Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 6 d. Komisijos 2004 m. reguliariąją ataskaitą ir rekomendaciją dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei ES (KOM(2004)0656 - C6-0148/2004(1),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 1 d. Parlamento rezoliuciją dėl 2003 m. Komisijos reguliariosios ataskaitos dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei(2) ir ankstesnes Parlamento rezoliucijas šiuo klausimu, priimtas nuo 1987 m. birželio 18 d. iki 2004 m. balandžio 1 d.,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos (Kopenhagos (1993 m. birželio 21–22 d.), Helsinkio (1999 m. gruodžio 10–11 d.), Kopenhagos (2002 m. gruodžio 12–13 d.), Salonikų (2003 m. birželio 19–20 d.) ir Briuselio (2003 m. gruodžio 12–13 d.)) išvadas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A6–0063/2004),

A.   kadangi Komisija nusprendė, kad Turkija patenkinamai įvykdė politinius Kopenhagos kriterijus, ir rekomendavo pradėti derybas dėl narystės,

B.   kadangi 2002 m. Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad, Turkijai įvykdžius politinius Kopenhagos kriterijus, Europos Sąjunga (ES) turėtų be jokio delsimo pradėti derybas dėl narystės,

C.   kadangi Turkija, siekdama priartini savo teisėkūros ir institucinę sistemą prie Europos standartų, padarė didelę pažangą, ypač po 2002 m. rinkimų,

D.   kadangi Komisija nurodė, kad Turkijos įstojimas skirtųsi nuo ankstesnių plėtros etapų dėl Turkijos gyventojų skaičiaus, dydžio, geografinės padėties, ekonomikos, saugumo ir karinio potencialo sudėtinio poveikio,

E.   kadangi demokratiška ir ekonomiškai stabili Turkija būtų labai naudinga visai Europai,

F.   atsižvelgdamas į Helsinkio Europos Vadovų Tarybos ir Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriomis buvo atvirai pripažintas Turkijos politinis siekis įstoti į ES ir jai aiškiai suteikta teisė būti kandidate pilnai narystei,

G.   kadangi Komisija siūlo stojimo proceso strategiją, susidedančią iš trijų ramsčių: iš bendradarbiavimo stiprinant ir remiant reformų vykdymą Turkijoje, iš specifinių derybų dėl stojimo vykdymo sąlygų Tarpvyriausybinės konferencijos forma, reikalaujant sprendimus priimti vienbalsiai (derybų skyrių atidarymo ir uždarymo gairės, galimybė į Stojimo sutartį įtraukti ilgus pereinamuosius laikotarpius laisvo darbuotojų judėjimo, žemės ūkio ir struktūrinės politikos įgyvendinimo (Sanglaudos fondo) srityse, taip pat specialių susitarimų ir nuolatinių apsaugos priemonių numatymas), bei iš politinio ir kultūrinio dialogo esminio sustiprinimo suartinant ES valstybių narių ir Turkijos gyventojus,

H.   kadangi Komisija nepasiūlė derybų dėl narystės pradžios datos ir pažymėjo, kad derybų procesas yra neapribotas laike, o jo rezultatų negalima garantuoti iš anksto,

I.   kadangi Komisija pabrėžė, kad reformų proceso negrįžtamumui ir ypač jo įgyvendinimui pagrindinių laisvių srityje patvirtinti reikės ilgesnio laikotarpio,

J.   kadangi Komisija pareiškė, kad, nežiūrint į derybų ar po jų vyksiančio ratifikavimo proceso rezultatus, ES ir Turkijos santykiai turi užtikrinti, kad Turkija išliktų pilnai įsitvirtinusi Europos struktūrose,

K.   kadangi Komisija pasiūlys 2005 m. pavasarį peržiūrėti Stojimo partnerystės programą ir kasmet, pradedant nuo 2005 m. pabaigos, pateikinės bendrą apžvalgą apie tai, kaip stiprinamos ir plečiamos politinės reformos,

L.   kadangi, sutinkamai su ES sutarties nuostatomis, esant rimtų ir nuolatinių laisvės bei demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisės viešpatavimo bei tarptautinės teisės principų pažeidimų, Komisija rekomenduos Tarybai nutraukti derybas, o ši spręs kvalifikuota balsų dauguma,

M.   kadangi Komisija pažymėjo, kad, prieš užbaigdama derybas, ES turės apibrėžti savo finansinę perspektyvą laikotarpiui nuo 2014 m.,

N.   kadangi 2003 m. Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad Sąjungos gebėjimas priimti naujų narių išlaikant Europos integracijos pagreitį yra svarbus Sąjungos ir valstybių kandidačių bendro intereso atžvilgiu,

O.   kadangi Komisijos tyrimas dėl Turkijos įstojimo poveikio parodė, kad jos įstojimas reikalauja ženklių daugelio ES politikos sričių reformų,

P.   kadangi Turkijos vyriausybė, bendradarbiaudama su Turkijos parlamentu, pastaraisiais metais priėmė ir įgyvendino svarbius konstitucinius ir teisinius pakeitimus,

