2024 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Honkongo, visų pirma Jimmy Lai ir neseniai pagal Nacionalinio saugumo įstatymą nuteistų 45 aktyvistų atvejai (2024/2950(RSP))

P10_TA(2024)0051 RC-B10-0208/2024

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Honkongo ir Kinijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnio 5 dalį ir 136 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi priėmus Nacionalinio saugumo įstatymą ir Nacionalinio saugumo užtikrinimo potvarkį Honkongo pagrindinių laisvių ir teisinės valstybės padėtis pablogėjo; kadangi Kinija pažeidė Kinijos ir Jungtinės Karalystės bei Kinijos ir Portugalijos bendras deklaracijas, principą „viena šalis – dvi sistemos“ ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; kadangi remiantis Nacionalinio saugumo įstatymu buvo suimta daugiau kaip 200 žmonių;

B.  kadangi Jimmy Lai nuo 2020 m. yra sulaikytas pateikus suklastotus kaltinimus; kadangi jo teismo procesas prasidėjo 2023 m. po įvairių atidėliojimų; kadangi jis neigė šiuos kaltinimus, ir jam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos; kadangi jo advokatui iš Didžiosios Britanijos atsisakyta leisti jam atstovauti;

C.  kadangi byloje „Honkongas 47“ 45 demokratiją remiantys politikai, aktyvistai ir žurnalistai buvo nuteisti už ardomąją veiklą organizuojant neoficialius pirminius rinkimus; kadangi jų teismo procesai iki šiol yra didžiausi nacionalinio saugumo srities teismo procesai;

D.  kadangi per ilgai trunkančius kardomuosius kalinimus politiniai kaliniai Honkonge kenčia nuo sunkių sąlygų, dažnai turinčių poveikio jų sveikatai, kaip antai 76 metų Lai, kuris serga diabetu ir kuriam buvo neleista priimti Komuniją kalėjime, atveju;

E.  kadangi Honkongo nepriklausomos žiniasklaidos priemonės buvo priversto nutraukti veiklą, ir du šiuo metu nebeveikiančių žiniasklaidos priemonių žurnalistai Chung Pui-kuen ir Patrick Lam buvo nuteisti už maištauti kurstančias publikacijas; kadangi Honkongo žiniasklaidos laisvės reitingas pasaulio spaudos laisvės indekse gerokai krito;

1.  smerkia tai, kad, pažeidžiant tarptautinę teisę, už demokratiją pasisakantys aktyvistai nuteisiami pateikus kaltinimus dėl nacionalinio saugumo; ragina panaikinti Nacionalinio saugumo įstatymą ir Nacionalinio saugumo užtikrinimo potvarkį; smerkia tai, kad Honkonge blogėja pagrindinių laisvių padėtis;

2.  primygtinai ragina Honkongo vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus demokratiją remiančius aktyvistus, įskaitant Lai ir Chung, ir panaikinti visus jiems pateiktus kaltinimus;

3.  smerkia ekstrateritorinį Nacionalinio saugumo įstatymo taikymą ir didėjančias tarptautines Kinijos ir Honkongo valdžios institucijų represijas prieš diasporos bendruomenes ES; ragina visas valstybes nares sustabdyti ekstradicijos sutarčių su jomis galiojimą;

4.  smerkia tai, kad Honkongo, kaip pasaulinės prekybos centro, padėtis naudojama siekiant apeiti Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai nustatytas tarptautines sankcijas, visų pirma teikiant pažangiąsias technologijas, prekiaujant nafta ir teikiant finansines paslaugas;

5.  ragina EIVT ir valstybes nares įspėti Kiniją, kad jos veiksmai Honkonge turės pasekmių ES ir Kinijos santykiams; ragina Tarybą peržiūrėti savo 2020 m. išvadas dėl Honkongo ir taikyti tikslines sankcijas Johnui Lee ir kitiems Honkongo bei Kinijos pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus, panaikinti Honkongui taikomą palankų muitų režimą ir peržiūrėti Honkongo ekonomikos ir prekybos biuro Briuselyje statusą; ragina valstybes nares Tarptautiniame Teisingumo Teisme užginčyti Kinijos sprendimą Honkongui ir Makao taikyti Nacionalinio saugumo įstatymą;

6.  ragina įsteigti ES teisinės gynybos fondą, skirtą demokratijos aktyvistams Honkonge remti, ir ragina ES biurą Honkonge dažniau apsilankyti kalėjimuose ir intensyviau stebėti teismo procesus bei įsteigti žmogaus teisių ryšių punktą;

7.  ragina Honkongą leisti žurnalistams laisvai teikti pranešimus ir ragina EIVT stiprinti spaudos laisvę Honkonge;

8.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ES institucijoms, Kinijai ir Ypatingajam Administraciniam Regionui Honkongui.

2024 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl stiprėjančių ir sistemingų represijų prieš moteris Irane (2024/2951(RSP))

P10_TA(2024)0052 RC-B10-0188/2024

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnio 5 dalį ir 136 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Irano Islamo Respublikos ir jos dorovės policijos vykdomų sistemingų moterų teisių pažeidimų vadovaujant prezidentui Pezeshkianui nesumažėjo;

B.  kadangi Irano vyriausybė 1983 m. įvedė privalomą hidžabo dėvėjimą; kadangi 2024 m. rugsėjo mėn. Sergėtojų taryba patvirtino įstatymą dėl „šeimos apsaugos skatinant hidžabo ir skaistybės kultūrą“, kuriuo bus toliau stiprinama vyriausybės vykdoma moterų priespauda; kadangi moterys, kurios viešai pasirodo be galvos apdangalo, dažnai persekiojamos, įkalinamos, kankinamos ar net nužudomos;

C.  kadangi saugumo pajėgos universitete persekiojo Ahoo Daryaei dėl tariamo reikalavimo dėvėti galvos apdangalą pažeidimo; kadangi Daryaei per drąsų nepaklusnumo aktą protestuodama nusimetė ir kitus drabužius, todėl vėliau buvo sulaikyta ir, kaip ir daugybė kitų moterų, įvardyta kaip „psichiškai nestabili“ bei patalpinta į psichiatrijos įstaigą;

D.  kadangi Irano vyriausybė nurodė ketinanti atidaryti vadinamąją gydymo kliniką moterims, kurios nesilaiko griežtų hidžabo įstatymų; kadangi pasipriešinimo patologizavimas įeina į sistemingą Irano valdžios institucijų strategiją slopinant moterų savarankiškumą ir baudžiant tas, kurios nepritaria diskriminaciniams įstatymams, pvz., privalomam galvos apdangalo dėvėjimui ir lyčių segregacijai;

E.  kadangi 1991 m. memorandume dėl bahajų klausimo, kurį pasirašė aukščiausiasis vadovas ajatola Ali Khamenei, raginama sustabdyti bahajų bendruomenės pažangą ir vystymąsi; kadangi bent 72 iš 93 bahajų, kuriems 2024 m. kovo ir balandžio mėn. buvo pateikti šaukimai į teismą arba kurie buvo įkalinti, buvo moterys;

1.  griežtai smerkia vis dažnesnes ir sistemingas represijas prieš moteris Irane priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais griežtai ribojamos jų laisvės ir teisės; smerkia tai, kad valdžios institucijos sulaikė Ahoo Daryaei, įvardijo ją kaip „psichiškai nestabilią“ ir patalpino į psichiatrijos įstaigą; laikosi nuomonės, kad represijos prieš moteris, nepaklūstančias politiniams sprendimams, uždarant jas į psichiatrijos įstaigą yra kankinimo išraiška;

2.  ragina Irano valdžios institucijas panaikinti visus teisės aktus, kuriais diskriminuojamos moterys ir mergaitės, ir nedelsiant panaikinti dorovės policiją bei visas kitas represines struktūras;

3.  griežtai smerkia etninių ir religinių mažumų persekiojimą; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus moterų teisių gynėjus ir savavališko sulaikymo aukas, įskaitant bahajų bendruomenės moteris Nedą Emadi ir Parastoo Hakim, taip pat ES piliečius;

4.  pakartoja savo raginimą Tarybai Islamo revoliucijos gvardiją paskelbti teroristine organizacija ir pažymi, kad Diuseldorfo aukštesniojo regioninio teismo sprendimas dėl 2022 m. išpuolio prieš sinagogą Bochume dabar suteikia būtiną teisinį pagrindą;

5.  primygtinai ragina Irano vyriausybę nevaržomai leisti atvykti į šalį JT faktų nustatymo misijai ir specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Irane klausimais; ragina atnaujinti ir išplėsti jų įgaliojimus įtraukiant atskaitomybės mechanizmą;

6.  ragina ES ir jos valstybes nares remti judėjimą „Moterys, gyvenimas, laisvė“;

7.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Islamo konsultacinei tarybai ir Irano Islamo Respublikos aukščiausiojo vadovo kabinetui.

