mianmare, 2021 m. lapkričio 8 d. ir gruodžio 6 d. pareiškimus dėl padėties Mianmare, 2021 m. spalio 13 d. pareiškimą siekiant paremti Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) specialiojo pasiuntinio darbą ir 2021 m. balandžio 30 d. pareiškimą dėl ASEAN vadovų susitikimo rezultatų,
– atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 11 d. Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimą dėl valstybės patarėjai Daw Aung San Suu Kyi paskutinio skirto nuosprendžio,
– atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,
– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 24 d. ASEAN penkių punktų konsensusą,
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 2 d. ASEAN pirmininko pareiškimą dėl padėties Mianmare,
– atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 23 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimą dėl Mianmaro ir 2021 m. rugsėjo 22 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 16 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Mianmare,
– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 29 d. JT Saugumo Tarybos pareiškimą dėl padėties Mianmare,
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 2 d. JT Saugumo Tarybos pareiškimą spaudai dėl padėties Mianmare,
– atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 30 d. JT Generalinio Sekretoriaus atstovo spaudai pareiškimą dėl padėties Mianmare,
– atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 28 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimą dėl padėties Mianmare,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais ataskaitas, visų pirma į 2022 m. vasario 22 d. ataskaitą „Galimybė žudyti: JT valstybių narių ginklai – Mianmaro kariuomenei“ (angl. Enabling Atrocities: UN Member States’ Arms Transfers to the Myanmar Military),
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 28 d. viešą posėdį dėl preliminarių Mianmaro pareikštų prieštaravimų byloje dėl Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį taikymo (Gambija prieš Mianmarą),
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 75/287 dėl padėties Mianmare,
– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio mėn. JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro ataskaitą „Humanitarinių poreikių apžvalga. Mianmaras“,
– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 27 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo pasiuntinio pareiškimą dėl Mianmaro,
– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitas dėl rohinjų musulmonų ir kitų mažumų žmogaus teisių padėties Mianmare,
– atsižvelgdamas į 2021 m. Mianmarui skirto nepriklausomo tyrimo mechanizmo ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 22 d. JT nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos dėl Mianmaro ataskaitą „Seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties Mianmare ir jame vykstančių etninių konfliktų poveikis lytims“,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos priežiūros mechanizmo ataskaitas dėl Mianmaro,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,
– atsižvelgdamas į 1948 m. JT Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi 2021 m. vasario 1 d. Mianmaro karinės pajėgos (vadinamos „Tatmadaw“), aiškiai pažeisdamos Mianmaro Konstituciją ir nepaisydamos 2020 m. lapkričio mėn. rinkimų rezultatų, įvykdžiusios perversmą sulaikė Prezidentą Win Myintą, valstybės patarėją Aung San Suu Kyi ir pagrindinius vyriausybės narius, užgrobė įstatymų leidžiamosios, teisminės ir vykdomosios valdžios kontrolę ir vieniems metams paskelbė nepaprastąją padėtį; kadangi 2021 m. rugpjūčio mėn. vyriausiasis karinės chuntos vadas Min Aung Hlaing paskelbė, kad save patį skiria ministru pirmininku ir kad nepaprastoji padėtis bus pratęsta iki 2023 m. rugpjūčio mėn.; kadangi tik Win Myint, kaip Mianmaro Prezidentas, pagal Konstituciją turi įgaliojimus paskelbti nepaprastąją padėtį;
