Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 14, 16, 21, 24, 36 ir 41 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2024 m. birželio 20 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis) ataskaitą „Bendros užsienio ir saugumo politikos ataskaita. Mūsų prioritetai 2024 m.“,

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis – Europos Sąjungai, kuri gina savo piliečius, vertybes bei interesus ir prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo“, kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. kovo 21 d.,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 29 d. priimtą NATO 2022 m. strateginę koncepciją,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. kovo 22 d., 2024 m. balandžio 18 d., 2024 m. birželio 27 d., 2024 m. gruodžio 19 d., 2025 m. kovo 6 d. ir 2025 m. kovo 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. kovo 18 d., 2024 m. balandžio 22 d., 2024 m. gegužės 24 d., 2024 m. birželio 24 d., 2024 m. liepos 22 d., 2024 m. spalio 14 d., 2024 m. lapkričio 18 d., 2024 m. gruodžio 16 d., 2025 m. sausio 27 d., 2025 m. vasario 24 d. ir 2025 m. kovo 17 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 18 d. priimtą ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/528(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės 2024–2029 m. politines gaires,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. spalio 30 d. Komisijos pateiktas 2024 m. plėtros ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2024 m. spalio 30 d. Komisijos komunikatą „2024 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2024)0690),

–  atsižvelgdamas į 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1449, kuriuo nustatoma Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonė(3),

–  atsižvelgdamas į 2025 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2025/535, kuriuo nustatoma Moldovos Respublikos reformų ir ekonomikos augimo priemonė(4),

–  atsižvelgdamas į 2024 m. spalio 30 d. Sauli Niinistö ataskaitą dėl Europos civilinės ir karinės parengties ir pasirengimo stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. priimtas, 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, kurios buvo 2020 m. papildytos rekomendacijų dėl gairių įgyvendinimo dokumentu,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo pažeidimų, priimtas pagal Darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 20 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl Europos ekonominio saugumo strategijos (JOIN(2023)0020),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategija“ (JOIN(2020)0018),

–  atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl ES ekonominiam saugumui itin svarbių technologijų sričių siekiant tolesnio rizikos vertinimo su valstybėmis narėmis (C(2023)6689),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/797 dėl ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su Sąjungai ar jos valstybėms narėms gresiančiais kibernetiniais išpuoliais(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2024 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl Moldovos atsparumo Rusijos kišimuisi prieš būsimus prezidento rinkimus stiprinimo ir konstitucinio referendumo dėl integracijos į ES(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2024 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl klaidingai Kinijos Liaudies Respublikos interpretuojamos JT rezoliucijos Nr. 2758 ir nuolat šios šalies vykdomų karinių provokacijų prieš Taivaną(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2024 m. sausio 17 d. rezoliuciją „Kinijos įtakos ypatingos svarbos infrastruktūrai Europos Sąjungoje poveikis saugumo ir gynybos požiūriu“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2024 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl padėties Azerbaidžane, žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimų ir santykių su Armėnija(10) ir 2023 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl padėties Kalnų Karabache po Azerbaidžano puolimo ir nuolatinių grasinimų Armėnijai(11),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl istorinio atminimo, įskaitant savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo(12), 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai(13), 2022 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Praėjus 90 metų po Holodomoro: masines žudynes marinant badu pripažinti genocidu(14)“ ir 2024 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Europos istorinės sąmonės(15),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 9 d. ataskaitą dėl galutinių Konferencijos dėl Europos ateities rezultatų,

–  atsižvelgdamas į 2021–2025 m. ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo vykdant ES išorės veiksmus (LLVP III),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvencija), kuri ES įsigaliojo 2023 m. spalio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.), kurioje nustatyti darnaus vystymosi tikslai (toliau – DVT),

–  atsižvelgdamas į 1949 m. gruodžio 8 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją dėl pagalbos Palestinos pabėgėliams,

–  atsižvelgdamas į 1967 m. lapkričio 22 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl padėties Artimuosiuose Rytuose taikaus ir priimtino sprendimo,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 11 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl padėties Artimuosiuose Rytuose,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį ir 2020 m. birželio 22 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl genocido prevencijos,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 28 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Europos Sąjungos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo(16),

–  atsižvelgdamas į patariamąją nuomonę, kurią savo 2022 m. gruodžio 30 d. rezoliucijoje dėl Izraelio praktikos, darančios poveikį Palestinos gyventojų žmogaus teisėms Okupuotojoje Palestinos teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę, JT Generalinė Asamblėja paprašė pateikti Tarptautinio Teisingumo Teismo,

–  atsižvelgdamas į 2025 m. kovo 19 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Baltoji knyga dėl Europos gynybos ateities 2030 m.“ (JOIN(2025)0120),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A10-0010/2025),

A.  kadangi pasaulis susiduria su sparčiais geopolitiniais pokyčiais: autokratinės jėgos deda individualias ir koordinuotas pastangas, aktyviai mesdamos iššūkį tarptautinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai ir jos daugiašalėms institucijoms, tarptautinei teisei, demokratinėms institucijoms bei visuomenėms, taip pat mūsų aljansams; kadangi turėtų būti įvertinti visi ES svertai, siekiant atgrasyti šalis nuo paramos Rusijos agresijai;

B.  kadangi 2024 m. spalio 22–24 d. Kazanėje (Rusija) surengtas BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas rodo, kaip V. Putinas naudojasi tarptautinėmis platformomis, kad mažintų izoliaciją ir kurtų aljansus; kadangi, siekiant laikytis taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos principų, reikalingas vieningas strateginis ES atsakas;

C.  kadangi ES ir valstybės narės turėtų peržiūrėti paramą vystymuisi, skirtą šalių, kurios atvirai remia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, vyriausybėms, ir stebėti jų balsavimą dėl atitinkamų JT rezoliucijų;

D.  kadangi stiprėja geopolitinė demokratinių valstybių ir autoritarinių bei diktatoriškų režimų konfrontacija, daugėja konfliktų, o jėgos naudojimas vis dažniau laikomas standartine politinių tikslų siekimo priemone; kadangi jėgą naudoja ne tik valstybės, bet ir vis daugiau nevalstybinių veikėjų; kadangi ES turi stiprinti transatlantinius santykius ir kurti konstruktyvias partnerystes su bendraminčiais partneriais globaliuosiuose Pietuose;

E.  kadangi atsižvelgus į geopolitinę aplinką, kurioje veikia ES, aiškiai matyti, kad reikia imtis platesnio užmojo, patikimesnių, ryžtingesnių ir vieningesnių ES veiksmų bei įgyvendinti visavertę Europos užsienio politiką pasaulinėje arenoje ir kad valstybės narės turi parodyti reikiamą politinę valią atkurti savo gynybos pajėgumus, sykiu stiprinant ES transatlantinius ryšius ir partnerystes su bendramintėmis šalimis; kadangi bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) turi tapti visaverte ES politika, kurią pasitelkdama ES galėtų spręsti pagrindines geopolitines problemas; kadangi vykdydama išorės veiksmus ES turėtų vadovautis ES sutarties 2 straipsnyje, 3 straipsnio 5 dalyje ir 21 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis ir principais, kurie paskatino pačios ES sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą; kadangi ES yra suinteresuota atitinkamai ginti visuotines vertybes, normas ir principus, pvz., laisvę ir demokratijos standartus, taip pat žmogaus teises, teisinės valstybės principą, tarptautinį teisingumą ir Helsinkio baigiamąjį aktą, ypač kiek tai susiję su tarptautinių sienų nepažeidimu;

F.  kadangi prie ES sienų ir ES teritorijoje sparčiai daugėja naujų grėsmių, destabilizuojančių ES veikimą, ypač tikslinės dezinformacijos, kibernetinių ir hibridinių išpuolių, migracijos srautų instrumentalizavimo atvejų, taip pat tarptautinio terorizmo ir religinio radikalizmo grėsmių;

G.  kadangi siekdama strateginio savarankiškumo ES pasaulinėje arenoje prireikus turi veikti nepriklausomai, ypač užsienio ir saugumo politikos srityje; kadangi ES pripažino, kad reikia mažinti nepagrįstą kliovimąsi išorės subjektais apsaugant savo interesus nenuspėjamame ir daugiapoliame pasaulyje;

H.  kadangi ES turi sukurti nepriklausomą ir savarankišką Europos diplomatiją, įskaitant viešąją ir kultūrinę, ekonominę, klimato, skaitmeninę ir kibernetinę diplomatiją, kuriai vadovautų ES diplomatinė tarnyba, skatinama bendros diplomatinės kultūros;

I.  kadangi vykdydama agresijos karą prieš Ukrainą Rusija pažeidžia taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, pagrindinius tarptautinės teisės principus, įtvirtintus JT Chartijoje ir pagrindinėse konvencijose bei rezoliucijose, Helsinkio baigiamajame akte ir Europos žmogaus teisių konvencijoje;

J.  kadangi Rusija pažeidžia Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais, nes vykdo belaisvių egzekucijas ir draudžia humanitarinėms organizacijoms atvykti bei suteikti belaisviams medicininį gydymą;

K.  primena, kad TBT išdavė arešto orderį Vladimirui Putinui ir Rusijos vyriausiajai vaikų reikalų komisarei Mariai Lvovai-Belovai dėl jų vaidmens pagrobiant Ukrainos vaikus ir išvežant juos į Rusiją; kadangi Rusija, padedant Baltarusijos režimui, imasi perauklėti Ukrainos vaikus, kad jie užmirštų apie savo ukrainietišką tapatybę; kadangi Aliaksandro Lukašenkos režimas Baltarusijoje turi būti visapusiškai patrauktas atsakomybėn už bendrininkavimą agresijos kare prieš Ukrainą ir karo nusikaltimus, pavyzdžiui, už tūkstančių Ukrainos vaikų grobimą;

L.  kadangi, be to, TBT išdavė arešto orderius Rusijos kariniams lyderiams Sergejui Šoigu, Valerijui Gerasimovui, Viktorui Sokolovui ir Sergejui Kobylašui, kurie kaltinami išpuolių nukreipimu į civilinius taikinius;

M.  kadangi Vengrijos vyriausybė blokuoja 5 mlrd. EUR vertės pagalbos Ukrainai fondą, įsteigtą 2024 m. kovo mėn. pagal Europos taikos priemonę (ETP); kadangi Vengrijos vyriausybė nuo 2023 m. gegužės mėn. blokuoja aštuntąją ETP kompensacijų dalį valstybėms narėms, kurios Ukrainai teikia karinę paramą;

N.  kadangi Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviai kelia didelį pavojų jūrų ir aplinkos saugumui, nes išjungia savo automatinio identifikavimo sistemas arba jomis manipuliuoja; kadangi šie tanklaiviai kiekvieną mėnesį Rusijos karo biudžetui suteikia maždaug 12 mlrd. JAV dolerių ir taip tiesiogiai finansuoja jos agresyvias karines operacijas;

O.  kadangi Vladimiro Putino režimas instrumentalizavo istoriją, kad užtikrintų gyventojų lojalumą, sukurdamas nostalgijos jausmą tariamai Sovietų imperijos didybei, falsifikuodamas Rusijos ir Ukrainos istoriją, atmesdamas Nikitos Chruščiovo politiką, pagal kurią buvo pripažinti ir pasmerkti stalinizmo nusikaltimai, išsižadėdamas Michailo Gorbačiovo Molotovo ir Ribentropo pakto pripažinimo bei pasmerkimo ir paskelbdamas, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia praėjusio amžiaus tragedija;

P.  kadangi Rusija ir kiti piktavališki veikėjai kaimyninėse šalyse skatina prieš Vakarus nukreiptą ir nesantaiką kurstančią retoriką ir išnaudoja etninę įtampą Vakarų Balkanuose, kad paskatintų konfliktus ir suskaldytų bendruomenes, be kita ko, instrumentalizuodami Serbijos stačiatikių bažnyčią;

Q.  kadangi 2024 m. paminėtos 20-osios „didžiosios plėtros“, kai į ES įstojo dešimt šalių, metinės; kadangi plėtra yra strategiškai itin svarbi ES, nes tai geostrateginė investicija į ilgalaikę taiką, demokratiją, stabilumą, saugumą, klimato apsaugą ir gerovę visame žemyne, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; kadangi rengiantis plėtrai būtina įgyvendinti reformas ES ir kadangi ES, vykdydama plėtros procesą, turėtų lygiagrečiai vykdyti institucines bei sprendimų priėmimo reformas, kurios būtinos siekiant apsaugoti ES integracijos pajėgumus;

R.  kadangi, kol narystės siekiančios šalys toliau vykdo reformas ir pasiekia reikiamus su ES acquis susijusius kriterijus, ES privalo išlaikyti savo plėtros politikos spartinimo pagreitį; kadangi, siekiant išlaikyti proeuropietišką perspektyvą, nepaprastai svarbu šalims kandidatėms siųsti nuoseklią žinią ir nurodyti aiškų kelią integracijos link;

S.  kadangi Balkanų ir rytinių kaimyninių šalių ateitis yra ES;

T.  kadangi Sąjunga grindžiama demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis, kurios įtrauktos į Kopenhagos kriterijus – pagrindinį narystės ES kriterijų rinkinį; kadangi stojimo procesas yra nuopelnais grindžiamas procesas, kuris gali būti atšauktas;

U.  kadangi norint įstoti į ES reikia suderinti užsienio politiką, be kita ko, balsuojant dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijų, taip pat paramos Ukrainai klausimu ir prisiderinti prie sankcijų Rusijai; kadangi dauguma Vakarų Balkanų šalių pasiekė aukštą suderinimo su BUSP lygį, išskyrus vieną pažymėtiną išimtį – Serbiją;

V.  kadangi Šiaurės Makedonija su Graikija sudarė Prespos susitarimą, o su Bulgarija – draugystės, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartį;

W.  kadangi Sakartvelo piliečiai pademonstravo savo įsipareigojimą demokratinėms vertybėms ir tam, kad jų šalis darytų pažangą siekdama integracijos į ES; kadangi demokratijos regreso Sakartvele tendencija turi būti apgręžta; kadangi Sakartvelo valdžios institucijos turi atsižvelgti į Sakartvelo žmonių valią įstoti į ES ir užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, sustabdyti demokratijos regresą, atsisakyti įstatymų, kurie kelia pavojų Sakartvelo ateičiai Europoje, ir vykdyti proeuropietiškas demokratines reformas; kadangi Sakartvelas turėtų suderinti savo veiksmus su ES BUSP, įskaitant vieningai patvirtintas sankcijas Rusijai;

X.  kadangi bet kokie ES ir Azerbaidžano partnerystės susitarimai, įskaitant energetikos srityje, turi būti susieti su griežtomis sąlygomis dėl tarptautinės teisės, pagrindinių teisių ir tarptautinių įsipareigojimų laikymosi, ypač dėl to, kad Azerbaidžanas darytų didelę pažangą siekdamas visapusiško ir tvaraus taikos susitarimo su Armėnija;