2024 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės Kambodžoje, visų pirma darbuotojų teisių organizacijos CENTRAL atvejo (2024/2952(RSP))

P10_TA(2024)0053 RC-B10-0190/2024

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kambodžos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnio 5 dalį ir 136 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo 2017 m. Kambodžos pilietinės visuomenės erdvė mažėja ir Kambodžos valdžios institucijos ir organizacijos, vykdančios vyriausybės politiką, imasi veiksmų, nukreiptų prieš profesines sąjungas, politinę opoziciją, žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, darbo teisių organizacijas ir gamtos gynėjus, įskaitant Darbuotojų ir žmogaus teisių aljanso centrą (CENTRAL), organizacijas „Lygiateisė Kambodža“ ir „Kambodžos motina gamta“ ;

B.  kadangi CENTRAL paskelbė TDO programos „Geresnės gamyklos Kambodžoje“ vertinimą, kuriame atkreiptas dėmesys į plačiai paplitusius asociacijų laisvės pažeidimus, tarptautinių darbo standartų nesilaikymą ir vyriausybės pastangas nutildyti nepriklausomus balsus; kadangi po šios ataskaitos CENTRAL ir jos programos vadovas Khun Tharo susidūrė su nepagrįstais teisiniais grasinimais ir priekabiavimu;

1.  smerkia tai, kad Kambodžoje mažinama pilietinės visuomenės erdvė; ragina nedelsiant išlaisvinti visus politinius kalinius, aktyvistus, žurnalistus, įskaitant apdovanojimus laimėjusį žurnalistą Mechą Darą, žmogaus teisių gynėjus ir kitus pilietinės visuomenės veikėjus, sulaikytus dėl politiškai motyvuotų kaltinimų; ragina nedelsiant nutraukti visas represijas ir priekabiavimą, nukreiptus prieš pilietinės visuomenės veikėjus;

2.  ragina Kambodžos valdžios institucijas atmesti visus politiškai motyvuotus kaltinimus CENTRAL ir jo nariams, sustabdyti politiškai motyvuotus auditus ir šmeižto kampanijas ir gerbti pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant organizacijas „Lygiateisė Kambodžą“ ir „Kambodžos motina gamta“, vaidmenį propaguojant darbuotojų ir žmogaus teises ir ginant gamtą;

3.  primygtinai ragina Kambodžos valdžios institucijas pakeisti profesinių sąjungų įstatymą, asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų įstatymą (LANGO) ir visus kitus atitinkamus teisės aktus, kad jie būtų suderinti su tarptautiniais žmogaus teisių ir darbo standartais, užtikrinant darbuotojų ir pilietinės visuomenės apsaugą;

4.  ragina ES veikiančias įmones, kurių tiekimo šaltinis yra Kambodža, savo tiekimo grandinėse atlikti išsamų žmogaus teisių patikrinimą, užtikrinant atsakingą tiekimo praktiką ir pasinaudojant savo įtaka darbuotojų teisėms propaguoti ir ginti;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti tarifų lengvatų pakeitimus (pagal schemą „Viskas, išskyrus ginklus“), atsižvelgiant į Kambodžos vyriausybės nebendradarbiavimą siekiant ištaisyti žmogaus teisių pažeidimus ir užkirsti jiems kelią, taip pat aiškiai parodyti, kad žmogaus teisių padėties gerinimas ir pilietinės visuomenės laisvių apsauga yra būtinos ekonominio bendradarbiavimo, prekybos ir investicijų sąlygos;

6.  primygtinai ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares toliau ieškoti galimybių ir siekti priimti plataus užmojo ir veiksmingas daugiašales priemones verslo ir žmogaus teisių srityje;

7.  ragina ES ir tarptautinę bendruomenę nedelsiant imtis veiksmingų veiksmų, įskaitant tikslines sankcijas už politines represijas atsakingiems asmenims, daryti spaudimą Kambodžos vyriausybei, kol bus paleisti visi politiniai kaliniai;

8.  ragina valstybes nares ir EIVT padidinti visų formų paramą, įskaitant finansinę paramą, Kambodžos pilietinei visuomenei ir užtikrinti žmogaus teisių gynėjų, pilietinės visuomenės atstovų ir persekiojamų opozicijos narių apsaugą;

9.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ES institucijoms, valstybėms narėms, Kambodžos valdžios institucijoms ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos sekretoriatui.

2024 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sakartvele gilėjančios demokratijos krizės po neseniai įvykusių parlamento rinkimų ir įtariamo rinkimų klastojimo (2024/2933(RSP))

P10_TA(2024)0054 RC-B10-0179/2024

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sakartvelo, ypač į savo 2024 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl demokratijos regreso ir grėsmės politiniam pliuralizmui Sakartvele(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos partnerystės susitarimą(2),

–  atsižvelgdamas į tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos (I-EOM), kuriai vadovavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ESBO ODIHR), pareiškimą dėl preliminarių faktų ir išvadų dėl 2024 m. spalio 26 d. Sakartvele surengtų parlamento rinkimų ir į Europos Parlamento rinkimų stebėjimo delegacijos vadovo pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio 2024 m. spalio 29 d. pareiškimą dėl naujausių pokyčių po Sakartvele įvykusių parlamento rinkimų ir į vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos 2024 m. spalio 27 d. bendrą pareiškimą dėl parlamento rinkimų Sakartvele,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. lapkričio 7 d. bendrą Prancūzijos Respublikos Prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerio Olafo Scholzo ir Lenkijos Respublikos ministro pirmininko Donaldo Tusko pareiškimą dėl padėties Sakartvele,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. spalio 28 d. Užsienio reikalų komiteto pirmininko, Delegacijos ryšiams su Pietų Kaukazu pirmininko ir Delegacijos EURONEST parlamentinėje asamblėjoje pirmininko bendrą pareiškimą dėl parlamento rinkimų Sakartvele,

–  atsižvelgdamas į ES ministrų 2024 m. spalio 28 d. bendrą pareiškimą dėl rinkimų Sakartvele,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. lapkričio 6 d. ES valstybių parlamentams atstovaujančios grupės „Sakartvelo draugai“ bendrą pareiškimą „Dėl tarptautinės tyrimo komisijos rinkimų pažeidimams Sakartvele tirti“,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2023 m. gruodžio 14–15 d. aukščiausiojo lygio susitikime Sakartvelui suteiktą ES šalies kandidatės statusą,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. spalio 30 d. Komisijos komunikatą „2024 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2024)0690), kuriame pateikiama pirmoji Sakartvelo pažangos ataskaita,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2024 m. spalio 26 d. Sakartvele buvo surengti parlamento rinkimai; kadangi mėnesiai iki rinkimų pasižymėjo dideliais išpuoliais prieš demokratiją Gruzijoje, pvz., skubotu antidemokratinių teisės aktų, kuriuos kritikavo Jungtinės Tautos, Europos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) ir ES, priėmimu; kadangi priešrinkiminiu laikotarpiu nebuvo laikomasi demokratinių standartų, kadangi valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ ir valdžios institucijos savo veiksmais skatino baimės atmosferą, įskaitant opozicijos politikų, pilietinės visuomenės lyderių, žurnalistų, tyrėjų ir kitų vyriausybę kritikuojančių asmenų areštus, reidus namuose ir bauginimą, taip pat prieš juos nukreiptą smurtą;

B.  kadangi kampanijos metu valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ apeliavo į natūralią Sakartvelo visuomenės karo baimę kartodama, kad ji yra „taikos partija“, ir tvirtindama, kad opozicija tariamai įtrauks šalį į karą su Rusija, nes ji paklus Vakarų įsakymams, ir niekšiškai vadindama ją „Pasaulinio karo partija“; kadangi Rusijos Federacijos vadovai ir jos propagandistai prieš rinkimus ir po jų atvirai rėmė partiją „Sakartvelo svajonė“; kadangi pagrindiniai valdančiosios partijos vadovai kampanijos metu viešai pareiškė, kad po rinkimų ketina uždrausti pagrindines opozicines partijas, tokiu būdu sukeldami abejonių dėl politinio proceso sąžiningumo ir įtraukumo;

C.  kadangi per 2024 m. spalio 26 d. Sakartvelo parlamento rinkimus buvo galima rinktis iš kandidatų, tačiau juos aptemdė dideli pažeidimai, dokumentais pagrįsti pranešimai apie manipuliavimą balsais ir rinkėjų laisvių slopinimą, visų pirma perkant balsus, priekabiavimas prie stebėtojų, žiniasklaidos pašalinimas iš rinkimų apylinkių, rinkėjų bauginimas rinkimų apylinkėse ir už jų ribų, rinkėjų sekimas ir tapatybės dokumentų konfiskavimas kaimo vietovėse, ir vėliau jie buvo perduoti ištikimiems valdančiosios partijos aktyvistams balsuoti, organizuotas rinkėjų vežimas, neapykantą kurstančios kalbos, nepakankamos Sakartvelo piliečių galimybės dalyvauti rinkimuose užsienyje ir neįtikėtini moterų ir vyrų rinkėjų aktyvumo skirtumai kaimo vietovėse; kadangi viešojo sektoriaus darbuotojai ir socialinių išmokų gavėjai patyrė spaudimą remti valdančiąją partiją;

D.  kadangi tarptautiniai stebėtojai atkreipė dėmesį į didėjantį politinį susiskaidymą ir didelį finansinių išteklių paskirstymo disbalansą, taip pat į daugelį valdančiosios partijos privilegijų, dėl kurių jau ir taip nevienodos sąlygos yra dar labiau nevienodos; kadangi kampanijos finansinės priežiūros veiksmingumui pakenkė ribotas vykdymo užtikrinimas ir susirūpinimas dėl priežiūros įstaigos nešališkumo ir politinio naudojimosi ja;

E.  kadangi per 2024 m. spalio 26 d. vykusius Sakartvelo parlamento rinkimus šalyje pirmą kartą visapusiškai taikyta proporcinė sistema, naudojantis elektroninėmis priemonėmis rinkėjų tapatybei patikrinti ir balsams skaičiuoti; kadangi dėl šių technologijų kilo susirūpinimas dėl skaidrumo, balsavimo slaptumo ir nepriklausomo tikrinimo nebuvimo;

