BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo padėties atsižvelgiant į pastarojo meto Vyriausiojo įgaliotinio vizitą į šią salą
10.7.2023 - (2023/2744(RSP))
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9‑0311/2023 (PPE)
B9‑0321/2023 (RENEW)
B9‑0322/2023 (ECR)
Gabriel Mato, Antonio López‑Istúriz White, Francisco José Millán Mon, Leopoldo López Gil, Paulo Rangel
S&D frakcijos vardu
Javier Nart, Dita Charanzová, Malik Azmani, José Ramón Bauzá Díaz, Olivier Chastel, Urmas Paet, Hilde Vautmans
RENEW frakcijos vardu
Carlo Fidanza, Joachim Stanisław Brudziński, Andżelika Anna Możdżanowska
Verts/ALE frakcijos vardu
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo padėties atsižvelgiant į pastarojo meto Vyriausiojo įgaliotinio vizitą į šią salą
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kubos,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą[1], pasirašytą 2016 m. gruodžio mėn., ir laikinai taikomą nuo 2017 m. lapkričio 1 d.,
– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 26 d. vykusio trečiojo oficialiojo dialogo žmogaus teisių klausimais pagal ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą rezultatus,
– atsižvelgdamas į 2023 m. gegužės 26 d. Havanoje įvykusio ES ir Kubos jungtinės tarybos posėdžio rezultatus ir į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Kubos užsienio reikalų ministro pavaduotojo pareiškimą spaudai po šio posėdžio,
– atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio deklaraciją ES vardu minint 2021 m. liepos 11 ir 12 d. Kuboje vykusių demonstracijų pirmąsias metines,
– atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir kitas tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,
– atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 10 d. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, prie kurios prisijungusi Kuba,
– atsižvelgdamas į Kubos Konstituciją ir jos Baudžiamąjį kodeksą,
– atsižvelgdamas į 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,
– atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 22 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2506 (2023) „Rusijos Federacijos agresijos karo prieš Ukrainą politinės pasekmės“,
– atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 9 d. Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos ataskaitą Nr. 83/23 dėl bylos Nr. 14.196 „Ataskaita dėl priimtinumo ir esmės (leidinys) – Oswaldo José Payá Sardiña ir kiti – Kuba“,
– atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 6 d. Jungtinių Tautų darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais ataskaitą,
– atsižvelgdamas į pilietinės visuomenės organizacijos apibrėžtį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,
– atsižvelgdamas į už Amerikos žemyną atsakingo Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vykdančiojo direktoriaus pavaduotojo paskelbtą dokumentą ARES (2021) 2474104,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į tokių žmogaus teisių organizacijų, kaip „Human Rights Watch“, „Human Rights Foundation“ ir „Prisoners Defenders“, ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos 2020 m. metinės ataskaitos IV.B skyrių dėl Kubos,
– atsižvelgdamas į specialiojo pranešėjo šiuolaikinių vergijos formų, įskaitant jos priežastis ir padarinius, klausimais ir specialiojo pranešėjo prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, klausimais 2019 m. lapkričio 6 d. pranešimą Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui dėl Kubos medikų brigadų,