Y.  kadangi Viduržemio jūros regionas yra labai svarbus ES tiek istoriniu, tiek geografiniu požiūriu; kadangi pietinės kaimyninės šalys atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad neteisėtos migracijos srautai būtų valdomi remiantis solidarumo, pusiausvyros, bendros atsakomybės principais ir visapusiškai laikantis taikytinos ES bei tarptautinės teisės, visų pirma žmogaus teisių ir humanitarinės teisės;

Z.  kadangi parodyta, kad ES ir kilmės bei tranzito šalių strateginės partnerystės ir susitarimai, pvz., tarp ES ir Mauritanijos, yra sėkmingas neteisėtos migracijos prevencijos ir kovos su neteisėtai migrantus gabenančiais asmenimis modelis;

AA.  kadangi dėl to, kad Irano Islamo Respublika Rusijai tiekė tūkstančius bepiločių orlaivių „Shahed“, dar labiau įtvirtino jos, kaip tarptautiniu lygmeniu izoliuotos šalies, statusą; kadangi Šiaurės Korėja ir Kinija toliau demonstruoja nuoseklų tarptautinės teisės ir normų nepaisymą;

AB.  primena, kad 2024 m. gegužės 28 d. Norvegija, Airija ir Ispanija pripažino Palestinos valstybę, o 2024 m. birželio 4 d. tokį patį sprendimą priėmė Slovėnijos Parlamentas;

AC.  kadangi Kinija save apibrėžia „šalia Arkties esančia valstybe“ ir, glaudžiai bendradarbiaudama su Rusija, siekia sukurti poliarinį šilko kelią;

AD.  kadangi Sausumos ir jūrų kelių iniciatyva, Kinijoje žinoma pavadinimu „Viena juosta, vienas kelias“, kelia iššūkį ES;

AE.  kadangi 2024 m. spalio 14 d. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius susitarė pradėti strategines konsultacijas tokiais klausimais kaip Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas, Vakarų Balkanai bei hibridinės grėsmės;

AF.  kadangi visos JT agentūros įtvirtina taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, nes jos puoselėja ir įgyvendina JT Chartijos, kurios turi laikytis visos JT valstybės narės, raidę ir dvasią;

AG.  kadangi ES patikimumas ir nuoseklumas yra nepaprastai svarbūs siekiant tinkamai įgyvendinti jos išorės veiksmus, nes taip didinamas įvairių subjektų ir ES nepriklausančių šalių pasitikėjimas Europos Sąjunga; kadangi ES veiksmų efektyvumas visame pasaulyje priklauso nuo to, ar užtikrinamas aukščiausias ES išorės veiksmų koordinavimo ir nuoseklumo lygis; kadangi reikia stiprinti Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) veiklos koordinavimą, ypač dėl to, kad EIVT veiklos biudžetas yra nepakankamas;

AH.  kadangi siekiant įgyvendinti lyčių lygybę ir Moterų, taikos ir saugumo (MTS) darbotvarkę reikia numatyti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas į lyčių lygybę orientuotas vadovavimas, apsaugomos moterų teisės ir kovojama su seksualiniu smurtu bei smurtu dėl lyties konfliktų metu ir po konfliktų; kadangi, norint paremti vietos pilietinės visuomenės organizacijas ir teikti į aukas orientuotą paramą, būtina finansuoti šias iniciatyvas;

AI.  kadangi žmogaus teisių gynėjai yra pagrindiniai ES sąjungininkai ginant ir propaguojant žmogaus teises užsienyje; kadangi žmogaus teisių gynėjams kyla vis didesnė valstybinių ir nevalstybinių subjektų išpuolių bei grasinimų rizika; kadangi Parlamentas nuolat ragino tinkamai ir koordinuotai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų (2008 m.); kadangi valstybės narės kartu su ES institucijomis turėtų įgyvendinti šias gaires, kurios apima įvairius konkrečius įsipareigojimus, pvz., reguliarų ataskaitų teikimą, koordinavimą ir paramos žmogaus teisių gynėjams veiksmus;

AJ.  kadangi klimato kaitos padariniai darys vis didesnį poveikį įvairioms žmogaus gyvenimo sritims, įskaitant geopolitinę tvarką ir pasaulio stabilumą; kadangi nepaprastai svarbu, kad BUSP kertiniu akmeniu būtų kova su klimato kaita, dėl kurios būtina imtis veiksmų klimato kaitos srityje, ir pagalba tiems, kurie labiausiai kenčia nuo jos padarinių; pabrėžia esminį vaidmenį, kurį Komisija ir valstybės narės, laikydamosi bendro požiūrio, turi atlikti siekdamos skatinti klimato diplomatiją visame pasaulyje;

AK.  kadangi ataskaitoje „Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas“, kurią pristatė Europos Komisijos pirmininkės specialusis patarėjas Sauli Niinistö, pateikiamos strateginės rekomendacijos, kaip pagerinti Europos civilinį ir karinį pasirengimą atsižvelgiant į didėjančias ir sudėtingas grėsmes saugumui;

AL.  kadangi šiame pranešime pirmiausia apžvelgiama Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio metinė ataskaita dėl BUSP, o tada ji papildoma Parlamento pozicijomis dėl BUSP tikslų 2025 m.; kadangi taip pranešime išsamiau nagrinėjami visų pirma šie klausimai: 1) Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasaulinės pasekmės, 2) konfliktai ir taika Artimuosiuose Rytuose, 3) bendradarbiavimas su bendraminčiais partneriais ir 4) bendras ES veiksmų užsienyje matomumas bei poveikis; kadangi ateities perspektyvomis grindžiamoje Parlamento pozicijoje dėl BUSP galiausiai pateikiami pagrindiniai reikalavimai, susiję su kita daugiamete finansine programa (DFP) ir DFP parlamentine priežiūra; kadangi reikia ginti ir stiprinti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, tokias visuotines JT Chartijos normas, vertybes ir principus, kaip žmogaus teisės ir tarptautinis teisingumas, daugiašališkumą ir Helsinkio baigiamąjį aktą, ypač kiek tai susiję su tarptautinių sienų nepažeidimu;

1.  pabrėžia, kad Parlamento rezoliucijos dėl BUSP įgyvendinimo yra pagrindinė jo indėlio į ES užsienio politikos formavimą dalis; pabrėžia, kad šios rezoliucijos parodo praktinį sustiprintos teisės tikrinti užsienio politikos srityje, suteiktos Parlamentui Lisabonos sutartimi, poveikį; primena, kad 2024 m. rezoliucija – tai pirmoji šio pobūdžio šios kadencijos rezoliucija ir ja siekiama nubrėžti gaires ES vykdomajai valdžiai nustatant šios kadencijos užsienio politikos prioritetus; pabrėžia, kad nuolat kintančioje tarptautinėje aplinkoje ES turi vienu metu atremti įvairius jai tiesiogiai ar netiesiogiai poveikį darančius užsienio politikos iššūkius, pvz., tebesitęsiantį Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, konfliktus Artimuosiuose Rytuose, didėjančią galingų valstybių konkurenciją, nuolatines pastangas pakenkti daugiašalei taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai bei didesnį užsienio ir vidaus krizių ryšį; yra įsitikinęs, kad ES, siekdama išlikti reikšminga veikėja pasaulinėje arenoje, turi vykdyti ryžtingą, drausmingą ir atkaklią užsienio politiką, kuria būtų pasiekti ES strateginiai tikslai, ir toliau apibrėžti, ginti ir apsaugoti savo interesus pasaulyje; primena, kad vykdydama savo išorės veiksmus ES turėtų vadovautis ES sutarties 2 straipsnyje, 3 straipsnio 5 dalyje ir 21 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis ir principais, paskatinusiais pačios ES sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principus; be to, mano, kad BUSP turėtų užtikrinti JT darbotvarkės iki 2030 m. ir DVT įgyvendinimą;

2.  pabrėžia, kad pagrindiniai ES BUSP principai grindžiami tvirtu ES įsipareigojimu laikytis taisyklėmis grindžiamos daugiašalės tarptautinės tvarkos, kaip įtvirtinta JT Chartijoje, ir aiškiu ES pirmenybės teikimu taikiam diplomatiniam visų jos valstybių narių bendradarbiavimui; ragina visas šalis spręsti ginčus vedant dialogą, užtikrinant abipusę pagarbą tarptautinei teisei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui; dar kartą patvirtina, kad yra pasiryžęs siekti taikos ir stabilumo pasaulyje skatindamas diplomatines iniciatyvas, kuriomis siekiama užkirsti kelią konfliktams ir spręsti ginčus ir kuriomis skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas sprendžiant pagrindinius pasaulinius uždavinius, pvz., klimato kaitos, žmogaus teisių ir tvarios ekonominės plėtros klausimus; ragina tęsti partnerystę su tarptautiniais subjektais siekiant užtikrinti, kad pasaulinės taikos palaikymo ir taikos kūrimo pastangos būtų veiksmingos;

I.Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio 2024 m. metinė ataskaita

3.  pažymi, kad ataskaita Europos Parlamentui buvo pateikta 2024 m. birželio 20 d.; primena, kad ataskaita turėtų būti grindžiama ateities perspektyvomis; toliau pateikia pastabas dėl kelių pokyčių, kuriuos savo ataskaitoje akcentavo Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis;

4.  visų pirma teigiamai vertina tai, kad:

5.  ypač smerkia:

6.  sutinka su tuo, kad:

II.2025 m. BUSP tikslai

7.  tolesniame skirsnyje nurodo Parlamento 2025 m. BUSP tikslus, taip papildydamas Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio metinėje ataskaitoje dėl BUSP pareikštą nuomonę;

Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasaulinių padarinių šalinimas

8.  pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo padariniai, įskaitant ekonominį netikrumą, apsirūpinimo maistu nesaugumą ir aukštas energijos kainas, kartu su prieš kelias prie Juodosios jūros esančias valstybes nukreipta Rusijos Federacijos revizionistine veikla destabilizuoja rytines kaimynines šalis ir Vakarų Balkanus ir kelia jiems grėsmę, o tai savo ruožtu kenkia Europos saugumo struktūrai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia stiprinti ES pajėgumus siekiant remti demokratines institucijas mūsų artimiausiose kaimyninėse šalyse; taip pat pabrėžia, kad svarbu apsaugoti rytinę ES sieną, taip prisidedant prie visos ES saugumo; pabrėžia, kad Rytų skydas ir Baltijos gynybos linija turėtų būti pavyzdiniai ES projektai, kuriais siekiama skatinti atgrasymą ir įveikti galimas grėsmes iš rytų, ir kad jais būtų sukurta integruota sausumos sienų valdymo sistema, skirta stiprinti ES išorės sausumos sieną su Rusija ir Baltarusija nuo karinių ir hibridinių grėsmių;

9.  pažymi, kad ES atsaką į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą atidžiai stebi autokratiniai subjektai visame pasaulyje ir jis turės lemiamos įtakos formuojant jų elgesį tarptautinėje arenoje; yra susirūpinęs dėl didėjančio autokratinių režimų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo, be kita ko, dėl jų materialinės ar kitokios paramos Rusijos agresijai prieš Ukrainą; primygtinai ragina Tarybą nustatyti ribojamąsias priemones šalims, kurios tiekia karines prekes, pvz., bepiločius orlaivius ir raketas „žemė-žemė“, Rusijos Federacijai, kad ji jas naudotų prieš civilinius taikinius; primena, kad tokių karinių prekių naudojimas prieš civilinius taikinius yra karo nusikaltimas; labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į didėjantį Rusijos Federacijos ir Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) bendradarbiavimą ir pabrėžia, kad Rusijai įdarbinus Šiaurės Korėjos karius padidėjo konflikto mastas; taip pat pabrėžia, kad reikia skubiai nustatyti tolesnes sankcijas Baltarusijai, kad jos atitiktų visas sankcijas Rusijai;

10.  mano, kad ES ir jos valstybės narės dabar yra vienintelės Ukrainos strateginės sąjungininkės, todėl ragina ES ir jos valstybes nares visais įmanomais būdais prasmingai didinti ir spartinti karinę ir ekonominę paramą, humanitarinę pagalbą, taip pat finansinę paramą, kad Ukraina įgautų pranašumą ir galėtų išlaisvinti visus savo žmones, ir kad būtų galima užkirsti kelią bet kokiai tolesnei Rusijos agresijai po galimo ugnies nutraukimo susitarimo; šiuo tikslu siūlo stiprinti Europos Sąjungos karinės pagalbos misiją Ukrainai remti, kuri padėjo apmokyti apie 75 000 Ukrainos karių, ir ypač pabrėžia, kad reikia skubiai suteikti Ukrainai didesnius oro gynybos ir „žemė-žemė“ pajėgumus, kad ji galėtų apginti savo ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrą, ir ragina valstybes nares nedelsiant panaikinti apribojimus naudoti į Ukrainą pristatytas Vakarų ginklų sistemas, pavyzdžiui, tolimojo nuotolio raketas „Taurus“, prieš teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje, nes tai būtų visiškai suderinama su Ukrainos teise į savigyną pagal JT Chartiją;

11.  dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą remti Ukrainos teisingos ir ilgalaikės taikos siekį ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pristatytą taikos formulę ir pergalės planą; primena, kad bet kokia iniciatyva, ypač diplomatiniai sprendimai, kuriais siekiama nutraukti Rusijos agresijos karą ir užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką, turi būti grindžiami Ukrainos pateiktomis sąlygomis bei indėliu ir jiems galiausiai turi pritarti Ukrainos žmonės; šiomis aplinkybėmis reiškia didelį susirūpinimą dėl akivaizdžiai pasikeitusios Jungtinių Amerikos Valstijų pozicijos Rusijos agresijos karo atžvilgiu, kuri apima atvirą Ukrainos kaltinimą dėl vykstančio karo, JAV karinės pagalbos sustabdymą ir bandymą priversti Ukrainą atsisakyti teisėtos teisės į savigyną; labai apgailestauja dėl visų mėginimų šantažuoti Ukrainos vadovybę, kad ji pasiduotų Rusijos agresoriui dėl vienintelio tikslo – paskelbti vadinamąjį „taikos susitarimą“, ir mano, kad dabartinis JAV administracijos bandymas derėtis dėl ugnies nutraukimo ir taikos susitarimo nedalyvaujant Europos šalims, kurios galiausiai turės kęsti padarinius, yra neproduktyvus, nes suteikia kariaujančiai šaliai daugiau galių ir taip parodo, jog agresija nėra baudžiama, bet už ją atlyginama; atsargiai optimistiškai vertina pasiūlymą dėl 30 dienų ugnies nutraukimo susitarimo; primena, kad jis gali būti veiksminga karo veiksmų sustabdymo priemonė, bet tik jei agresorius jo visapusiškai laikysis; todėl tikisi, kad Rusija sutiks nutraukti ugnį ir sustabdys visus išpuolius prieš Ukrainą, jos karines pozicijas, civilius gyventojus, infrastruktūrą ir teritoriją; vis dėlto, atsižvelgdamas į Rusijos ankstesnių susitarimų pažeidimų istoriją, daro išvadą, kad taiką galima pasiekti tik suteikus Ukrainai tvirtas saugumo garantijas; kita vertus, laikosi nuomonės, kad bet koks susitarimas, kuris kenkia teisėtiems Ukrainos siekiams, pvz., jos teisei pasirinkti savo saugumo priemones, arba kuriuo neužtikrinamos patikimos saugumo garantijos, gali sukelti pavojų, kad Rusija atnaujins agresiją prieš Ukrainą ir kitas Europos šalis; todėl primygtinai reikalauja, kad ES prisiimtų saugumo įsipareigojimus Ukrainos atžvilgiu, kaip rekomenduojama Kyjivo saugumo susitarime, kad atgrasytų Rusiją nuo tolesnės agresijos;

