A.     Parlamentui pateiktų konfidencialių dokumentų nagrinėjimas

Europos Parlamentui pateiktų konfidencialių dokumentų nagrinėjimo procedūra (1)

1.    Konfidencialūs dokumentai – tai dokumentai ir informacija, su kuriais visuomenei gali būti neleista susipažinti, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsniu, taip pat ir slapto pobūdžio dokumentai, kaip apibrėžta minėto reglamento 9 straipsnyje.

Jei kuri nors iš institucijų pareiškia abejonę dėl Parlamentui pateiktų dokumentų konfidencialaus pobūdžio, klausimas perduodamas tarpinstituciniam komitetui, sudarytam remiantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 15 straipsnio 2 dalimi.

Kai Parlamentui pateikiami konfidencialūs dokumentai, nurodant juos tvarkyti konfidencialiai, atsakingo Parlamento komiteto pirmininkas iš karto pritaiko jiems toliau 3 dalyje numatytą konfidencialumo procedūrą.

2.    Visi Europos Parlamento komitetai, jei to raštu ar žodžiu prašo vienas komiteto narys, turi teisę taikyti konfidencialumo procedūrą prašyme nurodytai informacijai ar dokumentui. Sprendimas taikyti konfidencialumo procedūrą priimamas, kai tam pritaria du trečdaliai posėdyje dalyvaujančių narių.

3.    Jei komiteto pirmininkas paskelbia, kad posėdis vyks laikantis konfidencialumo procedūros, jame leidžiama dalyvauti tik komiteto nariams ir pareigūnams bei ekspertams, kuriuos iš anksto paskyrė pirmininkas ir kurių dalyvavimas posėdyje yra griežtai būtinas.

Sunumeruoti dokumentai išdalijami posėdžio pradžioje ir vėl surenkami posėdžio pabaigoje. Neleidžiama nieko pasižymėti, ir juo labiau daryti jų kopijų.

Posėdžio protokole klausimo, kuriam buvo pritaikyta konfidencialumo procedūra, nagrinėjimas neminimas. Įrašomas tik atitinkamas sprendimas, jei toks priimamas.

4.    Trys komiteto, pritaikiusio konfidencialumo procedūrą, nariai gali pateikti prašymą išnagrinėti, ar nebuvo pažeistas slaptumas. Šis klausimas gali būti įrašytas į komiteto darbotvarkę. Jei tam pritaria komiteto narių dauguma, komitetas gali nuspręsti įrašyti slaptumo pažeidimo nagrinėjimą į pirmo posėdžio po prašymo įteikimo pirmininkui darbotvarkę.

5.    Nuobaudos: jei nustatomas pažeidimas, komiteto pirmininkas imasi tolesnių veiksmų, vadovaudamasis 11 straipsnio 2 dalies ir 165, 166 bei 167 straipsnių nuostatomis.

B.     Tarpinstitucinis susitarimas dėl galimybės Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio informacija saugumo ir gynybos politikos srityje

2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinis susitarimas tarp Europos Parlamento ir Tarybos dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje (2)

EUROPOS PARLAMENTAS IR TARYBA,

Kadangi:

(1)    Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnis teigia, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė svarbiausiais bendros užsienio ir saugumo politikos aspektais bei esminiais pasirinkimo klausimais konsultuojasi su Europos Parlamentu ir užtikrina, kad į Europos Parlamento požiūrį būtų deramai atsižvelgiama. Šis straipsnis taip pat nustato, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie bendros užsienio ir saugumo politikos raidą. Turi būti nustatytas mechanizmas, kuris garantuotų minėtų principų įgyvendinimą šioje srityje;

(2)    atsižvelgiant į tam tikros labai konfidencialios informacijos saugumo ir gynybos srityje specifinį pobūdį bei ypač slaptą jos turinį, dokumentams su tokia informacija taikomas specialios priemonės;

(3)    remiantis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (3) 9 straipsnio 7 dalimi, Taryba turi informuoti Europos Parlamentą apie slapto pobūdžio dokumentus, kaip jie apibrėžti minėto reglamento 9 straipsnio 1 dalyje, pagal tarp šių institucijų sudarytus susitarimus;

(4)    daugumoje valstybių narių tarp nacionalinių vyriausybių ir parlamentų yra nustatyti specialūs įslaptintos informacijos perdavimo, tvarkymo ir priežiūros mechanizmai. Šis tarpinstitucinis susitarimas turėtų užtikrinti, kad Europos Parlamente tokia informacija būtų tvarkoma remiantis geriausia valstybių narių praktika šioje srityje,

SUDARĖ ŠĮ TARPINSTITUCINĮ SUSITARIMĄ:

1.    Taikymo sritis

1.1.    Šis tarpinstitucinis susitarimas reglamentuoja Europos Parlamento galimybę susipažinti su Tarybos turima slapto pobūdžio informacija saugumo ir gynybos srityje, tai yra informacija, pažymėta slaptumo žymomis „TRÉS SECRET/TOP SECRET“ (VISIŠKAI SLAPTAI), „SECRET“ (SLAPTAI) arba „CONFIDENTIAL“ (KONFIDIENCIALIAI), neatsižvelgiant į jos kilmę, laikmeną ar baigtumą, taip pat tokios informacijos tvarkymą.

1.2.    Iš trečiosios šalies arba tarptautinės organizacijos kilusi informacija perduodama tik su tos šalies ar organizacijos sutikimu.

Jeigu Taryba gauna iš valstybės narės kilusią įslaptintą informaciją, tačiau jokiu kitu būdu, išskyrus slaptumo žymą, aiškiai nenurodomas jos platinimo kitoms institucijoms apribojimas, taikomos šio tarpinstitucinio susitarimo 2 ir 3 skirsnių nuostatos. Priešingu atveju tokia informacija perduodama tik su tos valstybės narės sutikimu.

Jei Taryba atsisako perduoti informaciją, kilusią iš trečiosios šalies, tarptautinės organizacijos ar valstybės narės, ji turi pagrįsti savo atsisakymą.

1.3.    Šio tarpinstitucinio susitarimo nuostatos taikomos atsižvelgiant į galiojančias teisės normas ir nepažeidžiant 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų (4) bei nepažeidžiant esamų susitarimų, ypač 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir biudžetinės procedūros tobulinimo (5).

2.    Bendrosios taisyklės

2.1.    Abi institucijos veikia remdamosi abipusiais sąžiningo bendradarbiavimo įsipareigojimais ir savitarpio pasitikėjimo dvasioje bei laikydamosi atitinkamų Sutarčių nuostatų. Šiame tarpinstituciniame susitarime minima informacija perduodama ir tvarkoma atsižvelgiant į interesus, kuriuos siekiama apsaugoti įslaptinant informaciją, ypač visuomenės interesus, susijusius su Europos Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių saugumu ir gynyba arba karinių ir nekarinių krizių valdymu.

2.2.    Vieno iš 3.1 punkte išvardintų asmenų prašymu, Tarybai pirmininkaujanti valstybė arba generalinis sekretorius (vyriausiasis įgaliotinis) su reikiama skuba perduoda slapto pobūdžio informaciją, reikalingą Europos Sąjungos sutartimi nustatytų Parlamento įgaliojimų vykdymui šio tarpinstitucinio susitarimo apibrėžtoje srityje, atsižvelgiant į visuomenės interesus, susijusius su Europos Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių saugumu ir gynyba arba karinių ir nekarinių krizių valdymu, pagal 3 skirsnyje išdėstytą tvarką.

3.    Susipažinimas su slapto pobūdžio informacija bei jos naudojimas

3.1.    Pagal šį tarpinstitucinį susitarimą Europos Parlamento pirmininkas arba Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto pirmininkas gali prašyti Tarybai pirmininkaujančios valstybės arba generalinio sekretoriaus (vyriausiojo įgaliotinio) pateikti minėtam komitetui informaciją apie Europos saugumo ir gynybos politikos raidą, įskaitant slapto pobūdžio informaciją, kuriai taikoma šio skirsnio 3 punktas.

3.2.    Krizės atveju arba paprašius Parlamento pirmininkui arba Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto pirmininkui, ši informacija turi būti pateikta nedelsiant.

3.3.    Laikantis šių nuostatų, Tarybai pirmininkaujanti valstybė arba generalinis sekretorius (vyriausiasis įgaliotinis) praneša Europos Parlamento pirmininkui ir specialiojo komiteto, kuriam pirmininkauja Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto pirmininkas ir kurį sudaro keturi pirmininkų sueigos paskirti nariai, informuojami apie turimą slapto pobūdžio informaciją, reikalingą Europos Sąjungos sutartimi nustatytų Parlamento įgaliojimų vykdymui šio tarpinstitucinio susitarimo taikymo srityje. Europos Parlamento pirmininkas ir minėtas specialusis komitetas gali prašyti susipažinti su šia informacija Tarybos patalpose.

Jei tinkama ir įmanoma, atsižvelgiant į atitinkamos informacijos ar dokumentų pobūdį bei turinį, jie perduodami Europos Parlamento pirmininkui, kuris pasirenka vieną iš šių galimybių:

a)    informacija skirta Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto pirmininkui;

b)    su informacija leidžiama susipažinti tik Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto nariams;

c)    informaciją leidžiama nagrinėti uždarame Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto posėdyje pagal tvarką, kuri priklauso nuo atitinkamo dokumento slaptumo lygmens;

d)    dokumentai atskleidžiami, juose išbraukus informaciją atsižvelgiant į reikalaujamą slaptumo lygmenį.

Šios galimybės netaikytinos, jei slapto pobūdžio informacija yra pažymėta slaptumo žyma „TRÉS SECRET/TOP SECRET“ (VISIŠKAI SLAPTAI).

Prieš taikydamas vieną iš pirmiau minėtų galimybių informacijai, pažymėtai slaptumo žymomis „SECRET“ (SLAPTAI) arba „CONFIDENTIAL“ (KONFIDIENCIALIAI), Europos Parlamento pirmininkas gauna Tarybos sutikimą.

Ši informacija arba dokumentai negali būti paskelbti arba perduoti kitam adresatui.

4.    Baigiamosios nuostatos

4.1.    Europos Parlamentas ir Taryba, kiekvienas iš savo pusės, imasi visų reikalingų priemonių, kad būtų įgyvendintas šis tarpinstitucinis susitarimas, įskaitant ir veiksmus, reikalingus suinteresuotų asmenų patikimumo patikrinimui.

4.2.    Abi institucijos yra pasiruošę aptarti panašius tarpinstitucinius susitarimus dėl įslaptintos informacijos kitose Tarybos veiklos srityse, sutardamos, kad šio tarpinstitucinio susitarimo nuostatos nebus precedentu kitose Sąjungos arba Bendrijos veiklos srityse ir neturės įtakos kitų tarpinstitucinių susitarimų turiniui.

4.3.    Šis tarpinstitucinis susitarimas bus peržiūrėtas po dvejų metų, paprašius kuriai nors iš dviejų institucijų, atsižvelgiant į susitarimo įgyvendinimo metu įgytą patirtį.

Priedas

Šis tarpinstitucinis susitarimas vykdomas remiantis atitinkamais galiojančiais reglamentais ir ypač laikantis principo, kad įslaptintos informacijos negalima perduoti be kilmės institucijos sutikimo, kaip tai numatyta 1.2 punkte.

Specialiojo Europos Parlamento komiteto nariai su slapto pobūdžio dokumentais susipažįsta tinkamai apsaugotoje salėje Tarybos patalpose.

Šis tarpinstitucinis susitarimas įsigalioja po to, kai Europos Parlamentas patvirtina vidaus saugumo priemones, kurios atitinka 2.1 punkto principus ir prilygsta kitų institucijų saugumo priemonėms, siekiant kad būtų užtikrintas atitinkamas slapto pobūdžio informacijos apsaugos lygis.

C.     Tarpinstitucinio susitarimo dėl galimybės Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio informacija saugumo ir gynybos politikos srityje įgyvendinimas

2002 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje įgyvendinimo (6)

EUROPOS PARLAMENTAS,

atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (7) 9 straipsnį, ypač į jo 6 ir 7 dalis,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių VII priedo A dalies 1 punktą,

atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Biuro sprendimo dėl galimybės visuomenei susipažinti su Parlamento dokumentais 20 straipsnį (8),

atsižvelgdamas į tarpinstitucinį Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje,

atsižvelgdamas į Biuro pasiūlymą,

atsižvelgdamas į tam tikros labai konfidencialios informacijos saugumo ir gynybos politikos srityje specifinį pobūdį ir ypač slaptą jos turinį,

kadangi, remiantis institucijų sutartomis sąlygomis, Taryba privalo pateikti Europos Parlamentui informaciją apie slapto pobūdžio dokumentus,

kadangi Europos Parlamento nariai, kurie taip pat yra ir tarpinstituciniu susitarimu įsteigto specialiojo komiteto nariai, turi praeiti patikrinimo procedūras, kad galėtų susipažinti ir dirbti su slapto pobūdžio informacija pagal ,,būtina žinoti“ principą,

atsižvelgdamas į būtinybę nustatyti specialų mechanizmą dėl iš Tarybos, valstybių narių, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų gaunamos slapto pobūdžio informacijos priėmimo, tvarkymo ir priežiūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu priimamos papildomos priemonės, būtinos įgyvendinti tarpinstitucinį susitarimą dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje.

