Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos ir Rusijos, ypač į rezoliucijas, priimtas po 2022 m. vasario mėn. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir 2014 m. vasario 19 d. Krymo pusiasalio aneksijos,

–  atsižvelgdamas į 1975 m. rugpjūčio 1 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Helsinkio baigiamąjį aktą, 1990 m. lapkričio 21 d. ESBO Paryžiaus chartiją dėl naujos Europos ir 1994 m. gruodžio 5 d. JT memorandumą dėl saugumo garantijų dėl Ukrainos prisijungimo prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (Budapešto memorandumas dėl saugumo garantijų),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. pasirašytą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą(1) ir susijusią Europos Sąjungos ir Ukrainos išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę,

–  atsižvelgdamas į JT Chartiją, Hagos konvencijas, Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, taip pat į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Ukraina po to, kai 2023 m. lapkričio 8 d. dėl to buvo gauta teigiama Komisijos rekomendacija,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/792, kuriuo nustatoma Ukrainos priemonė,(2) ir kitų formų ES pagalbą Ukrainai,

–  atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 24 d. Europos Vadovų Tarybos Pirmininko, Europos Komisijos Pirmininkės ir Europos Parlamento Pirmininkės bendrą pareiškimą dėl trečiųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių,

–  atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 24 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją ES-11/7 „Advancing a comprehensive, just and lasting peace in Ukraine“ („Visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje skatinimas“),

–  atsižvelgdamas į 2025 m. kovo 6 d. vykusio neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Rusija nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdo neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą plataus masto agresijos karą prieš Ukrainą; kadangi Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo 2014 m. neteisėta Krymo pusiasalio okupacija ir aneksija ir vėlesne Donecko ir Luhansko regionų dalių okupacija; kadangi šis agresijos karas yra akivaizdus ir šiurkštus JT Chartijos ir pagrindinių tarptautinės teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės principų, nustatytų 1949 m. Ženevos konvencijose, pažeidimas;

B.  kadangi Rusijos pastarųjų trejų metų veiksmai Ukrainoje toliau kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje ir visame pasaulyje; kadangi Rusijos agresijos karas yra didžiausias karinis konfliktas Europos žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir atspindi didėjantį konfliktą tarp autoritarizmo ir demokratijos;

C.  kadangi Ukraina ir jos piliečiai demonstruoja nepalaužiamą ryžtą priešintis Rusijos agresijos karui, sėkmingai gindami savo šalį, nepaisant to, kad tai reikalauja didelių civilių ir karių aukų, taip pat to, kad atakuojami gyvenamieji rajonai, naikinama civilinė ir viešoji infrastruktūra – visų pirma tiekianti vandenį ir energiją, – gamtinė aplinka ir kultūros paveldas, vykdoma priverstinė deportacija, dingimai ir neteisėtas deportuotų vaikų įvaikinimas, neteisėti įkalinimai, masinės žudynės, civilių gyventojų, karių ir karo belaisvių egzekucijos, kankinimai, naudojamas seksualinis smurtas ir masinis žaginimas kaip karo ginklai ir keičiama etninė okupuotų Ukrainos teritorijų sudėtis, o visa tai yra karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui; kadangi milijonai ukrainiečių tebėra priverstinai persikėlę tiek savo šalies viduje, tiek už jo ribų; kadangi Jungtinės Tautos patvirtino, kad nuo 2022 m. vasario mėn. nužudyta daugiau kaip 12 500 civilių gyventojų, įskaitant šimtus vaikų; kadangi, Ukrainos valdžios institucijų skaičiavimu, nuo plataus masto karinės invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn. į Rusiją ir Rusijos okupuotas teritorijas buvo deportuota ir prievarta iš savo namų perkelta mažiausiai 20 000 Ukrainos vaikų; kadangi Rusijos Federacija bando atimti iš Ukrainos ir jos žmonių etninę, kalbinę ir istorinę tapatybę naikindama ukrainietiškos tapatybės ženklus okupuotose teritorijose; kadangi drąsūs Ukrainos žmonės buvo apdovanoti 2022 m. Sacharovo premija, taip pagerbiant jų drąsą ir atsparumą;

D.  kadangi JT Generalinė Asamblėja savo 2022 m. kovo 2 d. rezoliucijoje nedelsdama kvalifikavo Rusijos karą prieš Ukrainą kaip agresijos aktą, kuriuo pažeidžiama JT Chartijos 2 straipsnio 4 dalis, ir savo 2022 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje pripažino, kad būtina patraukti Rusijos Federaciją atsakomybėn už jos agresijos karą ir taikyti jai teisinę bei finansinę atsakomybę už tarptautinės teisės požiūriu neteisėtus veiksmus, įskaitant atlyginimą už sužalojimus ir padarytą žalą;

