Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Sąjungos vaidmens siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų (TPT) (2004/2252(INI))
Europos Parlamentas,
- atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje Tūkstantmečio plėtros tikslai (TPT) nurodomi kaip tarptautinės bendruomenės bendrai priimti skurdo panaikinimo kriterijai,
- atsižvelgdamas į po to parengtus Jungtinių Tautų vystymo programos pranešimus apie žmogaus socialinę raidą,
- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (JTPPK) pranešimą "Mažiausiai išsivysčiusios šalys 2002 m.: kaip išvengti skurdo spąstų",
- atsižvelgdamas į metinius Jungtinių Taustų Generalinio Sekretoriaus pranešimus dėl Tūkstantmečio deklaracijos įgyvendinimo, kurių paskutinis padarytas 2004 m. rugpjūčio 27 d.,
- atsižvelgdamas į profesoriaus Jeffrey Sachs vadovaujamos JT Tūkstantmečio projekto grupės pranešimą "Investicijos į plėtrą: praktinis planas siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų",
- atsižvelgdamas į metinį UNICEF pranešimą dėl pasaulio vaikų padėties ir 1989 m. Vaiko teisių konvenciją,
- atsižvelgdamas į tarptautinių konferencijų baigiamąsias deklaracijas ir išvadas, ypač 2002 m. Monterėjaus Tarptautinės konferencijos dėl plėtros finansavimo, 2002 m. Johanesburgo pasaulio viršūnių susitikimo dėl subalansuotos plėtros, 2001 m. trečiosios Briuselio Jungtinių Tautų konferencijos dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių, 2001 m. Dohos ketvirtosios Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijos, 1994 m. Kairo Tarptautinės konferencijos dėl pasaulio gyventojų ir plėtros (ICPD), JT Generalinės Asamblėjos 1999 m. neeilinės sesijos dėl ICPD tikslų įgyvendinimo pažangos ("Kairas + 5") ir 2000 m. Dakaro Pasaulio švietimo forumo,
- atsižvelgdamas į nacionalines ES valstybių narių išlygas, padarytas galutinėse pirmiau minėtų konferencijų deklaracijose ir išvadose,
- atsižvelgdamas į 2002 m. kovo mėnesio Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikime, vykusiame prieš Monterėjaus konferenciją, ES prisiimtus įsipareigojimus,
- atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutarties 177–181 straipsnius ir sutarties dėl Konstitucijos Europai III-316 – III-318 ir III-321 straipsnius,
- atsižvelgdamas į Europos Komisijos pranešimą dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų 2000–2004 m. (SEC(2004)1379),
- atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos 2000 m. lapkričio 20 d. deklaraciją dėl Europos Bendrijos plėtros politikos,
- atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 22–23 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (GAERC) išvadas,
- atsižvelgdamas į Europos Komisijos Pirmininko kartu su Pirmininko pavaduotoja M. Wallström parengtą komunikatą "2005–2009 m. strateginiai tikslai: Europa 2010 m., bendradarbiavimas atnaujinant Europą, klestėjimas, solidarumas ir saugumas" ir "2005 m. Komisijos darbo programą",
- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl Bendrijos pozicijos dėl visų specialių paskolų labai įsiskolinusioms neturtingoms šalims (LĮNŠ), esančioms Afrikoje, Karibų baseine ir Ramiojo vandenyno baseine (AKR), kurios yra mažiausiai išsivysčiusios šalys (MIŠ), likusių pritaikius visiško LĮNŠ skolos sumažinimo mechanizmus, sureguliavimo AKR - EB Ministrų Taryboje (KOM(2001)0210) ir į Europos Parlamento 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją(1),
- atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl besivystančių šalių skolų sumažinimo(2),