2 straipsnis

Taryba nagrinėja Parlamento prašymus susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija, laikydamasi savo vidaus taisyklių. Jei prašomi dokumentai buvo parengti kitų institucijų, valstybių narių, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų, jie gali būti perduoti tik su jų sutikimu.

3 straipsnis

Parlamento pirmininkas yra atsakingas už tarpinstitucinio susitarimo įgyvendinimą Parlamente.

Tuo tikslu jis imasi visų reikalingų priemonių užtikrinti, kad tiesiogiai iš Tarybos pirmininko ar generalinio sekretoriaus (vyriausiojo įgaliotinio) gauta informacija arba informacija, gauta susipažįstant su slapto pobūdžio dokumentais Tarybos patalpose, būtų tvarkoma konfidencialiai.

4 straipsnis

Jei Parlamento pirmininkas arba Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto pirmininkas paprašo Tarybai pirmininkaujančios valstybės arba generalinio sekretoriaus (vyriausiojo įgaliotinio) pateikti slapto pobūdžio informaciją specialiajam komitetui, sudarytam remiantis tarpinstituciniu susitarimu, ši informacija turi būti pateikta nedelsiant. Tuo tikslu, Parlamentas savo patalpose įrengia specialią salę, tinkamą posėdžiams, kuriuose yra svarstoma slapto pobūdžio informacija. Patalpos įrengiamos taip, kad būtų garantuotas apsaugos lygis, prilygstantis 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimu 2001/264/EB (9), patvirtintų Tarybos saugumo nuostatų numatomai apsaugai tokios paskirties posėdžiams.

5 straipsnis

Informaciniuose posėdžiuose pirmininkauja Parlamento pirmininkas arba pirmiau minėto komiteto pirmininkas. Tokie posėdžiai yra uždari.

Išskyrus keturis pirmininkų sueigos paskirtus narius, į posėdžių salę įleidžiami tik tie pareigūnai, kuriems, dėl jų pareigybių ar dėl organizacinių poreikių, po patikrinimo procedūros suteikiama teisė ir leidimas įeiti į šias patalpas pagal ,,būtina žinoti“ principą.

6 straipsnis

Remiantis pirmiau minėto tarpinstitucinio susitarimo 3.3 punktu, kai Parlamento pirmininkas arba pirmiau minėto komiteto pirmininkas nusprendžia kreiptis dėl leidimo susipažinti su dokumentais, kuriuose yra slapto pobūdžio informacijos, su jais susipažįstama Tarybos patalpose.

Su dokumentais susipažįstama vietoje ir tokia versija, kuria jie yra prieinami.

7 straipsnis

Parlamento nariai, turintys dalyvauti informaciniuose posėdžiuose arba susipažinti su slapto pobūdžio dokumentais, yra patikrinami dėl patikimumo panašiu būdu kaip ir Tarybos bei Komisijos nariai. Parlamento pirmininkas imasi su tuo susijusių būtinų veiksmų, susisiekdamas su kompetentingomis nacionalinės valdžios institucijomis.

8 straipsnis

Pareigūnai, kurie turi susipažinti su slapto pobūdžio informacija, patikrinami dėl jų patikimumo pagal kitoms institucijoms numatytas nuostatas. Tokiu būdu patikrinti pareigūnai pagal ,,būtina žinoti“ principą kviečiami dalyvauti pirmiau minėtuose informaciniuose posėdžiuose arba jiems leidžiama susipažinti su atitinkamais dokumentais. Šiuo atveju, generalinis sekretorius, pasitaręs su kompetentingomis nacionalinės valdžios institucijomis ir remdamasis jų atlikto saugumo tyrimo rezultatais, suteikia leidimą.

9 straipsnis

Informacija, gauta tokių posėdžių metu arba susipažinus su tokiais dokumentais Tarybos patalpose, negali būti atskleista, perduota ar atkurta bet kokia laikmena, visa ar dalimis. Taip pat neleidžiama daryti jokių Tarybos pateiktos slapto pobūdžio informacijos įrašų.

10 straipsnis

Parlamento nariai, kurie yra Pirmininkų sueigos paskirti susipažinti su slapto pobūdžio informacija, yra saistomi įsipareigojimo saugoti paslaptį. Specialiojo komiteto narys, sulaužęs šį įsipareigojimą, pakeičiamas kitu nariu, kurį paskiria Pirmininkų sueiga. Šiuo atveju, pažeidimą įvykdęs narys, prieš jį pašalinant iš specialiojo komiteto, gali būti išklausytas Pirmininkų sueigos, kuri sušaukia specialų uždarą posėdį. Jei reikalinga, narys, atsakingas už informacijos nutekėjimą, gali būti ne tik pašalintas iš specialiojo komiteto, bet prieš jį gali būti pradėtas teisminis procesas pagal galiojančius teisės aktus.

11 straipsnis

Pareigūnai, tinkamai patikrinti dėl jų patikimumo dirbti su slapto pobūdžio informacija pagal ,,būtina žinoti“ principą, yra saistomi įsipareigojimo saugoti paslaptį. Kiekvienam pažeidimo atvejui gali būti surengtas Pirmininko vadovaujamas tyrimas ir, jei reikalinga, pažeidėjui pritaikyta drausminė procedūra pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus. Jei reikia pradėti teisminį tyrimą, Pirmininkas imasi visų reikalingų priemonių užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos galėtų pradėti visas reikalingas procedūras.

12 straipsnis

Biuras turi teisę peržiūrėti, keisti ar išaiškinti šį sprendimą, jei to prireiktų jo įgyvendinimui.

13 straipsnis

Šis sprendimas pridedamas prie Parlamento darbo tvarkos taisyklių. Jis įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

D.     Tarpinstitucinis susitarimas dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente

2014 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinis susitarimas dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente (10)

EUROPOS PARLAMENTAS IR TARYBA

kadangi:

(1)    Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas ir kad jis vykdo politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, laikydamasis Sutartyse nustatytų sąlygų;

(2)    ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų. Ta nuostata taip pat numatoma, kad institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 295 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, inter alia, turi nustatyti savo bendradarbiavimo būdus ir tuo tikslu jos gali, vadovaudamosi Sutartimis, sudaryti tarpinstitucinius susitarimus, kurie gali būti privalomojo pobūdžio;

(3)    Sutartyse ir atitinkamai kitose susijusiose nuostatose nustatyta, kad Taryba, prieš priimdama teisės aktą srityse, kurioms taikoma speciali teisėkūros procedūra arba kitos sprendimų priėmimo procedūros, turi konsultuotis su Europos Parlamentu arba turi gauti Europos Parlamento pritarimą. Sutartyse taip pat nustatyta, kad tam tikrais atvejais Europos Parlamentas turi būti informuojamas apie pažangą vykdant konkrečią procedūrą arba jos rezultatus arba įtraukiamas į tam tikrų Sąjungos agentūrų veiklos vertinimą arba priežiūrą;

(4)    visų pirma, SESV 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išskyrus tuos atvejus, kai tarptautinis susitarimas išimtinai susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Taryba priima sprendimą dėl atitinkamo susitarimo sudarymo, gavusi Europos Parlamento pritarimą arba pasikonsultavusi su Europos Parlamentu; todėl šis tarpinstitucinis susitarimas taikomas visiems tokiems tarptautiniams susitarimams, kurie nėra išimtinai susiję su bendra užsienio ir saugumo politika;

(5)    SESV 218 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros etapais; ta nuostata taikoma ir susitarimams, susijusiems su bendra užsienio ir saugumo politika;

(6)    tais atvejais, kai tam, kad Sutartys ir prireikus kitos susijusios nuostatos būtų įgyvendintos, reikėtų suteikti teisę Europos Parlamentui susipažinti su Tarybos turima įslaptinta informacija, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų susitarti dėl atitinkamos tokią teisę susipažinti reglamentuojančios tvarkos;

(7)    tais atvejais, kai Taryba nusprendžia suteikti Europos Parlamentui teisę susipažinti Tarybos turima įslaptinta informacija bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, ji atitinkamai tuo tikslu ji priima ad hoc sprendimus arba naudojasi 2002 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstituciniu susitarimu dėl Europos Parlamento teisės susipažinti su neskelbtina Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje (11) (toliau – 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinis susitarimas);

(8)    vyriausiojo įgaliotinio pareiškime dėl politinės atsakomybės (12), padarytame priimant 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (13), teigiama, kad vyriausiasis įgaliotinis peržiūrės ir prireikus pasiūlys patikslinti galiojančias nuostatas dėl galimybės Europos Parlamento nariams susipažinti su įslaptintais dokumentais ir informacija saugumo ir gynybos politikos srityje (t. y. 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą);

(9)    svarbu, kad Europos Parlamentas prisidėtų prie įslaptintos informacijos apsaugos principų, standartų ir taisyklių, būtinų siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių interesus, įgyvendinimo. Be to, Europos Parlamentas galės teikti įslaptintą informaciją Tarybai;

(10)    2011 m. kovo 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/292/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo (14) (toliau – Tarybos saugumo taisyklės);

(11)    2011 m. birželio 6 d. Europos Parlamento biuras priėmė sprendimą dėl konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklių (15) (toliau – Europos Parlamento saugumo taisyklės);

(12)    visos Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų saugumo taisyklės turėtų kartu sudaryti visapusišką ir nuoseklią bendrą sistemą, skirtą įslaptintai informacijai Europos Sąjungoje apsaugoti, ir turėtų užtikrinti pagrindinių principų ir būtiniausių standartų lygiavertiškumą. Europos Parlamento saugumo taisyklėse ir Tarybos saugumo taisyklėse nustatyti pagrindiniai principai ir būtiniausi standartai atitinkamai turėtų būti lygiaverčiai;

(13)    Europos Parlamento saugumo taisyklėmis užtikrinamas įslaptintos informacijos apsaugos lygis turėtų būti lygiavertis apsaugos lygiui, kuris įslaptintos informacijos atžvilgiu užtikrinamas pagal Tarybos saugumo taisykles;

(14)    atitinkamos Europos Parlamento sekretoriato ir Tarybos generalinio sekretoriato tarnybos glaudžiai bendradarbiaus, kad užtikrintų, kad įslaptintos informacijos apsaugos lygis abiejose institucijose būtų lygiavertis;

(15)    šis susitarimas nedaro poveikio galiojančioms ar būsimoms taisyklėms dėl teisės susipažinti su dokumentais, priimtoms pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį; asmens duomenų apsaugos taisyklėms, priimtoms pagal SESV 16 straipsnio 2 dalį; Europos Parlamento naudojimosi tyrimo teise nuostatoms, priimtoms pagal SESV 226 straipsnio trečią pastraipą; ir atitinkamoms nuostatoms, susijusioms su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF),

SUSITARĖ:

1 straipsnis :  Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo susitarimu nustatoma tvarka, kuria reglamentuojamas Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, kiek tai susiję su Europos Parlamento įgaliojimų ir funkcijų vykdymu, perdavimas Europos Parlamentui ir tvarkymas Europos Parlamente. Susitarimas susijęs su visais šiais klausimais:

a)    pasiūlymais, kuriems taikoma speciali teisėkūros procedūra arba kita sprendimų priėmimo procedūra, pagal kurią turi būti konsultuojamasi su Europos Parlamentu arba reikia gauti Europos Parlamento pritarimą;

b)    tarptautiniais susitarimais, dėl kurių turi būti konsultuojamasi su Europos Parlamentu arba reikia gauti Europos Parlamento pritarimą pagal SESV 218 straipsnio 6 dalį;

c)    derybų nurodymais dėl b punkte nurodytų tarptautinių susitarimų;

d)    veikla, įvertinimo ataskaitomis ar kitais dokumentais, apie kuriuos reikia informuoti Europos Parlamentą, ir

e)    dokumentais apie tų Sąjungos agentūrų, į kurių veiklos vertinimą arba priežiūrą turi būti įtrauktas Europos Parlamentas, veiklą.

2 straipsnis :  Termino „įslaptinta informacija“ apibrėžtis

Šiame susitarime terminas „įslaptinta informacija“ reiškia bet kurią arba visas iš toliau išvardytų informacijos rūšių:

a)    ES įslaptinta informacija (ESĮI) – informacija, kaip apibrėžta Europos Parlamento saugumo taisyklėse ir Tarybos saugumo taisyklėse, pažymėta viena iš šių slaptumo žymų:

-    RESTREINT UE/EU RESTRICTED,

-    CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL,

-    SECRET UE/EU SECRET,

-    TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET;

b)    įslaptinta informacija, kurią Tarybai suteikė valstybės narės, pažymėta nacionaline slaptumo žyma, lygiaverte vienai iš a punkte nurodytų slaptumo žymų, kuria žymima ESĮI;

c)    įslaptinta informacija, kurią Europos Sąjungai suteikė trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos, pažymėta slaptumo žyma, lygiaverte vienai iš a punkte nurodytų slaptumo žymų, naudojamų ESĮI, kaip numatyta atitinkamuose susitarimuose dėl informacijos saugumo ar administraciniuose susitarimuose.