F.  kadangi neseniai padaryti Rinkimų kodekso pakeitimai, įskaitant lyčių kvotų panaikinimą, pakeitė Centrinės rinkimų komisijos (CRK) sudėtį ir, kartu su įstatymo dėl užsienio įtakos skaidrumo priėmimu, apribojo pagrindines laisves, stigmatizavo pilietinės visuomenės organizacijas ir pakenkė Sakartvelo demokratinių institucijų vientisumui;

G.  kadangi gerbiamos nepriklausomos Sakartvelo rinkimų stebėjimo misijos padarė išvadą, jog dėl priešrinkiminės prievartos, manipuliavimo rinkimų dieną ir apribotos prieigos stebėtojams rinkimai neatspindi tikrosios Sakartvelo žmonių valios; kadangi asmens tapatybės kortelių konfiskavimo, duomenų rinkimo ir neleistino buvimo sistema sukūrė prievartinę aplinką, kuri sustiprino valstybinių subjektų bendrininkavimą sudarant palankesnes sąlygas sukčiauti rinkimuose; kadangi rinkimų dieną buvo plačiai pažeistas balsavimo slaptumo principas; kadangi rinkimai buvo klastojami pasitelkiant rinkėjų bauginimą, trukdymą stebėti ir manipuliavimą balsavimo procedūromis ir negali būti laikomi laisvais ir sąžiningais;

H.  kadangi dideli rinkėjų aktyvumo ir valdančiosios partijos gautų balsų dalies skirtumai sutapo su daugybe pranešimų apie netinkamą rinkimų praktiką;

I.  kadangi beveik visos prieš rinkimus atliktos apklausos rodė, kad partija „Sakartvelo svajonė“ nesurinks daugumos; kadangi priešrinkiminių apklausų ir rinkimų rezultatų, apie kuriuos pranešė CRK, neatitikimo negalima paaiškinti statistine paklaida;

J.  kadangi Gruzijos prezidentė Salomė Zurabašvili viešai pasmerkė rinkimus kaip suklastotus, atsisakė pripažinti rezultatų pagrįstumą ir paragino atlikti tarptautinį tyrimą ir surengti naujus rinkimus; kadangi prezidentė tvirtino, kad rezultatų pripažinimas prilygtų „Sakartvelo paklusnumui Rusijos atžvilgiu“, ir apibūdino rinkimų procesą kaip „specialią Rusijos operaciją“; kadangi keturios opozicijos koalicijos, viršijusios išrinkimo slenkstį, atmetė rinkimų rezultatus ir atsisakė laikyti teisėtu per juos išrinktą parlamentą; kadangi keturi opozicijos blokai – Jungtinis nacionalinis judėjimas, koalicija „Stiprus Sakartvelas“, „Permainų koalicija“ ir „Gacharija“ partija– atidavė savo parlamentinius įgaliojimus ir atsisakė prisijungti prie 11-ojo parlamento sušaukimo, teigdami, kad 2024 m. spalio 26 d. parlamento rinkimai buvo neteisėti; kadangi 2024 m. lapkričio 13 d. Sakartvelo ministras pirmininkas I. Kobachidzė pakartojo rugpjūčio mėnesį padarytus pareiškimus ir dar kartą pareiškė, jog planuoja konstituciškai uždrausti didžiąsias opozicines partijas, jei jos atsisakys priimti savo parlamentinius įgaliojimus; kadangi tai rodo, jog Sakartvelas patiria konstitucinę krizę;

K.  kadangi naujasis parlamentas buvo sušauktas 2024 m. lapkričio 25 d. nedalyvaujant opozicijos nariams; kadangi prezidentė Salomė Zurabašvili, remdamasi parlamento steigiamąja sesija, pareiškė, kad „šiandien Sakartvelo parlamentas nebeegzistuoja“, nes partija „Sakartvelo svajonė“ pamynė konstituciją“;

L.  kadangi Komisijos Pirmininkės pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai savo pareiškime po rinkimų priminė, kad tarptautiniai stebėtojai nepaskelbė, jog rinkimai buvo laisvi ir sąžiningi, paprašė atlikti skaidrų pažeidimų ir rinkėjų spaudimo bei bauginimo tyrimą ir pabrėžė, kad reikia pakeisti demokratijos regreso tendenciją Sakartvele;

M.  kadangi Vengrijos ministras pirmininkas Viktor Orbán nuvyko į Tbilisį pasveikinti partijos „Sakartvelo svajonė“ dar prieš paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus, iš anksto nesikonsultavęs su kitais ES vadovais, ir kadangi jis yra vienintelis tai padaręs ES šalies vadovas;

N.  kadangi Sakartvelo pilietinės visuomenės organizacijos kreipėsi į teismą ir paprašė ištirti rinkimų klastojimo atvejus, tačiau daugeliu atveju tyrimo įstaigos nesiėmė tyrimų ir tinkamai nenagrinėjo pažeidimų; kadangi Sakartvelo centrinė rinkimų komisiją kol kas nesutiko paskelbti užsakyto elektroninės balsavimo sistemos audito ir, nepaisydama pirmiau minėtų pažeidimų, patvirtino rinkimų rezultatus;

O.  kadangi Sakartvelo pilietinės visuomenės organizacijų teisiniai veiksmai iššaukė valdžios institucijų taikomas baudžiamąsias priemones prieš pilietinės visuomenės atstovus, įskaitant nepateisinamus šaukimus į apklausas ir dideles baudas už kalbas apie rinkimų klastojimą;

P.  kadangi Sakartvelo teismai ir toliau masiškai skubos tvarka priiminėjo sprendimus ir atmetinėjo opozicijos politinių partijų ir vietos stebėtojų pateiktus ieškinius dėl įtariamų balsavimo pažeidimų, sykiu atmesdami prašymus šaukti liudytojus ir prašymus, dėl kurių CRK būtų įpareigota pateikti dokumentus, patvirtinančius biuleteniams įsigytų ir naudotų rašiklių ir popieriaus tiekimą ir gavimą;

Q.  kadangi 2024 m. lapkričio 16 d., nepaisant daugybės skundų ir nepriklausomų rinkimų stebėtojų raginimų panaikinti rezultatus, Sakartvelo centrinė rinkimų komisija paskelbė 2024 m. spalio 26 d. parlamento rinkimų galutinį apibendrinamąjį protokolą, pagal kurį rinkimų laimėtoja paskelbta valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, gavusi 53,92 proc. balsų;

R.  kadangi 2024 m. spalio 28 d. Tbilisyje prasidėjo pirmieji protestai ir tūkstančiai žmonių susirinko kvestionuoti valdančiosios partijos paskelbtos pergalės teisėtumo; kadangi 2024 m. lapkričio 4 d. vyko tolesnės didesnio masto ir intensyvesnės demonstracijos; kadangi policija prievarta išvaikė demonstracijas Tbilisyje, naudodama neproporcingą smurtą prieš taikius protestuotojus ir žurnalistus, ir suėmė kelis demonstrantus;

S.  kadangi pagal Sakartvelo Konstitucijos 78 straipsnį „konstitucinės institucijos pagal savo kompetenciją imasi visų priemonių, kad užtikrintų visišką Sakartvelo integraciją į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją“;

T.  kadangi Sakartvelas, kaip ES šalis kandidatė, turėtų visapusiškai laikytis asociacijos susitarimo ir atlikti devynis veiksmus, nustatytus 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos rekomendacijoje; kadangi, nors 2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba Sakartvelui suteikė šalies kandidatės statusą, jos stojimo į ES procesas nuo to laiko de facto sustabdytas dėl veiksmų, kurių Sakartvelo vyriausybė ėmėsi nuo 2024 m. pavasario;

U.  kadangi oligarchas Bidzina Ivanishvili, kaip partijos „Sakartvelo svajonė“ lyderis, taip pat darantis didelę įtaką Sakartvelo ekonomikai, atliko lemiamą vaidmenį šalies demokratiniame regrese, pakenkė jos euroatlantinei orientacijai ir stumia ją atgal į Rusijos glėbį;

1.  apgailestauja dėl to, kad Sakartvelas, šalis kandidatė į ES, 2024 m. spalio 26 d. surengė parlamento rinkimus, kuriuose nebuvo laikomasi tarptautinių demokratinių rinkimų standartų ar savo, kaip ESBO narės, įsipareigojimų surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus; pabrėžia, kad rinkimų sąžiningumo pažeidimai yra nesuderinami su standartais, kurių tikimasi iš ES šalies kandidatės; pabrėžia, kad rinkimų eiga buvo dar viena nuolatinio demokratinio nuosmukio, už kurį visiškai atsakinga valdančioji partija, išraiška;

2.  griežtai smerkia daugybę šiurkščių rinkimų pažeidimų, įskaitant dokumentais įformintus bauginimo, manipuliavimo balsais, biuletenių klastojimo, kišimosi į rinkimų stebėtojų ir žiniasklaidos veiklą atvejus, pranešimus apie manipuliavimą elektroniniais balsavimo aparatais, dėl kurių buvo galima balsuoti kelis kartus su tuo pačiu tapatybės dokumentu; smerkia didelį finansinių išteklių disbalansą, valdžios senbuvių privalumus ir tai, kad nebuvo ištirti rimti procedūriniai pažeidimai;

3.  mano, kad daugybė rinkimų klastojimo atvejų, apie kuriuos pranešta, kenkia rinkimų proceso sąžiningumui, rezultatų teisėtumui ir visuomenės pasitikėjimui bet kuria nauja vyriausybe, o rezultatai nėra patikimas Sakartvelo žmonių valios atspindys;

