2024 m. spalio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Moldovos atsparumo Rusijos kišimuisi prieš būsimus prezidento rinkimus stiprinimo ir konstitucinio referendumo dėl integracijos į ES (2024/2821(RSP))

P10_TA(2024)0016 RC-B10-0072/2024

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Moldovos Respublikos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimą(1), apimantį išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 3 d. Moldovos Respublikos paraišką dėl narystės ES ir į tai, kad 2022 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba jai suteikė šalies kandidatės statusą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2024 m. birželio mėn. sušaukta pirmoji tarpvyriausybinė konferencija dėl Moldovos stojimo į ES,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 49 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. birželio 13 d. JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės bendrą pareiškimą, kuriame atskleidžiama Rusijos ardomoji veikla ir kišimasis į rinkimus Moldovoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2024 m. spalio 20 d. Moldovos Respublikoje planuojama surengti prezidento rinkimus ir konstitucinį referendumą dėl integracijos į ES ir tai vyks tebesitęsiant Rusijos kišimuisi ir bandymams destabilizuoti politinę padėtį ir rinkimų procesą šalyje;

B.  kadangi Rusijos Federacija, siekdama pakenkti Moldovos Respublikos stabilumui, suverenitetui, konstitucinei tvarkai ir demokratinėms institucijoms, naudoja ekonominį šantažą, provokacijas, dezinformaciją, neteisėtą politinių partijų finansavimą, kibernetinius išpuolius ir kitas hibridines priemones; kadangi Rusijos ardomąja veikla Moldovoje siekiama sumenkinti gyventojų paramą Moldovos žmonių pasirinktam europiniam keliui ir skatinti destabilizaciją; kadangi numatytos aktyvios priemonės apima priedangos organizacijų, kurios veikia kaip nevyriausybinės organizacijos ir „kultūros centrai“, steigimą ir rėmimą, dezinformacijos platinimą internete ir ne internete, stiprių prorusiškų politinių ir visuomeninių apygardų formavimą ir Moldovos Respublikos priklausomybės nuo Rusijos angliavandenilių atkūrimą;

C.  kadangi 2023 m. ES skyrė sankcijas pagrindiniams Moldovos oligarchams ir Rusiją palaikantiems asmenims, pvz., Ilanui Shorui, Vladimirui Plahotniucui, Igorui Ceaikai, Gheorghe‘ui Cavaliucui ir Marinai Tauber, remdamasi neseniai nustatytu sankcijų režimu asmenims, atsakingiems už veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti Moldovos Respublikos suverenitetą ir nepriklausomybę, kenkti jos suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsintis; kadangi, remiantis pranešimais, I. Shoro sąjungininkai aktyviai verbavo asmenis, kad šie prisijungtų prie jų protestų, taip pat rūpinosi logistiniais aspektais ir mokėjo finansines kompensacijas šiems asmenims; kadangi 2024 m. spalio 3 d. atskleidus dideliu mastu vykdytą rinkimų klastojimo operaciją, finansuojamą Rusiją palaikančio oligarcho Ilano Shoro, paaiškėjo, kad 2024 m. rugsėjo mėn. daugiau kaip 15 mln. JAV dolerių buvo pervesta daugiau kaip 130 000 Moldovos piliečių, įtrauktų į šią rinkėjų papirkinėjimo programą; kadangi 2024 m. rugsėjo 18 d. dvi artimos Ilano Shoro sąjungininkės – Moldovos parlamento narė Marina Tauber ir Gagauzijos gubernatorė (baškanė) Evghenia Guțul – susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstove spaudai Maria Zacharova ir vėliau paskelbė melagingą informaciją apie ES ir Moldovos Respublikos ateitį joje;

D.  kadangi viena iš Rusijos valstybės naudojamų priemonių yra valstybės finansuojamas RT tinklas (anksčiau – „Russia Today“), kuris nebeapsiriboja žiniasklaidos veikla ir aktyviai dalyvauja kibernetinėse operacijose, daro slaptą įtaką, vykdo karinius pirkimus ir veda informacinį karą įvairiuose regionuose; kadangi 2024 m. birželio mėn. JAV drauge su Jungtine Karalyste ir Kanada atskleidė Rusijos pastangas vykdyti ardomąją veiklą ir kišimąsi į rinkimus, nukreiptus prieš Moldovos Respubliką;

E.  kadangi 2024 m. rugsėjo mėn. JAV nustatė sankcijas trims subjektams ir dviem asmenims už dalyvavimą Rusijos destabilizuojančiuose veiksmuose užsienyje, taip pat ir Moldovos Respublikoje; kadangi šios slaptos pastangos apėmė RT darbuotojus, teikiančius tiesioginę paramą besislapstančiam Moldovos oligarchui Ilanui Shorui, kuris yra pagrindinis 2014 m. sukčiavimo skandalo, kai iš bankų dingo 1 mlrd. JAV dolerių, kaltininkas; kadangi, JAV Valstybės departamento duomenimis, RT ir jos darbuotojai, įskaitant vyriausiąją redaktorę Margaritą Simonian, tiesiogiai koordinavo veiksmus su Kremliumi, siekdami remti Rusijos vyriausybės pastangas daryti įtaką 2024 m. spalio mėn. Moldovos prezidento rinkimams, akivaizdžiai siekiant skatinti neramumus Moldovos Respublikoje;

F.  kadangi Moldovos Respublikos saugumo ir žvalgybos tarnyba pranešė apie precedento neturintį Rusijos veiksmų, kuriais siekiama išlaikyti Moldovą jos įtakos sferoje, intensyvumą; kadangi ši hibridinė grėsmė nukreipta prieš demokratinius procesus ir kenkia Europos integracijai, stiprinant radikalias separatistines tendencijas šalies pietuose, ypač Gagauzijos autonominėje srityje, naudojant propagandą, manipuliuojant informacine erdve, kišantis į rinkimų procesą ir vykdant ardomąsias operacijas; kadangi Moldovos nacionalinės saugumo tarnybos pareiškė, kad Rusija finansuoja kampaniją, kuria raginama nepritarti integracijai į ES, apie 100 mln. EUR skirdama prorusiškoms politinėms grupėms ir skleisdama dezinformaciją socialiniuose tinkluose, kurios tikslas – sukelti abejonių dėl rinkimų proceso teisėtumo; kadangi 2023 m. Ukrainos žvalgyba pranešė, kad perėmė Rusijos planą įvykdyti perversmą ir nuversti Moldovos prezidentę Maią Sandu;