Q.   kadangi stojimo derybų pradžia reikštų, kad politiniai kriterijai yra įvykdyti, ir ES užtenka pajėgumų priimti Turkiją išlaikant Europos integracijos pagreitį, ir kadangi "visų" Kopenhagos kriterijų laikymasis buvo stojimo į ES pagrindu,

R.   kadangi 2004 m. rugsėjo 26 d. buvo priimti naujas Baudžiamasis Kodeksas ir Tarpinių apeliacinių teismų įstatymas, o 2004 m. lapkričio 4 d. - Asociacijų įstatymas, kai tuo tarpu sprendimas dėl Baudžiamojo proceso kodekso, teisės aktai dėl teisminės policijos įkūrimo bei įstatymas dėl bausmių ir priemonių vykdymo dar turi būti priimti,

S.   kadangi, nepaisant svarbių pakeitimų, padarytų dviem pagrindiniais konstitucinių reformų paketais 2001 m. ir 2004 m., Turkijoje liko galioti 1982 m. priimta Konstitucija,

T.   kadangi patvirtintų reformų pagrindu reikės užtikrinti praktikoje visišką karinių išlaidų ir audito parlamentinę kontrolę,

U.   kadangi 2003 m. ir 2004 m. Turkijos vyriausybinėms institucijoms ir žmogaus teisių organizacijoms buvo pranešta apie šimtus kankinimo atvejų, ir 2003 m. ES valstybėse narėse patenkinta daugiau negu 2000 Turkijos piliečių prašymų suteikti prieglobstį,

V.   kadangi Komisija pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti ir plėsti įstatymų leidybos ir įgyvendinimo priemones, ypač dėl visiško netoleravimo politikos kovojant su kankinimais ir netinkamu elgesiu bei dėl nuostatų, susijusių su saviraiškos laisve, spaudos laisve, tikėjimo laisve, moterų teisėmis, vaikų teisėmis, įskaitant vaikų darbo uždraudimą ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) normas,

W.   kadangi, nepaisant priimtos pagrindinės reformos programos, švietimo ir mokymo sistemose vis dar matyti tam tikrų trūkumų, ir kadangi dėl to reikėtų gerinti nepalankiausiuose regionuose prieinamą švietimą bei mokyklų lankomumą, ypač mergaičių tarpe,

X.   kadangi, stiprindama tikėjimo laisvę, Turkija turėtų tęsti reformą, kad greitai užtikrintų visų religinių bendruomenių ir mažumų lygybę, taip pat ir nuosavybės teisės, teisinio statuso, mokyklų ir vidaus valdymo, aplinkos apsaugos planavimo taisyklių bei dvasininkų mokymo srityse,

Y.   kadangi kurdai sudaro svarbią Turkijos visuomenės dalį, todėl jų teisės turi būti visiškai pripažintos;

Z.   kadangi, nežiūrint ankstesnių Europos Parlamento kreipimųsi į Turkijos valdžios institucijas, nebuvo iš naujo atidaryta Halkio graikų stačiatikių seminarija,

AA.   kadangi dar reikia patvirtinti integruotą strategiją, skirtą pietryčių regiono vietinių gyventojų ekonominių, socialinių ir kultūrinių reikmių vystymui, ir pietryčių regione nedaug šalies viduje perkeltų asmenų grįžo namo, nes jiems trukdo kaimų apsaugos sistema ir materialinės paramos stoka,

BB.   kadangi Turkija dar turi įvykdyti neįvykdytus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, įskaitant sprendimą Loizidou byloje atkurti nuosavybės teisę ir Teismo sprendimą byloje Kipras prieš Turkiją,

CC.   kadangi Leyla Zana ir jos kolegos pagaliau buvo paleisti iš neteisėto įkalinimo ir šiuo metu dirba integruodami kurdus į normalų Turkijos politinį gyvenimą,

DD.   kadangi turkų ir kurdų politinės jėgos, pilietinės visuomenės organizacijos ir religinės organizacijos bei įžymios Turkijos asmenybės labai remia stojimo į ES derybų pradžią, tikėdamiesi, kad, pradėjus šias derybas, reformų procesas Turkijoje bus gilesnis ir greitesnis,

EE.   kadangi Turkijos valdžios institucijos iki šiol iš naujo neatvėrė Turkijos ir Armėnijos sienos ir todėl prarado galimybę vystyti gerus kaimyninius santykius su Armėnija,

FF.   kadangi Turkijos valdžios institucijos lygiai taip pat neįvykdė 1987 m. birželio 18 d. Europos Parlamento rezoliucijoje išsakytų raginimų, susijusių su kitais klausimais dėl Armėnijos,

GG.   kadangi leidimas piligrimams lankytis sugriuvusiose bažnyčiose Ani, netoli Karso rytų Anatolijoje, didžiulis darbas, kurį turkų istorikas Halilas Berktay atliko tyrinėdamas genocidą, ir valstybinių santykių su Armėnijos Respublika atkūrimas yra svarbūs žingsniai pirmyn, tačiau kadangi šis procesas turi būti logiškai baigtas atidarant Turkijos ir Armėnijos sieną,