– atsižvelgdamas į naujausio 2018 m. visuotinio periodinio vertinimo dėl Kubos išvadas dėl Kubos medikų brigadų,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi savo 2017 m. liepos 5 d. rezoliucijoje[2] Parlamentas pritarė Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimui, įskaitant aiškias nuostatas, susijusias su žmogaus teisių ir demokratijos gerinimu Kuboje, jo H, I, J, L ir T konstatuojamosiose dalyse ir 7, 8, 9, 10 ir 12 dalyse; kadangi 2021 m. vasario 26 d. vykusiame trečiajame oficialiame dialoge su Kuba dėl žmogaus teisių ES priminė, kad reikia laikytis tarptautinės žmogaus teisių teisės įsipareigojimų; kadangi jo ratifikavimo procesas dar nebaigtas ir susitarimas yra laikinai taikomas;
B. kadangi bet koks politinis dialogas turi apimti tiesioginį ir intensyvų nepriklausomos pilietinės visuomenės atstovų ir visų opozicijos politinių veikėjų dalyvavimą be jokių apribojimų, kaip pabrėžiama ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo 36 straipsnyje; kadangi Parlamentas ne kartą pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Kuboje, pabrėždamas, kad pažeidžiamos ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo 1 straipsnio 5 dalies, 2 straipsnio c punkto, 5, 22 straipsnių ir 43 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriomis Kubos vyriausybė įsipareigojo gerbti žmogaus teises;
C. kadangi Parlamentas ne kartą priminė EIVT, kad nepriklausomos pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimas politiniuose dialoguose ir susitarimo bendradarbiavimo projektuose yra esminė Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo dalis ir kad turi būti nedelsiant panaikinta tokia nuo pat susitarimo pasirašymo susidariusi padėtis, kai nepriklausomos pilietinės visuomenės atstovai pašalinami iš bendradarbiavimo fondų ir (arba) dalyvavimo susitarime ir, kita vertus, leidžiama dalyvauti ir naudotis bendradarbiavimo fondais tik toms įmonėms, kuriose valstybė dalyvauja ar kurias ji kontroliuoja;
D. kadangi į Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą įtraukta nuostata dėl žmogaus teisių, kaip standartinė esminė ES tarptautinių susitarimų dalis, pagal kurią leidžiama sustabdyti Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo galiojimą, jei pažeidžiamos žmogaus teisių nuostatos, kaip nustatyta 2017 m. liepos 5 d, Parlamento rezoliucijos dėl Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo patvirtinimo 11 dalyje;
E. kadangi Parlamento pritarimas Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimui buvo susijęs su Komisijos ir EIVT įsipareigojimu užtikrinti, kad su Parlamentu bus reguliariai keičiamasi informacija apie susitarimo taikymą ir jame numatytų abipusių įsipareigojimų, ypač susijusių su visų žmogaus teisių nuostatų įgyvendinimu, vykdymą; kadangi Parlamentas taip pat kreipėsi į EIVT su prašymu, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių atidžiai stebėti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėtį Kuboje vykdant Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą;
F. kadangi dėl palaipsniui Kuboje įvesto režimo demokratinių pokyčių perspektyvos yra neįmanomos, nes Kubos Konstitucijos 5 straipsnyje teigiama, kad aukščiausia politinė jėga ir visuomenės bei valstybės vadovė yra „unikali, martinistinė, fidelistinė, marksistinė-leninistinė Kubos komunistų partija“, o 4 ir 229 straipsniuose nustatyta, kad dabartinė politinė sistema yra nepakeičiama;
G. kadangi Kubos baudžiamojo kodekso 72–84 straipsniuose pateiktos apibrėžtys „pavojinga padėtis“ ir „ikiteisminio saugumo priemonės“, pagal kurias tūkstančiai žmonių kasmet nuteisiami nuo vienų iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme be kaltinimo padarius nusikaltimą ir pagal kurias daugiau kaip 8 000 žmonių buvo įkalinti, o daugiau kaip 2 500 asmenų buvo nuteisti dirbti priverstinį darbą be internavimo;
H. kadangi ES siūlo socialinį, ekonominį ir politinį modelį, grindžiamą demokratinės visuomenės siekiu ir ekonominiu bei socialiniu tvarumu; kadangi Parlamentas ne kartą ragino Kuboje vykdyti reformas, kurios, atsižvelgiant į tebesitęsiančią ekonominę, socialinę ir žmogaus teisių krizę, yra kaip niekad būtinos;