- atsižvelgdamas į 1996 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl maisto įsipareigojimą iki 2015 m. dvigubai sumažinti badaujančių žmonių skaičių,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0075/2005),
A. kadangi Europos Sąjunga teikia daugiau negu 50 proc. pasaulio paramos plėtrai ir kadangi 2000 m. rugsėjo mėnesį ES valstybės narės ir Europos Komisijos Pirmininkas pasirašė Tūkstantmečio deklaraciją, o 2001 m. JT Generalinė Asamblėja patvirtino TPT,
B. pripažindamas, kad TPT, kuriuose pabrėžiama pastangų pasiekti skurdo panaikinimo tikslus svarba, turi būti laikomi platesnės tvariąją plėtrą, teisingumą, lygybę, teisinę valstybę ir įstatymus stiprinančios darbotvarkės dalimi,
C. kadangi pagal 2002 m. JTPPK pranešimą dėl MIŠ, žmonių, gyvenančių nepaprastame skurde, skaičius per pastaruosius trisdešimt metų daugiau nei padvigubėjo, pakildamas nuo 138 milijonų 1960 m. iki 307 mln. 1990 m., ir jeigu dabartinė tendencija išliks, žmonių, gyvenančių už mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną skaičius iki 2015 m. pakils nuo 307 iki 420 mln.,
D. kadangi kova su skurdu pirmiausia reikalauja radikalių politikos pokyčių tiek pramoninėse, tiek ir besivystančiose šalyse, siekiant atkreipti dėmesį į struktūrines skurdo priežastis, įskaitant nesąžiningas pasaulio prekybos taisykles, besivystančių šalių skolų mokėjimus tarptautinėms finansinėms institucijoms, kurių jos neišgali sumokėti, ir neteisingą gerovės paskirstymą,
E. pripažindamas, kad TPT įgyvendinimas reiškia dabartinės paramos padvigubinimą ir tokio dydžio išlaikymą bent dešimt metų,
F. pripažindamas siekį rasti naujus papildomus finansavimo šaltinius, tuo pat metu pripažindamas, kad labai svarbu, kokios kokybės ir kokio pobūdžio pagalba teikiama,
G. apgailestaudamas, kad du trečdaliai besivystančių šalių kreditų paslaugoms apmokėti išleidžia daugiau negu pagrindinėms viešosioms paslaugoms,
H. pripažindamas, kad daugelį smarkiai įsiskolinusių šalių būtina visiškai atleisti nuo skolų ir kad tokią situaciją reikia pasiekti iki 2015 m.,
I. kadangi 2002 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Plėtros paramos komitetas (EBPO PPK) savo įvertinime kritikavo Bendriją dėl "bendros Bendrijos strategijos trūkumo, dėl to, kad Bendrijos plėtros politikos tikslų yra per daug, jie neaiškūs ir neturi prioritetų", ir kadangi praeityje nebuvo įdėta jokių realių pastangų užtikrinti, kad Bendrijos pagalba ir ES valstybių narių pagalba papildytų viena kitą,
J. pažymėdamas, kad tik 10 proc. sveikatos apsaugai skirtų pasaulio išteklių tenka 90 proc. pasaulio gyventojų poreikiams ir kad 95 proc. iš 38 mln. AIDS sergančių žmonių gyvena besivystančiose šalyse,
K. pripažindamas prevencijos svarbą, taip pat pabrėždamas poreikį iki 2005 m. pabaigos 3 mln. žmonių skirti antiretrovirusinių vaistų,
L. kadangi pastaruoju metu didelės pažangos pasiekta kovoje prieš pavojingiausią iš keturių žmogaus maliarijos formų, ir tai atvers kelią naujiems gydymo būdams,
M. yra sunerimęs, kad didesni ŽIV ir AIDS infekcijos rodikliai yra Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kur išlaidos sveikatai ir mokslui buvo drastiškai sumažintos,
N. kadangi kai kurios tropinės ligos yra pagydomos, tačiau vaistai yra arba neprieinamai baugūs, arba jau nebegaminami, arba prastos kokybės ar menko veiksmingumo,
O. pripažindamas, kad 57 proc. ŽIV infekuotų suaugusiųjų, gyvenančių į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse, yra moterys, ir smerkdamas spaudimą, trukdantį pažangią lyčių teisių politiką, dėl ko padidėjo nepageidaujamų nėštumų ir nesaugių nėštumo nutraukimo atvejų,