B. kadangi, reaguojant į karinį perversmą, įvairiuose Mianmaro miestuose kilo taikių protestų ir demonstracijų, reikalaujančių grįžti prie demokratijos; kadangi šiuose įvykiuose dalyvavo įvairios grupės, įskaitant pilietinio nepaklusnumo judėjimą; kadangi saugumo pajėgos prieš demonstrantus naudojo pernelyg didelę ir mirtiną jėgą; kadangi gyventojai ir toliau priešinasi ir kasdien „Tatmadaw“ pajėgos reaguodamos vis dažniau griebiasi smurto;
C. kadangi Pyidaungsu Hluttaw atstovaujantis komitetas (CRPH) ir Nacionalinė vienybės vyriausybė buvo suformuoti siekiant įkūnyti demokratines Mianmaro žmonių viltis;
D. kadangi 2021 m. balandžio 24 d. ASEAN vadovai Džakartoje susitiko su karinės chuntos vyriausiuoju vadu Minu Aungu Hlaingu ir pasiekė penkių punktų konsensusą; kadangi šiandien karinė chunta nesiėmė jokių veiksmų šiam penkių punktų konsensusui įgyvendinti; kadangi nuo to laiko, kai buvo priimtas penkių punktų konsensusas, smurtas iš tiesų sustiprėjo ir jo labai padaugėjo;
E. kadangi 2021 m. gegužės mėn. karinė chunta ėmėsi pirminių veiksmų išformuoti Aung San Suu Kyi politinę partiją, kuri buvo valdančioji iki 2021 m. vasario mėn. įvykdyto perversmo; kadangi valstybės patarėja Aung San Suu Kyi ir Prezidentas Win Myint ir toliau laikomi kalėjime ir gavo pirmuosius nuosprendžius pagal įvairius jiems pareikštus kaltinimus; kadangi Aung San Suu Kyi iš pradžių buvo nuteista ketverių metų laisvės atėmimo bausme, vėliau ji sumažinta iki dvejų metų, tačiau šiai moteriai iš viso pateikta ne mažiau kaip keliolika kaltinimų;
F. kadangi chunta žmones žudo, prievarta juos pradangina, kankina, žagina ir vykdo kitus seksualinio smurto nusikaltimus; kadangi nuo 2021 m. vasario 1 d. neteisėtai sulaikomi politikai, vyriausybės pareigūnai, žmogaus teisių gynėjai, pilietinės visuomenės atstovai, religijų atstovai, taikūs protestuotojai ir rašytojai arba jiems skiriamas namų areštas; kadangi naujausiame 2022 m. sausio 28 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pranešime spaudai teigiama, kad nuo perversmo mažiausiai 1 500 žmonių buvo nužudyta ir mažiausiai 11 787 žmonės buvo savavališkai suimti karinės valdžios; kadangi nuo 2022 m. sausio 21 d. chunta įkalino 649 opozicijos Nacionalinės demokratijos lygos narius, 14 jų mirė sulaikymo metu arba netrukus po jo; kadangi nuo 2022 m. kovo 4 d. karo teismai 84 asmenis nuteisė mirties bausme; kadangi nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2022 m. sausio mėn. įvyko bent 4 924 susirėmimai ir 1 724 išpuoliai prieš civilius gyventojus;
G. kadangi chunta rengė neteismines moterų egzekucijas, plačiai paplitusius savavališkus sulaikymus, seksualinę prievartą ir smurtą dėl lyties; kadangi daugiau kaip 2 000 nuo 2021 m. vasario 1 d. sulaikytų asmenų yra moterys; kadangi nuo 2021 m. gruodžio mėn. chuntos saugumo pajėgos per puolimus, tardymus ir prieš chuntą nukreiptus mitingus nužudė 94 moteris;
H. kadangi Mianmare pažeidžiamos religinių ir etninių mažumų religijos ar tikėjimo laisvė ir kitos žmogaus teisės; kadangi nuo perversmo pradžios gauta daugiau kaip 35 dokumentais pagrįsti pranešimai apie išpuolius prieš bažnyčias ir kitas religinių apeigų vietas bei tikėjimo žmones, įskaitant krikščionis ir musulmonus;
I. kadangi tuo pat metu kariuomenė vykdė vis intensyvesnį susidorojimą su žiniasklaida Mianmare ir siekiant nutildyti žiniasklaidą ir panaikinti žodžio laisvę savavališkai suimama, sulaikoma ir apkaltinama vis daugiau žurnalistų; kadangi chunta, taikydama telekomunikacijų ir interneto apribojimus, vis intensyviau naudojasi sekimo ir cenzūros priemonėmis; kadangi nuo 2022 m. sausio 21 d. chunta įkalino 120 žurnalistų ir tris nužudė, o Mianmaras tapo antru pagal dydį pasaulyje žurnalistų kalėjimu; kadangi kariuomenė apkaltino 12 naujienų centrų nusikaltimais ir (arba) panaikino jų licencijas;
