Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos ir Rusijos, pateiktas nuo 2022 m. kovo 1 d., ypač į 2024 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl nuolatinės ES paramos Ukrainai poreikio(1),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją, Hagos konvencijas, Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, taip pat į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 14 d. Pasaulio banko, Ukrainos vyriausybės, Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų ataskaitą „Ukraina. Trečiasis skubus žalos ir poreikių 2022 m. vasario mėn. – 2023 m. gruodžio mėn. įvertinimas (RDNA3)“,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/792, kuriuo nustatoma Ukrainos priemonė(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos išvadas ir 2023 m. liepos 12 d. Bendrą deklaraciją dėl paramos Ukrainai,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. birželio 27 d. bendrus Europos Sąjungos ir Ukrainos saugumo įsipareigojimus,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. rugsėjo 10 d. Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrų pareiškimą dėl Irano balistinių raketų perdavimo Rusijai,

–  atsižvelgdamas į NATO 2022 m. strateginę koncepciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Rusija nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdo neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą, tęsdama ankstesnes agresijas, pradėtas 2014 m., įskaitant Krymo aneksiją ir vėliau dalies Donecko ir Luhansko sričių okupaciją, ir toliau nuolat pažeidinėja JT Chartijos principus, vykdydama savo agresyvius veiksmus prieš Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, taip pat akivaizdžiai bei šiurkščiai pažeisdama tarptautinę humanitarinę teisę, kaip nustatyta 1949 m. Ženevos konvencijose;

B.  kadangi JT Generalinė Asamblėja savo 2022 m. kovo 2 d. rezoliucijoje nedelsdama kvalifikavo Rusijos karą prieš Ukrainą kaip agresijos aktą, kuriuo pažeidžiama JT Chartijos 2 straipsnio 4 dalis, ir savo 2022 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje pripažino, kad būtina patraukti Rusijos Federaciją atsakomybėn už jos agresijos karą ir taikyti jai teisinę bei finansinę atsakomybę už tarptautiniu mastu įvykdytus neteisėtus veiksmus, įskaitant reparacijas už sužalojimus ir padarytą žalą;

C.  kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė kelis arešto orderius Rusijos pareigūnams, atsakingiems už karo nusikaltimus – vadovavimą puolimams prieš civilinius objektus, neteisėtą gyventojų deportavimą ir neteisėtą gyventojų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją, taip pakenkiant Ukrainos vaikams; kadangi 2024 m. rugsėjo mėn. Mongolija neįvykdė TBT išduoto Vladimiro Putino arešto orderio;

D.  kadangi Ukraina ir jos piliečiai rodo tvirtą ryžtą sėkmingai gindami savo šalį, nepaisant to, kad tai pareikalavo daug civilių gyventojų ir karių gyvybių; kadangi Rusijos pajėgos toliau sistemingai ir beatodairiškai vykdo puolimus prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje, dėl kurių žuvo tūkstančiai Ukrainos civilių gyventojų, buvo priverstinai deportuojami ir pradanginami asmenys, įskaitant vaikus, neteisėtai įkalina ir kankina Ukrainos piliečius, vykdo egzekucijas Ukrainos civiliams gyventojams, kariams ir karo belaisviams, taip pat vykdo teroro aktus visoje šalyje, įskaitant seksualinio smurto ir masinių žaginimų kaip karo ginklo naudojimą; kadangi milijonai ukrainiečių, bėgdami nuo Rusijos agresijos, vis dar priversti persikelti Ukrainos viduje ir į užsienį;