P. kadangi aplinkos apsaugos tvarumas, prekyba, ir plėtros politika bei didelis skurdo ir bado panaikinimas yra glaudžiai susiję ir kadangi kaimo neturtingųjų gerovė beveik visiškai priklauso nuo to, ar tinkamai valdomi gamtiniai ištekliai: miškai, dirvožemiai, ganyklos, jūrų ištekliai ir gėlas vanduo,
Q. atsižvelgdamas į neseniai išleistą nerimą keliantį Tūkstantmečio ekosistemos įvertinimo pranešimą, kuriame konstatuojama, kad maždaug 60 proc. (15 iš 24) tirtų ekosistemos elementų yra pažeista arba naudojama netausojant, įskaitant švarų vandenį, žvejybos išteklius, oro ir vandens savaiminį valymąsi, regioninio bei vietos klimato, stichinių nelaimių, epidemijų reguliavimą ir tai, kad nuo šių ekosistemos pokyčių labiausiai kenčia skurdžiausiai pasaulio gyventojai,
R. pripažindamas galimą Doha plėtros derybų rato poveikį ir teisingos bei nešališkos, taisyklėmis pagrįstos prekybos sistemos, sukurtos taisyti prekybos disbalansus pasaulinėje prekyboje, poreikį, ypač kai tai susiję su Afrika,
S. pripažindamas, kad praeityje bendrabarbiavimas plėtros labui pirmiausia buvo pagrįstas strategijomis sektoriuose, ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl aiškių esamų sinergijų siekiant TPT būtų naudingesnis labiau sisteminis požiūris,
1. pritaria Europos Komisijos apibendrintam pranešimui dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų 2000–2004 m. ir laukia ES pranešimo, kuriame bus pasiūlytos tolesnės priemonės, leidžiančios užtikrinti visišką Bendrijos paramos nukreipimą TPT įgyvendinti;
2. pabrėžia, kad skurdo naikinimas įgyvendinant TPT ir Tūkstantmečio deklaraciją turi būti nedviprasmiškai pripažįstami ES plėtros politikos gairėmis ir tai turi aiškiai atsispindėti visuose atitinkamuose politiniuose ir teisėkūros pasiūlymuose; tačiau laikosi nuomonės, kad TPT neturi būti laikomi vien techniniais klausimais, kurie sprendžiami skiriant daugiau pinigų, nenustačius ir nepašalinus skurdo priežasčių;
3. apgailestauja, kad nors 1−7 TPT turi aiškius galutinius terminus, o 8 TPT jo neturi;
4. pabrėžia ryšį tarp TPT ir nacionalinių skurdo mažinimo strategijų, makroekonominės politikos, veiksmingo viešųjų išlaidų valdymo ir suderintų gero valdymo ir geros politikos paramos priemonių;
5. yra įsitikinęs, kad Skurdo mažinimo strategijos dokumentai (SMSD) ir Šalies strategijos dokumentai (ŠSD) galėtų būti labai svarbūs siekiant TPT, tačiau mano, kad norint padidinti jų veiksmingumą, juos reikia peržiūrėti, ir kviečia SMSD ir ŠSD puoselėti "greitas pergales", siekiant juos padaryti darnaus ir struktūrinio požiūrio dalimi; tiki, kad SMSD, paremtų TPT, rengimas turi būti atviras ir konsultatyvus, įtraukiantis visas svarbiausias nacionalinias ir tarptautines suinteresuotas šalis;
6. tiki, kad patys gyventojai turi demokratiškai pritarti nacionalinės ir regioninės plėtros politikai, o jų atitinkami valdžios atstovai turi būti atsakingi per demokratines institucijas, o ne per pagalbą teikiančių šalių strateginių interesų diktuojamas sąlygas;
7. tiki, kad kovoje su skurdu kiekviena šalis ar regionas turi teisę demokratiškai nustatyti savo politiką, prioritetus ir strategijas, kaip skatinti darnią maisto produkciją ir ekonominę plėtrą, pasitelkiant savo gamtinius ir žmogiškuosius išteklius bei savo pažiangiąją patirtį;
8. pabrėžia, kad reikia imtis visų imanomų priemonių TPT įgyvendinti, o tai reiškia − skatinti kuo glaudesnį suinteresuotų šalių bendradarbiavimą, ypač su nacionaliniais parlamentais ir pilietine visuomene, siekiant užtikrinti naujovių diegimą, reikalingus išteklius ir gebėjimus;