E.  kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras 2022 m. kovo 2 d. pradėjo padėties Ukrainoje tyrimą, daugiausia dėmesio skirdamas nuo 2013 m. lapkričio 21 d. Ukrainos teritorijoje įvykdytiems karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui, ir 2023 m. kovo 17 d. išdavė arešto orderius Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui ir vadinamajai už vaikų teises Rusijos Federacijos prezidento kanceliarijoje atsakingai komisarei Marijai Lvovai-Belovai už karo nusikaltimą, padarytą vykdant neteisėtą Ukrainos vaikų trėmimą, arešto orderius Sergejui Šoigu ir Valerijui Vasiljevičiui Gerasimovui už nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant karo nusikaltimą, padarytą vadovaujant išpuoliams prieš civilinius objektus, ir karo nusikaltimą, padarytą sukėlus pernelyg daug atsitiktinės žalos civiliams arba civiliniams objektams; kadangi ES pritaria tam, kad būtų įsteigtas specialusis tribunolas dėl agresijos nusikaltimo;

F.  kadangi keletas trečiųjų šalių, visų pirma Iranas, Šiaurės Korėja ir Baltarusija, Rusijai tiekia reikšmingą kiekį ginklų ir šaudmenų, o Baltarusija yra leidusi Rusijai naudoti savo teritoriją Ukrainai pulti, ir tai pagal tarptautinę teisę yra agresijos aktas; kadangi Šiaurės Korėjos kariai buvo dislokuoti mūšio lauke ir kovoja kartu su Rusijos kariuomene; kadangi 2022 m. vasario 4 d. Rusija ir Kinija pasirašė pareiškimą dėl partnerystės „be ribų“, o vėliau Kinija tapo pagrindine Rusijos karinių pastangų įgalintoja, teikdama didžiulę paramą Rusijos ekonomikai ir jos gynybos pramoninei bazei bei tiekdama dvejopo naudojimo įrangą;

G.  kadangi, kaip teigiama naujausioje ataskaitoje „Skubus žalos ir poreikių įvertinimas“, 2024 m. gruodžio mėn. duomenimis, per ateinantį dešimtmetį Ukrainos atstatymui ir atkūrimui iš viso reikės ne mažiau kaip 506 mlrd. EUR, t. y. sumos, kuri yra 2,8 karto didesnė už apskaičiuotą nominalųjį Ukrainos bendrąjį vidaus produktą 2024 m.; kadangi 2025 m. atkūrimo ir atstatymo poreikiams patenkinti vis dar trūksta iš viso 9,62 mlrd. EUR;

H.  kadangi ES neseniai priėmė 16-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriuo siekiama susilpninti jos ekonominę bazę, neteikti jai ypatingos svarbos technologijų ir apriboti jos galimybes kariauti; kadangi naujos sankcijos nukreiptos prieš papildomai įtrauktus asmenis ir subjektus, įskaitant karines įmones, sankcijų vengiančius asmenis, ES nepriklausančių šalių rėmėjus, Kremliaus propagandistus, šešėlinio laivyno tinklus ir asmenis, susijusius su Ukrainos vaikų deportacija; kadangi ES sankcijos dabar taikomos daugiau kaip 2400 asmenų ir subjektų – įšaldytas jų turtas, uždraustas jų finansavimas ir jiems taikomi kelionių apribojimai;

I.  kadangi ES ir jos valstybės narės nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainai suteikė reikšmingiausią kaupiamąją paramą visose srityse ir suteikė beveik 140 mlrd. EUR vertės finansinės paramos, įskaitant daugiau kaip 67 mlrd. EUR paramą Ukrainai humanitarinės bei skubios pagalbos, paramos biudžetui ir makrofinansinės pagalbos forma ir daugiau kaip 48 mlrd. EUR karinę pagalbą; kadangi skirtingose jurisdikcijose buvo įšaldyta apie 300 mlrd. EUR Rusijos valstybės turto; kadangi 2024 m. gegužės mėn. ES valstybės narės pritarė, kad finansinės įplaukos, gautos iš ES laikomo imobilizuoto Rusijos valstybės turto, kurio vertė siekia apie 210 mlrd. EUR, būtų naudojamos Ukrainai remti, siekiant kasmet skirti iki 3 mlrd. EUR Ukrainos atstatymo ir atsparumo pastangoms;

J.  kadangi daugelis valstybių narių ir toliau iš Rusijos perka iškastinį kurą, įskaitant suskystintas gamtines dujas (SGD), kurių importo apimtis didėja, ir uraną, taip prisidėdamos prie Rusijos ekonomikos ir didindamos jos karinį kapitalą; kadangi nuo plataus masto agresijos karo prieš Ukrainą pradžios Rusija Europos Sąjungai pardavė iškastinio kuro už daugiau kaip 200 mlrd. EUR;

K.  kadangi ES priėmė daugiau kaip keturis milijonus pabėgėlių iš Ukrainos ir išreiškė savo paramą Ukrainos žmonėms ir jų vadovybei pradėdama derybas dėl Ukrainos stojimo į ES;

L.  kadangi Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina po to, kai buvo gauta teigiama Komisijos rekomendacija; kadangi 2024 m. birželio 25 d. įvyko pirmoji tarpvyriausybinė konferencija, kurios metu pradėtas derybų procesas ir priimta derybų programa;

