Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B9-0281/2022Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B9-0281/2022

    BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kovos su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus Ukrainoje

    17.5.2022 - (2022/2655(RSP))

    pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis
    keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
    B9‑0281/2022 (PPE)
    B9‑0282/2022 (Renew)
    B9‑0283/2022 (Verts/ALE)
    B9‑0284/2022 (S&D)
    B9‑0285/2022 (ECR)

    Michael Gahler, Rasa Juknevičienė, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Siegfried Mureşan, Paulo Rangel, Andrius Kubilius, Jerzy Buzek, Traian Băsescu, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Daniel Buda, Deirdre Clune, Gheorghe Falcă, Tomasz Frankowski, Andrzej Halicki, Sandra Kalniete, Arba Kokalari, Ewa Kopacz, David Lega, Miriam Lexmann, Antonio López‑Istúriz White, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Aušra Maldeikienė, Lukas Mandl, Marian‑Jean Marinescu, Liudas Mažylis, Luděk Niedermayer, Gheorghe‑Vlad Nistor, Janina Ochojska, Stanislav Polčák, Christian Sagartz, Radosław Sikorski, Michaela Šojdrová, Eugen Tomac, Inese Vaidere, Tom Vandenkendelaere, Isabel Wiseler‑Lima, Milan Zver
    PPE frakcijos vardu
    Pedro Marques, Tonino Picula, Maria Arena
    S&D frakcijos vardu
    Dragoş Tudorache, Katalin Cseh, Petras Auštrevičius, Malik Azmani, Dita Charanzová, Olivier Chastel, Vlad Gheorghe, Bernard Guetta, Karin Karlsbro, Georgios Kyrtsos, Nathalie Loiseau, Urmas Paet, Dragoş Pîslaru, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Nicolae Ştefănuță, Ramona Strugariu, Hilde Vautmans, Marie‑Pierre Vedrenne
    RENEW frakcijos vardu
    Sergey Lagodinsky
    Verts/ALE frakcijos vardu
    Raffaele Fitto, Anna Fotyga, Adam Bielan, Angel Dzhambazki, Alexandr Vondra, Anna Zalewska, Assita Kanko, Beata Kempa, Bogdan Rzońca, Dominik Tarczyński, Elżbieta Kruk, Elżbieta Rafalska, Eugen Jurzyca, Hermann Tertsch, Jacek Saryusz‑Wolski, Jadwiga Wiśniewska, Jan Zahradil, Nicola Procaccini, Ryszard Czarnecki, Tomasz Piotr Poręba, Valdemar Tomaševski, Veronika Vrecionová, Witold Jan Waszczykowski, Zbigniew Kuźmiuk, Joanna Kopcińska, Carlo Fidanza
    ECR frakcijos vardu
    Fabio Massimo Castaldo


    Procedūra : 2022/2655(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    RC-B9-0281/2022
    Pateikti tekstai :
    RC-B9-0281/2022
    Priimti tekstai :

    Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus Ukrainoje

    (2022/2655(RSP))

    Europos Parlamentas,

     atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir ataskaitas dėl Ukrainos ir Rusijos,

     atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

     atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

     atsižvelgdamas į 1899 m. ir 1907 m. Hagos konvencijas,

     atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 9 d. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį ir jos papildomus protokolus,

     atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 17 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir 2010 m. Kampalos pakeitimus dėl agresijos nusikaltimų,

     atsižvelgdamas į tarptautinės teisės principus, pripažintus Niurnbergo tribunolo chartijoje ir tribunolo sprendime (Niurnbergo principai), kuriuos parengė JT Tarptautinės teisės komisija ir pagal kuriuos apibrėžiama, kas yra karo nusikaltimas,

     atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1820 (2008) dėl seksualinio smurto kaip karo ginklo ir rezoliuciją 1888 (2009), kuria įsteigiama specialiojo įgaliotinio seksualinio smurto konfliktų metu klausimais pareigybė,

     atsižvelgdamas į išprievartavimo karo metu apibrėžtį, kurią 1998 m. nustatė Tarptautinis baudžiamasis tribunolas Ruandai ir Tarptautinis baudžiamasis tribunolas Jugoslavijai,

     atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 2 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir 2022 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl agresijos prieš Ukrainą humanitarinių pasekmių,

     atsižvelgdamas į JT rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje, kurią 2022 m. kovo 4 d. dėl Rusijos agresijos priėmė Žmogaus teisių taryba ir kurioje taryba nusprendė įsteigti nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją,

     atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 28 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją „Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą: atskaitomybės už sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir kitus tarptautinius nusikaltimus užtikrinimas“,

     atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 11 d. Versalio deklaraciją,

     atsižvelgdamas į Parlamento pirmininkės R. Metsolos 2022 m. balandžio 1 d. vizitą į Ukrainą ir jos pareiškimą dėl Ukrainoje vykdomų tarptautinių karo nusikaltimų,

     atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 4 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaraciją ES vardu dėl Rusijos žiaurių nusikaltimų, įvykdytų Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose,

     atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro Karimo A. A. Khano 2022 m. kovo 2 d. pareiškimą „Padėtis Ukrainoje: 39 valstybių, kurios yra Tarptautinio baudžiamojo teismo šalys, prašymų gavimas ir tyrimo pradėjimas“,

     atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 13 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitą dėl tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimų, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje nuo 2022 m. vasario 24 d.,

     atsižvelgdamas į 2006 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo ir pagalbos susitarimą,

     atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 13 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/638, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/486/BUSP dėl Europos Sąjungos patariamosios misijos civilinės saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje (EUAM Ukraine)[1], kuriuo iš dalies pakeisti misijos EUAM Ukraine įgaliojimai teikti paramą Ukrainos valdžios institucijoms ir palengvinti tarptautinių nusikaltimų, įvykdytų vykdant Rusijos agresiją prieš Ukrainą, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos,

     atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1727 dėl Eurojusto vykdomo įrodymų, susijusių su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais, rinkimo, išsaugojimo ir analizės (COM(2022)0187),

     atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 3 ir 21 d. organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitas dėl Ukrainos ir 2022 m kovo 6 d. organizacijos „Amnesty International“ ataskaitą,

     atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

    A. kadangi nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo naują neteisėto, neišprovokuoto ir nepateisinamo agresijos karo prieš Ukrainą etapą, jos karinės pajėgos ir su ja susijusios grupuotės rengia išpuolius be atrankos prieš civilius, įskaitant pagrobimus, neteismines egzekucijas ir kankinimus tiek naujai, tiek jau anksčiau okupuotose Ukrainos teritorijose;

    B. kadangi tūkstančiai žmonių žuvo arba buvo sužeisti, apie 7,7 mln. Ukrainos piliečių buvo perkelti šalies viduje ir beveik 6 mln. pabėgo į kaimynines šalis; kadangi, pasak Ukrainos Parlamento žmogaus teisių komisaro, nuo 2022 m. vasario 24 d. iš Ukrainos į Rusijos Federaciją buvo priverstinai deportuota 400 000 Ukrainos civilių gyventojų, įskaitant daugiau nei 200 00 vaikų; kadangi Rusijos pajėgos ir su ja susijusios grupuotės ne kartą neleido nutiesti humanitarinių koridorių ir taip blokavo civilių gyventojų evakuaciją iš apgultų teritorijų arba jai trukdė;

    C. kadangi Rusijos kariuomenės su ja susijusių grupuočių vykdomi žiaurūs nusikaltimai pasiekė dar baisesnį nei iki šiol regėtą lygį, kai 2022 m. balandžio 3 d., sekmadienį, buvo aptikti civilių gyventojų lavonai, beveik mėnesį gulėję Ukrainos kariuomenei neprieinamame Bučos mieste; kadangi iš daugelio anksčiau okupuotų Ukrainos miestų, įskaitant Bučą, Irpinę, Hostomelį, Ivankivą ir kitas vietoves, kurios šiuo metu yra išlaisvintos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, gaunama pranešimų apie masines šimtų žmonių kapavietes ir apie gatvėse rastus civilių gyventojų kūnus, įskaitant moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių, kai kurie iš jų su surištomis rankomis už nugaros; kadangi labai tikėtina, kad žiaurūs nusikaltimai, panašūs į pirmiau minėtus atvejus, yra vykdomi daugelyje Ukrainos miestų ir kaimų, į kuriuos įsiveržė ir kuriuos okupavo Rusija ir su ja susijusios grupuotės, taigi tikrasis karo nusikaltimų mastas gali būti daug didesnis, nei iki šiol užfiksuota dokumentais;

