Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos metines ataskaitas apie Stabilizacijos ir asociacijos procesą (SAP)Pietryčių Europoje,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Pietryčių Europos šalių bei SAP, ypač į 2003 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją(1),

–   atsižvelgdamas į istorinį 2004 m. lapkričio 15 d. Kroatijos ministro pirmininko vizitą į Serbiją ir Juodkalniją ir į ta progą pasirašytą jungtinę deklaraciją, kurioje pabrėžiamas abiejų šalių įsipareigojimas stoti į Europos Sąjungą ir siekis išspręsti likusias problemas, įskaitant mažumų apsaugą, serbų pabėgėlių grįžimą į Kroatiją ir karo metu dingusių kroatų paiešką,

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Europos rekonstrukcijos agentūros(2) ir į žodinius klausimus, pateiktus Tarybai (B6-0026/2004) bei Komisijai (B6-0025/2004),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio2 dalį,

A.   kadangi 1999 m. Europos Sąjunga pradėjo Vakarų Balkanų šalyse (Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje ir Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje) stabilizavimo ir asociacijos procesą (SAP), kuris yra jos pagrindinis įnašas į Stabilumo paktą, kuriuo nustatomas šių šalių ryšių su ES strateginis pagrindas ir numatomi nauji sutartiniai santykiai (Stabilumo ir asociacijos susitarimai) bei paramos programa (CARDS),

B.   kadangi dvišaliai santykiai papildo daugiašalę sistemą, kurioje plėtojamas regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniški santykiai kaip išankstinė sąlyga konkrečiai narystės perspektyvai,

C.   kadangi Europos Vadovų Tarybos susitikime Salonikuose 2003 m. buvo aiškiai pripažintas SAP dalyvaujančių šalių palankumas Europos veiklai ir jų galimybė tapti šalimis kandidatėmis įstoti į ES,

D.   kadangi minėtos šalys padarė pažangą, tačiau kol jos visiškai pereis prie veiksmingos demokratijos bei rinkos ekonomikos ir sugebės palaikyti glaudesnius ryšius su ES, joms reikės išspręsti dar daug uždavinių; ir kadangi, nepaisant neabejotino šių šalių palankumo Europos veiklai, tolesnė pažanga šiose srityse priklausys nuo atskirų valstybių gebėjimo pasiekti ženklią pažangą,

E.   kadangi šiuo metu nepatenkina lūkesčių Serbijos ir Juodkalnijos valstybių sąjunga, sukurta ES iniciatyva siekiant padėti demokratinių ir ekonomikos reformų raidai šiose šalyse ir paspartinti jų integravimąsi ES, o jos parlamentas faktiškai nustojo veikti 2005 m. kovo 3 d.,

F.   kadangi ES veiklos tikslas turi būti sukurti demokratišką Kosovą ne tik etninei daugumai, bet ir visoms ten gyvenančioms etninėms grupėms, ir kadangi dabartinė ir būsima pagalba turi būti pagrįsta šiais principais; kadangi šių pastangų rezultatai yra nepatenkinami; kadangi padėtis Kosove ir likusių serbų ir kitų ne albanų bendruomenių saugumo stoka, ypač 2004 m. kovo mėnesį prasiveržus smurtui prieš etnines mažumas, neigiamai veikia padėtį Serbijoje,

G.   kadangi vis dar nesilaikoma JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1244 (1999) dėl serbų ir kitų pabėgėlių grįžimo į savo namus Kosove,

H.   kadangi didelis viduje perkeltų asmenų (angl. internally displaced persons) Serbijoje ir Kroatijoje skaičius yra papildoma finansinė našta abiem šalims,

I.   kadangi esami valstybinio pobūdžio dariniai ir jų ilgalaikis neapibrėžtas statusas didina regiono nestabilumą,

J.   kadangi dabartinė institucinė sąranga, pagrįsta Deitono susitarimais, kenkia Bosnijos ir Hercegovinos gyvybingumui ir yra kliūtis integruotis į Europą,

K.   kadangi nepavykęs 2004 m. lapkričio 7 d. referendumas Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje atvėrė galimybę iki galo įgyvendinti Ochrido susitarimą ir paspartino Europos integraciją,