M.  kadangi JAV valdant prezidento Donaldo Trumpo administracijai Jungtinės Valstijos iš esmės pakeitė savo poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą; kadangi prezidentas Trump kelia reikalavimus Ukrainai, tačiau nėra pareiškęs jokių reikalavimų Rusijai, be to, jis sumenkino Maskvos atsakomybę už pradėtą karą ir galimai numato trumpuoju laikotarpiu sušvelninti Rusijai taikomas sankcijas; kadangi vien nuo prezidento Trumpo ir prezidento Zelenskio susitikimo 2025 m. vasario 28 d. iki 2025 m. kovo 9 d. Rusija įvykdė daugiau kaip 2100 oro antpuolių, įskaitant 1200 atakų valdomosiomis bombomis ir beveik 870 bepiločių orlaivių antpuolių;

N.  kadangi neseniai Rijade vykusiuose JAV ir Rusijos pokalbiuose nedalyvavo Ukraina ir ES, o Jungtinės Amerikos Valstijos, prieš nutraukdamos pastangas izoliuoti Rusiją, nepasikonsultavo su savo sąjungininkais Europoje; kadangi naujoji JAV administracija kartu su Rusija ir jos sąjungininkais balsavo prieš 2025 m. vasario 24 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuria smerkiama Rusijos agresija; kadangi šis kardinalus JAV pozicijos dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pokytis kelia grėsmę Ukrainos gebėjimui atlaikyti Rusijos agresiją, aiškiai parodo, kad Vašingtono įsipareigojimas priversti Rusiją atsakyti nebėra patikimas, ir kenkia tarptautinėms pastangoms įveikti krizę;

O.  kadangi 2025 m. kovo 3 d. Jungtinės Amerikos Valstijos sustabdė savo karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant patvirtintą ankstesnės JAV administracijos, taip pat sustabdė dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina; kadangi po to 2025 m. kovo 7 d. jos panaikino Ukrainos prieigą prie JAV vyriausybės sistemos renkamų komercinių palydovinių nuotraukų;

P.  kadangi pagal visuotinai pripažįstamus demokratinius principus ir Ukrainos konstituciją rinkimai negali būti rengiami karo metu ir esant karo padėčiai, ypač kai milijonai ukrainiečių buvo priversti persikelti; kadangi karo padėtis Ukrainoje buvo paskelbta ir tebegalioja vien dėl Rusijos agresijos karo; kadangi ES toliau pripažįsta prezidentą Zelenskį teisėtu Ukrainos vadovu, kol bus galima surengti demokratinius rinkimus;

Q.  kadangi prezidentas Donald Trump įsakė iš esmės įšaldyti JAV pagalbą užsienio šalims ir sustabdė šimtus ypatingos svarbos projektų Ukrainoje, įskaitant iniciatyvas, susijusias su išminavimo veikla, karo veteranų reabilitacija, humanitarine pagalba, nepriklausoma žiniasklaida ir kova su korupcija, tyrimus dėl Rusijos karo nusikaltimų, taip pat projektus, stiprinančius Ukrainos telekomunikacijų tinklų apsaugą nuo Rusijos kibernetinių atakų;

R.  kadangi Rusijos agresijos karas rodo jos imperialistinį požiūrį į kaimynines šalis; kadangi tol, kol Rusija išliks revizionistinę politiką vykdančia valstybe, tol ji ir toliau kels grėsmę saugumui Europos žemyne; kadangi Rusijos agresijos karas yra platesnio tikslų, nukreiptų prieš Vakarus, jų interesus ir vertybes, taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratiją ir saugumą, rinkinio dalis, kaip Vladimiras Putinas atvirai paskelbė likus kelioms savaitėms iki plataus masto karinės invazijos pradžios; kadangi daugelis tarptautinių subjektų pripažino Rusiją valstybe, remiančia terorizmą ir naudojančia terorizmo priemones;

S.  kadangi Ukrainos pralaimėjimas būtų plačiai vertinamas kaip strateginis Europos, Jungtinių Valstijų ir viso NATO aljanso pralaimėjimas ir kaip Rusijos – šalies agresorės – laimėjimas, o tai turėtų rimtų padarinių saugumui, kurių masto neįmanoma pervertinti; kadangi, priklausomai nuo karo Ukrainoje baigties, tikėtina, kad tai turės šalutinį poveikį kitose pasaulio dalyse, ypač Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, ir gali paskatinti kitas revizionistines galias siekti savo hegemoninių užmojų;

T.  kadangi 2025 m. kovo 6 d. įvyko specialusis Europos Vadovų Tarybos susitikimas, skirtas padėčiai Ukrainoje ir poreikiui stiprinti Europos gynybą; kadangi Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlytam gynybos dokumentų rinkiniui dėl Europos gynybos stiprinimo įgyvendinant planą „ReArm Europe“, pagal kurį potencialiai būtų galima mobilizuoti iš viso net 800 mlrd. EUR, ir dar kartą patvirtino, kad remia Ukrainą, visų pirma pabrėždama, kad negali būti jokių derybų dėl Ukrainos be Ukrainos ir kad negali būti jokių derybų, darančių poveikį Europos saugumui, nedalyvaujant Europai, taip pat kad Ukrainos saugumas ir Europos, transatlantinis bei pasaulinis saugumas yra tarpusavyje susiję;

U.  kadangi nuo karo pradžios buvo atakuojami povandeniniai kabeliai Baltijos jūroje bei svarbi infrastruktūra ir tikėtina, kad tai vykdė su Rusija ir Kinija susijusių subjektai;

