Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Trumpųjų nuotolių laivybos vystymasis Europoje: dinamiška alternatyva darnaus transporto grandinėje. Antroji dvejų metų pažangos ataskaita"(1),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos "Europos transporto politika 2010 m.: laikas nuspręsti"(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Baltąją knygą "Europos transporto politika 2010 m.: laikas nuspręsti" (KOM(2001)0370 – C5-0658/2001),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo programa" (KOM (2003)0155),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl trumpųjų nuotolių jūrų laivybos (KOM (2004)0453),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Bendrijos valstybės pagalbos jūrų transportui gairės" (C(2004)0043),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 9 ir 10 d. vykusio neoficialaus Transporto tarybos susitikimo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0055/2005),

A.  A kadangi trumpųjų nuotolių jūrų laivyba – tai krovinių ir keleivių gabenimas jūra arba vidaus vandens keliais, sudarantis Europos bei regionų, kurie siejasi su Europa, transporto logistikos grandį, ir kadangi trumpųjų nuotolių jūrų laivyba sudaro neatskiriamą transporto logistikos grandį, siejančią tiekėjus ir vartotojus, bei yra geografinės Europos vandens transporto priemonė, naudojama ir Bendrijos viduje, ir tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, pavyzdžiui, įsikūrusių prie Viduržemio arba Juodosios jūros,

B.  B kadangi naujos transeuropinio jūrų greitkelių tinklo, ypač greitkelių Baltijos jūroje, Vakarų Europoje, Pietryčių Europoje ir Pietvakarių Europoje, idėjos tikslas turėtų būti sutelkti prekių judėjimą jūrų transporto maršrutais taip, kad būtų patobulintos esamos trumpųjų nuotolių jūrų laivybos paslaugos arba sukurtos naujos, perspektyvios, reguliarios ir dažnos trumpųjų nuotolių jūrų laivybos paslaugos prekėms ir keleiviams gabenti tarp valstybių narių, siekiant sumažinti grūstis keliuose ir/arba patobulinti transporto ryšius su periferiniais arba salų regionais ir valstybėmis,

C.  C kadangi trumpųjų nuotolių jūrų laivyba, kuri sudaro apie 40 procentų viso transporto Bendrijos viduje, yra sudėtinė Europos transporto sistemos dalis, nes trumpųjų nuotolių jūriniais laivais jūra arba vidaus vandens keliais gabenamos prekės ir keleiviai iš vieno Europos uosto į kitą arba iš Europos uostų į ne Europos šalių, kurioms priklauso Europą supančių uždarų jūrų pakrantės dalis, uostus,

D.  D kadangi trumpųjų nuotolių jūrų laivyba taip pat turi didžiulį potencialą keleivių pervežimo srityje,

E.  E kadangi būtina plėtoti trumpųjų nuotolių jūrų laivybą, kad ji deramai atliktų jai skirtą vaidmenį ekonomikos, prekybos, socialinėje ir aplinkosaugos srityse; kadangi siekiant šio tikslo nacionalinės vyriausybės bei regioninės ir vietinės valdžios institucijos privalės teikti politinę, ekonominę ir finansinę pagalbą, bendradarbiaudamos su atitinkamų pramonės šakų atstovais,

F.  F pabrėždamas, kad dėl potencialių galimybių mažinti aplinkos taršą, kovoti su grūstimis daugelyje kelių ir mažinti pervežimo sąnaudas trumpųjų nuotolių jūrų laivyba turi galimybę tapti dar svarbesniu ir daug žadančiu elementu Europos intermodalinio transporto sistemos grandinėje, su sąlyga, kad valstybinės institucijos ir privataus sektoriaus atstovai imsis reikiamų priemonių visos Europos Bendrijos, valstybių, regionų ir vietos mastu siekdami užtikrinti visišką trumpųjų nuotolių jūrų laivybos plėtrą,

G.  G kadangi trumpųjų nuotolių jūros laivyba svarbi ekonominei ir socialinei Europos regionų, ypač pakrančių ir atokių jūros regionų, plėtrai, o tuo pačiu ir Bendrijos sanglaudai,

H.  H kadangi trumpųjų nuotolių jūrų laivyba taip pat suteikia unikalią galimybę per artimiausius metus jūrininkystės sektoriuje sukurti šimtus tūkstančių darbo vietų,

I.  I kadangi trumpųjų nuotolių laivyba skatindama prekybą taip pat skatina trečiųjų šalių, kurios ribojasi su periferiniais pajūrio regionais ir kurios nori palaikyti ryšius su Europos transporto tinklo infrastruktūra, socialinį ir ekonominį augimą,