L.   kadangi artėjanti stojimo derybų su Kroatija pradžia, kai ši įvykdys įsipareigojimus Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiajai Jugoslavijai (TBTJ), turėtų būti vertinama kaip palankus ženklas visoms šio regiono šalims dėl jų perspektyvų Europoje,

M.   kadangi Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija taip pat pateikė prašymą dėl narystės ir tikisi nurodytu laiku sulaukti Komisijos nuomonės,

1.   pabrėžia, kad pagal 2003 m. gruodžio mėn. priimtą Europos saugumo strategiją Vakarų Balkanų regionas yra labai svarbus ES, ir iš tiesų ateityje šio regiono šalys integruosis į Europą, nors šio regiono šalių ateitis labai priklausys nuo jų pačių;

2.   pažymi, kad svarbu į politiką įnešti savo indėlį ir išmanyti techninius Europos integracijos mechanizmus, tačiau reikia stiprinti atitinkamas institucijas, ypač renkamas institucijas (šio regiono šalyse), ir pripažįsta, kad tam reikės daug papildomų lėšų;

3.   pareiškia esąs rimtai susirūpinęs dėl ekonominės ir socialinės padėties regione; pabrėžia, kad šio itin svarbaus klausimo sprendimas yra vienas iš svarbiausių stabilaus minėtų šalių vystymosi veiksnių; ragina vyriausybes ir ES padaryti socialinį ir ekonominį vystymąsi vienu iš didžiausių prioritetų;

4.   primena, kad 2002 m. liepos mėn. surengtame Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos bei Serbijos ir Juodkalnijos vadovų susitikime buvo priimta jungtinė deklaracija, kuria įgyvendinamas Deitono susitarimas, užtikrinamas sienų nekeičiamumas, sudaromos palankesnės sąlygos grįžti pabėgėliams ir bendradarbiavimui dėl Europos integracijos;

5.   palankiai vertina dvišalį susitarimą dėl mažumų apsaugos, kurį išreikšdamos savo norą pripažinti tautines mažumas kaip visuomenę praturtinančią vertybę 2004 m. lapkričio 15 d. sudarė Kroatija bei Serbijos ir Juodkalnijos valstybių sąjunga;

Bosnija ir Hercegovina

6.   pažymi, kad praėjus dešimčiai metų po to, kai buvo pasirašytas Deitono susitarimas, svarbiausios politinės problemos tebėra neišspręstos, šalis yra labai susiskaidžiusi, o politinis stabilumas – pažeidžiamas; mano, kad skubiai reikia naujų politinių iniciatyvų, į kurias nuo žemiausio iki aukščiausio lygmens būtų įtrauktos ten gyvenančios ir darniai tarp savęs sutariančios trys kaimyninės tautos; todėl pabrėžia būtinybę peržiūrėti Deitono susitarimus;

7.   atkreipia dėmesį į prioritetus, kurie vis dar neįgyvendinti: visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTJ), spręsti saugumo klausimus, steigti institucijas, infrastruktūrą, spręsti energetikos klausimus; pritaria ES sprendimui perimti taikos palaikymo operacijas iš NATO vadovaujamų stabilizavimo pajėgų (angl. SFOR), kurių įgaliojimai baigėsi 2004 m. gruodžio 2 d., ir pažymi iki šiol didžiausios ES karinės misijos svarbą, kuri sudarys ES galimybę Bosnijoje atlikti reikšmingą vaidmenį; pabrėžia, kad todėl ES taps pagrindiniu tarptautiniu veikėju Bosnijoje, naudojančiu ne tik karines, bet ir civilines priemones, įskaitant paramą, prekybą ir politinį dialogą; atkreipia dėmesį į prieštaravimus Bosnijoje ir Hercegovinoje tarp tam tikrų politinių jėgų, kurios atvirai remia Europos integraciją, tačiau kliudo valstybei funkcionuoti būtinai reikalingoms reformoms;