G.  kadangi Moldovos Respublika ėmėsi kovos su Rusijos kišimusi veiksmų, be kita ko, uždraudė įstatymų nesilaikančias prorusiškas politines partijas, skyrė sankcijas oligarchams, sustabdė dezinformaciją skleidžiančių žiniasklaidos priemonių veiklą ir sustiprino tikrinimą muitinėse; kadangi atnaujintoje Moldovos nacionalinio saugumo strategijoje dezinformacijos kampanijos ir kiti hibridiniai išpuoliai priskiriami Rusijai;

H.  kadangi neišprovokuotas, nepateisinamas ir neteisėtas Rusijos Federacijos pradėtas agresijos karas prieš Ukrainą daro didelį poveikį regiono saugumui ir stabilumui ir kelia pavojų Moldovos Respublikos makroekonominei padėčiai ir finansiniam stabilumui, taip pat demokratiniam vystymuisi ir socialinei sanglaudai bei toliau didina skurdo, infliacijos ir emigracijos paplitimą ir mastą; kadangi Rusijos Federacija, bendradarbiaudama su Rusijos remiamais vidaus subjektais, skatina su tuo susijusį plataus masto ekonominį, geopolitinį ir saugumo srities netikrumą ir juo naudojasi, kad delegitimizuotų proeuropietišką vyriausybės politiką ir skatintų jai priešintis;

I.  kadangi, nepaisant dramatiškų karo Ukrainoje padarinių ir minėtų mėginimų destabilizuoti padėtį, Moldovos Respublikai pavyko gerokai sustiprinti savo demokratiją, išlaikyti reformų trajektoriją ir plėtoti santykius su ES; kadangi šalies demokratinės sistemos pagerėjimas atsispindėjo šalies pažanga įvairių tarptautinių indeksų srityje; kadangi Moldovos vyriausybės sustiprintas galiojančių susitarimų įgyvendinimas rodo jos įsipareigojimą glaudžiau bendradarbiauti su ES ir integruotis į ją;

J.  kadangi Moldovos Respublika yra artima ir vertinama ES partnerė; kadangi paraiška dėl narystės ES ir Europos Vadovų Tarybos sprendimas suteikti šalies kandidatės statusą Moldovos Respublikai su sąlyga, kad ji imsis devynių veiksmų, parodo tvirtą bendrą užmojį siekti sparčios integracijos į ES; kadangi nuo 2016 m. galiojančiu asociacijos susitarimu ir išsamia ir visapusiška laisvosios prekybos erdve ES ir Moldova įsipareigojo skatinti politinę asociaciją ir siekti ekonominės integracijos;

K.  kadangi 2022 m. kovo 3 d. Moldovos Respublika pateikė paraišką dėl narystės ES, o 2022 m. birželio 23 d. visoms 27 ES valstybėms narėms vienbalsiai pritarus jai buvo suteiktas šalies kandidatės statusas; kadangi ES pradėjo stojimo derybas su Moldovos Respublika per pirmąją ministrų lygmens Stojimo konferenciją, kuri įvyko 2024 m. birželio 25 d. Liuksemburge, po to, kai 2023 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą pradėti stojimo derybas su Moldova ir 2024 m. birželio 21 d. Taryba patvirtino šių derybų programą; kadangi stojimas į ES tebėra nuopelnais grindžiamas procesas, kuriame reikalaujama atitikti narystės ES kriterijus;

L.  kadangi kiekviena suvereni valstybė turi prigimtinę teisę gintis bei investuoti į savo gynybos ir atsparumo pajėgumus, ir patvirtina, kad tokie veiksmai suderinami su Moldovos Respublikos neutralumo statusu;

M.  kadangi nuo 2021 m. pagal Europos taikos priemonę Taryba patvirtino 137 mln. EUR vertės paramos priemones, skirtas Moldovos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms;

N.  kadangi 2023 m. balandžio 24 d. ES pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką įsteigė partnerystės misiją Moldovos Respublikoje (EUPM Moldova), taip siekdama didinti saugumo sektoriaus atsparumą krizių valdymo ir hibridinių grėsmių, įskaitant kibernetinį saugumą, ir kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi srityse; kadangi 2024 m. gegužės 21 d. Moldova tapo pirmąja šalimi, pasirašiusia saugumo ir gynybos partnerystės susitarimą su ES, kuris padės stiprinti ES ir Moldovos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos politikos srityje;

O.  kadangi, remiantis keliais pranešimais, nemažai Kišiniovo metropolijos ir visos Moldovos dvasininkų vyko į Rusiją, kur jie gavo lėšų, numatytų panaudoti rinkimų tikslais Moldovos Respublikoje;

1.  solidarizuojasi su Moldovos Respublikos žmonėmis ir pakartoja, kad tvirtai remia Moldovos Respublikos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas;

2.  griežtai smerkia Rusijos Federacijos, Rusiją palaikančių oligarchų ir Rusijos remiamų vietos subjektų į eskalavimą orientuotą piktavališką veiklą, kišimąsi ir hibridines operacijas, siekiant šiais veiksmais pakenkti Moldovos Respublikos rinkimų procesams, saugumui, suverenitetui ir demokratiniams pagrindams, skatinti susiskaidymą Moldovos visuomenėje ir nukreipti šalį nuo europinės trajektorijos prieš būsimus prezidento rinkimus ir konstitucinį referendumą dėl integracijos į ES;