12.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybių narių Ukrainai teikiama finansinė parama viršija bet kurios kitos šalies suteiktą finansinę paramą, o tai atspindi su niekuo nepalyginamą ES įsipareigojimą Ukrainai; pabrėžia, kad ES vaidmuo visose derybose, darančiose poveikį Europos saugumui, turi būti proporcingas jos politinei ir ekonominei svarbai; dar kartą patvirtina, kad derybos dėl Europos saugumo negali vykti nedalyvaujant ES;

13.  tikisi, kad valstybės narės toliau taikys sankcijas Rusijai tol, kol nebus užtikrinta teisinga ir ilgalaikė taika ir atskaitomybė; tuo tarpu ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad iki šiol priimti 15 sankcijų paketų būtų veiksmingesni ir darytų didesnį poveikį, ir prireikus nedelsiant susitarti dėl naujų sankcijų paketų; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Rusijos ekonomikai ypač svarbius sektorius, visų pirma bankininkystės, metalurgijos, branduolinį, chemijos ir žemės ūkio, ir žaliavas, pvz., aliuminį, plieną, uraną, titaną ir nikelį; ragina uždrausti Rusijos importą į ES arba jam taikyti tikslinius tarifus, siekiant visiškai sustabdyti grūdų, kalio ir trąšų srautą; primena, kad griežtas ribojamųjų priemonių įgyvendinimas ir tolygus jų taikymas visose valstybėse narėse yra išankstinė ES išorės veiksmų patikimumo ir veiksmingumo užtikrinimo sąlyga; todėl pabrėžia, kad svarbu nutraukti visą Rusijos energijos importą į ES ir remti G7 pastangas sumažinti viršutinę naftos kainų ribą; ragina Komisiją taikyti sankcijas visoms Europos įmonėms, kurios toliau palaiko verslo santykius su Rusijos Federacija, taip pat toliau vertinti sankcijų apėjimą ir su juo kovoti;

14.  ragina imtis proaktyvios diplomatijos su ES nepriklausančiomis šalimis siekiant kuo labiau sumažinti šių sankcijų apėjimą; ragina Komisiją kritiškai įvertinti ES pagalbą ES nepriklausančioms šalims, aktyviai remiančioms Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ir primygtinai ragina Tarybą nustatyti ribojamąsias priemones ES nepriklausančioms šalims, kurios sudaro galimybes Rusijos agresijos karui, palengvindamos sankcijų apėjimą arba teikdamos tiesioginę karinę pagalbą, pvz., kaip Baltarusijos, Irano ar Šiaurės Korėjos atveju; ragina visas šalis visapusiškai suderinti savo veiksmus su visais ES sankcijų paketais;

15.  griežtai nepritaria Rusijos ir Kinijos partnerystei „be ribų“, ypač atnaujintam įsipareigojimui stiprinti savo karinius ryšius; palankiai vertina Tarybos sprendimą taikyti sankcijas Kinijos įmonėms už jų paramą Rusijos karui Ukrainoje;

16.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Rusijos ir Kinijos vykdomos ypatingos svarbos jūrų infrastruktūros, pvz., jūros dugno ryšių kabelių ir jūros energetikos įrenginių, stebėjimo ir sabotažo; visų pirma reiškia didelį susirūpinimą dėl 2024 m. lapkričio 17–18 d. per mažiau nei 24 valandas padarytos žalos dviem jūriniams ryšių kabeliams – vienas jų jungia Suomiją ir Vokietiją, o kitas jungia Švediją ir Lietuvą – ir dėl 2024 m. gruodžio 25 d. Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivio sugadinto kabelio „EstLink2“, jungiančio Estiją ir Suomiją; ragina ES įdiegti veiksmingas stebėsenos ir priežiūros sistemas ir užtikrinti regioninį bendradarbiavimą pakrančių apsaugos srityje siekiant garantuoti išpuolių prieš tokią infrastruktūrą prevenciją ir greitą nustatymą; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina, kad NATO, dalyvaujant kelioms valstybėms narėms, pradėjo operaciją „Baltic Sentry“, kuria siekiama pagerinti ypatingos svarbos jūrinės infrastruktūros saugumą Baltijos jūroje; ragina valstybes nares visapusiškai laikytis Niujorko bendro pareiškimo dėl jūrinių kabelių saugumo ir atsparumo įsipareigojimų; taip pat primena, kad Taivano sąsiauryje vykdoma panaši sabotažo veikla, nukreipta į ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą;

17.  ragina ES ir jos valstybes nares griežtai kontroliuoti Rusijos šešėlinio laivyno veiklą, užkirsti jai kelią ir ją apriboti, nes ja ne tik pažeidžiamos ES ir G7 sankcijos, bet ir dėl šių laivų techninių trūkumų ir dažnų gedimų keliama didžiulė ekologinė grėsmė ekosistemoms; primygtinai ragina Komisiją imtis skubių veiksmų ES bendradarbiavimo su Tarptautine jūrų organizacija sistemoje ir kitame sankcijų Rusijai pakete numatyti tikslingesnes sankcijas šešėliniam laivynui; nurodo, kad tokiose sankcijose turėtų būti įvardyti visi galimi atskiri šešėlinio laivyno laivai, taip pat jų savininkai, operatoriai, valdytojai ir t. t.; rekomenduoja uždrausti tanklaivių pardavimą šalims, sudarančioms palankesnes sąlygas prekybai su Rusija; pažymi, kad vėliavos valstybės, padedančios Rusijos šešėliniam laivynui, taip padeda Rusijai tęsti karo veiksmus;

18.  pakartoja savo raginimą imtis būtinų priemonių siekiant iš Rusijos ar okupuotos Ukrainos teritorijos susigrąžinti prievarta deportuotus ir neteisėtai įvaikintus Ukrainos vaikus;

19.  ragina Komisiją ir Tarybą Rusijos valstybės finansuojamą privačią karinę „Vagnerio grupę“ paskelbti teroristine organizacija; atkreipia dėmesį į vadinamąjį Afrikos korpusą, kuris buvo sukurtas 2023 m. rugpjūčio mėn. po buvusio „Vagnerio grupės“ vadovo Jevgenijaus Prigožino mirties ir jo tiesioginė kontrolė perduota Rusijos gynybos ministerijai, siekiant pergrupuoti „Vagnerio grupės“ elementus, kad jie būtų pavaldūs valdžios institucijoms;

20.  pakartoja, kad Ukraina, kaip agresijos auka, turi teisėtą teisę gintis, kaip numatyta JT Chartijos 51 straipsnyje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, Komisiją, Tarybą ir atitinkamas valstybes nares sudaryti sąlygas veiksmingoms Ukrainos atsakomosioms priemonėms prieš Rusiją; primena, kad Rusija pažeidė tarptautinę teisę ir kad visiškas įšaldyto Rusijos turto konfiskavimas yra tinkamas žingsnis siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomas Rusijos įsipareigojimas laikytis tarptautinės teisės ir Ukrainai bei kitoms nukentėjusioms šalims būtų atlyginti nuostoliai, patirti dėl Rusijos agresijos karo; ragina Komisiją nustatyti patikimą teisinį režimą, pagal kurį būtų galima konfiskuoti ES įšaldytą Rusijos valstybinį turtą; primena Komisijai, kad bet koks toks pasiūlymas nepanaikina nuolatinės finansinės, politinės, karinės ir humanitarinės paramos poreikio; ragina įtraukti visą Rusijos valstybės, Rusijos vietos valdžios institucijų, Rusijos valstybinių įmonių ir asmenų turtą į ES sankcijų sąrašą ir panaudoti šį turtą siekiant Ukrainai kompensuoti žalą, kuri jai buvo padaryta dėl šio karo;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naujausios ataskaitos „Skubus žalos ir poreikių įvertinimas“ skaičiavimus, per ateinantį dešimtmetį Ukrainos atkūrimui ir atstatymui reikės ne mažiau kaip 506 mlrd. EUR; palankiai vertina ES sukurtą Ukrainos priemonę, kurios biudžetas – beveik 50 mlrd. EUR, ir ES skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą, pagal kurį Ukrainai skolinama iki 45 mlrd. EUR ir kuriuo reaguojama į Parlamento raginimą ir jis grindžiamas Tarybos sprendimu ypatingąsias pajamas, gaunamas iš imobilizuoto Rusijos valstybės turto, nukreipti į pagalbos Ukrainai fondą ir Ukrainos priemonę bei G7 sprendimu pasiūlyti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių paskolą, užtikrintą imobilizuotu Rusijos valstybės turtu; yra įsitikinęs, kad naujasis skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmas – tai esminis žingsnis siekiant užtikrinti, kad Rusija finansiškai kompensuotų didžiulę žalą, kurią ji ir toliau daro Ukrainoje;

22.  smerkia Vengrijos vyriausybės piktnaudžiavimą veto teise siekiant atidėti arba veiksmingai blokuoti labai svarbios ES pagalbos teikimą Ukrainai, stengiantis pakenkti vieningai ES pozicijai dėl Ukrainos; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Tarybos pirmininką bei valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad Vengrijai būtų neleista toliau blokuoti pagalbos teikimo;

23.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei kitas valstybes nares įveikti Vengrijos vyriausybės vykdomą ETP finansavimo ir išmokėjimo sprendimo, t. y. dėl 450 mln. EUR, kaip kompensacijos Lenkijai už Ukrainai pristatytą įrangą, išmokėjimo, blokavimą; primygtinai ragina jas užtikrinti, kad vėl pradėtų visapusiškai veikti vienintelė ES priemonė, skirta karinei pagalbai Ukrainai remti; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę skatinti pasiūlymus dėl tokio blokavimo prevencijos ateityje arba rasti visapusiškai patikimą alternatyvų mechanizmą;

24.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi skubiai imtis iniciatyvos įsteigti specialų tarptautinį tribunolą, turintį jurisdikciją tirti ir traukti baudžiamojon atsakomybėn už Rusijos Federacijos politinių ir karinių lyderių bei jos sąjungininkų prieš Ukrainą įvykdytą agresijos nusikaltimą; smerkia Rusijos pajėgų vykdomas Ukrainos karo belaisvių egzekucijas; pabrėžia, kad be teisingumo jokia taika nebus tvari; palankiai vertina tai, kad Hagoje įsteigtas Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centras; pareiškia, kad remia visą TBT ir Tarptautinio Teisingumo Teismo veiklą vykdant baudžiamąjį persekiojimą už Ukrainos teritorijoje padarytus nusikaltimus; palankiai vertina tai, kad Ukraina ratifikavo TBT Romos statutą ir kad tai jai leido prisijungti prie jo šalių 2025 m. sausio mėn.;

25.  giria Ukrainą už jos daromą pažangą stojimo į ES tikrinimo procese ir ragina Ukrainą net ir karo sąlygomis toliau daryti pažangą siekiant narystės ES naudojantis visais jai pagal Ukrainos priemonę skirtais ištekliais ir užtikrinti prasmingą savo pilietinės visuomenės dalyvavimą šio proceso įgyvendinimo ir stebėsenos etapais; primena, kad stojimas į ES yra griežtai nuopelnais grindžiamas procesas ir kad reikia atitikti Kopenhagos kriterijus dėl narystės ES, įskaitant kriterijus tokiose srityse kaip demokratija, teisinė valstybė, pagrindinės vertybės ir kova su korupcija;

26.  mano, kad Ukrainos ir Moldovos įstojimas į ES būtų abipusiškai naudinga investicija į vieningą ir stiprią Europą; palankiai vertina Moldovos Respublikos ekonomikos augimo planą ir tai, kad priimta Moldovos Respublikai skirta reformų ir ekonomikos augimo priemonė, kurios vertė – 1,9 mlrd. EUR ir kuria siekiama paspartinti su ES susijusias reformas; reiškia susirūpinimą dėl neigiamų USAID paramos sustabdymo Moldovai pasekmių; mano, kad ši spraga turėtų, kiek įmanoma, kompensuota iš ES išteklių, Europos demokratijos fondo ir kt.; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę papildomai stiprinti BUSP partnerystę su Ukraina ir Moldova ir, atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina, kad 2024 m. gegužės mėn. buvo pasirašyta ES ir Moldovos partnerystė saugumo ir gynybos srityje; primena, kad Moldovos Respublikos saugumas yra neatsiejamai susijęs su Ukrainos saugumu; todėl pabrėžia, kad reikia padidinti ETP finansinius įnašus, kad būtų toliau stiprinami Moldovos gynybos pajėgumai;

27.  giria Moldovą už tai, kad prezidento rinkimai ir referendumas buvo surengti profesionaliai ir su išskirtiniu pareigos jausmu bei atsidavimu, nepaisant nuolatinio didelio Rusijos ir jos įgaliotinių kišimosi; teigiamai vertina 2024 m. Moldovos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje rezultatus – šalies konstitucijoje įtvirtintas įsipareigojimas įstoti į ES; pareiškia, kad remia Moldovos pastangas ginti savo demokratiją; griežtai smerkia nuolatinius ir suderintus Rusijos Federacijos, prorusiškų oligarchų ir Rusijos remiamų vietinių įgaliotinių bandymus destabilizuoti Moldovos Respubliką, sėti nesutarimus Moldovos visuomenėje ir sužlugdyti proeuropietišką šalies kryptį vykdant hibridinius išpuolius, suginklinant energijos tiekimą, įgyvendinant dezinformacijos kampanijas, grasinant sprogdinimais ir inscenizuojant protestus, taip pat grasinant smurtu ar jį naudojant; palankiai vertina ES partnerystės misijos Moldovoje įsteigimą ir veiklą, nes ja sustiprinti Moldovos valdžios institucijų pajėgumai kovoti su Rusijos kišimusi; ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT skirti papildomų išteklių, įskaitant žmogiškuosius ir finansinius išteklius, įrangą bei civilius ekspertus, būtinus misijos įgaliojimams įgyvendinti po 2025 m. gegužės mėn.;

28.  pabrėžia ETP svarbą didinant ES gebėjimą užkirsti kelią konfliktams, kurti taiką ir stiprinti tarptautinį saugumą;