    D. kadangi daugybėje pranešimų, prie kurių pridedamos nuotraukos ir vaizdo įrašai, užfiksuota, kad Rusijai okupavus kaimus ir miestus buvo vykdomos neteisminės egzekucijos, civiliai gyventojai buvo suimti be tinkamos procedūros ir su jais buvo netinkamai elgiamasi, kas prilygsta kankinimams, Rusijos ginkluotosios pajėgos ir su ja susijusios grupuotės prievartavo civilius gyventojus, įskaitant vaikus, ir per Rusijos išpuolius apgyvendintose vietovėse buvo naudojama nevaldomoji artilerija, kasetiniai šaudmenys ir priešpėstinės minos; kadangi Rusija, siekdama palaužti ukrainiečių ryžtą seksualinį smurtą naudoja kaip karinį ginklą ir kaip vieną iš kankinimo būdų, kad išgautų prisipažinimą prievartaudami, prievarta apnuogindami ir grasindami seksualiniu smurtu prieš vaikus, moteris ir vyrus ar jų artimuosius; kadangi išžaginimą, kaip karo nusikaltimą, sunkiausia dokumentuoti taip, kad jį būtų galima pateikti teismui ir kad jis būtų įrodytas teisme; kadangi seksualinių karo nusikaltimų aukos gali patirti ne tik fizinę žalą, bet ir susidurti su daugybe diskriminacijos ir stigmatizavimo pavojų; kadangi laikas yra itin svarbus renkant įrodymus ir liudijimus ir teikiant medicininę ir psichologinę pagalbą seksualinio smurto aukoms;

    E. kadangi Rusijos ginkluotosios pajėgos ir su ja susijusios grupuotės sulaikė, grobė, pagrobė žurnalistus, merus ir žmogaus teisių gynėjus, vykdė išpuolius prieš juos ir juos žudė; kadangi žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus pagal tarptautinę humanitarinę teisę saugo Ženevos konvencijų I papildomo protokolo 79 straipsnis; kadangi Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo platformos duomenimis, žuvo mažiausiai 10 Ukrainos ir tarptautinės žiniasklaidos darbuotojų ir daug jų buvo sužeista;

    F. kadangi yra įrodymų, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir su ja susijusios grupuotės plėšia civilių turtą, įskaitant maistą, drabužius, buitinę techniką, malkas ir didelius kiekius grūdų, ir niokoja civilinę infrastruktūrą, įskaitant pažeidžiamų socialinių grupių poreikiams tenkinti skirtus pastatus, gyvenamuosius namus, mokyklas, darželius ir ligonines; kadangi Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos ir su ja susijusios grupuotės sistemingai grobia meno kūrinius, artefaktus ir kitus didelės kultūrinės vertės objektus; kadangi Ukraina apkaltino Rusiją pavogus kelis šimtus tūkstančių tonų grūdų, o JT patvirtino, kad esama vis daugiau įrodymų, jog Rusijos kariuomenė plėšė Ukrainos grūdų atsargas ir naikino grūdų saugyklas, o tai padidino pasaulinę maisto krizę ir prisideda prie galimo bado Ukrainoje; kadangi dėl Rusijos sunaikintos logistinės infrastruktūros ir jūrų blokados beveik 25 mln. tonų grūdų tebėra užstrigę Ukrainoje; kadangi karo poveikis aplinkai ir sveikatai taip pat bus pražūtingas ir ilgalaikis;

    G. kadangi keturiose Ženevos konvencijose ir I papildomame protokole, kurių šalys yra Ukraina ir Rusijos Federacija, nustatyta, kad šiurkštūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir sunkūs pažeidimai yra karo nusikaltimai; kadangi už karo nusikaltimus atsako visi asmenys, duodantys įsakymą vykdyti tokius veiksmus, sąmoningai juos vykdantys arba prisidedantys prie jų vykdymo;