4.  pripažįsta tai, kad Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili griežtai pasmerkė rinkimus kaip suklastotus ir priėmė sprendimą nepripažinti rezultatų; palankiai vertina Sakartvelo prezidentės Salome Zourabishvili pastangas grąžinti Sakartvelą į demokratinį ir europinį vystymosi kelią;

5.  mano, kad, turint omenyje tai, kaip stipriai rinkimų teisėtumui pakenkė pažeidimų apimtis, tarptautinė bendruomenė neturėtų pripažinti rinkimų rezultatų; todėl nepritaria bet kokiam parlamento rinkimų pripažinimui ir ragina juos pakartoti metų bėgyje, o procesą geresnėje rinkimų aplinkoje vykdytų nepriklausoma ir nešališka rinkimų administracija, atidžiai stebint tarptautinei bendruomenei, siekiant užtikrinti tikrai sąžiningą ir skaidrų rinkimų procesą;

6.  pritaria raginimui atlikti nepriklausomą ir skaidrų tarptautinį tyrimą dėl įtariamų rinkimų manipuliavimo, rinkėjų bauginimu ir sisteminių pažeidimų atvejų, kurie, pasak pranešimų, vyko priešrinkiminiu laikotarpiu ir rinkimų dieną;

7.  palankiai vertina Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) sprendimą siųsti techninę misiją į Sakartvelą; ragina EIVT ir Komisiją nustatyti plačius misijos įgaliojimus, kurie viršytų apribojimus, taikomus ESBO rinkimų stebėjimo sistemai ir metodikai, kuri gerokai skiriasi nuo ES rinkimų stebėjimo metodikos, nes taikant ESBO metodiką ne visada galima tinkamai aptikti viską, kas šalyje vyksta iki rinkimų dienos, ypač tokiose šalyse kaip Sakartvelas, kur veikia nusistovėjusi spaudimo valstybės pareigūnams, rinkėjų bauginimo ir trukdymo vietos rinkimų stebėtojams sistema;

8.  išreiškia susirūpinimą dėl to, kad prokuratūra konfiskavo rinkėjų tikrinimo priemones ir rinkimų dokumentus; ragina valdžios institucijas leisti rinkėjams pasitikrinti savo dalyvavimą rinkimuose laikantis aukščiausių duomenų apsaugos standartų; pabrėžia, kad svarbu apsaugoti visus su rinkimais susijusius duomenis ir užtikrinti, kad jie būtų prieinami atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, atsižvelgiant į tai, kad juose gali būti svarbių pažeidimų įrodymų;

9.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Sakartvelo teisminės institucijos koordinuotai atmetė daug skundų rinkimų klastojimo ir manipuliavimo jais ir dėl to, kad centrinė rinkimų komisija visiškai netyrė jokių rinkimų incidentų, apie kuriuos pranešta; mano, kad Sakartvelo valdžios institucijos, nereaguodamos į pagrįstą visuomenės susirūpinimą ir vietos bei tarptautinių stebėtojų pranešimus, sąmoningai stumia šalį į vidaus politinę krizę ir tarptautinę izoliaciją nuo Sakartvelo demokratinių partnerių;

10.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Sakartvele labai sumažėjo moterų politinis atstovavimas, taip pat dėl to, kad panaikintos lyčių kvotos, ir ragina atlikti teisės aktų pakeitimus siekiant skatinti lyčių lygybę politikoje;

11.  ragina ES ir jos valstybes nares taikyti asmenines sankcijas Sakartvelo pareigūnams ir politiniams lyderiams, atsakingiems už demokratijos padėties blogėjimą, rinkimų įstatymų ir standartų pažeidimus, administracinį piktnaudžiavimą ir netinkamą naudojimąsi valstybės institucijomis, pvz., ministrui pirmininkui Irakliui Kobachidzei, Tbilisio merui ir valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ generaliniam sekretoriui Kachai Kaladzei, Sakartvelo parlamento pirmininkui Šalvai Papuašviliui ir „Sakartvelo svajonė“ pirmininkui Irakliui Garibašviliui, taip šias sankcijas taikyti teisėjams, priimantiems politiškai motyvuotus nuosprendžius; dar kartą ragina Tarybą ir ES demokratinius partnerius nedelsiant įvesti Bidzinai Ivanišviliui skirtas tikslines asmenines sankcijas ir įšaldyti ES esantį jo turtą dėl jo įtakos politinio proceso blogėjimui Sakartvele ir veikimą, prieštaraujantį pagrindiniams šalies Konstitucijoje nurodytiems interesams, įskaitant jo pastangas šalį vėl paversti Rusijos įtakos zona;

12.  pabrėžia, kad pagrindinių teisių užtikrinimas yra būtinas ES vizų režimo liberalizavimo kriterijus, ir primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą peržiūrėti Sakartvelo bevizio režimo statusą ir galimai tokį režimą sustabdyti, jei manoma, kad nėra laikomasi ES demokratinio valdymo ir laisvių standartų;

13.   ragina ES labai apriboti oficialius ES lygmens ryšius su Sakartvelo vyriausybe ir parlamentu;

14.  smerkia Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vizitą į Sakartvelą, kuris buvo ES pozicijų pažeidimas ir dar vienas bandymas pakenkti ES bendrai užsienio ir saugumo politikai; pabrėžia, kad ministras pirmininkas V. Orbánas ir vėl kalbėjo ne ES vardu;

15.  primena, kad, priėmus tokius naujus antidemokratinius teisės aktus kaip įstatymas dėl užsienio įtakos skaidrumo ir įstatymas dėl šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos, Sakartvelo integracijos į ES procesas buvo faktiškai sustabdytas; primena, kad ES taip pat įšaldė lėšų skyrimą Sakartvelui; pabrėžia, kad besitęsiantis demokratijos padėties blogėjimas Sakartvele nėra vien tik reiškinys, dėl kurio tenka apgailestauti, turint omenyje tai, kad Sakartvelas kadaise buvo euroatlantiniais siekiais pasižymėjęs lyderis, – šį reiškinį reikia iš esmės pakeisti, o minėtus antidemokratinius teisės aktus – panaikinti, kad šalies santykiai su ES vėl grįžtų į įprastas vėžes; apgailestauja, kad Sakartvelo politinėje aplinkoje matomas valdančiosios partijos vykdomas autoritarinis poslinkis ir kad išduodami proeuropietiški Sakartvelo žmonių siekiai; primena, kad tvirtai remia Sakartvelo demokratinį vystymąsi ir euroatlantinius šios šalies žmonių siekius; primena Sakartvelo vyriausybei, kad didelė dauguma gyventojų tvirtai remia provakarietišką šalies kursą ir stojimą į ES;

16.  yra susirūpinęs dėl bauginimo ir poliarizacijos klimato, kurį skatina Sakartvelo vyriausybės atstovų ir politinių lyderių pareiškimai, taip pat išpuoliai prieš politinį pliuralizmą, be kita ko, grasinimai uždrausti opozicines partijas, suimti jų lyderius ir net paprastus rėmėjus ir nutildyti kitokią nuomonę; įspėja Sakartvelo valdžios institucijas, kad bet kokie bandymai uždrausti teisėtai įsteigtas politines partijas atitolintų Sakartvelą nuo ES ir kelią stojimui į ES padarytų neįmanomą;

17.  griežtai smerkia sistemingą Rusijos kišimąsi į demokratinius procesus Sakartvele, be kita ko, pasitelkiant rinkėjų bauginimą, balsų pirkimą ir dezinformaciją, pvz. „Pasaulinio karo partijos“ sąmokslo teoriją; apgailestauja dėl dezinformacijos naratyvų, kuriuos prieš rinkimus skleidė ir plėtojo valdančiosios partijos pareigūnai ir vyriausybei palanki žiniasklaida; ragina Sakartvelo valdžios institucijas užtikrinti faktais pagrįstą informaciją ir komunikaciją, susilaikyti nuo prieš ES nukreiptos propagandos, kuri prieštarauja nurodytam stojimo į ES tikslui, ir stiprinti Sakartvelo visuomenės atsparumą Rusijos dezinformacijai ir propagandai;

18.  primena, kad 2023 m. gruodžio 14–15 d. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Vadovų Taryba Sakartvelui suteikė šalies kandidatės statusą su sąlyga, kad bus imtasi atitinkamų veiksmų, nustatytų 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos rekomendacijoje; pabrėžia, kad pastarojo meto parlamento rinkimai akivaizdžiai prieštarauja šiam užmojui; sutinka su Komisijos 2024 m. plėtros dokumentų pakete pateiktu vertinimu, kuriame teigiama, kad Sakartvelo stojimo į ES procesas turi būti sustabdytas neribotam laikui dėl Sakartvelo vyriausybės inicijuoto demokratinio regreso; pabrėžia, kad partijos „Sakartvelo svajonė“ įgyvendinama politika yra nesuderinama su Sakartvelo euroatlantine integracija;

19.   pakartoja, kad tvirtai remia teisėtus Sakartvelo žmonių europinius siekius ir norą gyventi klestinčioje demokratinėje šalyje, kurioje nebūtų korupcijos, kurioje būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės laisvės, ginamos žmogaus teisės ir užtikrinama atvira visuomenė, nepriklausoma žiniasklaida bei laisvi ir sąžiningi rinkimai; primygtinai ragina Sakartvelo valdžios institucijas užtikrinti piliečių teisę į susirinkimus ir nepagrįstai prieš juos nenaudoti jėgos;