8.   palankiai vertina faktą, kad ES yra pasirengusi prisiimti daugiau atsakomybės už Bosnijos ir Hercegovinos stabilumą nei anksčiau; pažymi, kad didžiausia ES karinė misija EUFOR yra ES policijos misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje papildantis elementas; todėl pabrėžia, kad NATO vadovaujamos taikos palaikymo operacijos SFOR perėmimas 2004 m. gruodžio mėn. yra didelė galimybė tolesnei pažangai praėjus 10 metų nuo Deitono susitarimo; atkreipia dėmesį į tai, kad įtraukiami kariniai ir policijos aspektai; ragina Tarybą užtikrinti didžiausią įmanomą daugybės veikėjų koordinavimą ir tai, kad Europos Parlamentas būtų gerai informuojamas ir gautų specifinę informaciją apie EUFOR;

9.   pritaria Bosnijos ir Hercegovinos vyriausybėje įsteigto naujo Europos integracijos direktorato veiklai; pripažįsta, kad įvyko teigiamų pokyčių; primena, kad svarbu, jog valdžios organai ir toliau vykdytų reformą bei skirtų dėmesio tam tikriems prioritetams, pvz., kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, vis dar laisvėje esančių karo nusikaltėlių paieškai, spręstų smarkiai nusilpusios ekonomikos, pernelyg didelių administravimo išlaidų ir bendro administravimo gebėjimų trūkumo problemas;

10.   apgailestauja dėl JAV priimto sprendimo, įsigaliojusio 2003 m. birželio mėnesį po to, kai jis buvo ratifikuotas Bosnijos ir Hercegovinos parlamente, kuriuo JAV piliečiams Bosnijoje garantuojamas imunitetas nuo patraukimo atsakomybėn TBT Hagoje;

11.   ragina Bosnijos valdžios institucijas, ypač Serbų Respublikos vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su TBTJ asmenų, kaltinamų karo nusikaltimais, teisminiame procese, ir išpildžius šią sąlygą, pritaria, kad Bosnija būtų pakviesta ateityje dalyvauti Partnerystės taikos labui programoje; pabrėžia, kad svarbiausia problema ir toliau išlieka apkaltintųjų karo nusikaltimais asmenų nebaudžiamumas bei jų ekstradicijos problema, ir tai yra kliūtis kuriant ir skatinat abipusį žmonių pasitikėjimą; ragina visų administravimo lygmenų Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas, pilietinę visuomenę ir stačiatikių bažnyčią bei visus kitus atsakingus veikėjus daryti visa, kas įmanoma, kad R. Karadičius ir R. Mladičius stotų prieš TBTJ; šiuo aspektu pritaria neseniai Serbų Respublikos policijos įvykdytam karo nusikaltimais įtariamų 8 asmenų suėmimui bei Tarybos sprendimui įšaldyti karo nusikaltimais kaltinamų didelio skaičiaus asmenų lėšas;

12.   yra didžiai sunerimęs dėl Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos (JTAP) tyrėjų nustatyto vandens ir dirvos mėginių, paimtų kai kuriose Bosnijos ir Hercegovinos vietovėse, užteršimo nusodrintuoju uranu, reiškia savo susirūpinimą dėl veiksmų trūkumo reaguojant į rekomendacijas dėl užterštų vietovių išvalymo;

13.   džiaugiasi, kad elektros generatoriai Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Serbijoje bei Juodkalnijoje vėl prijungti prie Vakarų Europos UCTE sistemos, kuri buvo nutraukta 1991 m.; mano, kad Bosnijos rinkos, kuri anksčiau buvo pasidalinusi į Federacijos ir Republika Srpska vienetus, suvienijimas padės atsigauti Bosnijos ekonomikai;

14.   pripažįsta, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje vis dar reikalinga Vyriausiojo įgaliotinio tarnyba (angl. OHR); reikalauja skaidresnės šios tarnybos veiklos ir (Europos) Parlamento vykdomos jos veiksmų bei sprendimų priežiūros, ypač atsižvelgiant į tai, kad tarnybos veikla palaipsniu bus perduota Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms; atsižvelgdamas į šį kontekstą prašo Vyriausiojo įgaliotinio susilaikyti nuo per dažno naudojimosi jam suteiktais taip vadinamais "Bonos" įgaliojimais, nes šios priemonės neigiamai veikia Bosnijos ir Hercogovinos kaip teisinės valstybės kūrimąsi;