    H. kadangi 2016 m. lapkričio mėn. Rusija atšaukė savo parašą po Romos statutu; kadangi Ukraina nėra Romos statuto šalis, tačiau du kartus pasinaudojo savo prerogatyvomis pripažinti TBT jurisdikciją dėl įtariamų nusikaltimų pagal Romos statutą jos teritorijoje pagal šio statuto 12 straipsnio 3 dalį;

    I. kadangi 2022 m. kovo 2 d. TBT prokuroras paskelbė, kad, remdamasis iš sutarties šalių gautais prašymais, pradėjo padėties Ukrainoje tyrimą[2];

    J. kadangi 2022 m. kovo 3 d. Ukraina, remiama 45 dalyvaujančių valstybių, pasinaudojo ESBO Maskvos mechanizmu, kad būtų sprendžiami žmogaus teisių pažeidimų ir Rusijos invazijos į Ukrainą humanitarinio poveikio klausimai;

    K. kadangi per pirmuosius tris karo mėnesius Ukrainos generalinis prokuroras pradėjo ne mažiau kaip 9 300 tyrimų ir nustatė šimtus įtariamųjų iš Rusijos, kurie įtariami padarę karo nusikaltimus, įskaitant plėšimą, nužudymą, kankinimą ir išprievartavimą;

    L. kadangi vyriausybinės ir tarptautinės teisminės institucijos ėmėsi įvairių atsakomybės užtikrinimo priemonių, įskaitant TBT pradėtą oficialų tyrimą, taip pat Prancūzijos, Vokietijos, Lietuvos ir Švedijos pradėtus baudžiamuosius tyrimus pagal universalios jurisdikcijos principą;

    M. kadangi 2022 m. kovo 4 d. JT Žmogaus teisių taryba balsavo už tai, kad būtų sudaryta Tarptautinė tyrimo komisija dėl Ukrainos, įgaliota tirti žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, susijusius su 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą; kadangi JT Saugumo Tarybos veikla dėl padėties Ukrainoje yra paralyžiuota, nes Rusija turi teisę vetuoti bet kokius esminius veiksmus;

    N. kadangi 2022 m. kovo 25 d. Lenkija, Lietuva ir Ukraina paskelbė, kad sukurs jungtinę tyrimo grupę, kuri rinks įrodymus ir tirs karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, remiant Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūrai (Eurojustui) ir dalyvaujant TBT prokuratūrai, kaip paskelbta 2022 m. balandžio 25 d.; kadangi labai svarbu koordinuoti TBT ir vyriausybinių institucijų ir kitų mechanizmų atliekamus tyrimus, kad teisingumas būtų įgyvendintas greitai;

    O. kadangi šiuo atveju TBT neturi jurisdikcijos nagrinėti agresijos nusikaltimo, nes nei Ukraina, nei Rusijos Federacija nėra ratifikavusios Romos statuto ir jo pakeitimų, susijusių su agresijos nusikaltimu; kadangi šią spragą reikėtų panaikinti įsteigiant specialų tarptautinį teismą, kuris būtų įgaliotas tirti įtariamus Rusijos ir jos sąjungininkų politinių lyderių ir karinės vadovybės prieš Ukrainą įvykdytus agresijos nusikaltimus ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn;

    1. pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia Rusijos neišprovokuotą, neteisėtą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą ir invaziją į ją ir reikalauja, kad Rusija nedelsdama nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje ir besąlygiškai išvestų visas pajėgas ir karinę techniką iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, kaip 2022 m. kovo 16 d. nurodė Tarptautinis Teisingumo Teismas;

    2. yra šokiruotas ir pasipiktinęs dėl žiaurių nusikaltimų, apie kuriuos pranešama, be kita ko, beatodairišką miestų ir miestelių apšaudymą, priverstinį deportavimą, draudžiamų šaudmenų naudojimą, išpuolius prieš civilius gyventojus, bandančius bėgti iš konflikto zonų per iš anksto sutartus humanitarinius koridorius, civilių gyventojų egzekucijas, seksualinį smurtą, priverstinį perkėlimą ir tyčinį gyvenamųjų rajonų ir civilinės infrastruktūros pvz., ligoninių, medicinos įstaigų, mokyklų, slėptuvių ir greitosios pagalbos automobilių, plėšimą ir apšaudymą – sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kurie gali būti laikomi Rusijos Federacijos ir su ja susijusių grupuočių Ukrainoje vykdomais karo nusikaltimais, dėl kurių kol kas nepersekiojama ir dėl jų niekas nenubaustas;