HH.   kadangi platesnio Kipro problemos kontekste tarptautinė bendruomenė lieka susirūpinusi tuo, kad Turkija nepripažįsta Kipro Respublikos, ir Šiaurės Kipre yra dislokuota daugiau nei 30 000 Turkijos karių,

II.   kadangi demokratėjimo proceso tęsimas ir socioekonominis modernizavimas galėtų suteikti Turkijai galimybę:

1.   sveikina Turkijoje vykstantį politinių reformų procesą ir priimtus bei jau įsigaliojusius konstitucinius bei teisinius pakeitimus, taip pat pažangą įgyvendinant šias reformas, padarytą nuo to laiko, kai 2003 birželio 5 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Turkijos prašymo tapti Europos Sąjungos nare(3); tačiau, nežiūrint į tai, laikosi nuomonės, kad Turkijos valdžios institucijos, siekdamos iki galo įvykdyti politinius kriterijus, turi priimti ir įgyvendinti tolesnes reformas bei įtvirtinti praktikoje dabartines reformas;

2.   sveikina įspūdingas Turkijos valdžios institucijų pastangas siekiant esminio Turkijos teisės aktų ir institucijų priartėjimo prie Europos standartų;

3.   sveikina teigiamus Turkijos ekonomikos poslinkius, kurie ypač pasireiškia sumažėjusiais makroekonominiais netolygumais ir spartesniu augimo tempu;

4.   sveikina besitęsiančią stiprią motyvaciją bei politinę valią, kurią Turkijos vyriausybė ir didžioji dauguma išrinktų Turkijos piliečių atstovų demonstruoja siekdami glaudesnių ryšių su ES; taip pat džiaugiasi nuomonių apklausos rezultatuose išreiškiama žymia parama;

5.   džiaugdamasis pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus Turkija įvykdė daugelį Parlamento rezoliucijose numatytų rekomendacijų ir reikalavimų, ypač dėl visiško mirties bausmės panaikinimo, svarbių pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių išplėtimo, Nacionalinės saugumo tarybos vaidmens sumažinimo, nepaprastosios padėties regiono pietryčiuose panaikinimo, todėl laikosi daugelio Parlamento rezoliucijose nustatytų rekomendacijų; tačiau apgailestauja dėl išlygų, kurias Turkija išreiškė Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte bei Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte;

6.   išreiškia savo besąlygišką paramą Turkijoje veikiančioms ir pagrindines teises bei laisves ginančioms ir propaguojančioms pilietinės visuomenės organizacijoms ir asmenims; ragina Tarybą ir Komisiją, stebint, kaip Turkija atitinka Kopenhagos politinius kriterijus, sustiprinti bendradarbiavimą su tokiomis organizacijomis;

7.   pripažįsta, kad dėl Turkijos valdžios institucijų įvykdytų reformų nevyriausybinės organizacijos įgijo daugiau veiklos erdvės, ypač skatinant žmogaus teises, ir ragina Turkijos vyriausybę sustiprinti pastangas siekiant panaikinti visas žmogaus teisių aktyvistų ir organizacijų bauginimo bei puldinėjimo formas;

8.   ypač sveikina baudžiamojo proceso reformą, kuria numatoma sustiprinti gynybos teises; tačiau mano, kad naujojo Turkijos Baudžiamojo kodekso 305 straipsnis, kuriuo kriminalizuojamos tariamos "grėsmės pagrindiniams nacionaliniams interesams", ir kurio aiškinamasis pranešimas yra nukreiptas prieš saviraiškos laisvę, ypač su Kipru ir Armėnija susijusiuose klausimuose, yra nesuderinamas su 1950 m. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija; todėl ragina jį panaikinti;

9.   sveikina Leylos Zanos ir jos kolegų iš buvusios Demokratų partijos (DP) paleidimą ir ragina surengti teisingą ir nešališką bylos peržiūrėjimą bei paleisti visus įkalintuosius, nuteistus už nesmurtinį nuomonės reiškimą Turkijoje;

10.   sveikina tai, kad Turkijos vyriausybė priėmė teisinių pakeitimų, kuriais privatiems kalbų mokymo centrams suteikiama galimybė mokyti kita nei turkų (kurdų, čerkesų, armėnų ir kt.) gimtąja kalba, transliuoti žiniasklaidos programas kitomis kalbomis bei steigti ir eksploatuoti stotis, transliuojančias kitomis kalbomis; ragina Turkijos vyriausybę panaikinti likusius draudimus radijo ir televizijos transliacijoms bei švietimui mažumų kalbomis;

11.   griežtai ragina Turkiją veiksmingai išplėsti šiuos teisinius pakeitimus ir jų įgyvendinimą švietimui ir transliavimui ne musulmonų mažumoms (graikams, armėnams, žydams, asirams);