9. mano, kad reikia visiškai pripažinti kiekvienos šalies teisę ir pareigą garantuoti savo gyventojams maisto išteklių saugumą, o prireikus – apsisaugoti nuo galinčio pakenkti kitų šalių eksporto;
10. mano, kad, siekiant sustabdyti su skurdu susijusias nelaimes, pavyzdžiui, epidemijas, neraštingumą, geriamojo vandens stygių ir kanalizacijos paslaugų trūkumą, būtina konsoliduoti ir plėtoti viešąsias paslaugas;
11. reikalauja, kad, įgyvendinant TPT, būtų laikomasi integruoto, o ne sektoriais pagrįsto požiūrio;
12. gerai vertina tas valstybes nares, kurios pasiekė ar viršijo 0,7 proc. bendrųjų nacionalių pajamų (BNP), kartu atkreipia dėmesį į nerimą keliantį kai kurių jų siekį pradėti pagalbos lygio mažinimo procesą ir atsisakyti ankstesnių įsipareigojimų pagal tvarkaraščius;
13. pabrėžia, kad, nors ES planuoja iki 2006 m. skirti 0,39 proc. BNP Oficialiai plėtros paramai (OPP), išlieka dideli skirtumai tarp valstybių narių indėlių, todėl ragina mažiau lėšų skiriančias valstybes nares nustatyti griežtą įsipareigojimų grafiką pasiekti 0,7 proc. iki 2015 m.;
14. pritaria daugumos 10 naujų ES valstybių narių jau pasiektai pažangai, pasireiškiančiai ryškiu OPP lygio padidinimu, ir tikisi, kad ši tendencija išliks;
15. pabrėžia, kad tikslas skirti 20 proc. pagrindiniam išsilavinimui ir sveikatai turi būti įtrauktas į ES ir Europos plėtros fondo biudžetą, padidinant dabar egzistuojantį tikslą 35 proc. skirti pagrindinėms socialinėms paslaugoms;
16. remia Ekonomikos ir finansų komitete (ECOFIN) ir GAERC pateiktus pasiūlymus reguliariai vertinti, kaip siekiama OPP tikslų, skatinant valstybes nares nustatyti metinius OPP tikslus bendrai pagalbai ir pagalbai MIŠ;
17. ragina Komisiją peržiūrėti savo lėšų skyrimą plėtrai ir įsipareigoti ženkliai padidinti išlaidas plėtrai kitoje finansinėje perspektyvoje;
18. ragina ES imtis konkrečių veiksmų prieš skurdą, derinant prekybos, bendrabarbiavimo plėtros labui ir bendrąją žemės ūkio politikas, siekiant išvengti tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio besivystančių šalių ekonomikai;
19. ragina Komisiją išnagrinėti naujų finansavimo šaltinių galimybes ir be įsipareigojimo skirti OPP 0,7 proc. BNP, peržiūrėti visus alternatyvius plėtros programų finansavimo pasiūlymus;
20. prašo mažinti skolas, palaipsniui likviduojant skolas stipriai įsiskolinusioms šalims, ypač MIŠ, kurių vyriausybės gerbia žmogaus teises, gero valdymo principą ir teikia prioritetą skurdo naikinimui;
21. ragina atleidimą nuo skolų grąžinimo susieti ne tik su kreditų eksporto santykiais, bet ir su TPT poreikiais;
22. ragina ES užtikrinti atitinkamą tarptautinį finansavimą besivystančių šalių piliečius kamuojančių ligų tyrimams, kuriems šiuo metu skiriama nepakankamai lėšų;
23. ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, siekiant skatinti santykių prognozavimą, savitarpio pasitikėjimą ir abipusius įsipareigojimus;
24. tvirtai tiki, kad AKR ir ES šalys, kartu spręsdamos korupcijos ir nelegalių finansinių veiksmų problemas pagal Kotonu partnerytės susitarimo nuostatas, didžiai prisideda prie kovos su skurdu, nusikaltimais ir terorizmu, kartu kuria politinį stabilumą ir skatina socialinę bei ekonominę plėtrą;
25. pabrėžia viešųjų finansų valdymo kompiuterizacijos svarbą platesnės elektroninės vyriausybės sistemos ribose, kad būtų efektyviau susidorojama su neveiksminga biurokratija ir išvengiama skaidrumo trūkumo;
26. ragina Komisiją aktyviau stengtis, kad valstybės narės ir Komisija, bendradarbiaudamos plėtros labui, kuo labiau papildytų viena kitą, remdamosi lyginamaisiais kiekvienos pagalbą teikiančios šalies pranašumais;