E.  kadangi nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. Rusija vykdo intensyviausią Ukrainos bombardavimo iš oro kampaniją, kurios metu į Charkivą, Kyjivą, Poltavą, Sumus, Odesą ir Lvivą paleido daugybę balistinių raketų, sklendžiančių bombų, bepiločių orlaivių ir panaudojo kitus ginklus, o per neseniai įvykdytą bepiločių orlaivių ir raketų smūgį vos už 70 km nuo Lenkijos sienos pražudė septynis civilius gyventojus; kadangi Rusija faktiškai sugadino arba sunaikino iki 80 proc. šalies energetikos infrastruktūros ir dėl to ateinančiais žiemos mėnesiais Ukrainoje gali kilti didelė humanitarinė krizė; kadangi pagal tarptautinę teisę tokios sistemingai vykdomos atakos laikomos karo nusikaltimais;

F.  kadangi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. Rusijos raketa pataikė į Juodąja jūra į Egiptą plaukusį balkerį, gabenusį kviečius, todėl apsirūpinimo maistu saugumas tapo nauju tikslu; kadangi Rusijos bepiločiais orlaiviais ir raketomis, nukreiptomis į Ukrainą, vis dažniau pažeidžiama ES ir NATO oro erdvė ir keliamas pavojus piliečiams rytiniuose regionuose;

G.  kadangi humanitarinė padėtis Ukrainoje, ypač netoli fronto linijų, tampa vis kritiškesnė; kadangi, JT duomenimis, dėl pastarojo meto Rusijos išpuolių prieš ypatingos svarbos civilinę infrastruktūrą dešimtys tūkstančių ukrainiečių liko be būtiniausių paslaugų ir daugiau kaip 14,6 mln. žmonių, t. y. apie 40 proc. Ukrainos gyventojų, 2024 m. reikės humanitarinės pagalbos; kadangi dėl gegužės mėn. suintensyvėjusių karo veiksmų Charkivo srityje, be kita ko, užfiksuotas didžiausio masto priverstinis gyventojų perkėlimas Ukrainoje nuo 2023 m; kadangi dėl lėšų trūkumo JT praneša, kad humanitarinės pagalbos darbuotojai šiuo metu negali visapusiškai patenkinti svarbiausių šalies poreikių; kadangi užsitęsus konfliktui ateinančiais mėnesiais neatidėliotini poreikiai išliks ir didės; kadangi infrastruktūros naikinimas Ukrainoje turi pražūtingų pasekmių moterų, kurios dažnai atlieka slaugos, medicinos ir priežiūros darbus, sveikatai;

H.  kadangi Vengrijos vyriausybė, pažeisdama Laikinosios apsaugos direktyvą(3), paskelbė dekretą, kuriuo panaikinamas valstybės finansuojamas prieglobsčio pabėgėliams iš Vakarų Ukrainos teikimas, todėl daugelis pabėgėlių, kurių daugumą sudaro moterys ir vaikai, liko be pastogės;

I.  kadangi, remiantis naujausiais Ukrainos vyriausybės, Pasaulio banko grupės, Komisijos ir Jungtinių Tautų paskelbtos bendros ataskaitos „Skubus žalos ir poreikių įvertinimas (RDNA3)“ duomenimis, 2023 m. gruodžio 31 d. atstatymo ir atkūrimo išlaidos Ukrainoje per ateinantį dešimtmetį iš viso turėtų siekti mažiausiai 486 mlrd. JAV dolerių (prieš metus buvo apskaičiuota 411 mlrd. JAV dolerių);

J.  kadangi ES ir jos valstybės narės iki šiol Ukrainai skyrė daugiau kaip 100 mlrd. EUR vertės finansinės, humanitarinės paramos, paramos pabėgėliams ir karinės paramos; kadangi 2022 ir 2023 m. ES suteikė Ukrainai daugiau kaip 25 mlrd. EUR makrofinansinės paramos ir nustatė Ukrainos priemonę – specialią finansinę priemonę, pagal kurią 2024–2027 m. Ukrainai bus suteikta iki 50 mlrd. EUR nuspėjamos ir lanksčios finansinės paramos; kadangi 2024 m. liepos mėn. ES atliko pirmą reguliarų maždaug 4,2 mlrd. EUR mokėjimą pagal naujai sukurtą Ukrainos priemonę; kadangi šis mokėjimas vykdomas po ankstesnės tarpinio ir išankstinio finansavimo paramos, kuri nuo priemonės sukūrimo 2024 m. kovo mėn. sudaro beveik 14 mlrd. EUR;