15.   ragina Komisiją remti šalies politines jėgas ir, kaip numatyta Deitono sutartyje, rasti bendrą nuomonę politinės sistemos reformos siekiant sukurti veiksmingas administracines struktūras Bosnijoje ir Hercogovinoje klausimu;

Serbija ir Juodkalnija

16.   atkreipia dėmesį, kad kiti dveji metai Serbijos ir Juodkalnijos valstybių sąjungai bus lemtingi, kadangi abi puses patenkinančio sprendimo ieškojimas bus pagrindinis veiksnys, įtakojantis viso regiono stabilumą; primena, kad ES turi būti pasirengusi padėti Serbijai ir Juodkalnijai sudaryti ilgalaikį planą, bet išlikti neutralioje pozicijoje, šalims renkantis santykių formą;

17.   apgailestauja, kad Serbija vis dar menkai bendradarbiauja su TBTJ, ir ragina valdžios institucijas toliau tęsti karinę ir policijos reformą, ypatingą dėmesį skiriant slaptajai policijai; džiaugiasi tuo, kad neseniai TBTJ pasidavė karo nusikaltimais kaltinami aukšto rango asmenys, ir tikisi, kad Serbijos valdžios institucijos aktyviau bendradarbiaus su TBTJ;

18.   primena Serbijos ir Juodkalnijos vyriausybei, kad pagarba pagrindinėms teisėms ir laisvėms, įskaitant ir etninių bei tautinių mažumų teises, yra vienas iš Kopenhagos kriterijų ir būtina sąlyga siekiant toliau dalyvauti stabilizavimo ir asociacijos procese, kuris galėtų baigtis naryste ES;

19.   atkreipia dėmesį į Europos Parlamento ad hoc misijos Voivodinoje išvadas ir jos pranešimą apie etninę ir socialinę įtampą šioje provincijoje; primena Serbijos valdžios institucijoms apie jų atsakomybę už tai, kad šalyje visiems gyventojams būtų užtikrintas teisingumas ir tvarka; pripažįsta, kad Voivodina potencialiai gali tapti pavyzdžiu likusiai Serbijai užtikrinant taikų visų skirtingų etninių grupių sambūvį ir visokeriopai pasinaudoti ES inicijuotomis ir (arba)remiamomis regioninėmis ir tarpvalstybinėmis programomis;

Kosovas

20.   ragina Komisiją paspartinti ir užbaigti pagrįstumo tyrimo darbą siekiant kaip galima greičiau pradėti derybas dėl stabilizavimo ir asociacijos sutarties su Europos Sąjunga sudarymo;

21.   pripažįsta, kad būsimi dėl Kosovo statuso priimami sprendimai turės politinės reikšmės Serbijai, todėl kviečia Belgradą ir Prištiną dalyvauti bendradarbiavimo dialoge bei ieškoti konstruktyvaus sprendimo dėl Kosovo ateities;

22.   džiaugiasi tuo, kad buvęs Kosovo Ministras Pirmininkas Ramush Haradinaj nusprendė atsistatydinti ir pasiduoti TBTBJ; tikisi, kad jo savanoriškas pasidavimas bus pavyzdys kitiems karo nusikaltimais kaltinamiems asmenims regione ir padidins pagarbą Hagos tribunolui bei jo autoritetą;

23.   atkreipia dėmesį į neseniai (2004 m. spalio 23 d.) vykusių rinkimų rezultatus, tačiau apgailestauja, kad nedaug žmonių dalyvavo rinkimuose, ypač apgailestauja dėl masinio Kosovo serbų mažumos boikoto, kuris akivaizdžiai liudija apie didžiulį šios teritorijos susiskaldymą;

24.   žino, kad 2005 m. viduryje vyks reikalavimų įvykdymo peržiūra siekiant apsvarstyti galimybę pradėti derybas dėl būsimo Kosovo statuso;

25.   tikisi, kad Taryba, ypač vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai, ir Komisija iki galo atliks savo vaidmenį kartu su JT, JAV, NATO ir kitais susijusiais veikėjais, ruošdamos pagrindą būsimoms deryboms dėl Kosovo ateities; šiuo klausimu pabrėžia, kad visos šalys turi suvokti viso regiono ateities svarbą bendrai Europos ateičiai;