27. pritaria tokioms iniciatyvoms, kaip ES pagalbą teikiančių šalių atlasas, kuriomis siekiama koordinuoti valstybių narių paramą plėtrai, ir skatina Komisiją pabaigti ir patobulinti šią priemonę taip, kad ji galėtų būti naudojama nustatant sritis, kuriose pažanga ir suderinamumas gali būti pasiektas greičiausiai;
28. atsižvelgdamas į šias iniciatyvas, ragina prisiimti konkrečius harmonizavimo įsipareigojimus bei vykdymo tvarkaraščius, ir kurti valstybinio lygio partnerių stebėsenos rodiklius bei dalyvavimo gaires;
29. atkreipia dėmesį į galimybes, atsiradusias dėl informacijos ir komunikacijų technologijų (IKT) revoliucijos, galinčias padėti spręsti tam tikras skurdo problemas, pavyzdžiui, IKT švietimui, IKT geresnės sveikatos priežiūrai, IKT geram valdymui ir t. t.;
30. pabrėžia modernių energijos paslaugų prieinamumo neturtingiesiems svarbą; taip pat pripažįsta, kad besivystančios šalys neturi kartoti industrinių šalių klaidų, todėl joms reikia ypatingos paramos investuojant į švarias ir efektyvias energijos technologijas;
31. ragina Komisiją padidinti finansavimą ir nustatyti pasaulinį plėtros švietimo ir informavimo planą TPT pagrindu;
32. ragina visas ES valstybes nares visiškai įgyvendinti 2003 m. vasario 25 d. Romos deklaracijos dėl harmonizavimo įsipareigojimus gerinti paramos teikimą ir iš esmės atrišti paramą;
33. ragina Komisiją užtikrinti ES lyderės poziciją sprendžiant nemokamo ir privalomo pagrindinio išsilavinimo klausimą, teigia, kad jis turi būti derinamas su naujais ištekliais ir tikslingesniu esamų išteklių panaudojimu;
34. yra įsitikinęs, kad TPT siekis iki 2015 m. perpus sumažinti skurdą ir badą, teikiant visiems nemokamą išsilavinimą ir gerinant sveikatos priežiūros prieinamumą, tėra iliuzija, kadangi besivystančios šalys skoloms apmokėti išleidžia keturiskart daugiau pinigų nei pagrindinėms socialinėms paslaugoms;
35. tvirtina, kad pagrindinis Pasaulio banko švietimo greitos iniciatyvos iššūkis yra išorės finansavimo trūkumas, todėl Komisija turi siekti padidinti finansavimą švietimui ir greitai iniciatyvai;
36. pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį mergaičių išsilavinimui, kadangi išsilavinusios mergaitės turės mažesnes ir sveikesnes šeimas bei padės kelti našumą ir mažinti skurdą;
37. reikalauja atkreipti ypatingą dėmesį į našlaičius ir našlaites bei vaikus, kuriems tenka patirti socialinę atskirtį ir kuriuos ypač stipriai paliečia nevienodas mokslo prieinamumas;
38. ragina Komisiją ištirti, kaip kuo skubiau pozityviai prisidėti paruošiant paketus, į kuriuos įeitų antimaliariniai lovų tinkleliai, vakcinavimas per Pasaulinį vakcinacijos ir imunizacijos aljansą (GAVI) ir, kadangi tai nėra blogiausia priemonė kovojant prieš ŽIV bei AIDS, prezervatyvų platinimas; šioje srityje ES valstybės narės galėtų prisidėti kiekvienos šalies lygmeniu; pabrėžia, kad siekiant šiuos veiksmus paversti darnaus požiūrio dalimi, jie turi būti įtraukti į ilgalaikę strategiją;
39. prašo Komisijos vadovauti kovai su maliarija, kaupti lėšas ir imtis tinkamų ir visapusiškų priemonių kontroliuoti ir ilgu laikotarpiu išnaikinti šią pandemiją, ypač akcentuojant prevencinius veiksmus;
40. ypač reikalauja, kad siekiant paspartinti vakcinų tyrimus būtų atliekama daugiau visuomenės tyrimų ir mobilizuojamas privatus sektorius;
41. akcentuoja, kad siekiant sėkmingo visos sveikatos politikos įgyvendinimo besivystančiose šalyse pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos privalo būti prieinamos ir įperkamos;
42. remia Komisijos susitarimą dėl prieinamos ir įperkamos medicininės pagalbos ir pabrėžia išsamaus TRIPS įgyvendinimo analizės būtinumą;