3.  pakartoja savo raginimą Rusijos valdžios institucijoms gerbti Moldovos Respublikos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir nutraukti provokacijas bei bandymus destabilizuoti šalį ir pakenkti jos konstitucinei tvarkai ir demokratinėms institucijoms; dar kartą ragina Rusiją išvesti karines pajėgas ir išvežti savo įrangą iš Moldovos Respublikos teritorijos, kad, prižiūrint tarptautinėms organizacijoms, būtų visiškai sunaikinti visi Kobasnos sandėlyje laikomi šaudmenys ir įranga, ir remti taikų Padniestrės konflikto sprendimą, laikantis tarptautinės teisės principų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos 1999 m. Stambulo aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijos;

4.  ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad Moldovos Respublikai būtų teikiama visa būtina pagalba siekiant stiprinti jos institucinius mechanizmus ir gebėjimą reaguoti į hibridines grėsmes; ragina didinti ES paramą, skirtą Moldovos kovai su dezinformacija, hibridinėmis grėsmėmis ir kibernetiniais išpuoliais; pabrėžia, kad ji turėtų apimti Moldovos pajėgumo kovoti su dezinformacija skatinimą, jos kibernetinio saugumo infrastruktūros stiprinimą ir atsparumo išorės piktavališkai įtakai didinimą; pabrėžia, kad ypač svarbu kovoti su melagingu Rusijos naratyvu ir atkreipti dėmesį į piktavališką Rusijos kišimąsi į Moldovos Respublikos reikalus bei būdus, kuriais Rusija skleidžia melagingą naratyvą, kad pateisintų savo vykdomą agresijos karą prieš Ukrainą;

5.  ragina Tarybą patvirtinti papildomas tikslines sankcijas asmenims ir subjektams, atsakingiems už veiksmų, kuriais kenkiama Moldovos Respublikos suverenitetui ir nepriklausomybei, taip pat šalies demokratijai, stabilumui ar saugumui ir teisinei valstybei arba į juos kėsinamasi, rėmimą arba vykdymą; ragina ES ir nacionalines valdžios institucijas užtikrinti, kad šios sankcijos būtų tinkamai įgyvendinamos; dar kartą ragina atitinkamas priimančiąsias valstybes ir teritorijas išduoti Ilaną Shorą, Vladimirą Plahotniucą ir kitus asmenis, kurių ieškoma siekiant patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn Moldovos Respublikoje;

6.  pabrėžia, kad labai svarbus EUPM Moldova indėlis; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti kuo geresnį EUPM Moldova veikimą, įvertinant pažangą ir prireikus atitinkamai pritaikant jos veiklą, kad misija būtų kuo veiksmingesnė, be to, siūlo dar labiau išplėsti jos įgaliojimus po 2025 m. gegužės mėn., pritaikyti jos aprėptį ir padidinti išteklius; ragina ES ir jos valstybes nares didinti paramą Moldovos strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija centrui; ragina Komisiją suteikti informacijos apie 2023 m. birželio mėn. Moldovai skirto ES priemonių rinkinio rezultatus, visų pirma, apie nurodytus tikslus kovoti su užsienio šalių vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi bei stiprinti nepriklausomos žiniasklaidos, pilietinės visuomenės ir jaunimo pajėgumus;

7.  labai teigiamai vertina tvirtą Moldovos Respublikos paramą Ukrainai, teikiamą nuo Rusijos agresijos karo pradžios; giria Moldovos Respubliką už tai, kad per karą priėmė 1,5 mln. Ukrainos pabėgėlių, iš kurių šalyje toliau gyvena apytikriai 125 000 asmenų; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti nuolatinę paramą Moldovai ir jos žmonėms sprendžiant problemas, su kuriomis ši šalis susiduria dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, įskaitant didelį pabėgėlių skaičių, infliaciją, pavojų jos energijos tiekimui ir jos oro erdvės pažeidimus;

8.  dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą užtikrinti, kad Moldovos Respublika ateityje taptų ES nare; mano, kad jos narystė ES būtų abiem šalims naudinga investicija į vieningą ir stiprią Europą; palankiai vertina tai, kad Moldovos Respublikoje plačiai remiama jos europinė integracija; pabrėžia, kad europinė Moldovos Respublikos integracija ne tik padeda jai siekiant didesnės ekonominės gerovės, bet ir užtikrina jos politinį stabilumą bei saugumą išorės grėsmių akivaizdoje;

9.  ragina paspartinti acquis peržiūrą ir laiku surengti paskesnes tarpvyriausybines konferencijas, per kurias turėtų būti pradėtos derybos dėl 1 grupės „Pagrindiniai principai“; ragina ES tinkamai remti su stojimu susijusias reformas parengiant tvirtas ir adaptuojamas finansines priemones, pritaikytas konkretiems Moldovos Respublikos poreikiams, kad būtų veiksmingai sprendžiami jos ekonominiai ir struktūriniai uždaviniai ir taip būtų užtikrinama, kad šalis išliktų atspari ir pajėgi įgyvendinti būtinas reformas per visą stojimo į ES procesą; primygtinai ragina paspartinti laipsnišką Moldovos integraciją į ES ir bendrąją rinką leidžiant jai dalyvauti naujose iniciatyvose ir ES programose, kurios duotų apčiuopiamos socialinės ir ekonominės naudos konkrečiose srityse, dar prieš šaliai oficialiai įstojant į ES; šiuo atžvilgiu pakartoja savo raginimą ES imtis skubių ir svarbių veiksmų siekiant visam laikui liberalizuoti savo tarifines kvotas;

10.  ragina teikti Moldovos Respublikai nuoseklesnę paramą jos stojimo į ES procese: be kita ko, teikti didesnę techninę pagalbą, siunčiant į Moldovos valdžios institucijas daugiau ES patarėjų ir taip prisidedant prie gebėjimų stiprinimo;

11.  ragina priimti naują Moldovos Respublikos ekonomikos augimo planą, siekiant tinkamai finansuoti ir remti Moldovą, kad būtų užtikrinta jos ekonominė konvergencija su ES; mano, kad pagal šį planą turėtų būti finansuojamos investicijos į infrastruktūrą, žmogiškąjį kapitalą ir skaitmeninę bei žaliąją pertvarką, sudarant palankesnes sąlygas tvariam ekonomikos augimui; ragina iki 2025 m. pabaigos visapusiškai integruoti Moldovos Respubliką į tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis iniciatyvą;