26.   ragina Tarybą ir Komisiją perimti pagrindinį vaidmenį rengiant derybas dėl galutinio statuso ir siekiant pagreitinti šį procesą iš anksto išbraukti šiuos punktus:

27.   tačiau reikalauja, kad Kosovo valdžios institucijos imtųsi ryžtingų priemonių visų Kosovo piliečių saugumui padidinti;

28.   pripažįsta, kad stabilizavimo ir integracijos proceso eigos stebėsenos priemonė (angl. STM) yra svarbi siekiant paremti Kosove vykdomas ir suderinamas su ES požiūriu struktūrines reformas ir pasiruošti Kosovo ateičiai Europos Sąjungoje;

29.   atkreipia dėmesį, kad praėjus daugiau nei penkeriems metams po konflikto, beveik 3 500 Kosovo gyventojų likimas vis dar neaiškus; ragina Serbijos vyriausybę aktyviai bendradarbiauti teikiant visą informaciją apie dingusius be žinios asmenis; be to, ragina Kosovo valdžios institucijas suteikti visą informaciją apie dingusius be žinios 500 Kosovo serbų;

30.   ragina Kosovo valdžios institucijas gerbti į Serbų bendruomenės teises, palengvinti serbų kitų ne albanų tautybės pabėgėlių sugrįžimo procesą, laikytis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1244 (1999) ir aktyviau spręsti organizuoto nusikalstamumo bei prekybos narkotikais problemas;

Albanija

31.   nerimauja dėl Albanijoje vyraujančio problematiško politinio klimato, kai dėl įtemptos padėties valdančioje partijoje atsirado susiskaldymas jos viduje; smerkia Albanijos vyriausybės nesugebėjimą veikti efektyviai; tikisi, kad visos politinės partijos imsis praktinių veiksmų politiniam klimatui pagerinti;

32.   pabrėžia būtinybę didinti Albanijos administravimo pajėgumus ir kovoti prieš savavališkus valdžios institucijų veiksmus; pataria, kad būtų imtasi aktyvesnių veiksmų, kuriais plečiamos kovos su korupcija, organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais priemonės; bei numatyti patobulinimų, kuriais siekiama sukurti nepriklausomą ir veiksmingą teisminę sistemą, ypač veiksmingą administracinę jurisdikciją;

33.   pripažįsta, kad Albanija atlieka svarbų vaidmenį kovoje su organizuotu nusikalstumu ir todėl yra svarbiausia padėties Kosove stabilizuotoja;

34.   žino, kad reikia dar daug nuveikti plėtojant ekonominį sektorių (pvz., viena ketvirtoji šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos), kovoti prieš korupciją ir didinti skaidrumą; atkreipia dėmesį į sunkią padėtį švietimo sektoriuje, ypač į būtinybę visoje šalyje užtikrinti vienodas galimybes vaikų švietimui;

35.   ragina Albanijos vyriausybę ir valdžios institucijas gerbti etninės graikų mažumos teises ir pabrėžia, kad pažanga derantis dėl Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo bei Albanijos santykių su ES ateities yra glaudžiai susijusios su pagarba žmogaus ir mažumų teisėms;

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

36.   mano, kad visokeriopai dalyvauti Europos integracijos procese bus naudinga ne tik Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, bet ir visam regionui;

37.   sveikina Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybės atsakymus į Komisijos klausimus politikos, ekonomikos ir ES teisyno srityje; tikisi, kad Komisija kaip galima greičiau pateiks savo nuomonę dėl Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos narystės ES prašymo; pabrėžia, kad 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime suteikus šalies kandidatės statusą, šalis bus paskatinta siekti kitų reformų rezultatų ir sustiprinti regiono stabilumą;