29.  teigiamai vertina Baltarusijos ir ES konsultacinės grupės įsteigimą siekiant sudaryti sąlygas nuolatiniam ES ir Baltarusijos demokratinių jėgų dialogui; pakartoja, jog pritaria tam, kad būtų paleisti į laisvę visi politiniai kaliniai ir drąsūs aktyvistai bei žurnalistai Baltarusijoje, kurie ir toliau priešinasi neteisėto lyderio režimui, nepaisydami vykdomų represijų, visų pirma atsisakymo atnaujinti užsienyje gyvenančių Baltarusijos piliečių pasus, ir kurie išreiškė norą siekti Baltarusijos demokratinio vystymosi bei narystės ES, be kita ko, 2023 m. rugpjūčio mėn. Varšuvoje surengtoje Naujosios Baltarusijos konferencijoje; pabrėžia, kad tokios pastangos rodo, koks nepaprastai svarbus yra pilietinės visuomenės vaidmuo stiprinant demokratiją;

Konflikto sprendimas ir taikos palaikymas Artimuosiuose Rytuose

30.  patvirtina, kad Izraelis turi teisę gintis, kaip įtvirtinta tarptautinėje teisėje ir pagal joje nustatytus apribojimus; primena, kad Izraelis privalo spręsti masinio bado ir ligų epidemijų protrūkio Gazoje rizikos problemą; primena, kad Izraelis taip pat privalo apsaugoti civilius gyventojus ir kad karinės operacijos turi būti proporcingos bei vykdomos laikantis tarptautinės humanitarinės teisės; reiškia susirūpinimą dėl Izraelio gynybos pajėgų karinių veiksmų Gazos Ruože ir Vakarų Krante, taip pat Libane; ragina nedelsiant ir visam laikui nutraukti ugnį, taip pat besąlygiškai paleisti visus įkaitus;

31.  labai apgailestauja dėl to, kad žlugo ugnies nutraukimo Gazoje susitarimas ir kad dėlto per pastaruosius oro antpuolius žuvo daug civilių gyventojų; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja dėl „Hamas“ atsisakymo perduoti likusius įkaitus; ragina nedelsiant atnaujinti susitarimo dėl ugnies nutraukimo ir įkaitų paleidimo visapusišką įgyvendinimą ir pabrėžia, kad reikia daryti pažangą pereinant prie antrojo etapo; vertina tarpininkų, įskaitant JAV, Egiptą ir Katarą, dalyvavimą, nes jų pastangos buvo labai svarbios siekiant šio susitarimo dėl ugnies nutraukimo ir įkaitų paleidimo sudarymo; yra pasirengęs dalyvauti diskusijose dėl būsimų konkrečiųs įnašų remiant ugnies nutraukimą; mano, jog nepaprastai svarbu, kad būtų laikomasi visų pagal susitarimą prisiimtų įsipareigojimų, užtikrinant visų įkaitų paleidimą ir ilgalaikį smurto nutraukimą, taip pat sudarant sąlygas nuolatinei humanitarinei ir medicininei pagalbai nevaržomai patekti į Gazos Ruožą; šiuo tikslu palankiai vertina tai, kad 2025 m. sausio 31 d. buvo perdislokuotos ES pasienio pagalbos misijos (EUBAM) Rafacho perėjimo punktui pajėgos siekiant padėti Palestinos Administracijai sudaryti palankesnes sąlygas sienos kirtimui medicininės evakuacijos tikslais; yra sunerimęs dėl to, kad dėl 2025 m. kovo 18 d. Gazoje pradėtų karinių operacijų neseniai buvo uždarytas Rafacho sienos perėjimo punktas ir šis sprendimas galios tol, kol nebus nuspręsta kitaip; ragina visas šalis visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų ir teikti pirmenybę civilių gyventojų apsaugai; primygtinai ragina visus Europos ir tarptautinius subjektus aktyviai prižiūrėti, kaip laikomasi ugnies nutraukimo susitarimo, ir patraukti atsakomybėn tuos, kurie jo nesilaiko;

32.  mano, kad 2025 m. vasario 24 d. Briuselyje surengtas Asociacijos tarybos su Izraeliu susitikimas buvo pirmas žingsnis siekiant atnaujinti nuoširdžias ir atviras diskusijas su Izraelio užsienio reikalų ministru, po kurių reikės imtis tolesnių veiksmų; pripažįsta bendradarbiavimo su Izraeliu reikšmę siekiant stiprinti ES vaidmenį Artimuosiuose Rytuose, kartu pabrėždamas, kad partnerystė turi būti grindžiama visapusiška pagarba teisėms ir vertybėms; primena, kad Asociacijos susitarimo 2 straipsnio laikymasis yra esminis partnerystės elementas, ir ragina Izraelio vyriausybę nuolat stebėti ir vertinti, kaip jis įgyvendinamas; palankiai vertina numatomą aukšto lygio dialogą su Palestinos |ministru pirmininku 2025 m. balandžio mėn.;

33.  pakartoja, kad tvirtai remia dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, dėl kurio būtų susitarta per derybas, remiantis 1967 m. sienomis, su dviem suvereniomis, demokratinėmis, taikiomis kaimyninėmis valstybėmis ir bendra jų sostine Jeruzale, nes toks sprendimas tebėra perspektyviausias būdas izraeliečiams ir palestiniečiams užtikrinti taiką ir saugumą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę remti visas pastangas šiuo tikslu, visų pirma Dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo įgyvendinimo pasaulinį aljansą; ragina visas šalis atnaujinti pastangas siekiant pašalinti kliūtis šiam sprendimui ir pradėti dialogą, kuriuo būtų siekiama abipusio supratimo ir pagarbos; palankiai vertina Palestinos Administracijos grįžimo į Gazą perspektyvą; apgailestauja dėl to, kad Palestinos Administracija rinkimų nerengė nuo 2005 m., o tai kenkia jos patikimumui, ir tikisi, kad rinkimai bus surengti netrukus; yra tvirtai įsitikinęs, kad taikos, saugumo, stabilumo ir klestėjimo Gazoje bei Izraelio ir Palestinos gyventojų susitaikymo perspektyvos nebus tol, kol „Hamas“ ir kitos teroristinės grupuotės atliks kokį nors vaidmenį Gazos Ruože; todėl ragina ES specialųjį įgaliotinį Artimųjų Rytų taikos procese remti pastangas kovoti su tolesniu jaunimo radikalėjimu regione; smerkia, kad Palestinos teritorijoje dar sparčiau kuriamos neteisėtos Izraelio gyvenvietės, taip pažeidžiant tarptautinę teisę, kenkiant pastangoms rasti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą ir sudarant dideles kliūtis ilgalaikei taikai; reiškia susirūpinimą dėl didėjančio smurto, kurį vykdo Izraelio pajėgos ir naujakuriai ekstremistai Vakarų Krante bei Rytų Jeruzalėje, ir teigiamai vertina sankcijas, nustatytas Izraelio naujakuriams ekstremistams; pakartoja, koks svarbus yra Abraomo susitarimų – sistemos, kuria siekiama ilgalaikės taikos, stabilumo ir klestėjimo Artimuosiuose Rytuose – vaidmuo; palankiai vertina 2025 m. kovo 4 d. Kairo aukščiausiojo lygio susitikime pristatytą arabų šalių planą dėl atkūrimo ir atstatymo, kuris yra rimtas pagrindas diskusijoms dėl Gazos Ruožo ateities; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir už Viduržemio jūros regioną atsakingą Komisijos narę konstruktyviai bendradarbiauti su arabų partneriais siekiant surasti patikimus Gazos atstatymo, valdymo ir saugumo sprendimus; kita vertus, atmeta D. Trumpo pasiūlymą dėl Gazos, kuriuo ignoruojamos saugumo sąlygas Artimuosiuose Rytuose; mano, kad Gazos sugriovimo ir žmonių kančių mastas reikalauja visapusiško tarptautinio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kartu su ES, Jungtinėmis Tautomis, arabų valstybėmis ir kitais tarptautiniais partneriais, papildant vienas kito pastangas, kad derybos būtų atnaujintos ir konstruktyvios; įsipareigoja ateityje dėti pastangas siekiant normalizuoti Izraelio ir arabų valstybių santykius regione;

34.  pritaria teisingam ir perspektyviam Palestinos pabėgėlių klausimo sprendimui; pabrėžia, kad Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) atlieka svarbų vaidmenį teikiant humanitarinę pagalbą ir pagrindines paslaugas, kurių dabartinėmis aplinkybėmis nevalia nutraukti, ir mano, kad reikia remti visų regione veikiančių JT agentūrų pastangas; vis dėlto primena apie savo susirūpinimą dėl rimtų įtarimų UNRWA darbuotojams, kad UNRWA įdarbino teroristinės organizacijos „Hamas“ narius; teigiamai vertina veiksmus, kurių ėmėsi JT, atsižvelgdamos į įtarimus dėl agentūros darbuotojų, ir teigiamai vertina visapusišką UNRWA įsipareigojimą įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas C. Colonnos ataskaitoje; pakartoja 2024 m. spalio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose pasmerkiamas bet koks bandymas panaikinti 1967 m. Izraelio ir UNRWA susitarimą; primygtinai tvirtina, jog Komisija turi užtikrinti, kad jokiomis ES biudžeto lėšomis nebūtų finansuojama „Hamas“ arba „Hezbollah“ veikla, prie jos prisidedama arba ji remiama; pabrėžia, kad ateityje gali prireikti papildomų priemonių siekiant užtikrinti dar daugiau skaidrumo ir atskaitomybės;

35.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančios įtampos Artimuosiuose Rytuose ir primygtinai ragina visas susijusias šalis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, demonstruoti didžiausią susilaikymą ir įsipareigoti deeskaluoti padėtį, nes bet kokia kaina turi būti išvengta regioninio konflikto; apgailestauja, kad žuvo tūkstančiai civilių gyventojų; primygtinai ragina užtikrinti „Hezbollah“ nusiginklavimą – tai būtų platesnio masto priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti karo veiksmus ir užtikrinti regioninį stabilumą, dalis; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti visapusišką ES Artimųjų Rytų strategiją, padidinti veiksmingą ES dalyvavimą regione, skatinti ilgalaikį regiono stabilumą ir taiką bei stiprinti partnerystes su pagrindiniais regiono suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, jog, norint kad strategija turėtų kokį nors apčiuopiamą poveikį sparčiai blogėjančiai padėčiai, ji turi būti išplėtota per pirmuosius naujos Komisijos kadencijos mėnesius ir turėtų būti atspindėta būsimoje DFP; pabrėžia, jog reikia, kad valstybės narės stiprintų savo diplomatines pastangas su tarptautiniais partneriais, įskaitant Persijos įlankos šalis, siekiant skatinti skubiai deeskaluoti padėtį ir užmegzti prasmingą dialogą; pabrėžia, kad reikia pirmenybę teikti pilietinės visuomenės organizacijoms regione ir jas stiprinti, ypač organizacijas, dirbančias žmogaus teisių apsaugos ir taikos kūrimo srityse;

36.  griežtai smerkia Irano režimo bei jo nevalstybinių veikėjų tinklo atliekamą destabilizuojantį vaidmenį šiame regione; primena, kad Iranas nebesislepia už savo įgaliotinių, ir smerkia 2024 m. Irano įvykdytus du tiesioginius bei atvirus išpuolius prieš Izraelio teritoriją, dėl kurių abiem atvejais Izraelis ėmėsi atsakomųjų veiksmų, o toks konflikto masto didinimas yra beprecedentis; griežtai smerkia „Hezbollah“ išpuolius prieš Izraelį, dėl kurių Izraelio sausumos pajėgos įsiveržė į Libaną, o tai lėmė didelį žuvusių ar sužeistų civilių skaičių, priverstinį perkėlimą ir didėjantį smurtą Libane; atkreipia dėmesį į Izraelio ir „Hezbollah“ paliaubas, dėl kurių susitarta 2024 m. lapkričio 27 d. 60 dienų laikotarpiui; primygtinai ragina Izraelį pasitraukti iš pietinės Libano dalies, vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1701; primena, kad reikia kuo greičiau visam laikui nutraukti karo veiksmus, kad palei mėlynąją liniją būtų sukurta erdvė diplomatiniam sprendimui; reikalauja įgyvendinti visą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1701, nes tai vienintelis būdas sumažinti įtampą ir tvariai stabilizuoti Izraelio ir Libano sieną bei visiškai atkurti Libano suverenitetą, teritorinį vientisumą ir stabilumą; palankiai vertina 2025 m. sausio 21 d. Tarybos sprendimą pagal Europos taikos priemonę patvirtinti trečią 60 mln. EUR vertės paramos priemonę Libano ginkluotosioms pajėgoms;

37.  ragina Tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę įtraukti visą organizaciją „Hezbollah“ į ES teroristinių organizacijų sąrašą;

38.  atkreipia dėmesį į 2024 m. lapkričio 21 d. TBT išduotą arešto orderį;

39.  pritaria TBT pirmininkės teisėjos Tomoko Akane raginimui ES nedelsiant imtis veiksmų siekiant apsaugoti TBT ir teisinę valstybę tarptautinėje bendruomenėje, be kita ko, skubiai iš dalies pakeičiant ES blokavimo statutą, kad TBT būtų įtrauktas į jo taikymo sritį;

40.  palankiai vertina tai, kad suformuota nauja vyriausybė; linki prezidentui Josefui Aounui ir Ministrui Pirmininkui Nawafui Salamui sėkmės įgyvendinant Libano žmonių siekius; yra įsipareigojęs padėti šaliai atkurti valstybės institucijas, kurios galėtų atlikti savo misiją tarnauti visiems piliečiams, įgyvendinant į reformas orientuotą ir į ateitį orientuotą darbotvarkę, visų pirma susijusią su piliečių laisvėmis ir teisine valstybe; remia atstatymo pastangas, kartu žengiant politinio stabilizavimo ir socialinio bei ekonominio atsigavimo keliu; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai atnaujinti ES ir Libano partnerystę, be kita ko, netrukus surengiant Asociacijos tarybos posėdį;

41.  griežtai smerkia Izraelio gynybos pajėgų ir „Hezbollah“ neseniai įvykdytus išpuolius prieš JT laikinąsias pajėgas Libane (UNIFIL); pakartoja, kad visas JT personalas ir patalpos yra neliečiami, ir dar kartą patvirtina esminį stabilizuojantį UNIFIL, prie kurių prisideda 16 valstybių narių, vaidmenį pietinėje Libano dalyje, taip pat ragina nedelsiant nutraukti šiuos išpuolius;

42.  palankiai vertina ES sprendimą iki 2025 m. liepos mėn. pratęsti sankcijų taikymą Iranui, be kita ko, taikant sankcijas Irano bepiločių orlaivių ir raketų gamybai bei tiekimui Rusijai ir platesniam Artimųjų Rytų regionui; atkreipia dėmesį į tvirtus Irano ir Islamo revoliucijos gvardijos, jos įgaliotinių, pvz., Houthi grupuotės ir Irake bei Sirijoje veikiančių nereguliariųjų karinių pajėgų, ryšius; griežtai smerkia tai, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius Islamo revoliucijos gvardija visame pasaulyje, be kita ko, Europos teritorijoje, įvykdė daug teroristinių išpuolių ir nužudymų arba bandymų juos įvykdyti; pakartoja savo raginimą įtraukti Islamo revoliucijos gvardiją į ES teroristinių organizacijų sąrašą; atkreipia dėmesį į tai, kad dar neišnaudotos sankcijų galimybės apima daug griežtesnį požiūrį į technologijų perdavimą eksportuojant produktus, kurie nepriskiriami dvejopo naudojimo kategorijai;

