BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Mahsos Jinos Amini mirties ir represijų prieš protestuotojus moterų teisių klausimais Irane
5.10.2022 - (2022/2849(RSP))
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9‑0434/2022 (S&D)
B9‑0435/2022 (RENEW)
B9‑0436/2022 (Verts/ALE)
B9‑0439/2022 (The Left)
B9‑0442/2022 (PPE)
B9‑0455/2022 (ECR)
David Lega, Michael Gahler, Željana Zovko, Rasa Juknevičienė, David McAllister, Antonio López‑Istúriz White, Isabel Wiseler‑Lima, Arba Kokalari, Javier Zarzalejos
PPE frakcijos vardu
Pedro Marques, Tonino Picula, Eva Kaili, Evin Incir, Thijs Reuten
S&D frakcijos vardu
María Soraya Rodríguez Ramos, Abir Al‑Sahlani, Petras Auštrevičius, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Olivier Chastel, Bernard Guetta, Moritz Körner, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Urmas Paet, Dragoş Pîslaru, Samira Rafaela, Frédérique Ries, Michal Šimečka, Nicolae Ştefănuță, Ramona Strugariu, Dragoş Tudorache, Hilde Vautmans
RENEW frakcijos vardu
Ernest Urtasun
Verts/ALE frakcijos vardu
Raffaele Fitto, Anna Fotyga, Charlie Weimers, Adam Bielan, Witold Jan Waszczykowski, Dominik Tarczyński, Jadwiga Wiśniewska, Bogdan Rzońca, Elżbieta Rafalska, Ryszard Czarnecki, Valdemar Tomaševski, Assita Kanko, Carlo Fidanza, Patryk Jaki, Ladislav Ilčić, Beata Mazurek, Joachim Stanisław Brudziński
ECR frakcijos vardu
Manon Aubry, Cornelia Ernst
The Left frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo, Marco Campomenosi
Europos Parlamento rezoliucija dėl Mahsos Jinos Amini mirties ir represijų prieš protestuotojus moterų teisių klausimais Irane
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano,
– atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 25 d. vyriausiojo įgaliotinio deklaraciją Europos Sąjungos vardu ir 2022 m. rugsėjo 19 d. Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimą dėl Mahsos Amini mirties,
– atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 22 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais pareiškimą, kuriame reikalaujama atskaitomybės už Mahsos Amini mirtį ir raginama nutraukti smurtą prieš moteris,
– atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 18 d., 2022 m. sausio 13 d. ir 2021 sausio 11 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais ataskaitas,
– atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 16 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje,
– atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 27 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į tai, kad 1975 m. birželio mėn. Iranas jį ratifikavo,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi 2022 m. rugsėjo 13 d. vadinamoji Irano dorovės policija Teherane suėmė 22 m. kurdų kilmės iranietę Mahsą Jiną Amini dėl, kaip teigiama, privalomo hidžabo dėvėjimo įstatymo nesilaikymo; kadangi, pasak liudininkų, dorovės policija įstūmė Mahsą Jiną Amini į policijos autobusiuką ir ją mušė, kol ji buvo vežama į Vozaros sulaikymo centrą Teherane, kur netrukus ją ištiko koma ir 2022 m. rugsėjo 16 d. ji mirė netoliese esančioje ligoninėje vis dar policijos prižiūrima; kadangi Irano valdžios institucijos teigia, kad ji mirė dėl natūralių priežasčių; kadangi nebuvo atliktas tinkamas tyrimas ir kadangi valdžios institucijos atsisakė pateikti aukos šeimai jos medicininius dokumentus ir autopsijos ataskaitą;
B. kadangi po Mahsos Amini nužudymo beveik visose iš 31 Irano provincijos prasidėjo nacionalinio masto protestai, kuriuose dalyvavo šimtai tūkstančių Irano piliečių iš visų visuomenės sluoksnių; kadangi protestus inicijavo moterys, reikalaujančios atsakomybės už Mahsos Jinos Amini mirtį ir raginančios nutraukti smurtą prieš moteris ir moterų diskriminaciją Irane, visų pirma jas verčiant dėvėti hidžabą; kadangi moterų protestai įkvėpė vyrus būti solidarius ir paskatino viso Irano reformų ir protestų judėjimą; kadangi studentai protestuoja daugelyje visos šalies universitetų, ypač Teherano Šarifo technologijų universitete, boikotuodami paskaitas ir rinkdamiesi į demonstracijas prieš represijas;