3 straipsnis :  Įslaptintos informacijos apsauga

1.    Europos Parlamentas, vadovaudamasis savo saugumo taisyklėmis ir šiuo susitarimu, apsaugo visą įslaptintą informaciją, kurią jam suteikia Taryba.

2.    Turi būti išlaikytas Europos Parlamento saugumo taisyklėse ir Tarybos saugumo taisyklėse nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos pagrindinių principų ir būtiniausių standartų lygiavertiškumas; todėl Europos Parlamentas užtikrina, kad jo patalpose įdiegtomis saugumo priemonėmis įslaptintai informacijai užtikrinamas apsaugos lygis būtų lygiavertis tam lygiui, kuris tokiai informacijai užtikrinamas Tarybos patalpose. Tuo tikslu atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja.

3.    Europos Parlamentas imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad įslaptinta informacija, kurią jam suteikia Taryba:

a)    būtų naudojama tik tiems tikslams, kuriems buvo suteikta teisė susipažinti su tokia informacija;

b)    būtų atskleista tik tiems asmenims, kuriems teisė su ja susipažinti buvo suteikta pagal 4 ir 5 straipsnius, ir nebūtų paskelbta viešai;

c)    nebūtų atskleista kitoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, arba valstybėms narėms, trečiosioms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms be išankstinio raštiško Tarybos sutikimo.

4.    Taryba gali suteikti Europos Parlamentui teisę susipažinti su įslaptinta informacija, kurią yra parengusios kitos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros arba valstybės narės, trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos, tik gavus išankstinį tos informacijos rengėjo raštišką sutikimą.

4 straipsnis :  Personalo patikimumas

1.    Teisė susipažinti su įslaptinta informacija Europos Parlamento nariams suteikiama vadovaujantis 5 straipsnio 4 dalimi.

2.    Jeigu atitinkama informacija yra pažymėta CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL, SECRET UE/EU SECRET ar TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma, teisė susipažinti su tokia informacija gali būti suteikiama tik tiems Europos Parlamento pirmininko įgaliotiems Europos Parlamento nariams:

a)    kurių patikimumas patikrintas vadovaujantis Europos Parlamento saugumo taisyklėmis arba

b)    dėl kurių kompetentinga nacionalinė valdžios institucija yra pranešusi, kad jiems buvo išduotas tinkamas leidimas atsižvelgiant į jų atliekamas funkcijas pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Nepaisant pirmos pastraipos, jeigu atitinkama informacija yra pažymėta CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma, teisė susipažinti su tokia informacija taip pat gali būti suteikiama pagal 5 straipsnio 4 dalį nustatytiems Europos Parlamento nariams, kurie pagal Europos Parlamento saugumo taisykles yra pasirašę oficialų pareiškimą, kuriuo įsipareigoja neatskleisti minėtos informacijos. Tarybai pranešami Europos Parlamento narių, kuriems suteikta teisė susipažinti su informacija pagal šią pastraipą, vardai ir pavardės.

3.    Prieš suteikiant Europos Parlamento nariams teisę susipažinti su įslaptinta informacija, jie informuojami apie pareigą saugoti tokią informaciją pagal Europos Parlamento saugumo taisykles ir pripažįsta tokią pareigą bei informuojami apie tokios apsaugos užtikrinimo priemones.

4.    Teisė susipažinti su įslaptinta informacija suteikiama tik tiems Europos Parlamento pareigūnams ir kitiems Parlamento darbuotojams, dirbantiems frakcijose:

a)    kurie pagal 5 straipsnio 4 dalį nustatyto atitinkamo parlamentinio organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens išankstiniu sprendimu atitinka principą „būtina žinoti“;

b)    kurių patikimumas buvo patikrintas ir kuriems suteiktas leidimas susipažinti su atitinkamo laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija pagal Europos Parlamento saugumo taisykles tuo atveju, jeigu informacija yra pažymėta CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL, SECRET UE/EU SECRET ar TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma, ir

c)    kurie buvo informuoti apie pareigą saugoti tokią informaciją ir apie tokios apsaugos užtikrinimo priemones bei gavo rašytinius nurodymus šiuo klausimu ir pasirašė pareiškimą, kuriuo patvirtino tokių nurodymų gavimą ir įsipareigojo jų laikytis pagal Europos Parlamento saugumo taisykles.

5 straipsnis :  Teisės susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo procedūra

1.    Taryba suteikia Europos Parlamentui 1 straipsnyje nurodytą įslaptintą informaciją, jeigu turi teisinę pareigą ją suteikti pagal Sutartis arba teisės aktus, priimtus remiantis Sutartimis. 3 dalyje nurodyti parlamentiniai organai ar atitinkamas pareigas einantys asmenys taip pat gali pateikti rašytinį prašymą susipažinti su tokia informacija.

2.    Kitais atvejais Taryba gali suteikti Europos Parlamentui 1 straipsnyje nurodytą įslaptintą informaciją savo iniciatyva arba reaguodama į vieno iš 3 dalyje nurodytų parlamentinių organų ar atitinkamas pareiga einančių asmenų rašytinį prašymą.

3.    Rašytinius prašymus Tarybai gali teikti šie parlamentiniai organai ar atitinkamas pareigas einantys asmenys:

a)    Pirmininkas;

b)    Pirmininkų sueiga;

c)    Biuras;

d)    atitinkamo (-ų) komiteto (-ų) pirmininkas (-ai);

e)    atitinkamas (-i) pranešėjas (-ai).

Kitų Europos Parlamento narių prašymai pateikiami pasitelkiant vieną iš pirmoje pastraipoje nurodytų parlamentinių organų ar atitinkamas pareigas einančių asmenų.

Taryba nedelsdama reaguoja į tokius prašymus.

4.    Jeigu Taryba turi teisinę pareigą suteikti Europos Parlamentui teisę susipažinti su įslaptinta informacija arba nusprendė tai padaryti, prieš perduodant tokią informaciją ji kartu su 3 dalyje nurodytu atitinkamu organu ar atitinkamas pareigas einančiu asmeniu raštiškai nurodo:

a)    kad tokia teisė susipažinti su informacija gali būti suteikta vienam ar keliems iš toliau išvardytų asmenų ir (arba) subjektų:

i)    Pirmininkui;

ii)    Pirmininkų sueigai;

iii)    Biurui;

iv)    atitinkamo (-ų) komiteto (-ų) pirmininkui (-ams);

v)    atitinkamam (-iems) pranešėjui (-ams);

vi)    visiems arba tam tikriems atitinkamo (-ų) komiteto (-ų) nariams; ir

b)    visas tokios informacijos apsaugai skirtas konkrečias informacijos tvarkymo priemones.

6 straipsnis :  Įslaptintos informacijos registravimas, laikymas, susipažinimas su ja ir jos svarstymas Europos Parlamente

1.    Įslaptinta informacija, kurią Taryba suteikė Europos Parlamentui, tuo atveju, jei ji pažymėta CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL, SECRET UE/EU SECRET ar TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma:

a)    registruojama saugumo tikslais, kad būtų užregistruotas tokios informacijos gyvavimo ciklas ir bet kuriuo metu būtų galima užtikrinti jos atsekamumą;

b)    laikoma saugioje zonoje, atitinkančioje būtiniausius fizinio saugumo standartus, nustatytus Tarybos saugumo taisyklėse ir Europos Parlamento saugumo taisyklėse, kurios yra lygiavertės, ir

c)    gali būti prieinama susipažinti atitinkamiems Europos Parlamento nariams, Europos Parlamento pareigūnams ir kitiems Parlamento darbuotojams, dirbantiems frakcijose, kurie nurodyti 4 straipsnio 4 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, tik skaitymui skirtose patalpose Europos Parlamente, kuriose įrengtos saugumo priemonės. Šiuo atveju laikomasi šių sąlygų:

i)    informacija nekopijuojama jokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, draudžiama daryti fotokopijas ar fotografuoti;

ii)    draudžiama užsirašinėti ir

iii)    į patalpą negalima atsinešti jokių elektroninių ryšių prietaisų.

2.    Įslaptinta informacija, kurią Taryba suteikė Europos Parlamentui, tuo atveju, jei ji pažymėta RESTREINT UE/EU RESTRICTED arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma, tvarkoma ir saugoma pagal Europos Parlamento saugumo taisykles, kuriomis užtikrinamas tokios įslaptintos informacijos apsaugos lygis, lygiavertis Taryboje taikomam apsaugos lygiui.

Nepaisant pirmos pastraipos, 12 mėnesių laikotarpiu po šio susitarimo įsigaliojimo informacija, pažymėta RESTREINT UE/EU RESTRICTED arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma, tvarkoma ir saugoma pagal 1 dalį. Teisė susipažinti su tokia įslaptinta informacija reglamentuojama pagal 4 straipsnio 4 dalies a ir c punktus bei 5 straipsnio 4 dalį.

3.    Įslaptinta informacija gali būti tvarkoma tik ryšių ir informacinėse sistemose, kurios buvo tinkamai akredituotos arba patvirtintos pagal standartus, lygiaverčius nustatytiesiems Tarybos saugumo taisyklėse.

4.    Įslaptintai informacijai, kuri jos gavėjams Europos Parlamente perduodama žodžiu, taikoma tokio paties lygio apsauga, kokia taikoma raštu perduodamai įslaptintai informacijai.

5.    Nepaisant šio straipsnio 1 dalies c punkto, ne aukštesnio nei CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL ar lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija, kurią Taryba perdavė Europos Parlamentui, gali būti svarstoma uždaruose posėdžiuose, kuriuose dalyvauja tik tie Europos Parlamento nariai, Europos Parlamento pareigūnai ir kiti Parlamento darbuotojai, dirbantys frakcijose, kuriems buvo suteikta teisė susipažinti su informacija pagal 4 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį. Laikomasi šių sąlygų:

-    dokumentai išplatinami posėdžio pradžioje ir surenkami jo pabaigoje,

-    dokumentai nekopijuojami jokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, draudžiama daryti fotokopijas ar fotografuoti,

-    draudžiama užsirašinėti,

-    į patalpą negalima atsinešti jokių elektroninių ryšių prietaisų ir

-    posėdžio protokole neminimos diskusijos apie darbotvarkės punktą, susijusį su įslaptinta informacija.

6.    Tais atvejais, kai reikia surengti posėdžius, kuriuose būtų svarstoma SECRET UE/EU SECRET ar TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija, Europos Parlamentas ir Taryba kiekvienu atveju susitaria dėl konkrečios tvarkos.

7 straipsnis :  Įslaptintos informacijos saugumo pažeidimai, praradimas arba neteisėtas atskleidimas

1.    Tais atvejais, kai įrodoma ar įtariama, kad Tarybos suteikta įslaptinta informacija buvo prarasta arba neteisėtai atskleista, Europos Parlamento generalinis sekretorius nedelsdamas apie tai informuoja Tarybos generalinį sekretorių. Europos Parlamento generalinis sekretorius atlieka tyrimą ir informuoja Tarybos generalinį sekretorių apie tyrimo rezultatus ir priemones, kurių buvo imtasi, kad tokie įvykiai nepasikartotų. Jeigu su tokiu įvykiu yra susijęs Europos Parlamento narys, Europos Parlamento pirmininkas veikia kartu su Europos Parlamento generaliniu sekretoriumi.

2.    Bet kuriam Europos Parlamento nariui, kuris yra atsakingas už Europos Parlamento saugumo taisyklėse arba šiame susitarime nustatytų nuostatų pažeidimą, gali būti taikomos priemonės ir nuobaudos pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 2 dalį ir 152–154 straipsnius (16).

3.    Bet kuriam Europos Parlamento pareigūnui ar kitam Parlamento darbuotojui, dirbančiam frakcijose, kuris yra atsakingas už Europos Parlamento saugumo taisyklėse arba šiame susitarime nustatytų nuostatų pažeidimą, gali būti taikomos nuobaudos, nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose, numatytose Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (17).

4.    Asmenims, kurie yra atsakingi už įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą, gali būti taikomos drausminės ir (arba) teisinės priemonės vadovaujantis taikomais įstatymais, taisyklėmis ir kitais teisės aktais.

8 straipsnis :  Baigiamosios nuostatos

1.    Tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba imasi visų būtinų priemonių šio susitarimo įgyvendinimui užtikrinti. Šiuo tikslu jie bendradarbiauja, visų pirma rengdami vizitus, kurių metu stebima, kaip įgyvendinami šio susitarimo saugumo techniniai aspektai.

2.    Europos Parlamento sekretoriato ir Tarybos generalinio sekretoriato atitinkamos tarnybos konsultuojasi viena su kita, prieš kiekvienai iš šių institucijų pakeičiant savo atitinkamas saugumo taisykles, siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikytas įslaptintos informacijos apsaugos pagrindinių principų ir būtiniausių standartų lygiavertiškumas.

3.    Įslaptinta informacija teikiama Europos Parlamentui pagal šį susitarimą po to, kai Taryba kartu su Europos Parlamentu nustato, kad užtikrintas Europos Parlamento saugumo taisyklėse ir Tarybos saugumo taisyklėse nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos pagrindinių principų ir būtiniausių standartų lygiavertiškumas, bei Europos Parlamento ir Tarybos patalpose įslaptintai informacijai taikomos apsaugos lygio lygiavertiškumas.