12.   kviečia Turkiją iš esmės pakeisti savo požiūrį į etnines ir religines mažumas, pvz., atkreipiant dėmesį į jų indėlį į šalies kultūrinį paveldą; ypač prašo Turkijos valdžios institucijų laikyti kai kuriuos iš minėtų indėlių, pvz., Hasankeyfo, Ani, Zeugmos arba Aghtamaro, tinkamais įregistruoti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše;

13.   šiuo aspektu ragina Turkijos vyriausybę taikyti ES aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių normas įgyvendinant didžiulį poveikį turinčius projektus, pvz., užtvankų Munzuro slėnyje ir Ilisu statybą bei aukso gavybą Bergamoje, nes šiose vietovėse sukeliamas pavojus istoriniam paveldui ir unikaliam vertingam kraštovaizdžiui;

14.   ragina Turkijos valdžios institucijas iki galo įdiegti "visiško netoleravimo" požiūrį visais lygmenimis ir aspektais, kad būtų panaikinti kankinimai, kadangi iki šiol Turkijos valdžios institucijoms bei žmogaus teisių gynimo organizacijoms vis dar pranešama apie tokius atvejus ir kadangi visiško netoleravimo požiūris praktikoje įgyvendinamas nepakankamai;

15.   siūlo Turkijos vyriausybei atliekant baudžiamojo proceso teisės reformą panaikinti visų pradėtų tirti baudžiamųjų bylų senaties terminus; kviečia Turkijos teismų sistemą ir ypač prokurorus sutelkti dėmesį į bylas dėl įtarimų kankinimais, kadangi pastaruoju metu pradėti tik keli teisminiai tyrimai ir tik kelios bylos įtariamų nusikaltėlių atžvilgiu; kad būtų galima pasiekti rezultatų, kviečia Turkiją didinti darbuotojų skaičių valstybės prokuratūros tarnyboje;

16.   kviečia Turkijos valdžios institucijas šiame kontekste padvigubinti jų pastangas efektyviau tai įgyvendinant ir ypač ryžtingiau veikiant prieš imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo bei pabrėžia, kad būtina sukurti švietimo programas, kuriomis būtų keičiamas policijos ir karinių pajėgų pareigūnų požiūris užtikrinant griežtą įstatymų laikymąsi;

17.   ragina Turkijos vidaus reikalų ministrą nustatyti ir vykdyti politiką, leidžiančią nedelsiant ir principingai pradėti administracinius ir drausminius tyrimus prieš bet kurį policijos pareigūną, kaltinamą kankinimais ir žiauriu elgesiu;

18.   kviečia Turkijos valdžios institucijas priimti sprendimus, kurių pagrindu įsigaliotų Asociacijų įstatymas, naujasis Baudžiamasis kodeksas ir Tarpinių apeliacinių teismų įstatymas, ir priimti sprendimus dėl Baudžiamojo proceso kodekso, dėl teisės aktų dėl teisminės policijos įkūrimo bei dėl įstatymo dėl bausmių ir priemonių vykdymo;

19.   kviečia Turkijos valdžios institucijas žymiai pakeisti Fondų įstatymą pasikonsultavus su subjektais, kuriuos šis įstatymas liečia, taip pat su atitinkamomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir plačiu religinių bendruomenių spektru (taip turi būti konsultuojamasi visų šių įstatymų atžvilgiu);

20.   kviečia Užsienio reikalų komitetą ir Žmogaus teisių pakomitetį atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Turkijoje, ypač įgyvendinant šią politiką vietoje, ir ypač šiais atžvilgiais: visiško kankinimų netoleravimo principo įgyvendinime, pabėgėlių grąžinimo koordinuojant jį su tarptautinėmis agentūromis procese, kampanijos ir teisės aktų siekiant išnaikinti į moteris nukreiptą smurtą įgyvendinime bei mažumų teisių apsaugos ir skatinimo, religijos laisvės, saviraiškos laisvės, spaudos laisvės, taip pat laisvės burtis į profesines sąjungas srityse;

21.   kartoja raginimą reformuoti rinkimų sistemą sumažinant dešimties procentų rinkimų slenkstį ir tokiu būdu užtikrinant platesnį politinių jėgų, daugiausiai kurdų partijų, atstovavimą Didžiojoje nacionalinėje asamblėjoje;

22.   išreiškia nerimą dėl DEHAP bylos teisminio nagrinėjimo ir šios partijos panaikinimo pavojaus; ragina Turkijos valdžios institucijas gerbti teisę į saviraiškos laisvę ir teisę kurti demokratines politines partijas, pvz., DEHAP;

23.   mano, kad naujos Konstitucijos projekto parengimas yra tolimesnis ir greičiausiai reikalingas pakeitimų, būtinų siekiant narystės ES, fundamentalaus pobūdžio atspindys, ir pažymi, kad moderni Konstitucija gali tapti Turkijos valstybės modernizavimo pagrindu;

