1.   Klausimai, į kuriuos atsakoma raštu:

–   aiškiai nurodo adresatą, kuriam jie turi būti perduodami įprastais instituciniais kanalais

–   išimtinai priklauso adresato kompetencijos sritims, nustatytoms pagal atitinkamas Sutartis ar Sąjungos teisės aktus, arba adresato atsakomybės sričiai;

–   yra visuotinės svarbos;

–   yra glausti ir juose pateikiamas suprantamas paklausimas;

–   neviršija 200 žodžių;

–   parašyti neužgaulia kalba;

–   nėra susiję su išimtinai asmeniniais reikalais;

–   neapima daugiau nei trijų smulkesnių klausimų.

2.   Klausimai Tarybai negali būti susiję su vykstančia įprasta teisėkūros procedūra arba Tarybos biudžetinėmis funkcijomis.

3.   Paprašius sekretoriatas klausimo teikėjams pataria, kaip atskiru atveju užtikrinti, kad klausimas atitiktų 1 dalyje nustatytus kriterijus.

4.   Jei per paskutinius šešis mėnesius jau buvo pateiktas ir atsakytas identiškas ar panašus klausimas arba jeigu jį pateikus paprasčiausiai siekiama gauti informacijos apie tai, kaip įgyvendinama konkreti Parlamento rezoliucija, ir jeigu Komisija jau yra per paskutinius šešis mėnesius pateikusi raštišką pranešimą apie jos įgyvendinimą, sekretoriatas perduoda klausimo teikėjui ankstesnio klausimo ir atsakymo arba pranešimo apie įgyvendinimą kopiją. Atnaujintas klausimas adresatui perduodamas tik tuo atveju, kai taip nusprendžia Parlamento pirmininkas, atsižvelgdamas į svarbius naujus pokyčius ir atsakydamas į pagrįstą klausimo teikėjo prašymą.

5.   Jei klausimu siekiama gauti faktinės ar statistinės informacijos, kurią jau turi Parlamento tyrimų tarnybos, jis perduodamas ne adresatui, o toms tarnyboms, išskyrus atvejus, kai Parlamento pirmininkas klausimo teikėjo prašymu nusprendžia kitaip.

6.   Klausimus dėl susijusių dalykų sekretoriatas gali sujungti į vieną bendrą klausimą ir į juos gali būti atsakyta kartu.