20.  ragina Tarybą, Komisiją, EIVT ir naująją Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai atlikti išsamią ES politikos Sakartvelo atžvilgiu peržiūrą ir peržiūrą; ragina Komisiją įšaldytą 120 mln. EUR sumą, kuri iš pradžių buvo numatyta Sakartvelo valdžios institucijoms remti, panaudoti siekiant sustiprinti ES paramą Sakartvelo pilietinei visuomenei, visų pirma nevyriausybiniam sektoriui ir nepriklausomai žiniasklaidai, kurie vis dažniau patiria nederamą valdančiosios politinės partijos ir valdžios institucijų spaudimą, ir remti programas, kuriomis remiamas demokratijos atsparumas ir rinkimų sąžiningumas; palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai J. Borrellio pasiūlymą tai padaryti; ragina pritaikyti ES finansavimo mechanizmus, kad būtų atsižvelgta į poreikius, atsirandančius priešiškesnėje ir antidemokratinėje aplinkoje;

21.  griežtai pakartoja savo skubų reikalavimą nedelsiant ir besąlygiškai dėl humanitarinių priežasčių paleisti buvusį prezidentą Mikheilą Saakašvilį; pabrėžia, kad Sakartvelo vyriausybė yra visiškai ir neginčijamai atsakinga už buvusio prezidento Mikheilo Saakašvilio gyvybę, sveikatą, saugumą ir gerovę ir, jei jam bus padaryta žala, ji privalės už tai prisiimti visišką atsakomybę; pakartoja savo raginimą prezidentei Salome Zourabichvili pasinaudoti savo konstitucine teise suteikti jam malonę;

22.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Sakartvelo prezidentei, vyriausybei bei parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P10_TA(2024)0017. (2) OL L 261, 2014 8 30, p. 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_internation/2014/494/oj.

2024 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES tvirtos paramos Ukrainai stiprinimo Rusijos agresijos karo ir stiprėjančio Šiaurės Korėjos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo kontekste (2024/2940(RSP))

P10_TA(2024)0055 RC-B10-0191/2024

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos ir Rusijos, visų pirma į 2024 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl nuolatinės ES paramos Ukrainai poreikio(1) ir 2024 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl tolesnės ES valstybių narių finansinės ir karinės paramos Ukrainai(2), taip pat į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Korėjos pusiasalyje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją, Hagos konvencijas, Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, taip pat į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į Helsinkio baigiamąjį aktą, Paryžiaus chartiją dėl naujos Europos ir Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/792, kuriuo nustatoma Ukrainos priemonė(3), į 2024 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/2773, kuriuo sukuriamas skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmas ir Ukrainai suteikiama išskirtinė makrofinansinė pagalba(4), ir į kitų formų ES paramą Ukrainai,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. lapkričio 4 d. Korėjos Respublikos užsienio reikalų ministro Cho Tae Yulo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio bendrą pareiškimą dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ir Rusijos bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. lapkričio 19 d. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimąsi į Europos Parlamentą, minint 1 000 dienų nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Šiaurės Korėjos, įskaitant 2006 m. spalio 14 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1718 (2006),

–  atsižvelgdamas į 2024 m. lapkričio 8 d. Šiaurės Atlanto Tarybos pareiškimą dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. ES ir Korėjos Respublikos strateginę partnerystę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Rusija nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdo neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą, tęsdama agresiją, pradėtą 2014 m., įskaitant neteisėtą Krymo aneksiją ir dalies Donecko, Luhansko, Žaporižios ir Chersono regionų okupaciją, ir toliau nuolat akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidinėja Jungtinių Tautų Chartijos principus ir tarptautinę humanitarinę teisę, nustatytą 1949 m. Ženevos konvencijose;

B.  kadangi Rusijos pajėgos sistemingai ir beatodairiškai atakavo gyvenamąsias vietoves ir civilinę infrastruktūrą ir dėl to žuvo tūkstančiai Ukrainos civilių gyventojų ir buvo sugriauti viešos ir privačios nuosavybės objektai; kadangi Rusijos pajėgos yra atsakingos už priverstinę deportaciją, asmenų, įskaitant vaikų, pradanginimą, neteisėtą įkalinimą, kankinimą, civilių gyventojų, karių ir karo belaisvių egzekucijas ir teroro aktus, įskaitant seksualinio smurto ir masinio prievartavimo kaip karo ginklų naudojimą, ir jos toliau keičia okupuotų Ukrainos teritorijų etninę sudėtį;

C.  kadangi Rusija padidino savo oro antpuolių prieš Ukrainą mastą, panaudodama daug raketų ir bepiločių orlaivių, kuriais taikosi į elektros energijos gamybos ir perdavimo infrastruktūrą visoje šalyje, ir dėl to sutriko elektros energijos tiekimas bei, siekiant stabilizuoti energetikos sistemą, visoje šalyje teko taikyti elektros energijos normavimo priemones, apie kurias paskelbė Ukrainos pagrindinis elektros energijos tiekėjas „Ukrenergo“;

D.  kadangi ES ir jos valstybės narės solidarizuojasi su Ukraina ir skiria jai didelę humanitarinę, finansinę bei karinę paramą, kad padėtų Ukrainai gintis, kol ši pasieks pergalę ir atsigaus; kadangi vis dėlto tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiūriu karinė parama tebėra nepakankama, o, priėmus sprendimus dėl ginklų ir šaudmenų tiekimo Ukrainai, juos faktiškai pristatyti vėluojama; kadangi iki šiol nepristatyta daug sistemų, kurias Ukraina turėjo gauti po NATO aukščiausiojo lygio susitikime priimto sprendimo;

E.  kadangi keletas trečiųjų šalių, visų pirma Iranas, Šiaurės Korėja ir Baltarusija, Rusijai tiekia daug ginklų ir šaudmenų, o Baltarusija yra leidusi Rusijai naudoti savo teritoriją Ukrainai pulti;

F.  kadangi 2024 m. birželio 18 d. pasirašytoje Rusijos ir Šiaurės Korėjos visapusiškos strateginės partnerystės sutartyje suteikiami įgaliojimai ginkluotos agresijos atveju teikti savitarpio karinę pagalbą, įskaitant branduolinę ir tradicinę paramą, taip stiprinant abiejų tautų karinius ryšius; kadangi šie pokyčiai kelia didelių saugumo iššūkių tiek Azijoje, tiek Europoje ir dėl to tampa dar sudėtingiau užtikrinti pasaulinį stabilumą;

G.  kadangi, dislokavus Šiaurės Korėjos karines pajėgas kartu su Rusijos pajėgomis, Šiaurės Korėja ir Rusija tiesiogiai eskalavo konfliktą Ukrainoje ir tai yra pavojinga karo plėtra, turinti sunkių padarinių regioniniam ir pasauliniam saugumui; kadangi Šiaurės Korėjos ginklų perdavimas Rusijai, įskaitant šaudmenų ir karinės įrangos tiekimą, yra akivaizdus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų, kuriomis siekiama užkirsti kelią ginklų platinimui iš Šiaurės Korėjos, pažeidimas;

H.  kadangi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad prie Ukrainos sienų jau dislokuota 11 000 Šiaurės Korėjos karių ir šis kontingentas gali dar labiau padidėti; kadangi mainais už šaudmenų ir karinių pajėgų tiekimą Šiaurės Korėja iš Rusijos gauna labai reikalingo maisto, naftos ir pinigų ir galbūt pagalbą kuriant branduolinius ginklus bei su raketų technologijomis susijusią praktinę patirtį;

I.  kadangi Šiaurės Korėja suintensyvino savo grasinimus, atsisakė susivienijimo politikos ir tęsia provokacijas regione, visų pirma vykdydama raketų bandymus ir karines demonstracijas, dėl kurių didėja karinio konflikto rizika ir kenkiama pastangoms taikiai išspręsti Korėjos konfliktą;

J.  kadangi, kaip pranešama, Rusijos ginkluotosios pajėgos, įgyvendinusios miglotą prekybos žmonėmis operaciją, pasamdė šimtus Jemeno Houthi grupuotės samdinių kovoti konflikte Ukrainoje, o tai byloja apie stiprėjančius Maskvos ir Houthi sukilėlių grupuotės ryšius;

K.  kadangi Iranas Rusijai perdavė artimo nuotolio balistinių raketų „Fath-360“ siuntas; kadangi atsakydamos į tai ES, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė įvedė naujas sankcijas Iranui;

L.  kadangi Kinija šiuo metu yra didžiausia dvejopo naudojimo prekių ir karinių gaminių tiekėja, palaikanti Rusijos karinę bazę ir agresijos karą prieš Ukrainą; kadangi ES turi įtikinamų įrodymų, kad Kinijos vakaruose esančiame Sindziango regione Rusijos kariuomenei gaminami ginkluoti bepiločiai orlaiviai;

M.  kadangi naujai išrinktos Europos Parlamento ir Komisijos Pirmininkės nedelsdamos įsipareigojo toliau tvirtai remti Ukrainą; kadangi tikimasi, kad išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas padarys tą patį; kadangi bet koks kitas rezultatas nei Ukrainos pergalė būtų plačiai suvokiamas kaip strateginis pralaimėjimas tiek Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms ir sukeltų rimtų padarinių jų saugumui;

N.  kadangi JAV prezidentas Joe Biden leido Ukrainai naudoti JAV gamybos armijos taktinių raketų sistemas (ATACMS) Rusijos Federacijos Kursko regione; kadangi Prancūzija ir Jungtinė Karalystė suteikė Ukrainai sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ / SCALP ir abi šalys leido jas naudoti prieš Rusijos taikinius; kadangi Vokietija tęsia savo politiką ir susilaiko nuo tolimojo nuotolio raketų „Taurus“ tiekimo Ukrainai;