    3. griežtai smerkia tai, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir su ja susijusios grupuotės žiauriai bei sistemingai naudoja seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties kaip karo ginklą, ir, primindamas JT rezoliuciją Nr. 1820 (2008) dėl seksualinio smurto kaip karo ginklo, patvirtina, kad išžaginimas ir kitų formų seksualinis smurtas gali būti laikomi karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ar su genocidu susijusia nusikalstama veikla ir todėl turėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal tarptautinės teisės nuostatas ir TBT Romos statutą, ypač jo 7 ir 8 straipsnius; apgailestauja dėl ribotos pažangos, kurią TBT padarė siekdamas veiksmingai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už seksualinio smurto ir smurto dėl lyties nusikaltimus; mano, kad šiuo požiūriu precedentu galėtų tapti neteisėtos invazijos į Ukrainą aukų bylos; ragina ES ir jos valstybes nares remti lyčių aspekto integravimą visuose vykstančiuose ir būsimuose tyrimuose;

    4. visapusiškai remia TBT prokuroro pradėtą įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, padarytų Ukrainoje, tyrimą, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro tyrimo komisijos darbą ir nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų, kurios renka ir išsaugo karo nusikaltimų įrodymus, pastangas; pabrėžia, kad svarbu skubiai dirbti ir daryti pažangą siekiant gauti reikiamus įrodymus ir užtikrinti, kad visi asmenys, atsakingi už karo nusikaltimų ir kitų žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų leidimą, vykdymą ir nuslėpimą, būtų tiriami ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn; pabrėžia didžiulį pavojų, kurį kelia tai, kad dėl tebesitęsiančių karo veiksmų su karo nusikaltimais susiję įrodymai yra sunaikinami ir negali būti surinkti bei saugiai saugomi karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimų tikslais; mano, kad labai svarbu greitai veikti, kad būtų imtasi visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, jog tie, kurie pažeidė žmogaus teises ir įvykdė karo nusikaltimus Ukrainoje, būtų patraukti atsakomybėn;

    5. ragina teikti paramą TBT prokurorui, kad tiriant įtariamuosius dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir galimo genocido bei vykdant jų baudžiamąjį persekiojimą jam būtų suteikiama politinė parama, galimybė susipažinti su visais turimais įrodymais, įskaitant atvirųjų šaltinių žvalgybos informaciją ir duomenis, palydovines nuotraukas ir pasiklausymo būdu gautą informaciją, taip pat būtų skiriama pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių TBT bendrajam biudžetui, kad būtų visiškai apsaugotas jo nepriklausomumas ir nešališkumas;

    6. palankiai vertina ir visapusiškai remia Ukrainos prokurorų ir tyrėjų pastangas patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, ir ragina ES valstybes nares, tarptautinę bendruomenę bei atitinkamas institucijas visapusiškai padėti Ukrainos valdžios institucijoms šiame procese;

    7. ragina valstybes nares ir Komisiją suteikti visą reikiamą pagalbą, kad būtų sustiprinti Ukrainos teisminiai pajėgumai ir ištekliai, reikalingi karo nusikaltimams veiksmingai tirti ir už juos teisti; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti paramą Ukrainos valdžios institucijoms siekiant įgyvendinti pagrindinius kriterijus, kad būtų kovojama su nebaudžiamumu už sunkius tarptautinius nusikaltimus, įskaitant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, nacionaliniu lygmeniu;