12.  atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įtraukti Moldovos Respubliką į Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir savo pasiūlyme dėl kitos daugiametės finansinės programos (2028–2034 m.) pirmenybę teikti šalių kandidačių finansavimui, užtikrinant narystės ES kelią;

13.  palankiai vertina didelę Moldovos Respublikos pažangą įgyvendinant su stojimu į ES susijusias reformas ir ragina Moldovos valdžios institucijas toliau vykdyti plataus užmojo reformas, susijusias su demokratija ir teisine valstybe; ragina ES ir jos valstybes nares teikti pirmenybę ir skirti papildomų išteklių pastangoms remti teisinę valstybę ir kovos su korupcija reformas Moldovos Respublikoje, siekiant spręsti pažeidžiamumo problemas, įskaitant pažeidžiamumą, susijusį su korupcija saugumo sektoriuje, teisingumo sistemoje, viešojo administravimo ir žiniasklaidos srityse, nes tai galėtų sudaryti sąlygas Rusijos kišimuisi ir dezinformacijai; ragina Moldovos vyriausybę toliau bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais siekiant pagal ES ir Venecijos komisijos rekomendacijas įgyvendinti tvarią ir visa apimančią teisingumo ir kovos su korupcija reformą;

14.  pabrėžia, kad svarbu tęsti šalies reformų procesą siekiant pagerinti gyvenimo lygį (ypač pažeidžiamų grupių) ir suteikti jaunajai kartai patrauklių gyvenimo ir darbo galimybių šalyje, taip padidinant visuomenės atsparumą hibridiniams išpuoliams ir užtikrinant, kad mažiau piliečių emigruotų į kitas Europos šalis dėl geresnių gyvenimo sąlygų; pabrėžia, kad Komisijos vertinimuose ir rekomendacijose turi būti geriau pristatomas socialinės apsaugos srities acquis;

15.  pakartoja, kad remia tvirtesnį ES ir Moldovos Respublikos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos politikos srityje; giria Moldovos Respubliką už tai, kad tapo pirmąja šalimi, pasirašiusia partnerystės saugumo ir gynybos srityje susitarimą su ES, ir ragina šią partnerystę įgyvendinti praktiškai; ragina ES palaipsniui įtraukti Moldovos Respubliką į būsimas su Europos saugumu ir gynyba susijusias teisėkūros iniciatyvas ir programas; remia tolesnius veiksmus, vykdant ES ir Moldovos Respublikos aukšto lygio dialogą politikos ir saugumo klausimais, siekiant stiprinti bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikos srityje;

16.  ragina valstybes nares padidinti Moldovos Respublikai teikiamą Europos taikos priemonės finansavimą, kad būtų toliau stiprinami šalies gynybos pajėgumai;

17.  dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares toliau remti Moldovos valdžios institucijų pastangas išlaikyti makroekonominį stabilumą ir didinti energetinį saugumą, remiant naujų elektros energetikos sistemų jungčių su kaimyninėmis šalimis statybą; ragina ES ir jos valstybes nares finansiškai remti energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, nes tai yra švarus ir tvarus būdas mažinti Moldovos energijos paklausą ir įvairinti jos tiekimą bei užtikrinti energijos įperkamumą – ypač pažeidžiamiausioms grupėms;

18.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares toliau stiprinti bendradarbiavimą su Moldova, taikant tikslines priemones, kuriomis būtų padidintas šalies atsparumas hibridinėms grėsmėms, be kita ko, gerinant strateginę komunikaciją ES klausimais, remiant žurnalistus ir pilietinę visuomenę kovojant su dezinformacija, propaguojant nepriklausomą žiniasklaidos turinį rusų kalba ir didinant visuomenės informacinį raštingumą; ragina skirti daugiau išteklių ir pasidalinti praktine patirtimi techniniais klausimais, siekiant padėti Moldovos vyriausybei vykdyti strateginę komunikaciją, vidaus koordinavimą ir gebėjimų stiprinimą, kovojant su hibridiniais išpuoliais ir dezinformacija; palankiai vertina Moldovos pilietinės visuomenės pastangas remti Moldovos vyriausybės kovą su dezinformacija ir puoselėti demokratines vertybes; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir žiniasklaidos nepriklausomumą, taip pat stiprinti Moldovos ypatingos svarbos skaitmeninę infrastruktūrą, be kita ko, pakeičiant Rusijos kilmės informacinių ir ryšių technologijų sistemas; ragina ES ir jos valstybes nares plėsti ir stiprinti tiesioginį bendradarbiavimą su Moldovos piliečiais, įtraukiant juos į įvairias ES ir dvišales programas ir projektus, pvz., konsultacijas su piliečiais, ir skatinti žmonių tarpusavio ryšius;

19.  ragina Komisiją padėti Moldovos vyriausybei daryti spaudimą socialinės žiniasklaidos platformoms, kad šios veiksmingai spręstų dezinformacijos problemą;

20.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Moldovos Respublikos prezidentei, vyriausybei ir parlamentui, Jungtinėms Tautoms, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Europos Tarybai ir Rusijos valdžios institucijoms.

(1) OL L 260, 2014 8 30, p. 4.