O.  kadangi pagal tarptautinę teisę Ukrainos teisė į savigyną apima proporcingus karinius veiksmus, kurie gali būti vykdomi už jos teritorijos ribų; kadangi pranešama, kad Ukraina panaudojo dovanotas tolimojo nuotolio ginklų sistemas prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje po to, kai paramą teikiančios šalys neseniai panaikino apribojimus;

P.  kadangi 2024 m. lapkričio 21 d. Rusija atakavo Ukrainos Dnipro miestą vidutinio nuotolio balistine raketa;

Q.  kadangi nuo 2022 m. vasario mėn. ES priėmė 14 sankcijų paketų, kuriais visų pirma siekiama kuo labiau apriboti Kremliaus gebėjimą finansuoti jo pradėtą karą; kadangi šios sankcijos kiekvieną sykį nustatomos šešių mėnesių laikotarpiui; kadangi pasiūlymas pratęsti sankcijų trukmę iki trejų metų nebuvo priimtas; kadangi pasiūlymą blokavo Vengrijos vyriausybės veto, o tai trukdo užtikrinti ilgalaikiškesnį stabilumą ir paramą šiai paskolų struktūrai;

R.  kadangi bendra ES karinė parama Ukrainai, teikiama pagal Europos taikos priemonę (ETP) ir tiesiogiai valstybių narių, siekia apie 43,5 mlrd. EUR; kadangi 2024 m. rugpjūtį ES sutelkė tik pirmąją – 1,4 mlrd. EUR – nenumatyto pelno dalį iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto pagal ETP, kad būtų suteikta tolesnė karinė parama Ukrainai;

S.  kadangi ES kartu su G7 šalimis patvirtino skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą, pagal kurį iš įšaldyto Rusijos turto gaunamas nenumatytas pelnas naudojamas paskoloms, kurias ES suteikė Ukrainai, grąžinti; kadangi šis įšaldytas turtas dar nėra tiesiogiai naudojamas Ukrainai finansiškai remti, o naudojamas tik iš šio įšaldyto turto gaunamas nenumatytas pelnas; kadangi ES suteiks iki 35 mlrd. EUR naujos makrofinansinės pagalbos pagal skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą;

T.  kadangi Vengrijos vyriausybė blokuoja ne tik naujai įsteigtą 5 mlrd. EUR pagalbos Ukrainai fondą, kuris 2024 m. kovo mėn. buvo įsteigtas pagal ETP, bet ir aštuntąją ETP kompensacijų valstybėms narėms dalį, pagal kurią jau dvejus metus teikiama karinė parama Ukrainai; kadangi Vengrijos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras vyko į Maskvą bendrauti su valstybe agresore;

U.  kadangi 2024 m. lapkričio 19 d., kreipdamasis į Aukščiausiąją Radą, prezidentas Volodymyras Zelenskis pristatė Ukrainos vidaus atsparumo planą, kurį sudaro 10 pagrindinių punktų: vienybė, frontas, ginkluotė, pinigai, energija, saugumas, bendruomenės, žmogiškasis kapitalas, kultūrinis suverenitetas ir herojų politika; kadangi 2022 m. rugsėjo mėn. prezidentas V. Zelenskis pristatė Ukrainos taikos formulę, kurioje išdėstyta 10 teisingos taikos Ukrainoje ir taisyklėmis grindžiamos tvarkos atkūrimo reikalavimų;

1.  dar kartą smerkia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, trunkantį ilgiau kaip 1 000 dienų, neįtraukiant 2014 m. pradėtos agresijos, ir tai, kad trečiosios šalys įsitraukia į šį karą ir jį remia; reikalauja, kad Rusija nedelsiant nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje, besąlygiškai išvestų visas pajėgas ir atitrauktų karinę techniką iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, paleistų Ukrainos karo belaisvius ir neteisėtai sulaikytus Ukrainos civilius gyventojus, grąžintų pagrobtus Ukrainos vaikus ir atlygintų Ukrainai jos žmonėms, žemei, gamtai ir infrastruktūrai padarytą žalą;

2.  toliau smerkia nuolatinį Rusijos vykdomą eskalavimą jos agresijos kare, ypač jos vykdomus civilių gyventojų ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų bombardavimus, jos kreipimąsi į Šiaurės Korėją siekiant apsirūpinti kariais kovai su Ukrainos kariuomene ir jos vykdomus naujų balistinių raketų bandymus Ukrainoje; mano, kad šie pastarojo meto eskalavimo veiksmai yra naujas karo etapas ir naujas pavojus visos Europos saugumui; ragina ES ir jos valstybes nares ir kitus Ukrainos partnerius atitinkamai reaguoti;

3.  primena, kad bet kokios Rusijos keliamos branduolinės grėsmės neatgrasys ES nuo tolesnės pagalbos Ukrainai, kad ji galėtų gintis; primygtinai ragina visas valstybes atsisakyti branduolinio bauginimo normalizavimo;

4.  reiškia tvirtą solidarumą su Ukrainos žmonėmis; pakartoja tvirtą ES įsipareigojimą remti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą pagal tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas ir pabrėžia, kad reikia didinti ir spartinti ES solidarumą teikiant Ukrainai politinę, karinę, humanitarinę, ekonominę ir finansinę paramą tol, kol Ukraina pasieks pergalę, kad būtų nutrauktas Rusijos agresijos karas ir sudarytos sąlygos Ukrainai išlaisvinti visus savo žmones; pakartoja, kad Ukraina, kaip agresijos auka, pagal JT Chartijos 51 straipsnį turi teisėtą teisę gintis; dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą Ukrainoje siekti teisingos ir ilgalaikės taikos, grindžiamos jos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu, ir remia Ukrainos taikos formulę kaip tarptautinio bendradarbiavimo pagrindą;

5.  ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai siekti išlaikyti ir užtikrinti kuo platesnę tarptautinę paramą Ukrainai ir rasti taikų karo sprendimą, kuris turi būti grindžiamas visapusiška pagarba Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, tarptautinės teisės principams, atskaitomybei už karo nusikaltimus ir Rusijos daromą agresijos nusikaltimą, taip pat Rusijos reparacijomis ir kitais mokėjimais už Ukrainoje padarytą didžiulę materialinę ir nematerialinę žalą; primygtinai reikalauja, kad jokios derybos dėl Ukrainos nevyktų nedalyvaujant Ukrainai; ragina ES ir valstybes nares dalyvauti įgyvendinant Ukrainos taikos formulę ir sudaryti būtinas sąlygas antrajam aukščiausiojo lygio susitikimui dėl taikos surengti, taip pat įtraukiant globaliųjų Pietų šalis; yra įsitikinęs, kad ES ir jos valstybės narės turi dalyvauti nustatant būsimas tvirtas Ukrainos saugumo garantijas, grindžiamas Ukrainos taikos formule ir pergalės planu, nustatant aiškią strategiją, konkrečius tikslus ir tikslias veiksmų gaires; apgailestauja, kad Vokietijos kancleris vėl skambino Vladimirui Putinui;

6.  smerkia Iraną, Baltarusiją ir Šiaurės Korėją dėl jų teikiamos karinės paramos Rusijai, ypač visą Šiaurės Korėjos teikiamą karinę paramą Rusijai, kuri dar labiau paaštrina konfliktą; pakartoja, kad tiek Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, tiek Šiaurės Korėjos dalyvavimas kare bei jos branduolinės ir raketų programos kelia rimtą grėsmę taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai; smerkia tai, kad Rusija ir Šiaurės Korėja – režimas, kuriam taikomas išsamiausias JT nustatytas sankcijų režimas – pasirašė ir neseniai ratifikavo visapusiškos strateginės partnerystės sutartį; primygtinai ragina Šiaurės Korėją išvesti savo karines pajėgas ir nutraukti karinį bendradarbiavimą su Rusija; ragina Rusiją nutraukti visų formų karinį ir technologinį bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja ir laikytis savo įsipareigojimų pagal Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir daugelį JT Saugumo Tarybos rezoliucijų; įspėja apie rimtas šios karinės partnerystės pasekmes įkvepiant kitus autokratinius režimus aktyviai įsitraukti į karinius konfliktus;

7.  kuo griežčiausiai smerkia Kinijos vykdomą dvejopo naudojimo prekių ir karinių gaminių tiekimą Rusijai; primena Kinijai jos, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, pareigą ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, todėl ragina Pekiną nutraukti visą karinę ar dvejopo naudojimo pagalbą Rusijai ir jos vykdomam agresijos karui prieš Ukrainą; pabrėžia, kad atsisakymas pakeisti poziciją šiuo klausimu gali rimtai pakenkti dvišaliams ES ir Kinijos santykiams; atkreipia dėmesį į didelę Kinijos įtaką Šiaurės Korėjai ir Rusijai ir primygtinai ragina Kiniją padėti sumažinti įtampą ir užkirsti kelią tolesniam karo veiksmų eskalavimui; reiškia didelį susirūpinimą dėl Europos priklausomybės nuo Kinijos poveikio valstybių narių gebėjimui užtikrinti savo nacionalinį saugumą ir visos ES saugumą;