1.  minint trečiąsias Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą metines, reiškia pagarbą tūkstančiams žmonių, kurie paaukojo savo gyvybes už laisvą ir demokratinę Ukrainą; dar kartą patvirtina savo nepajudinamą solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir pakartoja, kad remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, remiantis tarptautiniu mastu pripažįstamomis jos sienomis; tvirtai pabrėžia Ukrainos prigimtinę teisę gintis pagal JT Chartijos 51 straipsnį;

2.  dar kartą pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, taip pat Baltarusijos, Šiaurės Korėjos ir Irano dalyvavimą jame; reikalauja, kad Rusija ir jos įgaliotinių pajėgos nedelsdamos visiškai ir besąlygiškai nutrauktų visus išpuolius prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą, užbaigtų visus karinius veiksmus Ukrainoje ir atitrauktų visas karines pajėgas, įgaliotinius ir karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos teritorijos; dar kartą patvirtina savo politiką, kad nepripažins Rusijos laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, įskaitant, be kita ko, Krymą; reikalauja, kad Rusijos Federacija visam laikui nustotų pažeidinėti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą arba kelti jiems grėsmę; smerkia žiaurumus, kuriuos prieš Ukrainos gyventojus įvykdė įsiveržusios Rusijos pajėgos, ir be atrankos vykdomą Ukrainos infrastruktūros naikinimą; reikalauja nutraukti priverstinę Ukrainos civilių gyventojų deportaciją ir paleisti bei grąžinti visus sulaikytus ukrainiečius, ypač vaikus;

3.  pakartoja, kad smerkia Rusijos plataus masto agresiją prieš Ukrainą kaip egzistencinę grėsmę Europos saugumui ir stabilumui; pabrėžia, kad agresijos prieš Ukrainą nusikaltimas yra sunkus tarptautinės teisės ir JT Chartijos pažeidimas; pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas iš esmės pakeitė geopolitinę padėtį Europoje ir už jos ribų bei kelia grėsmę jos saugumo struktūrai ir kad reaguojant į tai būtinai reikia ryžtingų, drąsių ir visapusiškų ES politinių, su saugumu susijusių ir finansinių sprendimų; mano, kad Ukraina, gebanti veiksmingai gintis, yra neatsiejama stabilios ir nuspėjamos Europos saugumo aplinkos dalis;

4.  mano, kad karo baigtis ir tarptautinės bendruomenės laikysena atliks labai svarbų vaidmenį darant įtaką būsimiems kitų autoritarinių režimų, kurie įdėmiai stebi karo eigą ir vertina, kiek toli jie gali nueiti vykdydami agresyvią užsienio politiką, be kita ko, pasitelkdami karines priemones, veiksmams;

5.  reiškia didelį susirūpinimą dėl akivaizdžiai pasikeitusios Jungtinių Amerikos Valstijų pozicijos Rusijos agresijos karo atžvilgiu, kuri apima atvirą Ukrainos kaltinimą dėl vykstančio karo, JAV karinės pagalbos sustabdymą ir bandymą priversti Ukrainą atsisakyti teisėtos teisės į savigyną ir daryti teritorines nuolaidas; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, ES ir jos valstybės narės šiuo metu yra pagrindinės strateginės Ukrainos sąjungininkės ir privalo išlaikyti savo, kaip didžiausios paramos Ukrainai teikėjos, vaidmenį bei gerokai padidinti taip reikalingą pagalbą, kurią jos teikia, kad būtų išlaikyta Ukrainos teisė gintis, ir kiek įmanoma prisidėti pakeičiant sustabdytą USAID finansavimą, kartu užtikrinant ilgalaikę pagalbą šalies atstatymui ir ekonomikos gaivinimui;

6.  pakartoja savo raginimą valstybėms narėms reikšmingai padidinti ir paspartinti savo karinę paramą, visų pirma ginklų bei šaudmenų tiekimą ir mokymų rengimą, reaguojant į neatidėliotinus poreikius (be kita ko, tolimojo nuotolio ginklų sistemų, oro gynybos sistemų, artilerijos sistemų, elektroninių kovinių sistemų, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų ir inžinerinės įrangos srityse); primygtinai ragina valstybes nares ir jų gynybos pramonę investuoti į Ukrainos gynybos pramonę ir su ja bendradarbiauti, siekiant maksimaliai išnaudoti visą jos gamybos pajėgumų potencialą gaminti svarbiausią įrangą veiksmingiausiu būdu, remiantis Danijos ir Nyderlandų pavyzdžiais; pakartoja savo poziciją, kad visos ES valstybės narės ir NATO sąjungininkės turėtų įsipareigoti kolektyviai ir individualiai teikti Ukrainai karinę paramą, kuri būtų ne mažesnė kaip 0,25 proc. jų metinio BVP; ragina ES ir jos valstybes nares naudoti savo palydovų duomenų infrastruktūrą Ukrainai; primena, kad karinės paramos Ukrainai turi pakakti, kad galiausiai būtų sustabdytas Rusijos agresijos karas ir sudarytos sąlygos Ukrainai išlaisvinti visus savo žmones, atgauti visišką visos savo teritorijos kontrolę remiantis tarptautiniu mastu pripažįstamomis jos sienomis ir atgrasyti Rusiją nuo bet kokios tolesnės agresijos; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad kai kurios ES valstybės narės laikosi neutralumo, ir primygtinai ragina jas, laikantis savo konstitucijų, padidinti savo paramą Ukrainai;