2024 m. spalio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl demokratijos regreso ir grėsmės politiniam pliuralizmui Sakartvele (2024/2822(RSP))

P10_TA(2024)0017 RC-B10-0070/2024

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sakartvelo,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 17 d. Vyriausiojo įgaliotinio ir už kaimynystę ir plėtrą atsakingo Komisijos nario pareiškimą dėl įstatymo dėl užsienio šalių įtakos skaidrumo priėmimo,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. rugsėjo 18 d. vyriausiojo įgaliotinio pareiškimą dėl Sakartvelo įstatymo dėl šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 4 d. Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimą dėl įstatymo dėl užsienio šalių įtakos skaidrumo projekto,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 14 ir 15 d. ir 2024 m. birželio 27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos komunikatą „2023 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2023)0690),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2561 (2024) Challenges to democracy in Georgia (liet. „Iššūkiai demokratijai Sakartvele),

–  atsižvelgdamas į 2024 m. birželio 29–liepos 3 d. vykusioje trisdešimt pirmojoje metinėje sesijoje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinės asamblėjos priimtą Bukarešto deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos partnerystės susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 18 d. Užsienio reikalų komiteto pirmininko, Delegacijos ryšiams su Pietų Kaukazu pirmininkės ir Europos Parlamento nuolatinio pranešėjo Sakartvelo klausimais bendrą pareiškimą dėl vėl pateikto įstatymo dėl užsienio šalių įtakos skaidrumo projekto Sakartvele,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi pastaraisiais mėnesiais Sakartvele buvo vykdomi dideli išpuoliai prieš demokratiją, per kuriuos buvo skubotai priimti antidemokratiniai teisės aktai, kuriuos kritikavo JT, Venecijos komisija ir ES, kartu su išpuoliais prieš pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą, užsitęsusiais masiniais protestais ir tolesniu smurtiniu tų taikių protestų slopinimu ir didele politine ir visuomenine įtampa bei poliarizacija;

B.  kadangi naudotis teise į nuomonės, saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę yra viena iš Sakartvelo Konstitucijoje įtvirtintų pagrindinių teisių;

C.  kadangi Sakartvelas, kaip Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją pasirašiusi šalis ir kaip Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė, įsipareigojo laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principų bei gerbti pagrindines laisves ir žmogaus teises;

D.  kadangi Sakartvelo Konstitucijos 78 straipsnyje nustatyta, kad „konstitucinės institucijos pagal savo kompetenciją imasi visų priemonių, kad užtikrintų visišką Sakartvelo integraciją į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją“;

E.  kadangi ES tikisi, kad Sakartvelas, kaip narystės ES siekianti šalis kandidatė, visapusiškai laikysis asociacijos susitarimo ir kitų prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, ir, visų pirma, vykdys 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos rekomendacijoje nustatytas sąlygas ir veiksmus; kadangi Europos Vadovų Taryba nusprendė Sakartvelui suteikti šalies kandidatės statusą tik su sąlyga, kad bus įgyvendinti šie veiksmai, apimantys kovą su prieš ES ir jos vertybes nukreipta dezinformacija ir kišimusi, opozicinių partijų ir pilietinės visuomenės įtraukimą į valstybės valdymą ir susirinkimų ir saviraiškos laisvės užtikrinimą, taip pat prasmingą konsultavimąsi su pilietine visuomene ir jos įtraukimą į teisėkūros ir politikos formavimo procesus bei užtikrinimą, kad ji galėtų laisvai veikti;

F.  kadangi Sakartvelo pilietinė visuomenė tradiciškai buvo labai gyvybinga ir aktyvi ir atliko pagrindinį vaidmenį stimuliuojant ir skatinant demokratinius pokyčius šalyje, taip pat ginant ir sergint jų įgyvendinimą;

G.  kadangi 2024 m. vasario 20 d. Sakartvelo parlamentas priėmė rinkimų kodekso pakeitimus, kuriais pakeista Centrinės rinkimų komisijos pirmininko ir vadinamųjų profesionalių narių rinkimų procedūra ir panaikinta pirmininko pavaduotojo, kurį užima opozicijos atstovas, pareigybė;

H.  kadangi 2024 m. balandžio 4 d., likus mažiau nei metams iki rinkimų, Sakartvelo parlamentas priėmė šalies rinkimų kodekso pakeitimus, kuriais pakeisti šalies rinkimų teisės aktų esminiai aspektai, panaikinant privalomas moterų kvotas parlamente, pagal kurias reikalaujama, kad bent vienas iš keturių kandidatų partijų sąrašuose būtų kitos lyties nei dauguma;

I.  kadangi 2024 m. gegužės 28 d. Sakartvelo parlamentas, neatsižvelgdamas į prezidentės Salome Zourabishvili vetavimą ir nepaisydamas masinių Sakartvelo piliečių protestų ir daugkartinių Sakartvelo partnerių Europoje raginimų atšaukti įstatymo projektą, kurio dvasia ir turinys prieštarauja ES normoms ir vertybėms, priėmė įstatymą dėl užsienio įtakos skaidrumo; kadangi priėmus šį įstatymą buvo faktiškai įšaldytas Sakartvelo stojimo procesas ir dėl to sustabdyta Sakartvelui skirta ES finansinė parama;

J.  kadangi įstatymas buvo priimtas taikant procedūrą, pagal kurią, Venecijos komisijos teigimu, nebuvo sudarytos sąlygos tikroms diskusijoms ir prasmingoms konsultacijoms, atvirai neatsižvelgiant į didelės Sakartvelo gyventojų dalies susirūpinimą; kadangi šiame įstatyme nustatyti teisių į saviraiškos laisvę ir asociacijų laisvę bei teisės į privatų gyvenimą apribojimai yra nesuderinami su griežtu kriterijumi, nustatytu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, nes neatitinka teisėtumo, legitimumo, būtinumo ir proporcingumo demokratinėje visuomenėje reikalavimų, taip pat yra nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje nustatytu nediskriminavimo principu;

K.  kadangi šis įstatymas priimamas tuo metu, kai Sakartvele vis daugėja išpuolių prieš pilietinę visuomenę, regis siekiant sumažinti pilietinę erdvę atimant iš nepriklausomų grupių lėšas; kadangi šie teisės aktai parengti pagal teisės aktus dėl užsienio agentų Rusijoje;

L.  kadangi 2024 m. birželio 6 d. daugybei Sakartvelo pareigūnų dėl užsienio agentų įstatymo priėmimo JAV nustatė vizų apribojimus;

M.  kadangi Europos Vadovų Taryba savo 2024 m. birželio 27 d. išvadose paragino Sakartvelo valdžios institucijas „paaiškinti savo ketinimus ir pakeisti dabartinę veiksmų kryptį, kuri kelia grėsmę Sakartvelo keliui į ES ir de facto sustabdys stojimo procesą“;