J. kadangi nuo perversmo žuvo mažiausiai 27 profesinių sąjungų aktyvistai ir suimta 116 darbuotojų ir profesinių sąjungų narių; kadangi 16 darbo teisių organizacijų buvo paskelbtos neteisėtomis ir daugelis jų, siekdamos apsisaugoti, buvo priverstos pasitraukti į pogrindį; kadangi praėjus dviem savaitėms po perversmo kariuomenė iš esmės pakeitė Baudžiamąjį kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksą, kurie tapo pirminėmis teisinėmis nuostatomis, kuriomis remiantis kaltinami asmenys, prieštaraujantys kariniam režimui, įskaitant profesinių sąjungų vadovus ir darbo teisių gynėjus;
K. kadangi chuntą sudaro tos pačios pajėgos, kurios 2017 m. pradėjo genocido išpuolius ir kurios toliau vykdo rohinjų genocido politiką ir segregaciją; kadangi prieš maždaug 600 000 Rachinų valstijoje likusių rohinjų nuolat vykdoma diskriminacinė politika ir praktika, sistemingai pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, jie savavališkai sulaikomi, izoliuojami perpildytose stovyklose, skirtose šalies viduje perkeltiems asmenims, ir labai apribojamos jų galimybės gauti išsilavinimą ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; kadangi Mianmaro pilietybės įstatymu rohinjai paskelbti „nepiliečiais“ arba „užsienio gyventojais“, dėl to jie netenka pilietybės, o tai dar labiau pablogina jų nesaugią padėtį; kadangi, nepaisant daugybės tarptautinės bendruomenės raginimų, nebuvo liautasi persekioti rohinjų mažumos;
L. kadangi Mianmaro chunta atsisako atsakingai ištirti rohinjų žmogaus teisių pažeidimus ir patraukti jų vykdytojus atsakomybėn; kadangi valdžios institucijos atsisako bendradarbiauti įgyvendinant JT mechanizmus; kadangi tai paskatino Tarptautinį baudžiamąjį teismą pradėti tyrimą konkrečiai dėl rohinjų mažumos padėties;
M. kadangi nuo 2021 m. gruodžio mėn. karinė chunta rengia vis daugiau oro antpuolių prieš kaimus etninėms mažumoms priklausančiose valstijose, dėl to tragiška lemtis gresia ne mažiau kaip 200 000 civilių gyventojų; kadangi, JT duomenimis, 2021 m. gruodžio mėn. kariuomenė nužudė keletą neginkluotų žmonių, įskaitant penkis nepilnamečius, kurie buvo sudeginti gyvi;
N. kadangi JT Generalinis Sekretorius įspėjo, kad „ dėl didelio masto ginkluoto konflikto grėsmės reikia veikti išvien, siekiant neleisti kilti daugialypei katastrofai Pietryčių Azijos šerdyje ir už jos ribų“;
O. kadangi konflikto zonose be dar 370 400 asmenų, kurie iki 2021 m. vasario mėn. jau buvo ilgą laiką perkelti, ir beveik milijono pabėgėlių iš Mianmaro, esančių kaimyninėse šalyse, vis dar yra įstrigę daugiau kaip 453 000 naujai perkeltų asmenų, kurių dauguma yra moterys ir vaikai; kadangi JT duomenimis Mianmare humanitarinės pagalbos reikia 14,4 mln. žmonių, iš kurių 5 mln. yra vaikai, ir 13,3 mln. žmonių, kuriems gresia maisto stygius ir badas, palyginti su 2,8 mln. prieš karinį perversmą; kadangi 2021 m. gruodžio mėn. JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras paskelbė 2022 m. humanitarinės pagalbos planą, kuriame nurodyta, kad, norint pasiekti 6,2 mln. žmonių, kuriems reikalinga gyvybę gelbstinti humanitarinė parama, reikia 826 mln. JAV dolerių;
P. kadangi režimas, kuris sunaikino infrastruktūrą vietovėse, kurioms reikia pagalbos, sulaikė sveikatos priežiūros darbuotojus, atėmė vaistus ir deguonį, taip pat suėmė ir nužudė bažnyčios lyderius ir vietos savanorius, teikiančius humanitarinę pagalbą, ir taip labai varžė galimybes gauti humanitarinę pagalbą ir ją platinti;