24.   dar kartą nurodo būtinybę toliau stengtis siekti užtikrinti kompetentingą ir nepriklausomą teismų sistemą ir ragina Turkijos valdžios institucijas užtikrinti, kad visi teisės aktų pakeitimai būtų sparčiai įgyvendinami, ypač žmogaus teisių apsaugos srityje, ir taikomi visų lygmenų teismuose;

25.   ragina Turkijos vyriausybę reformuoti dabartines inspektavimo tarnybas, paskirstant atitinkamas užduotis nepriklausomoms inspektavimo tarnyboms, skiriant joms išteklių, reikalingų efektyviai veikti visuose Turkijos regionuose ir suteikiant joms įgaliojimus bet kuriuo metu tikrinti bet kurią policijos įkalinimo įstaigą, tuo pat metu glaudžiai bendradarbiaujant su nepriklausomomis nevyriausybinėmis Turkijos žmogaus teisių gynimo organizacijomis;

26.   išreiškia besąlygišką paramą pilietinės visuomenės organizacijoms ir Turkijoje veikiantiems asmenims, ginantiems ir skatinantiems pagrindines laisves;

27.   ragina Turkijos valdžios institucijas aktyviai kovoti su korupcija, kuri vis dar pavojingai veikia ekonominį, politinį ir socialinį gyvenimą; sveikina Turkijos valdžios institucijų pastangas kovojant su korupcija, tarp jų - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos dėl kovos su kyšininkavimu bei JT konvencijos prieš korupciją ratifikavimą ir narystę Europos Tarybos kovos su korupcija (GRECO) grupėje;

28.   sveikina reformas, kuriomis buvo sustiprintas lyčių lygybės principas, ir atkreipia dėmesį į naujajame Baudžiamajame kodekse matomą pažangą moterų teisių gynimo srityje, tačiau dar kartą išreiškia rūpestį, kad iki šiol labai paplitęs šeimyninis ir kitokių formų smurtas prieš moteris, ypač silpnai išsivysčiusiose ir kaimo vietovėse, bei ragina Turkijos valdžios institucijas suteikti smurto aukoms visišką teisinę apsaugą, teisminę ir ekonominę pagalbą, taip pat prieglobstį ir panašią pagalbą bei remti prieglobstį ir panašią pagalbą teikiančias nevyriausybines organizacijas; ragina Komisiją remti šią veiklą vykdant ES paramos programas; ragina Turkijos valdžios institucijas pradėti įgyvendinti moterų neraštingumo likvidavimo programas;

29.   ragina Turkijos valdžios institucijas palaikyti nuolatinį dialogą su Europos Parlamentu dėl moterų teisių Turkijoje ir šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į rezoliuciją dėl moterų vaidmens Turkijos socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime, kuri Europos Parlamente turi būti svarstoma 2005 m.;

30.   sveikina tai, kad Turkijos valdžios institucijos pakeitė Baudžiamąjį kodeksą panaikindamos visas teisines nuostatas, kuriose vyrauja atlaidus požiūris į nusikaltimus, kurių motyvas yra garbė; tačiau pabrėžia poreikį sukurti sąlygas, suteikiančias galimybių žmonėms pranešti apie tokius atvejus valdžios institucijoms, išlaikant visišką informuojančiųjų saugumą ir konfidencialumą, bei užtikrinti, kad garbės nusikaltimai būtų tinkamai tiriami ir už juos būtų tinkamai baudžiama;

31.   ragina visas suinteresuotas šalis nedelsiant nutraukti priešiškumą pietrytinėje šalies dalyje; kviečia Turkijos vyriausybę aktyviau siekti susitaikymo su tomis kurdų jėgomis, kurios nusprendė atsisakyti ginklų naudojimo;

32.   ragina Turkijos valdžios institucijas labiau stengtis užtikrinant, kad moterys, kurioms šeimos ar kultūrinė aplinka trukdo laisvai įgyti pradinį ar vidurinį išsilavinimą, galėtų apginti savo teisę į išsilavinimą;

33.   pabrėžia, kad nuo 1999 m. bendra situacija pietrytinėje dalyje pagerėjo tiek saugumo, tiek pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms atžvilgiu; ragina Turkijos vyriausybę numatyti planus, sudarančius galimybes pageidaujantiems asmenims grįžti į savo kaimus ir miestus pietryčių regione, ir tinkamai spręsti problemas, susijusias su kaimų apsaugos sistema; primygtinai ragina Turkiją nuginkluoti kaimų sargybinius ir išformuoti kaimų apsaugos sistemą; ragina Turkiją glaudžiai bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Jungtinių Tautų Organizacija, ES ir Europos Taryba, kad būtų galima palaikyti ir paspartinti šalies viduje perkeltų asmenų grąžinimą laikantis pagrindinių JT principų dėl perkėlimo šalies viduje, ir primygtinai ragina valdžios institucijas sukurti integruotą regionų vystymosi koncepciją, skirtą ekonomiškai vystyti pietryčių regioną ir skatinti bendrą visuomenės modernizavimą;