    8. ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų tarptautinėse institucijose ir teismuose, taip pat TBT arba kituose atitinkamuose tarptautiniuose tribunoluose ar teismuose, siekiant remti Rusijos ir Baltarusijos režimų baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, genocido ir agresijos nusikaltimus; be to, ragina šiuos tyrimus ir su jais susijusį baudžiamąjį persekiojimą taip pat taikyti visiems Rusijos ginkluotųjų pajėgų darbuotojams ir vyriausybės pareigūnams, susijusiems su karo nusikaltimais; todėl palankiai vertina kelių valstybių narių pagal visuotinės jurisdikcijos principą pradėtus patikrinimus ir tyrimus, kuriais remiamas TBT atliktas darbas; taip pat palankiai vertina iš dalies pakeistus EUAM Ukraine įgaliojimus, kurie suteiks galimybę remti Ukrainos valdžios institucijas tiriant bet kokius tarptautinius nusikaltimus, įvykdytus dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn už juos;

    9. ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti prievartinį Ukrainos piliečių perkėlimą ir leisti Ukrainos piliečiams, kurie buvo prievarta perkelti į Rusijos Federacijos teritoriją, saugiai grįžti į Ukrainą;

    10. ragina valstybes nares rinkti įrodymus ir remti TBT prokuroro atliekamą tyrimą, kad būtų nustatyta, ar Rusijos pajėgų ir jų įgaliotinių Ukrainoje įvykdyti karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui prilygsta genocidui;

    11. primygtinai tvirtina, kad reikia geriau koordinuoti įvairius kovos su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus Ukrainoje mechanizmus, be kita ko, rengiant tarptautinį susitikimą, kurio tikslas – koordinuoti įrodymų rinkimą ir taip pagerinti atskaitomybės procesų veiksmingumą; ragina ES institucijas remti šias koordinavimo pastangas;

    12. ragina ES institucijas, ypač Komisiją, padedant įsteigtiems daugiašaliams forumams, pavyzdžiui, JT ir Europos Tarybai, remti pastangas nedelsiant sukurti tinkamą teisinį pagrindą, kad būtų galima įsteigti specialų tarptautinį tribunolą, kuriame būtų baudžiama už Rusijos ir jos sąjungininkų politinių lyderių ir karinių vadų prieš Ukrainą įvykdytą agresijos nusikaltimą; ragina ES institucijas, ypač Komisiją, kuo greičiau suteikti visus būtinus žmogiškuosius ir biudžeto išteklius bei administracinę, tiriamąją ir logistinę pagalbą šiam tribunolui įsteigti;

    13. ragina ES institucijas, ypač Komisiją, siekti politinės paramos iš panašių pažiūrų tarptautinių partnerių ir organizacijų, ypač JT Generalinės Asamblėjos, kad būtų įsteigtas šis teismas;

    14. palankiai vertina tai, kad Lietuva, Lenkija ir Ukraina įsteigė jungtinę tyrimo grupę, kurią koordinuoja Eurojustas ir kurioje TBT prokuratūra dalyvaus pirmą kartą, kad palengvintų tyrimus ir baudžiamojo persekiojimo vykdymą šiose dalyvaujančiose valstybėse, taip pat tuos tyrimus ir persekiojimą, kurie galėtų būti perduoti TBT; ragina valstybes nares prisijungti prie šios jungtinės tyrimo grupės;

    15. palankiai vertina 2022 m. balandžio 25 d. Komisijos pasiūlymą išplėsti Eurojusto įgaliojimus ir operatyvines funkcijas, susijusias su įrodymų analize, išsaugojimu ir dalijimusi jais, siekiant paremti pagrindinių tarptautinių nusikaltimų, visų pirma genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir susijusių nusikalstamų veikų, tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą[3]; ragina Eurojustą pasinaudoti šiais naujais įgaliojimais siekiant padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms analizuoti įrodymus, siekiant padėti užtikrinti tolesnį tokių įrodymų priimtinumą nacionaliniuose ar tarptautiniuose teismuose arba lygiaverčiuose mechanizmuose; pabrėžia, kad įgaliojimų išplėtimas turėtų būti derinamas su tinkamu Eurojusto finansavimo padidinimu;

    16. pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi visapusiškai pasinaudoti savo pajėgumais ir turimomis teisinėmis priemonėmis, kad karo nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europolo pasirengimą remti jungtinę tyrimo grupę ir ragina agentūrą glaudžiai bendradarbiauti su Eurojustu, jei to paprašys;