43. ragina finansuoti kritines sveikatos situacijas besivystančiose šalyse, o valstybių vyriausybes suteikti prioritetą sveikatos apsaugai;
44. nurodo, kad visuomenės sveikatai yra gyvybiškai svarbu geriamasis vanduo ir subalansuota mityba; todėl teigia, kad galimybė gauti geriamojo vandens yra esminis veiksnys, leidžiantis įveikti skurdą ir ligas, kurios atsiranda būtent dėl geriamojo vandens trūkumo;
45. ragina besivystančias šalis atkurti viešąsias paslaugas ir sveikatos apsaugos sistemas ir tiki, kad Europos pagalba pirmiausia turi būti naudojama remti besivystančių šalių pastangas sustiprinti žmogiškųjų išteklių, institucinius ir infrastruktūros gebėjimus;
46. ragina iš esmės padidinti medikų skaičių, nes jų paruošiama mažiau negu palieka darbą;
47. ragina ES padidinti įnašą į Pasaulinį sveikatos fondą, nes 2005 m. pažadėti pinigai sudaro tik 1/4 reikalingos sumos, ragina ES ir kitas organizacijas vengti pastangų dubliavimo bei skatinti kurti savo nacionalinę politiką ŽIV, AIDS ir TBC klausimais;
48. ragina ES tęsti lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisių gynimo politiką, išlaikant visų lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų, įskaitant šeimos planavimą, lytiškai plintančių ligų gydymą ir saugaus nėštumo nutraukimo paslaugas, kur tokios paslaugos yra legalios, finansavimo lygį;
49. ragina iki 2015 m. pasiekti, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugos pagal 5 TPT būtų prieinamos visiems, ir nustatyti reikiamus rodiklius, užtikrinančius tokią pačią ar greitesnę neturtingųjų ir kitų menkinamų ar pažeidžiamų grupių pažangą; taip pat ragina tinkamai nustatyti reikiamus rodiklius likusiems septyniems TPT;
50. pabrėžia, kad visose Komisijos programose ir vertinimuose būtinas teisėmis grindžiamas požiūris į vaikus, o vaikų teisių turi sistematiškai būti paisoma visose programose ir priemonėse, nes vaikų teisės yra kompleksinis klausimas;
51. yra įsitikinęs, kad EB plėtros politikoje didesnis dėmesys turi būti skiriamas specifiniams lyčių klausimams, laikytiniems pagrindiniais teisių ir valdymo kriterijų, taikomų pagal Kotonu susitarimą ir kitur, klausimais;
52. tvirtina, kad reikia liautis menkinti moteris ir suteikti joms galimybę vaidinti svarbų vaidmenį kuriant ir prižiūrint TPT pagrįstas skurdo mažinimo strategijas ir kitas gyvybiškai svarbias pagrindines reformas, ypač susijusias su regionine ir vietos valdžia;
53. pritaria ir palaiko Komisijos ketinimą stiprinti ryšius su Afrika glaudžiai bendradarbiaujant su Naująja Afrikos vystymo partneryste, Afrikos Sąjunga ir naujomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Afrikos Komisija, ir jį remia;
54. pakartotinai patvirtina ES sutarties 178 straipsnyje suformuluotą poreikį Bendrijai apsvarstyti, jei reikia – atliekant poveikio analizes, ar kiti politiniai veiksmai nekliudys plėtros politikos tikslams;
55. ragina parengti pilną dabartinės prekybos liberalizavimo politikos poveikio badui ir skurdui besivystančiose šalyse įvertinimą ir reikalauja, kad šio įvertinimo rezultatai būtų panaudoti aiškioms plėtros bendradarbiavimo gairėms suformuluoti;
56. tvirtina, kad įgyvendinant 7 TPT šalies lygmeniu turi būti skiriama pakankamai dėmesio aplinkai, įtraukiant aplinkosaugą bei subalansuotą plėtrą į regioninius ir ŠSD;
57. pabrėžia, kad gyvybę palaikančių sistemų, pavyzdžiui, naudingų dirvožemių, miškų ir jūrų išteklių apsauga ir atkūrimas, taip pat patikimas gėlo vandens išteklių valdymas yra neapsakomai svarbi skurdo mažinimo programų dalis, ir jis turi būti ES bendradarbiavimo plėtros labui prioritetas;