K.  kadangi 2024 m. Rusija gerokai padidino savo karines išlaidas ir gamybą; kadangi Rusija taip pat naudojasi Baltarusijos šaudmenų atsargomis ir priklauso nuo keleto šalių karinės paramos, visų pirma Irano ir Šiaurės Korėjos; kadangi yra pranešimų, iš kurių matyti, kad Kinija teikia Rusijai didelę paramą, skirtą jos kariniams pajėgumams stiprinti, neapsiribojant dvejopo naudojimo technologijomis; kadangi, remiantis vyriausybinių šaltinių duomenimis, Iranas neseniai Rusijai perdavė artimo nuotolio balistinių raketų „Fath-360“ siuntas; kadangi Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė paskelbė naujas sankcijas Iranui;

L.  kadangi ES ir jos valstybės narės kartu su tarptautiniais partneriais ir NATO sąjungininkais ir toliau teikia didelę karinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai pagal Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį pasinaudoti savo teisėta teise į savigyną prieš Rusijos agresijos karą; kadangi ES karinė pagalbos misija Ukrainai remti (EUMAM Ukraine) surengė mokymus apie 60 000 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narių (ir bendrųjų pajėgų, ir specializuotuose mokymuose); kadangi NATO užtikrins 40 mlrd. EUR metinę finansinę paramą Ukrainai;

M.  kadangi tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiūriu karinė parama tebėra nepakankama, o priėmus sprendimus dėl ginklų ir šaudmenų tiekimo Ukrainai vėluojama juos faktiškai pristatyti; kadangi daugelis valstybių narių nevykdo savo pažadų, o kai kurie didžiausi paramos teikėjai net paskelbė planus 2025 m. gerokai sumažinti savo karinę pagalbą Ukrainai; kadangi ES nusprendė panaudoti nenumatytą pelną iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto Ukrainai remti, visų pirma papildomai karinei paramai; kadangi kol kas nesukurta teisinė sistema, pagal kurią būtų galima veiksmingai perimti ir paskirstyti kapitalo prieaugį, gautą iš įšaldyto Rusijos turto;

N.  kadangi, negana to, Vengrija blokuoja ne tik naujai įsteigtą 5 mlrd. EUR pagalbos Ukrainai fondą (PUF) (jis 2024 m. kovo mėn. buvo įsteigtas pagal Europos taikos priemonę (ETP)), bet ir aštuntąją ETP kompensacijų dalį valstybėms narėms, kurios jau daugiau kaip 18 mėnesių Ukrainai teikia karinę paramą;

O.  kadangi nuo 2022 m. vasario mėn. ES priėmė 14 Europos sankcijų paketų, siekdama apriboti Rusijos galimybes tęsti neteisėtą agresijos karą;

P.  kadangi ES valstybės narės ir toliau perka iškastinį kurą ir uraną iš Rusijos, taip prisidėdamos prie Rusijos ekonomikos ir didindamos jos karinį kapitalą; kadangi nuo plataus masto agresijos karo prieš Ukrainą pradžios Rusijos iškastinio kuro pardavimas ES viršijo 200 mlrd. EUR, t. y. dvigubai daugiau už visą per tą patį laikotarpį Ukrainai suteiktą finansavimą; kadangi ES pritaikė išimtį rusiškai naftai, importuojamai naftotiekiu „Družba“ į Vengriją, Slovakiją ir Čekiją; kadangi padidėjęs rusiškų dujų importas į Azerbaidžaną verčia sunerimti dėl Azerbaidžano kaip Rusijai alternatyvaus dujų tiekėjo vaidmens, nes Azerbaidžanas, nepajėgdamas patenkinti Europos paklausos, gali rusiškas dujas paženklinti kaip azerbaidžanietiškas ir jas tiekti Europai; kadangi Baltijos jūroje vis dar eksploatuojamas šešėlinis aplinkai pavojingų ir neapdraustų Rusijos naftos tanklaivių laivynas ir apeinamas sankcijų režimas;