I. kadangi Parlamentas tris kartus Kubos aktyvistams suteikė Sacharovo premiją už minties laisvę: 2002 m. ją gavo Oswaldo Payá, 2005 m. – judėjimas „Baltai vilkinčios moterys“, o 2010 m. – Guillermo Fariñas; kadangi Sacharovo premijos laureatai ir jų artimieji vis dar nuolat persekiojami, bauginami, jiems neleidžiama išvykti iš šalies ir dalyvauti tarptautiniuose renginiuose;
J. kadangi Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos ataskaitoje Nr. 83/23 dėl 14.196 bylos daroma išvada, kad Kubos valstybė yra tiesiogiai atsakinga už Oswaldo Payá ir Haroldo Cepero mirtį; kadangi ataskaitoje taip pat primenama, kad Amerikos šalių žmogaus teisių komisija „nustatė, jog teisės į saviraiškos ir asociacijų laisvę pažeidimai buvo institucionalizuoti „kaip Kubos valstybės politika, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiai kritiškai pozicijai, prieštaraujančiai režimui arba politinei, darbo, švietimo ir kt. padėčiai“;
K. kadangi vertindama žmogaus teisių padėtį Kuboje savo 2022 m. metinėje ataskaitoje IACHR nusprendė į ją įtraukti specialų skyrių, skirtą Kubai, (IV.B skyrius), atsižvelgdama į tai, kad, IACHR nuomone, padėtis saloje laikytina rimtu pagrindinių atstovaujamosios demokratijos elementų ir institucijų, numatytų Amerikos demokratinėje chartijoje, pažeidimu; kadangi IACHR mano, kad šie elementai ir institucijos yra būtini žmogaus teisėms ginti; kadangi IACHR pripažįsta, kad Kubos režimas masiškai, šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, garantuojamas Amerikos žmogaus teisių ir pareigų deklaracijoje, Amerikos žmogaus teisių konvencijoje ir kituose taikomuose žmogaus teisių dokumentuose;
L. kadangi Kuboje nepadaryta konkrečios pažangos įgyvendinant susitarimo bendruosius principus ir tikslus, kuriais siekiama gerinti žmogaus teisių padėtį, ir kadangi, priešingai, Kubos režimas padidino savo represijas ir darbo bei žmogaus teisių pažeidimų skaičių, įskaitant didėjantį politinių kalinių skaičių; kadangi ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimu nepasiektas pagrindinis tikslas – pagerinti pagrindinių laisvių padėtį Kuboje;
M. kadangi Kubos režimas sustiprino savo santykius su V. Putino režimu nuo tada, kai prasidėjo neteisėtas, nepagrįstas ir neišprovokuotas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą; kadangi Kuba nepritarė jokiai JT rezoliucijai dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir palankiai vertino keleto Ukrainos sričių aneksavimą; kadangi Baltarusijos ir Kubos valdžios institucijos pranešė, kad salos karinis personalas bus apmokomas Baltarusijoje – aktyviausiai į Rusijos invaziją į Ukrainą įsitraukusioje sąjungininkėje, su kuria Havana stiprina politinius ir ekonominius ryšius; kadangi per savo vizitą Maskvoje 2023 m. birželio mėn. Kubos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų ministras Álvaro López Miera pareiškė, kad NATO plėtra iki Rusijos sienų paskatino Rusiją pradėti savo „specialiąją karinę operaciją“ ir kad šiomis aplinkybėmis Rusija atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su fašizmo plitimu Europoje;
N. kadangi 2023 m. birželio 22 d. rezoliucijoje Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja pripažįsta, kad Kuba yra V. Putino režimo sąjungininkė, ir „ragina Europos Tarybos valstybių narių parlamentus atsisakyti Europos Sąjungos ir Kubos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo ratifikavimo“;
O. kadangi žmogaus teisių organizacijos ir toliau fiksuoja, kad šalyje nuolat varžomos saviraiškos, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės, o Kubos valdžios institucijos slopina kitokią nuomonę ir persekioja žmogaus teisių gynėjus; kadangi 2023 m. gegužės 31 d. Kuboje iš viso buvo 1 037 politiniai kaliniai ir sąžinės kaliniai, įskaitant 35 nepilnamečius;