58. visiškai sutinka su Tūkstantmečio ekosistemos įvertinimo pranešimo išvadomis, kad tolesnis pasaulio ekosistemų naikinimas trukdys įgyvendinti TPT; taip pat pripažįsta, kad plataus masto nuosmukiui sulaikyti reikia žymių politikos ir institucinių pokyčių, ir ragina Komisiją įtraukti detalias šio pranešimo rekomendacijas į savo apibendrintą pranešimą bei ateities darbo planus;
59. prašo Tarybos sukviesti Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos valdančiąją tarybą ir užtikrinti, kad per TPT aukščiausio lygio susitikimą 2005 m. rugsėjo mėnesį būtų nuodugniai peržiūrėti iki šiol vykdytos prekybos liberalizavimo politikos padariniai socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse, siekiant užtikrinti, kad vykdoma politika kuo veiksmingiau padėtų likviduoti skurdą;
60. primena, kad sąžiningomis taisyklėmis prekyba, nors ir nebūdama tinkamiausia skurdo panaikinimo priemone, per įtaką ekonomikos augimui gali padėti siekti TPT;
61. atkreipia dėmesį į naujausius JTPPK ir kitų institucijų atliktus tyrimus, kurių rezultatai rodo, kad plataus masto prekybos liberalizavimas MIŠ pernelyg retai ilgesniam laikui ir ženkliai padėdavo sumažinti skurdą bei paskatindavo besivystančių šalių, ypač Afrikos šalių, eksporto ir importo kainų indeksų santykio sumažėjimą;
62. ragina Komisiją kiek įmanoma labiau pakoreguoti vykdomą bendradarbiavimo ir prekybos politiką siekiant padėti besivystančių šalių vyriausybėms išlaikyti ir plėtoti viešąsias paslaugas, ypač tas, kuriomis visiems gyventojams užtikrinamas prieinamumas geriamojo vandens, sveikatos priežiūros paslaugų, išsilavinimo, transporto ir energijos;
63. pakartoja, įvertinęs diskusijas dėl liberalizavimo padarinių vandens sektoriui, kad reikia vadovautis principu, jog su vandeniu susijusias paslaugas turi teikti ir kontroliuoti valstybė, o šio principo apsaugą turi užtikrinti atskirų šalių, regionų ir vietos valdžios institucijos, ir ragina Europos Komisiją laikytis šio požiūrio;
64. dar kartą patvirtina, kad, kaip teigiama Europos Parlamento 2004 m. kovo 11 d. rezoliucijoje(3) dėl vidinės rinkos strategijos, vanduo yra bendras žmonijos išteklius, o teisė gauti vandens, ypač skurdžiausiuose pietų kraštuose, turi pagrindinės žmogaus teisės, kurią reikia skatinti ir ginti, elementų;
65. apgailestauja, kad nėra numatyta žemės ūkio eksporto subsidijų panaikinimo tvarkaraščio; todėl mano, kad Europos Parlamentas turi imtis veiksmų, kad toks tvarakraštis būtų sukurtas;
66. ragina ES ir kitų industrinių šalių vadovus imtis konkrečių veiksmų siekiant TPT per eksporto rėmimo, kenkiančio vietinei maisto pramonei ir ekonominei plėtrai, nutraukimą;
67. prašo Komisijos labiau išplėsti dabartinių PPO derybų turinį plėtros srityje daugiau dėmesio skiriant vieniems iš veiksmingiausių skurdo likvidavimo veiksnių – maisto saugumui bei užimtumui kaimo vietovėse, inter alia PPO susitarime dėl žemės ūkio numatant "Pasiūlymų dėl plėtros rinkinį" (angl. Development Box), kad skurdesnės šalys galėtų geriau spręsti maisto išteklių saugumo klausimus ir išsaugoti kaimo vietovių pragyvenimo šaltinius, ir visiškai nutraukiant subsidijas ES žemės ūkio produktų eksportą;
68. pritaria Komisijai, kuri, atsižvelgdama į besivystančių šalių susirūpinimą dėl prekybos ir mainų liberalizavimo poveikio, pripažino specialių ir diferencinių procedūrų poreikį;
69. prašo Komisijos remti neatidėliotiną PPO reformą, kuria siekiama aplinkos tausojimui ir skurdo likvidavimui skirti svarbią vietą derybų dėl prekybos darbotvarkėje, ir praktiškai stiprinti tikrai ypatingas ir diferencines procedūras (S&D).