7.  dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą remti Ukrainos teisingos ir ilgalaikės taikos siekį ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pristatytą taikos formulę ir pergalės planą; mano, kad tai yra išsamus Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimo planas, apimantis visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje, grindžiamos JT Chartijos ir tarptautinės teisės principais, komponentus, pagal kuriuos reikia visiškai atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą, užtikrinti atsakomybę už karo nusikaltimus ir agresijos nusikaltimą, Rusijai atlyginti už Ukrainai padarytą didžiulę žalą, užtikrinti visišką atsakingų asmenų atskaitomybę ir užkirsti kelią bet kokiai Rusijos agresijai ateityje; ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su panašiai mąstančiais partneriais siekiant užtikrinti, kad taikos derybos vyktų laikantis minėtų principų;

8.  pabrėžia, kad visos tikros taikos derybos turi būti vedamos sąžiningai ir dalyvaujant Ukrainai; primena, kad bet koks susitarimas, į kurį neįtraukiama Ukraina arba kuriuo kenkiama teisėtiems jos siekiams, pvz., teisei pasirinkti savo saugumo priemones, arba kuriam trūksta patikimų saugumo garantijų Ukrainai, padedančių atgrasyti nuo Rusijos agresijos ateityje, nebus nei teisingas, nei perspektyvus;

9.  tvirtina, kad ES turi prisidėti prie tvirtų saugumo garantijų Ukrainai, kad atgrasytų Rusiją nuo tolesnės agresijos; pabrėžia, kad Ukraina turi turėti galimybę priešintis ir užkirsti kelią tolesniems Rusijos išpuoliams ir atmesti skubotus sandorius, dėl kurių sumažėtų šios šalies saugumas vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu, o Ukrainai ir kitoms Europos šalims vėl kiltų Rusijos agresijos pavojus; pabrėžia, kad Rusijos karo ekonomika ilguoju laikotarpiu nėra tvari ir kad kartu vykdomas organizuotas ekonominis spaudimas bei sparčiau teikiama karinė parama leistų Ukrainos pajėgoms pagerinti savo pozicijas ir kartu pakenkti Rusijos ekonomikai, taip siekiant užtikrinti, kad Ukraina turėtų stipresnę derybinę poziciją, jai sutikus dalyvauti taikos derybose;

10.  griežtai smerkia bet kokius mėginimus šantažuoti Ukrainos vadovybę pasiduoti Rusijos agresijai, siekiant vienintelio tikslo – paskelbti vadinamąjį taikos susitarimą; mano, kad dabartiniai JAV administracijos bandymai derėtis dėl ugnies nutraukimo ir taikos susitarimo su Rusija už akių Ukrainai ir kitoms Europos valstybėms, pastarosioms susiduriant su derybų rezultatais, nors jose prasmingai nedalyvauja, yra neproduktyvūs ir pavojingi, nes suteikia galių kariaujančiai valstybei, taip parodant, kad už agresyvią politiką yra ne baudžiama, o atlyginama; daro išvadą, kad, atsižvelgiant į Rusijos ankstesnių susitarimų ir pagrindinių tarptautinės teisės principų pažeidimų istoriją, tokią taiką galima užtikrinti tik pasitelkiant jėgos priemones ir, be kita ko, veiksmingas saugumo garantijas;

11.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybių narių Ukrainai teikiama finansinė parama viršija bet kurios kitos šalies finansinę paramą, o tai atspindi beprecedentį Sąjungos įsipareigojimą Ukrainai, taigi ir Europos saugumui; pabrėžia, kad ES vaidmuo visose derybose, darančiose poveikį Europos saugumui, turi būti proporcingas jos politinei ir ekonominei svarbai; dar kartą patvirtina, kad derybos dėl Europos saugumo negali vykti nedalyvaujant Europos Sąjungai; palankiai vertina Prancūzijos Prezidento E. Macrono ir Jungtinės Karalystės ministro pirmininko K. Starmerio pastangas surengti neeilinius Europos aukščiausiojo lygio susitikimus Paryžiuje ir Londone; palankiai vertina tai, kad sudaryta „norinčiųjų koalicija“, padėsianti Europai užtikrinti galutinio taikos susitarimo vykdymo užtikrinimą;

12.  reiškia nusivylimą dėl JAV administracijos politikos pataikaujant Rusijai ir taikantis į savo sąjungininkus; įspėja, kad ši politika pakerta tradicinių JAV sąjungininkų visame pasaulyje pasitikėjimą ir gali turėti pražūtingų pasekmių transatlantiniams ryšiams, taikai ir stabilumui Europoje ir už jos ribų;

13.  ragina ES ir jos valstybes nares priimti naujausius JAV ir Ukrainos santykių pokyčius kaip paskutinį įspėjamąjį signalą, kad joms reikia tapti pagrindine Ukrainos partnere, ir aktyviai dirbti siekiant išlaikyti kuo platesnę tarptautinę paramą Ukrainai, be kita ko, kuriant „galinčių ir norinčių“ koaliciją su panašiai mąstančiais partneriais visame pasaulyje, kad paremtų Ukrainą ir padidintų spaudimą Rusijai;