Q. kadangi humanitarinę padėtį Mianmare taip pat pablogino aplaidus chuntos vykdomas COVID-19 krizės valdymas; kadangi kariuomenė pasinaudojo kovos su COVID-19 priemonėmis, kad susidorotų su demokratiją palaikančiais aktyvistais, žmogaus teisių gynėjais ir žurnalistais; kadangi chunta uždarė ligonines ir ėmėsi veiksmų prieš medicinos specialistus ir tai lėmė sveikatos sistemos žlugimą, o COVID-19 plinta visoje šalyje; kadangi karinės pajėgos naikina medicinos atsargas ir įrangą ir užėmė dešimtis medicinos įstaigų, o dėl to Mianmaro gyventojai, bijodami būti sulaikyti ar nušauti, medicinos įstaigų vengia; kadangi dėl perpildytų kalėjimų ir apskritai aplaidžios kalinių sveikatos priežiūros padaugėjo COVID-19 infekcijų;
R. kadangi „Tatmadaw“ ir jos generolai neteisėtai gauna lėšų iš neteisėtos prekybos mediena, brangakmeniais, dujomis ir nafta ir jų atžvilgiu sklando daug įtarimų dėl korupcijos; kadangi dar nėra tinkamų išsamaus patikrinimo priemonių, kad būtų galima nustatyti brangakmenių, kuriuos perka Europos įmonės ir vartotojai, šaltinius; kadangi pajamos vykdant prekybą dujomis yra didžiausias karinių pajėgų pajamų užsienio valiuta šaltinis, dėl kurio kasmet surenkama maždaug 1 mlrd. USD iš muitų, mokesčių, atskaitymų, rinkliavų, tarifų ir kitų įnašų; kadangi 19 tarptautiniu mastu veikiančių bankų investavo daugiau kaip 65 mlrd. JAV dolerių į 18 įmonių, kurios turi tiesioginių ir ilgalaikių komercinių ryšių su Mianmaro karinėmis pajėgomis arba su valstybės subjektais, kuriuos po perversmo bando kontroliuoti karinės pajėgos;
S. kadangi 2022 m. vasario 21 d. ES paskelbė apie priimtas papildomas sankcijas, taikomas asmenims ir subjektams už jų dalyvavimą vykdant sunkius žmogaus teisių pažeidimus Mianmare; kadangi Mianmaro naftos ir dujų įmonė (MOGE), vienas iš išvardytų subjektų, yra valstybės valdoma įmonė, kurią nuo praėjusiais metais įvykdyto perversmo kontroliuoja karinė chunta; kadangi nukrypti nuo sankcijų režimo leidžianti nuostata aiškiai leidžia Mianmare likusiems ES naftos ir dujų operatoriams toliau vykdyti finansinius sandorius su MOGE;
T. kadangi karinė chunta gauna naikintuvus ir šarvuotas transporto priemones iš Kinijos ir Rusijos; kadangi nuo praėjusių metų perversmo jos buvo naudojamos prieš civilius gyventojus; kadangi Serbija leido eksportuoti Mianmaro kariuomenei skirtas raketas ir artilerijos gaminius; kadangi Kinija ir Rusija dėjo daug politinių, karinių ir ekonominių pastangų, kuriomis siekiama įteisinti chuntą; kadangi abi šalys yra susijusios su Mianmaro ginkluotosiomis pajėgomis, kaip didžiausios ginklų tiekėjos šiai šaliai; kadangi abi šios šalys ne kartą blokavo JT Saugumo Tarybos pastangas susitarti dėl pareiškimo dėl padėties Mianmare;
U. kadangi Mianmaro chunta pareiškė remianti V. Putino karą prieš Ukrainą;
V. kadangi JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais oficialiame pareiškime nurodė, kad plačiai vykdomi ir sistemingi karinių pajėgų išpuoliai prieš Mianmaro žmones pagal tarptautinę teisę gali būti prilyginami nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams; kadangi JT specialusis pranešėjas aiškiai nurodė, kad perversmo ir šių pažeidimų planuotojai ir vykdytojai turėtų būti patraukti atsakomybėn;
W. kadangi iki šiol Komisija dar nepradėjo tyrimo pagal BLS reglamento[11] 19 straipsnio 1 dalies a punktą siekdama sustabdyti prekybos lengvatų, kuriomis naudojasi Mianmaras, taikymą, kaip 2018 m. birželio mėn., 2018 m. rugsėjo mėn., 2019 m. rugsėjo mėn., 2021 m. vasario mėn. ir 2021 m. spalio mėn. oficialiai prašė Parlamentas, pritaręs tam labai didele balsų dauguma;
1. griežtai smerkia 2021 m. vasario 1 d. valstybės perversmą, kurį įvykdė „Tatmadaw“, vadovaujant vyriausiajam vadui Min Aung Hlaingui, ir su tuo susijusius baisiausius žiaurumus, masines žudynes ir plačiai paplitusius Mianmaro gyventojų žmogaus teisių pažeidimus;