C. kadangi Irano saugumo ir policijos pajėgų atsakas į protestus buvo smurtinis, beatodairiškas ir neapribotas, dėl to žuvo ir sužeista daug žmonių; kadangi Jungtinės Tautos patvirtino, kad Irano pajėgos prieš protestuotojus naudoja kovinius šaudmenis, šratus, ašarines dujas ir metalo granules; kadangi, kaip pranešama, iki 2022 m. spalio 2 d. Irano saugumo pajėgos nužudė šimtus taikių protestuotojų, reiškusių protestą dėl Mahsos Jinos Amini nužudymo, ir sužeidė bei suėmė dar šimtus asmenų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, studentus, teisininkus, pilietinės visuomenės aktyvistus ir daugiau kaip 20 žurnalistų, visų pirma žurnalistą Niloofarą Hamedi, kuris pirmas pranešė apie Mahsos Jinos Amini suėmimą ir hospitalizavimą;
D. kadangi „Amnesty International“ užfiksavo valdžios institucijų planą numalšinti dabartinius protestus pasitelkiant Islamo revoliucijos gvardiją, sukarintas pajėgas „Basij“, Irano Islamo Respublikos teisėsaugos pajėgas, riaušių policiją ir civiliais drabužiais persirengusius saugumo agentus; kadangi iš įrodymų matyti, kad Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas davė įsakymą visų provincijų vadams, kuriame nurodė saugumo pajėgoms plačiai naudoti mirtiną jėgą ir šaunamuosius ginklus prieš taikius protestuotojus;
E. kadangi, remiantis pranešimais, pastarosiomis dienomis suimta daug užsieniečių, įskaitant ES piliečius, už įtariamą dalyvavimą protestuose;
F. kadangi Irano valdžios institucijos sąmoningai trikdo interneto ir mobilųjį ryšį ir griežtai riboja socialinių tinklų platformas, siekdamos pakenkti Irano piliečių galimybėms saugiai ir privačiai naudotis ryšių technologijomis ir organizuoti taikius susirinkimus; kadangi pranešama, jog yra blokuojamos SMS žinutės, kuriose yra persų kalba parašyti žodžiai „Mahsa Amini“; kadangi trikdydamas ir atjungdamas interneto ryšį didelėse Irano teritorijos dalyse režimas bando užkirsti kelią žinių apie protestus ir jų vaizdų perdavimui ir sklaidai ir neleisti, kad tarptautinės ir vietos organizacijos dokumentuotų žmogaus teisių pažeidimus;
G. kadangi Irano vyriausybė 1983 m. įvedė privalomą hidžabo dėvėjimą; kadangi privalomas hidžabas tapo moterų represijų priemone, atimant iš jų laisvę ir teises Irane; kadangi moterys, kurios matomos viešumoje neuždengta galva, dažnai persekiojamos, įkalinamos, kankinamos, nuplakamos ir net nužudomos dėl šių represinių taisyklių nesilaikymo;
H. kadangi nuo prezidento Ebrahimo Raisi kadencijos pradžios 2021 m. padažnėjo dorovės policijos pajėgų priekabiavimas prie moterų bei mergaičių ir smurtas prieš jas; kadangi Irano vyriausybė siekia priimti teisės aktus ir teisės aktų projektus, kuriais skatinamos represijos prieš moteris; kadangi Mahsos Jinos Amini nužudymas yra platesnio pobūdžio veiksmų, kuriais ribojamos ir mažinamos jau ir taip labai suvaržytos moterų teisės Irane, įskaitant 2021 m. priimtą naują įstatymą, kuriuo griežtai apribojamos moterų galimybės naudotis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos teisėmis ir taip tiesiogiai pažeidžiamos moterų žmogaus teisės pagal tarptautinę teisę, dalis; kadangi „hidžabo ir tyrumo projekto“ įgyvendinimas reikštų, kad bus naudojamos stebėjimo kameros moterims be hidžabo stebėti ir bausti;
I. kadangi žmogaus teisių padėtis Irane vis blogėja; kadangi Mahsos Jinos Amini mirtis parodo Irane vykstančią žmogaus teisių krizę, kurios neleidžia įveikti sisteminis Irano vyriausybės ir jos saugumo aparato, leidusių plačiai paplitusius kankinimus, neteismines egzekucijas ir kitus neteisėtus nužudymus, nebaudžiamumas; kadangi nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. suimta daugiau kaip 40 žmogaus teisių gynėjų, o žmogaus teisių gynėjos moterys ypač dažnai suimamos ir prieš jas ypač smurtaujama per šiuos Irano pajėgų sulaikymus, išpuolius ir reidus; kadangi iranietėms LGBTQI asmenų teisių gynėjoms Zahrai Sedighi Hamedani, 31 m., ir Elhamai Chubdar, 24 m., Urmijos revoliucinis teismas skyrė mirties bausmę dėl kaltinimų „ištvirkimo skleidimu pasaulyje propaguojant homoseksualumą“;