8.  primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę imtis skubių ir ryžtingų veiksmų šiai didelį nerimą keliančiai eskalacijai nutraukti; ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią ginklų siuntimui iš Šiaurės Korėjos į Rusiją, įskaitant sustiprintus stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus JT sistemoje ir pasitelkiant daugiašalius aljansus; primygtinai ragina ES imtis ryžtingų veiksmų ir nustatyti sankcijas asmenims ir subjektams Šiaurės Korėjoje, kurie dalyvauja perduodant ginklus ir karines pajėgas, taip pat tarpininkams, sudarantiems sąlygas vykdyti šiuos sandorius; palankiai vertina tarptautinės bendruomenės pastangas pažaboti neteisėtą Šiaurės Korėjos prekybą ginklais ir pabrėžia, kad reikia nuolat daryti spaudimą Pchenjanui, kad jis nutrauktų destabilizuojančius veiksmus; ragina visas ES ir JT valstybes nares dėti reikiamas pastangas, kad būtų užtikrintas visų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų dėl Šiaurės Korėjos įgyvendinimas, ir aktyviai blokuoti visus maršrutus į Šiaurės Korėją, per kuriuos ji gauna finansavimą, medžiagas ir žinias savo neteisėtoms ginklų programoms;

9.  primygtinai ragina valstybes nares dar labiau išplėsti ir sustiprinti sankcijų Šiaurės Korėjai, Baltarusijai ir Iranui režimą, nes šios valstybės teikia karinę paramą Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, ir į ES sankcijų sąrašą įtraukti visus svarbiausius Kinijos subjektus ir asmenis, kurie tiesiogiai remia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir jos gynybos ir saugumo sektorių;

10.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Šiaurės Korėjai gali būti perduotos su branduolinėmis ar balistinėmis raketomis susijusios technologijos, nes tai pakenktų tarptautinėms ginklų neplatinimo pastangoms ir sukeltų didelę grėsmę taikai ir stabilumui Korėjos pusiasalyje ir visame pasaulyje; ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiaujant su G7 ir G20 partneriais sukurti ir JT ekspertų grupei pateikti alternatyvų mechanizmą, siekiant užtikrinti veiksmingą Šiaurės Korėjai skirtų sankcijų stebėseną ir vykdymą;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl tebevykdomų šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų Šiaurės Korėjoje – joje dėl režimo represinės politikos ir sisteminio pagrindinių poreikių nepaisymo kenčia šalies gyventojai; smerkia tai, kad ištekliai nukreipiami karinei veiklai ir išorės konfliktams, įskaitant paramą Rusijos agresijos karui, užuot tenkinus skubius humanitarinius poreikius Šiaurės Korėjoje; ragina ES ir tarptautinius partnerius dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad Šiaurės Korėjos režimas būtų patrauktas atsakomybėn už vykdomus žmogaus teisių pažeidimus; primygtinai ragina teikti didesnę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams, kurie dokumentuoja pažeidimus ir teikia pagalbą Šiaurės Korėjos piliečiams; primygtinai ragina Kinijos vyriausybę nutraukti grąžinimo praktiką ir suteikti Šiaurės Korėjos pabėgėliams galimybę gauti tarptautinę apsaugą; ragina Šiaurės Korėją leisti JT žmogaus teisių organų atstovams patekti į šalį, kad būtų įvertinta žmogaus teisių padėtis, priverstiniai dingimai ir sulaikytųjų bei grąžintų pabėgėlių sąlygos, įskaitant Kim Cheol Ok ir Pietų Korėjos misionierių Kim Jung Wooko, Kim Kook Kie ir Choi Chun Gilo atvejus;

12.  pabrėžia, kad reikia išsamios ES strategijos, skirtos platesnio masto padariniams, kuriuos sukelia autoritariniai aljansai, ypač tarp Rusijos, Šiaurės Korėjos, Baltarusijos, Irano, Kinijos ir kitų valstybių, kenkiančių taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai, šalinti; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai skatinti pasaulinį branduolinio ginklo neplatinimo režimą ir glaudžiau bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekiant sumažinti įtampą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione;

13.  ragina ES ir jos valstybes nares dar labiau sustiprinti savo karinę paramą Ukrainai, įskaitant orlaivių, tolimojo nuotolio raketų (taip pat „Taurus“ raketų), modernių oro erdvės gynybos sistemų (įskaitant „Patriot“ ir SAMP/T), šaudmenų, artilerijos (įskaitant nešiojamas priešlėktuvinės gynybos sistemas) ir mokymo programų teikimą Ukrainos pajėgoms, ir ragina sparčiau tiekti pažadėtą įrangą, kad neatidėliotini Ukrainos poreikiai būtų patenkinti; pakartoja savo poziciją, kad visos ES valstybės narės ir NATO sąjungininkės turėtų įsipareigoti kartu ir individualiai kasmet teikti Ukrainai karinę paramą, kuri būtų ne mažesnė kaip 0,25 proc. jų BVP; palankiai vertina tai, kad buvo pasirašyti bendri ES ir Ukrainos saugumo įsipareigojimai, ir ragina Komisiją bei valstybes nares skubiai imtis veiksmų, kad tie prisiimti įsipareigojimai būtų veiksmingai vykdomi; ragina Komisiją ir Tarybą teikti pirmenybę tam, kad Europos IRIS2 kosmoso ryšių pajėgumai pradėtų visapusiškai veikti, ir kuo greičiau prie jų suteikti prieigą Ukrainai (ir Taivanui);

14.  ragina Tarybą išplėsti Rusijai taikomas sankcijas; ragina nustatyti sankcijas Rusijos ypatingos ekonominės svarbos sektoriams (metalurgijos, branduolinės energetikos, chemijos, žemės ūkio ir bankų sektoriams) ir Rusijos žaliavoms, pvz., aliuminio, plieno produktams, uranui, titanui ir nikeliui, taikyti visišką Rusijos iškastinio kuro ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo į ES embargą ir toliau mažinti Rusijos naftos produktų viršutinę kainos ribą, koordinuojant veiksmus su G7 partneriais, kad būtų nutrauktas Rusijos neteisėto agresijos karo finansavimas; ragina taikyti griežtesnes ir tikslingesnes sankcijas Rusijos šešėliniam laivynui; pabrėžia, kad reikia nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Rusija branduolinės energetikos sektoriuje; pabrėžia, kad Rusija pereina nuo priklausomybės nuo dujų eksporto prie trąšų gamybos naudojant dujas, kurios yra pagrindinis Rusijos valstybės pajamų ir užsienio valiutos įplaukų šaltinis, tiesiogiai aprūpinantis jos karo mašiną ir kartu keliantis grėsmę ES ekonomikai bei apsirūpinimo maistu saugumui; ragina ES tinkamai, skubiai ir ryžtingai spręsti šią problemą, nes ES priklausomybė nuo Rusijos trąšų didėja nerimą keliančiu tempu;

15.  ragina, visų pirma tas valstybes nares, kurios nevykdo įsipareigojimų dėl gynybos produktų gamybos ir tiesioginės paramos atitinkamiems gamybos pajėgumams, vykdyti bendrųjų įmonių veiklą su Ukraina arba tiesiogiai teikti užsakymus Ukrainai; ragina valstybes nares paspartinti tiesiogines investicijas į Ukrainos karinės pramonės pajėgumų didinimą pagal Danijos naudojamą modelį; ragina ES įtraukti šį modelį į pagalbos Ukrainai fondą;

16.  ragina ES institucijas ir valstybes nares aktyviai prisidėti išlaikant vienybę sankcijų srityje ir skubiai siekti, kad būtų priimtas 15-asis sankcijų paketas; primygtinai ragina valstybes nares aktyviai daryti spaudimą Vengrijos vyriausybei, kad ji nutrauktų neatsakingą Europos taikos priemonės, įskaitant naujai įsteigtą Paramos Ukrainai fondą, blokadą, dėl kurios nepavyko išmokėti 6,6 mlrd. EUR dalinių kompensacijų valstybėms narėms, Ukrainai teikiančioms karinę paramą; pabrėžia, kad jei Europos taikos priemonė bus blokuojama iki kito Europos Vadovų Tarybos susitikimo, ji turi būti nedelsiant sudaryta nauju formatu, kuris apimtų tik tas valstybes nares, kurios nori ir gali teikti karinę pagalbą Ukrainai, arba nacionaliniai įnašai turi būti kompensuojami, kad nebūtų trukdoma sklandžiam dvišalės pagalbos finansavimui;

17.  ragina Tarybą ir valstybes nares sistemingai spręsti ES įsisteigusių bendrovių ir joje gyvenančių asmenų, trečiųjų šalių ir ES nepriklausančių valstybių vykdomo sankcijų apėjimo klausimą ir priimti bei griežtai įgyvendinti ribojamąsias priemones, taikomas visiems subjektams, kurie padeda apeiti sankcijas ir aprūpina Rusijos karinį kompleksą karinėmis ir dvejopo naudojimo technologijomis bei įranga, užtikrinant, kad spragomis nebūtų pasinaudojama tam, kad ginklai ar ištekliai būtų nukreipiami į Rusiją; mano, kad labai svarbu stiprinti ES pagamintos aukštųjų technologijų įrangos eksporto ir techninės priežiūros kontrolę, taip pat stiprinti teisėsaugos priemones ir bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią sankcijų apėjimui; ragina skubiai paspartinti ES valstybių narių prekybos su Vidurinės Azijos šalimis, taip pat su Turkija ir Azerbaidžanu, kontrolę, nes jomis aiškiai naudojamasi apeinant ES sankcijas;