J.  J pakartodamas mintį, kad nors atsakomybė už trumpųjų nuotolių jūrų laivybos plėtrą iš esmės tenka laivybos pramonei ir logistikai, Europos, valstybių ir regionų institucijos vaidina ne mažiau svarbų vaidmenį sudarant šiai plėtrai palankias sąlygas; kadangi jau buvo imtasi kai kurių teigiamai vertinamų iniciatyvų, pavyzdžiui, apibrėžti nacionaliniai prioritetai, pasiekti susitarimai kuriant Europos Sąjungos teisės aktus, susijusius su Marco Polo programos vykdymu, supaprastintas TJO – TPS (angl. IMO – FAL) blankų naudojimas (Tarptautinė jūrų organizacija – Tarptautinių pervežimų supaprastinimas),

K.  K įvertindamas regionines iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti trumpųjų nuotolių jūrų laivybą ir plėtoti trumpųjų nuotolių jūrų laivybos ryšius, tokias kaip iniciatyvą, skirtą Viduržemio jūros regionui, apimančią Ispaniją, Italiją, Prancūziją, Portugaliją ir Graikiją, bei valstybių narių iniciatyvas, skirtas jūrų greitkelių koncepcijos skatinimui ir įgyvendinimui keturiuose regionuose, apibrėžtuose sprendime Nr. 884/2004/EB(3), ypač iniciatyvas, skirtas Baltijos jūros regionui, Viduržemio jūros regiono valstybių – Prancūzijos, Ispanijos, Graikijos ir Italijos – iniciatyvas bei Atlanto regiono komiteto iniciatyvas,

1.   ragina intensyviau skatinti trumpųjų nuotolių jūrų laivybą kaip patikimą, tvarią ir saugią Europos transporto sistemos grandį, kuri, pasitelkiant, pvz., vidaus vandens kelių ir geležinkelių jungtis, būtų gerai integruota į logistinę grandinę, kad būtų sumažintos transporto grūstys; ragina skatinti modalinį pervežimų kelių transportu pakeitimą gabenimu trumpųjų nuotolių jūrų laivais ir (arba) pagerinti susisiekimą su atokiais ir salų regionais, valstybėmis narėmis, priklausomomis nuo jūrų laivybos, ir tarp regionų, kuriuos skiria natūralios kliūtys, stiprinant sanglaudą tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos ryšius su kaimyninėmis valstybėmis;

2.   ragina kiek įmanoma labiau supaprastinti administracines procedūras, kliudančias trumpųjų nuotolių jūrų laivybos plėtrai, nesukeliant pavojaus saugumui ir patikimumui, ypač procedūras, trukdančias logistikos proceso eigai ir, palyginus su pervežimu keliais, mažinančias šio gabenimo būdo konkurencingumą; mano, kad procedūros turėtų būti supaprastintos ir lengviau atliekamos, visų pirma kuo plačiau įdiegiant elektroninio ryšio priemones;

3.   ragina tarp Europos Sąjungos valstybių narių suformuoti aukštos kokybės trumpųjų nuotolių laivybai skirtus transporto koridorius, dalyvaujant visoms suinteresuotoms valstybinėms ir (arba) privačioms šalims ir, kur tai yra įmanoma, deramai panaudojant Europos Sąjungos neseniai sukurtas priemones, ypač susijusias su transeuropiniu transporto tinklu ir Marco Polo programa;

4.   ragina pirmenybę skirti investicijoms į infrastruktūrą, siekiant pagerinti prieigą prie uostų tiek iš sausumos, tiek iš jūros pusės, įskaitant, pavyzdžiui, transeuropinio transporto tinklo projektus, vykdomus tarp kaimyninių valstybių;

5.   šiame kontekste išreiškia pritarimą Komisijos programoms, kuriose numatyta supaprastinti teisinį pagrindą, taikomą trumpųjų nuotolių jūrų transportui ir vidaus laivybai, o supaprastinus administracinius ir muitinės formalumus bei bendradarbiaujant keleto transporto rūšių, pavyzdžiui, kelių ir jūrų, vežėjams, skatinti įsteigti "vieno langelio" tarnybą, reglamentuojamą privatinės ar viešosios teisės pagal teisinę padėtį kiekvienoje valstybėje narėje, kuri sudarytų galimybes ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms naudotis intermodalinio transporto paslaugomis;

6.   pabrėžia visų suinteresuotų šalių, valstybinių ir privačių, bendradarbiavimo skatinant trumpųjų nuotolių jūrų laivybos operacijas ir gerinant jų kokybę regioniniu, valstybių ir europiniu lygmeniu būtinybę;