N.  kadangi 2024 m. liepos 11 d. JAV Kongreso Užsienio reikalų komitetas priėmė Sakartvelo sankcijų teisės aktą, vadinamą Megobari aktu, kuriuo nustatomos sankcijos Sakartvelo pareigūnams, atsakingiems už kenkimą šalies demokratinei sistemai;

O.  kadangi 2024 m. rugsėjo 17 d. Sakartvelo parlamentas priėmė įstatymą dėl šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos, kuriuo siekiama uždrausti patikimą informaciją apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę;

P.  kadangi Sakartvelo valdžios institucijos neatsižvelgė nė į vieną Venecijos komisijos rekomendaciją dėl pirmiau minėtų užsienio įtakos skaidrumo ir šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos įstatymų panaikinimo ar pakeitimo, dėl lyčių kvotų panaikinimo vietos ir parlamento rinkimuose ir dėl Centrinės rinkimų komisijos sudarymo;

Q.  kadangi plinta prieš Vakarus nukreipta ir priešiška valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ retorika prieš Sakartvelo demokratinius partnerius, taip pat vis labiau skatinama Rusijos dezinformacija ir manipuliavimas ir sąmokslo teorijos; kadangi tokia priešiška retorika nukreipta ir į Ukrainą, nes valdančioji partija naudoja niekingas politines reklamjuostes, vaizduojančias Rusijos sugriautus Ukrainos miestus, taip pasinaudodama drąsių ukrainiečių kančiomis; kadangi partija „Sakartvelo svajonė“ laikosi naratyvo apie Vakarus kaip apie pasaulinio karo subjektą, kuris bando priversti Sakartvelą vėl pradėti karą su Rusija;

R.  kadangi iš augančio incidentų skaičiaus matyti, kad Sakartvele vyrauja nesaugi žiniasklaidos aplinka, kelianti grėsmę šalies demokratijai; kadangi pagal tarptautinės organizacijos „Žurnalistai be sienų“ kasmetinį spaudos laisvės indeksą Sakartvelas užima 103 vietą iš 180 šalių ir, palyginti su praėjusiais metais, nukrito per 26 vietas;

S.  kadangi 2024 m. rugpjūčio 28 d. partijos „Sakartvelo svajonė“ lyderis Bidzina Ivanishvili per savo partijos rinkimų kampanijos inauguraciją kalbėjo apie ketinimą uždrausti demokratinės opozicijos partijas; kadangi jį delegavo ministras pirmininkas Irakli Kobakhidze, kuris pareiškė, kad jei partija Sakartvelo parlamente sudarys daugumą, ji uždraus tam tikras opozicines partijas, ir pavadino opoziciją „nusikalstama politine jėga“;

T.  kadangi Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimą, kuriame jis teigia esąs pasirengęs padėti Sakartvelui normalizuoti santykius su kaimyninėmis Abchazijos ir Pietų Osetijos valstybėmis, valdančiosios partijos vadovai įvertino teigiamai, parodydami, kad Sakartvelo vyriausybė nebesilaiko okupuotų Gruzijos regionų nepripažinimo politikos;

U.  kadangi 2024 m. spalio 26 d. Sakartvele vyks parlamento rinkimai; kadangi įstatymas dėl užsienio įtakos skaidrumo faktiškai užblokavo reikalavimą turėti vietos stebėtojus, kurių dalyvavimas, remiantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro principais, prisidėtų prie rinkimų proceso skaidrumo ir pasitikėjimo juo didinimo;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl demokratijos regreso Sakartvele, kuris šiais metais ir ypač prieš 2024 m. spalio 26 d. parlamento rinkimus vis labiau sustiprėjo; griežtai smerkia įstatymo dėl užsienio įtakos skaidrumo ir įstatymo dėl šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos priėmimą, taip pat rinkimų kodekso pakeitimus; mano, kad tai yra priemonės, kurias vyriausybė naudoja siekdama pažeisti saviraiškos laisvę, cenzūruoti žiniasklaidą, apriboti kritišką nuomonę pilietinėje visuomenėje ir NVO sektoriuje arba diskriminuoti pažeidžiamus asmenis; pabrėžia, kad tai yra taip pat nesuderinama su ES vertybėmis ir demokratijos principais, prieštarauja Sakartvelo siekiams tapti ES nare, kenkia Sakartvelo tarptautinei reputacijai ir kelia grėsmę šalies euroatlantinei integracijai; tvirtai pabrėžia, kad, jei pirmiau minėti teisės aktai nebus panaikinti, nepavyks pasiekti pažangos Sakartvelo santykiuose su ES; apgailestauja dėl to, kad Sakartvelas, buvęs demokratinės pažangos lyderiu, turinčiu euroatlantinių siekių, jau seniai atsidūrė demokratijos regreso nuopuolyje;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti, kokį poveikį jų valstybių donorių vaidmeniui daro demokratijos regreso, kuris pasireiškia šiais teisės aktais, Sakartvele pasekmės, ir pranešti apie šį galimą poveikį Sakartvelo vyriausybei ir parlamentui; ragina įšaldyti visą Sakartvelo vyriausybei teikiamą ES finansavimą, kol nebus atšaukti pirmiau paminėti nedemokratiški įstatymai, ir nustatyti griežtas bet kokio būsimo finansavimo išmokėjimo Sakartvelo vyriausybei sąlygas;

3.  reiškia susirūpinimą dėl neapykantos ir bauginimo atmosferos, kurią kursto Sakartvelo vyriausybės atstovų ir politinių lyderių pareiškimai bei vyriausybės išpuoliai prieš politinį pliuralizmą; smerkia oligarcho Bidzinos Ivanishvili ir vyriausybės vadovaujančių asmenų komentarus, kuriais grasinama uždrausti opozicines partijas ir teigiama, kad opozicija yra „nusikalstama politinė jėga“; pažymi, kad toks bauginimas labai kenkia politiniam procesui ir saviraiškos laisvei ir prisideda prie baimės aplinkos;

