Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2023 m. sausio 18 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos 30-osios metinės: laimėjimų paminėjimas ir žvilgsnis į būsimus pokyčius“(1),

–  atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 17 d. Enrico Lettos pranešimą „Daug daugiau nei rinka“ (E. Lettos pranešimas),

–  atsižvelgdamas į 2024 m. rugsėjo 9 d. Mario Draghi pranešimą dėl Europos konkurencingumo ateities (M. Draghi pranešimas),

–  atsižvelgdamas į 2025 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą „2025 m. metinė bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaita“ (COM(2025)0026),

–  atsižvelgdamas į 2025 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą „ES konkurencingumo kelrodis“ (COM(2025)0030),

–  atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 11 d. Komisijos komunikatą „Paprastesnė ir greitesnė Europa. Komunikatas dėl įgyvendinimo ir supaprastinimo (COM(2025)0047),

–  atsižvelgdamas į klausimą komisijai dėl senų iššūkių ir naujos komercinės praktikos vidaus rinkoje (O-000012/2025 – B10‑0264/2025),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnio 5 dalį ir 136 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjungos gebėjimas konkuruoti ir klestėti pasaulio ekonomikoje yra gyvybiškai svarbus, ypač atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius iššūkius ir klimato bei kitas aplinkos krizes; kadangi jos dabartinis, vidutinės trukmės ir ilgalaikis konkurencingumas priklauso nuo visapusiškai integruotos ir veiksmingos bendrosios rinkos, kurioje Europos įmonėms sudaromos sąlygos diegti naujoves ir klestėti ir pirmenybė teikiama administracinės naštos mažinimui;

B.  kadangi bendrojoje rinkoje, kurią sudaro beveik 450 mln. piliečių ir 23 mln. įmonių, sukuriamas 17 trln. EUR bendrasis vidaus produktas (BVP), ir tai reiškia, kad ES ekonomika yra viena iš trijų didžiausių pasaulyje ir joje pagaminamas maždaug šeštadalis pasaulio ekonomikos produkcijos;

C.  kadangi iš M. Draghi pranešimo matyti, kad dėl įvairių teisės aktų reikalavimų laikymosi Europos bendrovių išlaidos tebėra labai didelės, todėl tai kenkia Europos inovaciniams pajėgumams;

D.  kadangi vis dar labai svarbu gerinti bendrosios rinkos veikimą sprendžiant besitęsiančio susiskaidymo problemą, pasitelkiant bendrą suderintą ES politiką, veiksmingesnį ES taisyklių įgyvendinimą ir vykdymą bei supaprastinimą; kadangi administracinės naštos ir išlaidų mažinimas, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), gali padėti skatinti inovacijas ir remti Europos įmones; kadangi norint išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą reikia įveikti nuolatines kliūtis laisvam prekių ir paslaugų judėjimui;

E.  kadangi dėl sparčios skaitmeninių platformų ir e. prekybos plėtros atsirado nauja rinkos dinamika ir kadangi dėl besikeičiančių pasaulinės e. prekybos tendencijų atsiranda papildomas spaudimas muitinės priežiūros, rinkos priežiūros ir vartotojų apsaugos institucijoms;

F.  kadangi geopolitiniai pokyčiai ir pasaulinės ekonomikos pokyčiai keičia tiekimo grandines, todėl ES turi pritaikyti savo bendrosios rinkos politiką; kadangi ES yra nustačiusi aukščiausius produktų saugos ir vartotojų apsaugos standartus tiek atjungties būsenoje, tiek internete;

G.  kadangi buvo atkreiptas dėmesys į vis daugiau atvejų, apie kuriuos pranešama visoje ES, kai, nepaisant stabilių ar kylančių kainų, prekių ir paslaugų kiekis ar kokybė mažėja;

Seni ir ilgalaikiai iššūkiai

1.  dar kartą patvirtina, kad bendroji rinka yra Europos ekonominės integracijos pagrindas, suteikiantis galimybę laisvam prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimui; tačiau pabrėžia, kad esama ilgalaikių ir naujų iššūkių, dėl kurių reikia vykdyti plataus užmojo reformas, nepakenkiant Europos konkurencingumui ir neužkraunant įmonėms nereikalingos administracinės naštos; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų šioms reformoms įgyvendinti ir pašalinti likusias nepagrįstas kliūtis laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, kartu užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti patikimą vartotojų apsaugą, kartu nustatant inovacijoms palankias, ateičiai pritaikytas ir proporcingas konkurencijos taisykles; pabrėžia, kad reikia užtikrinti teisinį tikrumą ir nuoseklumą bei kuo labiau sumažinti reguliavimo sudėtingumą ir susiskaidymą, kurie galėtų neproporcingai paveikti MVĮ, startuolius ir veiklą plečiančias įmones;