18.  pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms persvarstyti dabartinę Rusijai taikomų sankcijų trukmę, galiojimo laikotarpį pratęsiant nuo dabartinių šešių mėnesių iki tvirtesnio ir strategiškesnio trejų metų laikotarpio; pažymi, kad tokia priemonė padidintų ES užsienio politikos nuoseklumą ir nuspėjamumą ir apsaugotų ją nuo piktnaudžiavimo vieningo balsavimo reikalavimais, sustiprintų sankcijų poveikį ir aiškiai parodytų įsipareigojimą laikytis tarptautinės teisės ir užtikrinti Europos saugumą, taip pat sumažintų administracinę naštą, kurią sukelia dažni pratęsimai;

19.  palankiai vertina JAV prezidento Joe Bideno sprendimą leisti Ukrainai naudoti pažangias raketų sistemas taikantis į karinius taikinius Rusijos teritorijoje ir pabrėžia, kad šiuo leidimu paisoma teisėtos Ukrainos teisės į savigyną pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį; ragina ES ir jos valstybes nares priimti panašias priemones, kuriomis būtų panaikinti karinių sistemų naudojimo teisėtoms gynybos operacijoms už Ukrainos sienų, siekiant atgrasyti nuo tolesnės Rusijos agresijos, apribojimai;

20.  ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su nauja administracija Vašingtone siekiant stiprinti abipusiškai naudingą transatlantinį bendradarbiavimą, pabrėžiant bendrą strateginį interesą remti Ukrainą, ir atkreipti dėmesį į tai, kad Rusija ir jos sąjungininkai kelia grėsmę ne tik Europos stabilumui, bet ir didelį pavojų pasauliniam saugumui ir taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai; tikisi, kad būsima D. Trumpo administracija toliau teiks paramą Ukrainai ir toliau tvirtai laikysis savo įsipareigojimų NATO, ir primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares imtis veiksmų ir sukurti tikrą gynybos sąjungą, taip pat kaip NATO Europos ramstį, pradedant nuo savo gynybos pajėgumų stiprinimo;

21.  ragina užtikrinti atskaitomybę už Rusijos ir jos sąjungininkų, įskaitant Šiaurės Korėją, įvykdytus karo nusikaltimus ir tarptautinės teisės pažeidimus, stiprinant bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir kitomis teisminėmis institucijomis; primygtinai ragina ES ir tarptautinius partnerius dėti daugiau pastangų, kad visi nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn;

22.  ragina Komisiją pasiūlyti papildomų priemonių Ukrainos ekonomikai remti teikiant tolesnę finansinę paramą ir sudarant palankesnes sąlygas investicijoms; palankiai vertina susitarimą su Taryba dėl iki 35 mlrd. EUR makrofinansinės pagalbos Ukrainai, naudojant įšaldytą Rusijos turtą, taip pat naująjį skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą; ragina sparčiai įgyvendinti abi priemones, kad Ukraina galėtų kuo greičiau pasinaudoti šiomis naujomis finansavimo galimybėmis;

23.  pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant surasti kūrybiškų sprendimų, grindžiamų patikimu teisiniu režimu, pagal kurį būtų galima konfiskuoti ES įšaldytą Rusijos valstybės turtą, ir juos naudoti įvairiems Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padariniams šalinti, įskaitant tolesnio naikinimo ir žūčių prevenciją, šalies atstatymą ir kompensaciją Rusijos agresijos aukoms; pabrėžia, kad bet kokie būsimi Rusijos reikalavimai, susiję su šiuo turtu, gali būti patenkinti tik bendrai atsižvelgus į likusias Ukrainai mokėtinas kompensacijas; pabrėžia Ukrainos priemonės, kaip ilgalaikės finansinės paramos, atstatymo ir atkūrimo pastangų mechanizmo, svarbą ir primygtinai ragina ją sparčiai ir veiksmingai įgyvendinti; ragina Komisiją pasiūlyti ilgalaikę finansinę paramą po 2027 m. Ukrainai atstatyti, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant Ukrainos priemonę;

24.  pabrėžia, kad reikia sukurti stabilesnę ir labiau nuspėjamą ES ir Ukrainos prekybos santykių sistemą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją paspartinti konsultacijas su Ukraina pagal Asociacijos susitarimo 29 straipsnį ir primygtinai ragina abi šalis susitarti dėl kuo platesnio masto liberalizavimo; ragina Komisiją nuodugniai įtraukti Parlamentą į išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) peržiūrą; atkreipia dėmesį į kelių valstybių narių vienašališkai nustatytus žemės ūkio maisto produktų importo iš Ukrainos apribojimus, kurie kertasi su išimtine ES kompetencija prekybos srityje pagal bendrą prekybos politiką ir ES įsipareigojimais pagal IVLPE susitarimą su Ukraina; ragina Komisiją, konsultuojantis su Ukraina ir atitinkamomis valstybėmis narėmis, rasti europinius sprendimus dėl galimų rinkos iškraipymų, kuriuos gali sukelti padidėjęs Ukrainos žemės ūkio maisto produktų srautas;

25.  ragina, atsižvelgiant į atšiaurius žiemos mėnesius, gerokai padidinti ES humanitarinę pagalbą siekiant rasti išeitį iš sunkios padėties, susidariusios dėl sistemingų Rusijos išpuolių prieš civilinę infrastruktūrą, ypač energetikos infrastruktūrą, dėl kurių milijonai ukrainiečių neteko pagrindinių paslaugų; pripažįsta daugelio Ukrainos ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų darbą padedant pagrobtų Ukrainos vaikų, karo belaisvių ir neteisėtai sulaikytų Ukrainos civilių gyventojų šeimoms ir nenuilstamas pastangas grąžinti jų artimuosius namo; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę remti jų veiklą ir pasinaudoti visais turimais tarptautiniais forumais siekiant daryti spaudimą Rusijai, kad ji grąžintų pagrobtus Ukrainos vaikus, Ukrainos karo belaisvius ir neteisėtai sulaikytus Ukrainos civilius gyventojus;

26.  apgailestauja dėl to, kad Rusija tyčia žudo Ukrainos karo belaisvius ir netinkamai elgiasi su jais, ir ragina Rusiją laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma Ženevos konvencijos, ir leisti tarptautinėms organizacijoms, pvz., Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui, aplankyti karo belaisvius ir įvertinti jų sveikatos būklę; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę, ypač Jungtines Tautas, peržiūrėti ir pritaikyti tarptautines konvencijas ir atitinkamų tarptautinių organizacijų darbą prie šiandienos realijų ir užtikrinti, kad jos geriau reaguotų į karo belaisvių poreikius;

27.  susirūpinęs pažymi, kad Rusija aktyviai verbuoja asmenis iš tolimų regionų, įskaitant Afriką, Artimuosius Rytus ir Lotynų Ameriką, apgaulės ar prievartos būdu, kad juos išsiųstų kovoti kare su Ukrainos žmonėmis; ragina Jungtines Tautas, Afrikos Sąjungą ir šalis, į kurių gyventojus taikosi Maskva, imtis aktyvių priemonių siekiant kovoti su šiuo verbavimu;

28.  dar kartą atkreipia dėmesį į konstruktyvų Pietų Korėjos vaidmenį taisyklėmis grindžiamoje tarptautinėje tvarkoje, įskaitant jos tvirtą įsipareigojimą Ukrainai; ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su Pietų Korėja ir siekti pakeisti jos poziciją dėl Ukrainos apginklavimo, kad būtų suteikta didelių karinių išteklių Ukrainos gynybos operacijoms; palankiai vertina pirmąjį ES ir Pietų Korėjos strateginį dialogą, vykusį 2024 m. lapkričio 4 d. Seule, ir po to sudarytą ES ir Pietų Korėjos partnerystę saugumo ir gynybos srityje; remia ES santykių su Pietų Korėja stiprinimą ir glaudesnį dvišalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje; ragina ES ir jos valstybes nares, bendradarbiaujant su Ukraina ir Pietų Korėja, skatinti galimą Šiaurės Korėjos liaudies armijos karių dezertyravimą ir būti tam pasirengus; ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su Pietų Korėja dėl Ukrainos ateities, daugiausia dėmesio skiriant jos siekiams įstoti į ES, saugumo garantijoms ir atstatymui; ragina glaudžiau bendradarbiauti su kitais bendraminčiais partneriais, visų pirma Japonija, Australija ir Taivanu, ir pabrėžia, kad Indijos ir Ramiojo vandenynų regione reikia platesnio dialogo;

29.  ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti paramą Rusijos demokratinei opozicijai, užtikrinti jos apsaugą ir skatinti ją kovoti su V. Putino režimu, visų pirma su militaristinėmis, šovinistinėmis ir imperialistinėmis nuotaikomis Rusijos visuomenėje, tvirtai reikšti paramą Ukrainai ir aktyviai siekti, kad ji būtų remiama;

30.  smerkia pastarojo meto aktus Baltijos jūroje, kurie pakenkė Europos ypatingos svarbos infrastruktūrai; pabrėžia, kad reikia skubiai ištirti šiuos sunkius incidentus ir paskelbti informaciją apie nusikaltėlius ir jų ketinimus; pabrėžia, kad keli Europos vyriausybių atstovai mano, jog šis naujausias incidentas yra sunkus sabotažo nusikaltimas; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares imtis atitinkamų priemonių prieš visus atsakingus valstybinius ar nevalstybinius subjektus, jei įrodoma, kad jie dalyvavo;

31.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai, Rusijos vyriausybei, Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos vyriausybėms, kitoms atitinkamoms vyriausybėms ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL C, C/2024/6129, 2024 10 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6129/oj. (2) Priimti tekstai, P10_TA(2024)0012. (3) OL L, 2024/792, 2024 2 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/792/oj. (4) OL L, 2024/2773, 2024 10 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2773/oj.