P. kadangi žmogaus teisių padėtis Kuboje kelia nerimą, ypač disidentų ir pažeidžiamų gyventojų, pvz., moterų, afrikiečių kilmės asmenų ir LGBTIQ+ bendruomenės, atžvilgiu; kadangi Kuboje padaugėjo moterų žudymo dėl lyties atvejų;
Q. kadangi Kubos režimas dėl visų salos ekonominių problemų kaltina JAV embargą, nors Kuba skursta ne dėl ko kito, kaip tik dėl visiško savo ekonominės ir gamybos sistemos žlugimo; kadangi Kubos režimas naudojasi ekonomine padėtimi kaip pretekstu savo vykdomiems nusižengimams ir kaip priemone užsitikrinti užsienio vyriausybių, kurios priešingu atveju būtų pasirengusios griežčiau pasmerkti represinę šalies praktiką, paramą;
R. kadangi Kubos režimo vykdomam bauginimui ir represijoms jau ilgą laiką būdingi ribojantys įstatymai, nuolatinė stebėsena, cenzūra ir bauginimo taktika, priimant vis sudėtingesnius teisės į saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvę kontrolės mechanizmus, o žmogaus teisių gynėjai susiduria su nesąžiningais teismais, savavališku įkalinimu bei fiktyviais ir piktnaudžiavimu grindžiamais baudžiamaisiais kaltinimais; kadangi, remiantis 2021 m. JT Priverstinio dingimo komiteto ataskaita, 2021 m. Kuba turėjo daugiau prašymų imtis skubių veiksmų, susijusių su priverstiniais dingimais, nei bet kuri kita pasaulio šalis, o pagal bendrą tokių prašymų skaičių nuo 2012 m. užima trečią vietą;
S. kadangi 2021 m. liepos 11 d. Kuboje įvyko didžiausi protestai nuo 1994 m. protesto „Maleconazo“; kadangi nuo 2021 m. liepos mėn. Kuboje sulaikyta daug protestuotojų, įskaitant žurnalistus, daug vyriausybės oponentų, žmogaus teisių aktyvistų, menininkų ir jaunuolių;
T. kadangi Kubos valdžios institucijos atsisakė leisti ES ar valstybių narių diplomatams, tarptautinei žiniasklaidai ar žmogaus teisių organizacijoms stebėti 2021 m. liepos 11 d. protestų metu sulaikytų asmenų teismo procesus; kadangi daugiau kaip 100 Kubos civilių, kurie dalyvavo 2021 m. liepos 11 d. protestuose, buvo teisiami karo tribunoluose, pažeidžiant tarptautinę teisę, ir jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė – nuo 2 iki 22 metų;
U. kadangi tie savavališkai įkalinti asmenys nuolat izoliuojami, įskaitant laikymą karceryje, žiaurų kankinimą ir nežmonišką bei žeminantį elgesį be galimybės kreiptis į savo advokatus ir gauti tinkamą medicininį gydymą, jų gyvybei gresia pavojus; kadangi kai kurie iš jų kalinami toli nuo savo gyvenamųjų vietų esančiuose kalėjimuose, todėl jų šeimos negali jų aplankyti; kadangi, kaip pranešama, Kuboje daugiau kaip 1 000 politinių kalinių, įskaitant nepilnamečius, jaunimą ir moteris, yra kankinami; kadangi organizacija „Kalinių gynėjai“ 2023 m. gegužės 30 d. ataskaitoje užfiksavo 181 sistemingo Kubos politinių kalinių kankinimo atvejį;
V. kadangi 2020 m. spalio mėn. JT žmogaus teisių tarybos darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais padarė išvadą, kad savavališki sulaikymai, kurie per pastaruosius dešimtmečius vyko Kuboje, nėra pavieniai atvejai, o veikiau – „sisteminga praktika [...], kurią [...] Kubos valdžios institucijos vykdė dešimtmečius“;
W. kadangi specialiojo pranešėjo šiuolaikinių vergijos formų, įskaitant jos priežastis ir padarinius, klausimais ir specialiojo pranešėjo prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, klausimais, žmogaus teisių stebėtojų, žmogaus teisių fondų ir kitų organizacijų raštuose smerkiama tai, kad užsienyje dirbantys Kubos piliečiai tampa prekybos žmonėmis aukomis dėl to, kad taikomi savaime priverstiniai teisės aktai ir itin aiškus pagrindinių laisvių reguliavimas, pvz., Migracijos teisės baudžiamojo kodekso 176 straipsnis, 2020 m. Užsienio prekybos rezoliucija Nr. 368 ir kt.; kadangi Kubos vyriausybė, remdamasi migracijos teise, draudžia pabėgėliais ir nepageidaujamais asmenimis paskelbtiems darbuotojams aštuonerius metus sugrįžti į Kubą ir priskiria juos emigrantų kategorijai, ir taip jie netenka visų piliečių apsaugos priemonių, teisių ir bet kokio turto ir jiems neleidžiama lankyti Kuboje gyvenančių savo vaikų ar šeimos;