14.  palankiai vertina bendrą Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pareiškimą, paskelbtą po jų 2025 m. kovo 11 d. susitikimo Saudo Arabijos Karalystėje, įskaitant JAV karinės pagalbos teikimo ir dalijimosi žvalgybos informacija atnaujinimą, taip pat pasiūlymą dėl susitarimo dėl 30 dienų ugnies nutraukimo; primena, kad ugnies nutraukimas gali būti veiksminga karo veiksmų sustabdymo priemonė tik tuo atveju, jei agresorius jo visapusiškai laikosi; todėl tikisi, kad Rusija sutiks su ugnies nutraukimu ir jo laikysis nutraukdama visus išpuolius prieš Ukrainą, jos karines pozicijas, civilius gyventojus, infrastruktūrą ir teritoriją;

15.  reiškia susirūpinimą dėl išaugusios įtampos Baltijos jūroje dėl hibridinio karo veiksmų, nukreiptų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, ir mano, kad itin svarbus glaudesnis Šiaurės šalių, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimas;

16.  palankiai vertina 2025 m. kovo 6 d. specialiojo Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir paramą sparčiam Europos gynybos stiprinimui įgyvendinant planą „ReArm Europe“ bei pakartojimą, kad ji remia Ukrainą, laikantis „taikos per stiprybę“ požiūrio, visų pirma pabrėžiant, kad Ukrainos saugumas ir Europos, transatlantinis bei pasaulinis saugumas yra tarpusavyje susiję;

17.  pakartoja, kad Rusijos tyčiniai išpuoliai prieš civilius Ukrainos gyventojus, civilinės infrastruktūros naikinimas, seksualinio smurto ir prievartavimo kaip karo ginklo naudojimas, tūkstančių Ukrainos piliečių deportavimas į Rusijos Federacijos teritoriją, priverstinis Ukrainos vaikų perkėlimas ir įvaikinimas ir kiti sunkūs žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai yra karo nusikaltimai, už kuriuos visi nusikaltėliai turi būti patraukti atsakomybėn;

18.  pabrėžia, kad visi už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn, ir pabrėžia, kad be teisingumo jokia taika nebus tvari; dar kartą ragina Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares bendradarbiauti su Ukraina ir tarptautine bendruomene siekiant įsteigti specialųjį tribunolą, kuris tirtų Rusijos ir jos sąjungininkų prieš Ukrainą įvykdytą agresijos nusikaltimą ir vykdytų baudžiamąjį persekiojimą už jį, ir pabrėžia, kad šio tribunolo jurisdikcija turi apimti visą Rusijos ir Baltarusijos vadovybę, atsakingą už agresiją prieš Ukrainą; palankiai vertina tai, kad Hagoje įsteigtas Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centras;

19.  visapusiškai remia TBT prokuroro atliekamą padėties Ukrainoje tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido; palankiai vertina tai, kad Ukraina ratifikavo TBT Romos statutą ir prisijungė prie jo šalių 2025 m. sausio mėn.; atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, išreiškia didelį susirūpinimą dėl JAV paskelbtų sankcijų TBT, jo prokurorams, teisėjams ir personalui, nes tai yra rimtas išpuolis prieš tarptautinę teisingumo sistemą; ragina Komisiją skubiai pradėti taikyti blokavimo statutą, o valstybes nares skubiai dėti daugiau diplomatinių pastangų siekiant apsaugoti TBT kaip privalomą tarptautinės teisingumo sistemos kertinį akmenį;

20.  teigiamai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Ukraina, kai bus įgyvendintos Komisijos rekomendacijos; dar kartą patvirtina, kad Ukrainos ateitis yra ES; palankiai vertina su stojimu susijusių reformų pažangą, padarytą nepaisant karo sąlygų; ragina paspartinti stojimo derybas, pripažįstant, kad Ukrainos integracija į ES yra strateginis prioritetas; pabrėžia tolesnės ES finansinės paramos, susietos su konkrečiomis reformomis, svarbą, nes tai yra viena iš pagrindinių priemonių Ukrainos pertvarkai pagal Europos standartus palaikyti ir paspartinti; pabrėžia, kad Kopenhagos kriterijai ir reikalaujamos reformos, ypač susijusios su teisine valstybe, demokratija, pagrindinėmis laisvėmis ir žmogaus teisėmis, yra esminiai elementai nuopelnais grindžiamame stojimo procese; mano, kad Ukrainos narystė ES yra geostrateginė investicija į vieningą ir stiprią Europą ir prilygsta lyderystės, ryžto ir vizijos demonstravimui;

21.  primena NATO įsipareigojimus priimti Ukrainą į Aljansą; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į nuoseklią NATO atvirų durų politiką, pagal kurią NATO išlieka atvira visoms Europos demokratinėms valstybėms, kurios pritaria Aljanso vertybėms, ir pagal kurią sprendimus dėl narystės turi priimti tik NATO sąjungininkės, o trečiosios šalys šiame procese neturi jokios įtakos;