4.  ragina atlikti išsamų tyrimą dėl policijos brutalumo per taikius pavasario protestus prieš įstatymą dėl užsienio įtakos skaidrumo Sakartvele;

5.  pakartoja savo raginimus Komisijai nedelsiant įvertinti, kaip Sakartvelo „užsienio įtakos skaidrumo“ ir „šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos“ įstatymai, taip pat lyčių kvotų panaikinimas ir kiti rinkimų teisės aktų pakeitimai bei apskritai Venecijos komisijos rekomendacijų įgyvendinimas bendrai ir rinkimu organizavimas laikantis priimtinų tarptautinių strandartų daro poveikį Sakartvelo nuolatiniam vizų režimo liberalizavimo kriterijų, visų pirma pagrindinių teisių kriterijaus, kuris yra esminė ES vizų režimo liberalizavimo politikos dalis, įgyvendinimui;

6.  pakartoja, kad tvirtai remia teisėtus Sakartvelo gyventojų europinius siekius ir norą gyventi klestinčioje šalyje, kurioje nebūtų korupcijos, kurioje būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės laisvės, ginamos žmogaus teisės ir užtikrinama atvira visuomenė ir nepriklausoma žiniasklaida; pabrėžia, kad sprendimą suteikti Sakartvelui ES šalies kandidatės statusą paskatino noras pripažinti Sakartvelo pilietinės visuomenės pasiekimus ir demokratines pastangas, taip pat didelę jos piliečių paramą stojimui į ES, už ką nuolat pasisako daugiau kaip 80 proc. Gruzijos piliečių; palankiai vertina Sakartvelo prezidentės Salome Zourabishvili pastangas grąžinti Sakartvelą prie demokratinės ir proeuropietiškos vystymosi politikos kurso ir griežtai smerkia partijos „Sakartvelo svajonė“ pastangas ją nutildyti vykdant apkaltos procedūras dėl nepagrįstų priežasčių;

7.  apgailestauja dėl Sakartvelo oligarcho Bidzinos Ivanišvili, kuris 2023 m. gruodžio 30 d. grįžo į aktyvią politiką ir tapo partijos „Sakartvelo svajonė“ garbės pirmininku, asmeninės įtakos dabartinės politinės krizės metu ir dar vieno mėginimo sutrikdyti euroatlantinį šalies kursą, siekiant jį nukreipti Rusijai palankia linkme; dar kartą ragina Tarybą ir ES demokratinius partnerius nedelsiant įvesti kryptingas asmenines sankcijas B. Ivanišviliui dėl jo įtakos politinio proceso blogėjimui Sakartvele ir kitos veiklos, naudingos Rusijos Federacijai;

8.  ragina ES ir jos valstybes nares patraukti atsakomybėn ir taikyti asmenines sankcijas visiems už kenkimą demokratijai Sakartvele atsakingiems asmenims, kurie prisideda prie smurto prieš politinius oponentus ir taikius protestuotojus ir skleidžia prieš Vakarus nukreiptą dezinformaciją; palankiai vertina JAV nustatytas asmenines sankcijas partijos „Sakartvelo svajonė“ pareigūnams;

9.  išreiškia susirūpinim dėl to, kad daugelis neseniai partijos „Sakartvelo svajonė“, turinčios daugumą parlamente, priimtų teisėkūros sprendimų paneigia didžiosios Sakartvelo gyventojų daugumos siekius gyventi demokratinėje visuomenėje, tęsti demokratines ir teisinės valstybės reformas, vystyti glaudų bendradarbiavimą su euroatlantinės bendruomenės partneriais ir įsipareigoti eiti keliu, vedančiu į narystę ES;

10.  akcentuoja, kad teisė į saviraiškos ir susirinkimų laisvę ir teisė į taikius protestus yra pagrindinės laisvės ir jos turi būti gerbiamos bet kokiomis aplinkybėmis, ypač šalyje, siekiančioje įstoti į ES;

11.  pabrėžia, jog viešąją priežiūrą vykdanti pilietinė visuomenė ir nepriklausoma žiniasklaida atlieka labai svarbų vaidmenį demokratinėje visuomenėje ir yra itin svarbios siekiant pažangos vykdant su stojimu į ES susijusias reformas, todėl ragina Sakartvelo valdžios institucijas dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta palanki aplinka, kurioje pilietinė visuomenė ir nepriklausoma žiniasklaida galėtų klestėti;

12.  primena, kad 2023 m. gruodžio 14–15 d. susitikime Europos Vadovų Taryba suteikė Sakartvelui šalies kandidatės statusą su sąlyga, kad bus imtasi 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos rekomendacijoje nustatytų atitinkamų veiksmų; pabrėžia, kad neseniai priimti teisės aktai akivaizdžiai prieštarauja šiam užmojui ir veiksmingai sustabdė Sakartvelo integraciją į ES;

13.  dar kartą ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, už kaimynystę ir plėtrą atsakingą Komisijos narį ir Komisijos pirmininkę priminti Sakartvelo vyriausybei jos prisiimtus įsipareigojimus ir vertybes bei principus, kurių ji įsipareigojo laikytis teikdama paraišką dėl narystės ES;

14.  pakartoja, kad pradėjus stojimo derybas Sakartvelas galėtų pasinaudoti realiomis galimybėmis, pvz., pasirengimo narystei parama, kuri pagerintų Sakartvelo piliečių gyvenimo lygį, taip pat būtų remiamos institucijos, infrastruktūra ir socialinės paslaugos;

15.  primygtinai ragina Sakartvelo valdžios institucijas užtikrinti, kad būsimi 2024 m. spalio mėn. parlamento rinkimai atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus, garantuojant skaidrų, laisvą ir sąžiningą procesą, kuris atspindėtų demokratinę žmonių valią; ragina panaikinti įsigalėjusią praktiką, kai valdančiosios partijos naudai netinkamai naudojami viešieji ištekliai ir administraciniai pajėgumai; primygtinai ragina Sakartvelo valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad visos su rinkimų stebėjimu susijusios gerbiamos pilietinės visuomenės organizacijos galėtų stebėti šiuos rinkimus be kliūčių ir nesikišant į jų darbą;