X. kadangi José Daniel Ferrer yra įkalintas tik dėl savo įsitikinimų ir taikaus naudojimosi žmogaus teisėmis; kadangi jo sveikatos būklė yra labai silpna; kadangi šis atvejis kartu su Luiso Manuelio Otero Alcántaros ir Maykelio „Osorbo“ Castillo Pérezo atvejais – tik keletas šimtų savo pačių vyriausybės neteisybę ir represijas patiriančių Kubos piliečių pavyzdžių; kadangi 87-ojoje, 88-ojoje ir 89-ojoje sesijose JT darbo grupė dėl savavališko sulaikymo priėmė sprendimą dėl devynių bylų prieš Kubą, tarp jų dėl J. Ferrero (75 grupės narys, suimtas už dalyvavimą 2021 m. liepos 11 d. protestuose) ir Aymaros Nieto (grupės „Baltai vilkinčios moterys“ narė, be priežasties įkalinta daugiau nei penkerius metus);
Y. kadangi 2023 m. birželio 26 d. Sacharovo premijos laureatas Guillermo Fariñas pradėjo naują bado streiką, kuriuo siekia paskatinti besąlygišką visų salos politinių kalinių paleidimą;
Z. kadangi Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josep Borrell 2023 m. gegužės 25 d. išvyko į Kubą atstovauti ES trečiajame Jungtinės tarybos posėdyje; kadangi šis vizitas buvo galimybė atnaujinti ES ir Kubos politinį dialogą ir diskusijose daugiausia dėmesio skirti žmogaus teisių padėčiai Kuboje; kadangi Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojas sąmoningai nesusitiko su patikimomis ir nepriklausomomis pilietinės visuomenės organizacijomis, taip pat su politiniais kaliniais ir (arba) jų artimaisiais;
AA. kadangi vizito metu vyriausiasis įgaliotinis J. Borrell viešai pareiškė, kad ES „neturi nei galimybių, nei noro“ primesti salai politinių pokyčių;
AB. kadangi nepaisant to, kad jau daugelį metų primygtinai reikalaujama leisti apsilankyti saloje, Kubos valdžios institucijos nuolat atsisako įsileisti į Kubą oficialius Europos Parlamento komitetus, delegacijas ir kelias frakcijas, tarptautines žmogaus teisių organizacijas ir kitus nepriklausomus žmogaus teisių padėties stebėtojus, įskaitant JT specialiuosius pranešėjus;
1. primena, kad ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarime pabrėžiama, jog „pagarba demokratijos principams ir jų skatinimas, pagarba visoms žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir pagrindiniuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose bei jų fakultatyviniuose protokoluose, kurie taikomi Šalims, ir pagarba teisinei valstybei yra esminis šio susitarimo elementas“, tačiau Kubos režimas dešimtmečius nuolat ignoravo ir pažeidinėjo šiuos principus ir teises, o pastaruoju metu šie pažeidimai padažnėjo; mano, kad, nepaisant to, jog nuo Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo įsigaliojimo praėjo nemažai laiko, padėtis dėl demokratijos ir laisvių trūkumo Kuboje nė kiek nepagerėjo; pažymi, kad, veikiau priešingai, žmogaus teisių padėtis saloje dar labiau pablogėjo ir toliau blogėja, akivaizdžiai ir sistemingai pažeidžiant pagrindines Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatas;
2. pabrėžia, kad visos šalys privalo vykdyti privalomas ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatas ir laikytis žmogaus teisių visuotinumo principo; apgailestauja, kad, nepaisant priimto ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, demokratijos ir žmogaus teisių padėtis Kuboje pablogėjo; primena, kad ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarime yra nuostata dėl žmogaus teisių, kaip standartinė esminė ES tarptautinių susitarimų dalis, pagal kurią leidžiama sustabdyti susitarimo galiojimą, jei pažeidžiamos žmogaus teisių nuostatos;