2. ragina „Tatmadaw“ visapusiškai gerbti 2020 m. lapkričio mėn. įvykusių demokratinių rinkimų rezultatus, atkurti civilinę vyriausybę ir nutraukti nepaprastąją padėtį; remia Pyidaungsu Hluttaw atstovaujantį komitetą (CRPH), Nacionalinės vienybės vyriausybę (NUG) ir Nacionalinės vienybės konsultacinę tarybą (NUCC), kaip vienintelius teisėtus Mianmaro gyventojų demokratinius siekius išreiškiančius atstovus;
3. ragina Mianmaro kariuomenę nedelsiant nutraukti bet kokį smurtą ir išpuolius prieš Mianmaro žmones visose šalies dalyse, nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Aung San Suu Kyi ir visus kitus politinius kalinius, įskaitant religinius lyderius, ir imtis veiksmų siekiant sudaryti sąlygas dialogui ir susitaikymui su visomis susijusiomis šalimis, įskaitant NUG, CRPH ir visų susijusių etninių grupių atstovus, kartu užtikrinant, kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvės, taip pat religijos ar tikėjimo laisvė;
4. yra pasibaisėjęs „Tatmadaw“ įvykdytais nusikaltimais prieš Mianmaro etnines ir religines grupes; griežtai smerkia „Tatmadaw“ išpuolius Kayino, Kayos, Kačinų, Šanų ir Činų valstijose bei Magvės ir Sagaino regionuose, kurie lėmė didelio masto perkėlimą, civilių gyventojų, įskaitant vaikus, mirtį, religinių pastatų sunaikinimą ir kitus žmogaus teisių bei humanitarinės teisės pažeidimus;
5. pakartoja, kad smerkia šiuos žmogaus teisių pažeidimus ir sistemingus bei plačiai paplitusius išpuolius prieš rohinjus; pabrėžia, kad ES toliau atidžiai stebės karinės vadovybės veiksmus šalies mažumų, įskaitant rohinjus, atžvilgiu;
6. smerkia krikščionių persekiojimą šioje šalyje; primygtinai ragina „Tatmadaw“ nutraukti krikščionių žudymą ir areštus bei nebevykdyti bažnyčių apšaudymo ir prieš jas nukreiptų reidų; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė išreiškė didelį susirūpinimą dėl smurtinių išpuolių prieš krikščionių bendruomenes Mianmare;
7. smerkia bet kokį chuntos vykdomą smurtą prieš savo piliečius, taip pat kitų formų priekabiavimą, ypač prieš žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės aktyvistus ir žurnalistus; apgailestauja dėl teisės į saviraiškos laisvę ir kitų žmogaus teisių apribojimų; primygtinai ragina chuntą panaikinti bet kokius telekomunikacijų ir interneto apribojimus, įskaitant nepriklausomos žiniasklaidos svetainių ir socialinės žiniasklaidos platformų blokavimą;
8. griežtai smerkia ir atmeta bet kokį seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, kurį vykdo karinės pajėgos, įgyvendindamos sąmoningą strategiją, kuria siekiama įbauginti, terorizuoti ir bausti civilius gyventojus, įskaitant etnines mažumas; smerkia visų formų smurtą prieš moteris, kuris yra sunkus moterų ir mergaičių žmogaus teisių ir orumo pažeidimas;
9. smerkia padažnėjusius darbo teisių pažeidimus, ypač drabužių pramonės sektoriuose, ir išpuolius prieš profesines sąjungas bei darbo teisių gynėjus bei prieš juos naudojamą prievartą; ragina nedelsiant nutraukti smurtą prieš darbuotojus ir profesines sąjungas bei apsaugoti profesinių sąjungų ir jų narių teises, įskaitant teisę laisvai veikti;
10. smerkia karinių institucijų išpuolius, nukreiptus prieš medicinos specialistus ir įstaigas, bei jų atsaką į COVID-19 pandemiją; primygtinai ragina chuntą vėl taikyti izoliavimo strategiją ir kontaktų sekimo sistemą, taip pat užtikrinti, kad žmonės galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir skiepytis; prašo Komisijos padidinti savo paramą šioje srityje, be kita ko, teikiant COVID-19 vakcinų dozes, ir užtikrinti, kad jos pasiektų Mianmaro piliečius;