1.  kuo griežčiausiai smerkia Rusijos tęsiamą agresijos karą prieš Ukrainą ir Baltarusijos dalyvavimą šiame kare ir reikalauja, kad Rusija nedelsdama nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje, besąlygiškai išvestų visas pajėgas ir atitrauktų karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir atlygintų Ukrainai už jos žmonėms, žemei, gamtai ir infrastruktūrai padarytą žalą;

2.  reiškia kuo tvirčiausią solidarumą su Ukrainos žmonėmis, visapusiškai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas, ir pabrėžia, kad šis agresijos karas yra akivaizdus ir šiurkštus JT Chartijos ir pagrindinių tarptautinės teisės principų pažeidimas; pakartoja, kad remia ES ir jos valstybių narių įsipareigojimus visais įmanomais būdais teikti humanitarinę pagalbą, karinę paramą, ekonominę ir finansinę pagalbą, taip pat politinę paramą tol, kol Ukraina pasieks pergalę, kad galiausiai būtų sustabdytas Rusijos agresijos karas ir sudarytos sąlygos Ukrainai išlaisvinti visus savo žmones ir atkurti visišką visos tarptautiniu mastu pripažintos jos teritorijos kontrolę; pabrėžia, kad galutinis tikslas tebėra pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje pačios Ukrainos sąlygomis, užtikrinant jos žmonių saugumą ir orumą taikioje ir stabilioje Europoje;

3.  ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai siekti išlaikyti ir užtikrinti kuo platesnę tarptautinę paramą Ukrainai ir rasti taikų karo sprendimą, kuris turi būti grindžiamas visapusiška pagarba Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, tarptautinės teisės principams, atskaitomybei už karo nusikaltimus ir Rusijos daromą agresijos nusikaltimą, taip pat Rusijos reparacijomis ir kitais mokėjimais už Ukrainoje padarytą didžiulę žalą; ragina ES aktyviai įsitraukti į Ukrainos taikos formulės įgyvendinimą ir sudaryti sąlygas antrajam aukščiausiojo lygio susitikimui dėl taikos surengti;

4.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis, skubiai pasiūlyti ilgalaikę finansinę paramą Ukrainos atstatymui, visų pirma užtikrinant greitą Ukrainos priemonės įgyvendinimą ir jos tolesnę plėtrą, kad būtų garantuota nuolatinė tinkamo lygio parama ir atstatymui skirti ištekliai, prilygstantys mūsų politinei paramai Ukrainai;

5.  ragina visas valstybes nares padidinti Ukrainai teikiamą finansavimą ir savo paramos nemažinti; pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad Rusija turi suteikti finansinę kompensaciją už didžiulę žalą, kurią ji padarė Ukrainai; palankiai vertina Tarybos sprendimą nukreipti ypatingąsias pajamas, gaunamas imobilizavus Rusijos valstybės turtą, į pagalbos Ukrainai fondą ir Ukrainos priemonę, taip pat G7 sprendimą pasiūlyti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių paskolą, užtikrintą imobilizuotu Rusijos valstybės turtu; ragina skubiai įgyvendinti G7 sprendimą suteikti Ukrainai 50 mlrd. USD paskolą, užtikrintą imobilizuotu Rusijos valstybės turtu, kad Ukrainai laiku būtų išmokamos lėšos; ragina ES, kartu su panašiai mąstančiais partneriais, tęsti šį darbą ir prireikus atitinkamai pritaikyti savo sankcijų teisės aktus bei nustatyti patikimą teisinį režimą, pagal kurį būtų konfiskuojamas ES įšaldytas Rusijos valstybės turtas;

