(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvą (14811/2004)(1),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 30 straipsnio 1 dalies c) punktą ir 34 straipsnio 2 dalies c) punktą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6-0221/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6-0079/2005),

1.   pritaria Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvai su pakeitimais;

2.   raginą Tarybą atitinkamai pakeisti iniciatyvą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jeigu ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai ir Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybėms.

Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai 1 pakeitimas 1 konstatuojamoji dalis (1) 12 valstybių narių teisėta valiuta euro yra vis plačiau naudojama pasaulyje ir todėl tapo tarptautinių pinigų padirbinėjimo organizacijų prioritetiniu taikiniu. (1) 12 valstybių narių teisėta valiuta euro palaipsniui tapo ypač svarbia pasaulyje ir todėl euro klastojimas ir padirbinėjimas yra vietinių ir tarptautinių nusikalstamų organizacijų, veikiančių Europos Sąjungoje ir už jos ribų, prioritetiniu taikiniu . 2 pakeitimas 2 konstatuojamoji dalis (2)  Į eurą nusitaikė ir trečiųjų šalių padirbinėtojai. Išbraukta. 3 pakeitimas 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a) Veikdamos atskirai valstybės narės reikiamos apsaugos eurui suteikti negali, kadangi euro banknotai ir monetos cirkuliuoja už valstybių narių, priklausančių monetarinei sąjungai, ribų. 4 pakeitimas 3 b konstatuojamoji dalis (nauja) (3b) Turi būti dar labiau skatinamas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su Europolu, siekiant sustiprinti euro apsaugą už Europos Sąjungos ribų. 5 pakeitimas 4 konstatuojamoji dalis (4)  Konvencija dėl kovos su pinigų padirbinėjimu, dėl kurios buvo susitarta Ženevoje 1929 m. balandžio 20 d. (toliau – Ženevos konvencija), Europos integracijos sąlygomis turėtų būti taikoma veiksmingiau. (4)  Tarptautinė konvencija dėl kovos su pinigų padirbinėjimu, dėl kurios buvo susitarta Ženevoje 1929 m. balandžio 20 d. (toliau – Ženevos konvencija) ir jos papildomas protokolas turėtų būti taikomi veiksmingiau, siekiant užtikrinti pažangią, veiksmingą ir nuolatinę euro apsaugą. 6 pakeitimas 5 konstatuojamoji dalis (5)  Trečiosioms šalims reikia centrinės ryšių palaikymo įstaigos informacijai apie padirbtus eurus, o visa informacija apie padirbtus eurus turėtų būti surinkta Europole analizės tikslais. (5)  Trečiosioms šalims reikia centrinės ryšių palaikymo įstaigos informacijai apie padirbtus eurus, o visa informacija apie padirbtus eurus turėtų būti surinkta Europole analizės tikslais glaudžiai bendradarbiaujant su ES valstybių narių nacionaliniai centriniai biurais. 7 pakeitimas 6 konstatuojamoji dalis (6)  Atsižvelgdama į 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, Taryba mano, kad visos valstybės narės turėtų tapti Ženevos konvencijos Susitariančiosiomis Šalimis ir įsteigti centrinius biurus pagal Konvencijos 12 straipsnį. (6)  Atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos pagrindų sprendimą dėl su euro įvedimu susijusios apsaugos nuo padirbinėjimo sustiprinimo skiriant baudžiamąsias ir kitas sankcijas1 bei atsižvelgdama į 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, Taryba mano, kad visos valstybės narės turėtų tapti Ženevos konvencijos Susitariančiosiomis Šalimis ir įsteigti centrinius biurus pagal Konvencijos 12 straipsnį. ____________________ 1OL L 140, 2000 6 14, p. 1. 8 pakeitimas 7 konstatuojamoji dalis (7)  Taryba mano, kad Europolą reikėtų paskirti centriniu biuru kovoje su eurų padirbinėjimu pagal Ženevos konvencijos 12 straipsnį, (7)  Taryba mano, kad Europolą reikėtų paskirti centriniu biuru kovoje su eurų padirbinėjimu, tai užduotis, kurią Europoas vykdys glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybių narių nacionaliniais centriniais biurais pagal Ženevos konvencijos 12 straipsnį, 9 pakeitimas 1 straipsnio 1 dalis 1.  Valstybių narių, kurios yra Ženevos konvencijos dėl kovos su pinigų padirbinėjimu, Susitariančiosios Šalys, būtent Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė, atžvilgiu Europolas, pagal priede pateikiamą deklaraciją (toliau - deklaracija), veikia kaip centrinis biuras kovoje su euro padirbinėjimu pagal Ženevos konvencijos 12 straipsnio pirmąjį sakinį. Visų kitų valiutų padirbinėjimo ir Europolui nesuteiktų centrinio biuro funkcijų pagal deklaraciją srityje esama nacionalinių centrinių biurų kompetencija lieka galioti. 