4.    Šis susitarimas gali būtų peržiūrėtas bet kurios iš šių dviejų institucijų prašymu atsižvelgiant į jį įgyvendinant įgytą patirtį.

5.    Šis susitarimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

E.     Konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklės

2013 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento Biuro sprendimas dėl konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklių (18)

EUROPOS PARLAMENTO BIURAS,

atsižvelgdamas į Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnio 12 dalį (19),

kadangi:

(1)    atsižvelgiant į 2010 m. spalio 20 d. pasirašytą Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (20) (Pagrindų susitarimas) ir į 2014 m. kovo 12 d. pasirašytą Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinį susitarimą dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente (21) (Tarpinstitucinis susitarimas), būtina nustatyti konkrečias konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisykles;

(2)    pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentui pavedamos naujos užduotys ir siekiant plėtoti Parlamento veiklą tose srityse, kuriose reikalingas tam tikras konfidencialumas, būtina nustatyti konfidencialios informacijos, įskaitant įslaptintą informaciją, tvarkymo Europos Parlamente pagrindinius principus, būtiniausius saugumo standartus ir tinkamas procedūras;

(3)    šiame sprendime nustatytų taisyklių tikslas – užtikrinti atitinkamus apsaugos standartus ir suderinamumą su kitų institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų, įsteigtų pagal Sutartis arba remiantis jomis, arba valstybių narių priimtomis taisyklėmis siekiant užtikrinti sklandų Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesą;

(4)    šio sprendimo nuostatos nedaro poveikio esamoms ir būsimoms taisyklėms dėl galimybės susipažinti su dokumentais, priimtoms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnį;

(5)    šio sprendimo nuostatos nedaro poveikio esamoms ir būsimoms taisyklėms dėl asmens duomenų apsaugos, priimtoms pagal SESV 16 straipsnį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis :  Tikslas

Šiame sprendime reglamentuojamas Europos Parlamento vykdomas konfidencialios informacijos valdymas ir tvarkymas, įskaitant tokios informacijos rengimą, gavimą, perdavimą ir laikymą siekiant tinkamai apsaugoti jos konfidencialų pobūdį. Šiuo sprendimu įgyvendinamas Tarpinstitucinis susitarimas ir Pagrindų susitarimas, visų pirma jo II priedas.

2 straipsnis :  Apibrėžtys

Šiame sprendime:

a)    informacija – rašytinė ar žodinė informacija, kokia bebūtų jos laikmena ar autorius;

b)    konfidenciali informacija – įslaptinta informacija ir neįslaptinta kita konfidenciali informacija;

c)    įslaptinta informacija – ES įslaptinta informacija ir lygiavertė įslaptinta informacija;

d)    ES įslaptinta informacija (ESĮI) – bet kokia informacija ir medžiaga, pažymėta slaptumo žymomis „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“, „SECRET UE/EU SECRET“, „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ arba „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“, kurią atskleidus be leidimo gali būti padaryta įvairaus laipsnio žalos Sąjungos interesams arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams, neatsižvelgiant į tai, ar ta informacija buvo parengta institucijose, įstaigose, tarnybose ar agentūrose, įsteigtose pagal Sutartis arba jomis remiantis, ar yra gauta iš valstybių narių, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų. Šiuo atveju informacija ir medžiaga žymima slaptumo žymos laipsniu:

-    „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ – tai informacija ir medžiaga, kurią atskleidus be leidimo gali būti padaryta ypatingai didelė žala esminiams Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams;

-    „SECRET UE/EU SECRET“ – tai informacija ir medžiaga, kurią atskleidus be leidimo gali būti rimtai pakenkta esminiams Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams;

-    „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ – tai informacija ir medžiaga, kurią atskleidus be leidimo gali būti pakenkta esminiams Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams;

-    „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ – tai informacija ir medžiaga, kurių atskleidimas be leidimo gali būti nenaudingas Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams;

e)    lygiavertė įslaptinta informacija – įslaptinta informacija, kurią parengė valstybės narės, trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos, kuri pažymėta slaptumo žyma, lygiaverte vienai iš slaptumo žymų, naudojamų ESĮI, ir kurią Europos Parlamentui perdavė Taryba arba Komisija;

f)    kita konfidenciali informacija – bet kokia kita neįslaptinta konfidenciali informacija, įskaitant informaciją, kuriai taikomos duomenų apsaugos taisyklės arba kuriai taikoma tarnybinės paslapties prievolė, ir kuri parengta Europos Parlamente ar Europos Parlamentui perduota kitų institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų, įsteigtų pagal Sutartis arba jomis remiantis, ar valstybių narių;

g)    dokumentas – bet kokia fiksuota informacija, neatsižvelgiant į jos fizinę formą ar charakteristikas;

h)    medžiaga – dokumentas arba bet kokie pagaminti ar gaminami įrenginiai ar įranga;

i)    principas „būtina žinoti“ – asmens būtinybė susipažinti su konfidencialia informacija, kad jis galėtų atlikti oficialias pareigas ar užduotį;

j)    leidimas – sprendimas suteikti asmeninę prieigą prie konkretaus laipsnio įslaptintos informacijos, kurį priima Europos Parlamento pirmininkas, jei sprendimas susijęs su Europos Parlamento nariais, arba generalinis sekretorius, jei sprendimas susijęs su Europos Parlamento pareigūnais ir kitais Europos Parlamento darbuotojais, kurie dirba frakcijose, remdamasis teigiamais nacionalinės institucijos pagal nacionalinę teisę ir pagal I priedo 2 dalies nuostatas atlikto asmens patikimumo patikrinimo rezultatais;

k)    laipsnio sumažinimas – įslaptinimo laipsnio sumažinimas;

l)    išslaptinimas – bet kokios slaptumo žymos panaikinimas;

m)    kita žyma – kitai konfidencialiai informacijai suteikiama žyma, pagal kurią atpažįstami iš anksto nustatyti konkretūs dokumento naudojimo nurodymai arba jame aptariama sritis. Šia žyma taip pat gali būti pažymėta įslaptinta informacija siekiant nustatyti papildomus jos naudojimo reikalavimus;

n)    kitos žymos panaikinimas – bet kokios kitos žymos panaikinimas;

o)    rengėjas – konfidencialios informacijos tinkamai įgaliotas autorius;

p)    saugumo pranešimai – techninės įgyvendinimo priemonės, nustatytos II priede;

q)    naudojimo nurodymai – techniniai nurodymai Europos Parlamento tarnyboms dėl konfidencialios informacijos valdymo.

3 straipsnis :  Pagrindiniai principai ir būtiniausi standartai

1.    Tvarkydamas konfidencialią informaciją Europos Parlamentas laikosi I priedo 1 dalyje nustatytų pagrindinių principų ir būtiniausių standartų.

2.    Europos Parlamentas pagal pagrindinius principus ir būtiniausius standartus parengia Informacijos saugumo valdymo sistemą (ISVS). ISVS sudaro saugumo pranešimai, naudojimo nurodymai ir atitinkami Darbo tvarkos taisyklių straipsniai. Jos tikslas – palengvinti parlamentinę ir administracinę veiklą bei užtikrinti visos Parlamento tvarkomos konfidencialios informacijos apsaugą visapusiškai laikantis tokios informacijos rengėjo nustatytų taisyklių, pateikiamų saugumo pranešimuose.

Konfidencialios informacijos tvarkymas naudojant Europos Parlamento automatines ryšių ir informacijos sistemas (RIS), įgyvendinamas laikantis informacijos saugumo užtikrinimo (ISU) koncepcijos, kaip numatyta saugumo 3 pranešime.

3.    Europos Parlamento nariai, neturėdami asmens patikimumo patvirtinimo, gali susipažinti su įslaptinta informacija iki slaptumo žymos laipsnio „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ ir įskaitant šį laipsnį.

4.    Kai susijusi informacija pažymėta slaptumo žymos laipsniu „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ arba jam lygiaverčiu, su ja leidžiama susipažinti tiems Europos Parlamento nariams, kuriems Parlamento pirmininkas suteikė leidimą pagal 5 dalį arba kurie pasirašė oficialų pareiškimą, kad neatskleis tos informacijos turinio tretiesiems asmenims, kad laikysis įsipareigojimo saugoti slaptumo žymos laipsniu „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ pažymėtą informaciją ir kad yra susipažinę su šio įsipareigojimo nesilaikymo pasekmėmis.

5.    Kai susijusi informacija pažymėta slaptumo žymos laipsniu „SECRET UE/EU SECRET“, „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ arba jam lygiaverčiu, su ja leidžiama susipažinti tiems Europos Parlamento nariams, kurie gavo Pirmininko leidimą po to, kai:

a)    jų patikimumas buvo patikrintas pagal šio sprendimo I priedo 2 dalį arba

b)    kompetentinga nacionalinė institucija pranešė, kad atitinkamiems nariams buvo išduotas tinkamas leidimas atsižvelgiant į jų atliekamas funkcijas pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus.

6.    Prieš Europos Parlamento nariams suteikiant teisę susipažinti su įslaptinta informacija, jie informuojami apie pareigą saugoti tokią informaciją ir pripažįsta tokią pareigą pagal I priedą. Jie taip pat informuojami apie tokios apsaugos užtikrinimo priemones.

7.    Europos Parlamento pareigūnai ir kiti Parlamento darbuotojai, dirbantys frakcijose, gali susipažinti su konfidencialia informacija, jeigu jie laikosi principo „būtina žinoti“, ir su įslaptinta aukštesnio laipsnio, kaip slaptumo žyma „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“, pažymėta informacija – jeigu jie turi atitinkamo lygmens asmens patikimumo patvirtinimą. Jiems leidžiama susipažinti su įslaptinta informacija, jei jie buvo informuoti apie pareigą saugoti tokią informaciją ir apie tokios apsaugos užtikrinimo priemones bei gavo raštiškus nurodymus šiuo klausimu ir pasirašė pareiškimą, kuriuo patvirtino tokių nurodymų gavimą ir įsipareigojo jų laikytis pagal esamas taisykles.

4 straipsnis :  Konfidencialios informacijos rengimas ir administracinis tvarkymas Europos Parlamente

1.    Europos Parlamento pirmininkas, susijusio Parlamento komiteto pirmininkai ir generalinis sekretorius, ir (arba) asmuo, kuriam jis tinkamai suteikė leidimą raštu, gali parengti konfidencialią informaciją ir (arba) įslaptinti informaciją, kaip numatyta saugumo pranešimuose.

2.    Rengdamas įslaptintą informaciją, rengėjas taiko atitinkamą slaptumo žymos laipsnį pagal tarptautinius standartus ir I priede nustatytas apibrėžtis. Rengėjas taip pat paprastai nustato gavėjus, kuriems turi būti suteiktas leidimas susipažinti su informacija, atitinkančia slaptumo žymos laipsnį. Ši informacija suteikiama Įslaptintos informacijos skyriui (ĮIS), kai jam pateikiamas dokumentas.

3.    Kita konfidenciali informacija, kuriai taikoma tarnybinės paslapties saugojimo prievolė, tvarkoma laikantis I ir II priedų ir naudojimo nurodymų.

5 straipsnis :  Konfidencialios informacijos gavimas Europos Parlamente

1.    Apie Europos Parlamento gautą konfidencialią informaciją pranešama:

a)    prašymą pateikusio Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriatui arba tiesiogiai ĮIS – apie informaciją, pažymėtą slaptumo žymos laipsniu „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ arba jam lygiaverčiu ir apie kitą konfidencialią informaciją;

b)    ĮIS – apie informaciją, pažymėtą slaptumo žymos laipsniu „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“, „SECRET UE/EU SECRET“ ar „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ arba jam lygiaverčiu.

2.    Konfidencialios informacijos registravimu, laikymu ir atsekamumu, atsižvelgiant į konkretų atvejį, užsiima informaciją gavęs Parlamento organo sekretoriatas ar atitinkamas pareigas einantis asmuo arba ĮIS.

3.    Komisijai pagal Pagrindų susitarimo II priedo 3.2 punktą perduodamos konfidencialios informacijos atveju arba Tarybai pagal Tarpinstitucinio susitarimo 5 straipsnio 4 dalį perduodamos įslaptintos informacijos atveju suderintos nuostatos, kurios turi būti nustatytos bendru sutarimu ir kuriomis siekiama išsaugoti informacijos konfidencialumą, pateikiamos atitinkamai Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriatui arba ĮIS.

4.    3 dalyje minimos nuostatos taip pat gali būti taikomos mutatis mutandis, kai konfidencialią informaciją perduoda kitos institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros, įsteigtos pagal Sutartis ar jomis remiantis, arba valstybės narės.

5.    Siekiant užtikrinti apsaugos lygį, atitinkantį slaptumo žymos laipsnį „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ arba jam lygiavertį, Pirmininkų sueiga įsteigia priežiūros komitetą. Informacija, pažymėta slaptumo žymos laipsniu „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ arba jam lygiaverčiu, perduodama Europos Parlamentui pagal papildomas nuostatas, dėl kurių susitaria Europos Parlamentas ir informaciją teikianti Sąjungos institucija.