3. griežtai smerkia sistemingus žmogaus teisių pažeidimus ir prievartą, vykdomą prieš protestuotojus, politinius disidentus, religinius lyderius, žmogaus teisių aktyvistus ir nepriklausomus menininkus, kuriuos, be kita ko, vykdo Kubos režimas; primygtinai ragina Kubos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti represijų politiką; smerkia tai, kad Kuboje nėra tikėjimo laisvės;
4. ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus tik dėl naudojimosi savo žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvę, sulaikytus asmenis; taip pat ragina panaikinti nepagrįstus baudžiamuosius kaltinimus ir leisti tremtiniams grįžti į savo šalį;
5. smerkia Kubos valdžios institucijų vykdomą kankinimą ir netinkamą elgesį; ragina nedelsiant atlikti nešališkus tyrimus ir suteikti galimybę sulaikytiesiems gauti pasirinktą medicininę priežiūrą bei susisiekti su savo šeimomis;
6. pakartoja savo reikalavimą užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teismų nepriklausomumą, o asmenims, iš kurių atimta laisvė, garantuoti galimybę turėti nepriklausomą advokatą;
7. ragina Kubos valstybę ginti žmogaus teises ir užtikrinti teisę į taikius susirinkimus bei saviraiškos laisvę nediskriminuojant dėl politinių pažiūrų; ragina Kubos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti plačiai vykdomą žiniasklaidos cenzūrą ir interneto kontrolę; reikalauja, kad Kubos valdžios institucijos gerbtų teises į saviraiškos, spaudos ir susirinkimų laisvę; ragina Kubos valdžios institucijas įsiklausyti į savo piliečių nuomonę ir įsitraukti į įtraukų nacionalinį dialogą siekiant skatinti šalies modernizavimo ir demokratizacijos procesus;
8. atkreipia dėmesį į svarbų pilietinės visuomenės, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir religinių lyderių vaidmenį Kuboje ir ragina Komisiją ir valstybes nares teikti paramą visoms žmogaus teisių pažeidimų ir savavališko sulaikymo aukoms šalyje;
9. dar kartą reiškia tvirtą ir besąlygišką paramą Kubos žmonėms, visiems žmogaus teisių gynėjams Kuboje ir jų pagirtinam atsidavimui siekiant laisvių, kurios dešimtmečius buvo varžomos Kubos režimo;
10. prašo, kad Kubos valdžios institucijos suteiktų galimybę Europos Parlamento, ES ir valstybių narių delegacijai bei nepriklausomoms žmogaus teisių organizacijoms stebėti teismo procesus ir lankyti kalėjimuose šimtus aktyvistų ir paprastų kubiečių, kurie tebėra sulaikyti už naudojimąsi saviraiškos ir susirinkimų laisve;
11. pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turi pateikti Kubos žmogaus teisių krizei proporcingą atsaką, kuriuo būtų atsižvelgta į padėties mastą ir sudėtingumą; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms, EIVT ir jos delegacijai į Kubą griežtai ir viešai pasmerkti Kubos režimo vykdomą represinę politiką ir didinti paramą tikros ir nepriklausomos pilietinės visuomenės atstovams, įskaitant Sacharovo premijos laureatus;
12. apgailestauja, kad vyriausiasis įgaliotinis neišnaudojo savo buvimo šalyje galimybės susitikti su nepriklausomais pilietinės visuomenės atstovais, politiniais kaliniais ar jų artimaisiais, nes tai yra praleista proga; labai apgailestauja, kad vyriausiasis įgaliotinis praleido galimybę paremti demokratiją per Kubos pilietinę visuomenę ir politinius kalinius ir pasiųsti aiškią žinią apie ES susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Kuboje; apgailestauja dėl Kubos režimo dangstymo, prie kurio prisidėjo jo vizitas; primena, kad bet koks ES ir Kubos pilietinės visuomenės dialogas ir finansavimo galimybės turi apimti