3.  pabrėžia, kad, kaip pažymėta Draghi pranešime, nuolatinės kliūtys ir reguliavimas varžo bendrosios rinkos plėtrą; ragina pereiti prie reguliavimo sistemos, kuri įgalintų įmones augti, diegti inovacijas ir lyderiauti tarptautiniu mastu, taip atkuriant bendrąją rinką kaip tikrą augimo ir konkurencingumo variklį;

4.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimose teisėkūros iniciatyvose būtų nuosekliai vadovaujamasi strateginiais prioritetais, nurodytais jos komunikacijos ir konkurencingumo strategijoje;

5.  pabrėžia, kad, kaip matyti iš E. Lettos ir M. Draghi pranešimų, paslaugų sektoriuje vis dar esama neišnaudoto potencialo; ragina imtis tolesnių veiksmų šiame sektoriuje, kad būtų pašalintos vis dar esančios didelės kliūtys, pradedant plataus užmojo tikslų nustatymu būsimoje bendrosios rinkos strategijoje; pažymi, kad paslaugų sektoriui tenka trys ketvirtadaliai ES BVP, jame dirba du trečdaliai darbuotojų ir sukuriamos 9 iš 10 naujų darbo vietų ES ekonomikoje; tačiau taip pat pažymi, kad paslaugos vis dar yra mažiausiai išvystyta ES bendrosios rinkos dalis;

6.  palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento dėl viešosios sąsajos, sujungtos su Vidaus rinkos informacine sistema ir skirtos darbuotojų komandiravimo deklaracijoms teikti, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (COM(2024)0531), nes tai turėtų padėti supaprastinti ir sustiprinti vykdymo užtikrinimą; taip pat pažymi, kad vykdant skaitmenizaciją galėtų būti gerokai sumažinta administracinė našta, susijusi su tarpvalstybinėmis paslaugomis, ir užtikrinta geresnė prieiga įmonėms ir vartotojams; todėl ragina sukurti bendrą deklaravimo portalą ir skaitmenizuoti tarpvalstybinių paslaugų A1 formas;

7.  pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad ateinančiais dešimtmečiais ES profesinės paslaugos būtų konkurencingos pasauliniu mastu, svarbu veiksmingai pripažinti profesines kvalifikacijas ir pašalinti nepagrįstas kliūtis laisvam specialistų judėjimui; ragina Komisiją neprarasti budrumo vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kai valstybės narės nesilaiko ES kvalifikacijų pripažinimo teisės aktų;

8.  pabrėžia, kad bendrosios rinkos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta galimybė naudotis viešosiomis paslaugomis ir išsaugotos vartotojų teisės, taip pat kiti svarbūs visuomenės interesai; priduria, kad bet koks vertinimas, kuriuo siekiama įvertinti paslaugų apribojimus bendrojoje rinkoje, turėtų apimti kokybinius kriterijus;

9.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį ES viešieji pirkimai gali atlikti įveikiant patekimo į rinką kliūtis, remiant tvarias ir atsparias pramonės ekosistemas, kokybiškų darbo vietų ir vertės kūrimą ES;

10.  pripažįsta, kad naujoji teisės aktų sistema (NTAS) padėjo užtikrinti ES produktų teisės aktų nuoseklumą ir kad nuo jos priėmimo pramonės sektorius, tiekimo grandinės ir produktai patyrė svarbių pokyčių, susijusių su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, taip pat rinkos dinamikos pokyčių; atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. atlikus NTAS vertinimą buvo nustatyti esminiai iššūkiai, pvz., galima užsienio įtaka, neteisėta praktika, trūkumai sprendžiant skaitmenizacijos ir žiedinės ekonomikos klausimus, taip pat galimi tam tikrų ekonominės veiklos vykdytojų prievolių ir apibrėžčių atnaujinimai, kad būtų atspindėtos naujos rinkos realijos;