6 straipsnis :  Europos Parlamento vykdomas įslaptintos informacijos perdavimas trečiosioms šalims

Europos Parlamentas, gavęs išankstinį raštišką įslaptintos informacijos rengėjo arba Europos Parlamentui ją perdavusios Sąjungos institucijos sutikimą, gali persiųsti tokią įslaptintą informaciją trečiosioms šalims, jeigu jos užtikrina, kad tokia informacija jų tarnybose ir pastatuose tvarkoma laikantis šiame sprendime nurodytoms taisyklėms lygiaverčių taisyklių.

7 straipsnis :  Saugios patalpos

1.    Konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente tikslais Europos Parlamentas įrengia saugią zoną ir saugias skaityklas.

2.    Saugioje zonoje numatomos patalpos įslaptintai informacijai registruoti, skaityti, archyvuoti, perduoti ir tvarkyti. Jose turi būti įrengta, inter alia, skaitykla ir posėdžių salė, kuriose būtų galima susipažinti su įslaptinta informacija ir kurias prižiūrėtų ĮIS.

3.    Už saugios zonos ribų gali būti įrengtos saugios skaityklos, kuriose būtų galima susipažinti su ne aukštesniu kaip slaptumo žymos „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ laipsniu arba jam lygiaverčiu pažymėta informacija ir kita konfidencialia informacija. Už tas saugias skaityklas atsakingos Parlamento organo ar atitinkamas pareigas užimančio asmens sekretoriato kompetentingos tarnybos arba ĮIS. Jose užtikrinamas saugus laikymas ir nėra kopijavimo aparatų, telefonų, faksų, skaitytuvų ar kitų dokumentų dauginimo ar perdavimo priemonių.

8 straipsnis :  Konfidencialios informacijos registravimas, tvarkymas ir saugojimas

1.    Informaciją, pažymėtą slaptumo žymos laipsniu „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ arba jam lygiaverčiu, ir kitą konfidencialią informaciją gali registruoti ir saugoti Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriato kompetentingos tarnybos arba ĮIS, priklausomai nuo to, kas gavo informaciją.

2.    Taikomos šios slaptumo žymos laipsniu „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ arba jam lygiaverčiu pažymėtos informacijos ir kitos konfidencialios informacijos tvarkymo sąlygos:

a)    dokumentai asmeniškai perduodami sekretoriato vadovui, jis šiuos dokumentus įregistruoja ir išduoda gavimo patvirtinimą;

b)    faktiškai nenaudojami dokumentai laikomi užrakintoje vietoje ir už juos atsako sekretoriatas;

c)    jokiu atveju informacija negali būti išsaugota kitoje laikmenoje arba perduota kitam asmeniui. Tokius dokumentus galima dauginti tik tinkamai akredituota įranga, kaip apibrėžta saugumo pranešimuose;

d)    prieiga prie tokios informacijos suteikiama tik rengėjo arba Sąjungos institucijos, kuri perdavė informaciją Europos Parlamentui, nurodytiems asmenims pagal 4 straipsnio 2 dalyje arba 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse numatytą tvarką;

e)    Parlamento organo ar atitinkamas pareigas užimančio asmens sekretoriatas pildo asmenų, kurie susipažino su informacija, ir datų bei laiko, kai su jais susipažinta, registrą, ir perduoda šį registrą ĮIS tuo metu, kai ĮIS pateikiama informacija.

3.    Informaciją, pažymėtą slaptumo žymos laipsniu „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“, „SECRET UE/EU SECRET“ ar „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ arba jam lygiaverčiu, saugioje zonoje registruoja ir saugo ĮIS pagal atitinkamą slaptumo žymos laipsnį ir kaip apibrėžta saugumo pranešimuose.

4.    Jei pažeidžiamos 1–3 dalyse nustatytos taisyklės, Parlamento organo ar atitinkamas pareigas užimančio asmens sekretoriato, arba ĮIS atsakingas pareigūnas apie tai praneša generaliniam sekretoriui ir šis perduoda šį klausimą Pirmininkui, jei su tuo susijęs Europos Parlamento narys.

9 straipsnis :  Teisė patekti į saugias patalpas

1.    Į saugią zoną gali patekti tik šie asmenys:

a)    asmenys, kurie pagal 3 straipsnio 4–7 dalis turi leidimą susipažinti su joje laikoma informacija ir kurie pateikė prašymą pagal 10 straipsnio 1 dalį;

b)    asmenys, kurie pagal 4 straipsnio 1 dalį turi leidimą rengti įslaptintą informaciją ir kurie pateikė prašymą pagal 10 straipsnio 1 dalį;

c)    Europos Parlamento pareigūnai, dirbantys ĮIS;

d)    už ĮIS valdymą atsakingi Europos Parlamento pareigūnai;

e)    kai būtina, už saugumą ir priešgaisrinę saugą atsakingi Europos Parlamento pareigūnai;

f)    valytojai – bet tik esant ir atidžiai prižiūrint ĮIS pareigūnui

2.    ĮIS gali atsisakyti į saugią zoną įleisti asmenis, neturinčius leidimo. Prašymą patekti į patalpas pateikę Europos Parlamento nariai, norėdami užginčyti atsisakymą įleisti, kreipiasi į Pirmininką, kiti asmenys – į generalinį sekretorių.

3.    KIT Generalinis sekretorius gali leisti surengti nedidelio skaičiaus asmenų posėdį posėdžių salėje, esančioje saugioje zonoje.

4.    Į saugią skaityklą gali patekti tik šie asmenys:

a)    Europos Parlamento nariai, Europos Parlamento pareigūnai ir kiti Europos Parlamento darbuotojai, dirbantys frakcijose, kurių tapatybė tinkamai nustatyta susipažinimo su konfidencialia informacija arba jos rengimo tikslais;

b)    Europos Parlamento pareigūnai, atsakingi už ĮIS valdymą, informaciją gavusio Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriato pareigūnai ir ĮIS pareigūnai;

c)    kai reikia, už saugumą ir priešgaisrinę saugą atsakingi Europos Parlamento pareigūnai;

d)    valytojai – bet tik esant ir atidžiai prižiūrint atitinkamai Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriato arba ĮIS pareigūnui.

5.    Atsakingas Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriatas arba ĮIS, priklausomai nuo atvejo, gali atsisakyti į saugią skaityklą įleisti asmenis, neturinčius leidimo. Prašymą patekti į patalpas pateikę Europos Parlamento nariai, norėdami užginčyti atsisakymą įleisti, kreipiasi į Pirmininką, kiti asmenys – į generalinį sekretorių.

10 straipsnis :  Susipažinimas su konfidencialia informacija ir jos rengimas saugiose patalpose

1.    Asmuo, norintis susipažinti su konfidencialia informacija arba ją rengti saugioje zonoje, iš anksto praneša savo vardą ir pavardę ĮIS. ĮIS patikrina to pateikusio asmens tapatybę ir patikrina, ar tam asmeniui pagal 3 straipsnio 3–7 dalis, 4 straipsnio 1 dalį arba 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis leidžiama susipažinti su konfidencialia informacija arba ją rengti.

2.    Asmuo, norintis pagal 3 straipsnio 3 ir 7 dalis susipažinti su konfidencialia informacija, pažymėta slaptumo žymos laipsniu „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ arba jam lygiaverčiu, ir su kita konfidencialia informacija saugioje skaityklose, iš anksto praneša savo vardą ir pavardę Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriato kompetentingoms tarnyboms arba ĮIS.

3.    Išskyrus ypatingus atvejus (pvz., per trumpą laikotarpį gaunama daug prašymų leisti susipažinti su konfidencialia informacija), su konfidencialia informacija susipažinti saugioje patalpoje vienu metu leidžiama tik vienam asmeniui, esant Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriato arba ĮIS pareigūnui.

4.    Susipažįstant su dokumentais draudžiama bendrauti su išorine aplinka (įskaitant draudimą naudotis telefonu ar kitomis technologijų priemonėmis), užsirašinėti ir dauginti ar fotografuoti konfidencialią informaciją, su kuria susipažįstama;

5.    Prieš leisdamas asmeniui išeiti iš saugios patalpos, Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriato arba ĮIS pareigūnas patikrina, ar konfidenciali informacija, su kuria asmuo susipažino, vis dar yra vietoje, nesugadinta ir tebėra išsami.

6.    Jei pažeidžiamos pirmiau nustatytos taisyklės, Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriato arba ĮIS pareigūnas apie tai praneša generaliniam sekretoriui ir šis informuoja Pirmininką, jei pažeidimas susijęs su Europos Parlamento nariu.

11 straipsnis :  Susipažinimo su konfidencialia informacija uždarame posėdyje, vykstančiame ne saugiose patalpose, būtiniausi standartai

1.    Parlamento komitetų arba kitų Europos Parlamento politinių ar administracinių organų nariai gali susipažinti su informacija, pažymėta slaptumo žymos laipsniu „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ arba jam lygiaverčiu, ir kita konfidencialia informacija uždarame posėdyje ne saugiose patalpose.

2.    1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis už posėdį atsakingas Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriatas užtikrina, kad būtų laikomasi šių sąlygų:

a)    į posėdžio salę įleidžiami tik kompetentingo komiteto ar organo pirmininko nurodyti asmenys, kurie turi dalyvauti posėdyje;

b)    visi dokumentai sunumeruojami, išdalijami posėdžio pradžioje ir surenkami posėdžio pabaigoje, nedaromi šių dokumentų nuorašai ir šie dokumentai nedauginami ir nefotografuojami;

c)    posėdžio protokole nenurodomas aptariamos informacijos turinys. Gali būti užrašomas tik atitinkamas sprendimas, jei jis priimamas;

d)    konfidencialiai informacijai, kuri pateikiama žodžiu Europos Parlamento gavėjams, taikomas toks pat konfidencialios informacijos apsaugos lygis, koks taikomas raštu pateikiamai informacijai;

e)    posėdžių salėje nelaikomi jokie papildomi dokumentai;

f)    dalyviams ir vertėjams žodžiu posėdžio pradžioje išdalijama tik tiek dokumentų kopijų, kiek būtina;

g)    posėdžio pradžioje posėdžio pirmininkas aiškiai informuoja apie dokumentų įslaptinimo (kitos žymos) laipsnį;

h)    dalyviai negali išsinešti dokumentų iš posėdžių salės;

i)    Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriatas posėdžio pabaigoje surenka visas dokumentų kopijas ir už jas atsiskaito; ir

j)    į posėdžių salę, kurioje susipažįstama su konfidencialia informacija arba kurioje ji aptariama, negalima įsinešti jokių elektroninės komunikacijos priemonių ar kitų elektroninių įtaisų.

3.    Kai, laikantis Pagrindų susitarimo II priedo 3.2.2 punkte ir Tarpinstitucinio susitarimo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytų išimčių, informacija, pažymėta slaptumo žymos laipsniu „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ arba jam lygiaverčiu, aptariama uždarame posėdyje, už posėdį atsakingas Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriatas užtikrina ne tik 2 dalyje numatytas nuostatas, bet ir tai, kad, kad posėdyje turintys dalyvauti nurodyti asmenys atitiktų 3 straipsnio 4 ir 7 dalyje išdėstytus reikalavimus.

4.    3 dalyje numatytu atveju ĮIS už uždarą posėdį atsakingam Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriatui pateikia reikiamą dokumentų, kurie bus aptariami, kopijų skaičių. Po posėdžio jos grąžinamos ĮIS.

12 straipsnis :  Konfidencialios informacijos saugojimas archyve

1.    Saugioje zonoje teikiamos saugaus archyvo paslaugos. ĮIS yra atsakinga už saugaus archyvo tvarkymą laikantis standartinių archyvavimo kriterijų.

2.    Įslaptinta informacija, galutinai pateikta ĮIS ir informacija, pažymėta slaptumo žymos laipsniu „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ arba jam lygiaverčiu, pateikta Parlamento organo atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriatui, perkeliama į saugioje zonoje esantį saugų archyvą praėjus šešiems mėnesiams po to, kai su ja buvo paskutinį kartą susipažinta, ir vėliausiai per metus nuo tos dienos, kai ji buvo pateikta. Už kitos konfidencialios informacijos, jei ji nebuvo pateikta ĮIS, archyvavimą yra atsakingas atitinkamo Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriatas pagal bendrąsias dokumentų tvarkymo taisykles.

3.    Su saugiame archyve saugoma konfidencialia informacija gali būti susipažįstama laikantis šių sąlygų:

a)    į archyvą susipažinti su konfidencialia informacija įleidžiami tik tie asmenys, kurių vardas, pavardė, funkcijos arba pareigos nurodyti lydraštyje, pildomame perduodant saugoti tą informaciją;

b)    prašymas susipažinti su konfidencialia informacija turi būti teikiamas ĮIS, o ši perkelia reikiamą dokumentą iš archyvo į saugią skaityklą; ir

c)    taikoma 10 straipsnyje nustatyta susipažinimo su konfidencialia informacija tvarka ir sąlygos.