1.  Visų valstybių narių atžvilgiu Europolas, pagal priede pateikiamą deklaraciją (toliau - deklaracija), veikia kaip Europos Sąjungos centrinis biuras, saugantis eurą nuo padirbinėjimo pagal Ženevos konvencijos 12 straipsnio pirmąjį sakinį ir glaudžiai bendradarbiaujantis su valstybių narių nacionaliniais centriniais biurais. Visų kitų valiutų padirbinėjimo ir Europolui suteiktų ar nesuteiktų centrinio biuro funkcijų pagal deklaraciją srityje esama nacionalinių centrinių biurų kompetencija lieka galioti. 10 pakeitimas 1 straipsnio 2 dalis 2.  Valstybės narės, kurios dar nėra Ženevos konvencijos Susitariančiosiomis Šalimis, būtent Kipras, Estija, Latvija, Lietuva, Malta, Slovakija ir Slovėnija, prisijungia prie Ženevos konvencijos. Prisijungusios prie Ženevos konvencijos, pagal deklaraciją jos paskiria Europolą centriniu biuru kovoje su eurų padirbinėjimu pagal Ženevos konvencijos 12 straipsnio pirmąjį sakinį. Išbraukta. 11 pakeitimas 2 straipsnio 1 dalis 1.  Valstybių narių, kurios yra Ženevos konvencijos šalys, vyriausybės priims deklaraciją, o Vokietijos Federacinės Respublikos komisija perduos deklaraciją Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui. 1.  Valstybių narių vyriausybės priima deklaraciją ir įgalioja Vokietijos Federacinės Respublikos atstovą, kad šis perduotų deklaracijas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. 12 pakeitimas 2 straipsnio 2 dalis 2.  Valstybių narių, kurios dar nėra Ženevos konvencijos Susitariančiosios Šalys, vyriausybės, šioms Šalims prisijungus, nedelsdamos pateikia deklaraciją ir įgalioja Vokietijos Federacinės Respublikos atstovą persiųsti deklaraciją Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. Išbraukta. 13 pakeitimas Priedo pirmasis įžanginis sakinys Aš, ……………, Europos Sąjungos valstybė narė, …. suteikiu Europos policijos biurui (toliau – Europolas) mandatą kovoti su euro padirbinėjimu. Aš, ……………, Europos Sąjungos valstybė narė, …. suteikiu Europos policijos biurui (toliau – Europolas) mandatą veikti kaip Europos Sąjungos centrinis biuras ir kovoti su euro padirbinėjimu pagal Ženevos konvenciją – užduotis, kurią Europoas vykdys kartu ir glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybių narių nacionaliniais centriniais biurais. 14 pakeitimas Priedo 1.1 punktas 1.1.  Europolas centralizuoja ir tvarko pagal Europolo konvenciją visą informaciją, kuri padeda tirti eurų padirbinėjimą, užkirsti jam kelią ir su juo kovoti bei nedelsdamas perduoda šią informaciją ES valstybių narių nacionaliniams centriniams biurams. 1.1.  Europolas glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybių narių nacionaliniais centriniais biurais centralizuoja ir tvarko pagal Europolo konvenciją visą informaciją, kuri padeda tirti eurų padirbinėjimą, užkirsti jam kelią ir su juo kovoti. 15 pakeitimas Priedo 1.5 punkto įvadinis sakinys 1.5.  Išskyrus grynai vietinės reikšmės atvejus, Europolas, jei mano esant tai tikslinga, praneša trečiųjų šalių centriniams biurams: 1.5.  Išskyrus grynai vietinės reikšmės atvejus, Europolas, jei mano esant tai tikslinga ir atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 12 d. Tarybos aktą, nustatantį taisykles, reglamentuojančias asmens duomenų perdavimą iš Europolo trečiosioms šalims ir tretiesiems asmenims, praneša trečiųjų šalių centriniams biurams: ___________________ OL C 88, 1999 3 30, p. 1. 16 pakeitimas Priedo 1.7 punktas 1.7.  Jei Europolas negali vykdyti 1.1 – 1.6 punktuose nurodytų uždavinių pagal Europolo konvenciją, valstybių narių nacionaliniai centriniai biurai išlaiko savo kompetenciją. Išbraukta. 17 pakeitimas Priedo 1 a punktas (naujas) 1a. Europolo kompetencijoje esančios funkcijos saugoti eurą nuo padirbinėjimo pagal Ženevos konvenciją turi būti įgyvendinamos kartu su ES valstybių narių nacionalinių centrinių biurų kompetencijoje esančiomis funkcijomis glaudžiai su jais bendradarbiaujant. 18 pakeitimas Priedo 2 punktas 2.  Visų kitų valiutų padirbinėjimo ir Europolui nesuteiktų centrinių biurų funkcijų pagal 1 punktą srityje lieka galioti esama nacionalinių centrinių biurų kompetencija. 2.  Priemonėms, skirtoms kovai su visų kitų valiutų padirbinėjimu, lieka galioti esama nacionalinių centrinių biurų kompetencija.

(1) Dar nepaskelbta OL.