11. apgailestauja, kad JT Saugumo Tarybai nepavyko aptarti rezoliucijos dėl Mianmaro projekto, ir ragina ES valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą padidinti spaudimą JT Saugumo Tarybai, kad būtų pasiektas vieningumas priimant tikslines sankcijas, įskaitant visuotinius draudimus keliauti ir turto įšaldymą, taikomas chuntos vadovybei ir kariškių valdomiems konglomeratams, taip pat nustatant visuotinį visapusišką ginklų embargą Mianmarui ir sustabdant bet kokį tiesioginį ir netiesioginį ginklų ir dvejopo naudojimo produktų, šaudmenų ir kitos karinės ir saugumo įrangos tiekimą, pardavimą ar perdavimą, taip pat mokymo paslaugų ar kitokios karinės ir saugumo pagalbos teikimą; ragina valstybes nares ir asocijuotąsias šalis toliau taikyti embargą tiesioginiam ir netiesioginiam visų ginklų, šaudmenų ir kitos karinės, saugumo ir stebėjimo įrangos ir sistemų tiekimui, pardavimui ir perdavimui, įskaitant tranzitą, vežimą ir tarpininkavimą, taip pat mokymo, priežiūros paslaugų ir kitos karinės ir saugumo pagalbos teikimui; pabrėžia, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas turi toliau tirti padėtį;
12. griežtai smerkia tai, kad Kinija, Rusija ir Serbija tiekia ginklus ir karinę įrangą „Tatmadaw“; pabrėžia, kad tos šalys, kurios, kaip Kinija, Rusija ir Serbija, tiekia ginklus Mianmaro chuntai, yra tiesiogiai atsakingos už žiaurumus, įvykdytus panaudojant tuos ginklus;
13. griežtai smerkia Mianmaro chuntos paramą Rusijos vykdomam neteisėtam karui Ukrainoje;
14. mano, kad ASEAN penkių punktų konsensusas dar nedavė jokių rezultatų; ragina ASEAN, jos narius ir ypač jos specialųjį pasiuntinį Mianmare aktyviau naudotis savo specialiu vaidmeniu Mianmare, bendradarbiauti su JT specialiuoju pasiuntiniu ir su visomis susijusiomis šalimis, visų pirma su NUG ir pilietinės visuomenės atstovais, ypač moterimis ir etninėmis grupėmis, siekiant bent jau skatinti veiksmingą ir prasmingą penkių punktų konsensuso įgyvendinimą siekiant artimiausioje ateityje tvariai ir demokratiškai išspręsti dabartinę krizę; apgailestauja dėl to, kad 2022 m. sausio 7 d. Kambodžos ministro pirmininkas Hun Sen apsilankė pas Mianmaro karinį valdytoją Min Aung Hlaingą, nes tai buvo pirmasis vyriausybės vadovo vizitas aplankant chuntą po perversmo, suteikiantis chuntai teisėtumo;
15. primygtinai ragina visas krizės Mianmare šalis sudaryti palankesnes sąlygas saugiai ir nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą ir suteikti prieigą humanitarinės pagalbos darbuotojams; ragina Komisiją nutraukti darbinius santykius su chunta teikiant humanitarinę pagalbą, taip užkertant jai kelią pasinaudoti humanitarine pagalba kaip ginklu; prašo Komisijos nukreipti ir padidinti humanitarinę pagalbą, įskaitant paramą sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, pasitelkiant tarpvalstybinius kanalus, vietos humanitarinius tinklus, etninių paslaugų teikėjus ir bendruomenines bei pilietinės visuomenės organizacijas; prašo Komisijos išanalizuoti, kaip gali būti įgyvendinti vystymosi projektai kartu su šiomis grupėmis, ir atitinkamai nukreipti paramą vystymuisi;
16. smerkia tai, kad kaimyninės šalys priverstinai apgręžia pabėgėlius, kad jie grįžtų atgal į Mianmarą, nes tai pažeidžia negrąžinimo principą; ragina kaimynines šalis, ypač Tailandą, Indiją ir Kiniją, užtikrinti prieigą sieną kertantiems pabėgėliams; ragina šias vyriausybes užtikrinti, kad pagalbos organizacijoms ir vietos pilietinės visuomenės organizacijoms būtų leidžiama patekti į prie jų sienų su Mianmaru esančias zonas, kuriose gyvena šalies viduje perkelti asmenys;
17. ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę skubiai įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal 2021 m. JT humanitarinės pagalbos teikimo Mianmarui planą;