J. kadangi ES pradėjo taikyti ribojamąsias priemones dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizą asmenims ir subjektams, atsakingiems už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, taip pat draudimą į Iraną eksportuoti įrangą, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, ir telekomunikacijų stebėjimo įrangą; kadangi šios priemonės, kurias pradėta taikyti 2011 m. balandžio 12 d., yra reguliariai atnaujinamos ir toliau taikomos;
K. kadangi Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis savo 2022 m. rugsėjo 25 d. deklaracijoje pasmerkė Mahsos Jinos Amini nužudymą ir Irano saugumo pajėgų perteklinį jėgos naudojimą ir paskelbė, kad prieš būsimą Užsienio reikalų tarybos susitikimą ES svarstys visas turimas priemones, siekdama reaguoti į Mahsos Jinos Amini nužudymą ir į Irano saugumo pajėgų atsaką į kilusias demonstracijas;
1. kuo griežčiausiai smerkia Mahsos Jinos Amini mirtį po jos smurtinio suėmimo, prievartos ir netinkamo elgesio, kurį vykdė Irano dorovės policija; reiškia užuojautą jos šeimai ir draugams bei visų per pastarojo meto protestus Irane nužudytų asmenų šeimoms;
2. ragina Irano vyriausybę leisti nepriklausomai kompetentingai institucijai nešališkai ir veiksmingai ištirti Mahsos Jinos Amini tragišką mirtį ir kaltinimus kankinimu ir netinkamu elgesiu;
3. reiškia savo solidarumą su jaunomis iranietėmis, kurios vadovauja protestams ir juose dalyvauja nepaisydamos sunkumų ir asmeninių padarinių, kuriuos jos patiria; palaiko taikius protestus prieš Mahsos Jinos Amini nužudymą, sisteminę ir vis didėjančią moterų priespaudą ir šiurkščius bei masinius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus;
4. tvirtai remia Irano gyventojų lūkesčius, kai jie nori gyventi laisvoje, stabilioje, įtraukioje ir demokratinėje valstybėje, kuri laikosi savo nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje; yra labai susirūpinęs dėl pranešimų, kad „Basij“ pajėgos ir policija 2022 m. spalio 2 d. Teherane apsupo Šarifo technologijų universitetą ir sulaikė bei šaudė į daugybę universitete užrakintų studentų;
5. griežtai smerkia plačiai paplitusį, tyčinį ir neproporcingą Irano saugumo pajėgų jėgos naudojimą prieš taikius protestuotojus ir ragina Irano valdžios institucijas nutraukti nuolatinį, sistemingą ir nepriimtiną smurtą prieš savo piliečius; reikalauja, kad Irano valdžios institucijos leistų greitai, nešališkai ir veiksmingai ištirti visų protestuotojų nužudymus, taip pat kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
6. reikalauja, kad Irano valdžios institucijos nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvintų visus asmenis, kurie dėl protestų buvo įkalinti vien tik dėl to, kad taikiai naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę, teise jungtis į asociacijas ir teise laisvai rinktis į taikius susirinkimus, ir kad panaikintų jiems visus kaltinimus; pabrėžia, kad pagrindinės teisės, pvz., saviraiškos ir susirinkimų laisvės, turi būti užtikrinamos visada, ir ragina Irano valdžios institucijas paisyti savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant prisiimtus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; primygtinai ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant paleisti visus sulaikytus ES piliečius ir panaikinti visus jiems pateiktus kaltinimus; yra labai susirūpinęs dėl to, kad suimta daugiau kaip 20 žurnalistų, įskaitant Niloofarą Hamedi, kuri pirmoji pranešė apie Mahsos Jinos Amini sulaikymą ir hospitalizavimą, ir ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant juos išlaisvinti; ragina Iraną gerbti visų Irane gyvenančių žmonių, visų pirma moterų ir mergaičių, kurios ypatingai patiria priespaudą, saviraiškos ir tikėjimo laisvę;