43.  griežtai smerkia destabilizuojančius Houthi grupuotės išpuolius prieš komercinius bei karinius laivus, plaukiančius per Raudonąją jūrą; pabrėžia, kad dėl to labai sutriko pasaulinė prekyba, nes laivybos bendrovės didžiąją dalį Raudonąja jūra vykstančio laivų eismo priverstos nukreipti pro pietinį Afrikos pakraštį; ragina imtis kolektyvinių veiksmų ir skatina aktyvesnį ES dalyvavimą bei tarptautinį bendradarbiavimą ir primygtinai ragina nuolat dėti pastangas siekiant užtikrinti laivybos laisvę viename iš svarbiausių pasaulio vandens kelių; ragina nedelsiant nutraukti šiuos neteisėtus išpuolius;

44.  pritaria tikslui bet kokia kaina užkirsti kelią Iranui įsigyti branduolinių ginklų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad Teherano režimas aiškiai atmetė galimybę atgaivinti Bendrą visapusišką veiksmų planą (BVVP) ir atsisakė bendradarbiauti savo ginče su Tarptautine atominės energijos agentūra; pabrėžia, kad tuo pačiu metu Iranas padidino savo branduolinių ginklų pajėgumus; apgailestauja dėl to, kad šiuo metu nėra nei strategijos, kuria vadovaujantis būtų siekiama įtikinti Iraną nekurti karinių branduolinių pajėgumų, nei veiksmų plano, skirto tam atvejui, jei Iranas taptų valstybe, turinčia branduolinį ginklą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti persvarstytą strategiją dėl Irano, kuria būtų pasirengta visiems įvykiams;

45.  reiškia susirūpinimą dėl su šiuo konfliktu susijusios kurstančios retorikos, kurią skatina klaidinga informacija ir dezinformacija, ir piktavališkų subjektų naudojimosi ja siekiant sėti nepasitikėjimą ir neapykantą, be kita ko, Europos visuomenėse, kaip visų pirma (bet ne tik) matyti iš nerimą keliančio antisemitizmo plitimo; įspėja, kad ES, kovodama su dezinformacija, jai turėtų skirti daugiausia dėmesio, ir ragina Komisiją laikytis koordinuoto požiūrio, atsižvelgiant į savo politikos išorės ir vidaus aspektus, įskaitant būsimą strateginės komunikacijos planą, kuriuo siekiama skatinti ES vaidmenį pietinėse kaimyninėse šalyse, bet juo neapsiribojant;

46.  palankiai vertina istorinį B. Assado režimo žlugimą Sirijoje; primena, kad šis režimas taip ilgai laikėsi tik dėl to, kad jį rėmė Rusijos ir Irano sąjungininkai, o jo žlugimas rodo minėtų sąjungininkų susilpnėjimą; palankiai vertina naują ES ir Sirijos santykių pradžią, kurią rodo ES reikalų patikėtinio paskyrimas Damaske, valstybių narių ir ES vadovų diplomatinis dalyvavimas ir aukšto lygio susitikimai, taip pat devintoji Briuselio konferencija, įvykusi 2025 m. kovo 17 d. dalyvaujant laikinajam užsienio reikalų ministrui Asaadui al-Shibani; mano, kad diplomatinių santykių užmezgimas su naujomis Sirijos valdžios institucijomis neturėtų būti dingstis atleisti nuo baudų valstybių narių piliečius, kovojusius islamo grupuotėse Sirijoje; pareiškia, kad šie kovotojai vis dar kelia grėsmę šalims, kurių piliečiai jie yra, ir visoms ES valstybėms narėms; pakartoja, kad tvirtai remia Sirijos teritorinį vientisumą, ir akcentuoja poreikį skubiai padidinti humanitarinę pagalbą 16,7 mln. žmonių, kuriems jos reikia, ir jų apsaugą; šiuo tikslu palankiai vertina tai, kad neribotam laikui pratęsiamos humanitarinės išimtys ir laipsniškas, tačiau sąlyginis sankcijų sustabdymas įvairiems ekonomikos sektoriams, kad Sirijos ekonomikai būtų suteikta labai reikalinga finansavimo linija; įsipareigoja atidžiai stebėti politinį pereinamąjį procesą ir raginti valstybes nares atšaukti sankcijų panaikinimą, jei Sirijos valdžios institucijos nesilaikytų prisiimtų įsipareigojimų; pripažįsta tvarkingo valstybės kūrimo iššūkį, susijusį su buvusiam režimui lojalių ginkluotų grupuočių sukilimo rizika, ir ragina laikinosios valdžios institucijas skubiai organizuoti sukarintą ir civilinį nusiginklavimą, ypač po nepriimtino atsakomųjų veiksmų, nukreiptų prieš alavitų bendruomenę, remiantis jos numanomu ryšiu su B. al-Assado režimu; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares remti Sirijos pereinamojo laikotarpio vyriausybės ir kurdų vadovaujamų Sirijos Demokratinių Pajėgų (SDF) susitarimo įgyvendinimo procesą, siekiant užtikrinti visišką kurdų bendruomenės pripažinimą ir jos politinį dalyvavimą Sirijoje; ragina visas šalis prisidėti prie taikaus ir Sirijos vadovaujamo politinio perėjimo prie įtraukaus, demokratinio valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrinamas atstovavimas moterims, mažumoms ir visiems Sirijos visuomenės nariams, jų dalyvavimas ir lygios teisės, neatsižvelgiant į jų etninę kilmę ar religiją, ir pagal kurį vykdant jų veiksmus daugiausia dėmesio būtų skiriama geram valstybės institucijų veikimui ir Sirijos žmonių gerovei; palankiai vertina tai, kad laikinasis prezidentas A. al-Sharaa pripažino Sirijos įvairovę, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinės laikinosios vyriausybės sudėtis šiuo atžvilgiu turi trūkumų; yra tvirtai įsitikinęs, kad Sirijos politinio pereinamojo proceso sėkmė, visų pirma pilietinės taikos užtikrinimas ir pasitikėjimo valstybės institucijomis stiprinimas, priklauso nuo pereinamojo laikotarpio teisingumo ir susitaikymo, nes tai yra būdas kovoti su visų šalių, atsakingų už tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, nebaudžiamumu; pabrėžia, kad kova su nebaudžiamumu Sirijoje yra moralinė ir politinė Europos bei tarptautinės visuomenės pareiga; ragina ES ir jos valstybes nares remti Tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo pagalbos tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus pačius sunkiausius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmo darbą; ragina Siriją ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą ir atitinkamai suderinti nacionalinės teisės aktus, taip pat padarant deklaraciją suteikti TBT jurisdikciją atgaline data; ragina ES ir jos valstybes nares apsvarstyti galimybę bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais įsteigti specialią misiją, kuri padėtų dokumentuoti B. Assado režimo ir visų kitų grupuočių padarytų sunkių nusikaltimų atvejus; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti Sirijos teritorinį vientisumą, taip pat padėti išsaugoti stabilumą regione; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiam Rusijos pajėgų, sukarintųjų organizacijų ar žvalgybos veiklos atkūrimui arba sustiprinimui šioje šalyje;

Bendradarbiavimas su bendraminčiais partneriais

47.  pripažįsta, jog vienbalsiškumo reikalavimas verčia valstybes nares nepaliaujamai stengtis, kad būtų pasiektas kompromisas ir vienybė, kuri yra ES politinio sverto pasaulinėje arenoje šaltinis; vis dėlto pažymi, kad reikėtų kritiškai įvertinti kompromisą tarp vienybės idealo ir didelės vienbalsiškumo kainos patikimumo pasaulinėje arenoje požiūriu, ypač atsižvelgiant į veiksmingą išsiplėtusios ES veikimą;

48.  atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad atskiros valstybės narės pasinaudojo savo veto teise, siekdamos sušvelninti susitarimus, atidėti sprendimų priėmimą arba apskritai užkirsti kelią bendrai politikai; apgailestauja dėl to, kad galimybėmis imtis greitų, efektyvių ir veiksmingų užsienio, saugumo ir gynybos veiksmų, kaip numatyta, be kita ko, ES sutarties nuostatose dėl pereigos, niekada nebuvo pasinaudota;

49.  pakartoja savo raginimą Tarybai laipsniškai pereiti prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma priimant sprendimus BUSP srityse, kurie nėra karinio ar gynybinio pobūdžio; pripažįsta kai kurių valstybių narių susirūpinimą, nes jos baiminasi, kad sumažės gebėjimas daryti įtaką užsienio ir saugumo politikai ES lygmeniu; ragina visapusiškai pasinaudoti visomis šiuo metu turimomis galimybėmis, siekiant padidinti ryžtingumą šioje srityje, įskaitant konstruktyvaus susilaikymo pagal ES sutarties 31 straipsnio 1 dalį naudojimą, kol bus pradėtas visiškai taikyti balsavimas kvalifikuota balsų dauguma priimant sprendimus, kurie nėra karinio ar gynybinio pobūdžio; supranta, kad pažanga kvalifikuotos balsų daugumos taikymo srityje gali būti tik laipsniška, remiantis Europos strateginės kultūros formavimu;

50.  pabrėžia, kad didėja pasaulio daugiapoliškumas ir mažėja jo daugiašališkumas; pabrėžia, kad daugiašaliai forumai – pagrindiniai jų yra JT ir jų agentūros – turėtų būti laikomi ES pasirinktu bendradarbiavimo formatu; ragina valstybes nares stiprinti įtraukias daugiašalio valdymo formas ir atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją, EIVT ir Tarybą intensyvinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą su daugiašalėmis organizacijomis, kurios yra neatsiejamos nuo tarptautinės taisyklėmis grindžiamos tvarkos, ir taip apsaugoti JT bei visą daugiašalę sistemą; atsižvelgdamas į tai, reiškia susirūpinimą dėl didėjančios išskirtinių bendradarbiavimo formatų, kurie vis labiau konkuruoja, svarbos; reiškia susirūpinimą dėl didėjančio BRICS grupės, kuri šiuo metu apima 45 proc. pasaulio gyventojų, narių skaičiaus; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas suteikia Rusijai būdą apeiti priemones, kuriomis siekiama politiškai izoliuoti šią šalį, ir suteikia Kinijai galimybę toliau plėsti savo įtaką pasitelkiant infrastruktūros projektų finansavimo modus operandi; pabrėžia, kad Kinijos dalyvavimo rimtumas priklausys nuo jos noro daryti nuolaidas siekiant spręsti globaliųjų Pietų šalių skolos valdymo ir restruktūrizavimo klausimus; kartu pažymi, kad tarptautinės institucijos ir normos vis dažniau instrumentalizuojamos ir jas menkina autokratiniai režimai; pabrėžia, kad dėl šios tendencijos ES atsidūrė subtilioje padėtyje, nes reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp būtinybės propaguoti plačią bei įtraukią daugiašališkumo koncepciją ir bendradarbiavimo su pasirinktais bendraminčiais partneriais stiprinimo;

51.  ragina Komisiją ir Tarybą iš naujo įvertinti ir persvarstyti ES požiūrį į BRICS valstybių grupę ir jos partnerius ir parengti atskirą ES politiką BRICS+ atžvilgiu;

52.  primygtinai ragina peržiūrėti ES finansinę paramą trečiosioms šalims siekiant užtikrinti, kad ja nebūtų remiamos vyriausybės, kurios kvestionuoja Europos vertybes, skleidžia prieš Vakarus nukreiptą propagandą, remia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir kenkia dabartinei tarptautinei tvarkai, kurioje puoselėjama demokratija, žmogaus teisės ir kova su korupcija;

53.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad geopolitinėje aplinkoje, kurioje veikia ES, vis dar vyrauja visiškas netikrumas ir pereinama nuo bendradarbiavimo prie konkurencijos; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kaip bet kokios formos sąveika yra suginklinama, ir pažymi, kad ši tendencija kenkia tarptautiniam bendradarbiavimui šiuo metu, kai pasaulinė pertvarka turi būti vykdoma greičiau, kad būtų veiksmingai sprendžiamos pasaulinės problemos; primena, kad ES negali sau leisti užsisklęsti savyje ir turi išlikti atvira bei įsitraukusi į pasaulio reikalus, kad apgintų savo vertybes ir interesus; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į intensyvesnes trečiųjų šalių pastangas destabilizuoti tarptautinę tvarką ir pakenkti daugiašališkumui skleidžiant dezinformaciją, nepaprastai svarbu stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą su bendraminčiais partneriais;

54.  ragina ES institucijas ir valstybes nares aktyviai remti visapusišką daugiašalių institucijų, visų pirma JT sistemos ir ypač JT Saugumo Tarybos, institucinę reformą, kuri turėtų apimti priemones, skirtas veto naudojimui apriboti, regioniniam atstovavimui skatinti, vykdomosios institucijos atskaitomybei ją renkančiai asamblėjai užtikrinti ir sudėčiai iš naujo apibrėžti siekiant geriau atspindėti geopolitinę realybę, be kita ko, skiriant ES nuolatinę vietą; pabrėžia, kad tokios reformos yra nepaprastai svarbios siekiant stiprinti daugiašališkumą, gerinti pasaulinį valdymą ir vertybėmis grindžiamą sprendimų priėmimą ir įtraukiau bei reaguojant spręsti tarptautinius uždavinius;

55.  primena stiprios ir konstruktyvios partnerystės su Jungtine Karalyste svarbą, atsižvelgiant ne tik į beprecedenčio išsamaus prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo buvimą, bendrų vertybių, pvz., demokratijos, paramos daugiašališkumui ir žmogaus teisėms, pagrindą, bet ir į bendro intereso klausimų apimtį tokiose srityse kaip gynyba, klimatas ir energetika, sienų valdymas, kova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir taikos bei stabilumo skatinimas; ypač palankiai vertina naują dabartinės Jungtinės Karalystės vyriausybės postūmį apsvarstyti su ES glaudesnio ir pastovesnio bendradarbiavimo užsienio politikos ir saugumo srityje galimybes, grindžiamas konkrečiais veiksmais ir remiantis geru bendradarbiavimu JT lygmeniu, taip pat veiksmingu ES ir Jungtinės Karalystės veiksmų koordinavimu priimant sankcijas Rusijai ir stebint jų įgyvendinimą; mano, kad toks koordinavimas teikia pridėtinės vertės tiek ES, tiek Jungtinei Karalystei, todėl teigiamai vertina susitarimą siekti sukurti ES ir JK saugumo partnerystę, grindžiamą bendrais interesais ir kolektyvine atsakomybe; mano, kad tokia partnerystė turėtų aprėpti konsultacijas tokiais klausimais kaip jūrų saugumas; reikalauja, kad Parlamentas būtų tinkamai įtrauktas į tokius svarstymus ir būtų informuojamas apie juos prieš numatomą JK ir ES aukščiausiojo lygio susitikimą ir po jo;