    17. primena, kad visuotinės jurisdikcijos principu siekiama išvengti karo nusikaltėlių nebaudžiamumo, suteikiant galimybę visoms valstybėms vykdyti savo pareigą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti kaltininkus; mano, kad svarbu valstybių narių teisėsaugos ir teisminėms institucijoms suteikti tinkamas priemones, kad jos galėtų veiksmingai rinkti įrodymus, reikalingus karo nusikaltėliams nuteisti; ragina valstybes nares veiksmingai naudotis visuotinės jurisdikcijos principu tiriant karo nusikaltimus Ukrainoje ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos, taip pat stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, pavedant Komisijai atlikti koordinatorės ir skatintojos vaidmenį;

    18. pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti ES veiksmų planą dėl nebaudžiamumo ir ragina įtraukti specialų skyrių apie Ukrainą;

    19. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su TBT ir Eurojustu pagal patikslintus įgaliojimus dokumentuojant karo metu Ukrainoje įvykdytus žaginimus, prievartą ir kitų formų seksualinį smurtą, be kita ko, renkant statistinius ar su tendencijomis susijusius įrodymus iš atitinkamų ekspertų ir medicininių bei farmacinių įrašų, taip pat ieškant ir dokumentuojant internete, spaudoje ir socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie karo metu Ukrainoje įvykdytus žaginimus, kurie gali padėti tyrėjams surasti išžaginimo ir seksualinio smurto aukas; ragina šį darbą papildyti panašiomis pastangomis pabėgėlių stovyklose ir, kai tik įmanoma, pačioje Ukrainoje;

    20. ragina tarptautinę bendruomenę taip pat griežtai tirti ir bausti už nusikaltimus aplinkai, ypač didžiulę aplinkos taršą, įskaitant tarpvalstybinę žalą aplinkai, nes Rusija ir toliau atakuoja pramoninius ir kuro įrenginius, elektros energijos tiekimo, vandens tiekimo, nuotekų surinkimo sistemas ir kitus objektus, sukeldama visuotinę taršą, taip pat niokoja pelkes, miškus, nacionalinius parkus, saugomas teritorijas, įskaitant Černobylio 30 km draudžiamą zoną, ir nykstančių rūšių arba rūšių, kurioms gresia išnykimas, buveines, o tai daro didelį ilgalaikį poveikį;

    21. primygtinai ragina ištirti įtariamą Rusijos pajėgų ir jų įgaliotinių vykdytą maisto sandėlių plėšimą ir naikinimą, taip pat pagrįstai įvertinti jų poveikį pasauliniu mastu, ypač maistą importuojančioms besivystančioms šalims;

    22. pabrėžia didelės apimties ES IT sistemų svarbą siekiant užtikrinti, kad karo nusikaltėliai negalėtų pasislėpti ir nepastebėti patekti į ES teritoriją; yra įsitikinęs, kad vykdant ES teisinės sistemos, susijusios su teisėsaugos institucijų keitimusi informacija, reformą bus paspartintas atitinkamos informacijos apie karo nusikaltėlius rinkimas įvairių valstybių narių policijos duomenų bazėse;

    23. apgailestauja, kad Interpolo konstitucijoje nenumatyta galimybė sustabdyti narystę, ir ragina Interpolą bent jau sustabdyti Rusijos nacionalinio centrinio biuro prieigą prie Interpolo duomenų bazių;

    24. ragina Komisiją ir valstybes nares remti veiklą, padedančią žmogaus teisių gynėjams, taip pat teisėjams ir prokurorams rengti mokymus ir didinti informuotumą apie skaitmeninius įrodymus ir skaitmeninį žmogaus teisių pažeidimų registravimą, kad būtų aiškiau nustatyti priimtinumo kriterijai nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose;