38.   palankiai įvertina vyriausybės pastangas įgyvendinant decentralizacijos reformas, numatytas 2001 m. Ochride pasirašytame pagrindų susitarime; džiaugiasi 2004 m. lapkričio mėn. įvykusio referendumo rezultatais, kurie parodo pritarimą valstybės pasirinktai proeuropietiškajai krypčiai ir sudaro sąlygas tolesnėms reformoms vykti; pažymi, kad Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pastangas vykdant decentralizaciją reikia tinkamai remti ES paramos programomis, kurias reikėtų toliau "dekoncentruoti" siekiant pasitelkti nacionalinės ir vietinės valdžios institucijų patirtį;

39.   apgailestauja, kad, ESBO stebėtojų manymu, per 2005 m. kovo mėnesį vykusius rinkimus šalyje buvo pažeidimų ir ragina Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijas nedelsiant imtis reikiamų priemonių suderinti rinkimų standartus su Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) reikalavimais;

40.   mano, kad nepavykęs referendumas dėl teritorinio padalijimo pagrįstumo užtikrina ilgalaikį susitaikymą dviems pagrindinėms Ohride pasirašytame susitarime minimoms etninėms grupėms siekiant, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija taptų dviejų etninių grupių taikingo sambūvio pavyzdžiu ir prisidėtų prie padėties visame regione stabilizavimo;

41.   mano, kad įvairūs ES organai, veikiančios Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, turi labiau koordinuoti savo veiklą; todėl mano, kad Komisija turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant šalyje ES politiką;

42.   mano, kad visapusiškas TBT palaikymas – pagrindinis ES ir Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos bendradarbiavimo aspektas; todėl atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pateiktą prašymą dėl narystės reikėtų panaikinti 2003 m. pasirašytą sutartį, numatančią imunitetą nuo patraukimo atsakomybėn, tarp Makedonijos ir JAV;

43.   apgailestauja, kad, anot ESBO pranešimų apie vietinius rinkimus, daugelyje savivaldybių buvo pastebėta pažeidimų; todėl ragina dėti daugiau pastangų siekiant, kad ateityje būtų sustiprintos rinkimų procedūros, ypač vietiniu lygmeniu;

Kroatija

44.   pritaria 2004 m. birželio 18 d. sprendimui(3) suteikti Kroatijai šalies kandidatės statusą;

45.   atkreipia dėmesį į Tarybos sprendimą atidėti derybų dėl Kroatijos narystės pradžią todėl, kad nėra bendro susitarimo dėl šios šalies visiško bendradarbiavimo su TBTJ;

46.   todėl sveikina Tarybos sprendimą nustatyti derybų su Kroatija pagrindus ir ragina Kroatijos vyriausybę padaryti viską, kad įrodytų pasirengimą visiškai bendradarbiauti su TBTJ; mano, kad tai yra svarbiausias išbandymas visoms šio regiono šalims ir visapusiškai remia sunkų TBTJ darbą;

47.   ragina Kroatiją dialogo su Slovėnija būdu išspręsti likusius pasienio ginčus, vengti vienašalių veiksmų, dėl kurių būtų sunkiau nustatyti Slovėnijos ir Kroatijos sieną ir kurie galėtų, nesant sutarimo, turėti įtakos jos demarkavimui, ir daryti viską, kas įmanoma skatinant ir sudarant palankesnes galimybes pabėgėliams grįžti į šalį;

48.   atkreipia dėmesį į Kroatijos Ministro Pirmininko Ivo Sanader 2004 m. lapkričio mėn. apsilankymą Belgrade – pirmąjį tokį oficialų vizitą nuo buvusios Jugoslavijos žlugimo; atkreipia dėmesį į faktą, kad Ministras Pirmininkas I. Sanader bei Serbijos ir Juodkalnijos prezidentas S. Marovic pasirašė susitarimus dėl tautinių mažumų, dėl techninio ir mokslinio bendradarbiavimo ir yra tokios pat nuomonės, kad Kroatija bei Serbija ir Juodkalnija ateityje turėtų tapti ES narėmis;

49.   ragina valdžios institucijas imtis ryžtingų žingsnių siekiant palengvinti pabėgėlių grįžimą ir užtikrinti, kad būtų teisingai ir veiksmingai nagrinėjamos karo nusikaltimų bylos;

50.   ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant siųsti stebėtojus į Kroatiją siekiant, kad per artimiausią Tarybos posėdį būtų pateikta svarstyti patikima informacija;