22.  ragina Ukrainos valdžios institucijas stiprinti Ukrainos vidaus politinę vienybę, puoselėti parlamentinį pliuralizmą ir konstruktyviai bendradarbiauti su Aukščiausiosios Rados politinėmis partijomis; ragina Ukrainos politinius suinteresuotuosius subjektus toliau stiprinti politinę vienybę bei parlamentinį pliuralizmą ir konstruktyviai bendradarbiauti Aukščiausiojoje Radoje; ragina tinkamai atsižvelgti į vietos savivaldos institucijų įgaliojimus ir teises; ragina užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą laikantis demokratinių principų ir vertybių, kurias ukrainiečiai taip ryžtingai ir drąsiai gina; atsižvelgdamas į stojimo į ES procesą, siūlo panaikinti visus Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių užsienio kelionėms taikomus apribojimus;

23.  giria Ukrainos, Europos ir tarptautines pilietinės visuomenės organizacijas už paramą pagrobtų Ukrainos vaikų, karo belaisvių ir neteisėtai sulaikytų civilių šeimoms; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę padėti joms dedant pastangas ir didinti spaudimą Rusijai, kad būtų grąžinti visi pagrobti ir sulaikyti ukrainiečiai;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naujausios ataskaitos „Skubus žalos ir poreikių įvertinimas“ skaičiavimus, per ateinantį dešimtmetį Ukrainos atkūrimui ir atstatymui reikės ne mažiau kaip 506 mlrd. EUR; palankiai vertina tai, kad ES Ukrainos priemonė, kurios biudžetas siekia beveik 50 mlrd. EUR, ir ES skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmas, pagal kurį, bendradarbiaujant su G7, Ukrainai siūloma suteikti iki 45 mlrd. EUR paskolų; vis dėlto ragina ES pasirengti Ukrainos atstatymui skiriant ir užtikrinant naujus išteklius; ragina ES, valstybes nares ir panašiai mąstančius partnerius teikti visapusišką ir koordinuotą politinę, ekonominę, techninę ir humanitarinę pagalbą, kad būtų remiamas tvarus ir įtraukus Ukrainos atstatymas ir atsigavimas po karo; dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą teikti tvarią ir ilgalaikę finansinę ir ekonominę paramą Ukrainai, įskaitant makrofinansinę paramą, paramą atstatymui ir ekonominiam bei socialiniam atsigavimui ir priemones Ukrainos ekonomikos ir ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumui užtikrinti; pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad Rusija turi sumokėti už Ukrainoje padarytą didžiulę žalą, todėl ragina konfiskuoti Rusijos valstybės turtą, kuris buvo įšaldytas pritaikius ES sankcijas, siekiant panaudoti jį Ukrainos gynybai ir atstatymui remti;

25.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares padidinti sankcijų Rusijai veiksmingumą ir poveikį, kad būtų galutinai sunaikintos Rusijos galimybės tęsti žiaurų agresijos karą prieš Ukrainą ir kelti grėsmę kitų Europos šalių saugumui; ragina uždrausti Rusijos importą į ES arba taikyti jam tikslinius tarifus, kad būtų visiškai sustabdytas grūdų, kalio karbonato ir trąšų, taip pat žaliavų, įskaitant plieną, uraną, titaną, nikelį, medieną ir medienos gaminius, visų rūšių naftą bei dujas, srautas; ragina Tarybą išlaikyti, kai įmanoma – atspindėti ir plėsti savo sankcijų Rusijai ir visoms ją įgalinančioms valstybėms, pvz., Baltarusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai, politiką ir taikyti sankcijas Kinijos subjektams, tiekiantiems dvejopo naudojimo prekes ir karinės paskirties prekes, kartu stebint, peržiūrint ir didinant šios politikos veiksmingumą ir poveikį; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti greitą visų sankcijų paketų įgyvendinimą ir griežtą vykdymą bei stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą; prašo Komisijos atlikti sankcijų veiksmingumo trukdant Rusijos karo pastangoms ir priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią sankcijų apėjimui, veiksmingumo poveikio vertinimą; ragina Tarybą sistemingai spręsti ES įsisteigusių įmonių, trečiųjų asmenų ir ES nepriklausančių šalių vykdomo sankcijų apėjimo klausimą, taip pat priimti ir griežtai įgyvendinti ribojamąsias priemones prieš visus subjektus, kurie sudaro palankesnes sąlygas apeiti sankcijas ir aprūpina Rusijos karinį kompleksą karinėmis ir dvejopo naudojimo technologijomis bei įranga;

26.  ragina toliau taikyti sankcijas Rusijos ekonomikai ypač svarbiems sektoriams, visų pirma bankininkystės, metalurgijos, branduolinės energetikos, chemijos ir žemės ūkio sektoriams, tokioms žaliavoms kaip aliuminis, plienas, uranas, titanas ir nikelis, taip pat taikyti kovos su apėjimu priemones visoms šalims ir subjektams, kurie tiekia Rusijai karinės paskirties ir dvejopo naudojimo prekes ir technologijas; ragina imtis tolesnių veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną, atsižvelgiant į sankcijų vengimą, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sabotavimą ir pavojų aplinkai; ragina Komisiją kartu su ES nepriklausančiomis vėliavos ir uosto valstybėmis imtis veiksmų prieš savininkus, veiklos vykdytojus ir draudimo veiklos vykdytojus trečiosiose šalyse, kurie sudaro sąlygas Rusijos šešėliniam laivynui veikti; primygtinai ragina valstybes nares toliau koordinuoti pakrančių apsaugos agentūrų operatyvinį bendradarbiavimą siekiant padidinti bendrus jūrų stebėjimo pajėgumus; pabrėžia, kad Rusija vis labiau kliaujasi iš dujų gaunamomis trąšomis, kurios yra augantis pajamų šaltinis, tačiau kartu kelia grėsmę ES ekonomikai ir apsirūpinimo maistu saugumui; tikisi, kad ES toliau taikys sankcijas Rusijai tol, kol nebus užtikrinta teisinga ir ilgalaikė taika ir atskaitomybė;