7.   pabrėžia trumpųjų nuotolių jūrų laivybos, kaip papildomos transporto rūšies, potencialą; kuriuo, baigus kurti tam tikrą transeuropinio transporto tinklo infrastruktūrą, būtų galima pasinaudoti labai greitai ir nebrangiai; pabrėžia, pavyzdžiui, neatidėliotiną poreikį kurti alternatyvias susisiekimo tarp Prancūzijos ir Ispanijos priemones, kai apie 2020 m. bus atidaryta susisiekimo linija tarp Montpellier ir Figueras;

8.   ragina skatinti trumpųjų nuotolių jūrų laivybą, kaip mažiau aplinkai kenkiančią transporto rūšį, ir tuo pačiu, laikantis griežtų aplinkos apsaugos reikalavimų, kurti jūrų greitkelius;

Europos vieninga atsakomybės sistema

9.   ragina Europos bendrijos mastu atnaujinti diskusijas dėl daugiamodalinės grandinės atsakomybės sistemų suvienodinimo: siekiant sukurti vieną bendrą pasaulinę ir/arba Europos atsakomybės sistemą, kuri būtų pritaikyta intermodalinio transporto poreikiams Europoje ir kuri būtų vienodesnė, paprastesnė ir naudingesnė, visų pirma išanalizuoti galimus skirtingus civilinės atsakomybės modelius ir aktyviai dalyvauti tarptautiniu lygmeniu vykdomoje veikloje, ypač Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (angl. UNCITRAL) darbe;

Intermodaliniai pakrovimo vienetai (IPV)

10.   primygtinai ragina išspręsti IPV standartizavimo klausimą ir sukurti priimtiną standartizavimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas universalesniam ir efektyviausiam pakrovimo vienetų, kurie būtų pritaikyti visoms transporto priemonėms, o ypač jūrų, vidaus vandens kelių, geležinkelių ir kelių transporto priemonėms, pakrauti, naudojimui;

11.   šiuo klausimu primena savo pirmuoju svarstymu priimtą 2004 m. vasario 12 d. poziciją(4) dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria turėtų būti sukurtas Europos intermodalinis pakrovimo vienetas, sujungiantis konteinerio ir nuimamojo kėbulo privalumus, ir taip užtikrinantis didžiausią galimą intermodalumą; kad teisėkūros procedūra būtų kaip galima greičiau baigta, ragina Tarybą priimti bendrą poziciją dėl pasiūlymo;

Muitinė

12.   primena, kad trumpųjų nuotolių jūrų laivybai kaip prekių pervežimo būdui yra taikomi Europos Bendrijos teisės aktai muitų srityje;

13.   pritaria optimaliam Bendrijos taisyklėse muitų srityje numatytų išimčių naudojimui ir pasinaudojimo supaprastintomis muitinės procedūromis, kai prekės gabenamos naudojantis licencijuotos reguliarios laivybos paslaugomis, skatinimui;

14.   skatina visas su šiais klausimais susijusias puses diegti ir naudoti muitinių administracijų pasiūlytą Naująją kompiuterizuotą tranzito sistemą (angl. NCTS), galinčią, prekes gabenant trumpojo nuotolio jūrų laivais, pagreitinti muitinės procedūrų atlikimą ir padaryti jas efektyvesnėmis;

Elektroninės ryšio priemonės

15.   ragina visuose jūrų uostuose įrengti daugiau elektroninių tarnybų, kur visus būtinus formalumus būtų galima sutvarkyti vienoje vietoje;

16.   ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę, pasinaudojus reikalingu Bendrijos finansavimu, pateikti savo uostams elektroninių ryšių įrangą, naudojančią, kur tai yra įmanoma, centralizuotą elektroninių ryšių sistemą (angl. one- stop-shop);

17.   pabrėžia, kad, siekiant paspartinti elektroninių ryšių plėtrą, reikėtų siūlyti ir skatinti įsteigti visoje Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į pažangiausią jau daugelyje valstybių narių naudojamą patirtį, elektronines uostų bendrijas ir joms bendradarbiauti su Sąjunga ir, jei įmanoma, valstybėmis, kurios ribojasi su Europos Sąjunga;

Trumpųjų nuotolių jūrų laivybos paramos struktūros

18.   pritaria Europos trumpųjų nuotolių laivybos tinklo formavimo veiksmų planui ir prašo skatinimo centrų jį kuo greičiau įgyvendinti;

19.   įvertina darbo, kurį atlieka nacionaliniai trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo centrai ir jų Europos tinklas, svarbą ir kviečia valstybes nares tam tikrais atvejais, laikantis Bendrijos teisės aktų, paremti šiuos centrus;