6.  ragina reikšmingai padidinti ES humanitarinę pagalbą, kad ir 2025 m. Ukrainai būtų užtikrinta ir teikiama visapusiška parama; pažymi, kad humanitarinės pagalbos poreikis greičiausiai nemažės dar daug metų, ir pabrėžia, kad ES turi būti pasirengusi šiuos poreikius patenkinti rengdama ilgalaikius planus ir skirdama pakankamai lėšų; ragina neutralias valstybes padidinti Ukrainai teikiamą humanitarinę pagalbą;

7.  pakartoja, kad Ukraina, kaip agresijos auka, pagal JT Chartijos 51 straipsnį turi teisėtą teisę gintis; primena, kad didelė, nors vis dar nepakankama, ES, JAV ir bendraminčių partnerių teikiama karinė parama yra formuojama taip, kad Ukraina galėtų veiksmingai apsiginti nuo agresorės valstybės ir atkurti visišką visos savo tarptautiniu mastu pripažintos teritorijos kontrolę;

8.  ragina valstybes nares nedelsiant panaikinti apribojimus, susijusius su į Ukrainą pristatytų Vakarų ginklų sistemų naudojimu prieš teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje, nes dėl šių apribojimų Ukraina negali visapusiškai pasinaudoti savo teise į gynybą, kaip numatyta tarptautinėje viešojoje teisėje, ir negali apsisaugoti nuo atakų prieš savo gyventojus ir infrastruktūrą;

9.  pabrėžia, kad nepakankamas šaudmenų ir ginklų tiekimas ir jų naudojimo apribojimai gali pakenkti iki šiol dėtoms pastangoms, ir labai apgailestauja dėl mažėjančios valstybių narių dvišalės karinės pagalbos Ukrainai finansinės apimties, nepaisant tvirtų pareiškimų, padarytų šių metų pradžioje; todėl dar kartą ragina valstybes nares įvykdyti savo 2023 m. kovo mėn. įsipareigojimą pristatyti Ukrainai vieną milijoną šaudmenų, paspartinti ginklų tiekimą, visų pirma šiuolaikinių oro gynybos sistemų ir kitų ginklų ir šaudmenų tiekimą reaguojant į aiškiai nustatytus poreikius, įskaitant raketas „Taurus“; ragina sparčiai įgyvendinti įsipareigojimus, prisiimtus pagal bendrus ES ir Ukrainos saugumo įsipareigojimus; pakartoja savo poziciją, kad visos ES valstybės narės ir NATO sąjungininkės turėtų įsipareigoti kolektyviai ir individualiai kasmet teikti Ukrainai karinę paramą, kuri būtų ne mažesnė kaip 0,25 proc. jų BVP;

10.  pabrėžia, kad reikia stiprinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą oro erdvės gynybos srityje, siekiant užtikrinti apsaugą nuo grėsmių, kurios pasiekia ES ir NATO oro erdvę;

11.  ragina Komisiją įsitraukti į strateginę komunikaciją valstybėse narėse siekiant paaiškinti Ukrainos gynybos svarbą platesniam Europos stabilumui ir užtikrinti, kad ES piliečiai būtų gerai informuoti apie šios paramos svarbą tiek Ukrainos suverenitetui, tiek taikai ir saugumui visoje ES; palankiai vertina visuomenės pastangas ir piliečių sutelktinio finansavimo iniciatyvas kai kuriose valstybėse narėse, kuriomis siekiama užtikrinti nuolatinį ginklų tiekimą Ukrainai; be to, ragina imtis panašių iniciatyvų visoje ES, kad būtų skatinamas solidarumas ir visuomenės dalyvavimas siekiant šio ypatingai svarbaus tikslo;