34.   ragina Turkiją atšaukti teritorinę išlygą 1951 m. Ženevos konvencijai dėl pabėgėlių statuso;

35.   ragina Turkijos valdžios institucijas taikyti TDO normas dėl profesinių sąjungų teisių ir priimti kitus teisės aktus, draudžiančius įdarbinimą;

36.   ragina Turkijos vyriausybę panaikinti visas kliūtis profesinėms sąjungoms pačioms organizuoti savo veiklą ir remti asociacijų laisvę, atsisakant nuostatos, kuri naujų organizacijų kūrimui reikalauja gauti išankstinį vyriausybės leidimą, bei palengvinti kelią tikram socialiniam dialogui kaip vienam iš ekonominio ir socialinio modelio ramsčių;

37.   kviečia Turkijos vyriausybę, toliau tęsiant dabartines reformas, dar labiau apriboti armijos politinį vaidmenį;

38.   sveikina tai, kad Turkijos Konstitucijoje buvo išsaugotas tarptautinės teisės viršenybės prieš nacionalinę teisę principas srityse, susijusiose su Europos žmogaus teisių konvencija, ir ragina Turkijos valdžios institucijas gerbti visas joje numatytas sąlygas ir neatidėliojant įgyvendinti visus dar neįgyvendintus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus;

39.   ragina Turkiją skatinti susitaikymo su armėnų tauta procesą pripažįstant vykdžius genocidą armėnų tautos atžvilgiu, kaip pareikšta ankstesnėse (nuo 1987 m. birželio 18 d. iki 2004 m. balandžio 1 d.) Europos Parlamento rezoliucijose, susijusiose su Turkijos kandidatės statusu;

40.   mano, kad Turkijos ir Armėnijos vyriausybės, galbūt padedamos dvišalio nepriklausomų ekspertų komiteto, turi tęsti susitaikymo procesą siekdamos atvirai išspręsti klausimus dėl tragiškų praeities įvykių ir prašo Turkijos vyriausybės kiek įmanoma greičiau vėl atverti sienas su Armėnija;

41.   ragina Komisiją ir Tarybą reikalauti, kad Turkijos valdžios institucijos formaliai pripažintų istorinę realybę – 1915 m. vykdytą armėnų genocidą – ir kad, atsižvelgdamos į Europos Parlamento nuo 1987 m. iki 2004 m. priimtas rezoliucijas, skubiai atvertų sienas tarp Turkijos ir Armėnijos;

42.   stiprinant regioninį stabilumą ir gerinant santykius su kaimynais, prašo Turkijos jautriai reaguoti į šių šalių reikalavimus dėl vandens, ypač dėl Mesopotamijos pelkių Irane ir Irake, kur, pastačius Ataturko užtvanką, itin sumažėjo pritekančio vandens; prašo, kad Turkija sudarytų darbo grupes su savo kaimynais, tarp jų ir Sirija, tam, kad iš Turkijos ištekančių upių vanduo būtų teisingai ir nešališkai paskirstytas;

43.   dar kartą ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti bet kokius veiksmus, kuriais diskriminuojamos religinės mažumos ir bendruomenės ar joms keliama sunkumų, įskaitant nuosavybės teisių, teisinio statuso, mokyklų ir vidinio valdymo, aplinkos apsaugos planavimo taisyklių ir dvasininkų mokymo srityse, ir kaip pirmo akivaizdaus įrodymo, kad imtasi reikiamų priemonių, reikalauja nedelsiant vėl atidaryti Halkio graikų ortodoksų seminariją ir viešai vartoti bažnytinį ekumeninio patriarchato pavadinimą; ragina Turkiją, atsižvelgiant į esamus sunkumus, vadovautis atitinkama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika; ragina pripažinti ir ginti levitus, taip pat pripažinti religiniais centrais Cem namus, palikti laisvę rinktis bet kokį religinį auklėjimą, kad tai apimtų ne vien tik sunitų religiją; ragina ginti visų krikščionių mažumų ir bendruomenių Turkijoje (pvz., Stambulo, Imvroso ir Tenedoso graikų) pagrindines teises;

44.   gerbdamas demokratinę graikų kipriečių bendruomenės valią apgailestauja, kad jai nepavyko priimti sprendimo, ir ragina Turkijos valdžios institucijas ir toliau konstruktyviai spręsti Kipro klausimą bei siekti abiem šalims priimtino sprendimo, kuris turi būti aptariamas vadovaujantis Annano plano nuostatomis ir ES steigimo principais, ir pagal JT rezoliucijas stengtis kuo anksčiau išvesti pajėgas pagal specialų kalendorinį planą; mano, kad Turkijos pajėgas būtina išvesti siekiant toliau mažinti įtampą, atnaujinti dialogą tarp šalių ir parengti ilgalaikį sprendimą; ragina Turkijos valdžios institucijas pripažinti Kipro Respubliką; ragina Turkijos valdžios institucijas atkreipti dėmesį į faktą, kad šios derybos yra tarpvyriausybinės Turkijos ir 25 ES valstybių narių derybos; Kipro Respublika yra viena iš šių valstybių narių; derybų pradžia akivaizdžiai reiškia, kad Turkija pripažįsta Kiprą;