11.  pabrėžia, kad norint užtikrinti nuoseklumą, sumažinti sąnaudas ir užtikrinti laisvą prekių judėjimą, būtina spręsti šiuos klausimus ir užtikrinti, kad NTAS būtų pritaikyta ateičiai; todėl ragina atnaujinti NTAS, kad būtų racionalizuotos produktų taisyklės, skatinama skaitmenizacija ir supaprastintos atitikties ir rinkos priežiūros procedūros; mano, kad NTAS turėtų būti skatinama naudoti skaitmeninius produkto pasus kaip priemonę, padedančią įrodyti produkto atitiktį ir laikytis informavimo reikalavimų;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti ES taisykles, palengvinti jų įgyvendinimą ir gerokai sumažinti administracinę naštą, visų pirma MVĮ, kurios atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant vietos bendruomenes ir ekonomiką; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti teisinį tikrumą ir nuoseklumą įmonėms, taip pat nuspėjamumą ilgalaikėms investicijoms, nes tai būtina siekiant didinti konkurencingumą, inovacijas ir atsparumą, taip pat greitai ir reikšmingai gerinti vartotojų ir įmonių padėtį; be to, ragina valstybes nares užkirsti kelią veiksmams, kurie galėtų pakenkti vienodoms sąlygoms vidaus rinkoje;

13.  ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių veiklai bendrojoje rinkoje, visų pirma taikant specialų „Omnibus“ supaprastinimą;

14.  pripažįsta, kad nenuoseklus ir fragmentiškas ES teisės aktų vykdymas valstybėse narėse ir toliau iškraipo konkurenciją ir kenkia bendrosios rinkos vientisumui; priduria, kad pagrindinė atsakomybė už ES taisyklių vykdymą tenka valstybėms narėms; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo vykdymo užtikrinimo įgaliojimais; ragina tobulinti ES lygmens stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, pvz., nustatyti suderintas taisykles dėl minimalaus patikrinimų lygio, suderintą šių patikrinimų atlikimo metodiką ir bendrus patikrinimus, siekiant užtikrinti vienodą ES teisės aktų taikymą ir, jei reikia, greitą žalos atlyginimą vartotojams;

15.  pabrėžia, kad svarbu palaikyti konkurencingą ir dinamišką ekonominę aplinką saugant vartotojų teises ir užtikrinant skaitmeninės konkurencijos taisyklių laikymąsi, kad būtų užkirstas kelias nesąžiningai verslo praktikai, kuri iškreipia rinkos sąlygas; be to, ragina valstybes nares didinti rinkos priežiūros institucijų ir muitinių pajėgumus, kad būtų užtikrintas veiksmingas bendrosios rinkos taisyklių vykdymas, ypač e. prekybos ir importo iš ES nepriklausančių šalių srityje;

16.  primena, kad teritoriniai tiekimo apribojimai mažmeninės ir didmeninės prekybos srityse suskaido bendrąją rinką, riboja vartotojų pasirinkimą ir prisideda prie didelių kainų skirtumų visoje Sąjungoje, ypač paveikdami pagrindinių vartojimo prekių kainas; pabrėžia, kad nors už kai kuriuos iš šių veiksmų pagal konkurencijos teisę veiksmingai baudžiama, daugelis jų nepatenka į jos taikymo sritį; todėl ragina Komisiją pasiūlyti priemones šiai problemai spręsti, įskaitant griežtesnį antikonkurencinių platinimo susitarimų vykdymą, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir taip užtikrintas bendrosios rinkos vientisumas;

17.  ragina Komisiją ištirti kai kuriose ES valstybėse narėse pastebėto įvairaus pagrindinių prekių infliacijos lygio ir vartotojų kainų didėjimo priežastis;

18.  mano, kad bendroji rinka krizės metu yra viena iš pagrindinių priemonių, jeigu valstybės narės gali imtis suderintų veiksmų; mano, kad užtikrinant tokį veiksmų koordinavimą pagrindinį vaidmenį turėtų atlikti neseniai priimtas Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas(2), kad būtų išvengta trūkumo ir būtų užtikrintas sklandus bendrosios rinkos veikimas, įskaitant laisvą būtiniausių prekių ir paslaugų judėjimą visoje ES;

19.  ragina Komisiją suteikti vartotojams galimybę lengvai pasinaudoti savo keleivių teisėmis, įsteigiant nacionalines vykdymo užtikrinimo institucijas, kurioms turėtų būti suteikti suderinti tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai ir kurios galėtų veiksmingai nagrinėti individualius skundus ir skirti susijusias baudas;

