Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Asociacijos susitarimo su Libano Respublika sudarymo(1),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės, ypač į 2005 m. vasario 23 d. rezoliuciją(2),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 2 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1559 dėl Libano,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 15 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą dėl Libano,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 21 d. Tarybos išvadas dėl Vidurio Rytų taikos proceso,

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Platesnės Europos ir kaimynystės: naujos santykių su rytų ir pietų kaimynais struktūros(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl ES veiklos žmogaus teisių ir demokratijos srityje su Viduržemio jūros regiono partneriais intensyvinimo(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   sukrėstas 2005 m. vasario 14 d. Beirute įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo buvęs Libano Ministras Pirmininkas Rafik Hariri ir kiti nekalti civiliai asmenys,

B.   kadangi Rafik Hariri buvo vienas iš įtakingiausių politikų ir vienas iš labiausiai Libano susitaikymo procesui atsidavusių asmenų bei stipriai agitavo už užsienio karinių pajėgų pasitraukimą iš jo šalies,

C.   kadangi Libanas tvirtais istoriniais, kultūriniais ir ekonominiais ryšiais yra susijęs su Europa, svarbus Europos Sąjungos partneris Artimuosiuose Rytuose ir Europos kaimynystės politikos veikėjas ir kadangi ši tragedija reiškia puolimą demokratijos principų, kurie yra svarbūs Libanui ir Europos Sąjungai,

D.   džiaugdamasis pastarųjų dienų taikių ir demokratinių visuomenės demonstracijų mastu ir tuo, kad visuomenė įrodė visos tautos vienybę šalyje, kurioje laikomasi skirtingų politinių ir religinių įsitikinimų,

E.   pritardamas tam, kad JT Generalinis Sekretorius Kofis Annanas nusprendė nusiųsti faktų tikrinimo misiją ir nustatyti buvusio Libano ministro pirmininko Rafik Hariri nužudymo aplinkybes, priežastis ir padarinius,

F.   kadangi 2005 m. vasario 28 d. Libano ministras pirmininkas Omaras Karamis atsistatydino parlamentui svarstant opozicijos remiamą iniciatyvą pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe ir atsakydamas į visuomenės spaudimą, kuris pasireiškė opozicijos surengtomis demonstracijomis ir raginimais išvesti Sirijos pajėgas,

G.   kadangi 2005 m. gegužės mėn. Libane turi vykti parlamento rinkimai ir atsižvelgdamas į Libano tautos norą lemti savo politinę ateitį,

H.   atsižvelgdamas į Sirijos ir Libano prezidentų sprendimą paskelbti apie Sirijos pajėgų patraukimą į Bekaa slėnio rytinę dalį iki kovo pabaigos, nors tarptautinė bendruomenė ragina, kad Sirijos pajėgos būtų visiškai ir greitai išvestos iš Libano,

I.   kadangi dėl derybų atnaujinimo tarp Izraelio vyriausybės ir Palestinos vadovybės dar labiau būtina paskatinti Sirijos ir Libano derybas siekiant rasti visuotinį ilgalaikį Artimųjų Rytų konflikto sprendimą,

J.   pabrėždamas, kad pasirašydama Asociacijos su ES susitarimą Sirija įsipareigos dalyvauti politiniame dialoge, grindžiamame parama demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei bei pagarba tarptautinei teisei,

K.   pabrėždamas būtinybę neleisti, kad Libanas vėl išgyventų naują neramumų laikotarpį ir paremti pažeidžiamas demokratines institucijas bei tęsti susitaikymo procesą,

L.   pažymėdamas visiškai demokratinio ir nepriklausomo Libano galimą vaidmenį plėtojant Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystę ir vykdant Europos kaimynystės politiką,

1.   nedviprasmiškai smerkia 2005 m. vasario 14 d. Beirute įvykdytą išpuolį, per kurį žuvo buvęs Libano Ministras Pirmininkas Rafik Hariri ir kiti nekalti civiliai asmenys, reiškia pasibaisėjimą ir pasipiktinimą šiuo barbarišku veiksmu ir perduoda nuoširdžiausią užuojautą Rafik Hariri ir kitų aukų šeimoms;

2.   ragina, atsižvelgiant į 2005 m. vasario 15 d. JT Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą, dėti visas įmanomas pastangas siekiant išsiaiškinti šio išpuolio priežastis, aplinkybes ir padarinius; ragina Libano valdžios institucijas tęsti bendradarbiavimą su JT faktų nustatymo misijos darbuotojais;

3.   mano, kad šis nusikaltimas negali sutrukdyti rinkimų procesui Libane ir pabrėžia laisvų, demokratinių ir skaidrių parlamento rinkimų svarbą šalyje; dar kartą kviečia apsvarstyti galimybę siųsti Europos Sąjungos stebėjimo misiją stebėti parlamento rinkimų Libane ir ragina Komisiją šiuo klausimu imtis visų reikiamų priemonių;

4.   ragina Komisiją nedelsiant pradėti bendradarbiavimą ir MEDA programos bei Europos iniciatyvos demokratijai ir žmogaus teisėms remti priemonėmis stiprinti pilietinę visuomenę ir nepriklausomas NVO;

5.   ragina Komisiją baigti kurti Libanui skirtą veiksmų planą, kuriame būtų pasiūlyta, kaip spręsti šalies politinio stabilumo, jos demokratinių institucijų stiprinimo ir atkūrimo proceso pagreitinimo klausimus;

6.   džiaugiasi teigiamais pastarųjų savaičių įvykiais Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Izraelio ir Palestinos derybų atnaujinimą, ir ragina Siriją netoleruoti jokios formos terorizmo, pvz., neremti Hezbollah ir kitų ginkluotų grupuočių operacijų;

7.   mano, kad yra aiškių Hezbollah teroristinės veiklos įrodymų ir Taryba turėtų imtis visų reikiamų priemonių siekdama užkirsti kelią tokiai veiklai;

8.   mano, kad yra labai svarbu atnaujinti tiesioginį Sirijos ir Izraelio dialogą siekiant užtikrinti taiką ir saugumą šiose šalyse bei užtikrinti jų suverenitetą ir vientisumą, kaip numatyta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose;

9.   ragina Siriją siekiant užtikrinti taiką ir regiono stabilumą bendradarbiauti su Europos Sąjunga šiai įgyvendinant Europos kaimynystės politiką; primena, kad labai svarbu įgyvendinti Rezoliuciją Nr. 1559, kurioje skelbiama tarptautinės bendruomenės parama Libano teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei; ragina Siriją nesikišti į Libano vidaus reikalus; atkreipia dėmesį į sprendimą iki kovo pabaigos išvesti Sirijos pajėgas, tačiau ragina visiškai išvesti Sirijos karines pajėgas ir jos žvalgybos tarnybas iš Libano, kaip nurodoma Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose; mano, kad Asociacijos susitarimo sudarymas su Sirija ir tolesnė Europos kaimynystės politikos su šia šalimi plėtotė yra galima tik tuo atveju, jeigu Sirija aiškiai prisiims atitinkamus įsipareigojimus;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Libano vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL C 38 E, 2004 2 12, p. 307. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0046. (3) OL C 87 E, 2004 4 7, p.506. (4) OL C 97 E, 2004 4 22, p.656.