45.   ragina Tarybą tesėti pažadą ir užbaigti Kipro turkų bendruomenės izoliaciją; viliasi, kad greitai bus priimti du reglamentai dėl ekonominės pagalbos ir prekybos su šiaurine salos dalimi;

46.   primena Turkijos valdžios institucijoms, kad bet kokius užsitęsusius konfliktus su kaimyninėmis valstybėmis būtina išspręsti pagal JT Chartiją ir atitinkamas sutartis; dar kartą primena Turkijos valdžios institucijoms gerų santykių su kaimyninėmis šalimis ir susilaikymo nuo grasinimų bei įtampą keliančios karinės veiklos įtaką narystės procese; kaip teigiama Helsinkio Europos Vadovų Tarybos išvadose, nepavykus susitarti neišspręstas sienų nustatymo klausimas galutiniam sprendimui priimti turi būti nagrinėjamas Tarptautiniame Teisingumo Teisme; be to, ragina Turkijos valdžios institucijas panaikinti šiuo metu galiojančius apribojimus laivams, kurie plaukioja su Kipro vėliava ir užsiima prekyba, susijusia su ES priklausančia valstybe nare;

47.   ragina Komisiją įtraukti į peržiūrėtą Stojimo Partnerystę visas būtinas politines reformas ir pabrėžia būtinybę tęsti veiksmingą Bendrijos pagalbą, paremtą peržiūrėta Stojimo Partneryste ir, atsižvelgiant į atitikimą Kopenhagos kriterijus, kiek galima labiau pritaikytą Turkijos poreikiams;

48.   prašo Komisijos, Tarybos ir valstybių narių imtis visų būtinų priemonių siekiant įgyvendinti Konstituciją Europai taip, kad ES galėtų išpildyti visas išankstines jos sklandaus veikimo sąlygas ir padidinti gebėjimą priimti naujas valstybes nares;

49.   sveikina Komisijos rekomendaciją stebėti teisinių reformų įgyvendinimą, laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių bei teisės viršenybės principų laikymąsi bei jos įsipareigojimą, laikantis Europos Sąjungos sutarties ir Konstitucijos Europai nuostatų, rekomenduoti sustabdyti derybas dėl narystės, jei šie principai būtų rimtai ir nuolat pažeidinėjami; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą priimant tokį sprendimą konsultuotis su Parlamentu;

50.   primena 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose buvo nustatyti Kopenhagos kriterijai narystei ES ir ragina Europos Vadovų Tarybą sprendime dėl derybų su Turkija pradžios nurodyti, kad Sąjungos gebėjimas priimti Turkiją nare išlaikant Europos integracijos pagreitį yra svarbus kriterijus narystei tiek Sąjungos, tiek kandidačių atžvilgiu;

51.   skatina Turkijos valdžios institucijas tęsti reformas, skirtas stiprinti žmogaus teisių apsaugos mechanizmus, pvz., suteikiant visuomenės nariams galimybę pateikti skundą nepriklausomai institucijai; todėl šiuo tikslu netolimoje ateityje svarbiu laiko ombudsmeno biuro įkūrimą;

52.   šiuo tikslu akcentuoja teismo pareigūnams ir teisėjams skirtų pasikeitimo ir apmokymo programų bei simpoziumų, skirtų Bendrijos teisei, kuriuos Turkija pradėjo organizuoti bendradarbiaudama su ES ir keliomis jos valstybėmis narėmis bei Europos Taryba, svarbą;

53.   su susidomėjimu pažymi ekonominių kriterijų kontekste padarytą pažangą, ypač tai, kad Turkija laikosi acquis communautaire energetikos, pramonės politikos, mokslinių tyrimų ir telekomunikacijų srityse; tačiau mano, kad pažanga įvairiose srityse buvo nevienoda, todėl reikalingos bent jau keturios reformos: sukurti didesnį pajėgumą įgyvendinti ir įtvirtinti acquis, įsteigti nepriklausomai veikiančią instituciją stebėti valstybės pagalbą, padidinti mokslui ir moksliniams tyrimams skiriamas lėšas, nes Turkijos pajėgumai išlieka riboti dėl žemo išlaidų lygio pagal jų sudaromą procentą nuo BVP, ir peržiūrėti telekomunikacijų sektoriaus teisės aktus, siekiant pakeisti rinkos struktūrą, kurioje dominuoja didelės ir galingos įmonės;

54.   kviečia Komisiją ir Tarybą atlikinėti kasmetinius paskesnius poveikio tyrimus, atlikti kitus reikalingus tyrimus dėl galimos Turkijos narystės, įskaitant tyrimus dėl būtinų ES politikos reformų, bei pateikti savo išvadas Europos Parlamentui ir ES valstybių narių parlamentams;