20.  pabrėžia, kad e. prekybos priemonės, kuriomis kovojama su geografiniu blokavimu, visų pirma Geografinio blokavimo reglamentas(3), sėkmingai padeda kurti mažiau suskaidytos bendrosios rinkos sistemą ir didinti vartotojų pasirinkimo galimybes, susijusias su apsipirkimu internetu; susirūpinęs pažymi, kad reglamentas įgyvendinamas netinkamai;

21.  pažymi, kad nuo 2025 m. birželio 28 d. Europos prieinamumo aktas(4) bus taikomas visose ES valstybėse narėse; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės visapusiškai ir veiksmingai jį įgyvendintų, kad būtų suderinti produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimai ir taip užtikrintas jų prieinamumas asmenims su negalia visoje ES vidaus rinkoje;

Nauja komercinė veikla

22.  pabrėžia, kad sparti skaitmeninių platformų ir e. prekybos plėtra paskatino naują rinkos dinamiką ir sukūrė pažangių galimybių, iššūkių ir rizikos naudotojams; pripažįsta, kad Skaitmeninių rinkų aktas(5) (SRA) ir Skaitmeninių paslaugų aktas(6) (SPA) yra pagrindinės teisėkūros priemonės, kuriomis užtikrinama sąžininga konkurencija, konkurencingumas ir sąžiningumas skaitmeninėse platformose, taip pat skatinama vartotojų apsauga ir saugesnė, patikimesnė ir skaidresnė skaitmeninė aplinka skaitmeninėje ekonomikoje; ragina tinkamai įgyvendinti ES naujų technologijų teisės aktus, kad būtų užtikrintas tikras, savarankiškas ir informuoto vartotojo pasirinkimas, apsauga ir sąžininga konkurencija;

23.  mano, kad labai svarbu užtikrinti veiksmingą šių dviejų teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą, ir ragina Komisiją užbaigti šiuo metu atliekamus tyrimus, susijusius su SPA ir SRA;

24.  pabrėžia, kad įgyvendinant SPA turi būti visapusiškai gerbiama saviraiškos laisvė; pažymi, kad kovos su neteisėtu turiniu veiksmais negali būti ribojamas teisėtas kalbėjimas, ir ragina skaidriai užtikrinti vykdymą, kad būtų apsaugota atvira ir demokratinė skaitmeninė erdvė;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Dirbtinio intelekto (DI) akte(7) būtų išlaikytas rizika grindžiamas ir inovacijoms palankus požiūris, užtikrinant, kad atitikties reikalavimai būtų proporcingi realiai DI taikomųjų programų keliamai rizikai, kartu atsižvelgiant į poreikį užtikrinti aukšto lygio sveikatos, saugos ir pagrindinių teisių apsaugą;

26.  palankiai vertina Komisijos atliktą vartotojų teisės skaitmeninio sąžiningumo tinkamumo patikrinimą ir būsimas viešas konsultacijas; pabrėžia, kad kai kurie klausimai, susiję su vartotojų apsauga internete, vis dar nesprendžiami ir dėl to skaitmeninėje ekonomikoje atsiranda vartotojų ir prekybininkų disbalansas; ragina Komisiją į šiuos klausimus atsižvelgti būsimame Skaitmeninio sąžiningumo akte; mano, kad priklausomybė nuo skaitmenos, nuotolinis lošimas, nepilnamečių apsauga internete ir interneto subjektų naudojamos įtaigos technologijos, pvz., tikslinė reklama, nuomonės formuotojų reklama ir tamsieji modeliai, turėtų patekti į Skaitmeninio sąžiningumo akto taikymo sritį, kuriame turėtų būti panaikintos teisinės spragos ir kuris turėtų būti suderintas su galiojančiomis teisinėmis priemonėmis, siekiant geriau apsaugoti vartotojus internete, atsižvelgiant į poreikį išvengti nereikalingos reglamentavimo naštos;

27.  pažymi, kad dėl besikeičiančių pasaulinės e. prekybos ir tiekimo grandinės restruktūrizavimo tendencijų didėja spaudimas muitinės priežiūros, rinkos priežiūros ir vartotojų apsaugos institucijoms; pabrėžia, kad pastaraisiais metais padaugėjo e. prekybos platformose parduodamų nesaugių ir neteisėtų produktų, ypač iš ES nepriklausančių šalių; pabrėžia, kad skaitmeniniai produkto pasai yra svarbūs šiuose procesuose; todėl ragina sustiprinti rinkos priežiūros sistemą ir peržiūrėti Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje(8) ir ragina Tarybą skubiai priimti poziciją, kad būtų galima priimti peržiūrėtą Sąjungos muitinės kodeksą ir 2026 m. įsteigti ES muitinę;