13 straipsnis :  Konfidencialios informacijos žymos laipsnio sumažinimas, išslaptinimas ir kitos žymos panaikinimas

1.    Konfidencialios informacijos slaptumo žymos laipsnis gali būti sumažintas, ji gali būti visiškai išslaptinta ar jos kita žyma gali būti panaikinta tik gavus rengėjo išankstinį sutikimą, ir, jei reikia, pasitarus su kitomis suinteresuotomis šalimis.

2.    Dokumentų slaptumo žymos laipsnio sumažinimas arba jų išslaptinimas patvirtinamas raštu. Rengėjas atsako už to dokumento gavėjų informavimą apie slaptumo žymos pakeitimą, o šie atitinkamai atsako už kitų gavėjų, kuriems yra nusiuntę dokumentą arba jo kopiją, informavimą apie slaptumo žymos pakeitimą. Jei įmanoma, ant įslaptintų dokumentų jų rengėjai nurodo datą, laikotarpį arba įvykį, nuo kurio turinio slaptumo žymos laipsnis gali būti sumažintas arba dokumentas išslaptintas. Priešingu atveju rengėjai peržiūri dokumentus ne rečiau kaip kas penkerius metus, kad garantuotų, jog reikalingas pirminis įslaptinimas.

3.    Saugiame archyve saugoma konfidenciali informacija atitinkamu laiku, bet ne vėliau kaip 25-aisias metais nuo jos parengimo, patikrinama, siekiant nuspręsti, ar ji turėtų būti išslaptinta, ar turėtų būti sumažintas jos slaptumo žymos laipsnis, ar kita žyma turėtų būti panaikinta. Tokia informacija tikrinama ir skelbiama laikantis 1983 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos istorinių archyvų atvėrimo visuomenei (22) nuostatų. Išslaptinimą atliks įslaptintos informacijos rengėjas arba tuo metu atsakinga tarnyba pagal I priedo 1 dalies 10 skirsnį.

4.    Atlikus išslaptinimą, anksčiau saugiame archyve laikyta įslaptinta informacija perkeliama į Europos Parlamento istorinį archyvą, kuriame ji nuolat saugoma ir toliau tvarkoma pagal taikytinas nuostatas.

5.    Panaikinus žymą, anksčiau kita konfidencialia informacija laikytai informacijai taikomos Europos Parlamento dokumentų tvarkymo taisyklės.

14 straipsnis :  Konfidencialios informacijos saugumo pažeidimai, praradimas arba neteisėtas atskleidimas

1.    Pažeidus konfidencialumą apskritai ir, visų pirma, pažeidus šios sprendimo nuostatas Europos Parlamento narių atžvilgiu taikomos atitinkamos Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių nuostatos dėl sankcijų.

2.    Jei pažeidimą padaro Europos Parlamento darbuotojas, taikomos atitinkamai Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose, nustatytose Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (23) („Tarnybos nuostatai“), numatytos procedūros ir sankcijos.

3.    Parlamento Pirmininkas ir (arba) generalinis sekretorius organizuoja visus būtinus pažeidimo tyrimus, kaip apibrėžta 6 saugumo pranešime.

4.    Jei konfidencialią informaciją Europos Parlamentui perdavė kita Sąjungos institucija arba valstybė narė, Pirmininkas ir (arba) generalinis sekretorius atitinkamai Sąjungos institucijai arba valstybei narei praneša apie įrodytą ar įtariamą įslaptintos informacijos praradimą arba neteisėtą atskleidimą, tyrimo rezultatus bei priemones, kurių imtasi siekiant, kad tai nepasikartotų.

15 straipsnis :  Šio sprendimo ir jo įgyvendinimo taisyklių keitimas ir metinė šio sprendimo įgyvendinimo ataskaita

1.    Generalinis sekretorius siūlo visus šio sprendimo ir jo įgyvendinimo priedų pakeitimus ir teikia šiuos pasiūlymus Biurui, kad šis priimtų sprendimą.

2.    Generalinis sekretorius yra atsakingas už tai, kaip Europos Parlamento tarnybos įgyvendina šį sprendimą, ir pagal šiame sprendime išdėstytus principus parengia naudojimo nurodymus dėl klausimų, kurie numatyti ISVS.

3.    Generalinis sekretorius pateikia Biurui metinę šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitą.

16 straipsnis :  Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

1.    ĮIS ar bet kuriame kitame Europos Parlamento archyve laikoma neįslaptinta informacija, kuri laikoma konfidencialia ir kuri pateikta prieš 2014 m. balandžio 1 d., šiame sprendime laikoma kita konfidencialia informacija. Jos rengėjas gali bet kuriuo metu pakeisti konfidencialumo laipsnį.

2.    Nukrypstant nuo šio sprendimo 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 8 straipsnio 1 dalies, Tarybos pagal Tarpinstitucinį susitarimą pateikta informacija, pažymėta slaptumo žymos laipsniu „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ ar jam lygiaverčiu, dvylikos mėnesių laikotarpiui nuo 2014 m. balandžio 1 d. pateikiama, registruojama ir laikoma ĮIS. Su tokia informacija galima susipažinti pagal Tarpinstitucinio susitarimo 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus ir 5 straipsnio 4 dalį.

3.    2011 m. birželio 6 d. Biuro sprendimas dėl konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklių panaikinamas.

17 straipsnis :  Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

I PRIEDAS   

1 DALIS    KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS APSAUGOS PAGRINDINIAI SAUGUMO PRINCIPAI IR BŪTINIAUSI STANDARTAI

1.    ĮVADAS

Šiose nuostatose nustatomi pagrindiniai konfidencialios informacijos apsaugos principai ir būtiniausi standartai, kurių turi laikytis Europos Parlamentas visose savo darbo vietose, taip pat visi įslaptintos informacijos ir kitos konfidencialios informacijos gavėjai, kad būtų užtikrinamas saugumas ir visiems susijusiems asmenims būtų galima garantuoti, jog taikomi bendri apsaugos standartai. Šiuos principus ir standartus papildo saugumo pranešimai, esantys II priede, ir kitos Parlamento komitetų ir kitų Parlamento organų ar atitinkamas pareigas einančių asmenų elgesio su konfidencialia informacija taisyklės.

2.    PAGRINDINIAI PRINCIPAI

Europos Parlamento saugumo politika yra sudėtinė jo bendros vidaus valdymo politikos dalis ir todėl yra grindžiama tai bendrai politikai taikomais principais. Tie principai yra: teisėtumas, skaidrumas, atskaitomybė ir subsidiarumas bei proporcingumas.

Teisėtumo principas atspindi būtinybę griežtai laikytis teisinės sistemos vykdant saugumo funkcijas ir būtinybę laikytis taikytinų teisinių reikalavimų. Tai taip pat reiškia, kad atsakomybė saugumo srityje privalo būti pagrįsta tinkamomis teisinėmis nuostatomis. Visa apimtimi taikomos Tarnybos nuostatų taisyklės, ypač jų 17 straipsnis dėl darbuotojų įpareigojimo neteisėtai neatskleisti informacijos, gautos einant pareigas, ir jų VI dalis dėl drausminių priemonių. Be to, saugumo pažeidimai Europos Parlamento atsakomybės ribose nagrinėjami vadovaujantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis ir jo drausminių priemonių politika.

Skaidrumo principas atspindi būtinybę užtikrinti visų saugumo taisyklių ir nuostatų aiškumą, įvairių tarnybų ir sričių pusiausvyrą (fizinis saugumas palyginti su informacijos apsauga ir pan.), taip pat nuoseklią bei konstruktyvią informavimo saugumo klausimais politiką. Be to, dėl skaidrumo taip pat reikalingos aiškios rašytinės saugumo priemonių įgyvendinimo gairės.

Atskaitingumo principas reiškia, kad turi būti aiškiai apibrėžtos pareigos saugumo srityje. Be to, atskaitingumas žymi poreikį reguliariai tikrinti, ar tos pareigos tinkamai vykdomos.

Subsidiarumo principas reiškia, kad saugumu turi būti pasirūpinama pačiu žemiausiu lygmeniu ir kuo arčiau arčiau Europos Parlamento generalinių direktoratų bei tarnybų. Proporcingumo principas reiškia, kad saugumo veikla turi griežtai apsiriboti tomis sritimis, kurioms saugumas tikrai reikalingas, o saugumo priemonės turi būti proporcingos ginamiems interesams bei tikrai arba galimai grėsmei tiems interesams, siekiant, kad jie būtų ginami taip, kad būtų sukeliama mažiausiai nepatogumų.

3.    INFORMACIJOS SAUGUMO PAGRINDAI

Patikimas informacijos saugumas grindžiamas:

a)    tinkamomis ryšių ir informacijos sistemomis (RIS). Už jas yras atsakinga Europos Parlamento saugumo institucija (kaip apibrėžta I saugumo pranešime);

b)    Europos Parlamente – Informacijos saugumo užtikrinimo institucija (kaip apibrėžta I saugumo pranešime), atsakinga už bendradarbiavimą su atitinkama saugumo institucija, ir už informacijos ir konsultacijų apie technines grėsmes RIS ir apsaugos nuo tų grėsmių priemonių teikimą;

c)    glaudžiu atsakingų Europos Parlamento tarnybų ir kitų Sąjungos institucijų saugumo tarnybų bendradarbiavimu.

4.    INFORMACIJOS APSAUGOS PRINCIPAI

4.1.     Tikslai

Svarbiausi informacijos apsaugos tikslai yra:

a)    apsaugoti konfidencialią informaciją nuo šnipinėjimo, neteisėto atskleidimo arba neleistino platinimo;

b)    apsaugoti ryšių ir informacijos sistemose bei tinkluose tvarkomą įslaptintą informaciją nuo grėsmės jos slaptumui, vientisumui ir prieinamumui;

c)    apsaugoti Europos Parlamento pastatus, kuriuose saugoma įslaptinta informacija, nuo sabotažo ir tyčinės žalos;

d)    saugumo pažeidimo atveju įvertinti padarytą žalą, apriboti jos padarinius, atlikti saugumo tyrimus ir imtis būtinų jos pašalinimo priemonių.

4.2.     Įslaptinimas

4.2.1.     Siekiant, kad būtų užtikrintas konfidencialumas, atrenkant dėl slaptumo saugotiną informaciją bei medžiagą ir įvertinant, koks turi būti jos apsaugos laipsnis, reikalingas atidumas ir patirtis. Labai svarbu, kad saugotinos informacijos ir medžiagos apsaugos laipsnis atitiktų jų svarbą saugumo požiūriu. Siekiant užtikrinti sklandų informacijos srautą, imamasi veiksmų, kad įslaptinimas nebūtų nei per didelis, nei per mažas.

4.2.2.     Įslaptinimo sistema – šioje dalyje nustatytų principų įgyvendinimo priemonė. Numatant ir organizuojant kovos su šnipinėjimu, sabotažu, terorizmu ir kitokiomis grėsmėmis veiksmus reikia laikytis panašios įslaptinimo sistemos, kad labiausiai būtų apsaugoti svarbiausi pastatai, kuriuose laikoma įslaptinta informacija, ir lengviausiai pažeidžiamos vietos tuose pastatuose.

4.2.3.     Atsakomybė už informacijos įslaptinimą tenka tik susijusios informacijos rengėjui.

4.2.4.     Slaptumo žymos laipsnis gali būti grindžiamas tik susijusios informacijos turiniu.

4.2.5.     Tais atvejais, kai sugrupuojami keli informacijos vienetai, jiems skiriamas slaptumo žymos laipsnis turi būti ne mažesnis už aukščiausią slaptumo žymos laipsnį turinčio informacijos vieneto laipsnį. Tačiau informacijos rinkiniui galima suteikti aukštesnį už sudedamosioms dalims suteiktą slaptumo žymos laipsnį.

4.2.6.     Slaptumo žymos dedamos tik tuomet, kai būtina, ir tik tokiam laikotarpiui, kokiam reikia.

4.3.     Saugumo priemonių paskirtis

Saugumo priemonės:

a)    taikomos visiems įslaptinta informacija, elektroninėmis laikmenomis, kuriose saugoma įslaptinta informacija, ir kita konfidencialia informacija galintiems naudotis asmenims, taip pat visiems pastatams, kuriuose yra tokios informacijos ir svarbių įrengimų;

b)    sukuriamos taip, kad būtų galima nustatyti asmenis, kurių padėtis (prieigos teisės, ryšiai ar kt.) gali kelti grėsmę tokios informacijos ir svarbių įrengimų, kuriuose laikoma tokia informacija, saugumui, ir neprileisti tokių asmenų prie minėtos informacijos arba nušalinti nuo jos;

c)    neleidžia jokiam leidimo neturinčiam asmeniui naudotis tokia informacija arba įrengimais, kuriuose ji laikoma;

d)    užtikrina tokios informacijos skleidimą tik pagal visiems saugumo aspektams svarbiausią principą „būtina žinoti“;

e)    užtikrina visos konfidencialios, tiek įslaptintos, tiek neįslaptintos, ir ypač elektromagnetinėse laikmenose laikomos, apdorotos arba perduotos informacijos vientisumą (užkerta kelią klastojimui, taisymui ar ištrynimui be leidimo) ir galimybę ja naudotis (tiems, kuriems ji reikalinga, ir turintiesiems leidimą ja naudotis).