27.  ragina kitame ES sankcijų pakete numatyti sankcijas visiems žinomiems šešėlinio laivyno tanklaiviams ir jų savininkams, taip pat nustatant sankcijas visiems naftos tanklaiviams, pažeidusiems Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, ir užtikrinant, kad visos valstybės narės griežtai įgyvendintų priemones, kuriomis draudžiama laivams, neatsižvelgiant į tai, su kurios šalies vėliava jie plaukioja, plaukioti Europos vandenyse arba įplaukti į bet kurį ES valstybės narės uostą, jei jie nesilaikė tarptautinių perdavimo iš laivo į laivą jūroje taisyklių, arba neteisėtai išjungė savo automatinę identifikavimo sistemą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares uždrausti Rusijos naftos perpylimą iš laivo į laivą ES vandenyse;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti didesnio masto sankcijas Rusijos ir Baltarusijos medienai, įskaitant konkretų draudimą importuoti ar pirkti ES nepriklausančiose šalyse perdirbtus medienos gaminius, į kurių sudėtį įeina Rusijos ar Baltarusijos kilmės mediena, ypač beržo fanera, ir taip prisidėti prie dabartinių sankcijų vykdymo užtikrinimo;

29.  griežtai smerkia Vengrijos vyriausybę dėl grasinimo blokuoti ES sankcijų režimo atnaujinimą ir suvaržyti ES galimybę tinkamai reaguoti, atsižvelgiant į padėties rimtumą; ragina valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, siekiant užkirsti kelią tolesniam Vengrijos vyriausybės blokavimui;

30.  ragina toliau riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių patekimą į ES, visų pirma taikant griežtesnius saugumo patikrinimus, įskaitant karo tarnybos įrašų pateikimą per prašymo išduoti Šengeno vizą procesą, nepaisant reikiamybės išduoti humanitarines vizas;

31.  kuo griežčiausiai smerkia Rusijos pajėgų vykdomas Ukrainos karo belaisvių egzekucijas; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinius partnerius didinti spaudimą Rusijai, kad ji laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų, ypač Ženevos konvencijos, ir leistų tarptautinėms organizacijoms patekti pas belaisvius;

32.  smerkia pražūtingą Rusijos karo poveikį vaikams; ragina didinti ES paramą vaikų švietimui, sveikatos priežiūrai, psichikos sveikatos paslaugoms ir vaikų apsaugai, įskaitant atsigavimą po traumos ir saugią mokymosi aplinką; primygtinai ragina ES ir Ukrainą teikti pirmenybę vaikų poreikiams teikiant pagalbą ir vykdant atstatymo veiklą, šalinant minas ir įtraukiant vaikų gerovę į stojimo į ES procesą;

33.  dar kartą reiškia susirūpinimą dėl padėties Rusijos neteisėtai kontroliuojamoje Zaporižios branduolinėje elektrinėje; remia pastangas užtikrinti tolesnį Tarptautinės atominės energijos agentūros atstovų buvimą Zaporižios branduolinėje elektrinėje; dar kartą reiškia didelį susirūpinimą dėl platesnio masto ilgalaikio poveikio, kurį karas gali turėti aplinkai;

34.  ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti ES strateginę komunikaciją, visų pirma viešai išaiškinti, kad ES teikia didžiausią paramą Ukrainai, ypač atsižvelgiant į teiginius, kuriais siekiama sumenkinti jos indėlį, kovoti su hibridinėmis grėsmėmis ir pilkosios zonos veikla ir užkirsti kelią Rusijos kišimuisi į politinius, rinkimų ir kitus demokratinius procesus Ukrainoje ir Europoje; primygtinai ragina aktyviai informuoti visuomenę apie ES plėtros naudą, kad tiek Ukrainoje, tiek valstybėse narėse būtų labiau suprantamas ir remiamas Ukrainos stojimas; pabrėžia, kad Ukrainos integracija į ES – tai galimybė vystytis tiek besiribojantiems regionams, tiek valstybėms narėms; griežtai ragina ES ir valstybes nares priešintis Rusijos skleidžiamai dezinformacijai apie karą, stiprinant skaitmeninį raštingumą, skleidžiant faktais pagrįstus naratyvus ir reikalaujant socialinių tinklų platformų prisiimti atsakomybę už kenksmingo turinio skleidimą griežtai laikantis Skaitmeninių paslaugų akto(3);

35.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Ukrainos prezidentui, vyriausybei bei Aukščiausiajai Radai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 161, 2014 5 29, p. 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_internation/2014/295/oj. (2) OL L, 2024/792, 2024 2 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/792/oj. (3) 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB, (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2065/oj).