28.  ragina valstybes nares nacionalinėms valdžios institucijoms skirti pakankamai techninių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių; ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti pakankamas lėšas ir ekspertines žinias, kad visoje Sąjungoje būtų stiprinamos muitinės ir rinkos priežiūra, taip pat aktyviau vykdyti bendrą veiklą ir ES bandymus;

29.  pabrėžia, kad reikia stiprinti vartotojų apsaugą tiek interneto, tiek ne interneto rinkose, užtikrinant reklamos ir kainodaros skaidrumą, ypač dinamiškos kainodaros srityje, užtikrinant sąžiningą verslo praktiką ir griežtesnes apsaugos nuo sukčiavimo priemones, kad būtų skatinamas vartotojų pasitikėjimas tarpvalstybine prekyba ir užtikrinama aukščiausio lygio apsauga;

30.  pabrėžia, kad vis dažniau atkreipiamas dėmesys į atvejus, kai prekių ir paslaugų kiekis mažėja arba kokybė prastėja, o kainos išlieka tokios pačios arba didėja; ragina Komisiją įvertinti tokios praktikos mastą ir pagrindines priežastis bei išnagrinėti tinkamas priemones, kuriomis būtų didinamas skaidrumas ir vartotojų informuotumas;

31.  pabrėžia, kad aplinkos tvarumo ir sąžiningos prekybos aspektai vis labiau lemia komercinę praktiką, nes jie atlieka svarbų vaidmenį formuojant vartotojų sprendimus dėl pirkimo ir todėl skatina įmones siekti tvarumo; priduria, kad skaidrumas ir vartotojų informavimas apie aplinkos apsaugos aspektus ir socialiai atsakingus bei etiškus gamybos procesus leidžia vartotojams laikytis tvaraus vartojimo įpročių;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti užsibrėžtus tikslus šioje srityje ir toliau rengti ES masto ženklinimo sistemas; primena, kad Ekologiškumo teiginių direktyvos tikslas – nustatyti vartotojų apsaugos nuo ekomanipuliavimo priemonę, nustatant pagrindimo ir tikrinimo reikalavimus;

33.  pabrėžia, kad reikia toliau kovoti su klaidinančia reklama ir ekomanipuliavimu ir stiprinti naudotų gaminių rinką; vis dėlto pažymi, kad griežtos tvarumo taisyklės gali turėti neigiamą poveikį Europos konkurencingumui;

34.  pabrėžia, kad kai kurios stiprėjančios e. prekybos tendencijos kelia susirūpinimą dėl prekių iš ES nepriklausančių šalių, kurios neatitinka ES saugos ir tvarumo reikalavimų, ir tai daro neigiamą poveikį ES MVĮ; palankiai vertina Komisijos komunikatą „Išsamus saugiai ir tvariai e. prekybai skirtas ES priemonių rinkinys“ ir prašo Komisijos skubiai įgyvendinti jame pateiktas rekomendacijas;

35.  pabrėžia, kad suderinti techniniai standartai yra labai svarbūs laisvam prekių judėjimui bendrojoje rinkoje, užtikrinant produktų saugą, kokybę ir veikimą visose valstybėse narėse; pabrėžia, kad standartai turi atspindėti Sąjungos interesus, politikos tikslus ir vertybes, atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų subjektų nuomonę; priduria, kad naujausiame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime(9) pripažįstama darniųjų standartų, kurie yra ES teisės dalis, pridėtinė vertė dėl jų teisinio poveikio ir nustatoma, kad jie turi būti laisvai prieinami; pabrėžia, kad reikia didinti standartizacijos sistemos lankstumą, visų pirma naujose žaliosiose ir skaitmeninėse vertės grandinėse, ir padėti pramonei išlaikyti konkurencinę padėtį pagrindinėse technologijų rinkose;