20.   pabrėžia, kad strateginį planuojamų jūrų greitkelių poveikio aplinkai vertinimą valstybės narės ir Komisija privalo atlikti kartu; mano, kad šio poveikio aplinkai vertinimo metu turėtų būti analizuojamas net tik paties maršruto, bet ir uosto plėtros poveikis aplinkai bei transporto judėjimui pakrantėje;

21.   kviečia Komisiją skatinant trumpųjų nuotolių jūrų laivybą kartu pasiūlyti, kaip pagerinti šiame sektoriuje dirbančiųjų socialinius standartus;

Aplinkosaugos aspektai

22.   primena būtinybę stiprinti teigiamą trumpųjų nuotolių jūrų laivybos įvaizdį aplinkosaugos požiūriu, ypač vandens ir oro atžvilgiu, ir šiuo tikslu nustatyti minimalius aplinkos apsaugos reikalavimus, pvz., naudoti kurą, kurio sudėtyje yra mažai sieros, ir apriboti į orą ir vandenį išmetamų teršalų (SOx, NOx, CO2, ir pan.) kiekius; mano, kad daugiau dėmesio taip pat turėtų būti skiriama ekologiškų laivų koncepcijai, kuri buvo priimta 2002 m. vykusioje penktojoje Šiaurės jūros šalių ministrų konferencijoje;

23.   tačiau pabrėžia, jog reikalingi griežtesni Bendrijos teisės aktai, reglamentuojantys išmetamųjų dujų kiekį ir vandens taršą, kurią kelia trumpųjų nuotolių jūrų laivyba;

24.   dar kartą pabrėžia, jog būtina skatinti ir tęsti mažiau teršiančio kuro tyrimus;

25.   dar kartą pabrėžia poreikį atnaujinti statistinius įvairių transporto rūšių augimo Europoje duomenis, ypač duomenis apie sausuma gabenamų prekių kilmę ir paskirtį, kad būtų galima palengvinti intermodalinį perėjimą prie jūrų transporto;

Jūrų greitkeliai

26.   pripažįsta jūrų greitkelių koncepcijos svarbą ir galimybę jiems tapti naudinga priemone trumpųjų nuotolių jūrų laivybos propagavime sudarant sąlygas skatinti, pirmiausia atitinkamais atvejais bendrai finansuojant infrastruktūros priemones, modalinį pervežimų keliais pakeitimą gabenimu jūra bei tinkamu būdu pagerinti atokių ir salų regionų susisiekimą su centriniais rinkos regionais;

27.   pažymi šiuo metu vykstančią diskusiją dėl kokybės ženklo jūrų greitkeliams, kuris galėtų būti suteikiamas ir intermodalinio transporto operacijoms, apimančioms tam tikrus kokybės kriterijus atitinkančias gabenimo trumpojo nuotolio jūros laivais paslaugas; pažymi, kad kokybės ženklas jūrų greitkeliams, naudojantis ar nesinaudojant pagal Europos bendrijos taisykles, ypač konkurenciją reglamentuojančias taisykles, teikiama viešųjų fondų parama, galėtų būti suteikiamas šiuo metu teikiamoms kokybiškoms gabenimo paslaugoms bei toms paslaugoms, kurių teikėjai yra prisiėmę įsipareigojimų pasiekti reikalaujamą teikiamų paslaugų kokybės lygį;

28.   ragina priimti efektyvias, aiškias ir adekvačias veiksmų dė jūrų greitkelių ir trumpųjų nuotolių jūrų laivybos linijų finansavimo formas, sudarančias optimalią galimybę skirti papildomų lėšų paleisti naujas ilgalaikes ir perspektyvias linijas (kurios, kita vertus, jokiu būdu neturi daryti žalos esamoms jūrų laivybos paslaugoms), o prireikus pagal Bendrijoje galiojančias taisykles naudoti ir viešąsias paslaugas;

29.   primygtinai ragina paklausos konglomeraciją įtraukti į Bendrijos valstybės pagalbos jūrų transportui gairių nuostatas kaip prioritetinį kriterijų;

30.   ragina patikslinti Europos bendrijoje galiojančias taisykles, susijusias su susitarimų dėl jūros greitkelių eksploatacijos pradėjimo sudarymo tvarka, bei konkurencijos teisės taisykles, susijusias su trumpųjų nuotolių jūrų laivybos projektų bei jūros greitkelių nacionaliniu viešuoju finansavimu;

o
o   o

31.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 121, 2001 4 24, p. 489. (2) OL C 43 E, 2004 2 19, p. 250. (3) 1 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 884/2004/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (OL L 167, 2004 4 30, p. 1). (4) OL C 97 E, 2004 4 22, p. 612.