7. smerkia sisteminę Irano Islamo Respublikos moterų ir kitų pažeidžiamų grupių diskriminaciją įstatymais ir kitais teisės aktais, kuriais griežtai ribojamos jų laisvės ir teisės, įskaitant žeminantį privalomo šydų dėvėjimo įstatymą ir piktnaudžiavimą jo vykdymo užtikrinimu, griežtus moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisių apribojimus ir moterų politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir asmeninių teisių pažeidimus; reikalauja, kad Irano valdžios institucijos skubiai panaikintų įstatymus, kuriais moterims ir mergaitėms nustatomas reikalavimas dėvėti šydus, panaikintų „dorovės“ policiją ir nutrauktų sisteminę moterų diskriminaciją visose gyvenimo srityse;
8. griežtai smerkia tai, kad vykstant protestams šalyje Iranas užblokuoja internetą ir judriojo ryšio tinklus, nes tai neleidžia Irano piliečiams bendrauti ir trukdo laisvam informacijos srautui; pabrėžia, kad tokiais veiksmais aiškiai pažeidžiama tarptautinė teisė; palankiai vertina JAV sprendimą leisti privačioms įmonėms savo skaitmenines paslaugas teikti Irano žmonėms vykstant dabartiniams protestams;
9. kategoriškai atmeta Irano pareigūnų ir valstybės kontroliuojamos Irano žiniasklaidos kaltinimus, kad atseit Vokietijos ir kitų Europos šalių diplomatinės atstovybės yra protestų kurstytojos;
10. pakartoja, kad griežtai smerkia nuolat blogėjančią žmogaus teisių padėtį Irane, taip pat įskaitant etninėms ir religinėms mažumoms priklausančius asmenis, įskaitant kurdus, beludžius, arabus ir šiitams ir musulmonams nepriklausančias religines mažumas, įskaitant bahajus ir krikščionis; primygtinai ragina Irano valdžios institucijas gerbti etninių ir religinių mažumų pagrindines teises ir laisves; ragina Irano valdžios institucijas panaikinti visų formų diskriminaciją;
11. primygtinai ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus žmogaus teisių gynėjus, kurie buvo įkalinti už tai, kad taikiai naudojosi savo saviraiškos ir tikėjimo teise; ragina Irano Aukščiausiąjį Teismą panaikinti nuosprendžius LGBTI žmogaus teisių gynėjoms Zahrai Sedighi-Hamadani ir Elhamai Choubdar, nes buvo pažeista jų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą; prašo Irano vyriausybę nutraukti visiems žmogaus teisių gynėjams Irane taikomus persekiojimo veiksmus ir bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad jie galėtų vykdyti teisėtą su žmogaus teisėmis susijusią veiklą nebijodami represijų ir be jokių apribojimų, įskaitant teisminį persekiojimą;
12. smerkia sistemingus kankinimus Irano kalėjimuose ir ragina nedelsiant sustabdyti visų formų kankinimus ir nustoti netinkamai elgtis su visais kalinamais asmenimis; smerkia praktiką, pagal kurią kalinamiems asmenims neleidžiama skambinti telefonu ir pasimatyti su šeimos nariais; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad sulaikytiesiems nesuteikiama galimybė apklausų metu naudotis teisiniu atstovavimu; ragina Irano vyriausybę elgtis su kaliniais pagarbiai, atsižvelgiant į jų žmogiškąjį prigimtinį orumą ir vertę;
13. labai apgailestauja dėl nepakankamos pažangos bylose, susijusiose su dvigubą (ES ir Irano) pilietybę turinčiais piliečiais, sulaikytais Irane, įskaitant Ahmadrezą Džalali, kuris buvo nuteistas mirties bausme už melagingus kaltinimus šnipinėjimu;
14. griežtai smerkia tai, kad Irano valdžios institucijos pastaraisiais metais vis dažniau taiko mirties bausmę, ir apgailestauja dėl nerimą keliančio mirties bausmės taikymo protestuotojams, disidentams ir mažumoms priklausantiems asmenims; pakartotinai ragina Irano vyriausybę nedelsiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą kaip žingsnį siekiant ją panaikinti ir pakeisti visus mirties nuosprendžius kitomis bausmėmis;