18. palankiai vertina keturis ES sankcijų, kurių imtasi dėl karinio perversmo ir vėlesnių represijų, raundus; ragina Tarybą į fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą įtraukti Valstybinę administracijos tarybą kaip subjektą, o ne jos atskirus narius; palankiai vertina ES sprendimą įtraukti MOGE į subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą; ragina Tarybą atšaukti nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią ES naftos ir dujų operatoriams, likusiems Mianmare, leidžiama toliau vykdyti finansinius sandorius su MOGE, ir primygtinai ragina valstybes nares susilaikyti nuo nukrypti leidžiančios nuostatos įgyvendinimo; primygtinai ragina Komisiją ir ES valstybes nares užtikrinti, kad sankcijų besilaikančių ES įmonių pasitraukimas nebūtų naudingas chuntai, laikantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, be kita ko, paaiškinant, kad bendrovių akcijos negali būti parduodamos arba perleidžiamos MOGE ar kitoms chuntos įmonėms, kurių atžvilgiu įgyvendinamos sankcijos; pabrėžia, kad būtinas tolesnis tarptautinis koordinavimas su jurisdikcijomis, kurios laikosi panašios pozicijos; taip pat ragina Tarybą patvirtinant tolesnį sankcijų raundą orientuoti sankcijas taip pat ir į centrinio banko rezervus; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikėtų įšaldyti turtą ir uždrausti tarptautinius finansinius pervedimus dviem valstybiniams bankams – Mianmaro užsienio prekybos bankui ir Mianmaro investicijų ir komerciniam bankui;
19. primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares išnagrinėti visas galimybes užtikrinti teisingumą ir atskaitomybę už saugumo pajėgų įvykdytus sunkius tarptautinius nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui, padarytus po perversmo, taip pat už Rachinų valstijoje ir kitose etninėse valstijose dešimtmečiais vykdytus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocido veiksmus, remiant JT Saugumo Tarybos kreipimąsi dėl šios padėties į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, oficialiai remiant Gambijos prieš Mianmarą iškeltą bylą Tarptautiniame Teisingumo Teisme, susijusią su Konvencija dėl genocido, ir toliau užtikrinant, kad būtų visapusiškai finansuojamas ir remiamas Mianmarui skirtas nepriklausomas tyrimo mechanizmas;
20. ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar reikėtų pradėti tyrimą dėl sistemos „Viskas, išskyrus ginklus“ panaikinimo, siekiant sustabdyti prekybos lengvatų taikymą Mianmarui konkrečiuose sektoriuose, ypač Mianmaro karinių pajėgų nariams priklausančiose įmonėse, ir tinkamai informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių reikia imtis;
21. pabrėžia, kad Mianmare veikiančios vietos ir tarptautinės įmonės turi gerbti žmogaus teises ir nebesudaryti sąlygų pažeidimų vykdytojų veiklai; taigi griežtai ragina ES įsisteigusias įmones užtikrinti, kad jos neturėtų jokių ryšių su Mianmaro saugumo pajėgomis, jų pavieniais nariais arba jiems priklausančiais ar jų kontroliuojamais subjektais, ir kad jie tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėtų prie kariuomenės vykdomo išpuolio prieš demokratiją ir žmogaus teises;
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją teisėtam Mianmaro prezidentui ir Nacionalinė vienybės vyriausybei, Pyidaungsu Hluttaw atstovaujančiam komitetui, Mianmaro valstybės patarėjai, „Tatmadaw“, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybėms narėms, ASEAN generaliniam sekretoriui, ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, JT pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir JT žmogaus teisių tarybai.
- [1] OL C 101, 2018 3 16, p. 134.
- [2] OL C 238, 2018 7 6, p. 112.
- [3] OL C 337, 2018 9 20, p. 109.
- [4] OL L 28, 2020 1 27, p. 80.
- [5] OL C 433, 2019 12 23, p. 124.
- [6] OL C 171, 2021 5 6, p. 12.
- [7] OL C 465, 2021 11 17, p. 135.
- [8] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0417.
- [9] OL L 40, 2022 2 21, p. 8.
- [10]OL L 147, 2021 4 30, p. 17.
- [11] 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema, OL L 303, 2012 10 31, p. 1.