5.    BENDRI BŪTINIAUSI STANDARTAI

Europos Parlamentas užtikrina, jog visi įslaptintos informacijos gavėjai pačioje institucijoje ir jos kompetencijai priklausančiose institucijose, t. y. visos tarnybos ir sutarčių partneriai, laikytųsi bendrų būtiniausių saugumo standartų, kad tokia informacija būtų perduodama įsitikinus, jog ji bus taip pat atsakingai tvarkoma. Prie tokių būtiniausių standartų priskiriami asmens patikimumo patvirtinimo Europos Parlamento pareigūnams ir kitiems Parlamento darbuotojams, frakcijose dirbantiems, suteikimo kriterijai ir konfidencialios informacijos apsaugos procedūros.

Europos Parlamentas suteikia teisę trečiosioms šalims naudotis tokia informacija tik jei šios užtikrina, kad tvarkydamos ją griežtai laikysis bent šiuos būtiniausius standartus tiksliai atitinkančių nuostatų.

Tokie bendri būtiniausi standartai taip pat taikomi, kai Europos Parlamentas pagal sutartį ar susitarimą dėl leidimo pramonės ar kitokiems subjektams paveda atlikti užduotis, susijusias su konfidencialia informacija.

6.    EUROPOS PARLAMENTO PAREIGŪNŲ IR KITŲ FRAKCIJOSE DIRBANČIŲ PARLAMENTO DARBUOTOJŲ SAUGUMAS

6.1.     Europos Parlamento pareigūnų ir kitų Parlamento darbuotojų, kurie dirba frakcijose, instruktavimas saugumo klausimais

Europos Parlamento pareigūnai ir kiti Parlamento darbuotojai, kurie dirba frakcijose, einantys pareigas, sudarančias galimybes naudotis įslaptinta informacija, pradėdami eiti pareigas ir vėliau reguliariai nuodugniai instruktuojami apie saugumo svarbą ir jo užtikrinimo procedūras. Tokie asmenys privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su taikytinais saugumo reikalavimais ir kad juos visiškai supranta.

6.2.     Vadovų atsakomybė

Žinoti, kurie vadovų darbuotojai dirba su įslaptinta informacija arba gali naudotis saugiomis ryšių ar informacijos sistemomis, bei registruoti ir pranešti apie visus galinčius turėti įtakos saugumui incidentus arba pažeidimus, turi būti tų vadovų atsakomybės dalis.

6.3.     Europos Parlamento pareigūnų ir kitų Parlamento darbuotojų, dirbančių frakcijose, saugumo statusas

Nustatoma tvarka, užtikrinanti, kad, gavus nepalankios informacijos apie Europos Parlamento pareigūną ar apie kitą Parlamento darbuotoją, dirbantį frakcijose, imamasi veiksmų siekiant nustatyti, ar tas asmuo darbo metu gali susipažinti su įslaptinta informacija arba ar gali naudotis saugiomis ryšių arba informacijos sistemomis, ir informuojama atsakinga Europos Parlamento tarnyba. Jei kompetentinga nacionalinė saugumo institucija nurodo, kad toks asmuo kelia grėsmę saugumui, jam neleidžiama atlikti pareigų arba jis nušalinamas nuo pareigų, kurias eidamas gali kelti grėsmę saugumui.

7.    FIZINIS SAUGUMAS

Fizinis saugumas – fizinių ir techninių apsaugos priemonių taikymas siekiant užkirsti kelią leidimo neturintiems asmenims susipažinti su įslaptinta informacija.

7.1.     Apsaugos poreikis

Fizinio saugumo priemonių, taikytinų užtikrinant įslaptintos informacijos apsaugą, veiksmingumo laipsnis turi būti proporcingas laikomos informacijos ir medžiagos slaptumui, kiekiui ir galimai grėsmei. Visi įslaptintos informacijos laikytojai laikosi vienodos tokios informacijos įslaptinimo praktikos ir privalo paisyti bendrų apsaugos standartų, susijusių su saugomos informacijos ir medžiagos laikymu, perdavimu ir naikinimu.

7.2.     Tikrinimas

Prieš išeidami iš zonų, kuriose be priežiūros paliekama įslaptinta informacija, už jos laikymą atsakingi asmenys užtikrina, kad ji būtų paliekama saugiai ir kad būtų aktyvuotos visos apsaugos priemonės (užraktai, signalizacija ir kt.). Tolesni nepriklausomi tikrinimai atliekami po darbo valandų.

7.3.     Pastatų saugumas

Pastatai, kuriuose kaupiama įslaptinta informacija arba laikomos saugios ryšių ir informacijos sistemos, saugomi, kad į juos nepatektų leidimo neturintys asmenys.

Įslaptintos informacijos apsaugos pobūdis, pvz., langų grotos, durų užraktai, apsauga prie įėjimų, automatizuotos prieigos kontrolės sistemos, apsaugos tikrinimai ir patruliai, signalizacijos sistemos, į įsibrovimą reaguojančios sistemos ir sarginiai šunys, priklauso nuo:

a)    saugotinos informacijos ir medžiagos slaptumo lygio, kiekio ir jų laikymo vietos pastate;

b)    atitinkamos informacijos ir medžiagos apsauginių talpyklų kokybės ir

c)    pastato fizinių savybių ir vietos.

Ryšių ir informacijos sistemų apsaugos pobūdis priklauso nuo laikomo turto vertės ir galimos žalos, jei kiltų grėsmė saugumui, įvertinimo, nuo pastato, kuriame sistema laikoma, fizinių savybių bei vietos ir nuo tos sistemos vietos pastate.

7.4.     Nenumatytų atvejų planai

Iš anksto parengiami išsamūs įslaptintos informacijos apsaugos ištikus nenumatytam atvejui planai.

8.    SLAPTUMO ŽYMOS GALIOJIMO ŽYMOS, KITOS ŽYMOS, ŽYMŲ NURODYMAS IR ĮSLAPTINIMO ADMINISTRAVIMAS

8.1.     Slaptumo žymos galiojimo žymos

Nėra leidžiamos jokios kitos slaptumo žymos, kaip tik tos, kurios nurodytos šio sprendimo 2 straipsnio d punkte.

Slaptumo žymos galiojimo terminams nustatyti (įslaptintai informacijai, kuriai taikomas automatinis slaptumo laipsnio sumažinimas arba išslaptinimas) gali būti naudojama sutarta slaptumo žymos galiojimo žyma.

Slaptumo žymos galiojimo žymos naudojamos tik kartu su slaptumo žymomis.

Slaptumo žymos galiojimo žymos išsamiau reglamentuotos II saugumo pranešime ir nustatytos naudojimo nurodymuose.

8.2.     Kitos žymos

Kita žyma naudojama, kai reikia tiksliai apibrėžti iš anksto numatytus konkrečius nurodymus dėl konfidencialios informacijos tvarkymo. Kitos žymos taip pat gali nurodyti tam tikro dokumento taikymo sritį, pažymėti specialų jo platinimą vadovaujantis principu "būtina žinoti" ar nurodyti, kada baigiasi draudimas platinti (neįslaptintos informacijos atveju).

Kita žyma nėra slaptumo žyma, todėl vietoje jos nenaudojama.

Kitos žymos išsamiau reglamentuotos II saugumo pranešime ir nustatytos naudojimo nurodymuose.

8.3.     Slaptumo žymų ir slaptumo žymų galiojimo žymų nurodymas

Slaptumo žymos, slaptumo žymų galiojimo žymos ir kitos žymos nurodomos pagal II saugumo pranešimo E dalį ir naudojimo nurodymus.

8.4.     Įslaptinimo administravimas

8.4.1     Bendra padėtis

Informacija įslaptinama tik tuomet, kai tai būtina. Slaptumo žyma aiškiai ir teisingai nurodoma ir taikoma tik tol, kol informaciją reikia saugoti.

Atsakomybė už informacijos įslaptinimą ir už bet kokį paskesnį slaptumo žymos laipsnio sumažinimą arba informacijos išslaptinimą tenka tik informacijos rengėjui.

Europos Parlamento pareigūnai informaciją įslaptina, sumažina jos slaptumo laipsnį arba informaciją išslaptina tik gavę generalinio sekretoriaus nurodymą arba remdamiesi jo suteiktais įgaliojimais.

Detali įslaptintų dokumentų naudojimo tvarka parengiama taip, kad būtų užtikrinta derama juose esančios informacijos apsauga.

Asmenų, turinčių leidimą rengti slaptumo žymos laipsniu „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ žymimą informaciją, turi būti kuo mažiau, o jų vardai ir pavardės įtraukiamos į ĮIS sudarytą sąrašą.

8.4.2     Slaptumo žymų naudojimas

Dokumento slaptumo žymos laipsnis nustatomas pagal 2 straipsnio d punkte apibrėžtą jo turinio slaptumo laipsnį. Svarbu, kad slaptumo žymos būtų taikomos teisingai ir nuosaikiai.

Pridedamų dokumentų lydraščių arba pranešimų slaptumo žymos laipsnis atitinka priedų aukščiausio laipsnio slaptumo žymos laipsnį. Jei lydraščiai ar pranešimai pateikiami atskirai nuo priedų, rengėjas turi aiškiai nurodyti, koks slaptumo žymos laipsnis jiems suteikiamas.

Įslaptinamo dokumento rengėjas turi laikytis minėtų taisyklių ir vengti suteikti pernelyg aukštą ar pernelyg žemą slaptumo žymos laipsnį.

Prireikus atitinkamo dokumento atskiriems lapams, dalims, skyriams, priedams, priedėliams ir pridedamiems dokumentams suteikti skirtingas slaptumo žymas, jie atitinkamai įslaptinami. Visas dokumentas įslaptinamas pagal aukščiausią slaptumo žymos laipsnį turinčią dokumento dalį.

9.    PATIKRINIMAI

Europos Parlamento Saugos ir rizikos vertinimo direktoratas, kuris gali prašyti pagalbos Komisijos arba Tarybos saugumo tarnybų, reguliariai atlieka vidinius įslaptintos informacijos apsaugai skirtų saugumo priemonių patikrinimus.

Sąjungos institucijų saugumo tarnybos ir kompetentingos tarnybos, vykdydamos vieno iš subjektų inicijuotą ir kitiems subjektams sutinkant pradėtą procedūrą, gali atlikti apsaugos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti įslaptintą informaciją, kuria apsikeista pagal atitinkamus tarpinstitucinius susitarimus, tarpusavio vertinimą.

10.    IŠSLAPTINIMO IR KITŲ ŽYMŲ PANAIKINIMO PROCEDŪROS

10.1.     ĮIS išnagrinėja savo registre laikomą konfidencialią informaciją ir prašo dokumento rengėjo leisti išslaptinti arba panaikinti kitas dokumento žymas ne vėliau kaip 25-aisias metais nuo jo parengimo. Po pirmo patikrinimo neišslaptinti dokumentai arba dokumentai, kurių žymos nepanaikintos, dar kartą tikrinami periodiškai ir ne rečiau nei kas penkeri metai. Kitų žymų panaikinimo procedūra gali būti taikoma ne tik dokumentams, kurie šiuo metu jau saugomi saugioje zonoje esančiuose saugiuose archyvuose ir yra tinkamai įslaptinti, bet ir kitai konfidencialiai informacijai, laikomai Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriate arba už Parlamento istorinius archyvus atsakingoje tarnyboje.

10.2.     Sprendimą dėl dokumento išslaptinimo arba kitų žymų panaikinimo paprastai priima tik rengėjas arba, išimtiniais atvejais, prieš dokumento informaciją persiunčiant už Parlamento istorinius archyvus atsakingai tarnybai, toks sprendimas priimamas bendradarbiaujant su tokią informaciją turinčia Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriatu. Išslaptinti įslaptintą informaciją ar panaikinti jos žymą galima tik gavus išankstinį raštišką rengėjo sutikimą. Kitos konfidencialios informacijos atveju tokią informaciją turinčios Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens sekretoriatas, bendradarbiaudamas su informacijos rengėju, priima sprendimą dėl tokio dokumento žymos panaikinimo.

10.3.     Rengėjo vardu ĮIS atsako už to dokumento gavėjų informavimą apie slaptumo žymos arba kitos žymos pakeitimą, o šie atitinkamai atsako už kitų gavėjų, kuriems jie yra nusiuntę dokumentą arba jo kopiją, informavimą.

10.4.     Išslaptinimas neturi jokio poveikio kitoms slaptumo žymų galiojimo žymoms arba kitoms žymoms, galinčioms atsirasti ant dokumento.

10.5.     Išslaptinimo atveju pradinė slaptumo žyma kiekvieno puslapio viršuje ir apačioje išbraukiama. Ant pirmo dokumento puslapio dedamas antspaudas ir pateikiama ĮIS nuoroda. Kitos žymos panaikinimo atveju pradinė žyma kiekvieno (antraštinio) pirmo puslapio viršuje išbraukiama.

10.6.     Išslaptinto dokumento arba dokumento, kurio žyma panaikinta, tekstas pridedamas prie elektroninės formos ar atitinkamos sistemos, kurioje jis buvo registruotas.