15. prašo Irano valdžios institucijų leisti apsilankyti visiems pagal JT žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras paskirtiems asmenims ir visų pirma užtikrinti, kad JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais būtų leista atvykti į šalį;
16. ragina JT, ypač Žmogaus teisių tarybą, nedelsiant pradėti išsamų pastarųjų savaičių įvykių tyrimą, kuriam vadovautų JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais; prašo JT Žmogaus teisių tarybos sukurti tarptautinį tyrimo ir atskaitomybės už Irano vyriausybės įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus mechanizmą;
17. prašo ES ir jos valstybes nares visuose reikaluose su Irano valdžios institucijomis reikalauti nedelsiant nutraukti smurtinį protestų malšinimą ir besąlygiškai išlaisvinti visus asmenis, kurie suimti dėl to, kad naudojosi savo teise į saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę, reikalauti atlikti nepriklausomą tyrimą dėl Mahsos Jinos Amini ir dešimčių protestuotojų mirties, primygtinai raginti atkurti prieigą prie interneto ir ryšių kanalų ir raginti panaikinti privalomą reikalavimą moterims dėvėti šydus; ragina valstybes nares kaupti ir saugoti turimus įrodymus, kuriais gali būti prisidėta prie tyrimų, įskaitant bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir jo veiklos rėmimą, ir jais dalytis, laikantis naujų Eurojusto taisyklių;
18. ragina Užsienio reikalų tarybą į ES asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų Irane, sąrašą įtraukti Irano pareigūnus, įskaitant visus susijusius su dorovės policija, kurie bus pripažinti prisidėję prieš Mahsos Jinos Amini mirties ir smurto prieš protestuotojus arba atsakingi už tai; pakartoja, kad neturi būti panaikintos sankcijos Islamo revoliucijos gvardijos vadovybei; palankiai vertina tai, kad Taryba patvirtino ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, nes tai svarbi priemonė, pagal kurią ES gali taikyti sankcijas žmogaus teisių pažeidėjams;
19. ragina ES, įskaitant Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, toliau kelti klausimus ir reikšti susirūpinimą dėl žmogaus teisių Irano valdžios institucijoms dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose ir šiuo tikslu pasinaudoti visais planuojamais bendradarbiavimo su Irano valdžios institucijomis veiksmais, visų pirma ES ir Irano aukšto lygio politinio dialogo kontekste; dar kartą patvirtina, kad žmogaus teisių paisymas yra pagrindinė ES ir Irano santykių plėtojimo dalis;
20. skatina Teherane akredituotas ES šalių ambasadas glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti; primygtinai ragina visas valstybes nares, kurios turi diplomatines atstovybes Teherane, naudotis mechanizmais, numatytais ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų, siekiant remti ir apsaugoti šiuos asmenis, ypač moterų teisių gynėjus ir dvigubą (ES ir Irano) pilietybę turinčius piliečius, be kita ko, teikiant skubias dotacijas pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ ir Europos demokratijos fondą, taip pat išduodant skubias vizas, skelbiant viešus pareiškimus, vykdant teismo procesų stebėseną ir organizuojant apsilankymus kalėjimuose;
21. ragina Komisiją griežtai laikantis būtinumo ir proporcingumo principų apsvarstyti galimybę leisti ES įsteigtiems ryšio paslaugų teikėjams siūlyti Irano žmonėms priemones, įskaitant vaizdo konferencijų bei e. mokymosi platformas, internetinius žemėlapius ir debesijos paslaugas, kad būtų užtikrinta jų galimybė naudoti interneto priemones ir platformas, kurių reikia jų žmogaus teisėms užtikrinti;
22. reiškia susirūpinimą dėl nuolatinės reakcingų islamistų asociacijų vykdomos lobistinės veiklos ES institucijose, kuri gali būti prilyginama užsienio kišimuisi į mūsų demokratines valstybes;
23. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Islamo konsultacinei tarybai, Irano Islamo Respublikos vyriausybei, Irano Islamo Respublikos aukščiausiojo vadovo kabinetui ir Mahsos Jinos Amini šeimai.