56.  atkreipia dėmesį į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento ir Kongreso rinkimų rezultatus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad naujoji JAV administracija sparčiai keičia įsitvirtinusias partnerystes ir diplomatines tradicijas; reiškia nusivylimą dėl dabartinės politikos pataikaujant Rusijai ir taikantis į savo tradicinius sąjungininkus; apgailestauja dėl neseniai pateiktų JAV viceprezidento J.D. Vance pastabų, kuriose abejojama bendromis vertybėmis, kuriomis grindžiama transatlantinė partnerystė; įspėja, kad vykdant tokią chaotišką politiką D. Trumpo administracija rizikuoja prarasti svarbią vertybę, t. y. pasitikėjimą JAV; vis dėlto mano, kad transatlantiniai santykiai tebėra būtini siekiant užtikrinti partnerių abiejose Atlanto pusėse saugumą, todėl verta į juos investuoti; mano, kad kaip niekad svarbu toliau bendradarbiauti su JAV kolegomis federaliniu ir valstijų lygmenimis; ragina valstybes nares siekti dvišalių diplomatinių kanalų su analogiškomis JAV institucijomis, nes tai yra JAV administracijos pageidaujamo bendradarbiavimo formatas, rodantis vienybę ir įsipareigojimą laikytis bendros ES pozicijos; pakartoja, kad svarbu reguliariai rengti ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimus siekiant suteikti aukščiausio lygio postūmį būsimam bendradarbiavimui; visiškai pritaria tam, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas vykdant ES ir JAV transatlantinį dialogą, pvz., pasitelkiant transatlantinę parlamentinę diplomatiją;

57.  apgailestauja dėl JAV sprendimo staiga nutraukti didžiąją dalį savo humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi, įskaitant, be kita ko, Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinio vystymosi agentūros (USAID) iki šiol teiktą pagalbą, nes tai turės pražūtingą poveikį daugybės žmonių gyvenimui, bet taip pat gali turėti sunkių padarinių žmogaus teisėms ir pasauliniam saugumui; pripažįsta, kad ES negali pakeisti USAID, tačiau ji turi strategiškai ir išmaniai perskirstyti išteklius taikant Europos komandos požiūrį, kad būtų sušvelnintas poveikis tiek nukentėjusių šalių, tiek mūsų pačių labui; palankiai vertina Komisijos ir EIVT pranešimą, kad dedamos pastangos padidinti stipriai nukentėjusių vietovių likvidumą, perkeliant lėšas ir didinant išankstinį finansavimą; palankiai vertina sprendimą pradėti ES masto padėties analizę, kurioje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į antrinį poveikį, ir ragina pasidalyti rezultatais su valstybėmis narėmis ir Parlamentu; prašo Komisijos paskelbti pareiškimą, kuriame būtų apžvelgtas holistinis ES atsakas į šią krizę;

58.  ragina Komisiją puoselėti glaudesnius ryšius su Kanada, siekiant atremti pasaulinius iššūkius, darančius poveikį mūsų bendroms vertybėms, interesams, saugumui ir gerovei; mano, kad dvišalis dialogas saugumo ir gynybos klausimais ir būsima partnerystė šiose dviejose srityse yra tvirtesnio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje pagrindas, įskaitant atitinkamas iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti gynybos pramonės gamybą;

59.  nepaisant to, pakartoja, kad valstybės narės turi visapusiškai įgyvendinti ES strateginio savarankiškumo ir gynybos parengties koncepciją ir šiuo tikslu bendrai bei koordinuotai investuoti į savo saugumą ir gynybą, siekiant sukurti tikrą Europos gynybos sąjungą, kuri būtų sąveiki ir papildytų NATO aljansą, o prireikus galėtų veikti nepriklausomai; mano, kad ES turi skubiai imtis veiksmų, kad sumažintų savo gynybos pajėgumų, visų pirma strateginių įgalinančių priemonių, priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių, kad savarankiškai užtikrintų savo saugumą; primena, kad EGTPB yra ypatingos svarbos turtas tiek Sąjungos saugumui ir gynybai, tiek jos užsienio politikai; ragina iš esmės stiprinti ir gilinti gynybos pramonės partnerystes ir į EGTPB įtraukti panašiai mąstančių patikimų partnerių, visų pirma Ukrainos, pramonines bazes;

60.  skatina palaikyti glaudžius santykius su ES nepriklausančiomis Vakarų Europos šalimis, visų pirma bendradarbiauti tam tikrose ES išorės veiksmų srityse; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina, kad baigtos derybos dėl plataus būsimų ES ir Šveicarijos santykių priemonių rinkinio, nes tai yra svarbus žingsnis skatinant ir stiprinant jau ir taip glaudžius santykius; ragina Komisiją modernizuoti ir tvirtinti dvišalius ES ir Šveicarijos santykius; pabrėžia, kad svarbu skatinti tvirtesnius santykius su Norvegija, ypač saugumo ir gynybos partnerystės srityje, taip pat bendradarbiavimu grindžiamą bendrų išteklių valdymą ir ilgalaikės žvejybos veiklos tęstinumą; ragina skubiai pasirašyti ES ir Andoros ir San Marino asociacijos susitarimą;

61.  palankiai vertina naują ES ir Armėnijos dvišalių santykių postūmį, kurį tvirtai remia Jerevano valdžios institucijos; ragina Komisiją ir Tarybą aktyviai remti Armėnijos troškimą stiprinti bendradarbiavimą su ES; reiškia visapusišką paramą naujai pradėtam darbui dėl ES ir Armėnijos partnerystės darbotvarkės, nustatančios platesnio užmojo bendrus bendradarbiavimo visais aspektais prioritetus;

62.  reiškia stiprią paramą Europos Sąjungos misijos Armėnijoje (EUMA) veiklai ir pabrėžia svarbų jos vaidmenį; ragina EUMA toliau atidžiai stebėti besikeičiančią saugumo padėtį vietoje, teikti skaidrias ataskaitas Parlamentui ir aktyviai prisidėti prie pastangų išspręsti konfliktą; ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti EUMA įgaliojimus, didinti jos darbuotojų skaičių ir ilginti jos trukmę; ragina Azerbaidžano valdžios institucijas pritarti tam, kad tokia civilinė misija būtų vykdoma ir jų sienos pusėje;

63.  mano, kad pasaulinės tvarkos svorio centras persikelia į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną ir kad ES turi stiprinti savo aktyvų vaidmenį bei dalyvavimą šiame regione, kad apsaugotų savo interesus, skatintų stabilumą ir palaikytų taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką; pakartoja, kad taikus, laisvas, stabilus ir taisyklėmis grindžiamas Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas yra gyvybiškai svarbus Europos interesas; yra susirūpinęs dėl to, kad galingų regiono valstybių konkurencija lemia ES gebėjimo skatinti daugiašališkumą regione parametrus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Azijos ir Europos susitikimas vis dar labai stringa dėl geopolitinės įtampos su Rusija; atsižvelgdamas į tai ragina užmegzti glaudesnius ryšius užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje su bendraminčiais partneriais regione, laikantis ES strategijos dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę skatinti ES išorės veiksmų kartu su mūsų Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partneriais, visų pirma Australija, Indija, Naująja Zelandija, Pietų Korėja, Japonija ir Taivanu, matomumą ir poveikį;

64.  atsižvelgdamas į tai, primena strateginę ES ir Japonijos partnerystę, kuri turėtų tapti vaisingos dvišalės partnerystės, leidžiančios veiksmingai formuoti politiką daugiašaliuose kontekstuose, pavyzdžiu; pažymi, kad 2024 m. ES ir Japonija mini 50-ąsias savo atitinkamų diplomatinių misijų sukūrimo metines, ir tvirtai pabrėžia ES interesą per ateinančius 50 metų stiprinti ir plėsti šią partnerystę dvišaliu pagrindu; šiuo tikslu teigiamai vertina ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą ir ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą (SPS), pastarajame, be kita ko, numatytos konsultacijos dėl atitinkamų gynybos iniciatyvų plėtojimo, įskaitant keitimąsi informacija su gynybos pramone susijusiais klausimais, taip pat galimo tarpusavio dalyvavimo atitinkamose gynybos iniciatyvose nagrinėjimas;

65.  pažymi, kad dėl geopolitinių iššūkių sustiprėjo bendras ES ir Indijos interesas užtikrinti saugumą, gerovę ir darnų vystymąsi; ragina Indijos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime dvišalius santykius laikyti svarbiu darbotvarkės klausimu; mano, kad klimato kaita ir aplinkos atžvilgiu tvarus augimas, skaitmenizacija ir naujos technologijos, moksliniai tyrimai ir plėtra, junglumas, prekyba ir investicijos, užsienio, saugumo ir gynybos politika yra pagrindinės bendradarbiavimo sritys; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares aktyviau prisidėti; taip pat ragina valstybes nares didinti ir plėsti Indijos ir ES bendradarbiavimą jūrų saugumo srityje reaguojant į kintančią Kinijos veiklą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti su Indija sprendžiant klausimus, susijusius su jos didele karine priklausomybe nuo Rusijos ir jos Rusijai tiekiamomis ribojamomis ypatingos svarbos technologijomis; primygtinai ragina Indiją pasmerkti Rusijos neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą ir prisijungti prie ES sankcijų politikos, taikomos Rusijai;

66.  mano, kad Indija yra svarbi demokratinė partnerė, ir ragina ES vesti griežtą dialogą su Indijos vyriausybe dėl pagarbos žmogaus teisėms ir teisinei valstybei tiek viduje, tiek visame pasaulyje; ragina visapusiškai įgyvendinti 2018 m. ES strategiją dėl Indijos ir ES ir Indijos veiksmų gaires iki 2025 m., glaudžiai koordinuojant veiksmus su pačių valstybių narių bendradarbiavimo su Indija veiksmais; ypač pabrėžia, kad reikia skatinti didesnę sinergiją užsienio ir saugumo politikos srityje pasitelkiant esamus dialogo mechanizmus ir kitus forumus, sukurtus pagal ES ir Indijos veiksmų gaires iki 2025 m.; mano, kad svarbus Komisijos pirmininkės ir Komisijos narių kolegijos vizitas į Indiją 2025 m. vasario 27–28 d. buvo naujo ES ir Indijos santykių istorijos skyriaus pradžia ir dar kartą patvirtino strateginį ryšį ir neišnaudotą jo potencialą; palankiai vertina tai, kad paskelbta apie būsimą strateginę ES ir Indijos darbotvarkę;

67.  pakartoja ES įsipareigojimą laikytis „vienos Kinijos“ politikos, kaip vieno iš ES ir Kinijos santykių principų; pakartoja, kad Taivanas yra svarbus demokratinis partneris Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; pripažįsta Taivano svarbą užtikrinant pasaulines tiekimo grandines, ypač aukštųjų technologijų sektoriuje, ir primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti su Taivanu, kad būtų paskatinti ekonominiai, prekybos ir investicijų ryšiai; ragina Komisiją nedelsiant pradėti įgyvendinti parengiamąsias priemones deryboms dėl investicijų susitarimo su Taivanu; pabrėžia, kad nepriimtini yra bet kokie autoritarinių režimų bandymai apriboti pozityvią ES ir Taivano santykių raidą;

68.  griežtai smerkia nuolatines Kinijos karines provokacijas prieš Taivaną ir pakartoja, kad griežtai atmeta bet kokį vienašališką status quo Taivano sąsiauryje pakeitimą; ragina ES ir jos valstybes nares siunčiant aiškius ir nuoseklius įspėjimus užtikrinti, kad bet koks bandymas vienašališkai pakeisti status quo Taivano sąsiauryje, ypač naudojant jėgą ar prievartą, nebus priimtinas ir jo kaina bus didelė; pabrėžia, kad Kinijos teritorinės pretenzijos nėra pagrindžiamos tarptautine teise ir kad tik demokratiškai išrinkta Taivano vyriausybė gali atstovauti Taivano žmonėms; be to, smerkia tai, kad Kinija, nuolat iškraipydama JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2758, blokuoja prasmingą Taivano dalyvavimą daugiašalėse organizacijose, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje ir JT bendrojoje klimato kaitos konvencijoje; atitinkamai ragina ES ir jos valstybes nares remti prasmingą Taivano dalyvavimą atitinkamose tarptautinėse organizacijose;

69.  reiškia didelį susirūpinimą dėl naujausių Kinijos vidaus ir karinės laikysenos pokyčių, įvykusių po 20-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso; laikosi nuomonės, kad Kinija rodo, jog turi ir ketinimų, ir vis daugiau ekonominių, diplomatinių, technologinių bei karinių galių iš naujo apibrėžti pasaulinę tvarką; pabrėžia, kad karinio ir civilinio sektorių sintezės strategija yra tokių priemonių įrodymas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES turi vadovautis ryžtingesniu ir vieningesniu požiūriu į Kiniją, todėl ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei valstybes nares persvarstyti strategiją dėl Kinijos, kad joje būtų visapusiškai atsižvelgiama į vis labiau represinę vidaus politiką, atkaklią užsienio politiką ir ekonominės prievartos kaip priemonės, kuria Kinija siekia savo tikslų, naudojimą; mano, kad iššūkiai, kylantys dėl Kinijos, kaip pasaulinio masto veikėjos, galios didėjo reikalauja subalansuoto daugialypio atsako, vadovaujantis principu „kai įmanoma, bendradarbiauti, kai reikia, konkuruoti ir, kai būtina, imtis konfrontacinių veiksmų“, kuris sudarytų sąlygas ES toliau selektyviai bendradarbiauti su Kinija – nuolatine JT Saugumo Tarybos nare – tam tikrais pagrindiniais klausimais;

70.  pabrėžia, kad dėl vis agresyvesnės Kinijos Liaudies Respublikos laikysenos kyla grėsmė laivybos laisvei ir pavojus stabilumui, kuris yra itin svarbus pasaulinei prekybai; pabrėžia, kad šią padėtį susirūpinę stebi vis daugiau bendraminčių partnerių, įsipareigojusių siekti taikos ir stabilumo šiame regione; pabrėžia, kad reikia stiprinti atgrasymo nuo destabilizuojančio elgesio priemones, be kita ko, vykdant reguliarias operacijas, kuriomis, Kinijos Liaudies Respublikai bandant įvesti tarptautinių vandenų ir oro erdvės kontrolę, būtų siekiama užtikrinti laivybos laisvę;

71.  laikosi nuomonės, kad Kinija, nuolat plėtodama Kinijos ir Rusijos strateginę partnerystę, be kita ko, technologijų ir karinių pajėgumų perdavimo srityse, (netiesiogiai) sudaro sąlygas Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą;