tik nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas, o ne režimo finansuojamas ir toleruojamas nevyriausybines organizacijas, nes pastarųjų rėmimas galiausiai prilygsta to paties režimo, kuris varžo Kubos žmonių kolektyvines pagrindines laisves, finansavimui; labai apgailestauja dėl vyriausiojo įgaliotinio J. Borrellio pastabos vizito Kuboje metu, kad ES „neturi nei galimybių, nei noro primesti pokyčių Kuboje“, nors vienas iš pagrindinių ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo tikslų yra pagerinti pagrindines Kubos piliečių laisves ir gyvenimo standartus;
13. apgailestauja dėl to, kad nuo Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo EIVT pritarė Kubos režimo sprendimui neįtraukti nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų į visus ES ir Kubos pilietinės visuomenės seminarus kaip suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių plėtojant dialogą pagal šį susitarimą[3], taip atimdama iš jų esminę šio susitarimo tikslo dalį ir pažeisdama Europos Parlamento ir jį pasirašiusių ES valstybių narių valią;
14. pakartoja, kad ragina ES taikyti ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo 85 straipsnio 3 dalies b punktą ir prašyti nedelsiant sušaukti jungtinio komiteto posėdį dėl Kubos vyriausybės padarytų susitarimo pažeidimų, kurie yra „ypatingos skubos atvejis“, dėl kurio gali būti sustabdytas susitarimo galiojimas, t. y. tęstinius, rimtus ir esminius demokratijos principų pažeidimus ir nepagarbą visoms pagrindinėms žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurios yra esminis susitarimo elementas, kaip įtvirtinta 1 straipsnio 5 dalyje, ir nesugebėjimą spręsti šiuos pažeidimus, nepaisant daugybės raginimų;
15. pakartotinai ragina Tarybą taikyti ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo nuostatas ir priimti sankcijas asmenims, atsakingiems už nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus Kuboje, pradedant nuo sankcijų Migueliui Díazui-Caneliui, kuris yra aukščiausio rango Kubos saugumo pajėgų vadas, ir kitiems aukšto rango Kubos vyriausybės pareigūnams;
16. pabrėžia, kad būsimas ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimas suteikia galimybę laikytis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų, ir ragina visus dalyvius laikytis šių principų; atkreipia dėmesį į tai, kad tai nebus įmanoma be tikrai skaidrios, visapusiškos ir prasmingos nepriklausomos pilietinės visuomenės įtraukties; mano, kad autokratiniai režimai neturėtų dalyvauti tokiuose demokratines vertybes puoselėjančių ir žmogaus teises gerbiančių šalių aukščiausiojo lygio susitikimuose; ragina aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius paskelbti pareiškimą, kuriame būtų reikalaujama deramai gerbti žmogaus teises abiejuose regionuose, ypač daug dėmesio skiriant pagarbos demokratijai ir pagrindinėms laisvėms trūkumui Kuboje;
17. smerkia tai, kad Kubos režimas remia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir palaiko Rusiją bei Baltarusiją; primena vyriausiojo įgaliotinio pareiškimus, kuriuose nurodoma, kad Ukrainos nepalaikymas prieš Rusijos agresiją turės pasekmių, ir apgailestauja, kad šie pareiškimai pasirodė esantys tik retorika ir nebuvo suderinti su praktinėmis pasekmėmis;
18. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Kubos vyriausybei ir Liaudies valdžios nacionalinei asamblėjai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos narių vyriausybėms.
- [1] OL L 337 I, 2016 12 13, p. 3.
- [2] 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (OL C 334, 2018 9 19, p. 99).
- [3] Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo preambulė ir 19, 36 straipsniai, 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 6 dalies e punktas ir 59 straipsnio 2 dalis.