12.  ragina ES ir jos valstybes nares vykdyti 2022 m. Versalio deklaracijos įsipareigojimus ir paspartinti visapusišką Strateginio kelrodžio įgyvendinimą stiprinant Europos karinį bendradarbiavimą pramonės ir ginkluotųjų pajėgų lygmeniu, kad ES taptų stipresne ir pajėgesne saugumo teikėja, kuri būtų sąveiki ir papildytų NATO veiklą; pabrėžia, kad turėtų būti imtasi konkrečių veiksmų siekiant Ukrainos integracijos į ES gynybos politikos priemones ir programas vykstant stojimo į ES procesui; primygtinai ragina ES institucijas paspartinti Europos gynybos pramonės strategijos priėmimą siekiant užtikrinti, kad gynybos produktai būtų prieinami ir tiekiami laiku, o tai savo ruožtu sudarytų sąlygas laiku teikti karinę paramą Ukrainai; ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimo pradėti karinę gamybą Ukrainos teritorijoje; pabrėžia bendradarbiavimo su Ukrainos gynybos pramone ir jos integravimo į ES gynybos technologinę ir pramoninę bazę ilguoju laikotarpiu svarbą;

13.  giria Ukrainos gynybos kontaktinę grupę už jos itin svarbų vaidmenį koordinuojant tarptautinę paramą ir primygtinai ragina ES valstybes nares padidinti savo įnašus Ukrainos gynybos pajėgumams stiprinti;

14.  labai ragina valstybes nares aktyviai daryti spaudimą Vengrijos vyriausybei, kad ji nustotų blokuoti ETP, įskaitant naujai įsteigtą pagalbos Ukrainai fondą, ir taip laikytųsi nuo 2022 m. vasario mėn. prisiimtų įsipareigojimų, dėl kurių susitarė visos valstybės narės;

15.  griežtai smerkia seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, kaip karo ginklo, naudojimą ir pažymi, kad tai yra karo nusikaltimas; ragina priimančiąsias ir tranzito šalis užtikrinti galimybę naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, visų pirma skubiosios kontracepcijos priemonėmis, poekspozicine profilaktika ir nėštumo nutraukimo priežiūra, be kita ko, išžaginimo aukoms;

16.  pakartoja savo raginimą ES dėti daugiau pastangų, kad būtų išspręsta baisi per prievartą į Rusiją išvežtų asmenų ir Rusijoje priverstinai įvaikintų vaikų padėtis, be kita ko, taikant sankcijas asmenims, tiesiogiai atsakingiems už priverstinį Ukrainos vaikų perkėlimą ir nepagrįstą sulaikymą, bei su tuo susijusiems asmenims;

17.  primygtinai ragina Vengrijos vyriausybę atšaukti dekretą, kuriuo panaikinamas valstybės finansuojamas prieglobsčio pabėgėliams iš Vakarų Ukrainos teikimas, ir vykdyti pagal ES Laikinosios apsaugos direktyvą jai tenkančias pareigas;

18.  ragina Tarybą išlaikyti ir pratęsti sankcijų politiką, taikomą Rusijai, Baltarusijai ir ES nepriklausančioms šalims ir subjektams, teikiantiems Rusijos kariniam kompleksui karines ir dvejopo naudojimo technologijas ir įrangą, kartu stebint, peržiūrint ir gerinant šios politikos veiksmingumą ir poveikį; smerkia tai, kad Iranas neseniai Rusijai perdavė balistines raketas; primygtinai ragina valstybes nares toliau plėsti ir stiprinti sankcijų Iranui ir Šiaurės Korėjai režimą, atsižvelgiant į šių šalių karinę paramą Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, ir į ES sankcijų sąrašą įtraukti papildomus Kinijos subjektus ir asmenis, kurie remia Rusijos gynybos ir saugumo sektorių; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad ES valstybėse narėse pagaminti ypatingos svarbos komponentai nepatektų į Rusijos karinę pramonę, ir mano, kad labai svarbu stiprinti ES pagamintos aukštųjų technologijų įrangos eksporto ir techninės priežiūros kontrolę, taip pat stiprinti teisėsaugos priemones ir bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią sankcijų apėjimui; ragina Tarybą sistemingai kovoti su ES įsikūrusių bendrovių, trečiųjų šalių ir ES nepriklausančių valstybių vykdomu sankcijų apėjimu; ragina Tarybą sukurti naują horizontalųjį sankcijų režimą, kuriuo būtų kovojama su šiuo sankcijų apėjimu ir kuriam reikės bendresnės ir holistiškai taikytinos priemonės, kuria būtų siekiama užkirsti kelią visų ES įgyvendinamų sankcijų režimuose apėjimui; ragina Tarybą ir valstybes nares visų pirma spręsti Vakarų šalyse pagamintų komponentų naudojimo Rusijos ginkluose ir karinėje įrangoje klausimą;