16.  pritaria Venecijos komisijos išreikštam susirūpinimui dėl Sakartvelo rinkimų teisinės sistemos ir Rinkimų kodekso pakeitimų priėmimo ir sutinka, kad šie Rinkimų kodekso pakeitimai turės didelį poveikį suinteresuotųjų subjektų suvokimui ir pasitikėjimui rinkimų administracijos nešališkumu ir sąžiningumu;

17.  išreiškia nerimą dėl sprendimo atidaryti tik ribotą skaičių balsavimo punktų užsienyje, nepaisant daugybės sakartveliečių diasporos prašymų, taip iš daugumos užsienyje gyvenančių sakartveliečių atimant teisę balsuoti; yra labai susirūpinęs dėl pranešimų, kad Sakartvelo vyriausybė sudaro kliūtis 30-ies NVO koalicijai ir organizacijos „Transparency International Georgia“ pastangoms vykdyti kampaniją „Eik balsuoti“; laikosi nuomonės, kad šios kliūtys yra bandymas pakenkti šalies demokratijai;

18.  pažymi, kad, kilus didelei tarptautinei priešiškai reakcijai, reiškiant abejones dėl būsimų rinkimų teisėtumo, Sakartvelo ministras pirmininkas rekomendavo Kovos su korupcija biurui (ACB) atšaukti savo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, kuriuo organizacija „Transparency International Georgia“ laikoma „deklaravusi rinkimų tikslus“, ką ACB atšaukė 2024 m. spalio 2 d.; primena, kad dėl pradinio sprendimo, jei jis būtų vykdomas ir nepanaikintas, viena iš pagrindinių Gruzijos pilietinės visuomenės organizacijų netektų galimybės gauti finansavimą iš užsienio, o tai labai trukdytų jai tęsti veiklą, įskaitant rinkimų stebėjimą, taip pat sukeltų susirūpinimą dėl ACB politinio neutralumo;

19.  apgailestauja dėl to, kad partija „Sakartvelo svajonė“ savo kampanijoje laikotarpiu prieš 2024 m. spalio mėn. rinkimus naudoja smurtinius karo Ukrainoje vaizdus kaip priemonę manipuliuoti nuomonėmis ir skleisti dezinformaciją, taip pat skleisti prorusiškas ir prieš Ukrainą nukreiptas nuotaikas;

20.  tikisi, kad partija „Sakartvelo svajonė“ būsimuose parlamento rinkimuose gerbs Sakartvelo žmonių valią ir laisvą pasirinkimą, bei užtikrins galių perdavimą; reikalauja, kad partija „Sakartvelo svajonė“ ir jos vadovai nedelsdami nutrauktų smurtą, bauginimą, neapykantą kurstančias kalbas, persekiojimą ir represijas, vykdomas prieš opoziciją, pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą;

21.  yra tvirtai įsitikinęs, kad būsimi rinkimai turės lemiamos įtakos būsimam Sakartvelo demokratiniam vystymuisi ir geopolitiniam pasirinkimui, taip pat šalies gebėjimui daryti pažangą siekiant tapti šalimi kandidate, siekiančia narystės ES; pripažįsta, kad vis dar įmanoma įtvirtinti Sakartvelo, kaip ES šalies kandidatės, demokratinę ateitį su jauna, aktyvia vadovų karta, kaip matyti iš 2024 m. įvykusių spontaniškų protestų prieš užsienio agentų įstatymą;

22.  reiškia didelį susirūpinimą dėl padidėjusios Rusijos įtakos Sakartvele, intensyvesnės imigracijos iš Rusijos, intensyvesnių prekybos ryšių su Rusija ir Sakartvelo noro siekti susitaikymo su Rusija, nepaisant Rusijos karo Ukrainoje ir dėl to, kad Rusija okupavo penktadalį Gruzijos suverenios teritorijos; ragina Sakartvelo vyriausybę, reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, nustatyti sankcijas Rusijai, tęsti ankstesnę okupuotų teritorijų nepripažinimo politiką ir laikytis įsipareigojimo užtikrinti veiksmingas priemones, kad būtų išvengta Europos sankcijų apėjimo; ragina Sakartvelo vyriausybę visapusiškai suderinti savo politiką su ES užsienio politika ir ES strategija Rusijos atžvilgiu;

23.  primygtinai pakartoja savo skubų reikalavimą nedelsiant ir besąlygiškai, dėl humanitarinių priežasčių siekiant gauti medicininį gydymą užsienyje, paleisti buvusį prezidentą Mikheilą Saakashvilį; pabrėžia, kad Sakartvelo vyriausybė yra visiškai ir neginčijamai atsakinga už buvusio prezidento M. Saakashvili gyvybę, sveikatą, saugumą ir gerovę ir, jei jam bus padaryta žala, ji privalės už tai prisiimti visišką atsakomybę;

24.  pažymi, kad Sakartvelo vyriausybė dar labiau pablogino prieigą prie viešosios informacijos, įskaitant sovietinių laikų archyvus, naudodamasi ES Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, klaidingai pateisinant drakoniškus prieigos prie archyvų apribojimus, ir pažymi, kad kai kurie svarbiausi Sakartvelo sovietinės eros archyvai (įskaitant buvusio KGB ir buvusio komunistų partijos centrinio komiteto archyvus) nuo 2023 m. spalio mėn. buvo visiškai uždaryti be jokio paaiškinimo; atkreipia dėmesį į Rusijos manipuliavimą istorija, įskaitant sovietų istoriją, ir jos klastojimą vykdant agresijos karą prieš Ukrainą ir jos karines grėsmes kitoms šalims; apgailestauja dėl didėjančio Stalino kulto ir su tuo susijusio sovietinės nostalgijos augimo Gruzijoje, kurį remia valdančioji vyriausybė, o tai rodo, kad šalis glaudžiau prisiderina prie Rusijos;

25.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Sakartvelo prezidentei, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 261, 2014 8 30, p. 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_internation/2014/494/oj.