    25. palankiai vertina tai, kad Aukščiausioji Rada priėmė įstatymo projektą Nr. 7304, kuriuo numatoma leisti TBT dirbti Ukrainoje, ir ragina Ukrainos valdžios institucijas paremti pastangas užtikrinti atskaitomybę už sunkius tarptautinius nusikaltimus, tuo tikslu skubiai ratifikuojant TBT Romos statutą ir oficialiai tampant TBT nare; ragina Ukrainos valdžios institucijas suderinti Ukrainos nacionalinės teisės aktus ir procedūras su tarptautine teise, taip sustiprinant vidaus teisinius mechanizmus, skirtus kovoti su nebaudžiamumu už nusikaltimus, suderinti vidaus teisės aktus, visų pirma Baudžiamąjį kodeksą, su tarptautine baudžiamąja teise ir tarptautine humanitarine teise ir parengti aiškią bei praktinę bendradarbiavimo su TBT ir kitomis įstaigomis, tiriančiomis Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus, sistemą, be kita ko, pasirašant įstatymo projektą Nr. 2689 dėl tam tikrų teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl tarptautinės baudžiamosios ir humanitarinės teisės vykdymo užtikrinimo pakeitimų, kurį Ukrainos Rada priėmė 2021 m. gegužės mėn.; primena, kad visos konflikto šalys turi griežtai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės; ragina Ukrainą užtikrinti veiksmingą tyrimą dėl įtariamo Ukrainos kovotojų piktnaudžiavimo Rusijos karo belaisviais;

    26. ragina Komisiją, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę skirti daugiau finansinių išteklių ir techninę pagalbą, kad būtų galima rinkti ir saugoti daugybę įrodymų, susijusių su tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui Ukrainoje; atsižvelgdamas į tai, ragina ES remti šį procesą skiriant daugiau lėšų pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“;

    27. palankiai vertina sankcijų Rusijai paketus ir pabrėžia, kad visų ES valstybių ir ES tarptautinių sąjungininkių vykdomas visapusiškas ir veiksmingas tų sankcijų įgyvendinimas dabar turi būti prioritetas; ragina skubiai patvirtinti šeštąjį sankcijų paketą; ragina Komisiją skubiai sukurti teisinę priemonę, kuri leistų konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą ir lėšas, kad juos būtų galima panaudoti kaip reparacijas ir Ukrainos atstatymui;

    28. reiškia didelę padėką ir pagarbą Ukrainos pilietinės visuomenės darbui ir atsidavimui, įskaitant jos darbą dokumentuojant Ukrainoje vykdomus pažeidimus ir propaguojant kovą su nebaudžiamumu Ukrainoje; pažymi, kad Ukrainos teritorijoje yra daug nevyriausybinių organizacijų, kurios deda pastangas dokumentuoti karo nusikaltimus, įskaitant masinio išžaginimo atvejus karo metu, ir kad šių organizacijų pastangas reikia remti ir stiprinti; ragina visus tarptautinius ir nacionalinius atskaitomybės subjektus glaudžiai bendradarbiauti su pilietine visuomene, kad būtų gaunama teisminiams procesams svarbi informacija, be kita ko, gerinant informacijos prieinamumą ir aukų bei nukentėjusių bendruomenių informavimą, užtikrinant viešumą, proceso skaidrumą ir pilietinės visuomenės dalyvavimą reaguojant į Rusijos Federacijos įvykdytus žiaurumus;

    29. primygtinai ragina valstybes nares, be kita ko, joms dalyvaujant JT Generalinės Asamblėjos Penktajame komitete, ir JT užtikrinti, kad JT Žmogaus teisių tarybos tyrimo komisija turėtų pakankamai finansinių išteklių, leidžiančių nepriklausomai vykdyti visus jos įgaliojimų aspektus;

    30. labai apgailestauja dėl sprendimo nebetęsti ESBO specialiosios stebėjimo misijos Ukrainoje veiklos po to, kai 2022 m. kovo 31 d. ESBO Nuolatinėje taryboje nebuvo pasiektas sutarimas dėl misijos įgaliojimų pratęsimo, ir primygtinai ragina valstybes nares išnagrinėti visas galimybes atkurti jos įgaliojimus;

    31. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Tarptautinio baudžiamojo teismo generaliniam prokurorui.

     

     

    Atnaujinta: 2022 m. gegužės 18 d.
    Teisinė informacija - Privatumo politika