72.  pakartoja, kad smerkia Kiniją už savo tarptautinių įsipareigojimų pažeidimus, Kinijos ir Jungtinės Karalystės bei Kinijos ir Portugalijos bendrų deklaracijų, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, principo „viena šalis – dvi sistemos“ ir Honkongo pagrindinio įstatymo pažeidimus, taip pat ypatingojo administracinio regiono autonomijos žlugdymą ir susidorojimą su opozicijos veikėjais, įskaitant pilietinės visuomenės narius ir jų šeimos narius; ragina Komisiją įvertinti Honkongo ir Makao autonomijos statusą atsižvelgiant į Kinijos padarytus Kinijos ir Jungtinės Karalystės bei Kinijos ir Portugalijos bendrų deklaracijų pažeidimus ir Honkongo autonomijos žlugdymą;

73.  yra susirūpinęs dėl didėjančios Kinijos įmonių ekonominės skverbties, be kita ko, tokiuose strateginiuose sektoriuose kaip baterijų gamyba; pabrėžia, kad reikia skubiai tęsti rizikos mažinimo politiką toliau mažinant ekonominę priklausomybę ypatingos svarbos sektoriuose, vadovaujantis ES ekonominio saugumo strategija;

74.  pabrėžia, kad Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) yra nepaprastai svarbi partnerė stiprinant taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą; remia ASEAN pastangas užbaigti derybas su Kinija dėl veiksmingo ir esminio elgesio Pietų Kinijos jūroje kodekso; ragina ES aktyviau dalyvauti ir bendradarbiauti su ASEAN bei dėti pastangas siekiant visapusiškos strateginės partnerystės, grindžiamos ekonominiais ryšiais ir tvariu augimu, visų pirma politiniu bendradarbiavimu žmogaus teisių ir demokratijos srityje; ragina didinti paramą Mianmaro nacionalinės vienybės vyriausybei ir daryti didesnį spaudimą ASEAN šalims, kad jos prisidėtų prie tarptautinių sankcijų Mianmaro karinei chuntai;

75.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei valstybes nares daug dėmesio skirti dvišaliams santykiams su partneriais Afrikoje, be kita ko, Pietų Afrikoje, Gana, Maroku, Kenija, Senegalu ir Mauritanija, atsižvelgiant į abipusius poreikius ir interesus, kad būtų puoselėjamos tikros subalansuotos partnerystės; mano, kad principas „parama pagal pažangą“ turėtų būti visapusiškai integruotas į santykius su ES nepriklausančiomis šalimis: vadovaujantis šiuo principu ES plėtoja tvirtesnę partnerystę su tomis šalimis, kurios laikosi BUSP ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) principų bei pagrindinių ES vertybių; laikosi nuomonės, kad ES turi toliau nuolat skirti daug dėmesio Afrikai, kuri jau yra strateginis žemynas ir ateityje taps vis svarbesne veikėja;

76.  ragina Europos Sąjungą sustabdyti susitarimo memorandumą dėl žaliavų ir visą karinį bendradarbiavimą su Ruanda, be kita ko, pasitelkiant ETP ar bet kurį kitą mechanizmą iki tol, kol Ruanda nutrauks savo neteisėtą paramą ginkluotoms grupuotėms ir visapusiškai gerbs Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) suverenitetą ir teritorinį vientisumą; griežtai smerkia grupuotės M23 sukilėlių vykdomus rytinės KDR dalies suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimus; smerkia tai, kad M23 ginkluota grupuotė užėmė Gomą ir Bukavu, ir tai, kad ji toliau vykdo puolimą Pietų Kivu, dėl kurio dar labiau paaštrėjo didelė humanitarinė krizė, padidėjo KDR destabilizavimo ir plataus masto regioninio karo rizika; remia Luandos ir Nairobio taikos procesą, kad diplomatinėmis priemonėmis būtų rastas politinis konflikto sprendimas, ir primygtinai ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę toliau diplomatiškai bendrauti su konflikto šalimis ir regiono šalimis ir didinti spaudimą šalims atnaujinti taikias derybas, be kita ko, atidedant ES konsultacijas saugumo ir gynybos klausimais su Ruanda ir priimant sankcijas, priklausomai nuo padėties vietoje ir pažangos, daromos vykstant regioniniam tarpininkavimui; yra labai susirūpinęs dėl tūkstančių perkeltųjų asmenų humanitarinės padėties šiame regione; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę imtis aiškių veiksmų pagal ES Didžiųjų ežerų strategiją, siekiant atkurti stabilumą, ir bendradarbiauti su JT stabilizavimo misija Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUSCO), siekiant apsaugoti civilius gyventojus rytinėje KDR dalyje;

77.  pabrėžia, kad pastarojo meto įvykiai Tunise sukėlė susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir demokratinių standartų: ataskaitose nurodomas nepakankamas skaidrumas, ribojamas opozicijos dalyvavimas ir sumažėjusi politinė konkurencija per prezidento rinkimus; akcentuoja nuolatinį ES įsipareigojimą Tunisui ir paramą jam šiuo politiniu, socialiniu bei ekonominiu požiūriu jautriu laikotarpiu ir šiuo tikslu palaiko ryšius įvairiais lygmenimis;

78.  pabrėžia, kad ES yra tiesiogiai suinteresuota Viduržemio jūros baseino ir tolimesnių pietinių kaimyninių šalių stabilumu, saugumu ir ekonomikos augimu – tai jai yra gyvybiškai svarbu; primena, kad Europos kaimynystės politika buvo parengta siekiant pagirtinų tikslų skatinti stabilumą, gerovę ir gerą valdymą pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse; vis dėlto pripažįsta, kad šiandien akivaizdu, jog jos priemonės, tikslai ir principai nebeatitinka dabartinių regiono realijų; apgailestauja, kad praėjus 30 metams nuo vadinamojo Barselonos proceso pradžios, nepavyko sukurti bendros gerovės, stabilumo ir laisvės erdvės su Viduržemio jūros pietinėmis kaimyninėmis šalimis; ragina Komisiją pateikti naują Viduržemio jūros regiono paktą; mano, kad ES ir pietinės kaimyninės šalys turėtų sudaryti susitarimo memorandumus, kuriais būtų siekiama skatinti stabilumą, gerovę ir žmogaus teisių gynimą, su sąlyga, kad bus bendradarbiaujama migracijos srityje; primena, kad nestabilumas ir nesaugumas pietinėse kaimyninėse šalyse nuolat kelia iššūkių siekiant valdyti Europos išorės sienas; teigia, kad ES, teikdama pirmenybę dvišaliams santykiams su regiono šalimis, taip pat toliau turėtų skatinti regioninį bendradarbiavimą pagal esamas sistemas, pvz., Viduržemio jūros sąjungą; teigiamai vertina tai, kad paskirtas už Viduržemio jūros regioną atsakingas Komisijos narys;

79.  pabrėžia, kad ES, reaguodama į neatidėliotinus geopolitinius, socialinius ir ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria regionas, turi stiprinti ir gilinti bendradarbiavimą su arabų ir Persijos įlankos šalimis; pabrėžia, kad vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą turėtų būti teikiama pirmenybė pagrindinėms sritims, pvz., migracijai, skaitmeninei transformacijai, saugumui, žaliajai pertvarkai ir kultūriniams mainams, siekiant sukurti atsparią partnerystę; ragina laikytis strateginio požiūrio, pagal kurį bendradarbiavimas su kiekviena šalimi būtų pritaikomas siekiant skatinti darnų vystymąsi ir tarpusavio supratimą;

80.  palankiai vertina tai, kad sėkmingai užbaigtas pirmasis ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos aukščiausiojo lygio susitikimas, ir mano, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas buvo lemiamas Europos Sąjungos ir jos partnerių iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių momentas, pabrėžiant abipusį įsipareigojimą stiprinti ryšius pagrindinėse strateginėse, ekonomikos ir kultūros srityse;

81.  pabrėžia, kad svarbu šiame regione puoselėti ir propaguoti demokratines vertybes; smerkia tai, kad valstybėse narėse ir užsienyje daugėja neapykantos retorikos, be kita ko, nukreiptos prieš ES institucijas, ir išpuolių prieš asmens laisves bei tarptautinę tvarką;

82.  pabrėžia, kad ES, Lotynų Amerikos ir Karibų šalys yra bendramintės šalys ir turi bendras vertybes, kalbas, istoriją, kultūrą bei religiją, todėl turėtų būti natūralu, kad šiomis dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis jos yra partnerės; pažymi, kad pastaraisiais dešimtmečiais ES angažavimasis regione susilpnėjo ir dėl to atsirado vakuumas, kurį užpildo didėjanti Kinijos ir Rusijos įtaka; primygtinai ragina Lotynų Amerikos šalis laikytis griežtesnio požiūrio pasmerkiant Rusijos agresiją prieš Ukrainą; ragina valstybes nares ir EIVT regione vykdyti proaktyvią diplomatiją, ypač daug dėmesio skiriant daugiašalės pasaulinės tvarkos, tarptautinės teisės ir pagarbos demokratijai bei žmogaus teisėms gynimui; primygtinai ragina imtis daugiašalių iniciatyvų siekiant spręsti politinio nestabilumo problemą nestabiliausiose regiono šalyse, pavyzdžiui, Haityje;

83.  palankiai vertina tai, kad pasirašytas ES ir Čilės pažangusis pagrindų susitarimas, ir ragina jį skubiai iki galo ratifikuoti; taip pat palankiai vertina tai, kad baigtos derybos dėl atnaujinto ES ir Meksikos visuotinio susitarimo, apie kurį Komisija paskelbė 2025 m. sausio 17 d. ir kuriam Parlamentas dar turi pritarti; pabrėžia, kad susitarimu būtų sustiprinta ES strateginė partnerystė su Meksika, pripažįstant pagrindinį šalies vaidmenį Lotynų Amerikoje ir jos užmojį įvairinti prekybą ir politines partnerystes siekiant sumažinti ekonominę priklausomybę nuo JAV;

84.  pažymi, kad sudarytas susitarimas su MERCOSUR; reiškia susirūpinimą dėl galimo neigiamo jo poveikio ES tvarumo ir saugos standartams ir ES žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumui ir pabrėžia, kad prieš pradedant svarstyti ratifikavimo galimybę Parlamentas turi išnagrinėti, ar susitarimas atitinka ES tvarumo standartus ir abipusiškumo principą;

85.  teigiamai vertina neformalų ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) susitikimą ir iniciatyvų pagal 2023–2025 m. ES ir CELAC veiksmų gaires įgyvendinimą ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad 2025 m. aukščiausiojo lygio susitikime reikia priimti naujas plataus užmojo veiksmų gaires, kuriomis būtų toliau stiprinama partnerystė ir atsižvelgiama į iki šiol įgytą geriausią praktiką;

86.  pabrėžia, kad reikia taikyti griežtesnį požiūrį į smurto prieš aplinkos gynėjus problemą ir stiprinti ES pastangas padėti išsaugoti biologinę įvairovę ir prisitaikyti prie kritiškos klimato padėties; siūlo toliau stiprinti bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais, nes jie taip pat daro poveikį Europos Sąjungai; ragina reikšmingai sustiprinti dviejų regionų bendradarbiavimą kovojant su šiuo reiškiniu;

87.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad jos kadencijos prioritetas būtų bendradarbiavimas su bendramintėmis demokratinėmis valstybėmis, ir sisteminti bendradarbiavimą bei konsultacijas su bendraminčiais demokratiniais partneriais, siekiant skatinti demokratiją, pagerinti bendrą pasirengimą ir prieigą prie reagavimo į krizes išteklių; atsižvelgdamas į tai, pakartoja rekomendaciją stiprinti ryšius su regioninėmis organizacijomis, pvz., ASEAN ar Afrikos Sąjunga, siekiant stiprinti bendradarbiavimu grindžiamas saugumo sistemas;

88.  pakartoja, kad remia Europos politinę bendriją kaip diskusijų, dialogo ir bendradarbiavimo su Europos partneriais užsienio politikos ir saugumo iššūkių, su kuriais susiduriame, klausimais platformą, siekiant stiprinti Europos saugumą bei stabilumą ir vykdyti bendrais interesais grindžiamą bendradarbiavimą politikos ir saugumo srityse; ragina Parlamentą aktyviai dalyvauti apibrėžiant šios bendrijos veiklos sritį ir būsimą darbą; pabrėžia, kad, siekiant šio formato sėkmės ir nuoseklumo ateityje, būtinas tam tikras suderinamumas demokratinių vertybių ir principų klausimais; pakartoja, kad Europos politinė bendrija jokiomis aplinkybėmis negali tapti dingstimi plėtros šalių stojimo į ES vėlavimui;

89.  taip pat mano, kad svarbu kurti naujus aljansus, be kita ko, su mūsų kaimyninėmis šalimis, taip pat globaliųjų Pietų valstybėmis, atsižvelgiant į abipusius poreikius ir interesus, siekiant skatinti tikrą, subalansuotą ir lygiateisę partnerystę; pabrėžia, kad svarbu sudaryti šiuos politinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, grindžiamus bendromis Europos vertybėmis ir pagrindinėmis teisėmis; ragina ES reaguoti į šalių partnerių lūkesčius ir greitai įgyvendinti politinius susitarimus su jomis, siekiant parodyti, kad ES yra patikima strateginė partnerė ir kad tarptautinė taisyklėmis grindžiama sistema yra pajėgi įveikti šiuolaikinius iššūkius; ragina Komisiją užtikrinti aktyvų Parlamento dalyvavimą kuriant, įgyvendinant ir stebint būsimas švarios prekybos ir investicijų partnerystes; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir globaliųjų Pietų šalis imtis bendradarbiavimo iniciatyvų siekiant įvertinti ir spręsti skolos krizę; pažymi, kad susitarimai su globaliaisiais Pietumis, ypač dėl žaliavų, turėtų prisidėti prie vietos ekonomikos vystymosi, o ne prie priklausomybės didinimo ir išteklių pereikvojimo;

ES veiksmų užsienyje skatinimas

90.  atkreipia dėmesį į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio, kaip sąsajų tarp BUSP ir ES išorės santykių garanto, vaidmenį siekiant užtikrinti aukščiausią ES išorės veiksmų koordinavimo ir nuoseklumo lygį; pabrėžia, kad ES turi didinti savo išorės veiksmų ir vystomojo bendradarbiavimo pastangų matomumą bei veiksmingumą, tačiau apgailestauja, kad kai kuriais atvejais trūksta aiškumo, kas atstovauja ES išorės santykiuose, o tai trukdo ES strateginei komunikacijai užsienyje; pabrėžia, kad reikia aiškiai apibrėžti Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio, Komisijos pirmininko ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko kompetencijas, kiek tai susiję su ES išorės veiksmais ir atstovavimu, kad ES pozicija būtų nuosekli ir kad mūsų partneriai ją matytų kaip nuoseklią; ragina Komisiją stiprinti savo koordinavimą su EIVT išorės veiksmų srityje, be kita ko, užtikrinant visapusišką EIVT sprendimo (kurį gali reikėti atnaujinti) 3 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio(17) laikymąsi;