10.7.     Kai dokumentams taikoma išimtis, susijusi su privatumu ir asmens neliečiamumu ar fizinio arba juridinio asmens prekybiniais interesais ir kai dokumentai yra slapto pobūdžio, taikomas Reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 2 straipsnis.

10.8.     Be 10.1–10.7 punktų nuostatų taip pat taikomos šios taisyklės:

a)    kalbant apie trečiųjų šalių dokumentus ĮIS, prieš vykdydamas išslaptinimą arba panaikindamas kitą žymą, konsultuojasi su susijusia trečiąja šalimi;

b)    kalbant apie taikomas išimtis, susijusias su privatumu ir asmens neliečiamumu, vykdant išslaptinimo arba kitos žymos panaikinimo procedūrą yra ypatingai atsižvelgiama į susijusio asmens sutikimą arba, jei reikia, į tai, kad neįmanoma nustatyti susijusio asmens tapatybės;

c)    kalbant apie taikomas išimtis, susijusias su fizinio ar juridinio asmens prekybiniais interesais, susijusiam asmeniui gali būti pranešama paskelbus informaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jam gali būti suteiktas keturių savaičių terminas nuo informacijos paskelbimo dienos pastaboms pateikti.

2 DALIS    ASMENS PATIKIMUMO TIKRINIMO TVARKA

11.    ASMENS PATIKIMUMO TIKRINIMO TVARKA, TAIKOMA EUROPOS PARLAMENTO NARIAMS

11.1.     Kad galėtų susipažinti su slaptumo žymos laipsniu „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ arba jam lygiaverčiu pažymėta informacija, Europos Parlamento nariai turi turėti leidimą, suteiktą šio priedo 11.3 ir 11.4 punktuose nustatyta tvarka arba būti pasirašę šio sprendimo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytą oficialų pareiškimą neatskleisti informacijos.

11.2.     Kad galėtų susipažinti su slaptumo žymos laipsniu „SECRET UE/EU SECRET“ arba „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ arba jam lygiaverčiu pažymėta informacija, Europos Parlamento nariai turi turėti leidimą, suteiktą 11.3 ir 11.14 punktuose nustatyta tvarka.

11.3.     Leidimas suteikiamas tik tiems Europos Parlamento nariams, kurių patikimumą 11.9–11.14 punktuose nurodyta tvarka yra patikrinusios valstybių narių kompetentingos nacionalinės institucijos. Pirmininkas atsakingas už leidimų suteikimą nariams.

11.4.     Pirmininkas gali išduoti raštišką leidimą gavęs valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos nuomonę, pagrįstą 11.8–11.13 punktuose nurodyta tvarka atlikto asmens patikimumo patikrinimo rezultatais.

11.5.     Europos Parlamento Saugos ir rizikos vertinimo direktoratas veda nuolat atnaujinamą visų Europos Parlamento narių, kuriems buvo suteiktas leidimas, sąrašą, įskaitant laikinus leidimus, kaip nurodyta 11.15 punkte.

11.6.     Leidimas galioja penkerius metus arba laikotarpiu, kurio reikia užduotims, kurioms jis buvo išduotas, atlikti, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis trumpesnis. Leidimą galima atnaujinti 11.4 punkte nurodyta tvarka.

11.7.     Pirmininkas panaikina leidimą, jei mano esant pagrįstų priežasčių tokiam panaikinimui. Apie bet kokį sprendimą panaikinti leidimą turi būti pranešta atitinkamam Europos Parlamento nariui, kuris, prieš sprendimui įsigaliojant, gali prašyti, kad Pirmininkas jį išklausytų, taip pat apie tai pranešama kompetentingai nacionalinei institucijai.

11.8.     Asmens patikimumo patikrinimas atliekamas padedant atitinkamam Europos Parlamento nariui ir Pirmininko prašymu. Patikrinimą turi atlikti tik tos valstybės narės, kurios pilietis yra leidimo prašantis Parlamento narys, kompetentinga nacionalinė institucija.

11.9.     Pagal tikrinimo tvarką reikalaujama, kad atitinkamas Europos Parlamento narys užpildytų asmens informacijos anketą.

11.10.     Savo prašyme kompetentingai nacionalinei institucijai Pirmininkas patikslina įslaptintos informacijos, su kuria susipažins atitinkamas Europos Parlamento narys, laipsnį, kad jos galėtų atlikti patikrinimą.

11.11.     Visa asmens patikimumo patikrinimo procedūra, kurią vykdo kompetentinga nacionalinė institucija, ir gauti rezultatai turi atitikti atitinkamoje valstybėje narėje galiojančias normas ir taisykles, įskaitant su apeliacijomis susijusias normas ir taisykles.

11.12.     Gavęs kompetentingos nacionalinės institucijos teigiamą nuomonę, Pirmininkas gali atitinkamam Europos Parlamento nariui suteikti leidimą.

11.13.     Apie neigiamą kompetentingos nacionalinės institucijos nuomonę pranešama atitinkamam Europos Parlamento nariui, kuris gali prašyti, kad Pirmininkas jį išklausytų. Pirmininkas, jei mano esant reikalinga, gali paprašyti kompetentingos nacionalinės institucijos papildomo paaiškinimo. Jei neigiama nuomonė patvirtinama, leidimas nesuteikiamas.

11.14.     Visi Europos Parlamento nariai, kuriems pagal 11.3 punktą suteiktas leidimas, leidimo suteikimo metu ir reguliariai po to gauna visus būtinus nurodymus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga ir šios apsaugos užtikrinimo priemonėmis. Tokie nariai pasirašo pareiškimą, kuriame patvirtina gavę tas instrukcijas.

11.15.     Išskirtiniais atvejais Pirmininkas, pranešęs kompetentingai nacionalinei institucijai ir per vieną mėnesį negavęs tos institucijos atsakymo, kol laukiama 11.11 punkte nurodyto patikrinimo rezultatų, gali Europos Parlamento nariui ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams suteikti laikinąjį leidimą. Laikinieji leidimai nesuteikia teisės susipažinti su slaptumo žymos laipsniu „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ ar jam lygiaverčiu pažymėta informacija.

12.    ASMENS PATIKIMUMO TIKRINIMO TVARKA, TAIKOMA EUROPOS PARLAMENTO PAREIGŪNAMS IR KITIEMS PARLAMENTO DARBUOTOJAMS, DIRBANTIEMS FRAKCIJOSE

12.1.     Tik Europos Parlamento pareigūnai ir kiti Parlamento darbuotojai, dirbantys frakcijose, kurie dėl savo pareigų ir tarnybos reikalavimų turi būti susipažinę su įslaptinta informacija arba turi ją naudoti, gali susipažinti su tokia informacija.

12.2.     Kad atitinkami Europos Parlamento pareigūnai ir kiti Parlamento darbuotojai, dirbantys frakcijose, galėtų susipažinti su slaptumo žymos laipsniu „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“, „SECRET UE/EU SECRET“ ar „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ ar jam lygiaverčiu pažymėta informacija, jiems suteikiamas leidimas 12.3 ir 12.4 punktuose nustatyta tvarka.

12.3.     Leidimas išduodamas tik 12.1 punkte nurodytiems asmenims, kurių patikimumą 12.9–12.14 punktuose nurodyta tvarka yra patikrinusios valstybių narių kompetentingos nacionalinės institucijos. Generalinis sekretorius atsakingas už leidimų suteikimą Europos Parlamento pareigūnams ir kitiems Parlamento darbuotojams, dirbantiems frakcijose.

12.4.     Generalinis sekretorius gali išduoti raštišką leidimą gavęs valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos nuomonę, pagrįstą 12.8–12.13 punktuose nurodyta tvarka atlikto asmens patikimumo patikrinimo rezultatais.

12.5.     Europos Parlamento Saugos ir rizikos vertinimo direktoratas veda nuolat atnaujinamą visų pareigų, kurias einantys asmenys turi turėti asmens patikimumo patvirtinimą ir kurias nurodo atitinkamos Europos Parlamento tarnybos, ir visų asmenų, kuriems suteiktas leidimas, įskaitant laikinąjį leidimą pagal 12.15 punktą, sąrašą.

12.6.     Leidimas galioja penkerius metus arba laikotarpiu, kurio reikia užduotims, kurioms jis buvo išduotas, atlikti, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis trumpesnis. Leidimą galima atnaujinti 12.4 punkte nurodyta tvarka.

12.7.     Generalinis sekretorius panaikina leidimą, jei mano esant pagrįstų priežasčių tam panaikinimui. Apie bet kokį sprendimą panaikinti leidimą turi būti pranešta atitinkamam Europos Parlamento pareigūnui ar kitam Parlamento darbuotojui, dirbančiam frakcijoje, kuris, prieš įsigaliojant sprendimui panaikinti leidimą, gali prašyti, kad generalinis sekretorius jį išklausytų, taip pat apie tai pranešama ir kompetentingai nacionalinei institucijai.

12.8.     Asmens patikimumo patikrinimas generalinio sekretoriaus prašymu atliekamas padedant atitinkamam Europos Parlamento pareigūnui arba kitam Parlamento darbuotojui, dirbančiam frakcijose. Patikrinimą atlieka tos valstybės narės, kurios pilietis yra leidimo prašantis asmuo, kompetentinga nacionalinė institucija. Kai leidžiama pagal nacionalinius įstatymus ir teisės aktus, kompetentingos nacionalinės institucijos gali atlikti tyrimus, susijusius su užsienio piliečių reikalavimu susipažinti su slaptumo žymos laipsniu „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“, „SECRET UE/EU SECRET“ ar „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“, pažymėta informacija.

12.9.     Pagal tikrinimo tvarką reikalaujama, kad atitinkamas Europos Parlamento pareigūnas ar kitas Parlamento darbuotojas, dirbantis frakcijoje, užpildytų asmens informacijos anketą.

12.10.     Generalinis sekretorius savo prašyme kompetentingai nacionalinei institucijai nurodo įslaptintos informacijos, su kuria atitinkamam Europos Parlamento pareigūnui arba kitam Parlamento darbuotojui, dirbančiam frakcijose, turėtų būti leista susipažinti, slaptumo žymos laipsnį, kad ji galėtų atlikti patikrinimą ir pateikti savo nuomonę dėl to, su kokio slaptumo žymos laipsnio informacija derėtų leisti susipažinti šiam asmeniui.

12.11.     Visa kompetentingos nacionalinės institucijos atliekamo asmens patikimumo patikrinimo tvarka ir gauti rezultatai turi atitikti atitinkamoje valstybėje narėje galiojančias normas ir taisykles, įskaitant su apeliacijomis susijusias normas ir taisykles.

12.12.     Gavęs kompetentingos nacionalinės institucijos teigiamą nuomonę, generalinis sekretorius gali atitinkamam Europos Parlamento pareigūnui arba kitam Parlamento darbuotojui, dirbančiam frakcijose, suteikti leidimą.

12.13.     Apie neigiamą kompetentingos nacionalinės institucijos nuomonę pranešama atitinkamam Europos Parlamento pareigūnui ir kitam Parlamento darbuotojui, dirbančiam frakcijoje, o jis gali prašyti, kad generalinis sekretorius jį išklausytų. Jei generalinis sekretorius mano, kad tai tikslinga, jis gali paprašyti kompetentingos nacionalinės institucijos papildomo paaiškinimo. Jei neigiama nuomonė patvirtinama, leidimas nesuteikiamas.

12.14.     Visi Europos Parlamento pareigūnai ir kiti Parlamento darbuotojai, dirbantys frakcijose, kuriems leidimai suteikti pagal 12.4 ir 12.5 punktus, leidimo suteikimo metu ir reguliariai po to gauna visus būtinus nurodymus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga ir šios apsaugos užtikrinimo priemonėmis. Tokie pareigūnai ir darbuotojai pasirašo deklaracijas, kuriose patvirtina gavę nurodymus ir įsipareigoja jų laikytis.

12.15.     Išskirtiniais atvejais generalinis sekretorius, pranešęs kompetentingai nacionalinei institucijai ir per vieną mėnesį negavęs jos atsakymo, kol laukiama 12.11 punkte nurodyto patikrinimo rezultatų, gali ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams Europos Parlamento pareigūnui ar kitam Parlamento darbuotojui, dirbančiam frakcijoje, suteikti laikinąjį leidimą. Laikinieji leidimai nesuteikia teisės susipažinti su slaptumo žymos laipsniu „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ arba jam lygiaverčiu pažymėta informacija.

II PRIEDAS    (24)

F.     Asmeninių interesų konfliktai

Biurui pritarus ir remiantis pagrįstu sprendimu Parlamento nariui gali būti neleista susipažinti su Parlamento dokumentu, jei, išklausęs Parlamento narį, Biuras įsitikina, kad toks susipažinimas nepriimtinu mastu pakenktų instituciniams Parlamento interesams arba viešajam interesui ir kad atitinkamas Parlamento narys siekia susipažinti su dokumentais dėl privačių ir asmeninių priežasčių. Parlamento narys per vieną mėnesį nuo informavimo apie sprendimą dienos galį jį apskųsti raštu, pateikdamas motyvus. Sprendimą dėl skundo Parlamentas be diskusijų priima mėnesinės sesijos, vykstančios po skundo pateikimo, metu.