Bendrieji klausimai

51.   ragina regione geriau koordinuoti tarptautinius veiksmus; pažymi, kad regione veikia daug skirtingų veikėjų, todėl reikia apibrėžti ir paskirstyti jų funkcijas; ypač atkreipia dėmesį į būtinybę aiškiai paskirstyti atsakomybę ir įgaliojimus tarp Europos rekonstrukcijos agentūros ir "dekoncentruotų" Europos Komisijos delegacijų šiame regione;

52.   ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti aiškias gaires ir kitų kelerių metų Vakarų Balkanų šalių stojimo strategiją, ypač rengiantis pradėti derybas su Kroatija, prašo, kad ES pateikti nedviprasmį pranešimą kitoms Pietryčių Europos šalims;

53.   pabrėžia, kad Vakarų Balkanų šalims siekiant narystės ES būtina vadovautis SAP planu;

54.   pabrėžia, kad reikia stiprinti SAP ir Stabilizavimo ir asociacijos susitarimu (SAS) vaidmenį, o ES turi pateikti aiškią ir palaipsnę darbotvarkę;

55.   ragina ES skatinti ir remti visas šio regiono vyriausybes rengiant laikinuosius su ES suderinamus preliminarius nacionalinės plėtros planus (NPP) panašius į Turkijos parengtą planą, kuriuo siekiama institucijas padaryti pajėgias priimti būsimą ES pagalbą, ypač kaimo, infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių plėtros srityje;

56.   pažymi, kad laisvai prekybai tarp Pietryčių Europos ir ES rinkos trukdo kilmės taisyklių problema, kadangi dažniausia šios valstybės nėra pasirašiusios visos Europos susitarimo dėl kilmės taisyklių; ragina Komisiją teikti didžiausią pirmenybę tam, kad šioms šalims būtų padedama vedant bet kokias derybas ir atliekant reikalingas procedūras;

57.   pažymi, kad kasmet nuo 2002 m. buvo nuolat žymiai mažinami santykiams su Vakarų Balkanais palaikyti skirti biudžeto asignavimai; yra pasiryžęs kitoje finansinėje perspektyvoje skirti šiam regionui deramą finansavimą atsižvelgiant į lemiamus iššūkius jam, laipsnišką perėjimą nuo fizinių atstatymo darbų prie institucijų kūrimo ir paramos rengiantis narystei bei regiono strateginę svarbą Europos Sąjungai;

58.   siekiant suartinti regiono valstybes su ES, į šį procesą reikia įtraukti visą visuomenę, ypač nuomonės formuotojus, todėl ragina Tarybą ir Komisiją imtis skubių veiksmų bendradarbiavimui stiprinti vykdant sienų apsaugą, kuri yra platesnės Teisingumo ir vidaus reikalų strategijos regione dalis ir į kurią reikėtų įtraukti Komisijos tyrimą dėl laipsniško vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo padarinių regiono valstybėms, jo išvadas pateikiant iki 2005 m. pabaigos; mano, kad atliekant tyrimą ypatingą dėmesį reikia skirti klausimui, kaip palengvinti studentų, NVO atstovų, ekonomikos srities veikėjų ir politinių institucijų atstovų ir verslininkų judėjimą;

59.   ragina regiono valstybių valdžios institucijas stiprinti savo pastangas siekiant patraukti atsakomybėn jų teismuose visus už karo nusikaltimus atsakingus asmenis, nepriklausomai nuo nusikaltėlių ir jų aukų etninės priklausomybės, ir atlikti tai laikantis tarptautiniu mastu pripažįstamų teisingo teisminio proceso standartų bei bendradarbiaujant su TBTJ;

60.   pabrėžia, kad regiono šalys, vykdydamos toliau išvardytas sąlygas, gali pasiekti kur kas didesnės pažangos ES integracijos sferoje; šalys privalo:

61.   džiaugiasi tuo, kad buvo priimta Sofijos deklaracija dėl romų integracijos dešimtmečio, ir prašo Komisijos paremti regiono valstybių pastangas, kuriomis siekiama akivaizdžiai pagerinti romų tautybės gyventojų padėtį;