36.  mano, kad ES turi dėti daugiau pastangų, kad kartu su valstybėmis narėmis ir nacionalinėmis standartizacijos institucijomis būtų sukurtas naujas mechanizmas, skirtas dalytis informacija, koordinuoti ir stiprinti Europos požiūrį į tarptautinę standartizacijos veiklą; ragina imtis skubių veiksmų ir atnaujinti ES standartizacijos sistemą, kad būtų paspartintas standartizacijos procesas ir užtikrintas greitas darniųjų standartų, kuriais užtikrinama atitikties prezumpcija ir kurie yra suderinti su tarptautiniais standartais, paskelbimas, siekiant remti pasaulinę prekybą ir kartu skatinti aktyvesnį pramonės, ypač MVĮ, dalyvavimą;

37.  pabrėžia, kad būtina stiprinti bendrosios rinkos išorės aspektą, kad būtų išsaugotas ES strateginis savarankiškumas ir pasaulinė įtaka, ir palankiai vertina laipsnišką ES šalių kandidačių integraciją į bendrąją rinką, siekiant jų būsimos narystės ES; pabrėžia, kad aukšti ES reglamentavimo standartai gali būti pasaulinis lyginamasis standartas ir jų turi būti veiksmingai laikomasi, kad Europos įmonėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos; ragina Komisiją aktyviau vykdyti dialogą reguliavimo klausimais ir politinį bendradarbiavimą su kitomis atitinkamomis ES nepriklausančiomis šalimis, kad būtų nustatyti bendri iššūkiai ir siekiama kurti bendrus veiksmus, visų pirma susijusius su e. prekyba, skaitmeninėmis taisyklėmis ir vartotojais;

38.  pakartoja savo raginimą užtikrinti naujovišką, papildomą ir lanksčią sąveiką tarp šiuo metu vykstančio galiojančio ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo įgyvendinimo ir derybų dėl stojimo į ES proceso, taip sudarant sąlygas Ukrainai palaipsniui integruotis į ES bendrąją rinką ir sektorių programas;

Išvados

39.  pripažįsta, kad geopolitinė įtampa, klimato kaita, iššūkiai ES konkurencingumui ir ekonominiai skirtumai kelia didelį pavojų bendrosios rinkos vientisumui; ragina imtis ryžtingų, koordinuotų ir strateginių politinių atsako priemonių siekiant stiprinti bendrąją rinką;

40.  ragina toliau plėtoti bendrąją rinką, kad būtų sprendžiamos tiek likusios nepagrįstos kliūtys, tiek nauji komerciniai iššūkiai; laikosi nuomonės, kad reglamentavimo fragmentacijos panaikinimas, supaprastinimo skatinimas, reikšmingas administracinės naštos mažinimas, vykdymo gerinimas ir atsparių tiekimo grandinių užtikrinimas yra labai svarbūs siekiant išlaikyti ES konkurencinį pranašumą ir sąžiningas rinkos sąlygas bei stiprinti bendrąją rinką; pabrėžia, kad šiuose procesuose svarbu konsultuotis su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais;

41.  pabrėžia, kokia svarbi yra skaitmeninė transformacija, žiedinė ekonomika ir gebėjimas prisitaikyti prie pasaulinių ekonomikos pokyčių užtikrinant ilgalaikį ES ekonominį dinamiškumą;

42.  pakartoja, kad, siekiant išsaugoti ES strateginį savarankiškumą ir konkurencingumą, būtina stiprinti bendrosios rinkos vidaus ir išorės aspektus;

43.  todėl primygtinai ragina Komisiją būsimoje naujoje bendrosios rinkos strategijoje, kurią planuojama parengti 2025 m. birželio mėn., Vartotojų darbotvarkėje iki 2030 m., kurią planuojama parengti 2025 m. pabaigoje, ir Skaitmeninio sąžiningumo akte, kurį planuojama parengti 2026 m., atsižvelgti į tai, kas išdėstyta pirmiau;

o
o   o

44.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 214, 2023 6 16, p. 8. (2) 2024 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/2747, kuriuo nustatoma su vidaus rinkos ekstremaliąja situacija ir vidaus rinkos atsparumu susijusių priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (OL L, 2024/2747, 2024 11 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2747/oj). (3) 2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 60 I, 2018 3 2, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/302/oj). (4) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/882/oj). (5) 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (OL L 265, 2022 10 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/1925/oj). (6) 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (OL L 277, 2022 10 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2065/oj). (7) 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (OL L, 2024/1689, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj). (8) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/2394/oj). (9) 2024 m. kovo 5 d. sprendimas, Public.Resource.Org Inc. / Right to Know CLG, C‑588/21 P, EU:C:2024:201.