55.   pabrėžia, kad tik ryžtingai įgyvendindama ir tęsdama reformas ir šitaip parodydama savo pasirengimą perimti ES vertybes Turkija galės užtikrinti reformų proceso negrįžtamumą ir pelnyti būtiną ES viešosios nuomonės pritarimą; tikisi, kad šiuos pasiekimus Komisija ir Taryba galės pademonstruoti pagrįsdama juos faktiniais duomenimis;

56.   šiame kontekste ragina Komisiją ir Tarybą rengti kasmetinius pranešimus Europos Parlamentui ir ES valstybių narių parlamentams apie Turkijos pažangą siekiant politinių kriterijų atitikimo ir įtraukti į šiuos pranešimus visus patikrintus atvejus apie per tuos metus praneštus kankinimus ir ES valstybėse narėse Turkijos piliečiams suteikto politinio prieglobsčio atvejų skaičių;

57.   primygtinai ragina Komisiją, pradėjus derybas dėl įvairių skyrių ir esant rimtų bei nuolatinių laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir teisės viešpatavimo pažeidimų, pasikonsultavus su Europos Parlamentu, pagal Europos Sąjungos sutarties nuostatas rekomenduoti derybas nutraukti;

58.   pažymi, kad derybas su Turkija galima sėkmingai užbaigti tik priėmus ES finansinę perspektyvą laikotarpiui nuo 2014 m.;

59.   pažymi, kad Turkijos įstojimo į ES įtaka Sąjungos biudžetui gali būti iki galo įvertinta tik tuomet, kai atsižvelgiant į finansinę perspektyvą laikotarpiui nuo 2014 m. bus apibrėži finansinių derybų su Turkija parametrai;

60.   pabrėžia, kad Komisijos rekomendacija derėtis dėl ilgų pereinamųjų laikotarpių bei specialių priemonių tokiose srityse, kaip struktūrinė politika ir žemės ūkis, taip pat nuolatinių apsaugos priemonių laisvam darbo jėgos judėjimui įtvirtinimo stojimo sutartyje neturėtų turėti neigiamos įtakos Turkijos pastangoms taikant acquis;

61.  Europos Sąjungos gebėjimą priimti naujas valstybes nares, kaip vieną iš Kopenhagos kriterijų, laiko būtina sąlyga prieš jų priėmimą, todėl mano, kad Europos Sąjunga iš savo pusės turi būti pajėgi atlikti politinę ir institucinę reformą;

62.   pabrėžia ES piliečių nuomonės apie galimą stojimo sutartį svarbą; todėl ragina Turkijos vyriausybę ir Komisiją, atsižvelgiant į trečiojo ramsčio nuostatas, inicijuoti ES ir Turkijos piliečių informavimo kampanijas, kurių metu bus rengiamos mainų programos ir visuomeniniai renginiai, skirti gerinti integracijos proceso suvokimą ir puoselėti abišalį supratimą; tikisi konkrečių Komisijos pasiūlymų dėl veiklos, skirtos veiksmingai remti šį procesą ir skatinti glaudesnį politinį ir kultūrinį ES ir Turkijos visuomenės dialogą; pabrėžia, kad Turkijos priartėjimo prie ES kriterijų procesas turi vykti sąžiningai ir skaidriai;

63.   pabrėžia, kad derybų pradžia – tai ilgalaikio proceso, kuris iš esmės nėra ribojamas laiko atžvilgiu ir a priori neprivalo automatiškai baigtis naryste ES, pradžia; nežiūrint į tai, pabrėžia, kad derybų tikslas yra Turkijos narystė ES, tačiau šio siekio įgyvendinimas priklausys nuo abišalių pastangų; todėl narystė nėra automatinė pradėtų derybų pasekmė;

64.   mano, kad galimo įstojimo kontekste dabar Turkijos valdžios institucijos turėtų įrodyti, kad jos gali išpildyti Kopenhagos politinius kriterijus ir per ilgesnį laiką patvirtinti, kad reformų procesas, kurį reikės tęsti ir įgyvendinti, yra esminis ir negrįžtamas;

65.   ragina Turkijos valdžios institucijas skatinti dažnus vizitus ir dialogą su Europos Parlamentu netaikant tam jokių apribojimų;

66.   mano, kad, nežiūrint į teigiamą ar neigiamą derybų baigtį, ES ir Turkijos santykiai turi užtikrinti, kad Turkija lieka stipriai įsitvirtinusi Europos struktūrose;

67.   mano, kad pradėti derybas dėl narystės rekomenduotina tol, kol yra susitarta, kad:

68.   atsižvelgdamas į Komisijos pranešime pristatytą bendrą pažangą ir į kitas šios rezoliucijos nuostatas, kviečia Europos Vadovų Tarybą be pernelyg didelio delsimo pradėti derybas su Turkija;

69.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, Europos Žmogaus Teisų Teismo pirmininkui, Turkijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Dar nepaskelbta OL. (2) Priimti tekstai, P5_TA-PROV(2004)0274. (3) OL C 68 E, 2004 3 18, p. 592.