91.  ragina stiprinti EIVT – tiek jos būstinę, tiek ES delegacijas – suteikiant tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad ES galėtų geriau pasirengti dabartiniams ir kylantiems pasauliniams iššūkiams; ragina užtikrinti, kad EIVT galėtų atrinkti ir įdarbinti savo nuolatinius ES diplomatinius darbuotojus ir garantuotų teisingą lyčių ir geografinę pusiausvyrą tarp valstybių narių visais EIVT lygmenimis; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę skubiai pateikti pasiūlymų dėl būsimos ES išorės veiksmų veiklos struktūros ir tuo tikslu visapusiškai atsižvelgti į 2023 m. kovo 15 d. Parlamento rekomendaciją dėl EIVT veikimo apžvalgos ir stipresnio ES vaidmens pasaulyje(18); pabrėžia, kad reikia stiprinti strateginę komunikaciją ir ES darbą kovojant su dezinformacija pasitelkiant specialius išteklius ir biurus strategiškai svarbiuose regionuose bei šalyse;

92.  pabrėžia, kad ES yra strategiškai suinteresuota visame pasaulyje skatinti darnų vystymąsi, skurdo mažinimą ir lygybę, nes šiomis pastangomis prisidedama prie ilgalaikės taikos ir saugumo pasaulyje; ragina Komisiją veiksmingai ir greitai pasinaudoti iniciatyva „Global Gateway“, nes ji yra tvari Kinijos iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ alternatyva ir priemonė ES dalyvavimui ir matomumui visame pasaulyje padidinti; primena, kad iniciatyva „Global Gateway“ turi būti suprantama kaip strateginė koncepcija, apimanti užsienio, ekonomikos ir vystymosi politiką, įskaitant su klimato kaita susijusią ir skaitmeninę pertvarką, taip pat investicijas į infrastruktūrą, kad būtų stiprinama glaudi partnerystė, grindžiama abipuse nauda, ekonominiu vystymusi ir atspariomis tiekimo grandinėmis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog, siekiant, kad priemonė būtų taikoma norimu mastu, būtina užtikrinti koordinavimą su tarptautinėmis finansų įstaigomis, aiškiai apibrėžtą privačiojo sektoriaus dalyvavimą ir specialiai pritaikytą strateginę komunikaciją, be kita ko, paramą gaunančiose šalyse; yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad Kinijos įmonės įgyvendina keletą strategijos „Global Gateway“ projektų, tiesiogiai pažeisdamos iniciatyvos tikslus ir uždavinius, kurie apima ES ekonominio saugumo stiprinimą ir ekonominio vystymosi rėmimą bei abipusiškai naudingas partnerystes su trečiosiomis šalimis; todėl ragina nedelsiant atlikti tyrimą ir pašalinti visas Kinijos įmones, dalyvaujančias įgyvendinant strategiją „Global Gateway“; pabrėžia, kad ES parama turėtų papildyti kitas iniciatyvas, pvz., Pasaulinę infrastruktūros ir investicijų partnerystę, Indijos, Artimųjų Rytų ir Europos ekonominį koridorių ir Lobito koridorių, ir ja visų pirma turėtų būti siekiama darnaus vystymosi tikslų;

93.  pakartoja, kad Parlamentas atlieka neatsiejamą vaidmenį BUSP srityje ir konkrečiai prie jos prisideda naudodamas savo parlamentinę diplomatiją, atskiras priemones, kanalus ir ryšius, įskaitant paramos demokratijai programas, Užsienio reikalų komitetą, reguliarius parlamentinius dialogus ar oficialias delegacijas; pabrėžia, kad parlamentinė diplomatija turi didelį potencialą įtraukti pagrindinius politinius suinteresuotuosius subjektus ir palengvinti demokratinį valdymą; ypač pabrėžia parlamentinės diplomatijos pridėtinę vertę Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą metu ir atsižvelgdamas į tai akcentuoja vertingą Aukščiausiosios Rados ir Europos Parlamento bendradarbiavimą politiniu ir techniniu lygmenimis;

94.  yra įsitikinęs, kad diplomatija – tai svarbi ES veiksmų dalis; atsižvelgdamas į tai, ragina toliau plėtoti ES prevencinę diplomatiją kaip proaktyvią išorės politikos priemonę siekiant užkirsti kelią šalių konfliktui, jam tarpininkauti ir jį taikiai išspręsti, ragina EIVT integruoti ES prevencinės diplomatijos priemones į struktūrinius prevencijos mechanizmus bei veiksmus, pavyzdžiui, įvairių konfliktuose dalyvaujančių subjektų politinius susitarimus, nacionalinius susitaikymo, taikos kūrimo ir pereinamojo laikotarpio teisingumo dialogus, taip pat tiesos ir susitaikymo komisijas; primygtinai ragina EIVT vykdyti įgytos patirties pratybas, siekiant įvertinti diplomatines pastangas, nustatyti tobulintinas sritis ir integruoti geriausią praktiką į būsimas iniciatyvas; ragina didinti EIVT pajėgumus šioje srityje, visų pirma atitinkamuose pasirengimo krizėms ir reagavimo į jas padaliniuose; pabrėžia, kad reikia skubiai padvigubinti atitinkamą ES biudžetą pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę ir gerokai padidinti ES veiksmus tarpininkavimo, dialogo ir susitaikymo srityse;

95.  dar kartą patvirtina, kokie svarbūs yra ES specialieji įgaliotiniai, propaguojantys ES politiką ir interesus konkrečiuose regionuose bei šalyse ir atliekantys svarbų vaidmenį kuriant tvirtesnę ir veiksmingesnę BUSP, nes jie užtikrina aktyvų politinį ES dalyvavimą svarbiausiose šalyse ir regionuose, veikdami kaip ES bei jos politikos „balsas“ ir „veidas“; pabrėžia, kad svarbu aprūpinti ES specialiuosius įgaliotinius pakankamais ištekliais, kad jie galėtų veiksmingai vykdyti šias užduotis; pabrėžia, jog svarbu, kad ES specialieji įgaliotiniai turėtų plačius ir lanksčius įgaliojimus, kuriuos būtų galima pritaikyti prie kintančių geopolitinių aplinkybių, būtų skatinama ES politika ir interesai konkrečiuose regionuose bei šalyse ir jie aktyviai dalyvautų vykdant prevencinę diplomatiją; primygtinai tvirtina, kad nauji ES specialieji įgaliotiniai turėtų būti paskirti tik po klausymo Parlamente;

96.  pabrėžia, kad korupcija sudaro sąlygas žmogaus teisių pažeidimams, piktnaudžiavimui ir demokratijos principų bei teisinės valstybės erozijai ir juos sustiprina; ragina ES ir jos valstybes nares kovoti su rizika, kurią korupcija kelia stabilumui, valdymui ir taikai, taip pat išvengti šių grėsmių ES interesams ir pasaulinei gerovei bei saugumui, ypač ES rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, ir su jomis kovoti; ragina, kai įmanoma, glaudžiau koordinuoti ES, jos valstybių narių ir sąjungininkų bei partnerių veiksmus, siekiant kovoti su sistemine korupcija, kuri įgalina autokratinius režimus, palengvina piktavališkos įtakos plitimą, atima iš visuomenės pagrindinius išteklius ir kenkia demokratinėms vertybėms, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei; pabrėžia itin svarbų pilietinės visuomenės ir nepriklausomų žurnalistų vaidmenį ES nepriklausančiose šalyse stebint ir atskleidžiant korupciją; todėl ragina ES savo užsienio politikoje patvirtinti išsamią ir greitai įgyvendinamą kovos su korupcija sistemą, kuri apimtų ES sankcijų režimą, siūlomą Kovos su korupcija direktyvą ir platesnę ES kovos su korupcija strategiją; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlyti konkrečias ir plataus masto priemones šiuo klausimu ir pritaria tam, kad kovos su korupcija nuostatos būtų įtrauktos į ES prekybos susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis;

97.  akcentuoja, kad ES misijos ir operacijos užsienyje skatina taiką, saugumą bei pažangą Europoje ir pasaulyje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę:

98.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę vadovautis sėkmingų evakuacijos veiksmų Sudane ir sustiprintos konsulinės apsaugos pavyzdžiais ir siekti sukurti visapusišką ES piliečių apsaugos užsienyje sistemą; pabrėžia, kad dėl nuolatinių krizių ir konfliktų poveikio visame pasaulyje gali kilti pavojus užkrauti valstybių narių konsulinei apsaugai ir (arba) pagalbos pajėgumams pernelyg didelę naštą, ir šiuo atžvilgiu ragina stiprinti EIVT reagavimo į krizes centro ir ES civilinės saugos mechanizmo pajėgumus bei išteklius; primena savo ilgalaikę poziciją, kad reikia taikyti panašaus lygio apsaugą ES delegacijų ir BUSP misijų bei operacijų vietos darbuotojams;

III.Kita DFP ir jos parlamentinė priežiūra

99.  mano, kad reikalinga tvirtesnė institucionalizuota parlamentinė ES išorės veiksmų priežiūra, įskaitant reguliarią ir savalaikę, taip pat saugią prieigą prie konfidencialios informacijos ir informacinius pranešimus Europos Parlamente, vadovaujantis ES sutarties 36 straipsniu; pabrėžia, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė bei EIVT turi teikti daugiau grįžtamosios informacijos apie veiksmus, kurių ėmėsi, ir pasiektą poveikį, kad būtų įgyvendintos Parlamento rekomendacijos, išdėstytos rezoliucijose užsienio reikalų klausimais;

100.  pabrėžia, kad BUSP, apimančios BSGP, srityje Europos Parlamentas vykdo savo biudžetinę funkciją kartu su Taryba; primena, kad Europos Parlamentas taip pat atlieka šių politikos sričių politinės kontrolės ir konsultavimo dėl jų funkciją, kaip nurodyta ES sutarties 36 straipsnyje;

101.  primena, kad pagal ES sutarties 41 straipsnį visos BUSP ir BSGP administracinės ir veiklos išlaidos turėtų būti finansuojamos iš ES biudžeto, išskyrus išlaidas, susijusias su karinio arba gynybinio pobūdžio operacijomis;

102.  pabrėžia, kad BUSP arba BSGP srities sprendimai, dėl kurių patiriamos išlaidos, visada yra šių politikos sričių esminiai pasirinkimai ir jų atžvilgiu turėtų būti vykdoma parlamentinė priežiūra; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę prieš siūlant BUSP ar BSGP srities sprendimus konsultuotis su Parlamentu, užtikrinant skaidrumą ir atskaitomybę pagal ES sutarties 36 straipsnį;

103.  primena, kad Parlamento biudžetinės funkcijos vykdymas yra neatsiejamai susijęs su jo politinės kontrolės bei konsultavimo funkcija; primena, kad ES sutarties 36 straipsniu nustatomi konkretūs Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio ir Europos Parlamento santykiai, kurie yra būtina sąlyga, kad Parlamentas galėtų vykdyti tas funkcijas, ir kad Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis turėtų remti Parlamentą šiuo klausimu;

104.  apgailestauja, kad civilinių BSGP misijų biudžetas yra nepakankamas; primena, kad tokių misijų skaičius ir užduotys išaugo, saugumo aplinka tapo sudėtingesnė ir padidėjo operacijų sąnaudos; primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą iš esmės padidinti BUSP finansavimą, numatomą pagal atskirą civilinių BUSP misijų ir krizių valdymo išlaidų kategoriją; ragina užtikrinti veiksmingą civilinėms BSGP misijoms skirtų lėšų naudojimą, siekiant garantuoti, kad šios misijos galėtų veiksmingai reaguoti į krizines situacijas ir nenumatytus įvykius; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei Komisiją pateikti bendrų pasiūlymų šiais tikslais;

105.  yra labai susirūpinęs, kad EIVT yra struktūriškai nepakankamai finansuojama ir kad tai turi rimtų plataus masto neigiamų pasekmių ES išorės veiksmams ir ES institucijų veiklos rezultatams šioje srityje; pabrėžia, kad būtina laikytis specifinio požiūrio į EIVT administracinį biudžetą, ir primena, kad nesiimant taisomųjų veiksmų gali būti daromas didelis poveikis ES santykiams su trečiosiomis šalimis;

106.  ragina Komisiją savo pasiūlyme dėl kitos DFP pagal ES išorės veiksmų išlaidų kategoriją apsvarstyti:

107.  ragina Komisiją pateikti savo pasiūlymus dėl kitos DFP pirmąjį 2025 m. pusmetį, kad būtų suteikta pakankamai laiko deryboms dėl programų; pabrėžia, kad reikia numatyti išsamesnę Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, Pasirengimo narystei paramos priemonės ir BUSP biudžeto nomenklatūrą – pagal šias priemones biudžeto valdymo institucija vykdant metinę biudžeto procedūrą nustato politikos ir geografinius prioritetus;

108.  pabrėžia, kad vykdomoji institucija turi tinkamai reaguoti į kiekvieną pirmiau iškeltą klausimą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę greitai ir raštu reaguoti į Parlamento raginimus, prašymus ir susirūpinimą keliančius klausimus; mano, kad žodiniai pareiškimai komitete ar plenariniame posėdyje gali būti pakankamas atsakymas tik išimtiniais ar skubiais atvejais; pabrėžia, kad dabartinėmis sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis strategiškai svarbus yra Europos Parlamento ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio glaudus bendradarbiavimas bei partnerystė; tikisi sistemingesnio keitimosi informacija prieš patvirtinant įgaliojimus ir BUSP strategijas ir geresnio informacijos apie derybas ir tarptautinių susitarimų bei susitarimo memorandumų įgyvendinimą srauto; be to, tikisi, kad Parlamentas bus veiksmingai įtrauktas į visą ES išorės politiką bei veiksmus, taip mobilizuojant parlamentinę diplomatiją Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pastangoms remti;

o
o   o

109.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2020/1222/oj. (2) OL L 102, 2021 3 24, p. 14, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2021/509/2024-03-18. (3) OL L, 2024/1449, 2024 5 24, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1449/oj. (4) OL L, 2025/535, 2025 3 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2025/535/oj. (5) OL L 129 I, 2019 5 22, p. 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2019/797/oj. (6) OL C, C/2023/1226, 2023 12 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1226/oj. (7) OL C, C/2025/204, 2025 1 14, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/204/oj. (8) OL C, C/2025/487, 2025 1 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/487/oj. (9) OL C, C/2024/5719, 2024 10 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/5719/oj. (10) OL C, C/2025/486, 2025 1 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/486/oj. (11) OL C, C/2024/1188, 2024 2 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1188/oj. (12) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 25. (13) OL C 171, 2021 5 6, p. 25. (14) OL C 177, 2023 5 17, p. 112. (15) OL C, C/2024/5721, 2024 10 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/5721/oj. (16) OL L 115, 2006 4 28, p. 50, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_internation/2006/313/oj. (17) 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2010/427/oj). (18) 2023 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl EIVT veikimo apžvalgos ir stipresnio ES vaidmens pasaulyje (OL C, C/2023/410, 2023 11 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/410/oj).