19.  pabrėžia, kad dabartinių sankcijų poveikis ir finansinė bei karinė parama Ukrainai bus ir toliau menkinami, kol ES leis importuoti rusišką iškastinį kurą; ragina uždrausti importuoti rusiškus grūdus, kalio karbonatą ir trąšas, taip pat žaliavas, įskaitant aliuminį, plieno gaminius, uraną, titaną, nikelį, medieną ir medienos gaminius ir dujas bei naftą; ragina ES ir jos valstybes nares visiškai uždrausti Rusijos rafinuotų naftos produktų reeksportą; be to, ragina patvirtinti „kilmės taisykles“, kuriomis būtų užtikrinta tikroji į ES importuojamų naftos produktų kilmė;

20.  ragina G7 šalis veiksmingiau taikyti Rusijos jūromis vežamai naftai nustatytą viršutinę kainos ribą ir pašalinti spragas, kurias Rusija naudoja savo naftai perpakuoti ir parduoti rinkos kainomis; ragina ES ir jos valstybes nares griežtai kontroliuoti Rusijos tamsųjį laivyną, kuris ne tik pažeidžia ES ir G7 sankcijas, bet ir kelia didžiulę ekologinę grėsmę ekosistemai dėl savo techninių trūkumų ir dažnų gedimų;

21.  ragina taikyti visišką Rusijos suskystintų gamtinių dujų embargą ir sankcijas bendrovei „Gazprom“ bei Rusijos naftos bendrovėms; ragina ES nustatyti reikalavimą, kad ledo klasės „Arc-7“ laivai, eksportuojantys Rusijos suskystintas gamtines dujas, būtų įtraukti į JAV Užsienio turto kontrolės tarnybos ir ES sankcijų sąrašus ir jiems būtų uždrausta įplaukti į uostus ar naudotis Vakarų laivybos paslaugomis; ragina ES ir valstybes nares taikyti tikslines sankcijas jūrų laivams, kuriais Rusija naudojasi siekdama apeiti sankcijas dėl naftos ir dujų eksporto bei energetikos projektų Arktyje aptarnavimo;

22.  ragina taikyti sankcijas Rusijos branduolinės energetikos sektoriui ir tikslines sankcijas už branduolinės saugos ir saugumo pažeidimus Zaporižios atominėje elektrinėje atsakingiems asmenims;

23.  smerkia tai, kad Rusija, manipuliuodama informacija, vykdydama sabotažą, slaptus bandymus destabilizuoti padėtį ir užsiimdama korupcija, vis dažniau vykdo hibridinius išpuolius prieš ES, jos valstybes nares ir šalis kandidates, siekdama susilpninti Europos paramą Ukrainai; ragina ES ir jos valstybes nares strategiškai ir aktyviai dirbti siekiant kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, stiprinti ES strateginę komunikaciją ir užkirsti kelią Rusijos kišimuisi į politinius, rinkimų ir kitus demokratinius procesus ES ir jos kaimyninėse šalyse;

24.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai, Rusijos vyriausybei bei kitų susijusių šalių vyriausybėms ir Jungtinėms Tautoms.

(1) Priimti tekstai, P10_TA(2024)0003. (2) OL L, 2024/792, 2024 2 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/792/oj. (3) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą, (OL L 212, 2001 8 7, p. 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2001/55/oj.