62.   pažymi, kad vienas iš svarbiausių ES politikos tikslų turėtų būti nuoseklus ir laipsniškas atsakomybės už ES pagalbos valdymą ir įgyvendinimą perdavimas vietinės ir valstybinės valdžios institucijoms didinant jų vaidmenį ir nuolat skatinant pilietinės visuomenės ir demokratinių jėgų aktyvumą, kai regiono valstybės bus pajėgios atlikti šį uždavinį;

63.   prašo ES Komisiją nuo šiol valstybės valdžios institucijas tiesiogiai įtraukti į ES pagalbos finansų valdymo sistemą, kaip numatyta CARDS programoje;

64.   ragina visas regiono šalis bendradarbiauti kuriant bendrą regiono infrastruktūrą, kadangi šio sektoriaus vystymas yra labai svarbus siekiant sėkmingos ekonominės regiono integracijos;

65.   apgailestauja, kad vis dar iki galo neišspręstas pabėgėlių ir viduje paskelbtų asmenų grįžimo į savo regioną klausimas;

66.   vis dar tebėra labai susirūpinęs dėl to, kad iš regiono masiškai išvyksta jaunimas ir vyksta "proto nutekėjimas", ir dėl su šiuo reiškiniu susijusiu dideliu skurdo bei nedarbo lygiu;

67.   pažymi, kad minų laukai Balkanuose vis dar labai trukdo Pietryčių Europos regionų raidai ir integracijai, ir nors pastaraisiais metais dėtos pastangos davė gerų rezultatų, kai kuriose regiono šalyse reikia toliau tęsti išminavimo veiklą siekiant Otavos konvencijoje nustatyto tikslo iki 2010 m. šias zonas paskelbti išvalytomis nuo minų;

68.   mano, kad tikros pilietinės visuomenės raida ir parama jai yra būtini veiksniai siekiant stiprinti demokratines institucijas ir padėti pagrindus visiškam šalių susitaikymui;

69.   ragina Komisiją toliau dėti pastangas, kad būtų padedama regiono valstybėms pasiekti, kad jų švietimo sistemos visokeriopai atspindėtų jų daugiatautį paveldą, ir užtikrinti, kad jos galėtų dalyvauti Europos Sąjungos švietimo mainų programose;

70.   ragina Komisiją parengti konkretų projektą, kuriame būtų numatytos sritys, kuriose būtų užtikrinama didesnė judėjimo tarp kaimyninių regionų laisvė, ir šitaip stiprinti tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą;

71.   ragina Komisiją skatinti ir remti "Dvynių" programų kuriamąją veiklą vietinės valdžios lygmeniu ir visą veiklą, kuria siekiama palengvinti įvairių ES ir SAP šalių veikėjų bendradarbiavimą;

72.   siūlo, kad ES, bendradarbiaudama su JT, vaidintų lemiamą vaidmenį kuriant pagrindą neatidėliotinoms visų Kosovo statusu suinteresuotų šalių deryboms ir tikisi vaisingo šių diskusijų rezultato;

73.   ragina Vakarų Balkanų valstybes priimti ir įgyvendinti ES elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje;

74.   ragina Komisiją ir Europos rekonstrukcijos agentūrą toliau skatinti ir remti teismo procesus papildantį plataus masto tiesos ir susitaikymo procesą, kuriame turėtų dalyvauti pilietinė visuomenė, politikos ir kultūros veikėjai ir kuris paruoštų pagrindą ilgalaikei taikai ir stabilumui regione; mano, kad šis susitaikymo procesas turi būti nukreiptas ypač į jaunus žmones ir apimti išsamią istorijos mokyklinių vadovėlių ir mokymo programų peržiūrą;

o
o   o

75.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, visoms regiono vyriausybėms ir parlamentams, ES Pietryčių Europos Stabilumo pakto specialiajam koordinatoriui, ES specialiems įgaliotiniams regione, specialiajam JT įgaliotiniui Kosove, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) ir Europos Tarybai.

(1) OL C 87 E, 2004 4 7, p. 521. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2004)0056. (3) Žr. 2004 m. birželio 17-18 d. Tarybos išvados, (10679/2/04/REV2).