70. prašo Komisijos į apibendrintame TPT pranešime numatytą prioritetinę veiklą įtraukti ES veiklą, skirtą pagrindinių produktų kainoms stabilizuoti, įskaitant tarptautinio tiekimo valdymo mechanizmų peržiūrėjimą, pritarimą pasiūlymams įtraukti pagrindinių produktų kainas į dabartinį PPO derybų ratą ir prisidėjimą finansuojant JTPPK pasiūlytą įkurti Veiklos grupę dėl pagrindinių produktų;
71. primena, kad derybų dėl ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) pabaigoje kiekviena AKR šalis nuo 2007 m. prekybiniuose santykiuose turės mažiau palankias sąlygas negu nustatyta dabartiniais susitarimais, ir kad nėra jokių išankstinių garantijų ir įsipareigojimų iki 2007 m. pasirašyti bet kokį EPS;
72. prašo Komisijos, atsižvelgiant į derybų dėl EPS su AKR partneriais rezultatus, užtikrinti, kad šie susitarimai būtų AKR šalių plėtros ir skurdo mažinimo priemonėmis, kuriomis inter alia būtų toliau išlaikomos nevienodos sąlygos patenkant į rinką, kad AKR partneriams būtų užtikrinta tinkama vieta pasaulio prekyboje, daug dėmesio skiriama tiekiančiosios šalies suvaržymams ir tam tikrų svarbių produktų apsaugos priemonėms bei stiprinamos jau dedamos regioninės integracijos pastangos, ir imtis iniciatyvos peržiūrėti ar išaiškinti Bendro susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) 24 straipsnį;
73. ragina atsižvelgti į tai, kad AKR šalys dažnai yra labiau priklausomos nuo būtiniausių vartojimo prekių, kurioms lemiamą įtaką daro kainų svyravimai ir tarifų didinimas, pabrėžia diversifikacijos, apdirbamosios pramonės ir MVĮ vystymo tose šalyse svarbą;
74. ragina Komisiją pereinamuoju laikotarpiu remti komercinio nevienodų sąlygų sudarymo principą, kuriuo turi būti pagrįsti industrinių ir besivystančių šalių santykiai, ir lanksčiau elgtis su AKR šalimis EPS derybų metu jų finansinių, plėtros ir prekybos poreikių atžvilgiu bei užtikrinti, kad EPS realiai taptų tvarios plėtros priemone AKR šalyse;
75. ragina Komisiją sukurti veiksmingas EPS alternatyvas, pavyzdžiui, tęsti iniciatyvą "Viskas išskyrus ginklus" visose ne MIŠ šalyse arba patobulinti ES LBS+ pasiūlymą toms AKR šalims, kurios nepareikš noro sudaryti EPS;
76. pabrėžia prekybos gebėjimų didinimo svarbą ir papildomų šaltinių iš ES poreikį siekiant padidinti AKR šalių gebėjimą nustatyti poreikius ir strategijas, vesti derybas ir remti regioninę integraciją bei padėti šiame procese, ir ypač didinti diversifikaciją bei remti regioninę integraciją ir, skatinant gamybą, tiekimą, prekybos gebėjimus ir kompensuojant sureguliavimo išlaidas, pasiruošti liberalizacijai ir padidinti jų gebėjimą pritraukti investicijas;
77. pabrėžia, kad didinti vietos rinkų prekybos gebėjimus yra ne mažiau svarbu nei leisti patekti į rinką, ir kad diversifikacijos ir paramos tikslais turi būti suteiktas tinkamas finansavimas, ypač bananų, ryžių ir cukraus atžvilgiu;
78. pabrėžia, kad Taryba turi kuo skubiau įgyvendinti 2003 m. rugpjūčio 30 d. PPO sprendimą dėl Dohos deklaracijos 6 punkto dėl TRIPS susitarimo ir visuomenės sveikatos, bei reikalauja, kad Komisija ragintų valstybes nares kuo greičiau iki galo įgyvendinti naująsias taisykles;
79. pabrėžia, kad Taryba turi greičiau priimti sprendimus dėl ES jautriųjų produktų prekybos politikos;
80. ragina Komisiją teikti daugiau pagalbos su prekyba susijusioms sritims ir skatinti gebėjimų, kurių būtinai reikia skurdžiausioms šalims, kad šios galėtų įveikti dėl rinkos liberalizavimo didėjančią konkurenciją, stiprinimą;
81. ragina peržiūrėti Europos investicijų banko įstatus ir įgaliojimus sukuriant specializuotą, tik už plėtrą atsakingą skyrių;
82. yra įsitikinęs, kad TPT neįmanoma įgyvendinti be nuoseklios politikos moterų, vaikų, senyvo amžiaus žmonių ir neįgaliųjų atžvilgiu;
83. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir stojančių šalių vyriausybėms ir parlamentams, Tarpparlamentinei sąjungai, Jungtinėms Tautoms ir EBPO Plėtros paramos komitetui.